3 PRIEDAS Finansinės analizės prielaidos

Transcription

1 3 PRIEDAS Finansinės analizės prielaidos 3.1 Bendrosios prielaidos 3.2 Kuro kainos 3.3 Elektros energijos kaina 3.4 Šilumos energijos kaina, kai šilumos gamintojas yra reguliuojamas 3.5 Šilumos energijos kaina, kai šilumos gamintojas yra reguliuojamas 3.6 Personalas. Darbo užmokestis

2 3.1 Bendrosios prielaidos Atliekant kogeneracinės elektrinės finansinį alternatyvų vertinimą vadovautasi žemiau išvardintomis prielaidomis: prielaidos pateiktos 1 lentelėje; analizėje taikomas inkrementinis metodas: skaičiuojant išskiriami ir atskirai rodomi projekto pinigų srautai, sudarant projekto pinigų srautus ignoruojamos investicijos ir kitos išlaidos, tiesiogiai nesusijusios su projekto įgyvendinimu; remiantis Ekonominės naudos analizės atlikimo gairėmis (Guidance on the methodology for carrying out cost-benefit analysis, working document No. 4) (toliau Darbo dokumentas Nr. 4), rekomenduojamas analizės periodas energetiniams projektams metai. Analizės periodas turėtų būti pasirenkamas atsižvelgiant į ekonomiškai naudingą projekto gyvavimo laikotarpį. Remiantis nurodytais kriterijais, analizuojamas projekto gyvavimo laikotarpis 20 metų. 1 lentelė. Bendrųjų prielaidų suvestinė Bendrieji rodikliai Mato vnt. Vertė Komentaras Diskonto norma proc. 8 Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis 1 Objekto statybos pradžia metai 2014 Objekto statybos pabaiga metai 2016 Finansavimo šaltinis Bankinių institucijų palūkanų norma Numatomas paskolos grąžinimo laikotarpis banko paskola proc. 7 Remiantis Lietuvos banko pateikiamų paskutinių 1 metų paskolų statistika 2 metai 7 SWECO prielaida. Paskolos grąžinimo būdas anuitetas SWECOprielaida Gamtinių dujų VŠK tarnavimo laikotarpis metai 20 Šaltinis: Danish Energy Agency Technology data for energy plants, 2010 TE tarnavimo laikotarpis metai 20 Šaltinis: Danish Energy Agency Technology data for energy plants, 2010 VŠK laikotarpis TE laikotarpis nusidėvėjimo nusidėvėjimo metai 16 Remiantis Šilumos kainų nustatymo metodika Nr. O3-96 metai 20 1 Pažyma dėl vidutinės svertinės kapitalo kainos Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje skaičiavimo ir rezultatų Nr. O5-18, , Valsybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2 Lietuvos banko paskolų palūkanų statistikos duomenys.

3 Jėgainės darbo valandų skaičius per metus Įrangos tarnavimo laikas iki kapitalinio remonto KAK priėmimo deginimui įkainis val metai 7 SWECO prielaida Lt/t (EUR/MWh) 103,58 (9,0) Eksploatavimo išlaidos Mato vnt. Vertė Komentaras Metinės eksploatavimo išlaidos 100 MW gamtinių dujų katilui Metinės išlaidos elektrinei eksploatavimo Termofikacinei Elektros energijos sąnaudos savo reikmėms: 100 MW gamtinių dujų katilas 100 MW gamtinių dujų katilas 84 MW kuro TE su ardynine pakura 84 MW kuro TE su ardynine pakura 95 MW kuro ir 15 MW kuro TE su ardynine pakura 95 MW kuro ir 15 MW kuro TE su ardynine pakura 164 MW kuro TE su verdančio sluoksnio pakura 164 MW kuro TE su verdančio sluoksnio pakura Gamtinių dujų suvartojimas, nominaliu apkrovimu (gamtinės dujos kaip papildomas kuras): 164 MW kuro TE su verdančio sluoksnio pakura Investicijų dydis kapitaliniam remontui, TE su ardynine pakura atveju Investicijų dydis kapitaliniam remontui, TE su verdančio sluoksnio pakura atvejui Lt/MWh šil. 5 % nuo investicijų dydžio tūkst. Lt/MW kuro /metus GWh/metus 2 43,16 GWh/metus 8,6 (1,2 scenarijus) 5,2 (3 scenarijus) kw 1000 GWh/metus 18,3 kw 2100 GWh/metus 22,1 kw 2560 GWh/metus 32,5 kw 3700 GWh/metus 0,1 termofikacinės jėgainės su verdančio sluoksnio pakura paleidimo ir sustabdymo metu, taip pat, esant technologiniams trikdžiams, bei optimaliam degimo proceso palaikymui naudojamas papildomas kuras gamtinės dujos. Metinis gamtinių dujų poreikis 0,1 GWh per metus % nuo pradinės investicijos/metus % nuo pradinės investicijos/metus 2% 1,5 %

4 Investicijų dydis kapitaliniam remontui, gamtinių dujų katilui % nuo pradinės investicijos/metus 4% pateikiamos bendros investicijų išlaidos, projekto veiklos išlaidos, projekto pajamos rodomos palyginamosiomis (pastoviosiomis), o ne einamosiomis kainomis (t.y. neatsižvelgiant į infliaciją); deginant kurą į aplinką išsiskiria teršalai, kurių kiekiai priklauso nuo kuro rūšies. Mokesčiai už taršą apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 686/1K-308 Dėl aplinkos ir finansų ministrų 2002 m. gruodžio 21 d. įsakymo Nr. 663/409A "Dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos" pakeitimo. Vadovaujantis Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 skyriaus 4 punktu Fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę biokuro sunaudojimą patvirtinančius dokumentus, už išmetamus į atmosferą teršalus, susidarančius naudojant biokurą, nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių yra atleidžiami mokesčiai už aplinkos teršimą gaminant energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių netaikomi. Mokesčio už aplinkos teršimą įtaka projekto finansiniams rodikliams išlaidas, vertinama nuo bendro į aplinką išmetamų teršalų kiekio. Apskaičiuota, kad išlaidos taršos mokesčiams per metus sieks: o o o o I alternatyva tūkst. Lt (be PVM); II alternatyva tūkst. Lt (be PVM); III alternatyva tūkst. Lt (be PVM); IV alternatyva tūkst. Lt (be PVM). technologiniai perdavimo nuostoliai susidarantys šilumos tiekimo trasoje iki CŠT tinklo ir šilumos energija suvartota savoms reikmėms atliekant skaičiavimus nevertinama, nes dydis yra nereikšmingai mažas ir neturės didelės įtakos galutiniams rezultatams; šilumos gamintojui tapus reguliuojamu, nepriklausomas šilumos gamintojas privalomai užtikrina reikiamą šilumos gamybos galią. Papildomos išlaidos šiluminės galios rezervo užtikrinimui nustatytos priimant prielaidą, kad rezervinė gamybos galia bus perkama iš trečiųjų šalių. Metinės išlaidos galios rezervo užtikrinimui pateikiamos 2 lentelėje. 2 lentelė. Išlaidos šiluminės galios rezervo užtikrinimui Alternatyva Mato vnt. Išlaidos šiluminės galios rezervo užtikrinimui I alternatyva tūkst. Lt/metus 500 II alternatyva tūkst. Lt/metus 325 III alternatyva tūkst. Lt/metus 395 IV alternatyva tūkst. Lt/metus 625

5 planuojamiems statyti įrenginiams netaikomas nekilnojamo turto mokestis, nes jie bus statomi laisvojoje ekonominėje zonoje. PVM gali būti susigrąžintas, todėl pinigų srautuose jis neatsispindi. 3.2 Kuro kainos Gamtinės dujos Gamtinių dujų prekyboje/gavyboje dominuoja trys regionai, Šiaurės Amerika, Europa ir Azijos- Ramiojo vandenyno regionas. Lietuva neturi nuosavų dujų resursų. Vienintelis dujų tiekimo šaltinis yra gamtinių dujų vamzdynas iš Minsko (Baltarusija) į Vilnių. Gamtinių dujų tiekėjas yra Gazprom, kuris tiekia dujas Baltijos regionui per Yamal o vamzdyną. Egzistuoja vamzdynas tarp Lietuvos ir Latvijos, tačiau jis naudojamas kaip avarinė sistema. Anksčiau naudota linija Ivacevičiai - Vilnius buvo uždaryta prieš dešimtmetį dėl jos prastos fizinės būklės. Jau keletą metų Lietuvos dujų rinkoje nevyko jokie pokyčiai. Dujos yra importuojamos iš vieno šaltinio Gazprom, kuris paskirsto jas pagal kvotas praktiškai tik dviem gamtinių dujų tiekėjams AB Lietuvos dujos ir UAB Dujotekana. Paskirstymo rinkoje situacija labai panaši, Lietuvos dujos turi 99 % rinkos, kitos 6 kompanijos teikia paskirstymo paslaugas tik atskiruose rajonuose. Dujų tiekimo licencijas turinčios ir vykdančios veiklą įmonės (Pagal VKEKK informaciją): AB Lietuvos dujos AB Agrofirma Josvainiai UAB Dujotekana AB Achema UAB Intergas UAB Haupas UAB Druskininkų dujos UAB Fortum Heat Lietuva Kadangi Lietuvos dujų rinka nėra sujungta su Europos Sąjungos rinka, vystyti dujų prekybos biržą būtų komplikuota, tačiau, atsiradus jungčiai su Lenkija ir Suskystintų dujų terminalui, planuojama kurti prekyba dujomis biržą. Į gamtinių dujų tarifą už kubinį metrą yra įskaičiuojama importuojamų gamtinių dujų kaina, išlaidos jų pristatymui iki vartotojo (perdavimas ir skirstymas vamzdynais), lėšos būtinos saugumui ir patikimumui užtikrinti, tiekėjui nustatoma leistina uždirbti pelno norma ir mokesčiai. Žemiau grafike pateikiama VKEKK informacija apie kuro, tame tarpe ir dujų importo kainas.

6 1 paveikslas. Importuojamų į Lietuvą gamtinių dujų vidutinės mėnesio kainos kitimas Šiuo metu vidutinė gamtinių dujų kaina Lietuvoje yra 1319 Lt/1000 m 3 (2012 m. kovo mėn. duomenys). VKEKK prognozuoja, kad 2012 m. pirmą pusmetį gamtinių dujų kaina kis neženkliai [3]. Naftos kaina tiesioginės įtakos dujų kainai neturi, tačiau dujų kaina reaguoja į naftos kainų pokyčius lygiagrečiai su tam tikru vėlavimu. Ilgalaikiai dujų tiekimo kontraktai grindžiami naftos kaina, vis tik, pvz. Vokietijoje, pastebima tendencija, kai tiekėjai nebenori sudarinėti ilgalaikių kontraktų ir perka dujas hub uose, nes momentinės kainos yra gerokai žemesnės nei ilgalaikių kontraktų (ICIS Heren duomenys [4]). Gamtinių dujų kainų kitimo prognozės grindžiamos naftos kainos augimo prognozėmis. Dujų transportavimo kaina imama pagal dabartines Lietuvos dujų transportavimo kainas (apie 4-18 % nuo kainos) augimą siejant su dujų kainos augimu. Prognozuojama, kad 2016 m. dujų kaina bus lygi 1412 Lt/ tūkst. m 3, transportavimas sudarys Lt/ tūkst. m 3 (esant skirtingoms projekto alternatyvoms), iš viso Lt/ tūkst. m 3. 3 lentelė. Gamtinių dujų kaina Gamtinių dujų kaina (įskaitant skirstymo, perdavimo ir galios mokesčius), Lt/1000 m 3 (be PVM) IV alternatyva Nuo 2020 m. prognozuojama, kad gamtinių dujų kaina kasmet didės 1 %, o skirstymo, perdavimo, ir galios mokestis 0,5 % ICIS HEREN European Gas Markets, EGM gegužės 2011 m.

7 Lt/tne Lt/tūkst. m IValternatyva paveikslas. Gamtinių dujų kainos (įskaitant skirstymo, perdavimo ir galios mokesčius) prognozė Gamtinių dujų kainos prognozės m. laikotarpiu pateiktos 2 paveiksle. Biokuro kaina Medienos kaina kasmet sparčiai kyla. Šiuo tikslu atlikta kietojo biokuro kainų apžvalga Baltijos jūros regiono šalyse5. Istorinis biokuro kainos pokytis metų laikotarpiu pateikiamas 3 paveiksle Švedija Suomija Estija Lietuva Lenkija 0 metai 3 paveikslas. Biokuro kainų kitimas Baltijos jūros regione 5 Eurobionet 3, Price mechanisms for wood fuels Deliverable 3.2

8 Lt/tne Iš aukščiau pateikto paveikslo matyti, kad Lietuvoje kaip ir Estijoje 1998 m. biokuro kaina buvo daugiau kaip du kartus mažesnė nei Švedijoje. Tokį kainų skirtumą lėmė nesusiformavusi biokuro rinka. Vėlesnį kainų kilimą Lietuvoje nulėmė daugelis priežasčių, viena iš jų auganti paklausa ir eksporto apimčių didėjimas į aplinkines šalis, ypač Skandinaviją. Vis didesni medienos kiekiai sunaudojami pramonėje ir centralizuoto šilumos tiekimo sistemoms. Prie spartesnio biokuro kainų kilimo prisidėjo ir sparčiai kylančios importuojamo kuro, ypač gamtinių dujų kainos. Nepaisant to, medienos kuro kaina buvo visada mažesnė už gamtinių dujų kainą. 4 paveikslas. Kuro kainų kitimas Lietuvoje [6] Įvertinus iškastinio kuro ir biokuro kainų pokytį m. pastebimas panašaus lygio kuro kainų kitimas. Tikėtina, kad panašios tendencijos išliks ir artimiausioje ateityje Gamtinių dujų importo kaina Medienos atliekos Medienos skiedros 0 5 paveikslas. Biokuro kainų prognozė 2012 m. I ketvirtyje medienos atliekų vidutinė kaina buvo 822,07 Lt/tne, medienos skiedrų 669,26 Lt/tne [7]. Tolimesnis kainų kitimas prognozuojamas, pagal gamtinių dujų kainos kitimo prognozes (žr. 5 paveikslą). 6 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vidutinė šalies kuro kaina

9 Lt/tne Durpių kaina 2009 m. III-IV ketvirčių 2012 m. I ketvirčio laikotarpiu durpių kaina svyravo nuo 376,99 Lt/tne iki 483,05 Lt/ tne m. I-ą ketvirtį vidutinė durpių kaina buvo 441,12 Lt/tne (žr. 6 paveikslą) Durpių kaina paveikslas. Durpių kainos kitimas Lietuvoje[8] Pastaruosius trejus metus durpių kaina stabiliai augo. Per 2010 m. durpių kaina padidėjo 0,51 %, 2011 m. 2,28 %, o 2012 m. I ketvirtį 3,42 %. Atliekant finansinius skaičiavimus priimama prielaida, kad durpių kaina kasmet toliau didės 2 %. 3.3 Elektros energijos kaina Elektros pirkimo iš tinklų kaina UAB Fortum Heat Lietuva elektros energijos pirkimo iš skirstomojo tinklo kaina nustatoma priimant 2012 m. I-o ketvirčio vidutinę elektros kainą biržoje - 161,5 Lt/MWh (UAB Baltpool, Prekybos Lietuvos elektros biržoje duomenys). AB LESTO elektros energijos persiuntimo paslaugos kaina apskaičiuojama priimant, kad elektros energija bus perkama iš vidutinės įtampos elektros tinklų ir UAB Fortum Heat Lietuva atsiskaitys pagal III planą. Persiuntimo paslaugų vidutinė metinė kaina tokiu atveju bus 11,6 ct/kwh, o galios dedamoji 9,73 Lt/kW/mėn [9]. Projekto vertinimo laikotarpiu numatomas 1 proc. metinis kainų augimas. Elektros energijos pirkimo iš skirstomojo tinklo kaina naudojama apskaičiuojant elektros energijos sąnaudas objekte, gaminant šilumos energiją arba šilumos ir elektros energiją. 7 Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vidutinė šalies kuro kaina 8 Valstyvinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Vidutinė šalies kuro (žaliavos) kaina

10 Elektros, gaminamos naudojant atsinaujinančius išteklius, supirkimo tarifas 2012 m. vasario mėn. patvirtintas maksimalus elektros energijos, pagamintos naudojant biomasę > 5000 kw galios jėgainei, supirkimo į elektros tinklą tarifas 2012 metams neturėtų viršyti 370 Lt/MWh. Šiame darbe, atliekant kogeneracinės elektrinės alternatyvų finansinę analizę priimama, kad elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių, pardavimo į skirstomąjį tinklą kaina per pirmuosius 12 metų bus 350 Lt/MWh. Likusiu vertinimo laikotarpiu parduodamos elektros energijos kaina atitiks prognozuojamą elektros pardavimo kainą rinkos sąlygomis (žr. 0 skyrių). Elektros pardavimo kaina rinkos sąlygomis Pagal Šiaurės šalių rinkos studiją [10], elektros kainos, priklausomai nuo vystymosi scenarijaus [11], Šiaurės šalyse iki 2020 m. svyruos EUR/MWh labiausiai tikėtinais scenarijais, iki 29 EUR/MWh stagnacinio ekonomikos augimo atveju ir 76 EUR/MWh vėluojant reikalingoms investicijoms į elektros generavimą. Žemyninėje Europos dalyje 2020 m. prognozuojama kaina lygi 60 EUR/MWh. Įvairios Lenkijos institucijos prognozuoja, kad 2015 m. Lenkijoje elektros kaina sieks 60 EUR/MWh m. rinkos kaina Lietuvoje buvo 45,25 EUR/MWh (156,24 Lt/MWh), NordPool kaina 47,05 EUR/MWh,. Tikėtina, kad įgyvendinus LitPolink bei jungčių su Švediją projektus, Lietuvos elektros gamintojai galės parduoti elektrą į Lenkiją ar kitas UCTE šalis, kuriose elektros kaina yra aukštesnė. Nepaisant to, į rinką ateis Šiaurės šalių perteklinė elektra, todėl prognozuojamas kainų suvienodėjimas su Lenkijos rinka. 10 Challenges for Nordic Power, Econ Poyry, Poyry Management Consulting (Norway) AS and Thema Consulting group, 2010 November 11 Buvo nagrinėti keturi scenarijai: Politinis vystymasis - kai priimami sprendimai investuoti į atsinaujinančius energetikos šaltinius bei energetinį efektyvumą, bet ekonomikos augimas yra lėtas Žaliasis augimas kai investuojama į atsinaujinančius energetikos šaltinius, ekonomikos augimas greitas Stagnacinis lėtas ekonomikos augimas prasitęsia dėl Kinijos ir Indijos ekonomikų smukimo 2020 m., investuojama į atsinaujinančius energetikos šaltinius siekiant ES užbrėžtų tikslų Tiekimo problemos auganti ekonomika, bet vėluojančios investicijos į atsinaujinančius energetikos šaltinius

11 Lt/MWh paveikslas. Vidutinės elektros pardavimo kainos prognozė Prognozės pateikiamos 7 paveiksle. Tolimesnis kainos kitimas 1 %. 3.4 Šilumos energijos kaina, kai šilumos gamintojas yra reguliuojamas Siekiant nustatyti skirtingų alternatyvų pagaminamos šilumos savikainą vadovautasi žemiau nurodytomis metodikomis: I alternatyva - Šilumos kainų nustatymo metodika (Žin., 2009, Nr ) ; II, III, IV alternatyvos - Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika (Žin., 2009, Nr ). Taikomas alternatyvaus šilumos šaltinio skaičiavimo metodas. Atliekant skaičiavimus naudotasi žemiau nurodytais šaltiniai ir prielaidomis: VKEKK patvirtintais šilumos tiekėjų lyginamosios analizės rodikliais; SWECO priimtomis prielaidomis (žr. žemiau pateiktą 5 lentelę); Kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika reglamentuoja, kad kuro kainos turi būti skaičiuojamos pagal atskiras kuro rūšis, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodikos punktais, reglamentuojančiais kuro kainų skaičiavimo tvarką. Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau Metodika) nurodo, kad kuro kaina nustatoma vadovaujantis galiojančiomis kuro pirkimo sutartimis, tačiau neturi viršyti šalies vidurkio. Gamtinių dujų kainoms netaikoma nuostata, kad faktinė kuro pirkimo kaina negali viršyti šalies gamtinių dujų kainų vidurkio. Plėtros plane analizuojamos alternatyvos deginti KAK, medienos atliekas, medienos skiedras ir durpes. KAK deginimas termofikacinėje elektrinėje, reikalauja didesnių investicinių ir eksploatacinių kaštų, lyginant su technologijomis deginančiomis tradicinį kurą. Siekiant, kad projektas būtų rentabilus, už KAK priėmimą būtina taikyti papildomą vartų mokestį.

12 Šiuo metu, Lietuvoje, susidariusiai situacijai analogų nėra. Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai neapibrėžia, kokia turėtų būti taikoma KAK kaina, norint nustatyti pagaminamos šilumos kainą termofikacinėje elektrinėje. Bioskaidi atliekų dalis kure traktuojama, kaip atsinaujinantis energijos šaltinis. Vadovaujantis šia nuostata, planuojamas deginti KAK yra iš dalies atsinaujinantis kuras (bioskaidžių atliekų dalis KAK 40 %). Siekiant nustatyti termofikacinėje elektrinėje pagaminamos šilumos savikainą, kai šilumos gamintojas yra reguliuojamas, priimama prielaida, kad atliekų kaina yra lygi medienos skiedrų kainai (Lt/tne). 5 lentelė. Bendrųjų prielaidų suvestinė Naudoti duomenys ir rodikliai Mato vnt. Vertė Pastabos Pelno (nuostolio) rizikos koeficientas % 0 (toliau PNK) Vidutinė svertinė kapitalo norma % 5 Remiantis Šilumos kainų (WACC) nustatymo metodika Nr. O3-96 Lyginamosios biokuro, durpių ir KAK kg n.e./mwh 101,5 sąnaudos Biokuro katilo vidutinis efektyvumas % 85 Remiantis kogeneracinių jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika Nr. O3-107 Katilų kuriuose deginamas KAK ir durpės vidutinis efektyvumas % 85 SWECO prielaida Šilumos gamybai priskirto ilgalaikio Lt/kW 850 Remiantis kogeneracinių turto vertė jėgainių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodika Nr. O3-107 Šilumos kainos duomenys pateikiami 8 paveiksle.

13 ct/kwh MW gamtinių dujų VŠK šilumos pardavimo kaina, kai NŠG reguliuojamas 84 MW TE su ardynine pakura šilumos pardavimo kaina, kai NŠG reguliuojamas 100 MW TE su ardynine pakura. šilumos pardavimo kaina, kai NŠG reguliuojamas 164 MW TE su verdančio sluoksnio pakura. šilumos pardavimo kaina, kai NŠG reguliuojamas Šilumos pardavimo kaina, kai NŠG nereguliuojamas Šilumos tiekėjo kintamoji šilumos gamybos kainos dedamoji 8 paveikslas. Parduodamos šilumos kaina Kaip matyti iš paveiksle pateiktų rezultatų, pastačius 100 MW gamtinių dujų VŠK ir šilumą gaminant visus metus, šilumos gamybos savikaina bus didesnė nei AB Kauno energija kintamoji šilumos gamybos kainos dedamoji. Šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarkos ir sąlygų aprašas nustato, kad nepriklausomas šilumos gamintojas negali taikyti kainų, didesnių nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos sąnaudos. Norėdamas realizuoti pagaminamą šilumą, šilumos gamintojas turėtų ją parduoti pigiau nei jo pagaminamos šilumos savikaina. Remiantis gautais rezultatais, galima teigti, kad 100 MW gamtinių dujų katilo statyba ekonomiškai nėra tikslinga. Atliktas šilumos gamybos savikainos skaičiavimas analizuojamoms termofikacinėms elektrinėms, parodė, kad 2017 m. šilumos savikaina galėtų siekti: II alternatyva. 84 MW TE su ardynine pakura 12,55 ct/kwh; III alternatyva. 100 MW TE su ardynine pakura 12,52 ct/kwh; IV alternatyva. 164 MW TE su ardynine pakura 12,20 ct/kwh.

14 Vadovaujantis prognozuojamomis kuro kainų augimo tendencijomis, numatoma, kad metams bėgant šilumos savikaina, taip pat, didės (žr. 8 paveikslą). 3.5 Šilumos energijos kaina, kai šilumos gamintojas yra nereguliuojamas Šiuo metu galiojantys teisės aktai leistų UAB Fortum Heat Lietuva parduoti šilumos energiją už kainą mažesnę nei AB Kauno energija palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos. Naudojamos prielaidos, nustatant šilumos energijos pardavimo kainą AB Kauno energija : UAB Fortum Heat Lietuva AB Kauno energija šilumos energiją parduos 10 % pigiau nei šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos; šilumos pardavimo kaina nustatoma pagal AB Kauno energija kintamąją šilumos gamybos dedamąją. Šiuo metu (2012 m. balandžio 1 d. duomenys) AB Kauno energija kintamoji šilumos gamybos kainos dedamoji 183,5 Lt/MWh, [12]. AB Kauno energija tinklalapyje skelbiamais duomenimis [13] kelerių metų bėgyje įmonė Noreikiškių katilinėje planuoja sumontuoti 4 MW galios biokuru kūrenamą katilą su 1 MW galios kondensacinių ekonomaizeriu. Papildomą finansavimą tikimasi gauti ir projekto Ežerėlio katilinės rekonstrukcija, įrengiant biokuru kūrenamą 3,5 MW galios vandens šildymo katilą įgyvendinimui. Šiuo metu medienos kuras yra pigesnis už gamtines dujas proc. (lyginant energijos vieneto kainą). Atsižvelgiant į šilumos tiekimo įmonės pokyčių tendencijas, nuo gamtinių dujų pereiti prie biokuro deginimo, bei kuro kainų augimo tendencijas, atliekant skaičiavimus priimama prielaida, kad šilumos gamybos kainos kintamoji dalis iki 2016 metų kasmet augs po 1,5 proc., o nuo 2016 m. kasmet mažės 0,5 % (žr. 8 paveikslą). Dėl didelio parduodamos šilumos kainos neapibrėžtumo plėtros plane bus atliekama jautrumo analizė. 3.6 Personalas. Darbo užmokestis Jėgainės statybai ir eksploatavimui bus reikalinga kvalifikuota darbo jėga. Termofikacinės elektrinės eksploatacijai bus sukurta 40 darbo vietų (etatai). Gamtinių dujų vandens šildymo katilo eksploatavimui turės būti sukurtos 13 naujų darbo vietų. Eksploatuojant termofikacinę elektrinę metinės išlaidos darbo užmokesčiui sudarys apie 3,9 mln. Lt, pastačius gamtinių dujų vandens šildymo katilinę 1,3 mln. Lt. Projekto vertinimo laikotarpiu numatomas 1 proc. metinis atlyginimų augimas. t.aspx