Merkantilizmas Vakarų Europoje. Trečia paskaita

Transcription

1 Merkantilizmas Vakarų Europoje Trečia paskaita

2 Merkantilizmas: sąvoka, kilmė ir istoriniai etapai (1) Mercante pirklys. Sąvoka merkantilizmas turi dvejopą reikšmę: Kaip ekonominė politika, padėjusi kaipti turtus (pinigus) ir parengti sąlygas kapitalizmui (privačiai verslininkystei) Kaip ekonominė teorija, išreiškianti prekybininkų interesus ir pagrindžianti merkantilistinę valstybės valdžios politiką. Merkantilistai domėjosi prekybos ir pinigų klausimai. Pagrindinis teiginys daugiau parduoti ir mažiau pirkti užsienyje

3 Merkantilizmas : sąvoka, kilmė ir istoriniai etapai (2) Merkantilizmo atsiradimą nulėmė: Žemės koncentracija nedaugelio feodalų rankose, kas skatino ūkio gamybos našumo augimą ir žemės ūkio produkcijos perteklių, kurį reikėjo realizuoti. Vakarų Europos šalyse vis labiau įsigalėjo rinkos santykiai, natūrines prievoles keitė piniginės. XV a. geografiniai atradimai, kurie skatino pasaulinės rinkos formavimąsi ir tarptautinę prekybą. Pasaulinio ūkio formavimosi procesas reikalavo didinti įvairių rūšių ir kategorijų produkcijos gamybą

4 Merkantilizmas : sąvoka, kilmė ir istoriniai etapai (3) Merkantilizmui būdinga: Merkantilizmas prekybinio kapitalo atstovų požiūrių ir begalinių poreikių atspindys. Merkantilizmo koncepcija leidžia pagrįsti daugelio šalių ekonominę politiką, kai mainų ūkis, keitė natūrinį ūkį ir įsitvirtino. Merkantilizmas teisėtai pripažįstamas kaip pirmasis bandymas teoriškai analizuoti mainų ūkio problemas

5 Merkantilizmas : sąvoka, kilmė ir istoriniai etapai (4) Merkantilistinė politika ir teorija praėjo du istorinius etapus: Ankstyvąjį merkantilizmą (monetarinis merkantilizmas pinigų balanso teorija) Vėlyvąjį merkantilizmą (prekybos balanso teorija)

6 Ankstyvasis merkantilizmas (monetarizmas) (1) Koncepcijų esmė: turtu laikytas ne tam tikras gamybos priemonių kiekis, o tik piniginis kapitalas. Pinigai pripažįstami tik monetų iš brangiųjų metalų pavidalu. Merkantilistai, sutinkamai su jų pripažinta piniginio balanso sistema pasisakė prieš pinigų išvežimą iš šalies, reikalavo padidinti mokesčius įvežamoms prekėms. Manė, kad valstybė turi reguliuoti ekonominių reiškinių procesus, o labiausiai pinigų apyvartą.

7 Ankstyvasis merkantilizmas (2) Svarbiausi ankstyvojo merkantilizmo atstovai: Džonas Heilsas (pasisakė prieš pinigų išvežimą iš šalies) Tomas Grešamas (suformulavo dėsnį: blogi pinigai ištumia gerus pinigus ) Gasparas Skarufis (paskelbė darbą apie pinigų cirkuliaciją) Bernardo Davanzati (pamėgino sukurti vertės teoriją, pateikė kainos koncepciją kaip bendro kiekybinio sąryšio išraišką)

8 Vėlyvasis merkantilizmas (manufaktūrizmas) (1) Vėlyvajam merkantilizmui būdinga: Užimti išorės rinkas, pardavinėjant prekes žemesnėmis kainomis, perpardavinėti prekės didesnėmis kainomis į trečiąsias šalis. Leisti importuoti produktus ypač žaliavas, jei tik išliks teigiamas prekybos balansas. Leisti išvežti auksą, sidabrą, sudarant pelningus sandorius. Viską, ką galima pagaminti šalyje, gaminti neįleidžiant šių prekių iš užsienio. Pereiti nuo bimetalės prie kiekybinės pinigų teorijos Palaikyti žemo darbo užmokesčio lygį, nes aukštas darbo užmokestis stabdo gamybą, o darbo jėgos poreikį galima patenkinti gyventojų skaičiaus augimo sąskaita.

9 Vėlyvasis merkantilizmas (manufaktūrizmas) (2) Svarbiausiai vėlyvojo merkantilizmo atstovai: Tomas Manas (aktyvaus prekybos balanso teorijos pradininkas, pasisakė prieš prekių eksporto varžymus, reikalavo nustatyti žemas kainas išvežamoms prekėms ir sumažinti išvežimų muitą, reikalavo sparčiau vystyti pramonę) Antonis Sera ( ypatingą dėmesį skyrė amatams ir pramonei, teigė, kad žemės produktų išvežimas ž nepatikimas ir nepastovus, dėjo viltis į pramonės prekių eksportą) Antuanas Monkretjenas (sutapatino turtą ir pinigus, laikė užsienio prekybą pagrindiniu turtų didinimo šaltiniu, pripažino būtinumą didinti auksinių ir sidabrinių pinigų atsargas šalyje).

10 Vėlyvasis merkantilizmas (manufaktūrizmas) (3) Svarbiausiai vėlyvojo merkantilizmo atstovai: Žanas Batistas Kolberas (siekė padidinti valstybės pajamas, taikydamas merkantilizmo sistemą ir įgyvendindamas aktyvų prekybos balansą, kūrė manufaktūras) Viljamas Staffordas (pinigai šalies viduje turi būti visaverčiai, uždrausti neperdirbtų žaliavų išvežimą iš šalies, nenaudoti brangių užsieninių prekių, visiškai įvežti prekes, kurios gali būti pagamintos šalyje) Džonas Lo (manė, kad nacijos ekonominės gerovės šaltinis ūkinės veiklos aprūpinimas piniginiais banknotais, bankams numatė kreditinės ekspansijos galimybę, reikalavo, kad kredito emisijos bankai būtų valstybiniai, tvirtino, kad padidinus kainas, padidėja ir jų pasiūla, rinkos prekių kainos elastingos, teigė, kad vyriausybė gali veikti gamybą, palaikė idėją kapitalo vienijimąsi į bendroves)

11 Kiekybinė (kainų ) pinigų teorija Kiekybinė pinigų teorija siekė išsiaiškinti pinigų kiekio (M) ir kainos (P) sąryšį (M P)Tačiau merkantilistai akcentavo pinigų poveikį bendrai prekių apimčiai šalyje (Q) (M Q). Pinigai skatina gamybą šios teorijos pagrindas Pinigų kiekybinę teoriją galima išreikšti: MxV=PxQ, kur V pinigų apyvartos greitis

12 Šliaužiančios infliacijos teorija Merkantilistai siekė, kad užsienio prekybos balansas nuolat būtų aktyvus. Papildomas metalinių arba popierinių pinigų kiekis bus panaudotas skolininkų, tikinti gauti pelno. Pajamos, kurias uždirbs buvę bedarbiai duos impulsą didesnei vartojimo paklausai Didėjant pinigų kiekiui kreditas pinga, todėl pelnas ir pardavimų apimtis auga, nesukeliant kainų augimo. Kainos gali sumažėti augant pinigų kiekiui šliaužiančioji infliacija skatina ekonominį augimą, nes pinigų į plaukos į šalį ne iškarto, o palaipsniui veikia kainas

13 Merkantilistinė procento analizė Tarp pinigų kiekio (MA) ir procento normos % egzistuoja atvirkštinė priklausomybė Didėjant pinigų kiekiui ir kylant kainoms, procento norma krenta Pinigų pasiūlos didinimas gali laikinai sumažinti procento normą. Procento norma grįžta į pradinį lygį augant paskolų paklausai

14 Merkantilizmo kritika Klasikinės ekonomikos pradininkas Smitas kritikavo šiuos merkantilistų principus: Pinigų tapatinimą su šalie sturtu Užsienio prekybos valstybinį reguliavimą Šalies pramonės valstybinį rėmimą, importuojant pigią žaliavą Protekcionistinių muitų tarifų, importuojant pramonines prekes, taikymą Eksporto valstybinį skatinimą Gyventojų skaičiaus didinimą, siekiant išlaikyti žemą darbo užmokesčio lygį. Ekonomistų klasikų nuomone, pagrindinė merkantilistų klaida eksporto pertekliaus, lyginant su importu laikymas šalies ekonominės gerovės rodikliu

15 Apibendrinimas Tyrimo objektas ne gamybos, o mainų sfera; Tyrimo metodas stebimų ūkinės veiklos reiškinių aprašymas bei klasifikacija; Tyrimų rezultatas ūkinių procesų vystymosi empirinių dėsningumų atskleidimas; Gamyba tik turto sukūrimo veiksnys Ne visi mainai sukuria turtą, o tik išorinė prekyba Gyventojų skaičiaus augimas efektyviausias būdas palaikyti žemą užmokesčio lygį, siekiant sumažinti gamybos išlaidas

16 Literatūra Balvočiūtė, R. Ekonominės minties istorijos pagrindai. Vilnius psl. Čiegis, R. Ekonominių teorijų istorija. Vilniaus universiteto leidykla psl. Gronskas, V. Ekonominės minties istorijos pagrindai. Vilnius psl. Urbonas, J. A.; Maksvytienė, I.; Sabonienė, A. Ekonomikos teorijos: praeitis ir dabarties tendencijos. Technologija Haney, L.H. A history of economic thought. Macmillan company psl. Robbins, L. A history of economic thought. Princeton University press psl. Roncaglia, A. The wealth of Ideas: a history of economic thought. Cambridge university press psl.

17 AČIŪ UŽ DĖMESĮ!

18 Merkantilizmas Vakarų Europoje Trečia paskaita