Šlubuojanti pasaulio ekonomika verčia Lietuvą atsigręžti į vidaus rinką. Dr. Gitanas Naus da SEB banko prezidento patar jas m. birželio 20 d.

Transcription

1 Šlubuojanti pasaulio ekonomika verčia Lietuvą atsigręžti į vidaus rinką Dr. Gitanas Naus da SEB banko prezidento patar jas 2013 m. birželio 20 d.

2 Latvia and the Euro Dainis Gašpuitis Economist, SEB banka Vilnius, June 20 th 2013

3 Latvia fulfills Maastricht criteria Convergence criteria Criteria in April 2013 Latvia s performance Budget balance (% of GDP) Government debt (% of GDP) Inflation (%) Government securities long-term interest rate (%) Source: Convergence Report Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 3

4 Inflation still heading down 12 Total Food Alcoholic bev./tobacco Clothing/Footwear Housing Health Transport Recreation/Culture I 12 II III IV V VI VII VIII IX X XI XII I 13 II III IV V -4-6 Source: CSB Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 4

5 Euro changeover timeline Beginning of the price monitoring Latvia requests convergence report EC and ECB submits the convergence report to ECOFIN European Council political support for the enlargement of the euro area ECOFIN final decision about Latvia's accession to the euro area; sets the official euro exchange rate Period of the dual price display and campaign "Fair euro introducer" Mandatory period of the dual price display Euro introduction Till Dual circulation period Till Free exchange in post offices Till Free exchange in banks Unlimited period at the BoL Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 5

6 Euro adoption scenario Simultaneous implementation of the euro cash and non-cash money Big Bang scenario: euro banknotes and coins enter use on the same day The euro changeover process envisages A dual circulation period of the lats and the euro - two weeks following the day; Period of the lats cash exchange to the euro - for six months following the day it will be possible to convert the lats cash reserves to the euro in all commercial institutions; for an unlimited period of time and amount at the Bank of Latvia; The period of dual price display- for a quarter before and half a year after the -day all prices will be displayed in the lats and euro. Other initiatives (Fair euro introducer, Price monitoring, eiro.lv, etc.) Price before -day LVL 0.30 / = EUR 0.43 LVL 1.00 / = EUR 1.42 Price after -day EUR 0.40 * = LVL 0.28 EUR 1.40 * = LVL Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 6

7 Support for the euro slowly picking up Very positive Rather positive No opinion Rather negative Very negative % 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Source: TNS Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 7

8 Lack of (positive) expectations at high level Expenses of the changeover will show up in prices Agree Disagree NA Loss of the identification Loss of the ability to influence economic policy Will strengthen LV position in Europe and globally Euro will foster growth Euro will lower interest rates on bank loans Euro will lower debt costs Euro will stop emigration 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% Source: Factum Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 8

9 Observations Very complex and complicated issue EU and euro zone is changing. What are our preferences? Evaluation of the euro adoption benefits in a long-term only Too small focus on the future Success will depend on Latvia s ability to adapt economic policy and exploit advantages Many gains already available Difficult to detach euro effect Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 9

10 Ačiū už d mesį! Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 10

11 Šlubuojanti pasaulio ekonomika verčia Lietuvą atsigręžti į vidaus rinką Dr. Gitanas Naus da SEB banko prezidento patar jas 2013 m. birželio 20 d.

12 Kol kas šviesesne perspektyva gali pasigirti nebent JAV kitos rinkos gūžiasi nuo skersv jų Metinis realaus BVP pokytis ir jo prognoz s (proc.) JAV 2,2 1,8 2,0 3,2 9,3 7,8 7,5 7,5 Kinija 2011 m m. 2013P 2014P 2011 m m. 2013P 2014P Euro zona 1,6 0,7 3,2 1,0 0,3 1,3 Vokietija -0,6-0, m m. 2013P 2014P 2011 m m. 2013P 2014P 4,3 3,4 3,2 Rusija 2,5 4,5 2,0 1,8 3,3 Lenkija 2011 m m. 2013P 2014P 2011 m m. 2013P 2014P Šaltinis SEB Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 12

13 Graikija ir kitos Pietų Europos šalys paniro į ilgalaikę recesiją Pietų Europos šalys prad jo taikyti fiskalinio konsolidavimo priemones per v lai ir už tai brangiai sumok jo finansų rinkose Pav lavusios į fiskalinio konsolidavimo traukinį, šios šalys vis tiek neišveng išlaidų karpymo ir mokesčių didinimo, patirdamos didžiulį BVP nuosmukį Realaus BVP indeksas (2007 m. = 100) 2007 m m m m m m Ispanija Portugalija Italija Graikija Šaltinis: Eurostat, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 13

14 Tuo tarpu Baltijos šalys sureagavo į krizę po pirmo skambučio ir tai leido greičiau grįžti į ekonomikos augimo kelią Realaus BVP indeksas (2007 m. = 100) Viešųjų finansų stabilizavimas sudar prielaidas verslui v l didinti veiklos apimtį Nuosmukis Latvijoje tęs si 3 metus, Estijoje 2 metus, Lietuvoje ir Vokietijoje 1 metus Vokietija Lietuva Estija Latvija 2007 m m m m m m. 70 Šaltinis: Reuters Ecowin, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 14

15 Finansų rinkų pasitik jimą Baltijos valstybių stabilizavimo pastangomis atspind jo ir kredito įsipareigojimų nevykdymo sandorių kaina 5 m. kredito įsipareigojimų neįvykdymo apsikeitimo sandorių (CDS) kaina (baziniai punktai) Ispanija Lietuva Vokietija Graikija (skal dešin je) Šaltinis Reuters Ecowin Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 15

16 Rinka jau apdovanojo Latviją už pasiekimus euro įvedimo srityje? 10 m. VVP pajamingumo norma (proc.) Lietuva Latvija m m m m. Šaltinis ECB Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 16

17 Atstatyta finansų sistemos pusiausvyra leidžia Lietuvai importuoti mažesnes ECB palūkanų normas, tuo tarpu Pietų Europoje paskolos brangsta Paskolų įmon ms eurais palūkanų normos (iki 1 mln. Lt, proc.) Paskolų įmon ms metinis pokytis (proc.) Ispanija 30 4 Lietuva 20 3 Vokietija ECB bazin palūkanų norma m m m m m m m m m m m. -20 Šaltinis: ECB, Ispanijos bankas, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 17

18 Kas yra l tas paskolų portfelio augimas pasiūlos ar paklausos problema? Ekonomikos teorija teigia, kad didesn kaina sumažina prekių paklausą, bet padidina pasiūlą, ir atvirkščiai Bankų atveju šis postulatas veikia su tam tikromis išlygomis Europos Sąjungoje bankų paskolų portfelis pranoksta jų ind lių apimtį ir likutis yra pasiskolinamas tarptautin je rinkoje ECB sumažinus bazines palūkanų normas, bankai gali pigiau pritraukti ind lių ir atitinkamai atpiginti paskolas Problemin se euro zonos šalyse ši transmisija neveikia nepasitik jimas vietos vyriausybe ir bankų stabilumu lemia aukštą skolinimosi kainą, nepaisant ECB žingsnių, tod l paskolų portfelis traukiasi Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 18

19 Šiuo metu Lietuva gali pasigirti pigesn mis būsto paskolomis nei euro zonoje, išskyrus Suomiją 5,14 Būsto paskolų eurais palūkanų norma (fiksuojant pradinę normą iki 1 m., proc.) 3,78 3,51 3,25 3,23 3,21 3,16 3,12 3,10 3,08 3,04 2,92 2,87 2,72 2,46 2,32 2,23 1,97 Kipras Slovakija Italija Latvija Airija Portugalija Nyderlandai Malta Belgija Graikija Slov nija Ispanija Vokietija Prancūzija Estija Austrija LIETUVA Suomija Šaltinis: ECB, Lietuvos bankas, Latvijos bankas Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 19

20 Nesilažintume, kad 0,5 proc. pagrindin ECB palūkanų norma jau yra paskutin stotel liepą galimas dar vienas nukarpymas Istoriškai žemos palūkanų normos negali padidinti verslo ir gyventojų skolinimosi apetito, kurį lemia už pinigų politikos ribos esantys veiksniai (didelis nedarbo lygis, neaiški euro zonos perspektyva ir pan.) Bazin s palūkanų normos (proc.) 7 SEB prognoz ECB Fed m m m m m m m m m m m m m m m m. Šaltinis: ECB, Fed, SEB prognoz s Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 20

21 Lietuvos eksporto potencialas ir toliau bus įdarbintas, tačiau spartesn s BVP pl tros viltis siejame su vidaus rinkos atgimimu Metinis realaus BVP pokytis (proc.) 9,8 7,4 7,8 7,8 2,9 1,5 5,9 3,7 3,5 (3,2)* 3,2 (3,5)* 3,5 4, m m m m m m m m m m. I ketv. -14,8 2013P 2014P 2015P * Ankstesn SEB banko prognoz. Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko prognoz s Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 21

22 Pirmieji pagal ūgį žem s ūkio ir maisto produktai, tačiau dviženkliai augimo tempai būdingi daugumai eksporto sektorių 29,0 Metinis eksporto pokytis 2013 m. sausį-balandį (proc.) 20,1 14,9 14,0 12,5 11,4 10,3 9,5 8,2 3,6 Žem s ūkio ir maisto produktai Transporto priemon s Tekstil ir jos gaminiai Mašinos ir įrengimai Baldai Mineraliniai produktai Chemijos pramon s gaminiai Guminiai ir plastikiniai gaminiai Medienos ir popieriaus gaminiai Metalai ir jų gaminiai Šaltinis Statistikos departamentas Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 22

23 Nepaisant Rusijos ekonomikos l t jimo, eksportas į šią šalį auga sparčiausiai Pagrindin s Lietuvos prekių eksporto rinkos 2013 m. sausį-balandį (proc.) Metinis eksporto pokytis 2013 m. sausįbalandį (proc.) Rusija 18,7 22,3 Latvija 9,0 11,7 Vokietija 7,8 7,3 5,0 JK 7,3 Estija 7,0-3,4 Rusija JK Vokietija Estija Latvija Šaltinis Statistikos departamentas Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 23

24 Eksporto į Rusiją pl tra yra puikiai diversifikuota, tod l netur tų drastiškai šokin ti Metinis eksporto pokytis 2013 m. sausį-balandį RUSIJA +22,3 proc ,0 1,7 2,3 3,2 Kitos prek s Chemijos pramon s produkcija Tekstil s gaminiai Mašinos ir įrengimai Žem s ūkio ir maisto produktai 5 6,1 0 Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 24

25 Mūsų prekybos su Latvija padang smarkiai apniuko ir vargu ar euro įvedimas šiaurin je kaimyn je ją išgiedrins Metinis eksporto pokytis 2013 m. sausį-balandį 4 0,6 2 1,2 LATVIJA -3,4 proc ,6-2,1-4,7 Kitos prek s Medienos ir popieriaus gaminiai Žem s ūkio ir maisto produktai Mineraliniai Metalai ir jų gaminiai produktai Metalai Mineraliniai ir jų gaminiai produktai -6-8 Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 25

26 Vokietija v l grįžo į pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių trejetuką, tačiau daugiausia naftos produktų d ka Metinis eksporto pokytis 2013 m. sausį-balandį 10 0,9 8 2,1 Plastikiniai ir guminiai gaminiai 6 Kitos prek s VOKIETIJA +7,3 proc ,9 M ašinos ir įrengimai Chemijos pramon s produkcija M ineraliniai produktai ,3-2,3 Kitos prek s Plastikiniai ir guminiai gaminiai -4 Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 26

27 Prekybos su Jungtine Karalyste vinis mineraliniai produktai, tuo tarpu maisto emigrantams plika akimi nematyti Metinis eksporto pokytis 2013 m. sausį-balandį 14 JUNGTINö KARALYSTö +11,7 proc ,9 0,3 2,0 9,0 Medienos ir popieriaus gaminiai Kitos prek s Metalo gaminiai Chemijos pramon s produkcija Mineraliniai produktai Medienos ir popieriaus gaminiai 0-0,4-2 Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 27

28 Šiek tiek netik tai atsistat daugiasluoksnis eksporto į Estiją pyragas Metinis eksporto pokytis 2013 m. sausį-balandį 5 0,5 4 0,4 Kitos prek s 0,6 Medienos ir popieriaus gaminiai ESTIJA +5,0 proc. 3 1,0 Plastikiniai ir guminiai gaminiai Transporto priemon s 2 Žem s ūkio ir maisto produktai 1 2,4 0 Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 28

29 Palyginti su 2012 m., aukštyn kojomis apsivert pagrindinių importo kategorijų pl tra 9,1 Metinis importo pokytis 2013 m. sausį balandį (proc.) 6,0 13,2 22,2 Per metus labiausiai išaugo investicinių ir galutinio vartojimo prekių importas, kuris pernai vilkosi uodegoje Investicijų pagyv jimą atspindi ir pirmojo 2013 m. ketvirčio BVP statistika Iš viso Tarpinio vartojimo prek s Vartojimo prek s Investicin s prek s Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 29

30 Galimyb s šiais metais atitikti Mastrichto fiskalinio deficito kriterijų su intriga Valdžios sektoriaus balansas (proc. BVP, ESS'95) -1,5-0,5-0,4-1,0-1,5-3,3-3,2-2,8 (-2,8)* -2,5 (-3,0)* -5,5-7,2-9, m m m m m m m m m. 2013P 2014P 2015P * Ankstesn SEB banko prognoz. Šaltinis: Eurostat, SEB banko prognoz s Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 30

31 Biudžeto pajamų surinkimo vežimas girgžda, tačiau antrąjį pusmetį tur tų ried ti sklandžiau Mokesčių pajamų surinkimas 2013 m. sausį-gegužę (proc.) Valstyb s biudžeto mokesčių pajamos Pelno mokestis GPM Akcizai PVM -7,4-8,7-4,7-6,0-3,7 0,4 5,7 13,4 27,0 25,9 Palyginti su 2012 m. sausiu-geguže Palyginti su planu Pirmaisiais 2013 m. m nesiais smarkiai išaugo grąžintino ir sumenko avansinio importo PVM mok jimo suma, tačiau pastaruoju metu situacija ger ja Planuotąsias benzino akcizų įplaukas pakirto šalies automobilių parko dyzelizacija GPM įplaukų did jimą lemia sparčiau augantis vidutinis darbo užmokestis Šaltinis: LR finansų ministerija, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 31

32 Ryškiausias mokesčių struktūros Lietuvoje pokytis pastarąjį dešimtmetį sumaž jusi GPM ir išaugusi PVM dalis Atskirų nacionalinio biudžeto PVM įplaukos santykinai išaugo 2009 m. padidinus bendrąjį mokesčio tarifą ir atsisakius dalies lengvatų 43,3 46,6 mokesčių pajamos (proc. visų mokesčių pajamų) 2001 m m. Pelno mokesčio lyginamasis svoris ūgtel jo sumažinus mokesčio tarifą ir panaikinus reinvestuoto pelno lengvatą 31,0 21,4 17,8 16,0 GPM dalis bendrose mokesčių įplaukose maž jo nuosekliai mažinant tarifą ir didinant NPD 3,2 8,0 PVM GPM Akcizai Pelno Šaltinis: LR finansų ministerija, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 32

33 Lietuva nuo pažengusių Europos Sąjungos šalių smarkiai skiriasi ne tik perskirstomo per biudžetą BVP dalimi, bet ir mokesčių struktūra Mokesčių pajamos 2011 m. (proc. BVP) 50 47, ,0 Kiti netiesioginiai mokesčiai Akcizai PVM Kiti tiesioginiai mokesčiai Pelno mokestis Gyventojų pajamų mokestis Soc.draudimo įmokos 5 0 Lietuva Danija Šaltinis: Europos Komisija, Eurostat Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 33

34 Tiesioginių mokesčių sistemos Baltijos šalyse ir Lenkijoje Pajamų mokesčių tarifai 2013 m. (proc.) Lietuva Latvija Estija Lenkija Gyventojų pajamų ( Lt* per metus) 32 (virš Lt* per metus) Pagrindinis NPD** (Lt*) 470-0,2 (pajamos- -800) Ind lių palūkanų Pelno (paskirstytasis pelnas) 19 0 (reinvesticijos) * Lenkijos ir Latvijos rodikliai perskaičiuoti pagal 2013 m. birželio 20 d. kursą. ** Papildomas NPD: Lietuvoje Lt už vaiką, Latvijoje 344 Lt* (nuo 2013 m. liepos 1 d. 394 Lt*) už vaiką, Estijoje 497 Lt už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką, Lenkijoje Lt* už vaiką. Šaltinis: nacionalin s investicijų agentūros, KPMG, Europos Komisija Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 34

35 Pagrindiniai ir lengvatiniai PVM tarifai Baltijos šalyse ir Lenkijoje PVM tarifai 2013 m. (proc.) Tarifai Lietuva Latvija Estija Lenkija Standartinis Lengvatiniai 5 (vaistai, medicinos priemon s) 9 (knygos, laikraščiai, šilumos energija, karštas vanduo, keleivių vežimas) 12 (kūdikių maistas, vaistai, medicinos priemon s, keleivių vežimas, šilumos energija, knygos, laikraščiai, viešbučiai) 9 (vaistai, medicinos priemon s, knygos, laikraščiai, viešbučiai) 5 (pagrindiniai maisto produktai (m sa, žuvis, pieno produktai, daržov s, vaisiai, duona), knygos, žurnalai, žem s ūkio žaliavos) 8 (vandens tiekimas, vaistai, keleivių vežimas, kultūros, rašytojų ir kompozitorių paslaugos, kabelin televizija, socialinis būstas, būsto renovacija, viešbučiai, restoranai, sporto renginiai, laidojimo paslaugos, atliekų surinkimas, taisyklų ir kirpyklų paslaugos) Šaltinis: LR Seimas, nacionalin s investicijų agentūros, KPMG, Europos Komisija Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 35

36 Mokesčių reformos kontūrai tirštame rūke Tam tikras sutarimas egzistuoja tik d l neapmokestinamojo pajamų dydžio k limo Kai kuriose šalyse NPD didinamas automatiškai, kadangi augant vidutiniam darbo užmokesčiui nepelnytai did ja GPM našta NPD k limas būtų valstyb s kompensacija verslui ir gyventojams už tai, kad pak lus MMA valdžia surinko daugiau mokesčių iš skurdžiausių visuomen s narių Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 36

37 NPD didinimo id ja sveikintina ir d l teigiamo jos poveikio vartojimui NPD k limas turi kur kas didesn s įtakos vidaus paklausai negu MMA didinimas NPD keliamas valstyb s, o MMA daugiausia verslo sąskaita, tod l pastarasis apauga patobulinimais, siekiant riboti išlaidas Nepasiturinčių žmonių ribinio polinkio vartoti koeficientas yra 0,5 1, tod l d l didesnio NPD valstyb s netenkama 170 mln. Lt suma virstų mln. Lt didesniu vartojimu ir papildomomis mln. Lt PVM bei 6,5-13 mln. Lt akcizų įplaukomis Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 37

38 Mokesčių reformą smarkiai komplikuoja išankstin s sąlygos Vienas iš priesakų mokesčių reforma neturi didinti fiskalinio deficito Mokesčių naštą lengvinančių sprendimų įtaka turi būti kompensuojama mokesčių įplaukas didinančiomis priemon mis Kadangi absoliučią namų ūkių daugumą sudaro nepasiturintys namų ūkiai, pajamų perskirstymas mokesčių svertais tampa problemiškas Skolos vertybinių popierių ir ind lių palūkanų apmokestinimas yra veikiau simbolinis aktas nei realus biudžeto pajamų papildymo šaltinis Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 38

39 Visuotinis nekilnojamojo turto ir automobilių mokestis ne panac ja Neapmokestinamojo turto dydžio sumažinimas nuo 1 mln. Lt iki 0,5 mln. Lt ar dar mažiau paliestų apčiuopiamą dalį Lietuvos žmonių Apmokestinant tiek prabangius, tiek prastos technin s būkl s automobilius, automobilių mokestis būtų regresinis! Įgyvendinus abu mokesčius, atsirastų nemažai namų ūkių, kurių nauda iš NPD k limo būtų menkesn nei praradimas atsiradus naujiems mokesčiams Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 39

40 Infliacija Lietuvoje nuosekliai maž jo nuo 2012 m. rudens ir šią vasarą tur tų laikytis nusistov jusios trajektorijos Vidutin metin SVKI* infliacija (proc.) 11,1 5,8 2,7 3,8 4,2 4,1 3,2 2,6 (2,5)** 2,0 (2,8)** 2,8 3,5 1,2 1, m m m m m m m m m m. geguž 2013P 2014P 2015P * SVKI suderintas vartotojų kainų indeksas. ** Ankstesn SEB banko prognoz. Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko prognoz s Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 40

41 Infliacija Lietuvoje toliau lieka sąnaudų kilm s tai gera žinia euro entuziastams Kainų pokyčius Lietuvoje lemia: pasaulinių žaliavų kainų svyravimai (grūdai, kava, kakava, nafta, degalai, dujos, šilumin energija ir pan.) vietos sąnaudų veiksniai (akcizų padidinimas dyzelinui ir tabakui) naujų kolekcijų atsiradimo ir išpardavimo reguliarumas (drabužiai ir avalyn ) Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 41

42 Lietuvos metin infliacija pagal prekių grupes Smarkiau nei vidutiniškai ūgtel jo akcizinių (alkoholis ir tabako gaminiai), pasaulin ms kainoms jautrių (maisto produktai) ir sezoninių (drabužiai ir avalyn ) prekių kainos Metin VKI infliacija 2013 m. gegužę (proc.) Švietimas Alkoholiniai g rimai ir tabako gaminiai 2,9 Maisto produktai ir nealkoholiniai g rimai 2,5 Drabužiai ir avalyn 2,4 Sveikatos priežiūra 2,4 Viešbučiai ir restoranai 2,3 Įvairios prek s ir paslaugos 1,8 Iš viso 1,4 Būsto išlaikymas 1,4 4,7 Naftos kainų svyravimai pastaruoju metu veikia antiinfliacine kryptimi Būsto apstatymas Poilsis ir kultūra Transportas Ryšiai -3,6-2,0 0,5 1,4 Šaltinis Statistikos departamentas Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 42

43 Paklausos infliacija Lietuvoje įmanoma, tačiau iki tam tikros ribos Augančios gyventojų perkamosios galios skatinamą infliaciją stabdytų galimyb patenkinti paklausą neribota importo apimtimi Lietuvos rinka fiziškai negali tur ti įtakos importo kainai d l savo mažumo ir fiksuoto lito kurso euro atžvilgiu Prekybininkai stengtųsi išnaudoti palankią konjunktūrą ir pakelti prekybos antkainį, tačiau ryškaus kainų šuolio tai neišprovokuotų Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 43

44 Jeigu ne fiskalinis deficitas ir išankstinis susitaikymas, kad mums dar per anksti, gal jome į euro zoną įstoti kartu su Latvija! Priežastis Graikija, kaip nereprezentatyvi buvo pakeista Airija, tod l Mastrichto rodiklis padid jo Šį kartą, skirtingai nei 2006 m., infliacija buvo 0,07 proc. punkto mažesn negu Mastrichto kriterijus Nepavyko įveikti tik fiskalinio deficito rodiklio per 0,2 proc. punkto būtent tiek sudar išleistos viršplanin s savivaldybių pajamos 1. Infliacija* 2. Valdžios sektoriaus deficitas** 4. Ilgalaik s palūkanų normos* 5. Valiutos kurso stabilumas* Mastrichto kriterijų vykdymas 2013 m. balandį 3. Valstyb s skola** Kriterijus 2,7-3,0 60,0 5,5 +/-15,0 Lietuva 2,7-3,2 40,7 4,4 0,0 Latvija 1,3-1,2 40,7 3,8 +/-1,0 Estija 4,0-0,3 10, * Proc. ** Proc. BVP. Šaltinis: ECB, Eurostat, SEB banko skaičiavimai Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 44

45 Nebloga Mastrichto kriterijų vykdymo situacija nereiškia, kad artimiausius metus galima nieko neveikti Ateinantis šildymo sezonas tur tų būti pigesnis negu pra jęs, tačiau naftos kainos gali prad ti kilti atsigaunant euro zonos ekonomikai Valdžia ketina nuo 2014 m. kelti akcizus cigaret ms ir alkoholiui Nacionalinio biudžeto mokesčių įplaukų surinkimas šiemet braška Atsiranda papildomas l šų poreikis, susijęs su Ūkio banko žlugimu ir galimomis kredito unijų problemomis Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 45

46 Kaip ir prognozavome, šiemet vidutinis darbo užmokestis auga kur kas sparčiau nei pernai Vidutinio m nesinio bruto darbo užmokesčio metinis pokytis (IV ketv., be IĮ, proc.) 19,1 18,5 13,0 10,9 8,5 2,5 2,6 4,4 (4,0)* 4,0 (4,5)* 4,5 7,0 0,2-8, m m m m m m m m m m. I ketv. 2013P 2014P 2015P * Ankstesn SEB banko prognoz. Šaltinis: Statistikos departamentas, SEB banko prognoz s Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 46

47 MMA padidinimas neišprovokavo masinių atleidimų, tačiau netur jo didel s įtakos ir vartojimui Padidinus MMA, prad ta skaidyti etatus ne visą darbo dieną dirbančiųjų dalis ūgtel jo nuo 9,4 proc. ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį iki 10,0 proc. pirmąjį 2013 m. ketvirtį Šeš linius atlyginimus mokančiose įmon se buvo padidintas legalus darbo užmokestis, tačiau sumažintas algos vokelyje dydis Vis d lto didel verslininkų dalis pak l MMA be išsisukin jimų tai atspindi vidutinio darbo užmokesčio statistika Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 47

48 Mūsų scenarijus laipsniška paskolų portfelio pl tra Metinis paskolų ir ind lių pokytis (proc.) ,7 53,6 48,9 46, , ,6 20,5 22,6 18,9 7,4 10,6-5,0 9,6 2,0 14,4 5,4 (5,0)* 5,0 4,0 (4,0)* (8,0)* 8,0 7,0 (7,0)* 8,0 8,0 Ind liai Paskolos , m m m m m m m m m m. I ketv. -13,8-5,2-7,6 2013P 2014P 2015P 2012 m. rodikliai pateikti be Ūkio banko m. ir m. duomenys n ra griežtai palyginami d l metodologijos skirtumų. Šaltinis: Lietuvos bankas, SEB banko prognoz s Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 48

49 Šiuo metu veikia daugyb taupymą ind liuose atšaldančių veiksnių Net ir maž jant infliacijai, nominalios palūkanų normos už ind lius jai neprilygsta Įdomesn s tampa santykinai rizikingos, bet ir riebesnę grąžą žadančios investavimo alternatyvos Gyventojai linkę ind lius laikyti iš įpročio, investuotojai portfelio diversifikavimo tikslais Skelbiant, dauginant ar platinant bet kokią šios prezentacijos informaciją, nuoroda į SEB banką būtina. 49

50 Ačiū už d mesį! Konferencijos vaizdo įrašas publikuojamas: