LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA

Transcription

1 LIETUVOS EKONOMIKOS APŽVALGA GRUODIS

2 ISSN 9-88 (online) Lietuvos ekonomikos apžvalgoje nagrinėjama realiojo sektoriaus, kainų, viešųjų finansų ir kredito kaita Lietuvoje, taip pat numatoma šalies ekonomikos raida. Apžvalgoje pateikiama medžiaga yra statistinių duomenų analizės, modeliavimo ir ekspertų vertinimo rezultatas. Apžvalgą rengia Lietuvos bankas. Rengiant Lietuvos ekonomikos apžvalgą, naudoti Lietuvos banko, Statistikos departamento, Europos Centrinio Banko, Eurostato, Tarptautinio valiutos fondo ir kiti duomenys, paskelbti iki 17 m. lapkričio 8 d. Leidžiama perspausdinti švietimo ir nekomerciniais tikslais, jei nurodomas šaltinis. Lietuvos bankas, 17

3 Turinys 1 LIETUVOS EKONOMIKOS RAIDA IR PERSPEKTYVOS... I. TARPTAUTINĖ APLINKA... II. EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKA... 7 III. REALUSIS SEKTORIUS... 9 IV. DARBO RINKA...11 V. IŠORĖS SEKTORIUS...1 VI. KAINOS IR SĄNAUDOS...1 VII. EKONOMIKOS FINANSAVIMAS...1 VIII. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAI...1 PRIEDAI PRIEDAS. Lietuvos ir kitų Baltijos šalių valdžios sektoriaus finansų tvarumas PRIEDAS. Potencialioji gamybos apimtis Lietuvoje realiojo ir finansinio sektorių kintamuosius apimantis matas... PRIEDAS. Baltijos šalių nedarbo lygio svyravimus lemiantys srautai... 8 L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

4 Lentelė Kai kurių išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių BVP pokytis ir infliacija... Paveikslų sąrašas 1 pav. Pirkimo vadybininkų indeksų raida... pav. Euro zonos realiojo BVP augimo veiksniai... pav. Svarbių Lietuvos eksporto partnerių realiojo BVP augimo prognozės... pav. Skandinavijos šalių ekonominių rodiklių 17 m. prognozės... pav. Pagrindinių žaliavų kainų indeksai ir naftos kainos... pav. ECB indėlių galimybės ir PRO palūkanų normos ir infliacija pav. Nacionaline valiuta išleistų euro zonos vyriausybių 1 m. trukmės obligacijų metinis pajamingumas pav. PFĮ skolinimo namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms portfelio kaita euro zonoje ir Lietuvoje pav. PFĮ naujų paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma pav. PFĮ naujų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu) pav. Išorės paklausa, gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, realusis prekių ir paslaugų eksportas pav. Namų ūkių vartojimo finansavimo šaltiniai pav. Realiojo darbo užmokesčio fondo kaitos veiksniai pav. Darbo jėgos kaitos veiksniai pav. Nedarbo lygis apskrityse ir pagal bedarbių išsilavinimą pav. Darbo užmokesčio augimas pagal atlygio dydį pav. Nominalusis Lietuvos prekių eksportas, neįskaitaint mineralių produktų pav. Lietuviškos kilmės prekių dalies ES importe pokyčiai... 1 pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys pav. Maisto, tabako ir gėrimų kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai... 1 pav. Maisto kainų, neįskaitant alkoholinių gėrimų ir tabako kainų, metinis augimas Baltijos šalyse ir Lenkijoje... 1 pav. SVKI kaitos veiksniai... 1 pav. PFĮ paskolų portfelio raida... 1 pav. PFĮ naujų paskolų suma pagal paskolos dydį... 1 pav. Ne finansų bendrovių įsipareigojimų PFĮ dalis, palyginti su visais įsipareigojimais pav. Valdžios sektoriaus balansas pav. Valdžios sektoriaus pajamų kaitos veiksniai pav. Valdžios sektoriaus išlaidų kaitos veiksniai... 1 Santrumpos BVP EBPO ECB ES EURIBOR Eurostatas JAV JK MMA NVS OPEC PFĮ PRO SVKI SVP TPP TVF UAB VSPP bendrasis vidaus produktas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija Europos Centrinis Bankas Europos Sąjunga Europos vidutinė tarpbankinės rinkos palūkanų norma (angl. euro inter-bank offered rate) Europos Sąjungos statistikos tarnyba Jungtinės Amerikos Valstijos Jungtinė Karalystė minimali mėnesinė alga Nepriklausomų valstybių sandrauga naftą eksportuojančių šalių organizacija pinigų finansų įstaigos pagrindinės refinansavimo operacijos suderintasis vartotojų kainų indeksas skolos vertybiniai popieriai turto pirkimo programa Tarptautinis valiutos fondas uždaroji akcinė bendrovė Viešojo sektoriaus pirkimo programa L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

5 Lietuvos ekonomikos raida ir perspektyvos Lietuvos ūkio pl tra yra gerokai pagyv jusi. 17 m. ekonominio aktyvumo augimą daug skatino pager jusi tarptautin ekonomin aplinka. Anksčiau buvusi menkoka, šiemet pasaulyje gerokai ūgtel jo paklausa investicin ms prek ms, o tai pastebimai padidino tarptautinę prekybą. Iš visumin s paklausos sudedamųjų dalių paprastai būtent investicijos būna labiausiai susijusios su užsienio prekyba, tod l investicijų padid jimas taip ženkliai paskatino importą ir eksportą įvairiose šalyse, įskaitant Lietuvai svarbiausias prekybos partneres euro zoną ir kitas ES valstybes. Prie suintensyv jusios tarptautin s prekybos prisid jo ir atsigavimas žaliavas eksportuojančiose šalyse, kurias palankiai veik kilusios žaliavų kainos pasaulin se rinkose. Tai vienas iš veiksnių, l musių staigų ir itin didelį importo augimą Rusijoje, tur jusį poveikį prekybos srautams visame regione. Šiemet daug augusi pasaulin prekyba ir toliau tur tų nemenkai augti, tačiau nesitikima, kad artimiausiais metais ji did s tiek daug, kiek did jo 17 m. Šių metų pasaulin s prekybos kilstel jimas vertinamas kaip išskirtinis prekyba augo daug daugiau nei pasaulio BVP, nors ankstesnius kelerius metus jos augimas buvo mažesnis nei pasaulio BVP pl tra. Jei mažiau did s paklausa importuojamoms prek ms ir paslaugoms Lietuvai svarbiose prekybos partner se, mažiau did s ir Lietuvos eksportas. Tai viena iš priežasčių, kod l Lietuvos ekonomikos augimas kitąmet tur tų būti mažesnis nei šiemet. Tačiau kitąmet prie ūkio pl tros tur tų daugiau prisid ti atsigaunančios investicijos. Pra jusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje materialines investicijas gerokai padidino apdirbamoji gamyba. Netrumpą laiką gana daug investuoja ir transporto sektorius. Investicijos šiose srityse didina šių sektorių paj gumus ir kartu gerina jų konkurencingumą. Tai, matyt, iš dalies paaiškina, kod l pastaruoju metu Lietuvos eksportuojantysis sektorius atkovoja vis didesnę užsienio rinkų dalį. Auga investicijos ne tik į transporto įrangą, kitas mašinas bei įrenginius, bet ir į intelektin s nuosavyb s produktus. Daroma prielaida, kad kitąmet daugiau l šų bus gauta iš ES paramos fondų. Šių l šų srautas, gerokai sumaž jęs 1 m., šiemet vis d lto nebuvo aktyvesnis. Taigi, tikimasi, kad numatomas šių l šų pagaus jimas prisid s prie tolesnio investicijų augimo, skatinsiančio ekonominį aktyvumą tiek trumpuoju, tiek ilgesniu laikotarpiu. Investicijos bus kertinis pasiūlos pus s veiksnys, turintis lemiamą įtaką ūkio pl trai. Nuo jų priklausys, kiek bus sušvelninta blog jančios demografin s pad ties įtaka. Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (1 m.) gyventojų Lietuvoje maž ja 1,1 1,8 proc. kasmet. Jų ir toliau pastebimai maž s. Gyventojų aktyvumo lygis dirbančių ir ieškančių darbo gyventojų dalis darbingo amžiaus gyventojų grup je tebedid ja, ir tai palankiai veikia Lietuvos darbo rinką. Vis d lto šis reiškinys nebeatsveria maž jančio gyventojų skaičiaus poveikio darbo j ga, apimanti dirbančiuosius ir ieškančiuosius darbo asmenis, maž ja. Maž ja ir užimtųjų. Kol kas tik tis esminio pager jimo aptariamoje ūkio srityje n ra galimybių, taigi blog janti pad tis darbo rinkoje varžys ūkio pl trą. Pokyčiai darbo rinkoje tur s tiesioginį poveikį privačiojo vartojimo raidai. Šio vartojimo pl trą palaipsniui mažins ne tik mąžtantis dirbančiųjų skaičius, bet ir vis labiau senkančios galimyb s daug kelti darbo užmokestį. Darbdaviams trūksta darbuotojų, ypač kvalifikuotų, tod l įtampa darbo rinkoje gana didel. Kelerius metus darbo sąnaudos did jo daugiau, nei kilo visa ekonomika, tod l samdomiesiems darbuotojams atiteko vis didesn sukurtos prid tin s vert s dalis. Ji, palyginti su praeities duomenimis, jau dabar gana didel, tod l nereik tų tik tis, kad toliau did s tiek daug, kiek iki šiol. Numatoma, kad, trūkstant darbuotojų, darbo užmokestis did s gana nemenkai, tačiau mažiau nei pastaraisiais metais. Tai po truputį mažins privačiojo vartojimo pl trą, taigi ir viso ūkio augimą. Atsižvelgus į pamin tus veiksnius, numatoma, kad 17 m. realusis BVP padid s,, o 18 m.,8 proc. Bendroji infliacija šalyje teb ra pakilusi. Dabartinę kainų raidą lemia tiek vidaus ekonominiai veiksniai, tiek besikeičiančios tendencijos pasaulin se žaliavų rinkose. Būtent pokyčiai šiose rinkose l m didesnę, nei prognozuota, infliaciją pastaraisiais m nesiais. Naftos gavybai buvus mažesnei, nei tik tasi, pasaulin s naftos kainos šių metų rudenį padid jo ir tai pak l degalų kainas. Pasaulinių maisto žaliavų kainų raida padidino kai kurių maisto produktų, ypač pieno ir jo produktų, aliejų ir riebalų, kainų augimą. Pokyčiai žaliavų rinkose kilstel jo vartotojų kainas ne tik Lietuvoje pastaruoju metu daugiau nei metų viduryje maisto produktų ir degalų kainos did jo ir euro zonoje, ir kitose ES šalyse. Jos kilo daugiau, nei tik tasi, o tai lemia didinamus 17 m. ir 18 m. infliacijos prognoz s rodiklius. Vis d lto numatoma, kad tiek naftos kainos, tiek maisto žaliavų kainos kitąmet kils mažiau nei šiemet, o tai mažins bendrąją infliaciją. Nemažą dalį infliacijos lemia vidaus ekonomin raida. Beveik trečdalį jos sudaro kylančios paslaugų kainos, kurios iš visų vartotojų kainų labiausiai siejamos su pad timi darbo rinkoje ir vidaus paklausa. Darbo užmokestis kyla gana ženkliai ir netrumpą laiką, pastebimai aplenkdamas darbo našumą, tod l darbo sąnaudos turi didinamąjį poveikį kainoms. Didesn s gyventojų pajamos taip pat sukuria spaudimą kainoms, nes did ja vidaus paklausa. Kainos, labiausiai siejamos su vidaus ekonomine raida, ir toliau tur tų kilti, nes, kaip min ta, darbo užmokestis kils gana nemažai. Tiesa, šios kainos tur tų kilti ne daugiau nei iki šiol, nes ir darbo atlygio kilimas L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

6 nebus toks veržlus. Numatoma, kad 17 m. infliacija sudarys,7 proc., o 18 m. ji bus mažesn. Kaip min ta, prie bendrosios infliacijos kitąmet menkiau prisid s nuosaikesn pasaulinių žaliavų kainų raida ir jos tiek daug, kiek šiemet, nedidins keliami akcizai. Prognozuojama, kad 18 m. infliacija sudarys, proc. Numatoma Lietuvos ekonomikos raida m. 17 m. gruodžio m n. prognoz a 17 m. rugs jo m n. prognoz 1 17 b 18 b 1 17 b 18 b Kainų ir sąnaudų kaita (%, pokytis per metus) Vidutin metin infliacija, apskaičiuota pagal SVKI,7,7,,7,, BVP defliatorius c,9,, 1,,, Darbo užmokestis 8, 7,9,1 8, 7,8,9 Importo defliatorius c,,,,,9 1,9 Eksporto defliatorius c,9,8,,1, 1,8 Bendrasis vidaus produktas c,,,8,,,8 Privačiojo vartojimo išlaidos c,,,,,, Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos c 1, 1, 1,1 1, 1, 1,1 Bendrojo pagrindinio kapitalo sudarymas c,1,7,,1,, Prekių ir paslaugų eksportas c, 9,,, 7,, Prekių ir paslaugų importas c, 11,8,, 8,, Darbo rinka Nedarbo lygis (vidutinis metinis; %, palyginti su darbo j ga) 7,9 7,1,8 7,9 7, 7, Užimtųjų skaičius (%, pokytis per metus) d,,,,,, Išor s sektorius (%, palyginti su BVP) Prekių ir paslaugų balansas 1,,8,,9,1 1, Einamosios sąskaitos balansas 1,1 1,1 1,,9 1,1 1,9 Einamosios ir kapitalo sąskaitų balansas,,,,,, a Makroekonominių rodiklių prognoz s parengtos pagal informaciją, paskelbtą iki 17 m. lapkričio 8 d. b Prognoz c Pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką d Nacionalinių sąskaitų duomenys; užimtųjų skaičius apibr žiamas pagal vidaus koncepciją L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

7 I. TARPTAUTINĖ APLINKA 17 m. pasaulio ekonomikos atsigavimas įgauna vis didesnį pagreitį. Šių metų spalio mėn. pateiktu TVF vertinimu, pasaulio realiojo BVP augimas šiemet turėtų būti,1 proc. punkto spartesnis, nei prognozuota balandžio mėn., ir siekti, proc. Nors prognozuojami JAV, JK ir Indijos BVP augimo rodikliai sumažinami, tačiau galimą šių šalių ekonomikos augimo sulėtėjimą atsvers spartesnis, nei tikėtasi, euro zonos, Japonijos, Kinijos, Rusijos ir besiformuojančios rinkos ekonomikai atstovaujančių Europos šalių ūkių 1 aktyvumas. Palyginti su balandžio mėn. skelbtomis prognozėmis, prognozuojamas 17 m. euro zonos BVP augimo tempas padidintas, proc. punkto iki,1 proc. Pagerėjusias prognozes daugiausia lemia intensyvi pasaulio prekyba ir stiprėjantis privatusis vartojimas, o jį toliau turėtų skatinti augantis užimtumas, palankios finansavimo sąlygos ir sumažėjęs politinis neapibrėžtumas euro zonoje. Tiesa, namų ūkių perkamąją galią šiek tiek ribos infliacija, kuri 17 m. turėtų būti 1, proc. punkto didesnė nei 1 m. Palankios finansavimo sąlygos ir dideli PVI ir verslo pasitikėjimo indeksai teikia optimizmo dėl verslo investicijų euro zonoje. Pastaruoju metu didėjantis privatusis vartojimas ir išorės paklausa taip pat lemia spartų gamybos ir paslaugų sektorių augimą, labiausiai pastebimą Vokietijoje ir Prancūzijoje. Tiesa, euro zonos šalių eksporto augimą gali prislopinti per 17 m. trečiajį ketvirtį apie,7 proc. išaugusi euro vertė JAV dolerio atžvilgiu. Regiono prognozėms šiuo metu yra svarbus ir neapibrėžtumas, sietinas su ES ir JK derybų baigtimi. TVF vertinimu, 17 m. realusis BVP sparčiau nei pernai turėtų augti daugelyje didžiųjų pasaulio šalių ir regionų. Lentelė. Kai kurių išsivysčiusių ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių BVP pokytis ir infliacija Realiojo BVP pokytis, proc. 1 17* 18* Pasaulis,,,7 Išsivysčiusios šalys 1,7,, JAV 1,,, Euro zona 1,8,1 1,9 JK 1,8 1,7 1, Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys Infliacija, proc.,,,9 Kinija,7,8, Rusija, 1,8 1, Brazilija,,7 1, Išsivysčiusios šalys,8 1,7 1,7 JAV 1,,1,1 Euro zona, 1, 1, JK,7,, Besiformuojančios rinkos ekonomikos šalys,,. Kinija, 1,8, Rusija 7,,,9 Brazilija 8,7,7, Šaltinis: TVF. * 17 m. spalio m nesio prognoz s. JK ekonomika pirmąją šių metų pusę augo lėčiau, nei tikėtasi, todėl šių metų perspektyva vertinama santūriau. Spalio mėn. TVF, palyginti su balandžio mėn. prognozėmis, JK ekonomikos 17 m. augimo perspektyvas sumažino, proc. punkto (iki 1,7 %). Pagrindinė priežastis silpstantis vidaus vartojimas dėl mažėjančių gyventojų pajamų. Jas mažina apie proc. siekianti infliacija (, proc. p. padidėjimas, palyginti su 1 m.), lėtėjantis darbo užmokesčio augimas ir aukštas namų ūkių įsiskolinimo lygis. Kita lėtėjančio JK ekonomikos augimo priežastis nuo 1 m. sausio mėn. apie 18 proc. kritęs svaro kursas euro atžvilgiu. Tai brangina kai kurias prekes ir paslaugas, tačiau mažiau, nei tikėtasi, prisideda prie eksporto augimo. Galiausiai, neapibrėžtumas dėl stringančių ES ir JK derybų lemia mažesnes verslo investicijas. JAV ekonomikos augimas išlieka stiprus. Prie to daugiausia prisideda augančios namų ūkių vartojimo išlaidos, o jas ir toliau turėtų skatinti užimtumo augimas ir dėl įtampos JAV darbo rinkoje įsibėgėjantis darbo užmokesčio kilimas. Namų ūkių vartojimo išlaidas didinti turėtų ir išaugusios būsto kainos. Po šiemet šalį ištikusių stichinių nelaimių atsigaunant energetikos sektoriui ir kiek išaugus naftos kainoms, galima tikėtis didesnių verslo investicijų. Dėl gamtinių stichijų atsiradę naftos gavybos trikdžiai lėmė kiek kilstelėjusią infliaciją (, % rugsėjo mėn.), tačiau, naftos gavybos platformų veiklai atsigaunant, infliacija sumažėjo (spalio mėn. %). Dėl gerėjančios ekonominės padėties Federalinio rezervo bankas (JAV), pereidamas prie mažiau skatinančios pinigų politikos, numato toliau kelti palūkanų normas (18 m. tris kartus) ir mažinti dėl kiekybinio skatinimo gerokai padidėjusio SVP portfelio reinvestavimo apimtį. Kaip ir anksčiau, didžiausią neapibrėžtumą JAV kelia fiskalinės politikos planai, ypač pastaruoju metu dažnai minima mokesčių reforma. 17 m. stipresnė nei pernai ūkio plėtra prognozuojama ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Kinijos ekonomikos aktyvumas pirmąją 17 m. pusę buvo didesnis, nei tikėtasi, daugiausia dėl skatinamosios fiskalinės politikos, tarptautinės prekybos ir nekilnojamojo 1 TVF prie Europos besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių priskiria Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Bulgariją, Juodkalniją, Kosovą, Kroatiją, Lenkiją, Makedoniją, Rumuniją, Serbiją, Turkiją ir Vengriją. Praėjusių metų pabaigoje padidėjęs pasaulio sudėtinis PVI šiemet daug nesikeičia. 1 pav. Pirkimo vadybininkų indeksų raida 8 8 Pastaruoju metu euro zonos šalių BVP augimo tempas labiausiai padidėjo dėl aktyvios tarptautinės prekybos ir spartaus vidaus vartojimo. pav. Euro zonos realiojo BVP augimo veiksniai, 1,,, 1,, Indeksas Euro zona JAV Kinija Pasaulis Šaltinis: Markit". Procentiniai punktai Valdžios sektoriaus vartojimas Privatusis vartojimas Investicijos Grynasis eksportas Atsargos BVP (skal dešin je) Šaltiniai: Eurostatas ir Lietuvos banko skaičiavimai., pokytis per metus, 1,,, 1,, L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

8 turto rinkos. Kita vertus, Kinijos rizikingumą didina ir ekonomikos augimo perspektyvas temdo ženkliai išaugusi valstybės valdomų įmonių skola ir kritęs šių įmonių pelningumas, dėl skatinamosios fiskalinės politikos auganti valdžios sektoriaus skola, didėjantys disbalansai nekilnojamojo turto sektoriuje. Pastaruosius metus besitraukusi Brazilijos ekonomika pradėjo augti. Nors Brazilija susiduria su politiniu neapibrėžtumu, pasitikėjimo indeksai šioje šalyje tampa stabilesni, infliacija mažėja, BVP augimo prognozės gerėja. Apskritai 17 m. antrąjį ketvirtį žaliavas eksportuojančių šalių BVP augo apie proc. punktais sparčiau nei prieš metus. Ūkio raidos tendencijos gerėja Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje, atsigauna ir Rusijos ekonomika. TVF prognozuoja 17 m. atitinkamai,,,8,,8 ir 1,8 proc. sieksiantį šių šalių ekonomikos augimą (1 m. realiojo BVP augimas siekė atitinkamai,1,,,, ir, %). Bendras šių šalių ūkio augimą skatinantis veiksnys yra aktyvi pasaulinė prekyba. Estijos ir Latvijos ekonomiką šiais metais teigiamai veikia ir atsigavusios investicijos, kurios 1 m. mažėjo. Tačiau nors ir tikimasi, jog 18 m. bus įsisavinama daugiau ES paramos lėšų, investicijų augimas nebebus toks stiprus kaip šiemet. Vidaus vartojimo augimas Latvijoje taip pat svariai prisideda prie ekonominio aktyvumo, Estijoje jo poveikis kiek mažesnis. Abi šalys susiduria su panašiais iššūkiais įtampa darbo rinkoje, dėl kurios gana sparčiai kyla darbo užmokestis, kartu ir infliacija. Lenkijos ūkio plėtra pastaruoju metu yra skatinama augančių investicijų, nors metų pradžioje jos mažėjo. Tikimasi, jog investicijos augs ir toliau, kadangi Lenkiją turėtų pasiekti gausesnės ES paramos įplaukos, o numatomos valdžios sektoriaus išlaidos 18 m. turėtų padidėti virš proc. Rusijos ekonomiką skatina 17 m. paaugusios naftos žaliavų kainos, kylantis darbo užmokestis ir mažėjanti infliacija. Tai paskatino ir vidaus vartojimą, o ūgtelėjęs pasitikėjimas investicijas, kurios kelerius pastaruosius metus mažėjo. Tačiau ir toliau tvyro neapibrėžtumas dėl to, ar Rusijai pavyks sumažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų. Didžiųjų Skandinavijos ūkių raida gana panaši: Danijos, Norvegijos ir Švedijos ūkis šiais metais auga gana sparčiai, tačiau išlieka rizikų, susijusių su namų ūkių skolos ir nekilnojamojo turto rinkos raidos tvarumu. Danijos ekonomikos augimo spartėjimą lemia dėl augančių disponuojamųjų pajamų ir žemų palūkanų normų stiprėjanti vidaus paklausa ir stipri užsienio paklausa, lemianti spartesnį eksportą. Didindama pensinį amžių, Danija bando mažinti įtemptą padėtį darbo rinkoje, o nauja būsto apmokestinimo tvarka, įsigaliosianti nuo 1 m., jau dabar turėtų mažinti būsto kainas. Ekonomikos augimą Švedijoje labiausiai veikia išorės sektorius jis kompensavo sulėtėjusią vidaus paklausą. Nors investicijos nekilnojamojo turto rinkoje turėtų išlikti gana stabilios, bet lėčiau nei nekilnojamasis turtas ir namų ūkių skolos lygis augančios namų ūkių pajamos kelia nerimą. Norvegijos ūkis auga vis stirpiau dėl atsigaunančių naftos ir dujų kainų. Augant vartotojų pasitikėjimui ir užimtumui, gerokai išaugo namų ūkių vartojimas, o verslo sektoriaus pasitikėjimas lėmė didesnes investicijas. Pagrindinių žaliavų kainų kitimo tendencijos pastaruoju metu buvo gana skirtingos. Naftos kainos 17 m. svyravo ties JAV dolerių už barelį. Tačiau rudenį dėl OPEC narių ir kitų susitarimą pasirašiusių šalių naftos gavybos kvotų laikymosi, sumažėjusios naftos gavybos JAV ir Libijoje bei neramumų Artimuosiuose Rytuose jos vėl pradėjo kilti ir viršijo JAV dolerių už barelį ribą. Metalų kainos per šiuos metus pakilo apie proc. dėl stiprėjančios metalų paklausos Kinijoje ir lūkesčių, kad metalų pasiūla bus griežtinama. Šis griežtinimas daugiausia siejamas su Kinijos reformomis, vykdomomis siekiant mažinti oro taršą. Maisto kainos pasaulyje šiemet daug nekito, tačiau prognozuojama, kad jos bus keletu procentų didesnės nei 1 m., o 18 m. kils mažiau. Pasaulio banko duomenimis. Daugiau apie tai rašoma 17 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje: Brent, Dubai ir WTI naftos kainų vidurkis. Numatomos kur kas geresnės svarbių Lietuvos eksporto partnerių ekonomikos augimo tendencijos. pav. Svarbių Lietuvos eksporto partnerių realiojo BVP augimo prognozės, pokytis per metus * 18* Estija Latvija Lenkija Rusija Šaltinis: TVF. *17 m. spalio m n. prognoz. Iš Skandinavijos šalių 17 m. sparčiausias ekonomikos augimas turėtų būti Švedijoje, o mažiausias nedarbo lygis Norvegijoje. pav. Skandinavijos šalių ekonominių rodiklių 17 m. prognozės 7 1 BVP augimas* Vartotojų kainų indeksas* Nedarbo lygis Šaltinis: TVF. *Pokytis per metus. Danija Norvegija Švedija Maisto produktų žaliavų kainos daug nesikeičia, metalų kainos kyla, pavasarį mažėjusios naftos kainos pastaruoju metu irgi auga. pav. Pagrindinių žaliavų kainų indeksai ir naftos kainos Indeksas 1 = JAV dolerių už barelį Maistas Metalai Žalia nafta (skal dešin je) Šaltiniai: Jungtinių Tautų Maisto ir žem s ūkio organizacija, Pasaulio bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai. 1 8 L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

9 II. EUROSISTEMOS PINIGŲ POLITIKA 7 Eurosistema toliau palaikė itin stipraus skatinamojo pobūdžio pinigų politiką ir skelbė planuojanti tokią ją palaikyti ilgą laiką. Siekdama tvaraus infliacijos ir jos lūkesčių artėjimo prie ECB nustatyto kainų stabilumo tikslo, Eurosistema pratęsė išplėstinę TPP iki 18 m. rugsėjo mėn. pabaigos. 17 m. birželio mėn. Valdančioji taryba pakeitė ateities gaires dėl ECB palūkanų normų atsisakyta vertinimo, kad jos dar gali būti mažinamos. Šis sprendimas buvo priimtas pirmiausia dėl to, kad reikšmingai sumažėjo defliacijos rizika. Be to, su ekonomikos augimo perspektyva siejama rizika tapo iš esmės subalansuota, o tai Valdančiajai tarybai suteikė papildomo įsitikinimo, kad infliacija ateityje vėl taps siektino lygio ir palūkanų normų dar labiau mažinti nereikės. Tačiau Valdančioji taryba ir toliau teigia mananti, kad ECB palūkanų normos išliks žemos ir nesikeis dar gana ilgą laiką, gerokai ilgiau, negu bus vykdoma išplėstinė TPP. 17 m. spalio mėn. ECB valdančioji taryba patikslino skatinamųjų pinigų politikos priemonių, kurios bus taikomos po 17 m., paketą. Artėjo anksčiau nustatytas išplėstinės TPP vykdymo pabaigos terminas (17 m. gruodžio mėn.), o kainų augimas, Valdančiosios tarybos vertinimu, vis dar nebuvo pakankamai tvarus, todėl išplėstinę TPP nuspręsta pratęsti. Tačiau jos apimtis numatyta mažesnė nuo 18 m. sausio mėn. per mėnesį superkamų SVP vertė sumažinama nuo iki mlrd. eurų. Valdančioji taryba sutarė, jog atsigaunant ekonomikai vis dar reikalingas pinigų politikos skatinamasis pobūdis gali būti palaikomas mažesnėmis pastangomis. Išplėstinė TPP bus vykdoma tol, kol Valdančioji taryba nuspręs, kad infliacija tvariai artėja prie nustatyto tikslo mažesnės už proc., bet artimos šiam lygiui infliacijos vidutiniu laikotarpiu. Be to, Valdančioji taryba papildė ateities gaires dėl reinvestavimo lėšų, gautų pasibaigus pagal išplėstinę TPP pirktų SVP trukmei. Reinvestuojama bus gana ilgą laiką ir pasibaigus išplėstinės TPP vykdymo terminui. Taip pat nuspręsta, kad tol, kol bus reikalinga, bet ne trumpiau kaip iki 19 m. pabaigos, refinansavimo operacijos bus ir toliau vykdomos pagal fiksuotųjų palūkanų konkursus, t. y. paskirstant visą bankų prašomą sumą. Numatoma visa išplėstinės TPP trukmė yra mėnesiai bent iki 18 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Planuojama bendra programos apimtis, trln. eurų. Pagal ją iki 17 m. spalio pabaigos iš viso jau nupirkta turto už, trln. eurų. Pagal Viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) Eurosistemos nupirkta SVP suma siekė 1,8 trln. eurų tai sudaro 8 proc. viso pagal išplėstinę TPP iki šiol nupirkto turto. Lietuvos bankas, kaip ir kiti euro zonos nacionaliniai centriniai bankai, toliau proporcingai prisideda prie Eurosistemos išplėstinės TPP įgyvendinimo. Iki 17 m. spalio mėn. pabaigos pagal VSPP Lietuvos bankas iš viso buvo nupirkęs SVP už 9, mlrd. eurų, jų didžiąją dalį sudarė Europos institucijų SVP. Kita pirkimų dalis Lietuvos Respublikos Vyriausybės SVP. Jų Lietuvos bankas kartu su ECB iki spalio mėn. pabaigos nupirko už,8 mlrd. eurų. Dėl išplėstinės TPP toliau pigo euro zonos vyriausybių ir įmonių skolinimasis kapitalo rinkose, o tiesioginę Bendrovių sektoriaus pirkimo programos naudą jau pajuto ir Lietuvos finansų rinka. Nuo 17 m. gegužės euro zonos vyriausybių 1 m. trukmės SVP vidutinis pajamingumas šiek tiek sumažėjo. Euro zonos SVP pajamingumas kiek perdėtai kilstelėjo po ECB prezidento Mario Draghi kalbos, pasakytos Sintroje birželio 7 d., tačiau netrukus vėl tapo buvusio lygio. Vyriausybių SVP pajamingumas sumažėjo po Valdančiosios tarybos spalio mėn. su- Valdančiosios tarybos vertinimu, infliacija vis dar nėra pakankamai tvari, todėl toliau palaikomos itin žemos pagrindinės ECB palūkanų normos. pav. ECB indėlių galimybės ir PRO palūkanų normos ir infliacija Didžiausią įtaką euro zonos vyriausybių SVP pajamingumo mažėjimui išplėstinė TPP padarė dar prieš ją paskelbiant, kai finansų rinkos iš anksto į turto kainas įskaičiavo didėjančią tikimybę, kad ECB imsis nestandartinių pinigų politikos priemonių. Vėliau didelę svyravimų dalį lėmė ir kiti veiksniai. 7 pav. Nacionaline valiuta išleistų euro zonos vyriausybių 1 m. trukmės obligacijų metinis pajamingumas Palankios finansavimosi sąlygos skatina euro zonos ir Lietuvos realiojo sektoriaus kreditavimą. 8 pav. PFĮ skolinimo namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms portfelio kaita euro zonoje ir Lietuvoje Sintroje M. Draghi išdėstė nuostatą, kad atsigaunant ekonomikai tas pats pinigų politikos skatinamasis pobūdis gali būti palaikomas mažesnėmis pastangomis. Rinkos į ECB Pirmininko kalbą jautriai sureagavo, nes buvo pamanyta, kad Eurosistema rengiasi griežtinti pinigų politikos pobūdį. Tačiau vėlesni ECB pareigūnų pasisakymai, kuriais ta nuostata buvo tikslinama, paskatino rinkos dalyvius tokios traktuotės atsisakyti. 1 PRO palūkanų norma Ind lių galimyb s palūkanų norma SVKI metinis augimas Šaltinis: Thomson Reuters Datastream Euro zonos vidurkis Vokietija Prancūzija Italija Ispanija Lietuva Šaltiniai: ECB ir Thomson Reuters Datastream., pokytis per metus Euro zonos namų ūkiams Euro zonos ne finansų bendrov ms Lietuvos namų ūkiams Lietuvos ne finansų bendrov ms Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: pašalintas dalies paskolų pavertimo vertybiniais popieriais, PFĮ perduotų ir perimtų paskolų ir kitų veiksnių poveikis paskolų likučiams. L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

10 rengto pinigų politikos posėdžio, nes priimti sprendimai buvo stipresnio skatinamojo pobūdžio, nei tikėtasi. Euro zonos bendrovių SVP pajamingumas nuo 17 m. gegužės irgi šiek tiek sumažėjo (investicinio reitingo 1, o aukštesnės rizikos 78 baz. p.). Tiesioginį Bendrovių sektoriaus pirkimo programos poveikį jau pajuto ir Lietuva: UAB Lietuvos energija šią vasarą išleistų SVP dalį Eurosistema nupirko pagal išplėstinę TPP, ir UAB Lietuvos energija tapo pirmąja Lietuvos įmone, kurios SVP perkami pagal Eurosistemos kiekybinio skatinimo programą. Skatinamosios Eurosistemos pinigų politikos priemonės prisidėjo prie to, kad euro zonos ir Lietuvos bankų skolinimo augimas tęstųsi. Euro zonoje nuo 17 m. gegužės mėn. paskolos privačiajam ne finansų sektoriui augo gana pastoviu tempu. Lietuvoje paskolų portfelis ir toliau didėja sparčiau nei euro zonoje. Naujų paskolų palūkanų normų tendencijos Lietuvoje nuo 17 m. gegužės mėn. atitinka tendencijas euro zonoje. Vidutinės naujų paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos 7 šiek tiek sumažėjo (euro zonoje, o Lietuvoje baz. p.) ir iš esmės išlieka žemiausio lygio per visą istoriją tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje. Prie šių palūkanų normų mažėjimo toliau prisideda Bendrovių sektoriaus pirkimo programa. Ilgametė naujų būsto paskolų vidutinių palūkanų normų mažėjimo tendencija euro zonoje, bent jau kol kas, nebesitęsia: nuo gegužės mėn. palūkanų normos visoje pinigų sąjungoje, kaip ir Lietuvoje, iš esmės nepakito (pakilo atitinkamai ir baz. p.). Tiesa, naujų būsto paskolų palūkanų normos Lietuvoje nustojo mažėti anksčiau nei euro zonoje, nes Lietuvoje sparčiau augo paskolų paklausa, daugiau paskolų buvo suteikiama rizikingesniems klientams ir didėjo paskolų, kurių palūkanų mokėjimams vietoj neigiamos palūkanų normos EURIBOR taikoma, proc. palūkanų norma, dalis. Euras pabrango, tačiau didelė jo kurso kilimo dalis susidarė dėl pagerėjusių euro zonos ūkio perspektyvų vertinimo. Nuo 17 m. gegužės iki spalio euro zonoje tiek nominalusis efektyvusis 8, tiek realusis efektyvusis 9 euro valiutos kursai padidėjo po proc. Per tą patį laikotarpį Lietuvos nominalusis ir realusis efektyvieji euro kursai pakilo po proc. Viena vertus, euro kurso didėjimą iš dalies lėmė tai, kad Eurosistemos pinigų politikos pobūdis santykinai, t. y. palyginti su pinigų politikos pobūdžiu svarbiausiose prekybos partnerėse, sugriežtėjo labiau dėl prekybos partnerių, o ne dėl Eurosistemos pinigų politikos pobūdžio pokyčių. Kita vertus, euras pabrango ir dėl išaugusios euro zonos vidaus paklausos bei patrauklesnės investicinės aplinkos. Tiek euro zonos, tiek ir Lietuvos euro realieji efektyvieji valiutos kursai pasiekė 1 m. pabaigos lygį (t. y. lygį, vyravusį prieš pat Eurosistemai paskelbiant apie išplėstinę TPP). Dėl Eurosistemos taikomų pinigų politikos priemonių ne finansų bendrovių finansavimosi sąlygos išlieka itin palankios: tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje palūkanų normos šioms bendrovėms yra iš esmės istoriškai žemiausio lygio. 9 pav. PFĮ naujų paskolų ne finansų bendrovėms vidutinė palūkanų norma Sklaida tarp euro zonos valstybių Euro zonos Lietuvos Nors Eurosistemos pinigų politikos priemonių rinkinys padeda namų ūkiams palaikyti palankias skolinimosi būstui įsigyti sąlygas, palūkanų normos euro zonoje, bent jau laikinai, nebemažėja. Lietuvoje būsto paskolų palūkanų normos nustojo mažėti jau anksčiau. 1 pav. PFĮ naujų būsto paskolų vidutinė palūkanų norma 7 Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: m n. slenkamasis vidurkis Sklaida tarp euro zonos valstybių Euro zonos Lietuvos Šaltiniai: ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: m n. slenkamasis vidurkis. 8 Itin stipraus skatinamojo pobūdžio Eurosistemos pinigų politika toliau darė teigiamą įtaką euro zonos ir Lietuvos makroekonominei raidai. ECB ekspertų vertinimu, dėl Eurosistemos įgyvendinamos plataus masto skatinamosios pinigų politikos tiek euro zonos ūkis, tiek kainų lygis 1 19 m. kils 1,7 proc. punkto daugiau. Eurosistemos skatinamoji pinigų politika Lietuvos ekonomiką teigiamai veikia daugiausia per eksportuojantįjį sektorių: didesnė euro zonos paklausa ir dar prieš išplėstinės TPP paskelbimą stipriai sumažėjęs euro kursas mūsų šalies eksportui suteikia daugiau galimybių. Lietuvos banko vertinimu, dėl skatinamosios pinigų politikos 1 19 m. mūsų šalies realiojo BVP augimas ir infliacija padidės atitinkamai 1, ir 1, proc. punkto. Daugiau apie paskolų portfelio spartaus augimo Lietuvoje priežastis žr. šios apžvalgos VII sk. 7 Lyginant naujų paskolų ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams palūkanų normas, naudojami mėn. slenkamieji vidurkiai. Taip siekiama sumažinti laikinų svyravimų įtaką ir išgryninti tendencijas. 8 Euro efektyvusis valiutos kursas parodo bendrą euro valiutos kursą, palyginti su 8 svarbiausių prekybos partnerių dvišaliais valiutos kursais. Kadangi euro zonos ir Lietuvos svarbiausi prekybos partneriai skiriasi, euro zonos ir Lietuvos efektyvieji valiutos kursai nėra vienodi. 9 Realusis efektyvusis valiutos kursas nuo nominaliojo skiriasi tuo, kad yra patikslintas pagal infliacijos skirtumus, vertinant 8 svarbiausių prekybos partnerių infliaciją. L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

11 III. REALUSIS SEKTORIUS 9 Pagerėjusi tarptautinė aplinka 17 m. labiausiai prisideda prie sparčios ūkio plėtros. Palankesne tarptautine aplinka labiausiai sugebėjo pasinaudoti šalies apdirbamosios gamybos ir transporto įmonės. Eksporto apimtį jos didino tiek dėl didesnės užsienio paklausos, tiek dėl didėjusių gamybos pajėgumų. Tai prisidėjo prie užsienyje užimamos eksporto rinkų dalies didėjimo. Ūkiui augti sparčiau neleido laikinas ES paramos lėšų srautų sumažėjimas. Vis dėlto susidariusi ekonominė padėtis lemia teigiamą gamybos atotrūkį, kuris rodo, kiek esama ūkio raida yra nutolusi nuo tvarios ūkio raidos. Ūkio pagyvėjimui didžiausią įtaką daro sparčiai augantis realusis prekių ir paslaugų eksportas. Eksporto augimą lemia ne tik didėjanti užsienio paklausa Lietuvoje gaminamoms prekėms ir paslaugoms, bet ir didinami gamybos pajėgumai apdirbamojoje gamyboje, transporto ir saugojimo ekonominėje veikloje. Siekdamos didinti gamybos apimtį, apdirbamosios gamybos įmonės ne tik investuoja į gamybos pajėgumų didinimą, bet ir netrumpą laiką bando efektyvinti veiklą ir kartu našiau panaudoti turimus gamybos pajėgumus 1. Šie veiksniai sudaro sąlygas apdirbamosios gamybos įmonėms didinti užimamą eksporto rinkų dalį. Lietuvos transporto įmonės taip pat sėkmingai konkuruoja užsienio rinkose su kitų šalių vežėjais ir užima vis didesnę eksporto rinkų dalį. Padidinusios automobilių parką, šios įmonės sugebėjo pasinaudoti dėl augančios tarptautinės prekybos išaugusia transporto paslaugų paklausa. Prie gerų šios veiklos rezultatų prisideda ir tai, kad įmonėms pavyko susirasti naujų prekybos partnerių Vakarų šalių rinkose. ES užsienio prekybos augimui išliekant stipriam ir augant pervežimų pajėgumams, transporto sektoriaus plėtros perspektyva tebėra palanki. Palankesne tarptautine aplinka labiausiai sugebėjo pasinaudoti apdirbamosios gamybos ir transporto įmonės. Eksporto apimtį jos didino tiek dėl didesnės užsienio paklausos, tiek dėl didėjusių gamybos pajėgumų. 11 pav. Realiojo BVP kaitos veiksniai (išlaidų metodu) Procentiniai punktai 7 1 1, pokytis per metus Žem s ūkis, miškininkyst ir žuvininkyst Pramon Statyba Prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla Finansin ir administracin veikla, nekilnojamasis turtas Kitos veiklos Mokesčiai, subsidijos ir statistin paklaida BVP (skal dešin je) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Prekių ir paslaugų eksporto augimą lemia ne tik didėjanti užsienio paklausa, bet ir didinami gamybos pajėgumai. Tai sudaro sąlygas eksportuotojams didinti užimamą eksporto rinkų dalį. 1 pav. Išorės paklausa, gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis, realusis prekių ir paslaugų eksportas (palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką) Prie ūkio pagyvėjimo reikšmingai prisidėjo ir atsigaunančios investicijos. Tam daug įtakos turi didėjančios privačiojo sektoriaus investicijos, finansuojamos ne ES paramos lėšomis. Daugiausia prie šių investicijų augimo prisideda investicijos į mašinas, įrenginius, transporto priemones, informacijos ir ryšių technologijų įrangą, intelektualinės nuosavybės produktus. Sprendžiant iš materialinių investicijų duomenų, labiausiai investicijas 17 m. pirmąjį pusmetį didino apdirbamoji gamyba, prekyba, žemės ūkis, administracinė ir aptarnavimo veikla, t. y. ekonominės veiklos, kuriose, didėjant darbo sąnaudoms ir trūkstant darbuotojų, stiprėja paskatos investuoti į procesų automatizavimą ir skaitmeninimą. Palengva atsigauna ir investicijos į statybas, o pradedantis didėti statybos sektoriaus aktyvumas didina ir Lietuvos ekonomikos augimą. Investicijų į pastatus ir statinius atsigavimas labiausiai sietinas su privačiojo sektoriaus investicijomis, finansuojamos ne ES paramos lėšomis. Kad investicijų į pastatus ir statinius apimtis turėtų didėti, rodo ir didėjanti statybos įmonių pradėtų ir nebaigtų statybų apimtis. Tačiau svarbu tai, kad vis dar neatsigauna ES paramos lėšų srautai. Itin didelę jų reikšmę rodo tai, kad 7 1 m. finansinės perspektyvos panaudojimo laikotarpiu ES lėšomis buvo finansuojama beveik šeštadalis visų investicijų. Būtent stringantis ES paramos lėšų panaudojimas labiausiai sietinas su ribotu valdžios investicijų augimu 17 m. pirmąjį pusmetį tų lėšų buvo gauta dešimtadaliu mažiau nei prieš metus, o, palyginti su 1 1 m. vidurkiu, proc. mažiau. Namų ūkių vartojimas vis dar yra vienas iš pagrindinių ekonomikos augimą skatinančių veiksnių, tačiau dėl pradėjusių sparčiau kilti kainų ir nedidėjančio užimtųjų skaičiaus jo įtaka ūkio augimui sumenko. Kylančios kainos namų ūkių vartojimą riboja mažindamos namų ūkių perkamąją galią. Todėl kelis pastaruosius metus buvusi nedidelė, o 17 m. pradėjusi didėti ir metų viduryje sudariusi, proc., infliacija vis Procentiniai punktai 1 9, pokytis per metus Perkamąją galią mažinanti infliacijos įtaka Vartojimo finansavimas disponuojamosiomis pajamomis Vartojimo finansavimas santaupomis ir paskolomis Realusis namų ūkių vartojimas (skal dešin je) Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. 1 Todėl šiuo metu gamybos pajėgumų panaudojimo lygis yra istoriškai aukštas ne tik dėl ciklinio ekonomikos pakilimo, bet ir dėl bendros gamybos pajėgumų panaudojimo kilimo tendencijos., pokytis per metus Išor s paklausa Realusis prekių ir paslaugų eksportas Kelis pastaruosius metus buvusi nedidelė, o 17 m. pradėjusi didėti, infliacija vis stipriau varžo namų ūkių vartojimo augimą. 1 pav. Namų ūkių vartojimo finansavimo šaltiniai 78 Gamybinių paj gumų panaudojimo lygis pramon je (skal dešin je) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, ECB ir Lietuvos banko skaičiavimai L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

12 stipriau varžo namų ūkių perkamosios galios, kartu ir vartojimo, augimą. Namų ūkių vartojimą per lėčiau augančias pajamas riboja ir nedidėjantis užimtųjų skaičius. Pavyzdžiui, 1 1 m. didėjęs užimtumas (matuojamas darbo valandomis) lėmė beveik proc. punktus viso darbo užmokesčio fondo augimo, o šių metų pirmąjį pusmetį jį jau mažino kiek daugiau nei 1 proc. punktu. Vis dėlto didėjančios namų ūkių disponuojamosios pajamos tebeturi daugiausia įtakos namų ūkių vartojimo augimui. Nors prie šių pajamų augimo prisideda įvairūs šaltiniai, tokie kaip pajamos iš darbo santykių ir ūkinės veiklos, einamieji pervedimai ir kapitalo pajamos, tačiau daugiausia jas didina kylantis darbo užmokestis. 1 1 m. didėjęs užimtumas lėmė beveik proc. punktus viso darbo užmokesčio fondo augimo, o šių metų pirmąjį pusmetį jį jau mažino kiek daugiau nei 1 proc. punktu. 1 pav. Realiojo darbo užmokesčio fondo kaitos veiksniai Procentiniai punktai 1 9, pokytis per metus Perkamąją galią mažinanti infliacijos įtaka Dirbtos valandos Vidutinis valandinis atlygis darbuotojams Realusis darbo užmokesčio fondas (skal dešin je) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

13 IV. DARBO RINKA 11 Smarkiai išaugusi deklaruota emigracija pastebimai prisidėjo prie darbo jėgos mažėjimo. Tiesa, darbo jėga iš tikrųjų galėjo sumažėti mažiau, nei rodo duomenys. Pastaraisiais metais Lietuvos emigracijos statistika nebūtinai tiksliai rodo tikrąsias emigracijos tendencijas. 1 m. ir šių metų pradžioje deklaruoti emigraciją galėjo paskatinti aktyvesnis skolų už privalomąjį sveikatos draudimą administravimas. Dalis skolininkų buvo emigravę, tačiau emigracijos nedeklaravę asmenys. Siekdami panaikinti skolą, jie galėjo emigraciją deklaruoti, nors iš tikrųjų buvo išvykę daug seniau. Sprendžiant iš kitų šalių duomenų apie imigravusius arba socialinio draudimo numerį suteikti prašančius Lietuvos gyventojus, emigracija iš Lietuvos 1 ir 1 m. nedidėjo ir buvo panaši kaip 1 m. Vis dėlto ateityje, net išnykus deklaruotą emigraciją padidinusių veiksnių poveikiui, darbo jėga gali neaugti dėl nepalankių demografinių tendencijų. Sumažėjęs nedarbo lygis lemia vis labiau juntamą darbuotojų trūkumą. Šių metų pirmąjį pusmetį nedarbas sudarė 7, proc. ir buvo, proc. punkto mažesnis nei atitinkamu 1 m. laikotarpiu. Tiesa, darbo rinkos padėtis gana pastebimai skiriasi pagal regionus ir pagal skirtingą išsilavinimą įgijusius asmenis. Nedarbo lygis didžiausiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse yra panašus kaip praėjusio dešimtmečio ekonomikos pakilimo metu ir sudaro,8 proc., tačiau mažesnėse apskrityse jis vis dar dvigubai didesnis ir siekia 11,1 proc. Nevienodas yra ir skirtingo išsilavinimo asmenų nedarbo lygis. Pavyzdžiui, aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų nedarbo lygis yra panašus kaip ekonomikos pakilimo metu ir sudaro,9 proc., tačiau kitų asmenų vis dar beveik dvigubai didesnis ir siekia 11, proc. Taigi, didžiausias turėtų būti aukštos kvalifikacijos darbuotojų didžiosiose apskrityse trūkumas, žemesnės kvalifikacijos darbuotojų mažesnėse apskrityse trūkti turėtų mažiau. Darbo jėgos mažėjimas iš dalies susijęs su smarkiai išaugusia deklaruota emigracija. 1 pav. Darbo jėgos kaitos veiksniai Procentiniai punktai 1 1, pokytis per metus m. amžiaus gyventojų skaičius 1 m. amžiaus gyventojų aktyvumo lygis Vyresn nei m. amžiaus darbo j ga Darbo j ga (skal dešin je) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų nedarbas beveik pasiekė prieš krizę buvusį lygį, tačiau kitų asmenų nedarbas yra dvigubai didesnis nei prieš krizę. 1 pav. Nedarbo lygis apskrityse ir pagal bedarbių išsilavinimą Darbo vietų daugėja pastebimai lėčiau, nei įprastai daugėdavo ekonomikos atsigavimo laikotarpiu. Ši tendencija vyrauja daugelyje ekonominių veiklų, tačiau tik keliose iš jų vyraujančią tendenciją galima paaiškinti konkrečiais veiksniais. Pavyzdžiui, statybų veikloje darbo vietų daugėja lėčiau, nes ji tik neseniai pradėjo atsigauti po patirto nuosmukio. Viešajame sektoriuje darbo vietų ėmė mažėti dėl mažinamo švietimo įstaigų tinklo. O daugelyje kitų veiklų lėčiau augantį darbo vietų skaičių veikiausiai lėmė bendri, visą ekonomiką veikiantys veiksniai, pavyzdžiui, tai, jog įmonėms sunkiau rasti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Šią problemą rodo gerokai sumažėjęs kvalifikuotų asmenų nedarbas ir pastebimai išaugęs laisvų darbo vietų lygis. Iš svarbesnių ekonominių veiklų darbo vietų skaičiaus augimas nesulėtėjo tik transporto sektoriuje. Tai iš dalies lėmė aktyvus užsieniečių įdarbinimas. Darbuotojų trūkumas bei valdžios sprendimai lemia spartų vidutinio darbo užmokesčio augimą. Jį pastebimai paspartino praėjusių metų sausio ir liepos mėn. pakeltas minimalusis darbo užmokestis bei padidinti viešojo valdymo, švietimo ir sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimai. Tiesa, šių metų trečiąjį ketvirtį minimaliojo darbo užmokesčio pakėlimas tiesioginio poveikio metiniam darbo užmokesčio augimui nebeturėjo. Tai lėmė augimo sulėtėjimą nuo 9 proc. (pirmąjį pusmetį) iki 7, proc. (trečiąjį ketvirtį). Mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlygio augimas sulėtėjo labiausiai ir tapo pastebimai lėtesnis nei daugiau uždirbančių darbuotojų. Tai iš dalies lėmė menkesnė mažiau uždirbančių darbuotojų derybinė galia. Mažesnę ją esant rodo vis dar gana didelis žemesnio išsilavinimo asmenų (jie paprastai uždirba mažiau) nedarbo lygis. Vis dėlto aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas yra gana nemenkas ir jis lemia sparčiai kylantį daugiau uždirbančių darbuotojų atlygį Vilniaus, Kauno ir Klaip dos apskritys Kitos apskritys Aukštasis išsilavinimas Žemesnis nei aukštasis išsilavinimas Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumas lemia sparčiai kylantį daugiau uždirbančių darbuotojų atlygį. 17 pav. Darbo užmokesčio augimas pagal atlygio dydį, pokytis per metus proc. mažiausiai uždirbančių III ketv.* 17 I pusm.** Šaltiniai: atvira.sodra.lt ir Lietuvos banko skaičiavimai. * MMA poveikio metiniam augimui netur jo. ** Metiniam augimui poveikį dar 1 m. liepos m n. padidinta MMA. 1 proc. daugiausia uždirbančių L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s

14 V. IŠORĖS SEKTORIUS 1 17 m. pirmąjį pusmetį prekių ir paslaugų eksportas didėjo sparčiausiai nuo 1 m. Prie eksporto augimo ir jo paspartėjimo ypač prisidėjo augantis lietuviškos kilmės prekių eksportas, neįskaitant mineralinių produktų, ir reeksportas. Paslaugų eksporto augimas išliko spartus. Lietuviškos kilmės prekių eksporto, neįskaitant mineralinių produktų, augimo paspartėjimą paaiškina palankesnė Lietuvai padėtis tarptautinėse rinkose ir didėjantis apdirbamosios gamybos ekonominis potencialas, susidarantis nuo 1 m. didėjant investicijoms į šio sektoriaus gamybos pajėgumus. Didėja visų prekių grupių eksportas į visus regionus (ES, NVS ir kitas šalis), tačiau daugiausia prie lietuviškos kilmės prekių eksporto, neįskaitant mineralinių produktų, augimo prisideda didesnis eksportas į ES (ypač euro zonos šalis). ES importo ir eksporto apimtis taip pat sparčiau didėja, ir tai sietina su palankesne padėtimi tarptautinėse rinkose (realioji pasaulio importuojamų prekių apimtis ir kainos 17 m. pirmąjį pusmetį per metus padidėjo). Be to, Lietuvai, kaip ir visai euro zonai, didinti eksporto apimtį padėjo šių metų pirmąjį pusmetį per metus nuvertėjęs euras. Tačiau į ES eksportuota pastebimai daugiau lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, negu augo ES prekių importas. Kitaip sakant, Lietuvos eksportas į ES augo greičiau nei kitų šalių ekportas į ES. Iš dalies tai paaiškina Lietuvos eksporto perorientavimas į kitas rinkas dėl ribojimų alternatyviose rinkose (pvz., Rusijoje). Tačiau svarbus veiksnys yra ir Lietuvoje daugiau nei kitose ES šalyse padidėjusi apdirbamosios gamybos produkcija. Sąlygas jai didinti sudarė nuo 1 m. augančios investicijos į Lietuvos apdirbamąją gamybą (ypač baldų, maisto produktų, chemijos produktų gamybą). Iš dalies dėl to pieno ir jo produktų, baldų ir plastikų eksportas augo itin sparčiai ir darė didelę įtaką lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportui. Be to, 1 m. Lietuvos gamybos pajėgumai buvo mažiau išnaudoti negu kitose ES šalyse ir tai leido Lietuvos įmonėms lanksčiau reaguoti į palankesnę tarptautinę aplinką (sparčiau negu kitose šalyse didinti gamybos apimtį). Eksportas daug augo ir dėl sparčiau didėjančio reeksporto. 17 m. pirmąjį pusmetį sparčiai augo reeksportas į NVS (ypač Rusiją). Rusijos padėtis 17 m. pradžioje pagerėjo (pvz., per metus sustiprėjo Rusijos rublio kursas, pradėjo atsigauti vidaus paklausa), todėl padidėjo jos importas. Tai turėjo poveikį Lietuvos reeksportui tiek į Rusiją, tiek į kitas NVS šalis, su kuriomis ji turi intensyvesnių prekybos ir finansinių ryšių. Tęsiasi itin sparti paslaugų eksporto plėtra. Paslaugų eksportas pirmą pusmetį išaugo proc. Kaip ir 1 m., daugiausia prie augimo prisideda transporto paslaugų eksportas, ypač Lietuvos kelių vežėjų teikiamos paslaugos. Daugiausia augo transporto paslaugų eksportas į ES šalis. Artimiausiu metu gali labiau didėti paslaugų eksporto, ypač kelių transporto veiklos, srautai ir į Rusiją, nes spalio mėn. pasirašytas susitarimas tarp Lietuvos ir Rusijos susisiekimo ministerijų šiais ir kitais metais didins vadinamųjų dvišalių ir trišalių leidimų skaičių. Lietuvos vežėjams ypač aktualūs trišaliai leidimai, leidžiantys jiems vežti prekes iš kitų valstybių (pvz., Vokietijos) į Rusiją ir atvirkščiai. Nemažai prie paslaugų eksporto augimo prisidėjo ir telekomunikacijų bei informacinių paslaugų eksportas. Tokių paslaugų vis daugiau eksportuojama ne vien į ES, bet ir į JAV ir kitas rinkas. 17 m. antrąjį ketvirtį einamosios sąskaitos balansas buvo neigiamas ir sudarė 1, proc. BVP. Palyginti su 1 m. atitinkamu laikotarpiu, einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo, proc. punkto. Pagrindinė priežastis prekių ir paslaugų balansas, kuris tapo teigiamas. Ypač pagerėjo prekybos transporto paslaugomis, transporto priemonėmis, žemės ūkio ir maisto produktais, mediena ir baldais balansai. Tai sietina su anksčiau aprašytu eksporto apimties padidėjimu ir mažesniu už eksporto apimtį importo apimties augimu. Pirminių ir antrinių pajamų balansai kito nedaug, todėl poveikio einamosios sąskaitos balansui beveik neturėjo. Lietuviškos kilmės eksportas, neįskaitaint mineralių produktų, auga sparčiausiai nuo 1 m.; prie to prisideda visos prekių grupės. 18 pav. Nominalusis Lietuvos prekių eksportas, neįskaitant mineralių produktų ( mėn. slenkamieji vidurkiai) Procentiniai punktai Žem s ūkio ir maisto produktai Chemijos pramon s gaminiai ir plastikai Mediena ir medienos dirbiniai Metalai Mašinos ir įrenginiai Transporto priemon s Kitos prek s Lietuviškos kilm s prekių eksportas, neįskaitant mineralinių produktų (skal dešin je) Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Lietuviškos kilmės eksportas į ES auga greičiau nei ES prekių importas. 19 pav. Lietuviškos kilmės prekių dalies ES importe pokyčiai (pirmojo pusmečio duomenys), pokytis per metus,,,,,1,,1,, Mediena, baldai ir medienos dirbiniai Žem s ūkio ir maisto produktai Kitos prek s Lietuvos einamosios sąskaitos balansas pagerėjo dėl sėkmingos eksporto plėtros. pav. Einamosios sąskaitos balanso sudedamosios dalys (keturių ketvirčių slenkamosios sumos), pokytis per metus Mašinos ir Transporto Chemijos įrenginiai priemon s pramon s gaminiai ir plastikai Šaltiniai: Eurostatas, Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos banko skaičiavimai. Pastaba: teigiamos reikšm s rodo, kad Lietuvoje pagamintos produkcijos eksporto į ES augimas didesnis negu ES importo augimas., palyginti su BVP Prek s Paslaugos Pirmin s pajamos Antrin s pajamos Einamosios sąskaitos balansas Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos bankas ir Lietuvos banko skaičiavimai Metalai L I E T U V O S E K O N O M I K O S A P Ž V A L G A / 1 7 m. g r u o d i s