BIOLOGINIO TURTO TIKROSIOS VERTĖS NUSTATYMO ALGORITMAS Stončiuvienė N., Zinkevičienė D. Lietuvos žemės ūkio universitetas

Transcription

1 BIOLOGINIO TURTO TIKROSIOS VERTĖS NUSTATYMO ALGORITMAS Stončiuvienė N., Zinkevičienė D. Lietuvos žemės ūkio universitetas Tyrimo metu išanalizuoti finansinės apskaitos teorijoje ir praktikoje taikomi biologinio turto įkainojimo būdai, palyginti tarptautiniai ir nacionaliniai reikalavimai šiam turtui įvertinti, algoritmo principu pateiktos metodinės rekomendacijos biologinio turto tikrajai vertei nustatyti. Raktiniai žodžiai: biologinis turtas, tikroji vertė, įkainojimas. Įvadas Pagrindinis šaltinis, teikiantis informaciją apie įmonės biologinį turtą, yra finansinė atskaitomybė. Nuo minėto turto tikslaus ir teisingo įvertinimo priklauso įmonės finansinė būklė bei priimami valdymo sprendimai. Finansinės apskaitos teorijai ir praktikai būdinga gana plati biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos vertės nustatymo būdų įvairovė. Biologinio turto įkainojimas savikaina yra gana išplėtotas ir analizuojamas bei tobulinamas daugelio tyrinėtojų (Schmaunz, 2003; Juškauskas, 2001; Stickney, 2000; Chasteen, 1995; Horngren, 1995). Tuo tarpu biologinio turto įkainojimas tikrąja verte iki šiol nuodugniau neanalizuotas ir praktiškai retai naudojamas, nors šio metodo taikymą reglamentuoja tiek tarptautiniai, tiek verslo apskaitos standartai. Tačiau reikalavimai tikrajai vertei nustatyti Lietuvos Respublikos verslo apskaitos standartuose nėra identiški tarptautinių apskaitos standartų nuostatoms. Tyrimo tikslas - parengti algoritmą biologinio turto tikrajai vertei nustatyti. Tyrimo objektas biologinio turto tikroji vertė. Tyrimo metodai mokslinės literatūros loginė analizė, apimanti teorinių teiginių palyginimą ir apibendrinimą. Tyrimo rezultatai Išanalizavus daugiametę Lietuvos praktinę patirtį ir galiojusių norminių aktų nuostatas galima daryti išvadą, jog įkainojant biologinį turtą dažniausiai vadovaujamasi įkainojimo principu, pagrįstu turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Šis biologinio turto įkainojimo būdas yra pakankamai sudėtingas, be to, ši savikaina neatspindi biologinio turto naudingumo. Įvertinus įkainojimo savikaina trūkumus, pastebėta, jog kai kurių užsienio šalių, pavyzdžiui, Vokietijos įmonėse biologinio turto ir iš jo gautos produkcijos įkainojimui faktinė gamybos savikaina neskaičiuojama ir šis turtas įkainojamas nustatytomis standartinėmis kainomis (Schmaunz, 2003). Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkiams taip pat rekomenduota

2 biologinį turtą ir žemės ūkio produkciją įkainoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos nustatytomis normatyvinėmis kainomis. Šios kainos nustatomos atsižvelgiant į rinkos kainas ir todėl realiau atspindi įmonės finansinę būklę bei sumažina rinkos kainų pasikeitimo įtaką įmonės veiklos rezultatui. Biologinio turto vertės nustatymas jį registruojant apskaitoje yra tik momentinis vaizdas, kadangi šis turtas gali keistis biologiškai. Šie pokyčiai gali būti kokybiniai ir kiekybiniai. Jie pasireiškia biologinio turto augimu arba senėjimu, dauginimusi ir (arba) žemės ūkio produkcijos gavimu. Dėl to biologinio turto vertė nuolat keičiasi. Faktinės savikainos naudojimas biologiniam turtui įkainoti neatspindi realios šio turto vertės jo vertinimo momentu. Tyrimo autorių nuomone, nacionaliniame verslo apskaitos standarte bei tarptautiniame apskaitos standarte numatytas biologinio turto vertinimas tikrąja verte, atėmus pardavimo vietos išlaidas, yra tikslesnis ir teisingesnis. Nustatant biologinio turto tikrąją vertę, reikia: atsižvelgti į jo buvimo vietą ir būklę; sugrupuoti šį turtą pagal reikšmingus požymius, pvz., gyvulius pagal amžių ar svorį; produkciją pagal kokybę. Patikimiausias biologinio tikrosios vertės nustatymo pagrindas yra aktyviosios rinkos kaina, nes ji realiai atspindi iš biologinio turto laukiamą ekonominę naudą. Aktyviąja vadinama tokia rinka, kuri atitinka visas šias sąlygas: prekės, kuriomis prekiaujama tokioje rinkoje, yra vienarūšės; visuomet yra suinteresuotų pirkėjų ir pardavėjų; rinkos dalyviai gali gauti informacijos apie kainas. Lietuvoje, kalbant apie biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos pardavimą, gana dažnai teigiama, kad aktyvioji rinka šiam turtui neegzistuoja. Manytume, jog ši nuostata nėra pagrįsta bei daugeliui biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos rūšių tikrąją vertę galima nustatyti pagal aktyviosios rinkos kainas. Jeigu biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos vertinimo dieną šio turto aktyviosios rinkos nėra ir jo rinkos kaina nežinoma, tokio turto tikrajai vertei nustatyti 41 tarptautiniame apskaitos standarte ir 17 verslo apskaitos standarte pateikiamos skirtingos rekomendacijos. Tuomet, kai rinkos kaina ar nustatytoji vertė neatitinka esamos biologinio turto būklės, 41 tarptautiniame apskaitos standarte numatyta naudoti diskontuotą laukiamojo grynųjų pinigų srauto iš to turto vertę. Laukiamojo grynųjų pinigų srauto iš turto esamosios vertės apskaičiavimo tikslas nustatyti esamos būklės biologinio turto tikrąją vertę dabartinėje vietoje. Vertinant esamą biologinio turto būklę neatsižvelgiama į jokius vertės padidėjimus dėl papildomų biologinių pokyčių ir

3 būsimos įmonės veiklos, susijusios su tikėtinu derliumi ar pardavimais ateityje. Tačiau 17 verslo apskaitos standarte toks tikrosios vertės nustatymo būdas nenumatytas. Tuo tarpu 17 verslo apskaitos standarte numatyta tikrąją vertę nustatyti pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro patvirtintas normatyvines kainas. Šios kainos nustatomos kiekvienai biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos rūšiai, kategorijai, klasei ir pan. atsižvelgiant į rinkos kainas. 41 tarptautiniame apskaitos standarte toks tikrosios vertės nustatymo būdas nepateikiamas. Išanalizavus tikrosios vertės nustatymo būdus ir apibendrinus tyrimo rezultatus pateikiamas tikrosios vertės nustatymo algoritmas (pav.). BIOLOGINIO TURTO ĮKAINOJIMAS TIKRĄJA VERTE Ar egzistuoja aktyvioji rinka Aktyviosios rinkos kaina NE Ar buvo vertinamojo turto pardavimo Paskutinio sandorio NE Ar buvo panašaus turto pardavimo Panašaus turto rinkos R O J I V E R T Ė

4 NE Nuo faktinių išlaidų susidarymo įvyko nedideli biologiniai pokyčiai Faktinė savikaina NE Netenkinamos aukščiau minėtos sąlygos Žemės ūkio ministerijos nustatytos normatyvinės kainos Pav. Tikrosios vertės nustatymo algoritmas Išvados 1. Biologinio turto naudingumas ir vertė dėl biologinių pokyčių kinta, todėl neteisinga informaciją apie šį turtą finansinėje apskaitoje ir atskaitomybėje pateikti įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. 2. Siekiant kuo tiksliau atspindėti biologinių pokyčių įtaką biologinio turto vertei ir biologinio turto įkainojimą susieti su jo naudingumu, tikslinga biologiniam turtui įkainoti taikyti tikrosios vertės būdą. 3. Tikroji vertė nustatoma kaip tikėtina biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos pardavimo kaina, šį turtą parduodant įprastu įmonei būdu. Patikimiausias biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės nustatymo pagrindas yra aktyviosios rinkos kaina. 4. Biologinio turto tikrąją vertę siūloma nustatyti vadovaujantis pateiktu algoritmu.

5 Literatūra 1. Chasteen,L. G., Flaherty, R. E., O`Connor, M. C. (1995). Intermediate Accounting. McGraw-Hill. 2. Elliot, B., Elliot, J. (2002). Financial accounting and reporting. Financial Times Prentice Hall. 3. Horngren, Ch. T., Harison,W. T., Robinson, M. A. (1995). Accounting. Englewood Cliffs: Prentice Hall. 4. International Accounting Standard 41 Agriculture. (2000). London: IASC. 5. Juškauskas, G. (2001). Atsargų perkainojimo galimybės ir būdai // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, Nr. 18, p Navickaitė, A., Stončiuvienė, N., Zinkevičienė, D. (2002). Biologinis turtas ir jo įvertinimo problemos // Apskaitos ir finansų aktualijos integruojantis į Europos Sąjungą: Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų medžiaga. Akademija, p Parts,V., Visberg, A. E. (2001). Agricultural Accounting in Estonia: the Present Situation and the Future // Vagos: LŽŪU mokslo darbai, Nr. 51 (4), p Schmaunz, F. (2003). Buchfürung in der Landwirtschaft. Stuttgart (Hohenheim): Verlag Eugen Ulmer GmbH. 9. Smith, J. M., Skousen, K. F. (1992). Intermediate accounting: standart volume. Cincinnate: South-Western Stickney, C. P., Weil, R. L. (2000). Financial accounting: an introduction to concepts, methods, an uses. Fort Worth: Harcourt College Publishers. 11. Verslo apskaitos standartas 17 Biologinis turtas Zinkevičienė, D., Stončiuvienė, N. (2004). Biologinio turto įkainojimo problemos // Žemės ūkio mokslai, Nr. 3, p THE ALGORITHM FOR DETERMINATION OF BIOLOGICAL ASSETS FAIR VALUE Neringa Stončiuvienė, Danutė Zinkevičienė Lithuanian University of Agriculture In the course of the research the international and national regulation of pricing of biological assets was analysed and generalized. Analysis of pricing of biological assets according to their fair value was done. In the course of the research the concept of estimating of fair value of biological assets and agricultural production was examined. Having summarized the research results the methodical recommendations for determination of fair value of biological assets and agricultural production in the view of algorithm were presented. Key words: biological assets, evaluation, fair value.

6