8 NAMŲ ŪKIŲ SPRENDIMAI VARTOTI, TAUPYTI IR DIRBTI: LABIAU FORMALI ANALIZĖ

Transcription

1 8 NAMŲ ŪKIŲ SPRENDIMAI VARTOTI, TAUPYTI IR DIRBTI: LABIAU FORMALI ANALIZĖ 8.1 Vartojimas ir taupymas: dabartis prieš ateitį Kiek vartotojas gali išleisti? Biudžeto apribojimas Biudžeto tiesė Dabartinės vertės Dabartinė vertė ir biudžeto apribojimas Ko nori vartotojas? Vartotojų pirmenybės Optimalus vartojimo lygis 8.2 Pajamų ir turto pokyčių įtaka vartojimui ir taupymui Einamųjų pajamų padidėjimas Pajamų padidėjimas ateityje Turto padidėjimas Permanentinių pajamų teorija Ricardo ekvivalentiškumas Per didelis jautrumas ir skolinimosi apribojimai 8.3 Vartojimas ir taupymas per daug laikotarpių: gyvenimo ciklo modelis Gyvenimo ciklo modelis: pavyzdys Palikimai ir taupymas 8.4 Reali palūkanų norma ir vartojimo taupymo sprendimai Reali palūkanų norma ir taupymas dviejų laikotarpių modelyje Realios palūkanų normos pokyčio pakeitimo ir pajamų efektas 8.5 Darbo pasiūla: pajamų ir laisvalaikio pakeičiamumas Realus darbo užmokestis ir darbo pasiūla 8.6 Pagrindinės sąvokos 2/21/2011 Psl. 458 / 1445

2 Makroekonomika analizuoja visuminius kiekius, tokius kaip BVP, nacionalinis taupymas, investicijos, užimtumas. Tačiau nereikia užmiršti fakto, kad šie visuminiai kiekiai atspindi įvairių žmonių sprendimus. Viena iš naudingų strategijų, siekiant suprasti visuminių kiekių dinamiką, yra galvoti apie jėgas, kurios veikia ekonominę žmonių ir įmonių elgseną. Jau aptarėme ekonominę įmonių elgseną. 3 paskaitoje nagrinėjome įmonių sprendimus kiek darbuotojų samdyti ir kiek prekių gaminti, o 4 paskaitoje analizavome įmonių sprendimus kiek naudoti kapitalo. Šioje paskaitoje analizuosime ekonominę namų ūkių elgseną (atskirų asmenų ir šeimų). Nors jau anksčiau aptarėme namų ūkių ekonominę elgseną bendrais bruožais, šioje paskaitoje naudosime kai kurias mikroekonomikos priemones, kad detaliau analizuotume tam tikrus namų ūkių sprendimų priėmimo aspektus. Namų ūkių pasirinkimai kiek vartoti, kiek taupyti ir kiek dirbti turi labai didelę makroekonominę svarbą. Pagrindinės išvados šioje paskaitoje apie namų ūkių ekonominę elgseną nesiskiria nuo išvadų padarytų ankstesnėse paskaitose. Pagrindinė šios paskaitos nauda yra: gilesnis pažiūrėjimas į veiksnius, įtakojančius namų ūkių ekonominę elgseną; ir kai kurių kontraversijų nagrinėjimas; taip pat pademonstruosime kai kuriuos metodus, kuriuos naudoja profesionalūs ekonomistai ekonominėje analizėje ir tyrimuose, bei pagrįsdami politikos pasiūlymus. 2/21/2011 Psl. 459 / 1445

3 8.1 Vartojimas ir taupymas: dabartis prieš ateitį Pradėkime nuo namų ūkių sprendimo kiek pajamų išleisti vartojimui ir kiek sutaupyti. 4 paskaitoje parodėme, kad taupymas yra pajamų dalis, likusi po namų ūkių sprendimo kiek vartoti, taigi sprendimai kiek vartoti ir kiek taupyti yra du to paties sprendimo aspektai. Jau pabrėžėme vartojimo taupymo sprendimų svarbą iš makroekonominės perspektyvos. Pavyzdžiui, 5 paskaitoje parodėme ryšį tarp nacionalinio taupymo ir prekybos balanso. 6 paskaitoje parodėme, kad nacionalinio taupymo lygis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių šalies gyvenimo lygį ilgu laikotarpiu. Kodėl žmonės taupo? Prisiminkite iš 4 paskaitos, kad taupymo nauda yra ta, kad atidėdami dalį pajamų ateičiai, namų ūkiai padidina galimybę vartoti ateityje. Taupymo kaštai yra tie, kad namų ūkis turi sumažinti einamojo vartojimo kiekį. Tokiu būdu, pasirinkdamas kiek vartoti ir taupyti šiandien, namų ūkis atlieka pasirinkimą tarp dabarties ir praeities. Šiame skyrelyje pateiksime ekonominį šio pakeičiamumo modelį. Kad supaprastintume analizę, padarysime 3 supaprastinančias prielaidas (įvairiose paskaitos vietose aptarsime pasekmes analizei, atsisakant kiekvienos iš šių prielaidų): laiko horizontas, kurio bėgyje žmogus planuoja, t.y. jo gyvenimas, susideda tik iš 2 laikotarpių dabarties ir ateities. Įsivaizduokite, kad dabartis tai darbo metai, o ateitis pensijos metai. Dviejų laikotarpių modelis yra paprasčiausia sistema, kuri leidžia išreikšti pagrindinę pasirinkimo tarp dabarties ir ateities idėją; 2/21/2011 Psl. 460 / 1445

4 žmogaus einamosios ir ateities pajamos ir jo turtas yra duoti, ignoruojant galimybę, kad dirbdamas viršvalandžius ar imdamasis antro darbo, jis gali padidinti pajamas. Vėliau paskaitoje aptarsime kas atsitinka, kai žmogus gali keisti jo siūlomo darbo kiekį; žmogus gali pasirinkti kiek skolintis ar sutaupyti, esant duotai realiai palūkanų normai. Kol kas ignoruosime faktą, kad vartotojai paprastai turi sumokėti didesnę realią palūkanų normą skolindamiesi, nei gali gauti už jų santaupas, ir kad realybėje skolintojai gali riboti kiekį, kurį vartotojai gali pasiskolinti. Vėliau aptarsime, kaip gali pakisti žmogaus elgsena, kai yra apribojimas sumai, kurią jis gali pasiskolinti Kiek vartotojas gali išleisti? Biudžeto apribojimas Kad galėtume analizuoti žmogaus sprendimą kiek vartoti ir taupyti, pirma nagrinėsime kaip jo ekonominiai ištekliai lemia jam prieinamą pasirinkimą. Tarkime, kad žmogus einamajame laikotarpyje gauna duotas (litais, eurais ar kitais pinigais, kaip apskaitos vienetu (numéraire), pavyzdžiui, duonos kepalais išreikštas) realias pajamas po mokesčių, ir tikisi gauti realių pajamų ateities laikotarpyje. Be to, jis pradeda einamąjį laikotarpį su realiu turtu santaupų sąskaitoje. Išvardinkime simbolius, kurie atspindės žmogaus situaciją. Naudojome didžiąsias raides kaip simbolius, žyminčius visuminius kintamuosius ankstesnėse paskaitose, todėl naudosime mažąsias raides atspindėdami atskiro žmogaus kintamuosius: 2/21/2011 Psl. 461 / 1445

5 y = žmogaus einamosios realiosios pajamos (14 000); y f = žmogaus ateities realiosios pajamos (11 000); a = žmogaus realus turtas einamojo laikotarpio pradžioje (6 000); a f = žmogaus realus turtas ateities laikotarpio pradžioje (dar nenustatytas); c = žmogaus einamasis realus vartojimas (dar nenustatytas); c f = žmogaus ateities realus vartojimas (dar nenustatytas). Žmogus gali pasirinkti daug skirtingų einamojo ir vartojimo ateityje derinių, t.y. c ir c f. Pavyzdžiui, yra tokia galimybė: einamajame laikotarpyje jis galėtų suvartoti visą jo pradinį turtą (6 000) ir visas jo einamąsias pajamas (14 000), tada bendrasis (realus) vartojimas būtų Jei jis taip padarytų, ateityje žmogus galėtų vartoti už , t.y. už jo pajamas ateityje. Tokiu būdu, vienas žmogui galimas vartojimo derinys yra: c = ir c f = Jei žmogus pasirenka šį vartojimo pasirinkimą, kiek jis sutaupo pirmu laikotarpiu? Taupymas s yra einamosios pajamos, atėmus einamąjį vartojimą: s = y c = = /21/2011 Psl. 462 / 1445

6 Taigi, žmogaus taupymas ( 6 000) yra neigiamas. Neigiamą taupymą žmogus padengia išleisdamas pradinį turtą. Jis galėjo vartoti netgi daugiau, turėdamas dar labiau neigiamą taupymą einamajame laikotarpyje, skolindamasis ir grąžindamas paskolą ateityje. Bendruoju atveju, bet kuris einamojo vartojimo c kiekis, kurį žmogus pasirenka, lems vartojimo kiekį ateityje c f. Kad nustatytume šį sąryšį tarp žmogaus einamojo vartojimo ir jo vartojimo ateityje, atkreipiame dėmesį, kad ištekliai, kuriuos žmogus turi einamajame laikotarpyje, yra jo einamosios pajamos y ir jo pradinis turtas a. Jei jo einamasis vartojimas yra c, einamojo laikotarpio pabaigoje jam lieka y + a c. Žmogus gali šį einamųjų išteklių likutį padėti į banką ir gauti palūkanas. Jei reali palūkanų norma, kurią žmogus gali uždirbti už jo indėlį yra r, reali jo banko sąskaitos vertė (pagrindinė suma ir palūkanos) ateities laikotarpyje bus (y + a c)(1 + r). Kiekis (y + a c)(1 + r) atitinka a f, žmogaus turtą ateities laikotarpio pradžioje. Ateities laikotarpyje žmogaus turimi ištekliai susideda iš jo turto a f ir pajamų, kurias jis gaus ateities laikotarpyje y f, iš viso (y + a c)(1 + r) + y f. Kadangi ateities laikotarpis yra paskutinis laikotarpis žmogaus gyvenime (ir nėra nieko, kam jis norėtų palikti palikimą), jis išleis visus jo likusius išteklius vartojimui. Tokiu būdu, žmogaus vartojimas ateityje c f yra: c f = (y + a c)(1 + r) + y f 8.2 2/21/2011 Psl. 463 / 1445

7 Lygtis (8.2) vadinama vartotojo biudžeto apribojimu (consumers s budget constraint). Esant bet kuriam einamojo vartojimo lygiui c, biudžeto apribojimas parodo, kiek žmogus gali vartoti ateityje c f, esant duotiems jo einamosioms ir ateities pajamoms bei pradiniam turtui. Išvesdami lygtį (8.2) darėme prielaidą, kad žmogaus einamasis vartojimas buvo mažesnis už jo bendruosius einamuosius išteklius, todėl jam liko dalis išteklių padėti į banką. Tačiau biudžeto apribojimas lygtyje (8.2) galioja ir tuo atveju, kai žmogaus einamasis vartojimas viršija jo bendruosius einamuosius išteklius, todėl jis turi skolintis iš banko. Skaičiavimai, naudojant biudžeto apribojimą ir esant prielaidai, kad reali palūkanų norma r yra 10%, pateikti Lent. 8.1: stulpelis (1) parodo skirtingas einamojo vartojimo c vertes, kurį žmogus gali pasirinkti; stulpelis (2) parodo einamojo vartojimo nulemtą einamąjį taupymą s, kuris lygus einamosioms pajamoms y, atėmus einamąjį vartojimą c; stulpelis (3) parodo bendrąjį po einamojo vartojimo likusių einamųjų išteklių kiekį y c + a. žmogaus turtas antro laikotarpio pradžioje a f (stulpelis 4), yra lygus likusiems einamiesiems ištekliams, padauginus iš 1 + r (neigiamos a f vertės rodo, kad žmogus pradeda antrą laikotarpį su skola); 2/21/2011 Psl. 464 / 1445

8 galiausiai, vartojimas ateityje (stulpelis 5) yra lygus žmogaus turtui ateities laikotarpio pradžioje a f, pridėjus pajamas ateityje y f. Vartojimas ateityje gali būti apskaičiuotas tiesiogiai iš biudžeto apribojimo, lygties (8.2). Lent Žmogaus galimo vartojimo kombinacijos y = žmogaus einamosios realiosios pajamos (14 000); y f = žmogaus ateities realiosios pajamos (11 000); a = žmogaus realus turtas einamojo laikotarpio pradžioje (6 000); r = reali palūkanų norma (10%). (1) (2) (3) (4) (5) Einamasis Taupymas Likę ištekliai Būsimieji ištekliai Ateities vartojimas vartojimas c s = y c y c + a a f = (y c + a)(1 + r) c f = a f + y f A B C D E F G Raidės paskutiniame stulpelyje atitinka taškus Pav /21/2011 Psl. 465 / 1445

9 8.1.2 Biudžeto tiesė Biudžeto tiesė (budget line) yra biudžeto apribojimo, lygties (8.2), grafikas. Ji rodo einamojo ir vartojimo ateityje derinius, kuriuos žmogus gali sau leisti, esant duotoms jo: einamosioms ir ateities pajamoms; jo pradiniam turtui; ir realiai palūkanų normai. Pav. 8.1 rodo žmogaus biudžeto tiesę, su einamuoju vartojimu c ant horizontalios ašies ir vartojimu ateityje c f ant vertikalios ašies. Galimi vartojimo deriniai, apskaičiuoti Lent. 8.1, atspindėti taškais A G ant biudžeto tiesės. Pav. 8.1 rodo, kad biudžeto tiesės nuolydis yra neigiamas, kas atspindi pasirinkimą tarp einamojo ir ateities vartojimo. Jei žmogus padidina einamąjį vartojimą vienetu, jo taupymas sumažėja vienetu. Kadangi santaupos uždirba palūkanas r, taupymo sumažėjimas vienetu šiandien lemia, kad žmogaus ateities turtas, ir tokiu būdu, jo vartojimas ateityje bus mažesnis 1 + r. Kadangi einamojo vartojimo padidėjimas vienetu sumažina vartojimą ateityje 1 + r vienetu, biudžeto tiesės nuolydis yra (1 + r). Skaitiniame pavyzdyje reali palūkanų norma yra 10%, todėl biudžeto tiesės nuolydis Pav. 8.1 yra 1,10. 2/21/2011 Psl. 466 / 1445

10 Pav Biudžeto tiesė Biudžetinė tiesė parodo einamojo ir ateities vartojimų derinius, kuriuos gali sau leisti žmogus, ir kurie apskaičiuoti lent Tiesės nuolydis yra (1 + r), kadangi papildomas vienetas einamojo vartojimo sumažina taupymą vienetu. Taupymo vienetas uždirba realias palūkanas r, todėl santaupų sumažėjimas vienetu sumažina ateities vartojimą 1 + r vieneto. 2/21/2011 Psl. 467 / 1445

11 8.1.3 Dabartinės vertės Norint sudaryti žmogaus biudžeto apribojimą, iš pirmo žvilgsnio reikia 4 atskirų kiekių: žmogaus einamųjų pajamų y; jo pajamų ateityje y f ; jo pradinio turto a; ir realios palūkanų normos r. Tačiau, naudodami dabartinės vertės sąvoką, galime patogiai išreikšti žmogaus ekonominius išteklius, ir einamuosius, ir ateities, vienu skaičiumi. Dabartinė vertė (present value) parodo mokėjimų ateityje vertę šiandienos pinigais ar prekės vienetais. Tarkime, kad turėsite atlikti litų mokėjimą po metų. Kiek pinigų turėtumėte atidėti šiandien, kad galėtumėte atlikti ateities mokėjimą? Tai parodo dabartinė litų vertė. Dabartinė ateities mokėjimų vertė priklauso nuo palūkanų normos. Jei einamoji nominali metinė palūkanų norma i yra 10%, dabartinė litų vertė, kuriuos reikės sumokėti po vienerių metų, yra litų. Priežastis yra ta, kad lt., šiandien padėti į banką už 10% palūkanų normą, uždirbs lt. (10% nuo lt.) palūkanų per vienus metus. Pridėję šią sumą prie pradinių lt., gauname lt. 2/21/2011 Psl. 468 / 1445

12 Todėl, esant 10% palūkanų normai, turėjimas lt. po metų yra ekonomiškai tapatus lt. turėjimui šiandien. Taigi, jei nominali metinė palūkanų norma yra i, kiekvienas litas banke šiandien bus vertas 1 + i litų po metų. Kad turėtume lt. po metų, reikia turėti /(1 + i) litų banke šiandien. Tokiu būdu, dabartinė vertė lt., kurie bus sumokėti po metų, yra /(1 + i) litų. Jei i = 20%, dabartinė vertė lt. po metų yra /1,20 = lt. Taigi, palūkanų normos padidėjimas sumažina dabartinę ateities mokėjimų vertę, t.y., kuo didesnė palūkanų norma i, tuo mažiau turi būti atidėta šiandien, kad pasiektume tam tikrą lėšų kiekį ateityje. Kol kas matavome ateities mokėjimus nominalia verte, ar pinigais. Kai ateities mokėjimai yra matuojami nominaliais matais, tinkama palūkanų norma skaičiuoti dabartinę vertę yra nominali palūkanų norma i. Jei ateities mokėjimai yra realiais matais, dabartinė vertė yra skaičiuojama naudojant realią palūkanų normą r. Analizuodami žmogaus vartojimo taupymo sprendimus, viską matavome realiais matais (tarkime, duonos kepalais), todėl naudojame realią palūkanų normą r, kad apskaičiuotume dabartinę žmogaus pajamų ateityje ir vartojimo vertę Dabartinė vertė ir biudžeto apribojimas Dabar naudosime dabartinės vertės sąvoką, perrašydami žmogaus biudžeto apribojimą patogia forma. Apibrėžiame viso gyvenimo išteklių dabartinę vertę (present value of 2/21/2011 Psl. 469 / 1445

13 lifetime resources, PVLR) kaip dabartinę vertę pajamų, kurias vartotojas tikisi gauti einamajame ir ateities laikotarpiais, pridėjus pradinį turtą. Dviejų laikotarpių atveju, viso gyvenimo išteklių dabartinė vertė yra: PVLR= f y y+ + a 1+ r 8.3 kuri yra suma: žmogaus einamųjų pajamų y, 90 dabartinės jo pajamų ateityje vertės y f /(1 + r); ir jo dabartinio turto a. Naudodami PVLR sąvoką, perrašome biudžeto apribojimą taip: viso gyvenimo vartojimo dabartinė vertė (present value of lifetime consumption, PVLC) turi būti lygi viso gyvenimo išteklių dabartinei vertei (PVLR). Prisiminkite, kad mūsų pavyzdyje žmogus turi y = , y f = , a = Kai reali palūkanų norma r yra 10%, žmogaus PVLR yra /1, , arba (žr. lygtį 8.3). Pagal biudžeto apribojimą, dabartinė einamojo ir ateities vartojimo vertė bet kuriame taške ant biudžeto tiesės yra Dabartinė einamųjų pajamų vertė yra tiesiog einamosios pajamos. 2/21/2011 Psl. 470 / 1445

14 Pavyzdžiui, taške E Pav. 8.1, c = ir c f = Dabartinė c vertė yra , o dabartinė c f vertė yra /1,10 = , todėl viso gyvenimo vartojimo dabartinė vertė taške E yra = , tiek, kiek ir žmogaus PVLR. Galima patikrinti, kad viso gyvenimo vartojimo dabartinė vertė yra lygi kiekviename taške ant biudžeto tiesės Pav Biudžeto apribojimo perrašymas dabartinės vertės matais gali būti atliktas ir matematiškai: pirma, padaliname abi lygties (8.2) [c f = (y + a c)(1 + r) + y f ] puses iš (1 + r); antra, pridedame c prie abiejų pusių: f c c+ 1+ r = f y y+ + a 1+ r 8.4 PVLC = PVLR Lygtis (8.4) rodo, kad viso gyvenimo vartojimo dabartinė vertė c + c f /(1 + r) yra lygi viso gyvenimo išteklių dabartinei vertei y + y f /(l + r) + a. Pav. 8.1, ar bet kuriame kitame biudžeto tiesės grafike, PVLR yra lygi einamojo vartojimo vertei c biudžeto tiesės horizontalios ašies kirtimo taške. Kad suprastume kodėl, atkreipkite 2/21/2011 Psl. 471 / 1445

15 dėmesį, kad horizontalios ašies kirtimo taškas yra taškas ant biudžeto tiesės, kuriame vartojimas ateityje c f yra lygus nuliui. Prilyginę vartojimą ateityje c f nuliui lygtyje (8.4), gauname einamąjį vartojimą c kairėje pusėje, kuris turi būti lygus PVLR dešinėje pusėje. Tokiu būdu, c = PVLR taške, kuriame biudžeto tiesė kerta horizontalią ašį. Mūsų pavyzdyje biudžeto tiesės horizontalios ašies kirtimo taškas (G Pav. 8.1) yra ten, kur c = , o tai lygu žmogaus PVLR vertei Ko nori vartotojas? Vartotojų pirmenybės Biudžeto apribojimas, grafiškai išreikštas biudžeto tiese, rodo einamojo ir ateities vartojimo derinius, kuruos žmogus gali sau leisti. Kad pamatytume kurį iš daugelio galimų vartojimo derinių žmogus pasirinks, turime žinoti žmogaus pirmenybes vartoti dabar ar ateityje. Ekonomistai naudoja sąvoką naudingumas (utility), kad išreikštų žmogaus pasitenkinimą ar gerovę. Pirmenybės einamojo prieš ateities vartojimą yra atspindimos tuo, kiek naudingumo vartotojas gauna iš kiekvieno einamojo ir ateities vartojimo derinio. Grafiškai, žmogaus pirmenybės vartoti dabar ar ateityje išreiškiamos abejingumo kreivėmis (indifference curves) jos parodo visus vartojimo derinius, kurie duoda tą patį naudingumo lygį. Kadangi žmogus yra lygiai taip pat patenkintas visais vartojimo 2/21/2011 Psl. 472 / 1445

16 deriniais ant abejingumo kreivės, jam nesvarbu (t.y., jis yra abejingas), kurį derinį jis gauna. Pav. 8.2 matome dvi žmogaus abejingumo kreives. Kadangi vartojimo deriniai, atitinkantys taškus X, Y, ir Z, visi yra ant tos pačios abejingumo kreivės (IC 1 ), žmogus gaus tą patį naudingumo lygį taškuose X, Y, ir Z. Abejingumo kreivės turi 3 svarbias savybes, kiekviena kurių turi ekonominę interpretaciją, ir kiekviena yra atspindėta Pav /21/2011 Psl. 473 / 1445

17 Pav Abejingumo kreivės Visi taškai ant abejingumo kreivės atspindi vartojimo rinkinius su tuo pačiu naudingumo lygiu. Abejingumo kreivės turi neigiamą nuolydį, kadangi vartotojui einamojo vartojimo sumažėjimas turi būti kompensuotas didesniu ateities vartojimu. Vartojimo rinkiniai ant aukštesnės abejingumo kreivės IC 2 yra naudingesni už rinkinius ant abejingumo kreivės IC 1. Abejingumo kreivių išlinkimas koordinačių pradžios atžvilgiu atspindi faktą, kad vartotojui tolygesnis vartojimas yra naudingesnis, palyginti su dideliu vartojimo kiekiu viename laikotarpyje ir nedideliu kiekiu kitame. 2/21/2011 Psl. 474 / 1445

18 Pirma, abejingumo kreivės reikšmė mažėja einant iš kairės į dešinę. Kad suprastume kodėl, tarkime, kad žmogus pasirinko vartojimo derinį taške Y, kur c = ir c f = Dabar tarkime, kad žmogus turi sumažinti savo einamąjį vartojimą iki c = Akivaizdu, kad, jei jis sumažina einamąjį vartojimą, išlaikydamas tą patį vartojimą ateityje, jo naudingumas sumažės. Tačiau, žmogui gali būti kompensuota už šį einamojo vartojimo sumažinimą, padidinant jo vartojimą ateityje. Tarkime, kad, jei jo vartojimas ateityje yra padidinamas iki c f = , kai jo einamasis vartojimas yra sumažinamas iki c = , jis pereina į tašką X, kur jo naudingumo lygis nepakinta. Jei tai yra tiesa, jis yra abejingas tarp vartojimo derinių X ir Y, kadangi didesnis vartojimo ateityje lygis taške X kompensuoja mažesnį einamojo vartojimo lygį taške Y. Bendrai, bet kuris einamojo vartojimo lygio pokytis turi būti kompensuotas priešingos krypties vartojimo ateityje lygio pokyčio, kad žmogaus naudingumo lygis nepakistų. Tokiu būdu, abejingumo kreivės, kurios atspindi vartojimo derinius su vienodais naudingumais, turi neigiamą nuolydį, einant iš kairės į dešinę. Antra, abejingumo kreivės, esančios toliau nuo koordinačių pradžios, atspindi didesnį naudingumo lygį. Aptarkime tašką W, kuris yra aukščiau taško Y Pav Ir einamasis 91 Taškas Y yra žemiau žmogaus biudžeto tiesės Pav. 8.1, kas reiškia, kad, ne tik žmogus gali sau leisti šį vartojimo derinį, tačiau jam liks išteklių ateities laikotarpio pabaigoje. Išskyrus atvejį, kai jis nori palikti palikimą, jis nepasirinktų tokio derinio, esant ištekliams, parodytiems Pav /21/2011 Psl. 475 / 1445

19 vartojimas, ir vartojimas ateityje yra didesni taške W, palyginti su Y. Kadangi žmogus gauna naudingumą ir iš einamojo, ir iš ateities vartojimo, W atspindi didesnį naudingumo lygį nei Y, t.y. žmogus teikia pirmenybę W, o ne Y. Faktiškai, kadangi visi taškai ant abejingumo kreivės IC 1 atspindi tą patį naudingumo lygį kaip Y, žmogus teiks pirmenybę taškui W, kuris jiems geresnis už visus taškus ant abejingumo kreivės IC 1. Dar daugiau, kadangi visi taškai ant abejingumo kreivės IC 2 atspindi tą patį naudingumo lygį kaip W, žmogus teikia pirmenybę visiems taškams ant IC 2, palyginti su visais taškais ant IC 1. Bendrai, esant bet kurioms dviem abejingumo kreivėms, vartotojai teikia pirmenybę vartojimo deriniams ant abejingumo kreivės, kuri yra aukščiau kitos abejingumo kreivės. Trečia, abejingumo kreivės yra įšgaubtos koordinačių pradžios taško atžvilgiu. Šis abejingumo tarp einamojo ir ateities vartojimo kreivės bruožas atspindi sveiko proto idėją, kad paprastai vartotojai teikia pirmenybę santykinai tolygiam vartojimui bėgant laikui, palyginti su dideliu vartojimo kiekiu viename laikotarpyje ir nedideliu kiekiu kitame. Pavyzdžiui, dauguma žmonių rinksis saikingus pietus šiandien ir rytoj, o ne prisirijimo šiandien ir badavimo rytoj alternatyvą. Panašiai, dauguma žmonių teikia pirmenybę saikingam gyvenimo lygiui darbo ir pensijos metais, o ne išlaidavimui dirbant ir skurdui pensijoje. Pirmenybės teikimas santykinai tolygiam vartojimui yra žinomas kaip vartojimo išlyginimo motyvas (consumption-smoothing motive). 2/21/2011 Psl. 476 / 1445

20 Ryšį tarp abejingumo kreivės formos ir vartojimo išlyginimo motyvo iliustruosime aptardami 3 vartojimo derinius Pav. 8.2: tašką X (c = ; c f = ); tašką W (c = ; c f = ); tašką Z (c = ; c f = ). Atkreipkite dėmesį, kad W atitinka visišką vartojimo išlyginimą, kai vartojimas lygus abejuose laikotarpiuose. Priešingai, X ir Z atspindi vartojimo derinius su dideliais vartojimo pokyčiais tarp pirmo ir antro laikotarpio. Atkreipkite dėmesį, kad W atspindi vartojimo derinį, kuris yra vidutinis tarp X ir Z: einamasis vartojimas taške W (17 000) yra vidutinis tarp einamojo vartojimo taškuose X ir Z ( ir ); panašiai, ateities vartojimas taške W (taip pat ), yra vidutinis vartojimo ateityje lygis tarp X ir Z ( ir ). Nors taškas W yra viduryje tarp taškų X ir Z, ir žmogus yra abejingas tarp X ir Z, jis teikia pirmenybę W, palyginti su X ir Z, kadangi W atspindi tolygesnį vartojimą. Grafiškai, žmogaus teikiamą pirmenybę taškui W, palyginti su X ir Z, parodo W pozicija virš abejingumo kreivės IC 1 (ant kurios yra X ir Z). Atkreipkite dėmesį, kad W yra ant tiesės, jungiančios X ir Z. Vienintelis atvejis, kai W galėtų būti virš IC 1, yra kai IC 1 yra įgaubta, kaip parodyta Pav Tokiu būdu, įgaubtos abejingumo kreivės išreiškia vartojimo išlyginimo motyvą. 2/21/2011 Psl. 477 / 1445

21 8.1.6 Optimalus vartojimo lygis Apjungdami žmogaus biudžeto tiesę (kuri apibūdina žmogui prieinamus vartojimo derinius) ir jo abejingumo kreives (kurios apibūdina jo teikiamą pirmenybę einamajam prieš ateities vartojimą), galime rasti einamojo vartojimo ir taupymo lygius, kurie jam naudingiausi. Šis optimalus einamojo vartojimo ir taupymo lygis yra grafiškai atspindėtas tašku, kuriame žmogaus biudžeto tiesė liečiasi su abejingumo kreive, ir tai yra taškas D Pav /21/2011 Psl. 478 / 1445

22 Pav Optimalus vartojimo rinkinys Optimalus (didžiausio naudingumo) einamojo ir vartojimo ateityje derinys yra biudžeto tiesės ir abejingumo kreivės lietimosi taške D. Visi kiti taškai ant biudžeto tiesės, tokie kaip E ir B, yra žemiau abejingumo kreivės IC * ir, tokiu būdu, duoda mažesnį naudingumą, nei vartojimo derinys D, kuris yra ant IC *. Vartojimo derinys T yra naudingesnis už D, tačiau T yra virš biudžeto tiesės, ir yra neįperkamas, esant šiam biudžeto apribojimui. 2/21/2011 Psl. 479 / 1445

23 Iš kur žinome, kad žmogus pasiekia jo didžiausią galimą pasitenkinimo ar naudingumo lygį taške D? Atkreipkite dėmesį, kad D yra ant abejingumo kreivės IC *, kuri reiškia, kad visi vartojimo deriniai ant IC * duoda tą patį naudingumo lygį, kaip ir D. Visi taškai ant žmogaus biudžeto tiesės kiti nei taškas D taškai kaip B ir E yra ant abejingumo kreivės, kuri yra žemiau IC *. Tokiu būdu, vartojimo deriniai, atspindėti visais šiais kitais taškais, duoda mažesnį naudingumo lygį, nei vartojimo derinys taške D. Žmogus teiktų pirmenybę vartojimo deriniui, atspindėtam tokiu tašku kaip T Pav. 8.3, palyginti su vartojimo deriniu taške D, kadangi T yra ant abejingumo kreivės virš IC *. Tačiau, kadangi T yra virš biudžeto tiesės, žmogus negali sau leisti vartojimo derinio, atspindėto šiuo tašku. Esant jo biudžeto apribojimui, žmogus negali pasiekti geresnio taško nei D. Taigi, išvada yra ta, kad žmogaus naudingumą maksimizuojantis vartojimas ir taupymas yra atspindėtas tašku D, kur jo biudžeto tiesė liečiasi su abejingumo kreive. Čia jo optimalus einamojo vartojimo lygis yra , o optimalus vartojimo ateityje lygis yra Žmogaus einamojo vartojimo pasirinkimas automatiškai apsprendžia jo einamąjį taupymą. Jo optimalus taupymas s yra lygus jo einamosioms pajamoms (14 000), minus jo optimalus einamasis vartojimas: s = y c = = /21/2011 Psl. 480 / 1445

24 Taigi, žmogus pasirenka turėti neigiamą taupymą (sumažinti savo pradinius aktyvus) vienetų. Kaip matome Lent. 8.1, jei žmogus turi neigiamą vienetų taupymą einamajame laikotarpyje, jis galės vartoti ateities laikotarpyje, kas suderinama su jo vartojimo planu, atspindėtu tašku D. 8.2 Pajamų ir turto pokyčių įtaka vartojimui ir taupymui Du veiksniai, kurie įtakoja vartojimą ir taupymą, yra: pajamų; ir turto lygiai ekonomikoje. 4 paskaitoje aptarėme paprastus ryšius tarp šių kintamųjų ir namų ūkių sprendimų. Šiame skyrelyje naudosime ką tik aptartą vartotojo elgsenos modelį, kad nagrinėtume šiuos klausimus. Formalus modelis rodo, kad einamųjų pajamų, laukiamų pajamų ateityje, ar turto pokyčio poveikis vartojimui priklauso tik nuo to, kaip tas pokytis paveikia vartotojo viso gyvenimo išteklių dabartinę vertę PVLR Einamųjų pajamų padidėjimas Pradėkime analizuodami einamųjų pajamų pokyčio įtaką vartojimui ir taupymui. Tarkime, kad žmogus gauna premiją, kuri padidina jo einamąsias realias pajamas nuo iki Jo pradiniai aktyvai (6 000), pajamos ateityje (11 000) ir reali palūkanų norma (10%) nepasikeičia, todėl einamųjų pajamų padidėjimas reiškia tą patį žmogaus viso 2/21/2011 Psl. 481 / 1445

25 gyvenimo išteklių dabartinės vertės PVLR padidėjimą. Kaip žmogus galėtų pakeisti jo pradinį vartojimo planą dėl padidėjusių einamųjų pajamų? Naudokime Pav. 8.4, kad atsakytume į šį klausimą. Pav. 8.4 BL 1 yra žmogaus pradinė biudžeto tiesė, o taškas D, kur c = ir c f = , atspindi žmogaus pradinį vartojimo planą prieš premijos gavimą. Premija leidžia jam vartoti daugiau ir dabar, ir ateityje, taigi jo pajamų padidėjimas pastumia jo biudžeto tiesę. Kad pamatytume kiek tiksliai pasislenka biudžeto tiesė, atkreipkite dėmesį, kad žmogaus einamųjų pajamų padidėjimas lemia, kad jo PVLR taip pat padidėja Kadangi biudžeto tiesė kerta horizontalią ašį taške c = PVLR, premija pastumia kirtimo tašką Biudžeto tiesės nuolydis, (1 + r) nepakinta, kadangi reali palūkanų norma r nepasikeitė. Tokiu būdu, einamųjų pajamų padidėjimas lemia paralelinį biudžeto tiesės postūmį į dešinę vnt., nuo BL 1 iki BL 2. 2/21/2011 Psl. 482 / 1445

26 Pav Einamųjų pajamų, pajamų ateityje ir/ar pradinio turto padidėjimas, kuris padidina žmogaus PVLR, pavyzdžiui, litų, paraleliai pastumia biudžeto tiesę lt., nuo BL 1 iki BL 2. Jei žmogaus pradinis vartojimo planas buvo vartoti taške D, jis galėtų eiti į tašką H, išleisdamas visą padidėjimą ateities vartojimui, ir nei kiek nepadidindamas einamojo vartojimo; arba galėtų eiti į tašką K, išleisdamas visą padidėjimą einamajam vartojimui, ir nė kiek nepadidindamas ateities vartojimo. Tačiau, jei žmogus turi vartojimo išlyginimo motyvą, jis eis į tašką J, kuriame ir einamasis vartojimas ir ateities vartojimas didesni nei taške D. Taškas J yra optimalus, kadangi jis yra ten, kur nauja biudžeto tiesė BL 2 liečia abejingumo kreivę IC **. 2/21/2011 Psl. 483 / 1445

27 Postūmis grafiškai parodo, kad gavęs premiją, žmogus gali daugiau vartoti tiek dabar, tiek ateityje. Du tam tikri prieinami vartojimo deriniai yra atspindėti taškais H ir K ant naujos biudžeto tiesės BL 2 : taške H, kuris yra tiesiai virš taško D, žmogaus einamasis vartojimas nepakinta nuo buvusio lygio D, tačiau jo ateities vartojimas yra didesnis Kad pasiektų H, žmogus turi sutaupyti visą premiją, tada naudoti ir premiją, ir 400 palūkanas, uždirbtas už premijos sutaupymą, tam, kad padidintų ateities vartojimą; alternatyvi galimybė atspindėta tašku K, kur ateities vartojimas nepakinta nuo taško D lygio, tačiau einamasis vartojimas padidėjo Kad pasiektų K, žmogus turi išleisti visą jo premiją einamajam vartojimui, nesutaupydamas nieko iš jos ateičiai. Tiek H (visos premijos sutaupymas), tiek K (premijos nesutaupymas) atspindi kraštutines žmogaus strategijas. Jei žmogus turi vartojimo išlyginimo motyvą, jis naudos jo premiją: ir padidinti einamąjį vartojimą; ir (sutaupymas dalį premijos) padidinti ateities vartojimą. Jei jo abejingumo kreivės yra kaip parodyta Pav. 8.4, jis eis į tašką J, kur jo nauja biudžeto tiesė BL 2 liečiasi su abejingumo kreive IC **. Taške J einamasis vartojimas c = , ateities vartojimas c f = , ir taupymas s = = Ir einamasis, ir ateities vartojimas yra didesni taške J, nei taške D (kur c = ir c f = ). Žmogaus einamasis taupymas taške J (1 000) yra didesnis, nei jo taupymas taške D (kur jis turėjo neigiamą taupymą 1000), kadangi jo einamojo vartojimo padidėjimas yra mažesnis, nei jo 2/21/2011 Psl. 484 / 1445

28 einamųjų pajamų padidėjimas Šis pavyzdys atspindi 4 paskaitos išvadą, kad einamųjų pajamų padidėjimas padidina ir einamąjį vartojimą, ir einamąjį taupymą Pajamų padidėjimas ateityje Tarkime, kad žmogus negavo premijos einamajame laikotarpyje, todėl jo einamosios pajamos y lieka pradiniame lygyje. Vietoje to, pavyzdžiui, dėl pagerinto įmonės pensijų plano, jis sužino, kad jo pajamos ateityje padidės 4 400, todėl y f padidėja nuo iki Kaip ši gera naujiena paveikia žmogaus einamąjį vartojimą ir taupymą? Esant 10% realiai palūkanų normai, pensijų plano pagerėjimas padidina žmogaus pajamų ateityje dabartinę vertę 4 400/1,10, arba Kaip ir einamojo laikotarpio premijos atveju, pagerėjęs pensijų planas padidina žmogaus PVLR 4 000, ir lemia paralelinį biudžeto tiesės postūmį į dešinę šia suma. Todėl poveikis einamajam ir ateities vartojimui yra lygiai tie patys, kaip buvo einamųjų pajamų padidėjimo atveju (ir Pav. 8.4 lygiai taip pat gerai tinka šiuo atveju). Nors einamųjų pajamų ir laukiamų pajamų ateityje padidėjimas, kurie lygūs savo dabartine verte, turės tą patį efektą einamajam ir planuojamam ateities vartojimui, šių pokyčių efektai einamajam taupymui yra skirtingi. Parodėme, kad einamųjų pajamų padidėjimas padidina einamąjį taupymą. Priešingai, kadangi pajamų padidėjimas ateityje padidina einamąjį vartojimą (2 000 šiame pavyzdyje), 2/21/2011 Psl. 485 / 1445

29 tačiau nepaveikia einamųjų pajamų, tai lemia taupymo kritimą (2 000, nuo iki 3 000). Žmogus žino, kad jis gaus daugiau pajamų ateityje, todėl jam mažiau reikia taupyti šiandien Turto padidėjimas Turto pokytis taip pat veikia vartojimą ir taupymą. Tarkime, kad besiknisdamas palėpėje, žmogus netikėtai randa grynųjų pinigų, tarkime, kad Kaip šis netikėtas turto padidėjimas veikia žmogaus vartojimą ir taupymą? Kaip ir pirmais dviem atvejais, turto pokyčio poveikis vartojimui priklauso tik nuo to, kiek pakinta PVLR. Šiame pavyzdyje turto padidėjimas padidina PVLR 4 000, tokiu būdu, jo poveikis vartojimui turi būti tas pats kaip ir einamųjų pajamų padidėjimo ar pajamų ateityje padidėjimo 4 400, kiekvienas iš kurių taip pat padidina PVLR Vėl naudojame Pav Žmogaus turto padidėjimas padidina jo PVLR ir, tokiu būdu, pastumia biudžeto tiesę į dešinę 4 000, nuo BL 1 iki BL 2. Kaip ir prieš tai, jo optimalus vartojimo pasirinkimas eina iš taško D (prieš tai, kai randa pinigų) į tašką J (po turto padidėjimo). Kadangi turto padidėjimas padidina einamąjį vartojimą (nuo taške D iki taške J), tačiau nepakeičia einamųjų pajamų (14 000), tai lemia einamojo taupymo sumažėjimą (nuo 1000 taške D iki 3000 taške J). Būdamas turtingesnis, žmogus neturi taupyti tiek daug einamųjų pajamų (jis net sumažina taupymą) ateičiai. 2/21/2011 Psl. 486 / 1445

30 Analizė rodo, kad einamųjų pajamų, pajamų ateityje ir pradinio turto pokyčiai visi pastumia biudžeto tiesę tiek, kiek pakinta PVLR. Tokiu būdu, bet kurių pokyčių poveikis einamajam ir ateities vartojimui gali būti apibendrinti jų poveikiu PVLR. Ekonomistai naudoja sąvoką pajamų efektas (income effect), kad iliustruotų bet kurio pokyčio, kuris lemia paralelinį biudžeto tiesės postūmį, įtaką. Kadangi einamųjų pajamų, pajamų ateityje, ar turto padidėjimas padidina einamąjį ir ateities vartojimą, pajamų efektas einamajam ir ateities vartojimui yra teigiamas Permanentinių pajamų teorija Kai kurie pajamų padidėjimo atvejai aukso puodo laimėjimas ar vienkartinė premija yra vienkartiniai ar laikini padidėjimai. Kiti pajamų padidėjimo, kaip naujo ilgalaikio darbo su didesne alga radimas, atvejai yra permanentiniai. Mūsų analizė rodo, kad vartojimas ir taupymas skirtingai reaguos į šiuos du pokyčių tipus. Mūsų modelio atveju, laikinas pajamų padidėjimas atsispindi kaip einamųjų pajamų y padidėjimas, o pajamos ateityje y f nepakinta. Priešingai, permanentinis pajamų padidėjimas padidina ir einamąsias pajamas y, ir pajamas ateityje y f. Todėl permanentinis pajamų padidėjimas lemia didesnį PVLR padidėjimą, nei laikinas pajamų padidėjimas tuo pačiu mastu. Kadangi pajamų pokyčiai veikia vartojimą tik tuo mastu, kuriuo jie lemia PVLR pokyčius, mūsų teorija prognozuoja, kad permanentinis pajamų padidėjimas padidins 2/21/2011 Psl. 487 / 1445

31 einamąjį ir ateities vartojimą daugiau, nei laikinas pajamų padidėjimas. Analogiškai, kadangi einamasis vartojimas padidėja daugiau, kai pajamų padidėjimas yra permanentinis, sutaupytas kiekis iš permanentinio pajamų padidėjimo bus mažesnis nei taupymas iš laikino pajamų padidėjimo. Šis skirtumas tarp permanentinio ir laikino pajamų pokyčių efektų yra pabrėžiamas vartojimo ir taupymo permanentinių pajamų teorijoje (permanent income theory), sukurtoje XX a. 6 deš. Nobelio premijos laureato Milton o Friedman o. 92 Jis parodė, kad pajamos turėtų veikti vartojimą tik per PVLR daugelio laikotarpių modelio versijoje, kurį naudojome. Tokiu būdu, permanentiniai pajamų pokyčiai, kadangi jie tęsiasi daug laikotarpių, gali turėti didesnę įtaką vartojimui, nei laikini pajamų pokyčiai. Todėl: laikinas pajamų padidėjimas būtų didžiąja dalimi sutaupytas; o permanentinis pajamų padidėjimas būtų didžiąja dalimi suvartotas. Friedman as taip pat pateikė pirmus empirinius šios teorijos faktus. Pavyzdžiui, jis nustatė, kad ūkininkų šeimų vartojimas vidutiniškai reagavo mažiau į pajamų pokyčius, nei ne ūkininkų vartojimas. Friedman as aiškino, kad, kadangi ūkininkų pajamos daug priklauso nuo oro ir derliaus kainų, kurie yra nepastovūs, ūkininkų pajamų pokyčiai yra labiau linkę būti laikini, nei ne ūkininkų pajamų pokyčiai. Einamieji ūkininkų pajamų pokyčiai turi mažesnį poveikį PVLR, todėl turi mažesnį poveikį einamajam vartojimui. 92 Milton Friedman (1957), A Theory of the Consumption Function, Princeton University Press. 2/21/2011 Psl. 488 / 1445

32 Intarpas 8.1. Visuminis vartojimas per nuosmukius Nuosmukiai yra laikotarpiai, kuriais realus BVP sumažėja (ar auga labai lėtai), todėl vartotojų realiosios pajamos taip pat sumažėja. Tačiau, nuosmukiai dažniausiai yra trumpalaikiai, kaip ir vartotojų pajamų sumažėjimas. 93 Jei BVP sumažėjimas per nuosmukius yra bent jau iš dalies laikinas, permanentinių pajamų teorija prognozuoja, kad visuminis vartojimas turėtų sumažėti mažiau nei BVP, kai ekonomika lėtėja. Kitaip tariant, jei gamybos svyravimai yra iš dalies laikini, teorija teigia, kad visuminis vartojimas turėtų būti pastovesnis už realų BVP, dėl vartojimo išlyginimo motyvo. Pav. 8.5 matome realaus BVP ir realaus visuminio vartojimo, neapimant išlaidų ilgalaikio vartojimo prekėms, dinamiką Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje m. laikotarpiu. (Atimame išlaidas ilgalaikio vartojimo prekėms iš vartojimo rodiklio, kadangi tokie daiktai, kaip automobiliai ir baldai, yra ne visiškai suvartojami per laikotarpį, kuriame jie yra nupirkti, tačiau yra naudojami daug metų.) m. laikotarpiu buvo 3 dideli nuosmukiai, XX a. 8 deš. viduryje, 9 deš. pradžioje ir 10 deš. pradžioje. Pav. 8.5 iš esmės patvirtina permanentinių pajamų teorijos išvadą, kad vartojimas yra pastovesnis nei gamyba, ir smarkiai nemažėja nuosmukių metu. Kadangi vartojimas sumažėja mažiau per nuosmukius nei pajamos, taupymas per nuosmukius turi sumažėti. 93 Yra diskutuojama, kiek pajamų sumažėjimas tipinio nuosmukio metu yra laikinas, o kiek permanentinis. Žr. Intarpas /21/2011 Psl. 489 / 1445

33 2/21/2011 Psl. 490 / 1445

34 Pav Vartojimas nuosmukių metu Prancūzijoje ir JK. Paveikslas rodo realų BVP ir visuminį realų vartojimą be išlaidų ilgalaikio vartojimo prekėms Prancūzijoje ir JK. Dėl vartojimo išlyginimo motyvo vartojimo trajektorija yra paprastai švelnesnė nei gamybos, ir nuosmukių metu vartojimas taip smarkiai nesumažėja kaip gamyba. Šaltinis: BVP ir vartotojų išlaidų neilgalaikio vartojimo prekėms duomenys iš Datastream Ricardo ekvivalentiškumas Nors vartojimo ir taupymo sprendimai yra daromi namų ūkių, yra atvejų, kai politikai nori šiuos sprendimus įtakoti. Pavyzdžiui, kai kurie ekonomistai teigia, kad kai kuriose šalyse (pavyzdžiui, JAV) vartojimas yra per didelis, o nacionalinis taupymas yra per mažas, palyginti su tuo, kokio reikėtų, kad būtų aukštas gyvenimo lygis ilgu laikotarpiu. 2/21/2011 Psl. 491 / 1445

35 Vienas sprendimas didesni mokesčiai, siekiant sumažinti pageidaujamą vartojimą C d ir padidinti pageidaujamą nacionalinį taupymą Y C d G. Kitais atvejais, pavyzdžiui, per nuosmukius siūloma sumažinti mokesčius, siekiant skatinti vartotojų išlaidas. Ar (vienos sumos (lump-sum)) mokesčių pokyčiai veikia pageidaujamą vartojimą yra prieštaringas klausimas makroekonomikoje. 4 paskaitoje supažindinome su Ricardo ekvivalentiškumo hipoteze, kuri teigia, kad, jei nepakinta einamieji ar planuojami valstybiniai pirkimai, vienos sumos mokesčių pokytis nepaveiks pageidaujamo vartojimo ar pageidaujamo nacionalinio taupymo. Šios hipotezės aiškinimas 4 paskaitoje buvo intuityvus, o ne analitinis. Analizės šioje paskaitoje nauda yra ta, kad galime dabar paaiškinti Ricardo ekvivalentiškumą formaliai. Labiausiai reikšmingas šios analizės rezultatas yra tas, kad pajamų ar turto pokyčiai veikia pageidaujamą vartojimą tik tuo mastu, kiek jie veikia vartotojų PVLR. Ricardo ekvivalentiškumo šalininkai sako, kad laikant einamuosius ir ateities valstybinius pirkimus pastoviais, einamųjų mokesčių pokytis nepaveikia vartotojų PVLR ir, tokiu būdu, turėtų nepaveikti pageidaujamo vartojimo C d ar pageidaujamo nacionalinio taupymo Y C d G. Tarkime, kad siekdama padidinti visuminį vartojimą, vyriausybė sumažina žmogaus einamuosius mokesčius 100. Šis mokesčio sumažinimas padidina žmogaus einamąsias pajamas 100, kas (kitoms sąlygoms lygioms) skatins jį vartoti daugiau. Tačiau, kadangi vyriausybės pajamos buvo sumažintos 100, o jos išlaidos nepakito, vyriausybė turi 2/21/2011 Psl. 492 / 1445

36 padidinti jos einamąjį skolinimąsi iš visuomenės 100. Dar daugiau, vyriausybė turi mokėti palūkanas už jos skolą. Taigi, jei reali palūkanų norma, kurią vyriausybė turi mokėti už jos skolą yra 10%, ateities laikotarpyje vyriausybės skola bus 110 didesnė, nei būtų buvusi be mokesčio sumažinimo. Kaip mokesčių mokėtojas, žmogus yra galų gale atsakingas už vyriausybės skolas. Tarkime, kad vyriausybė nusprendžia grąžinti jos skolą ir sukauptas palūkanas ateities laikotarpyje (16 paskaitoje aptarsime, kas atsitinka, jei vyriausybės skola yra paliekama grąžinti žmogaus palikuonims). Kad grąžintų skolą ir palūkanas, vyriausybė turi padidinti mokesčius ateities laikotarpyje 110, taigi žmogaus laukiamos pajamos ateityje krenta 110. Taigi, vyriausybės mokesčių politika padidino žmogaus einamąsias pajamas 100, tačiau sumažino jo pajamas ateityje 110. Esant realiai palūkanų normai 10%, dabartinė pajamų ateityje pokyčio vertė yra 100, kas atsveria einamųjų pajamų padidėjimą 100. Tokiu būdu, žmogaus PVLR dėl mokesčių sumažinimo nepakinta, ir, kaip teigiama Ricardo ekvivalentiškumo hipotezėje, jo einamasis vartojimas neturėtų pakisti. Ricardo ekvivalentiškumas yra glaudžiai susijęs su vartotojo modeliu, kurį nagrinėjame šioje paskaitoje, t.y. su idėja, kad vartojimas turėtų priklausyti nuo PVLR. Kad įvertintume praktinį Ricardo ekvivalentiškumo reikšmingumą, turime žinoti kaip šis modelis atitinka empirinius faktus. 2/21/2011 Psl. 493 / 1445

37 8.2.6 Per didelis jautrumas ir skolinimosi apribojimai Dviejų laikotarpių vartotojo elgsenos modelio daugelio laikotarpių variantas, toks kaip permanentinių pajamų teorija, buvo plačiai tikrinta empiriškai. 94 Bendrai, modelis buvo neblogas. Įvairios studijos patvirtina, kad: vartojimas yra įtakojamas einamųjų pajamų, laukiamų pajamų ateityje ir turto; ir kad permanentiniai pajamų pokyčiai turi didesnį efektą vartojimui, nei laikini pajamų pokyčiai visa tai modelis ir prognozavo. Tačiau, ne visi tyrėjai tikėjo daugiau specifine modelio prognoze, kad pajamų ar turto pokyčio įtaka vartojimui priklauso tik nuo PVLR pokyčio: kai kurios studijos rodo, kad vartojimo reakcija į einamųjų pajamų pokytį yra didesnė, nei būtų laukiama, remiantis einamųjų pajamų pokyčio poveikiu PVLR. Ši vartojimo tendencija reaguoti į einamąsias pajamas stipriau, nei teigia modelis, vadinama pertekliniu vartojimo jautrumu (excess sensitivity) einamosioms pajamoms. 95 Jei vartojimas yra per daug jautrus einamosioms pajamoms, kaip tai paaiškinti?: 94 Plati literatūros apžvalga yra Angus Deaton (1992), Understanding Consumption, Oxford University Press. 95 Svarbus ankstyvas straipsnis, kuris nustatė perteklinį jautrumą, buvo Marjorie Flavin (1981), The Adjustment of Consumption to Changing Expectations About Future Income, Journal of Political Economy, October, pp /21/2011 Psl. 494 / 1445

38 viena galimybė yra ta, kad žmonės yra labiau trumparegiški, nei modelyje daroma prielaida, ir ne visada galvoja apie jų ateitį, kai daro einamojo vartojimo ir taupymo sprendimus; kita galimybė, kuri labiau atitinka modelio dvasią, yra ta, kad suma, kurią žmonės gali pasiskolinti, yra ribota. Kurdami 2-jų laikotarpių vartojimo ir taupymo modelį, darėme prielaidą, kad vartotojai už esamą realią palūkanų normą gali pasiskolinti ir skolinti tiek, kiek jie nori. Realiame gyvenime bankai ir kiti skolintojai dažniausiai apriboja sumą, kurį vartotojas gali pasiskolinti. 96 Kartais jie neišduoda paskolų iš viso, kadangi mano, kad daug įsiskolinęs vartotojas gali bankrutuoti ir nesugebėti grąžinti paskolos. Skolinimosi sumos, kurią kas nors gali pasiskolinti, užstatant pajamas ateityje, apribojimas vadinamas skolinimosi apribojimu (borrowing constraint). Skolinimosi apribojimo poveikis vartotojo vartojimo taupymo sprendimams priklauso nuo to, ar vartotojas norėtų pasiskolinti, nesant skolinimosi apribojimo. Jei vartotojas nenorėtų skolintis, netgi jei skolinimasis būtų galimas, skolinimosi apribojimas nėra 96 Daugiausiai paskolos namų ūkiams yra naudojamos finansuojant būsto ar ilgalaikio vartojimo prekių pirkimus. Šiais atvejais vartotojas turi turtą (būstą ar ilgalaikio vartojimo prekę), kurią bankas gali paimti, jei laiku nedaromi paskolos mokėjimai. Priešingai, jei skolinimosi priežastis yra finansavimas einamojo vartojimo, kuris viršija einamąsias pajamas ir turtą, bankas užstato neturi. 2/21/2011 Psl. 495 / 1445

39 ribojantis (non-binding). Neribojantis skolinimosi apribojimas neturi poveikio vartotojo vartojimo ar taupymo elgsenai, kadangi vartotojas ir taip nenori skolintis. Priešingai, kai vartotojas nori skolintis, tačiau negali, skolinimosi apribojimas yra ribojantis (binding). Šiuo atveju, vartotojas išleidžia visas jo disponuojamas einamąsias pajamas ir turtą einamajam vartojimui, kad būtų kaip galima arčiau pageidaujamo vartojimo derinio, nesant skolinimo apribojimo. Dabar aptarkime einamųjų pajamų padidėjimo poveikį vartojimui. Kadangi vartotojas su skolinimosi apribojimu išleidžia visas jo einamąsias pajamas ir turtą einamajam vartojimui, jis suvartoja visą einamųjų pajamų padidėjimą, nesvarbu, ar tas padidėjimas yra laikinas ar permanentinis. Neapribotas vartotojas sutaupo dalį einamųjų pajamų padidėjimo. Tokiu būdu, einamųjų pajamų padidėjimo poveikis einamajam vartojimui yra didesnis apribotam vartotojui, nei neapribotam vartotojui. Kalbant makroekonominėmis sąvokomis, šis rezultatas lemia, kad, jei reikšmingas vartotojų skaičius susiduria su ribojančiais skolinimosi apribojimais, visuminio vartojimo reakcija į visuminių pajamų (gamybos) padidėjimą bus didesnė, nei teigia pagrindinė teorija, neatsižvelgianti į skolinimosi apribojimus. Kitais žodžiais, jei yra skolinimosi apribojimai, vartojimas gali būti pernelyg jautrus einamosioms pajamoms. 2/21/2011 Psl. 496 / 1445

40 Kiek empiriškai svarbūs yra skolinimosi apribojimai, tarkime, Europoje? Nėra tiesioginio būdo suskaičiuoti kiek vartotojų yra atskirti nuo skolinimosi. Tačiau kelios studijos įvertino, kad, norint paaiškinti stebimą sąryšį tarp visuminio vartojimo ir einamųjų pajamų, vartotojų, susiduriančių su ribojančiais skolinimosi apribojimais, dalis svyruoja nuo 30% Švedijoje iki maždaug 90% Prancūzijoje, ir, kad skirtumai tarp šalių, atrodo, atspindi vartojimo paskolų rinkos išsivystymo skirtumus Vartojimas ir taupymas per daug laikotarpių: gyvenimo ciklo modelis Dviejų laikotarpių modelis rodo, kad žymi taupymo dalis yra daroma tam, kad apsirūpintume pensijoje. Tačiau dviejų laikotarpių modelis neatspindi kito svarbaus vartotojų viso gyvenimo pajamų ir vartojimo trajektorijų aspekto. Pavyzdžiui, pajamos paprastai didėja per visą žmogaus darbo laikotarpį, o žmonės taupo dėl kitų priežasčių, o ne tik pensijai. Vartojimo ir taupymo gyvenimo ciklo modelis, sukurtas XX a. 6 deš. Nobelio premijos laureato Franco Modigliani 98 ir jo kolegų, praplečia dviejų laikotarpių modelį daugeliui laikotarpių ir analizuoja pajamų, vartojimo ir taupymo aspektus viso žmogaus gyvenimo metu. 97 Žr., pavyzdžiui, John Y. Campbell ir N. Gregory Mankiw (1991), Response of Consumption to Income: A Cross-Country Investigation, European Economic Review, pp Gyvenimo ciklo teorijos apžvalga yra Franco Modigliani (1986), Life Cycle, Individual Thrift, and the Wealth of Nations, American Economic Review, June, pp /21/2011 Psl. 497 / 1445

41 Gyvenimo ciklo modelio esmė yra parodyta Pav Pav. 8.6(a) tipinio vartotojo pajamų ir vartojimo dinamika parodyta vartotojo amžiaus atžvilgiu, nuo 20 m. (tikėtinas ekonominio nepriklausomumo metas) iki 80 m. (tikėtinas mirties metas). Pav. 8.6(a) yra svarbūs 2 dalykai: pirma, vidutinio darbuotojo realiosios pajamos pastoviai didėja, o pajamų viršūnė paprastai yra tarp 50 ir 60 metų. Išėjus į pensiją, pajamos (išskyrus palūkanas, uždirbamas iš ankstesnio taupymo) gerokai krenta; antra, viso gyvenimo vartojimo dinamika yra gerokai tolygesnė už pajamų dinamiką, kas yra suderinama su anksčiau aptartu vartojimo išlyginimo motyvu. Kadangi vartotojai nemėgsta didelių vartojimo lygio pokyčių, jie paskirsto savo viso gyvenimo išteklius, kad išlaikytų gana tolygų gyvenimo lygį bėgant laikui. Nors parodytas kaip visiškai tolygus Pav. 8.6(a), realus vartojimas svyruoja priklausomai nuo amžiaus: pavyzdžiui, jis bus didesnis vaikų auginimo metais. Gyvenimo ciklo modelio pranašumas, studijuojant vartojimą ir taupymą, yra tas, kad jis gali būti lengvai pakeistas, kad atsižvelgtų į įvairią viso gyvenimo pajamų ir vartojimo dinamiką. 2/21/2011 Psl. 498 / 1445

42 2/21/2011 Psl. 499 / 1445

43 Pav Gyvenimo ciklo vartojimas, pajamos ir taupymas (a) Pajamos ir vartojimas parodyti amžiaus atžvilgiu. Pajamos palaipsniui didėja žmogaus darbingo gyvenimo metu ir pasiekia viršūnę neužilgo iki išėjimo į pensiją. Noras sušvelninti vartojimo dinamiką reiškia, kad vartojimas svyruoja mažiau, nei pajamos gyvenimo ciklo metu. Vartojimas šiame paveiksle yra pastovus. (b) Taupymas yra skirtumas tarp pajamų ir vartojimo. Taupymo dinamika yra varpo formos. Žmogaus darbingo gyvenimo pradžioje vartojimas yra didesnis už pajamas, todėl taupymas yra neigiamas. Viduriniais metais taupymas yra teigiamas pajamų perviršis virš vartojimo yra naudojamas grąžinti paskolas, paimtas esant jauniems, ir atidėti lėšas pensijai. Pensijos metu žmonių taupymas yra neigiamas. 2/21/2011 Psl. 500 / 1445

44 Viso gyvenimo taupymo dinamika, parodyta Pav. 8.6 (b), yra skirtumas tarp pajamų ir vartojimo kreivių Pav. 8.6(a). Ši varpo formos dinamika buvo patvirtinta empiriškai. Taupymas yra minimalus ar netgi neigiamas per pirmus darbo metus, kai pajamos yra nedidelės. Maksimalus taupymas yra tada, kai darbuotojas yra tarp 50 ir 60 m., ir jo pajamos yra didžiausios. Galų gale, būnant pensijoje taupymas yra neigiamas, nes vartotojas išleidžia sukauptą turtą vartojimui. Svarbi varpo formos taupymo dinamikos įtaka yra ta, kad nacionalinė taupymo norma priklauso nuo šalies gyventojų amžiaus pasiskirstymo: šalys su neįprastai jaunais ar senais gyventojais turi nedideles taupymo normas; o šalys su santykinai didesniu vidutinio amžiaus žmonių skaičiumi turi didesnes taupymo normas Gyvenimo ciklo modelis: pavyzdys Papildoma gyvenimo ciklo modelio išvada gali būti padaryta iš paprasto pavyzdžio. Įsivaizduokite vartotoją, kuris yra jaunas 20 metų, vidutinio amžiaus kitus 20 metų, ir pensininkas kitus 20 metų, po ko jis miršta (visos pajamos yra realios): jis neturi pradinio turto; uždirba litų per metus, kai yra jaunas; uždirba lt. per metus, kai yra vidutinio amžiaus; ir gauna lt. per metus pensiją, kai į ją išeina. 2/21/2011 Psl. 501 / 1445