ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO VERSLO IR KAIMO PLĖTROS VADYBOS INSTITUTAS. Neringa SIMANAITYTĖ

Size: px
Start display at page:

Download "ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO VERSLO IR KAIMO PLĖTROS VADYBOS INSTITUTAS. Neringa SIMANAITYTĖ"

Transcription

1 ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO VERSLO IR KAIMO PLĖTROS VADYBOS INSTITUTAS Neringa SIMANAITYTĖ KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMAS VILKAVIŠKIO RAJONE Magistrantūros studijų baigiamasis darbas Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis: Viešasis administravimas Studijų programa: Kaimo plėtros administravimas Akademija, 2016

2 Baigiamųjų darbų ir egzaminų vertinimo komisija: (Patvirtinta Rektoriaus įsakymu Nr. 141-PA, 2016 m. balandžio 26 d.) 2 Pirmininkas prof. habil. dr. Teodoras Tamošiūnas, Šiaulių universitetas Nariai: 1. Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, Aleksandro Stulginskio universitetas 2. Doc. dr. Lina Marcinkevičiūtė, Aleksandro Stulginskio universitetas 3. Doc. dr. Bernardas Vaznonis, Aleksandro Stulginskio universitetas 4. Lina Gumbrevičienė, programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centro direktorė Mokslinis vadovas: doc. dr. Gintarė Vaznonienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Recenzentas: prof. dr. Asta Raupelienė, Aleksandro Stulginskio universitetas Instituto direktorius: doc. dr. Jan Žukovskis, Aleksandro Stulginskio universitetas Oponentas: prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, Aleksandro Stulginskio universitetas

3 3 SANTRAUKA Neringa SIMANAITYTĖ Kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimas Vilkaviškio rajone Magistratūros studijų baigiamasis darbas, 70 puslapių, 13 paveikslų, 24 lentelės, 78 literatūros šaltiniai, 8 priedai, lietuvių kalba. RAKTINIAII ŽODŽIAI: jaunimas, kaimo vietovė, socialinė problema, socialinių problemų sprendimas. Tyrimo problema. Kaip patobulinti problemų sprendimo procesą, siekiant Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų veiksmingesnio sprendimo ir teigiamų pokyčių? Darbo objektas kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo procesas. Tyrimo tikslas išanalizuoti kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone ir parengti jų sprendimo priemonių tobulinimo planą. Uždaviniai: 1. Išryškinti jaunimo kaip socialinės grupės specifines savybes ir jai būdingas problemas. 2. Išnagrinėti socialinių problemų sampratą. 3. Išanalizuoti jaunimo socialinių problemų sprendimo gerosios praktikos pavyzdžius Europos Sąjungoje. 4. Identifikuoti Vilkaviškio rajono jaunimui būdingas socialines problemas. 5. Parengti tobulinimo planą kaimo jaunimo socialinėms problemoms spręsti. Tyrimo metodai mokslinės literatūros, dokumentų, statistinių duomenų loginė analizė ir sintezė, lyginamoji analizė, PEST ir SSGG analizės, pusiau struktūruotas ekspertų interviu, jaunimo anketinės apklausos duomenų analizė, problemų medis, 5 KODĖL metodas, jėgų lauko analizė, grafinis vaizdavimas ir apibendrinimas. Tyrimo rezultatai: Pirmoje darbo dalyje išanalizavus mokslinę literatūrą pristatyta jaunimo kaip atskiros socialinės grupės raiška visuomenėje, vertybinės nuostatos, problematika. Taip pat, remiantis įvairių autorių įžvalgomis išanalizuoti socialinių problemų teoriniai aspektai, pradedant socialinių problemų samprata bei identifikavimu, baigiant socialinių problemų sprendimo galimybėmis. Pateikiami užsienio gerosios praktikos pavyzdžiai sprendžiant jaunimo socialines problemas.

4 4 Antroje darbo dalyje pristatoma jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse situacija. Atlikto empirinio tyrimo pagalba nustatytos pagrindinės kaimo jaunimo socialinės problemos Vilkaviškio rajone bei identifikuoti veikėjai, kurie turėtų būti šių problemų sprendėjai. Trečioje darbo dalyje, remiantis empirinio tyrimo rezultatais bei taikant kūrybinio problemų sprendimo metodus nustatyta pagrindinė Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinė problema, iš kurios kyla visos kitos jaunimo socialinės problemos, identifikuoti suinteresuotieji asmenys jai spręsti bei parengtas minėtos problemos sprendimo Vilkaviškio rajone priemonių tobulinimo planas. Praktinė darbo reikšmė ta, jog jis iliustruoja kaip kūrybinio problemų sprendimo metodų taikymas gali prisidėti prie socialinės kilmės problemų sprendimo. Be to, parengtu kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo priemonių tobulinimo planu gali vadovautis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojai, atsakingi už jaunimo politikos įgyvendinimą, kaimo bendruomeninių organizacijų, VVG nariai, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai bei kiti suinteresuotieji asmenys. Tyrimo laikotarpis: m. Tyrimo rezultatai publikuoti: SIMANAITYTĖ, N., Kaimo jaunimo socialinės problemos: Vilkaviškio rajono atvejis. Jaunasis mokslininkas 2016: studentų mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys m. balandžio 14 d.

5 5 SUMMARY Neringa SIMANAITYTĖ Solutions of Rural Youth Social Issues in Vilkaviskis District Master Graduation Thesis, 70 pages, 13 figures, 24 tables, 78 references, 8 appendixes, in the Lithuanian language. KEY WORDS: youth, rural area, social problems, solutions of social problems. Research scope: How to improve problem-solving process of rural youth social problems more efficiently and positively? Research object: the process of solving rural youth s social problems. Research aim: to analyse social problems of rural youth in Vilkaviskis district and prepare the plan of their solution means improvement. Research objectives: 1. To highlight specific characteristics of youth as a social group and its inherent problems; 2. To analyse the concept of social problems; 3. To review good practices of youth social problems solution in the European Union; 4. To identify social problems of rural youth in Vilkaviskis district; 5. To prepare a plan for the improvement of rural youth s social problems solution. Research methods: scientific literature, analysis of documents and statistical data and logic synthesis, comparative analysis, PEST and SWOT analysis, semi-structured expert interviewing method, youth questionnaire data analysis, problem tree, 5 WHY technique, force field analysis, graphical presentation and summary. Research results: Part One analyses characteristics of young people as a distinct social group expression in society, moral values and problems with regard to the scientific literature. It is also based on the insights of different authors analysing the social problems theoretically, starting with the concept of social problems and the identification, ending with social problem-solving capabilities. Also the foreign examples of good practice in youth social problems solving are provided.

6 6 Part Two introduces the situation of youth living in rural areas of Vilkaviskis district. The performed empirical research helps to determine the main social problems of rural youth in Vilkaviskis district and to identify the stakeholders who should be the problem solvers. Part Three establishes the basic social problem of rural youth in Vilkaviskis district and where all the other youth social problems arise from, identifies stakeholders and prepares the improvement plan of youth s social problems solution means based on the empirical results of the study (according to youth and experts answers) and application of creative problem-solving methods. The practical significance of the research is that it illustrates how creative problem solving methods can contribute to the solution of social problems. Furthermore, the prepared improvement plan of youth s social problems solution means may be a good means for the staff of Vilkaviskis district municipal administration responsible for the implementation of youth policy, rural community organizations, members of the local action group (LAG), youth and youth organizations and other stakeholders. Research period: The research results were published: SIMANAITYTĖ, N., Social Issues of Rural Youth: The Case of Vilkaviskis District. Young Scientist 2016: Student research conference articles, 14 April 2016.

7 7 TURINYS SANTRAUKA... 3 SUMMARY... 5 PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS... 8 ĮVADAS KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ TEORINIS PAGRINDIMAS Jaunimo kaip socialinės grupės raiška visuomenėje Socialinių problemų samprata Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimas Gerosios praktikos pavyzdžiai Europos Sąjungoje Kaimo jaunimui būdingos socialinės problemos JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO VIETOVĖSE TYRIMAS Kaimo jaunimo situacija Vilkaviškio rajone Jaunimo socialinių problemų Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse empirinio tyrimo metodika Ekspertų Vilkaviškio rajone apklausos rezultatų analizė Kaimo jaunimo Vilkaviškio rajone apklausos rezultatų analizė VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI IR GALIMYBĖS Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo metodų paieška Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo priemonių tobulinimo planas IŠVADOS LITERATŪRA PRIEDAI... 86

8 8 PAGRINDINIŲ SĄVOKŲ ŽODYNĖLIS Darbas su jaunimu tai jaunų žmonių ugdymo veikla, vykdoma atsižvelgiant į jų poreikius, siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms įsitraukti į veiklas ir skatinti juos sąmoningai ir atsakingai kurti asmeninį bei profesinį gyvenimą, tapti aktyviais visuomenės nariais (Jaunimo..., 2014). Jaunas žmogus asmuo nuo 14 iki 29 metų (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003). Jaunimas visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančius asmenis, turinčius nuo 14 iki 29 metų (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003). Jaunimo politika kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003). Kaimiška vietovė (angl. rural area) tai socialinė ekonominė sistema, apimanti nedideles gyvenamąsias vietoves (vienkiemius, kaimus, miestelius ir miestus iki 6000 gyventojų), kuriose dominuoja natūrali gamtinė aplinka, didžioji žemės naudmenų dalis naudojama žemės ūkiui, miškininkystei, žvejybai, rekreacijai, ne daugiau kaip trečdalis dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo, gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityje, nedidelė gyventojų, sudarančių teritorines kaimo bendruomenes, koncentracija (Atkočiūnienė, Vaišnoraitė, 2012). Kaimo vietovė kaimas, miestelis ar miestas, kurio gyventojų skaičius neviršija šešių tūkstančių. (LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas, 2008). Socialinė problema tai bet kokia sąlyga (aplinkybė) ar elgesys, kuris turi neigiamų pasekmių daugybei žmonių, ir yra pripažintas kaip aplinkybė, kuri turi būti keičiama (Barkan, 2012). Sprendimas sprendimo priėmimo rezultatas visada yra galutinis pasirinkimas, vadinamas sprendimu. Sprendimu gali būti tiek nuomonė, tiek ir veiksmas (Šarkutė, 2009). Sprendimo priėmimas tai procesas, kurio metu pasirenkama alternatyva arba tam tikrai alternatyvai suteikiamas prioritetas (Parsons, 2001). Su jaunimu dirbanti organizacija viešasis juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų į jaunimą orientuota ir jaunimo poreikius tenkinanti veikla (LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas, 2003).

9 9 ĮVADAS Temos aktualumas. Lietuvoje jaunimas apibrėžiamas kaip metų visuomenės narių grupė. Šis amžiaus tarpsnis jaunų žmonių gyvenime ypač svarbus, nes tampama suaugusiais, savarankiškais žmonėmis, integruojamasi į visuomenę. Deja, dėl atsiradusių ekonominių, socialinių, politinių ir kitų priežasčių integracija į visuomenę jauniems žmonėms tampa sudėtingu, kupinu iššūkių, neretai ilgai užsitęsiančiu procesu. Nors jaunimas neretai tampa sociologinių tyrimų Lietuvoje objektu, tačiau tenka pripažinti, jog mokslinių tyrimų, orientuotų į jaunimo ir jaunų suaugusių socialines problemas, socialinę padėtį, gyvenimo ir buities sąlygas, atliekama gana mažai. Dar rečiau tyrinėjamos išimtinai kaimo jaunimo socialinės problemos, jaunų žmonių gyvenimo ypatumai provincijoje. Tirti jaunimo problematiką kaimo vietovėse ypač svarbu, nes periferijoje gyvenantys jauni žmonės ne tik susiduria su daugybe specifinių (gyvenamosios aplinkos nulemtų) problemų, patiria socialinę atskirtį, bet ir neretai visuomenėje jų įvaizdis nepagrįstai pateikiamas iš neigiamos pusės. Ne gana to, analizuojant jaunimo problematiką, vertybines nuostatas, poreikius, galima ne tik nustatyti faktais ir skaičiais grįstą jauno žmogaus, gyvenančio konkrečioje vietovėje portretą, bet ir atitinkamai savivaldybių administracijos, vietos bendruomeninės organizacijos, jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, remdamosis tyrimų rezultatais, gali taikyti įvairias priemones jaunų žmonių situacijai gerinti planuoti jaunimo politikos strategijas, nustatyti jaunimo politikos prioritetines sritis, spręsti jaunų žmonių problemas, vykdyti jaunimo situacijos stebėseną, prognozuoti ateities tendencijas, jaunimo srityje, palyginti jaunimo situaciją skirtinguose regionuose, vykdyti gerosios patirties sklaidą. Mokslinė problema. Kaip patobulinti problemų sprendimo procesą, siekiant Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų veiksmingesnio sprendimo ir teigiamų pokyčių? Darbo objektas kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo procesas. Darbo tikslas išanalizuoti kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone ir parengti jų sprendimo priemonių tobulinimo planą. Uždaviniai: 1. Išryškinti jaunimo kaip socialinės grupės specifines savybes ir jai būdingas problemas. 2. Išnagrinėti socialinių problemų sampratą. 3. Išanalizuoti jaunimo socialinių problemų sprendimo gerosios praktikos pavyzdžius Europos Sąjungoje. 4. Identifikuoti Vilkaviškio rajono jaunimui būdingas socialines problemas.

10 10 5. Parengti tobulinimo planą kaimo jaunimo socialinėms problemoms spręsti. Tyrimo metodai: pirmojoje, teorinėje, darbo dalyje naudota mokslinės literatūros, dokumentų, statistinių duomenų loginė analizė ir sintezė, lyginamoji analizė. Antroje, empirinėje, darbo dalyje naudotas PEST ir SSGG analizės metodas, pusiau struktūruotas ekspertų interviu, jaunimo anketinės apklausos duomenų analizė, grafinis vaizdavimas ir apibendrinimas. Trečiojoje darbo dalyje naudota tyrimo rezultatų analizė bei kūrybinio problemų sprendimo metodai tokie kaip problemų medis, 5 KODĖL metodas, jėgų lauko analizė ir kt. Tyrimo laikotarpis: m. Planuojamas rezultatas. Parengtas priemonių planas, kuris padėtų spręsti kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone. Planu galėtų vadovautis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos darbuotojai atsakingi už jaunimo politikos įgyvendinimą, kaimo bendruomeninių organizacijų, VVG nariai, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai ir kt. Ne gana to, atlikto empirinio tyrimo įžvalgos naudingos tuo, jog papildo 2012 metais Jaunimo reikalų departamento užsakymu atlikto, Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo problematikos tyrimo rezultatus, padeda identifikuoti jauno Vilkaviškio rajono kaimo gyventojo portretą, ko pasekoje, suinteresuotieji asmenys, atsižvelgdami į tyrimo rezultatus, nustatytą kaimo jaunimo problematiką, vertybines nuostatas gali kurti kaimo socialinę infrastruktūrą, atliepiančią jauno žmogaus poreikius, ir padedančią spręsti kaimo jaunimo socialines problemas. Tyrimo rezultatai publikuoti. SIMANAITYTĖ, N., Kaimo jaunimo socialinės problemos: Vilkaviškio rajono atvejis. Jaunasis mokslininkas 2016: studentų mokslinės konferencijos straipsnių rinkinys m. balandžio 14 d.

11 11 1. KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ TEORINIS PAGRINDIMAS Europos ateitis priklauso nuo jaunimo, tačiau daugelio jaunuolių galimybės ribotos. Jie tinkamai neišnaudoja savo turimo potencialo. Dėl vis didėjančio jaunimo ir valstybės valdymo institucijų atotrūkio mažėja jų dalyvavimas politiniame ir pilietiniame gyvenime. Jaunimas, o ypač turintis mažiau galimybių, sunkiai geba kovoti su įvairiomis socialinėmis problemomis, tokiomis kaip: nedarbas ir skurdas, smurtas šeimoje, alkoholizmas, narkomanija, savižudybės, nusikalstamumas ir kt. Visos šios problemos veda jauną žmogų į socialinę atskirtį svarbiausiu jo gyvenimo momentu, kuomet bandoma integruotis į visuomenę. Todėl šiame skyriuje siekiama pristatyti jaunimo kaip atskiros socialinės grupės raišką visuomenėje, pateikti jos išskirtinumus, vertybines nuostatas, problematiką, bei aptarti jaunimo socialinių problemų raišką. Taip pat siekiama išanalizuoti socialinių problemų teorinius aspektus, pradedant socialinių problemų samprata bei identifikavimu, baigiant socialinių problemų sprendimu. Skyriuje dėmesys skiriamas Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimui instituciniam ir teisiniam reglamentavimui, gerosios praktikos pavyzdžių Europos Sąjungoje paieškai, sprendžiant jaunimo, gyvenančio kaimo vietovėse socialines problemas. Skyriaus pabaigoje analizuojamos pagrindinės socialinės problemos, su kuriomis susiduria kaimiškosiose vietovėse gyvenantys jauni žmonės Jaunimo kaip socialinės grupės raiška visuomenėje Šiandieninis Lietuvos jaunimas tai piliečiai gimę XX-XXI amžių sandūroje. Daugelis iš jų gimę laisvoje, demokratiškomis idėjomis grįstoje valstybėje. Būtent šis laisvės pojūtis nemaža dalimi prisidėjo prie to, jog šiuolaikiniai jaunuoliai yra drąsūs, savimi pasitikintys, nebijantys rizikuoti, siekiantys lyderystės, išmanantys savo teises, aktyviai veikiantys, siekiantys būti individualistais, žinantys savo vertę, tie, kuriems nesvetimas jaunatviškas maksimalizmas. Sovietinis laikotarpis paliko gana ryškų pėdsaką tuo metu augusių ir brendusių žmonių savimonėje, pvz. tolerancijos socialinėms mažumoms stoka, kuri vis dar plačiai paplitusi nūdienos visuomenėje uždaros visuomenės palikimas. Visuomenės vertybines nuostatas keičia Europinė integracija ir demokratizacija, ko pasėkoje jaunimas labiau pasitiki naujomis demokratinėmis institucijomis, yra liberalesnių pažiūrų, pasižymi didesne tolerancija socialinių mažumų atžvilgiu (Liubinienė, 2002). Jauno žmogaus nuostatas, jo elgseną ir pasirinkimus lemia mikro- ir makrosociume dominuojantys žmonių santykiai, reguliuojami daugumos postuluojamomis vertybėmis (Galkienė, 2012, p. 32), ir nors jaunimas mąsto ir elgiasi laisviau nei jų tėvai ar seneliai, jiems būdingos iš esmės tos pačios vertybinės nuostatos, siekiai ir problemos.

12 12 Mokslininkų L. Broom, Ch. Bonjean, D. Broom (1992) teigimu, vienas svarbiausių veiksnių sociologijos analizėje amžius, nes tai yra universali socialinė skirtybė, kuri dažnai lemia ir paaiškina žmogaus elgesį atskirais gyvenimo laikotarpiais. Kalbant apie jauną žmogų, pirmiausia apibrėžiamas tam tikras žmogaus amžiaus tarpsnis, kuris vadinamas jaunyste. Tiksliai įvardinti amžiaus ribą, nuo kada iki kada, žmogus laikomas jaunu nėra taip paprasta, nes skirtingos institucijos ir šaltiniai jauno žmogaus sąvoką ir amžiaus ribas apibrėžia skirtingai. Todėl akivaizdu, kad skirtingų institucijų, organizacijų, netgi šalių pateikiamos jaunimo apibrėžtys rodo, kad amžius, nurodantis, kad tai yra jaunimas diskusinis (žr. 1 lentelę), vienija tik faktorius, jog jaunimo amžiaus viršutinė riba daugelyje šalių tendencingai didėja (Gailius, ir kt., 2015). 1 lentelė. Jaunimo amžiaus ribos, remiantis skirtingų institucijų apibrėžtimis (sudaryta autorės) Eil. Nr. Organizacija / institucija Amžiaus ribos (metais) 1 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (2011 m.) Pasaulio sveikatos organizacija (2010 m.) Europos Komisija (2011 m.) ES statistikos biuras Eurostat (2007 m.) Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra (2000 m.) Lietuvos jaunimo politikos koncepcija (1996 m.) LR Jaunimo pagrindų įstatymas (2003 m.) Vaikų ir jaunimo socializacijos programa (2004 m.) Kaip matyti iš lentelės, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (The United..., 2011) jaunimą priskiria prie metų amžiaus grupės, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jaunimu laikyti metų asmenis, Europos Komisijos publikacijose jaunimo amžiaus cenzas yra dažniausiai tarp 15 ir 29 metų, ES statistikos biuras Eurostat, atsakingas už šalių narių statistinių duomenų palyginimą, tirdamas jaunimo nedarbo lygį vadovaujasi metų amžiaus cenzu, tuo tarpu Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra, įgyvendinanti programą Veiklus jaunimas nurodo, kad programa skirta metų žmonėms ir pan. (Aganofovas, 2012). Vis dėlto, kalbant apie Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimą ir analizuojant jaunimo situaciją mūsų šalyje, šiame darbe vadovaujamasi LR Jaunimo pagrindų įstatyme (2003), apibrėžta jauno žmogaus sąvoka, pagal kurią jaunu žmogumi laikomas asmuo nuo 14 iki 29 metų. Analogiškas jauno žmogaus apibrėžimas pateikiamas ir Vaikų ir jaunimo socializacijos programoje (2004), kai tuo tarpu 1996 m. Jaunimo politikos koncepcijoje jaunimo amžius buvo apibrėžiamas nuo 14 iki 25 metų (Gailius ir kt., 2015). Pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis, 2015 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 521 tūkst. jaunų žmonių, (19,9 proc.) kai tuo tarpu prieš dešimtmetį, t. y m. gyveno 806 tūkst.

13 13 jaunų žmonių (Statistikos, 2015). Jaunų žmonių mažėjimo ir visuomenės senėjimo tendencija būdinga ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai metais ES gyveno 507 milijonai gyventojų, iš kurių tik 169 milijonus (arba 33,3 proc.) sudarė vaikai ir jaunimas. Ne gana to, senyvo amžiaus (65 m. ir vyresnių) žmonių skaičius jau nuo 2004 metų yra didesnis, nei vaikų (iki 15 metų) (Eurostat, 2015). Senėjimas, būdamas dviejų pagrindinių gyventojų populiacijos pokyčių gimstamumo ir mirtingumo mažėjimo pasekmė, verčia tyrėjus analizuoti kartų klausimą keliais lygmenimis: makrolygmeniu tiriant išteklių paskirstymą tarp šeimos, valstybės, rinkos ir mikrolygmeniu akcentuojant kintančius santykius šeimos institute (Stankūnienė, Maslauskaitė, 2009, p. 297). Dėl makrolygmens, mokslininkai (Veron, Pennec, 2007) pabrėžia, jog gyventojų senėjimas, kuria radikaliai naują ekonominį ir socialinį kontekstą, nes mažėjantis darbingo amžiaus ir augantis senyvo amžiaus žmonių skaičius didina socialinės apsaugos sąnaudas. Kalbant apie mikrolygmens problemas, senėjimas neišvengiamai paliečia ir tarpasmenius kartų atstovų santykius. Anksčiau buvo įprastas reiškinys trijų kartų santykiai, o dabar dėl demografinių priežasčių nebestebina keturių ar net penkių kartų koegzistavimas (Jerrome, 1996). Mokslinėje literatūroje šie procesai vadinami šeimos santykių vertikalizacija giminaičių mažėjimas horizontalioje plotmėje ir didėjimas vertikalioje (Stankūnienė, Maslauskaitė, 2009). Nepaisant to, jog jaunų žmonių mažėja, investicijos į dabartinę jaunąją kartą yra pagrindinis ateities ekonominio ir socialinio klestėjimo garantas bei vienas iš būdų spręsti minėtas makrolygmens problemas. Pastebėtina, jog jaunimas, kaip socialinė grupė, skiriasi nuo kitų visuomenės grupių. Kaip jau minėta, šį išskirtinumą lemia tam tikros amžiaus ribos. Ne gana to, jaunimas lyginant su vyresnio amžiaus žmonėmis yra liberalesnių pažiūrų, socialiai ir geografiškai mobilesnis, imlesnis socialiniams pokyčiams, tolerantiškesnis naujoms įtakoms ir patirčiai (Večkienė, 2001). Tą patvirtina ir V. Liubinienė (2002) teigdama, jog vyresnioji karta labiau vertina tradicines vertybes, o jaunimas imlus naujovėms ir greičiau perima ir internalizuoja naujas vertybes jaunimo pažiūros žymiai liberalesnės m. Jaunimo reikalų departamento užsakymu buvo atliekamas Jaunimo situacijos tyrimas, kurio vienas pagrindinių tikslų analizuoti, kiek jaunimas yra išskiriamas kaip atskira visuomenės dalis, bei kiek suvokiamas kaip išskirtinė socialinė grupė. To buvo klausiama paties jaunimo apklausos bei fokusuotų grupinių diskusijų metu. Šis klausimas taip pat buvo keliamas kalbantis su ekspertais bei apklausiant Lietuvos gyventojus ( vyresniuosius m.) Omnibuso metodu 1. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiamos jaunimo išskirtinės savybės, 1 Omnibuso apklausa tiesioginio interviu metodas, kurio metu reguliariai apklausiamas didelis skaičius respondentų, o klausimynas apima platų klausimų spektrą (Eurotela, 2012).

14 14 išskiriančios jį kaip socialinę grupę iš kitų visuomenės narių (remiantis paties jaunimo ir ekspertų atsakymais). 2 lentelė. Jaunimo kaip socialinės grupės išskirtinės savybės (sudaryta autorės, remiantis Jaunimo reikalų departamento atliktu Jaunimo situacijos tyrimu, 2004) Jaunimo nuomonė % 30 m. ir vyresnių nuomonė % Amžius - Amžius - Laisvalaikis 19,9 Mokslo, išsilavinimo siekimas 15,1 Domėjimasis naujovėmis 17,5 Energija, veržlumas, aktyvumas 12,4 Noras gyventi savarankiškai, būti 17,0 Linksmybės, pramogos 12,3 nepriklausomiems Aktyvumas, iniciatyvumas 14,8 Neatsakingumas, lengvabūdiškumas 8,4 Neatsakingumas 9,3 Naujos idėjos, pažanga 8,4 Žalingi įpročiai 5,1 Laisvė 6,9 Noras būti madingais 4,5 Saviraiška 6,1 Noras kvailioti 4,2 Žalingi įpročiai 5,4 Entuziazmas, optimizmas 4,1 Kultūros stoka 5,3 Laiko leidimas su draugais 4,0 Egoizmas, savanaudiškumas 5,3 Agresija, įžūlumas 3,9 Tikslo siekimas, maksimalizmas 4,8 Be patirties, darantys klaidas, 5,8 Didelis nusikalstamumas 4,7 eksperimentuojantys Niekuo nesidomi 3,2 Darbo paieškos 4,3 Sunki materialinė padėtis 2,9 Naujos patirtys, gyvenimo pažinimas 4,0 Sunku susirasti darbą 2,9 Pasyvumas, abejingumas 3,8 Veiklūs žmonės, perspektyvūs 2,8 Nepastovumas 3,6 Nepagarba vyresniems 2,3 Idealizmas, optimizmas 2,9 Didelis užimtumas 2,2 Jaunatviškumas 2,6 Didelis nusikalstamumas 2,0 Žiaurumas, agresija, smurtavimas 2,6 Sunku apibūdinti 13,8 Didelis užimtumas 1,9 - Pagarbos vyresniesiems stoka 1,6 - Mobilumas 1,4 Taigi, jaunimą tikslinga išskirti kaip atskirą socialinę grupę bei ypatingą visuomenės dalį, turinčią savo problemas, savybes bei interesus, kadangi šis jaunimo išskirtinumas neretai siejamas su žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kuomet yra paliekami tėvų namai, integruojamasi į visuomenę, bręstama, tampama nepriklausomais, bandoma įsitvirtinti darbo rinkoje, pradedama kurti šeima bei socialinė, materialinė padėtis (Jaunimo..., 2004). Jaunimas tai socialinė grupė, užtikrinanti vertybinį perimamumą ir raidą visuomenėje, tačiau jis nėra linkęs identifikuotis su vyresniųjų karta, nes jaunimas yra ne tik socializacijos įtakų objektas ir santykių visuomenės struktūroje produktas, bet ir aktyvus socialinių pokyčių veiksnys. Kiekviena jaunimo karta turi tik jai būdingas charakteristikas, kuriomis skiriasi nuo savo tėvų ir kitų kartų, išplėtodama tik jai būdingas raiškos formas, priklausomai nuo ekonominio, socialinio, ideologinio ir politinio to meto gyvenimo (Ališauskienė, Žilinskienė, 2001). Pasak R. Juraičio (2011), kiekviena nauja karta per savo aktyvaus

15 15 ir savarankiško gyvenimo laikotarpį turi priimti vis daugiau sprendimų. Dabartinio jaunimo seneliams svarbių sprendimų reikėjo priimti 1 2 per visą gyvenimą, tėvams 5 6 sprendimus. Anot autoriaus, šiuolaikiniam jaunam žmogui, ko gero, teks kas 5 7 metus susidurti su didelėmis ekonominėmis, socialinėmis permainomis, kurios vers priimti daug daugiau svarbių sprendimų, nulemsiančių tolesnį gyvenimo kelią. Apie kartų skirtumus, kalba ir V. Pilipavičius (2014), teigdamas, jog jaunas žmogus sumanymų tęstinumo garantas, o kartų kaita tai amžinas klausimas reikalaujantis nuolatinių atsakymų: ką būtina ir privalu perduoti bei kokius savarankiškumo, kūrybiškumo ir inovatyvumo gebėjimus ir įgūdžius reikia formuoti jaunajai kartai, kad būtų užtikrinta kultūros transliacija, o tuo pačiu atvertos galimybės ateities kartoms. Anot jo, žmonijos patirtis ir žmogiškoji išmintis teigia, kad ateitis bus tokia, kokius svarbumus į ateities įžvalgą ir pamatą, kaip būsimybės pradą, deda būsimoji, šiandien neatsakinga už esaties reikalus, jaunoji karta (Pilipavičius, 2014, p. 56). Čia kyla klausimas: ar tikrai jaunoji karta neatsakinga už dabartį?, o galbūt šiandieninė jaunoji karta yra nepajėgi viena spręsti ją užgulusias problemas, nepajėgi viena kovoti už dabartį, tuo pačiu galvojant apie ateitį. Tenka pripažinti, jog su atsiradusiomis neriboto laisvo pasirinkimo galimybėmis, ant jaunų žmonių pečių gula ir didžiulės atsakomybės našta, su kuria susidoroti geba ne kiekvienas. Bandymai ieškoti tinkamiausių sprendimo būdų, esamiems iššūkiams įveikti veda prie tam tikrų, per laiką susiformavusių nuostatų pasikeitimų visuomenėje. Europos Komisijos sudarytoje Baltojoje knygoje (2002) teigiama, jog jaunimas sudaro grupę, kurioje pastebimi tam tikri pokyčiai: jie vėliau pradeda dalyvauti darbo rinkoje; vėliau kuria šeimas; ilgiau yra priklausomi nuo tėvų; jaunimas kaitalioja savo veiklą nuo darbo prie mokymosi ir atgal; o svarbiausia tai, jog jų individualūs gyvenimo keliai yra daug įvairesni nei anksčiau. Vis dėlto, pastaraisiais metais atliekami psichologiniai ir socialiniai tyrimai rodo, jog pažeidžiamiausia visuomenės dalis jaunimas. Statistikos duomenys rodo, kad vis daugiau vaikų ir jaunuolių tampa socialinių blogybių aukomis: nerimą kelia jaunimo nusikalstamumas, savižudybių, abortų rodikliai, didėjantis nuo alkoholio ir narkotikų priklausomų jaunų žmonių skaičius, blogėjantys sveikatos rodikliai. Tokie reiškiniai neturėtų stebinti, nes jaunimo elgesys tik atspindi reiškinius visuomenėje (Gudžinskienė, 2013). Kaip pažymi Ž. Grakauskas (2004), nėra vienos priežasties, dėl ko jaunas žmogus pradeda nederamai elgtis, čia paprastai veikia visas kompleksas tarpusavyje susijusių veiksnių: biologiniai (genetinės savybės, medžiagų apykaitos ypatybės); socialiniai (aplinka, artimų žmonių požiūris ir įsitikinimai);

16 16 asmenybės ypatybės bei psichologiniai veiksniai. Taip pat prie to prisideda visuomenę, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, ištikusi vertybių krizė, kuri yra apėmusi visas visuomenės grupes, o ypač jaunąją kartą. Galiausiai dažniausia jaunimo asocialaus elgesio priežastis jaunų žmonių nesugebėjimas spręsti kylančių problemų socialiai priimtinais būdais. Tai yra negebėjimo valdyti stresinių situacijų (didžiuliai informacijos srautai ir darbo krūviai, nuolat greitėjantis gyvenimo tempas, masinė globalizacija, sunkios gyvenimo sąlygos ir kt.) kasdienybėje pasekmė (Gudžinskienė, 2013). Neretai žmonės linkę kaltinti šeimą ar mokymo įstaigą, jog neteisingai auklėja ir ugdo jauną žmogų. Nors suprantama, kad jaunas žmogus taip pat yra ir visuomenės narys, tačiau visuomenėje vyrauja klaidinga nuomonė, jog jei jaunimas yra valstybės ateitis, tai ir problemos, su kuriomis susiduria jauni žmonės gali palaukti. Iš tiesų taip nėra. Jauniems žmonės, susiduriantiems su problemomis reikia padėti esamuoju laiku, tuomet galima tikėtis, jog bus gerai ne tik jiems, bet ir visai visuomenei, kad jie bus pajėgūs kurti šviesesnę rytdieną ne tik sau, bet ir ateities kartoms. Taigi, šiandieniniai jauni žmonės vertina draugystę, laisvę, pagarbą, toleranciją, solidarumą. Ne gana to, dabartinė karta yra bene labiausiai išsilavinusi, išmananti naujausias technologijas ir judžiausia lyginant su ankstesnėmis kartomis, tačiau tuo pačiu ir pati pažeidžiamiausia, sunkiai gebanti kovoti su sunkumais ir problemomis. Apibendrinant galima teigti, jog jaunimo kaip atskiros visuomenės grupės pagrindinis išskirtinumas individualizmo paieškos, didesnis pažeidžiamumas bei siekis integruotis į darbo rinką ir plačiąją visuomenę, išvengiant socialinės atskirties apraiškų Socialinių problemų samprata Mokslininkai plačiai tyrinėja atskiras socialines problemas skurdą (Lewis, O., 1961; Murray, Ch. A., 1984 ir kt.), bedarbystę (Sinclair, P., 1987; Jahoda, M., Lazarzfeld. P. F., Zeisel, H., 1972 ir kt.), korupciją (Gibbons, K., 1989; Caiden, G., Caiden, N., 1990; Gavelis, V., 2006 ir kt.) nusikalstamumą (Becker, H. 1950; Durkheim, E. 1952; Merton, R. K ir kt.) ir pan. jų prigimtį, atsiradimo priežastis, ieško galimų jų sprendimo būdų, problemų sumažinimo ar eliminavimo galimybių, tačiau socialinių problemų fenomenas pačiu bendriausiu aspektu analizuojamas ne taip dažnai. Anot A. Bagdono (2007), socialinės problemos apibrėžimas gana sudėtingas dėl kelių priežasčių: 1) kultūrinio reliatyvumo požiūriu, kas yra socialinė problema vienai grupei, gali nebūti problema kitai grupei;

17 17 2) socialinių problemų pobūdis keičiasi atskirais laikotarpiais, besikeičiant visuomenės teisinei sistemai ir papročiams; 3) egzistuoja politinė šio klausimo pusė, kai kokios nors problemos nustatymas gali sukelti vienos grupės socialinę kontrolę kitai grupei. Tiksliai apibrėžti socialines problemas nėra lengva, nes dažnai jos yra dualios, t. y. socialinės - ekonominės, socialinės - demografinės, socialinės - sveikatos, socialinės psichologinės, socialinės edukacinės, socialinės - pedagoginės ir kt. Jas atskirti ir išgryninti nėra paprasta. 3 lentelėje pateikiama sukonkretintų jaunimo socialinių problemų raiška mokslinėje literatūroje. Autoriai, tyrimai 3 lentelė. Jaunimo socialinių problemų raiška mokslinėje literatūroje (sudaryta autorės) Psichologin ės Sa Depre viž sija ud yb ės SOCIALINĖS PROBLEMOS Sveikatos Ekonominės Diferencijuotos Šeimoje Mokykloje Rūky mas / alkoh olis / narkot ikai Lytiš kai plint ančio s ligos Laisval aikio leidimo apriboji mai Ned arb as Nusikal stamum as Socia linė atskir tis Currie (1998) + + Dapšys (1998), Michailovič (2001) Emoc inis atstū mima s Vaikų neprie žiūra, apleist umas Patyčio s Globė, Goštautas (2006) Howarth (1999) + + Kurienė, Pivorienė (2000) Leliūgienė (2003) Muncie (1999) + + Rich ir kt, (1992) Valickas (2002) Woods ir kt. (1997) Žemaitienė, Zaborskis (1999) Žilys (1998) Nenora s / negebėj imas mokyti s Iš pateiktos lentelės matyti, jog jaunimo socialinės problemos yra daugialypės: psichologinės, sveikatos, ekonominės, diferencijuotos (nulemtos ekonominių, politinių, visuomeninių ir kt. faktorių), taip pat gali kilti skirtinguose institutuose mokykloje, šeimoje ir kitur. Šis sukonkretintų jaunimo socialinių problemų raiškos mokslinėje literatūroje sąrašas nėra baigtinis. Tai yra pavyzdys įrodantis, jog socialines problemas apibrėžti sudėtinga, o įvairių sričių

18 18 mokslininkai jas analizuoja iš skirtingų perspektyvų, pateikdami įvairiapusiškas įžvalgas. Pavyzdžiui E. Currie (1998), įžvelgia sąsajų tarp jaunimo nusikalstamumo ir socialinės atskirties, tuo tarpu A. Kurienė ir R. V. Pivorienė (2000) sieja jaunimo sveikatos problemas (žalingų įpročių turėjimą) su problemomis kylančiomis šeimoje emociniu vaikų atstūmimu ir nepriežiūra. Nėra vieno absoliutaus ir neginčijamo socialinių problemų apibrėžimo. Socialinės problemos skirstomos pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus, kurie skiriasi priklausomai nuo visuomenės, individų ir grupių visuomenėje bei istorinių laikotarpių. Steven E. Barkan (2012, p. 8) pateikia tokį socialinių problemų apibrėžimą: socialinė problema tai bet kokia sąlyga (aplinkybė) ar elgesys, kuris turi neigiamų pasekmių daugybei žmonių, ir yra pripažintas kaip aplinkybė, kuri turi būti keičiama. Anot, jo šis apibrėžimas turi tiek objektyvių, tiek subjektyvių komponentų. Objektyvioji šio apibrėžimo pusė ta, jog socialinė problema turi neigiamą poveikį daugeliui žmonių. Subjektyvioji pusė turi būti suvokiama, jog neigiama sąlyga ar elgesys turi būti sprendžiami. Tai yra socialinio konstruktyvistinio požiūrio pamatas, žvelgiant į socialines problemas. Anot, I. Leliūgienės (1997, p. 302), socialinė problema tai socialiniai prieštaravimai, kurie asmeniui ar grupei reiškia neatitikimą tarp esamo ir norimo, tarp tikslų ir veiklos rezultatų; socialinė problema iškyla tada, kai nebūna arba trūksta priemonių tikslui pasiekti, dėl žmogaus gyvenimo kelyje atsirandančių kliūčių, dėl kovos su įvairiais subjektais, kurie trukdo tenkinti socialinius poreikius. Analizuojant socialines problemas, anot Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011), būtina atsakyti į keturis esminius klausimus: 1. Kas yra problema? 2. Kas daro problemą socialine problema? 3. Kas sukelia socialines problemas? 4. Kas turėtų būti daroma, siekiant socialines problemas išspręsti? Kas yra problema? Visų pirma problemos priklauso nuo žmonių vertybinių nuostatų: jei žmonės tiki gerumu, jie stengsis elgtis moraliai; jei jie vertina materializmą, jie bus linkę kaupti materialius daiktus; jei jie vertina laisvę, jie kovos už žmonių laisvę galvoti ir elgtis taip, kaip jie yra pasirinkę. Vienose socialinėse grupėse ar visuomenėse gali būti vertinamas karas, priespauda, vergija, žiaurumas ir jėga, kai tuo tarpu kitose Dievo išganymas, draugystė ir tiesos paieškos. Taigi, nepaisant skirtingų vertybinių nuostatų, problema yra tai kas yra nesuderinama ar kelia grėsmę svarbiausioms asmens ar visuomenės vertybėms ir įsitikinimams. Dėl skirtingų vertybinių nuostatų, tai kas gali atrodyti problema vienoje visuomenėje, nebūtinai bus kitoje. Taip pat čia

19 19 nemažiau yra svarbūs ir tikslai, kurie kaip ir vertybės, daro įtaką mūsų veiksmams (Charon, Vigilant, 2011). Kas daro problemą socialine problema? Problema gali būti individuali (pvz. smegenų genetiniai pažeidimai), gamtinė (pvz. žemės drebėjimas), tuo tarpu socialinė problema: 1. Turi būti socialinės kilmės, sukelta socialinių faktorių kuo tie faktoriai labiau socialiniai, tuo ir problema labiau socialinė. 2. Turi daryti žalą daugybei individų kuo didesnė žala daroma didesniam skaičiui žmonių, tuo problema labiau socialinio pobūdžio. 3. Kenkia mūsų suvokimui apie tai, kokia visuomenė turėtų būti kuo didesnė grėsmė kyla mūsų požiūriui į visuomenę, tuo problema labiau socialinė (Charon, Vigilant, 2011). Panašiai mąsto ir John S. Mahoney (2003), teigdamas, jog turi egzistuoti keturios sąlygos, prieš problemai, tampant socialine problema: 1. Susidariusi padėtis ar situacija turi būti viešai matoma ir kelti nepasitenkinimą visuomenėje; 2. Susiklosčiusi situacija turi būti nesuderinama su visuomenės vertybinėmis nuostatomis; 3. Dauguma visuomenės narių turi sutikti su tuo, jog problema egzistuoja; 4. Turi būti sprendimas, išspręsiantis socialinę problemą (An Introduction to..., 2010). Kas sukelia socialines problemas? Sociologiniu požiūriu, socialines problemas sukelia visuomenės pobūdis (angl. the nature of society). Visuomenės struktūra ir kultūra sudaro sąlygas socialinėms problemoms atsirasti ir nustato vertybių sistemą, kuri apibrėžia situacijas ir įvykius, kaip problemas. Tuo tarpu, asmeniniai pasirinkimai, biologija, psichologija ir kt. sukelia asmenines, bet ne socialines problemas (Charon, Vigilant, 2011). Kas turėtų būti daroma, siekiant socialines problemas išspręsti? Anot, Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) tikėjimas, kad socialines problemas galima išspręsti tėra mitas, kuris gali būti žalingas, jei tapsime suvaržyti savo nesugebėjimo visiškai pašalinti problemų. Visų pirma, socialinių problemų negalima išspręsti, nes kuo daugiau apie jas išsiaiškinsime, tuo labiau pasikeis jų apibrėžtis. Antra, socialinės problemos yra per daug kompleksiškos, kad būtų sprendžiamos. Trečia, nėra socialinio sutarimo kas yra socialinės problemos, ir koks turėtų būti jų sprendimas.

20 20 Aprašytos Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) įžvalgos, analizuojančios socialines problemas, jų sampratą, atsiradimo priežastis bei pagrindinius ypatumus, pateiktos 1 paveiksle. 1 pav. Socialinių problemų samprata (sudaryta autorės, remiantis Charon, Vigilant, 2011) Apibendrinant Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) įžvalgas apie socialines problemas, galima teigti, jog socialinės problemos socialiai sukonstruotos jų priežastys yra socialinės prigimties, o jų identifikavimas priklauso nuo kultūriškai apibrėžtų įsitikinimų ir vertybių bei politikos, kuria siekiama sumažinti jų neigiamą poveikį visuomenei. Sociologai (Eitzen, D. Stanley, Baca-Zinn, M., Eitzen, K. Smith, 2009; Roe v. Wade, 1989) socialines problemas aiškina dvejopai. Pavyzdžiui, savižudybė, sociologams (Durkheim, É., 1897; Ringel, E., 1977; Horton, P.B., Leslie, G.R., Larson, R.F, 1988) yra socialinė problema, dėl socialinio suvokimo, jog dėl veiksmo, kurį atlieka vienas žmogus, nukenčia daugiau žmonių. Šis apibrėžimas rodo, kad socialinė problema, kaip jau minėta, turi objektyvią tikrovę ir subjektyvų suvokimą. Kaip objektyvi tikrovė, socialinė problema atsiskleidžia tuo, jog žalingas šios patirties pobūdis universalus visame pasaulyje: savižudybės, skurdas, smurtas, alkoholizmas, terorizmas, prekyba žmonėmis ir daugelis kitų socialinių problemų yra kenksmingos, kad ir kur jos atsirastų. Tuo tarpu subjektyvus suvokimas, priklauso nuo žmogaus asmeninio požiūrio į situaciją, jei žmogus

21 21 mato tai kaip socialinę problemą, tuomet tai yra socialinė problema, jei ne, tuomet ne. Pavyzdžiui, tiems, kas nusiteikę prieš abortą, tai ne tik žmogžudystė, bet ir didžiulė socialinė problema tuo pačiu. Tuo tarpu, tiems kas palaiko ar atlieka abortą, tai yra medicininė procedūra (paslauga) padedanti moteriai atsikratyti nepageidaujamo nėštumo ir išvengti kitų problemų. Kitas pavyzdys, ikisantuokinis gimdymas tai laikoma socialine problema, kuomet kalbama apie paauglius, ir priešingai nelaikoma, kuomet kalbama apie suaugusius žmones (Thio, Taylor, 2012). Socialinių problemų formavimasis yra diskutuotinas klausimas ir sociologijos teorijų kontekste. Trys pagrindinės sociologijos koncepcijos įvairiai aiškina socialines problemas ir jų atsiradimo priežastis. Funkcionalizmas (angl. The Functionalist Theory). Pagal šią teoriją, visuomenė sudėtinga sistema, kurios atskiros dalys veikia drauge, kad sukurtų stabilumą ir solidarumą. Funkcionalistai pabrėžia, jog moralinis konsensusas yra svarbus visuomenės tvarkai ir stabilumui palaikyti. Jis gyvuoja tuomet, kai dauguma visuomenės narių išpažįsta tas pačias vertybes (Giddens, 2005). Pasak šios teorijos, socialinės problemos kyla, kai visuomenės institutai šeima, mokykla, verslas, vyriausybė ir kitos socialinės institucijos ir grupės nesugeba tinkamai atlikti savo funkcijų, arba jei jas atlieka viršydamos savo įgaliojimus (Thio, Taylor, 2012). Konflikto teorija (angl. The Conflict Theory). Šios teorijos šalininkai sutelkia dėmesį į galios, nelygybės ir kovos problematiką. Jie linkę laikyti visuomenę skirtingų grupių, siekiančių savų interesų sankaupa. Atskiroms grupėms būdingų interesų egzistavimas rodo, kad visuomenėje potenciali konflikto grėsmė, kadangi vienos grupės turės daugiau naudos negu kitos (kai kurie žmonės sugebės labiau patenkinti savo poreikius ir norus visuomenėje, o kiti bus sistemingai atmesti ir nukentės) (Giddens, 2005). Pagal konflikto teoriją, socialinių problemų priežastys kyla iš vartotojiško pobūdžio kapitalizmo bei rasinių, etninių ir seksualinių skirtumų (Thio, Taylor, 2012). Simbolinio interakcionizmo teorija (angl. Symbolic Interaction Theory). Simbolinio interakcionizmo esmė ta, kad į sąveika tarp žmonių žiūrima kaip į nepertraukiamą dialogą, kurio metu jo dalyviai stebi, apmąsto vienas kito ketinimus ir į juos reaguoja. Šio dialogo metu kuriamos ir keičiamos socialinės reikšmės. Pasak G. H. Mead (1962): mūsų veiksmus lemia mūsų pačių suvokimas apie save ir tos betarpiškos situacijos, kurios sudaro mūsų aplinką, o mūsų suvokimą labai dažnai lemia mums svarbių žmonių lūkesčiai ir reakcijos: < > mums svarbių kitų žmonių dėka socialiniai procesai daro įtaką mūsų elgesiui. Todėl, pasak šios teorijos, asmenys, kurie bendrauja su nusikaltėliais, bus labiau linkę patys nusikalsti, nei tie, kurie to nedaro (Thio, Taylor, 2012).

22 22 4 lentelė. Socialinių problemų aiškinimas pagal pagrindines sociologijos teorijas (Thio, Taylor, 2012) Teorijos pavadinimas Pagrindimas Teorinės įžvalgos Funkcionalizmas Grėsmė socialinei tvarkai Socialinės problemos kyla iš socialinių institucijų, grupių ir kitų visuomenės dalių nesugebėjimo tinkamai atlikti savo funkcijas. Tačiau tos funkcijos, jei atliekamos viršinant įgaliojimus taip pat gali sukelti neigiamus padarinius. Konflikto teorija Indėlis į socialinį Socialinės problemos kyla iš vartotojiško pobūdžio kapitalizmo; taip pat Simbolinis interakcionizmas konfliktą Neigiama sąveika tarp individų klasinių, rasinių, etninių, lyties ir kitų skirtumų. Socialinės problemos kyla dideliu mastu dėl įstatymų pažeidėjų nei tų, kurie nenusižengia. Šios ir kitos sociologijos koncepcijos padeda geriau suvokti socialines problemas, jų prigimtį, atsiradimo priežastis. Analizuojant socialines problemas iš viešojo administravimo perspektyvos ypač svarbi tampa funkcionalizmo teorija, kuri atskleidžia kaip valstybės valdymo institucijos neefektyviai įgyvendina joms pavestas funkcijas, ko pasėkoje kyla įvairios problemos, tame tarpe ir socialinės. Norint tinkamai spręsti socialines problemas ir eliminuoti ar bent jau sumažinti jų padarinius, labai svarbu suvokti kokiais būdais identifikuojamos socialinės problemos. Socialinių problemų identifikavimas. Kalbant apie socialines problemas, derėtų akcentuoti, jog socialinės problemos neatsiranda staiga ir iš niekur. Anot M. Spector ir J. Kituse (1987), socialinių problemų identifikavimas yra subjektyvių procesų išdava. Autoriai išskiria keturis socialinių problemų nustatymo etapus: Pirmasis etapas transformacijų procesas, kuriame suinteresuotoji pusė atkreipia dėmesį į problemą ir apibrėžia ją kaip socialinę problemą. Antrasis etapas legitimizuotas procesas, kuriame socialinės problemos yra generuojamos ir sprendžiamos. Trečiasis etapas konfliktų etapas, kurie kyla, kuomet nepavyksta išspręsti problemų antrame etape. Šiame etape iš naujo reikia derinti procedūras ir reformuoti praktinius veiksmus, sprendžiant problemas. Ketvirtasis etapas prasideda tada, kai suinteresuotųjų grupė nusprendžia, jog nebegali dirbti esamomis sąlygomis, tuomet jiems tenka apsispręsti ar radikaliai pakeisti sistemą, ar dirbti už sistemos ribų (Spector, Kituse, 1987). R. Fuller ir R. Myers (1998) pasiūlė socialinės problemos stadijų koncepciją, kurios esmė ta, kad socialinės problemos neatsiranda iškart kaip kažkas išbaigta ir subrandinta, atkreipiančios visuomenės dėmesį ir skatinančios sukurti adekvačią jų sprendimo politiką. Atvirkščiai, jos atskleidžia laikiną raidos tvarką, kur galima išskirti įvairias fazes arba stadijas, tokias kaip: 1) suvokimo stadija;

23 23 2) politikos nustatymo stadija; 3) reformos stadija. Tokiu būdu, socialinę problemą autoriai supranta kaip kažką, kas visuomet yra dinaminės atsiradimo būsenos padėtyje. M. Spector, J. Kituse (1987) ir R. Fuller ir R. Myers (1998) socialinių problemų nustatymo etapai makro lygmenyje pateikti 2 paveiksle. 2 pav. Socialinių problemų nustatymo etapai makro lygmenyje (sudaryta autorės, remiantis M. Spector, J. Kituse, 1987 ir R. Fuller ir R. Myers, 1998) Svarbu tai, jog problema įgyja socialinį kontekstą tuo atveju, kai turi neigiamų pasekmių individams, mūsų socialiniam ar fiziniam pasauliui. Jei pasekmės būtų tik teigiamos, tuomet tai nebūtų problema. Tokios socialinės problemos kaip nedarbas, alkoholizmas ar narkomanija gali neigiamai paveikti ne tik paties asmens, bet ir jo šeimos narių, draugų gerovę ar sveikatą. Taip pat šios problemos gali kelti grėsmę visuomenės socialinių institutų (šeimos, mokyklos, darbovietės) gerovei (Guerrero, 2005). Taigi problema tampa socialine problema, kuomet ji paliečia ne tik konkretų asmenį, bet tam tikrą asmenų grupę. Tam pritaria R. Nisbet ir R. Merton (1966, p. 3), teigdami, jog socialinės problemos <...> dažnai yra funkcionaliai susijusios su institutais ir vertybėmis. Reikia suvokti tai, jog individai problemas linkę formuluoti skirtingai. Kaip jau minėta tai priklauso nuo vertybinių nuostatų, įsitikinimų, tikslų, siekių ir t.t. Visada svarbu aiškiai apsibrėžti problemą tam, kad būtų galima sukaupti ir išanalizuoti pagrindines jos atsiradimo priežastis ir pasirinkti sprendimą. Kartais atsitinka taip, jog per tolesnius problemos analizės etapus gaunama naujos (papildomos) informacijos, kuri priverčia iš naujo apibrėžti problemą. Nors tai ir apsunkina procesą, veda prie efektyvesnio problemos sprendimo. Nors Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) teigė, jog visiškai išspręsti socialinių problemų yra neįmanoma, vis dėlto būtų tikslinga aptarti šių problemų sprendimo, neigiamų padarinių eliminavimo ar bent jau sumažinimo būdus bei metodus. Socialinių problemų sprendimas. Problemos sprendimo priėmimas tai daugelio mokslo disciplinų tyrimų objektas. Jis analizuojamas sociologijoje (Christensen, Westenholz,

24 ), kognityvinėje psichologijoje (Busemeyer ir kt. 1995), socialinėje psichologijoje (Ajzen, 1996), organizacijų psichologijoje (Stevenson et al., 1990), politikos moksluose (Blondel, Müller- Rommel 1993), ekonomikoje (Lorena, Lopes, 1994), vadyboje (Shapira, 1995), filosofijoje (Manktelow, Over, 1993), viešajame administravime (Heikkila, Isett, 2004) (Žičkuvienė, 2012). Analizuojant socialines problemas ir jų sprendimą, derėtų akcentuoti, jog jau minėti, Joel M. Charon ir Lee G. Vigilant (2011) į socialines problemas ir jų sprendimą žvelgia iš trijų skirtingų perspektyvų: Moraliniu požiūriu, socialinės problemos turi būti suprantamos, nustatytos ir sprendžiamos, nes jos daro žalą, dideliam skaičiui žmonių. Demokratiniu požiūriu, socialinės problemos turi būti suvokiamos, identifikuotos ir sprendžiamos, nes pagrindinis demokratijos siekis gerinti piliečių gerovę. Socialiniu požiūriu, socialinės problemos turi būti suprantamos, identifikuotos ir sprendžiamos, nes jos gali kelti grėsmę produktyviam visuomenės funkcionavimui. Taigi, socialinės problemos turi būti ne tik suprantamos (atpažįstamos), identifikuojamos, bet ir vienaip ar kitaip sprendžiamos, nepaisant to, jog galbūt visiško problemų išsprendimo pasiekti nepavyks. Socialinių problemų sprendimo modelį 1971 m. sukūrė D Zurilla ir Goldfried. Pradiniame socialinių problemų sprendimo modelyje buvo atsižvelgiama į 2 procesus orientaciją į problemą ir problemų sprendimo įgūdžius. Vėliau šis modelis buvo patobulintas. Dabartinis modelis, pagal D Zurilla ir Nezu teoriją, susideda iš dviejų orientacijos į problemą dimensijų (orientacija į problemą apima bendras asmens nuostatas į probleminę situaciją), ir trijų problemos sprendimo stilių (konkretūs veiksmai, kurie atliekami, bandant įveikti socialines problemas), (Bedel, 2015). 2 orientacijos į problemą pagal D Zurilla ir kt. (2002): Pozityvi orientacija į problemą yra konstruktyvi dimensija. Tai tendencija, kuomet a) socialinės problemos vertinamos kaip iššūkis, b) tikima, jog jos yra išsprendžiamos, c) pasitikima savo galimybėmis jas sprendžiant, d) suvokiama, kad sėkmingai išspręsti problemas reikia laiko ir pastangų, e) įsipareigojama spręsti problemas, o ne vengti jų. Negatyvi orientacija į problemą disfunkcinė dimensija. Tai tendencija, kuomet a) problema matoma ir suvokiama kaip grėsmė psichologinei, socialinei, ekonominei gerovei, b) abejojama savo gebėjimu sėkmingai spręsti problemas, c) problemoms iškilus greitai susierzinama. 3 socialinių problemų sprendimo stiliai pagal D Zurilla ir kt. (2002):

25 25 Racionalus stilius (angl. effective problem solving skills) tikslingas ir sistemingas efektyvių sprendimo įgūdžių taikymas. Šie įgūdžiai tai a) problemos apibrėžimas ir suformulavimas, b) alternatyvių sprendimų radimas, c) sprendimo priėmimas ir jo įgyvendinimas, d) sprendimo patikrinimas. Impulsyvumo/nerūpestingumo stilius (angl. impulsivity - carelessness style) tai disfunkcinis problemų sprendimas. Jis nusakomas aktyviais bandymais pritaikyti sprendimo strategijas ir technikas, bet jie pernelyg riboti, impulsyvūs, nerūpestingi, skuboti ir neužbaigti. Apsvarstomos tik kelios alternatyvos, o padariniai neapmąstomi. Vengimo stilius (angl. avoidance style) apibūdinamas pasyvumu, išsisukinėjimu nuo sprendimo ir atidėliojimu. Laukiama, kol problemos išsispręs savaime, bandoma permesti atsakomybę kažkam kitam (D'Zurilla, Chang, Sanna, 2004). Anksčiau aptartas hipotetinis socialinių problemų sprendimo modelis pavaizduotas 4 paveiksle. Kaip matyti iš iliustracijos, problemų sprendimo rezultatai yra nulemti dviejų, iš dalies nepriklausomų procesų: orientacijos į problemą ir problemų sprendimo stiliaus. Dvi problemos orientacijos ir trys problemų sprendimo stiliai sudaro dabartinį, socialinių problemų sprendimo modelį (žr. 4 pav.). 4 pav. Socialinių problemų sprendimo metodas paremtas penkių dimensijų modeliu (pagal D Zurilla ir kt., 2002) Iliustracijoje konstruktyvus (veiksmingas) problemų sprendimas vaizduojamas kaip procesas, kuriame teigiama problemos orientacija palengvina racionalų problemų sprendimą (sistemingas problemų sprendimo įgūdžių taikymas), kuris savo ruožtu gali duoti teigiamus

26 26 rezultatus. Disfunkcinis (neveiksmingas) problemų sprendimas, pavaizduotas kaip procesas, kuriame neigiamo problemos orientacija prisideda prie impulsyvumo/nerūpestingumo ar vengimo stilių, ko pasėkoje atsiranda neigiamos pasekmės. Pagal D Zurilla ir kt. (2002) modelį, palankiausi rezultatai, sprendžiant problemas, tikėtini iš asmenų, kurie geba išlaikyti pozityvų požiūrį į iškylančias problemas, pasitiki savo jėgomis jas sprendžiant, bei geba tai daryti racionaliai. Be to, kai pradiniai rezultatai jų netenkina (yra neigiami), šie asmenys yra linkę dar atkakliau problemą spręsti ir pakartotinai ieškoti kitų sprendimo būdų arba iš naujo apibrėžti problemą su realesniais tikslais, o ne pasiduoti (D Zurilla, Nezu, Maydeu-Olivares, 2002). Apibendrinant socialinių problemų sampratą, galima daryti išvadą, jog socialinės problemos tai tarpdisciplininis tyrimo objektas, neturintis vienareikšmiško apibrėžimo. Analizuojant socialines problemas labai svarbi priežasčių pasekmių raiška, bei poveikis, kurį jos sukelia. Svarbu suvokti, jog socialinės problemos vertinamos pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus, kuriuos lemia visuomenės, individų ir grupių visuomenėje vertybinės nuostatos bei skirtingi istoriniai laikotarpiai. Išanalizavus socialinių problemų sampratą, būdingas savybes, atsiradimo priežastis, identifikavimo mechanizmus, sprendimo būdus tikslinga sugrįžti prie Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimo teisinio ir institucinio reglamentavimo, kaip priemonių visumos, kuria siekiama kuo palankesnių sąlygų asmeninei jauno žmogaus brandai ir sėkmingai jo integracijai į visuomenę Lietuvos jaunimo politikos įgyvendinimas Lietuvos jaunimo politika tai kryptinga veikla, kuria sprendžiamos jaunimo problemos ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei bei jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, taip pat veikla, kuria siekiama visuomenės ir atskirų jos grupių supratimo bei tolerancijos jauniems žmonėms (LR Jaunimo..., 2003). Šiuolaikinė jaunimo politika plėtojama dviem kryptimis: jaunimo interesų užtikrinimas atskirose viešosios politikos kryptyse švietimas ir mokslas, kultūra, sportas, darbas ir užimtumas, būstas, sveikata ir kt.; darbo su jaunimu, kaip specifinės jaunimo politikos srities, plėtra t. y. neformalusis jaunimo ugdymas(is), kuriuo siekiama sudaryti sąlygas jaunuoliams mokytis iš patirties ir eksperimentuoti. Šiame lauke dirba darbuotojai dirbantys su jaunimu, ugdomi jaunimo lyderiai, telkiasi įvairios jaunimo iniciatyvos, kuriami ir vykdomi pilietiniai, kultūriniai, socialiniai projektai.

27 27 Čia veiklos jaunus žmones pasiekia jų laisvalaikio metu, kai jie yra ne šeimoje, ne pamokose / paskaitose, ne darbe (Jaunimo..., 2014). Įgyvendinant kokybišką ir efektyvią jaunimo politiką ypač svarbus teisinis reglamentavimas, kuris yra būtina sąlyga sėkmingai jaunimo politikos plėtrai. Žemiau pateiktoje lentelėje pristatoma Lietuvos jaunimo politikos teisinio reglamentavimo raida. 5 lentelė. Jaunimo politikos teisinio reglamentavimo raida Lietuvoje (sudaryta autorės, remiantis Jaunimo..., 2014) Metai Teisės aktas Svarba 1996 Valstybinė jaunimo politikos Apibrėžti jaunimo politikos tikslai, principai. koncepcija 1998 Vyriausybė patvirtinta Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo m. programą Jaunimas Lietuvai karinė tarnyba LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas 2002 LR Vietos savivaldos įstatymo 7, 8 str. pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX LR Vyriausybės programoje pirmą kartą įtrauktas Jaunimo politikos skyrius 2005 Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pataisos 2007 Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse m. programa 2010 Jaunimo politikos plėtros savivaldybėse m. programa 2010 Nacionalinė jaunimo politikos m. plėtros programa 2011 Nacionalinės jaunimo politikos m. plėtros programos įgyvendinimo m. priemonių planas Atvirų jaunimo centrų veiklos aprašas ir Jaunimo darbuotojų veiklos aprašas m. LR Vyriausybės programa 7 svarbūs skyriai: pilietiškumo ugdymas, dalyvavimas kultūros ir sporto gyvenime, asmenybės tobulėjimas, savižudybių, nusikalstamumo ir kt. prevencija, pagalba nusikaltusiems, privalomoji Įtvirtintos pagrindinės jaunimo politikos sąvokos, nustatyti įgyvendinimo principai, apibrėžiamos jaunimo politikos sritys. Jaunimo politiką organizuojančių ir valdančių institucijų įtvirtinimas nacionaliniame ir savivaldybių lygmenyje. Įtvirtinta, jog vaikų ir jaunimo teisių apsauga tapo valstybine (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcija (įkurta jaunimo reikalų koordinatoriaus pareigybė). Įgyvendinant programos nuostatas ir priemones, jaunimo politikos srityje buvo tobulinama ir papildoma teisinė bazė. Valstybinė jaunimo reikalų taryba pertvarkyta į Jaunimo reikalų departamentą. Tikslas sudaryti sąlygas plėtoti jaunimo politiką savivaldybėse. Paskirtis plėtoti jaunimo politiką savivaldybėse: skatinti jaunimo organizacijų kūrimąsi ir veiklą, stiprinti jų ryšį su savivaldybių institucijomis, kaimo bei miesto bendruomenėmis, tobulinti su jaunimu dirbančių specialistų bei savanorių kvalifikaciją, įdiegti ir koordinuoti jaunimo padėties stebėsenos ir vertinimo sistemas. Pagrindinis dėmesys jaunimo ugdymui, darbo su jaunimu plėtrai bei kokybiško tarpžinybinio bendradarbiavimo užtikrinimui. Plėtojant jaunimo politiką, stiprinamas tarpžinybinis bendradarbiavimas vietos savivaldos ir nacionaliniu lygmeniu, prioritetas teikiamas jaunimo užimtumui skatinti, jaunimo organizacijų potencialui stiprinti, darbui su jaunimu plėtoti, informuoti ir konsultuoti jaunimą. Reglamentuoti atvirų jaunimo centrų steigimo tikslai ir principai; reglamentuota jaunimo darbuotojų svarba ir funkcijos. Prioritetinės kryptys jaunimo srityje: užimtumo didinimas, verslumo skatinimas; su jaunimu dirbančių institucijų veiklos tobulinimas; jaunimo nedarbo prevencijos didinimas; nuoseklus baziniuose kariniuose mokymuose dalyvaujančių jaunuolių skaičiaus didinimas. Išskirtinis dėmesys jauniems žmonėms, jų problemoms spręsti siekiant aktyvios integracijos į darbo rinką Užimtumo didinimo m. programa 2013 Nacionalinė jaunimo savanoriškos Tikslas sudaryti sąlygas jauniems žmonėms dalyvauti savanoriškoje

28 28 veiklos programa veikloje ir įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų ir darbo patirties Intensyvios ilgalaikės pagalbos Tikslas skatinti jaunimo integraciją į darbo rinką ir / arba švietimo nedirbančiam ir nesimokančiam sistemą, teikiant socialinės reabilitacijos ir paruošimo užimtumui darbo jaunimui programa rinkoje paslaugas, pasitelkiant NVO patirtį Jaunimo garantijų iniciatyvos Tikslas užtikrinti, kad kiekvienas, galintis ir norintis dirbti, jaunuolis įgyvendinimo planas iki 29 m. per keturis mėnesius po to, kai baigia formalųjį mokymąsi ar tampa bedarbiu, gautų pasiūlymą dirbti, toliau mokytis, atlikti gamybinę praktiką arba stažuotę profesijos įgūdžiams įgyti darbo vietoje Jaunimo garantijų iniciatyvos Numatytos iniciatyvą įgyvendinančios institucijos ir įgyvendinimo įgyvendinimo tvarkos aprašas tvarka. Jaunimo garantijų iniciatyva įgyvendinama metais. *Paryškinti teisės aktai, reglamentuojantys jaunimo politikos įgyvendinimą vietiniame (savivaldos) lygmenyje. Ne mažiau nei aiškus ir sistemingas teisinis reglamentavimas, svarbi yra institucinė sistema, kuri įtvirtinta įstatymuose ir kituose teisės aktuose. Lietuvoje jaunimo politiką organizuojančių ir valdančių institucijų sistema įtvirtinta nacionaliniame ir vietos lygmenyje. 5 pav. Jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas nacionaliniu lygmeniu (Jaunimo..., 2014) 5 paveiksle pavaizduotos pagrindinės nacionaliniame lygmenyje veikiančios ir jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos. Seime veikianti Jaunimo ir sporto reikalų komisija rūpinasi jaunimo teisėmis, valstybės jaunimo politikos formavimu, vykdo jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų parlamentinę kontrolę. Vyriausybė pavedusi jaunimo politikos koordinavimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri atlieka LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymo vykdymo kontrolę ir priežiūrą, organizuoja ir koordinuoja Europos Komisijos nustatytų prioritetinių jaunimo politikos priemonių įgyvendinimą mūsų šalyje. Jaunimo reikalų departamentas įgyvendina

29 29 valstybės jaunimo politikos priemones, stiprinančias jaunimo įsitraukimą į visuomenės gyvenimą. Jaunimo organizacijos padeda realizuoti jaunų žmonių galimybes padeda jiems tapti komunikabiliais, pasitikėti savimi, bendradarbiauti, siekti savo tikslų. Jaunimo reikalų taryba kolegiali institucija, kuri užtikrina jaunimo nevyriausybinių organizacijų įtraukimą ir atstovavimą, formuojant ir įgyvendinant jaunimo politiką. Ji sudaroma lygiateisės partnerystės principu iš valstybės institucijų ir Lietuvos jaunimo organizacijos tarybos deleguotų atstovų. Taryba teikia siūlymus dėl jaunimo ir jaunimo organizacijų reikmes atitinkančios jaunimo politikos įgyvendinimo. Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra Jaunimo reikalų departamento įsteigta viešoji įstaiga, kurios tikslas užtikrinti tarptautinio jaunimo bendradarbiavimo vystymąsi bei sėkmingą Lietuvos jaunimo dalyvavimą Europos Sąjungos programose jaunimui, gerinti jaunimo neformaliojo ugdymo ir jaunimo darbo kokybę Lietuvoje. Ši įstaiga atsakinga už programas Erasmus+: Veiklus jaunimas įgyvendinimą Lietuvoje (Jaunimo..., 2014). Žemiau pateiktoje iliustracijoje vaizduojamas Jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas vietos lygmeniu. 6 pav. Jaunimo politikos formavimas ir įgyvendinimas vietos lygmeniu (redaguota autorės, remiantis Jaunimo..., 2014) Vietos lygmenyje savivaldybės institucijoms formuoti ir įgyvendinti savivaldybės jaunimo politiką padeda jaunimo reikalų koordinatorius, kuris yra valstybės tarnautojas. Jaunimo reikalų koordinatorius yra tarsi tarpininkas tarp savivaldybės politikų, tarnautojų, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų, kuris inicijuoja ir prižiūri jaunimo politikos įgyvendinimui reikalingas priemones, vykdo jaunimo situacijos stebėsenos tyrimus. Nuo 2006 m. veikia Nacionalinė jaunimo

30 30 reikalų koordinatorių asociacija, kuri siekia ne tik formuoti ir išsakyti vieningą poziciją dėl jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo vietos lygmenyje, bet ir kelti jaunimo reikalų koordinatorių kompetenciją ir kvalifikaciją. Savivaldybėse pariteto principu iš savivaldybių institucijų bei jaunimo organizacijų atstovų gali būti sudaroma savivaldybės jaunimo reikalų taryba, kuri yra patariamoji institucija, kurios ilgalaikis veiklos tikslas užtikrinti jaunimo dalyvavimą, sprendžiant jiems aktualius klausimus vietos lygmeniu. Dirbant Taryboje jaunimo atstovai turi galimybę mokytis atpažinti jaunimo poreikius, atstovauti jaunimo poziciją vienu ar kitu klausimu, o politikai ir administracijos darbuotojai gali geriau suprasti jaunimo poreikius ir problemas, kartu su jaunimo atstovais gali ieškoti geriausių ir efektyviausių sprendimų (Jaunimo..., 2014). Jaunimas, kaip atskira socialinė grupė, dalyvauja jaunimo organizacijų ir neformalių jaunimo grupių veikloje, yra tikslinė grupė su jaunimu dirbančioms NVO, daugiau ar mažiau dalyvauja (yra skatinamas dalyvauti) regiono vietos veiklos grupės ar vietos bendruomeninių organizacijų veikloje. Siekiant sėkmingo jaunimo politikos įgyvendinimo Lietuvoje yra būtina integruota jaunimo politika. Integruota jaunimo politika yra tuomet, jei veikia tarpžinybinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo struktūros; yra kaupiama vieninga duomenų bazė apie jaunus asmenis ir su jais dirbančias institucijas; yra skirtingų institucijų veiklos prioritetų derinimas, žmogiškųjų ir materialinių išteklių telkimas (Jaunimo..., 2014, p. 43). Nors integruota jaunimo politika Lietuvoje kuriama vyksta tarpsektorinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas; įgyvendinami įvairiausi projektai, užtikrinantys faktais ir žiniomis grįstos jaunimo politikos įgyvendinimą; nuosekliai vykdomi jaunimo problematikos tyrimai bei jaunimo politikos įgyvendinimo savivaldybėse kokybės vertinimai ir kitos priemonės didelė problema yra tai, jog pats jaunimas visuomenėje matomas kaip problema. Tai paaiškėjo po to, kai m. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos užsakymu buvo atliktas tyrimas apie veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo organizacijų kuriamai socialinei vertei. Po šio, pirmąkart Lietuvoje atlikto tyrimo, paaiškėjo, kad visuomenėje pats jaunimas dažniau matomas kaip problema negu kaip visuomenės problemų sprendėjas (LiJOT, 2014). Jauni žmonės savaime nėra nei problema, nei problemų visuomenėje iniciatoriai. Priešingai jaunimas turi vertingiausią kapitalą šiuolaikinėje visuomenėje jaunystę, sveikatą, kūrybiškumą, drąsą, įvairiapusišką mąstymą. Reikia suteikti galimybę jauniems žmonėms savo potencialą tinkamai išnaudoti. Siekiant ugdyti jaunimą ir padėti integruotis jiems į visuomenę, neprarandant jų geriausių savybių, būtina juos pažinti perprasti jų mąstyseną ir elgseną, suvokti jų pasaulėžiūrą, suprasti jų problematiką, galiausiai neleisti jiems atsidurti socialiniame visuomenės užribyje.

31 31 Siekiant įgyvendinti šiuos tikslus, galima pasitelkti keletą gerosios praktikos pavyzdžių iš trijų Europos Sąjungos valstybių, kurie pristatomi kitoje darbo dalyje. Šie pavyzdžiai, orientuoti į jaunimo, gyvenančio kaimiškosiose Europos vietovėse socialinių problemų (iš)sprendimo galimybes Gerosios praktikos pavyzdžiai Europos Sąjungoje Gerosios praktikos pavyzdžių pristatymui pasirinktos Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė. Šios šalys pasirinktos neatsitiktinai. Tai yra vienos ekonomiškai stipriausių, politiškai stabiliausių, šalių Europos Sąjungoje, kuriose palaikomas aukštas pragyvenimo lygis. Dažnai silpnesnės šalys, tame tarpe ir Lietuva, stengiasi lygiuotis į šias valstybes. Galiausiai tai yra šalys, kurias kaip emigracijos kryptis labai dažnai pasirenka Lietuvos gyventojai. Pravartu šias šalis paanalizuoti iš kitos perspektyvos, keliant klausimą kaip šios valstybės įgyvendina jaunimo politiką vietos lygmeniu, kokius metodus naudoja sprendžiant platų jaunimo socialinių problemų spektrą. Prieš pristatant kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo gerąją praktiką iš Europos Sąjungos valstybių, tikslinga apsibrėžti kokia kaimo sąvoka vartojama, nes kartais kaimas nelygus kaimui. Lietuvos mastu kaimiškąsias vietoves apibrėžia V. Atkočiūnienė ir R. Vaišnoraitė (2012, p. 7), teigdamos, jog tai socialinė ekonominė sistema, apimanti nedideles gyvenamąsias vietoves (vienkiemius, kaimus, miestelius ir miestus iki 6000 gyventojų), kuriose dominuoja natūrali gamtinė aplinka, didžioji žemės naudmenų dalis naudojama žemės ūkiui, miškininkystei, žvejybai, rekreacijai, ne daugiau kaip trečdalis dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo, gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityje, nedidelė gyventojų, sudarančių teritorines kaimo bendruomenes, koncentracija. Europos kontekste yra kaimų, kurie įsikūrę didžiųjų Europos miestų pakraščiuose, todėl jiems neaktuali bedarbystės problema, juose puikiai išvystyta laisvalaikio ir susisiekimo infrastruktūra. Šių vietovių gyventojai ne tik lengvai pasiekia visas būtiniausias paslaugas (švietimo, medicinos, kultūros ir kt.), bet ir gali džiaugtis kokybišku gyvenimu kaime. Tuo tarpu čia vartojama kaimo sąvoka, apibūdina labiau nutolusias, su mažiau išvystyta kaimo viešąja bei socialine infrastruktūra, vietoves. Tai geografiškai izoliuotos ar nepalankios vietovės (kaimai įsikūrę kalnuose, slėniuose bei mažose salose, ar miesteliai ir kaimai, įsikūrę toli nuo didžiųjų miestų) (SALTO..., 2010). Taigi, kuomet kalbama apie kaimo vietoves ar jaunimą, gyvenantį kaime, omenyje turimi tie jauni žmonės, kurie turi mažiau galimybių, nes gyvena geografiškai nutolusiose (izoliuotose) vietovėse. Tokiose vietovėse gyvenantys jauni žmonės susiduria su daugybe problemų,

32 32 tačiau tuo pačiu turi tokių galimybių, kurios nėra prieinamos urbanizuotose vietovėse gyvenantiems jaunuoliams, (plačiau žr. 6 lentelę). 6 lentelė. Kaimo patrauklumas jauniesiems europiečiams (sudaryta autorės, remiantis M. Shucksmith, 2010 ir SALTO, 2010) Privalumai Kaimiški kraštovaizdžiai, gamtinė aplinka Rami, saugi, taiki aplinka Patrauklių miestų egzistavimas netoliese Stiprių socialinių ryšių egzistavimas Geros gyvenimo sąlygos Įvairios veiklos (darbo) galimybės Didelė įvairių sporinių užsiėmimų pasiūla Tvirtas tapatumo jausmas su vietove, puoselėjami papročiai ir tradicijos Mažesnis vartotojiškumas (iš dalies dėl mažesnių atlyginimų ir mažiau prieinamų prekybos taškų) Sveikesnis gyvenimo būdas, (pvz. aktyvus laisvalaikis) ir sveikesnių maisto produktų vartojimas (pačių užsiauginti vaisiai ir daržovės) Vieni kitus pažįsta dėl to tampa lengviau tiesiogiai pasiekti vietinę valdžią, žiniasklaidą Lengva sulaukti pagalbos ir bendradarbiavimo organizuojant vietinius projektus, renginius, aktyvinant vietos jaunimą Trūkumai Susisiekimo (atokumo) problemos Veiklų (pramogų) trūkumas, izoliacija Viešojo transporto nebuvimas Gyventojų senėjimas, padidėjusi socialinė našta Maža būsto pasiūla arba aukštos būsto įsigijimo kainos Ribota darbo rinka Mažai veiklos jaunoms moterims ir merginoms Mažiau galimybių formaliajam ir neformaliajam švietimui Informacijos apie su jaunimu susijusius klausimus, galimybes ir iniciatyvas, stoka Sveikatos priežiūros problemos: labai nutolę gydymo įstaigos Paplitęs žalingų įpročių vartojimas Informacinių technologijų infrastuktūros problemos Toliau pateikiami trys gerosios praktikos pavyzdžiai, pristatantys iniciatyvas iš trijų skirtingų Europos šalių, kuriomis siekiama įgalinti nutolusį nuo miesto jaunimą veikti ir tokiu būdu prisidėti prie jų socialinių problemų sprendimo ar užkirsti kelią jų atsiradimui. Vokietijos gerosios praktikos pavyzdys. Tai yra viena iš ES šalių, kurioje visuomenė kaimo vietovėse sensta greičiausiai (Rural..., 2014), tačiau šios valstybės valdymo institucijos imasi aktyvių veiksmų jaunimo socialinėms problemoms regionuose spręsti. Vokietijoje Šeimos, piliečių, moterų ir jaunimo ministerija, remianti socialinius, švietimo ir mokymų projektus, kuriais siekiama padėti probleminio jaunimo integracijai į visuomenę, m. administravo programos Galimybės jaunimui modulį Aktyvumas regione, kuriuo buvo skatinamas bendradarbiavimas su regioniniais partneriais, vietos mokyklomis, socialiniais centrais, vyriausybiniu sektoriumi teikiant paramą vietos paslaugoms bei pateikiant viešai prieinamą ir pasiekiamą informaciją. Šis projektas veikė 35 pilotinėse bendrijose, kuriose buvo siekiama sudaryti tinkamas baigusio mokyklą jaunimo įsidarbinimo sąlygas. Didžiausias dėmesys buvo skirtas individualiai pagalbai bei naujai bendradarbiavimo su vietiniais partneriais struktūrai įtraukiant mokyklas, užimtumo tarnybas, jaunimo centrus, savivaldos institucijas. Regioniniai kompetencijų centrai didžiausių poreikių

33 33 turinčiam jaunimui padėjo planuotis profesinę karjerą bei nusistatyti dalyvavimo visuomenės veikloje tikslus. Veikė keturi iniciatyvos modeliai: 1) antroji galimybė nebaigusiems mokyklos (siekiama gražinti į įprastą mokyklą ir mokymus); 2) kompetencijų centrai (vok. kompetenzagenturen) ieškoma alternatyvių kelių mokymams ir užimtumui mokykloje nesimokančiam jaunimui programa veikė 195 vietos centruose); 3) aktyvumas regionuose ir 4) jaunimo galimybės sporte (Estep..., 2013). Šiuo projektu buvo siekiama teikti pagalbą ne tik jauniems, nutolusiose vietovėse gyvenantiems asmenims, bet ir jauniems imigrantams, profesinio orientavimo, tęstinio mokymosi, švietimo pagalbos, verslo plėtros, socialinių įgūdžių kūrimo ir plėtros, kultūrinės ir kalbinės integracijos, šeimos kūrimo, socialinių garantijų užtikrinimo, paruošimo savarankiškam gyvenimui, asmeninės perspektyvos kūrimo ir kitais klausimais (Jugend Stärken, 2015). Tai tęstinė iniciatyva, kuri m. laikotarpiu tęsiama toliau. Geroji praktika iš Nyderlandų. Nyderlanduose yra apie 2500 kaimo bendruomeninių organizacijų. Šiose organizacijose dirba savanoriai, kurie rūpinasi kaimo gerove, skatina kaimo vaikų ir jaunuolių aktyvumą, ir užimtumą, rūpinasi kaimo gyventojų sveikatos priežiūros užtikrinimu. Dauguma šių organizacijų, priklauso regioniniams kaimo bendruomeninių organizacijų tinklams. Nyderlanduose veikia 11 tokių regioninių organizacijų, kuriose dirba profesionalūs specialistai, padedantys spręsti kaimo gyventojų problemas. Viena iš pagrindinių kaimo bendruomeninių organizacijų funkcijų planuoti kaimo ateitį, įskaitant jaunų žmonių apgyvendinimo klausimus, ikimokyklinio ugdymo prieinamumą kaime, saugios eismo infrastuktūros vystymą ir t. t. (Rural, 2014). Nyderlanduose, kaip ir daugelyje ES šalių kaimo vietovėse mažėja gyventojų skaičius, o visuomenė sparčiai sensta. Šalyje ieškoma būdų kaip kovoti su šiais iššūkiais, deja, kai kurios kaimų bendruomeninės organizacijos vis dar remiasi senais metodais, negebėdamos prisitaikyti prie šiandienos realijų. Šiai problemai spręsti šalyje įgyvendinamas projektas Atsakingas pilietiškumas (angl. Responsible Citizenship). Pagrindinė šio projekto idėja ta, jog kaimiškųjų vietovių gyventojai patys prisiima atsakomybę už savo ateitį, nesitikėdami ir nelaukdami, jog nacionalinė ir vietinė valdžia išspręs visas jų problemas. Svarbu tai, kaip patys gyventojai mato problemas ir kokius geriausius sprendimo būdus gali pasiūlyti. Nyderlanduose yra teigiamų pavyzdžių, kaip aktyvūs kaimų gyventojai randa efektyvius problemų sprendimus. Žinoma, kaimiškųjų vietovių gyventojai nėra pajėgūs išspręsti demografinių problemų, tačiau jie gali surasti sprendimus kaip prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Spręsdami problemas ir priimdami sprendimus kaimo gyventojai laikosi šių pagrindinių principų:

34 34 kaimo gyventojai atsakingi už savo kaimo infrastruktūrą; žmonės turi suprasti, kad besikeičiančios demografinės tendencijos turi didelę įtaką gyvenvietės gerovei; svarbu apsidairyti už kaimo ribų. Bendradarbiauti su kitais regionais, jų organizacijomis yra labai svarbus plėtojant vietos infrastruktūrą (Rural, 2014). Šis gerosios praktikos pavyzdys parodo, jog efektyvius sprendimus priimti ir iniciatyvos problemoms spręsti gali imtis patys gyventojai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, nelaukdami kol valdžios institucijos tai padarys už juos. Tokiu būdu skatinamas ne tik pilietiškumas, žmonių aktyvumas ir įsitraukimas į bendruomenės reikalus, bet ir rodomas puikus pavyzdys jaunajai kartai, įrodantis kaip svarbu nelikti abejingam, tam kas vyksta aplinkui ir geresnį rytojų kurti kartu. Jungtinės Karalystės gerosios praktikos pavyzdys. Vaikų ir jaunimo socialinėms problemos spręsti ir jaunų žmonių socialiniai atskirčiai vietos lygmeniu mažinti 1999 metais Škotijoje buvo įkurta Moray regiono Jaunimo starto (angl. YOUTHSTART) bendrija, kurią sudarė Moray regiono taryba, partneriai ir jauni žmonės. Ši bendrija iki 2008 metų nuolat įgyvendino įvairiausius projektus ir programas, skirtas ankstyvai jaunimo intervencijai, paremtai bendruomeninių grupių dalyvavimu, siekiant efektyviais būdais užkirsti kelią jaunų žmonių socialiniai atskirčiai ir padedanti jiems tapti pilnaverčiais, aktyviais piliečiais tiek jų gyvenamojoje vietovėje, tiek už jos ribų (Shucksmith, 2010). Pagrindiniai bendrijos tikslai įtraukti labiausiai pažeidžiamą ir į socialinę atskirtį linkusį jaunimą bei skatinti pilietiškumo ir aktyvaus dalyvavimo apraiškas tarp jaunų žmonių. Šių tikslų buvo siekiama dirbant su jaunais metų žmonėmis, padedant jiems įgyti įgūdžių, reikalingų pereinant iš švietimo sistemos į darbo rinką, nukreipiant juos į pirminio ar tęstinio profesinio mokymosi bei užimtumo programas, padedant jiems rasti darbą, remiant jų savarankiško gyvenimo pradžią, padedant jiems įgyti reikalingų socialinių įgūdžių sukūrus šeimą ir auginant vaikus, skatinant jų sveiką gyvenseną ir t. t. Organizacijoje, įgyvendinat projektus ir siekiant rezultatų aktyviai veikė statutinės ir pelno nesiekiančios organizacijos, kurios savo veiklą grindė partnerystės bei bendradarbiavimo principais (Aldridge, 2008).

35 35 7 lentelė. Gerosios praktikos pavyzdžių palyginimas (sudaryta autorės) Įgyvendintas projektas Projekto tikslas, pagrindinė idėja Tikslinė jaunimo grupė Šalis Pagrindiniai veikėjai / administraciniai vadybiniai veiksmai / metodai / mechanizmai Pasiektas rezultatas Vokietija Aktyvumas regione Sudaryti tinkamas baigusio mokyklą jaunimo įsidarbinimo sąlygas. Jauni, nutolusiose vietovėse gyvenantys asmenys; jauni imigrantai. Regioniniai partneriai, vietos mokyklos, užimtumo tarnybos, jaunimo centrai, socialiniai centrai, savivaldos institucijos, vyriausybinis sektorius teikiama parama vietos paslaugoms, tarpžinybinis bendradarbiavimas. Projekte dalyvavo daugiau nei 110,000 jaunų žmonių. Apie 70% visų jaunuolių pasinaudojo teikiamomis paslaugomis įsiliejo į švietimo, darbo ar profesinio rengimo sistemą, nusprendė siekti aukštosios mokyklos diplomo. 60% jaunimo nurodė, kad jie vėl įgavo drąsos imti gyvenimą į savo rankas, 66% teigė išmokę geriau panaudoti savo sugebėjimus (Jugend Stärken, 2015). Nyderlandai Atsakingas pilietiškumas Kaimiškųjų vietovių gyventojai patys prisiima atsakomybę už savo ateitį. Kaimiškųjų vietovių gyventojai, nepriklausomai nuo amžiaus. Bendruomeninės organizacijos, kaimiškųjų vietovių gyventojai vietos lygmens problemos sprendžiamos gyventojų iniciatyva (horizontalioje plotmėje), nelaukiant sprendimų iš viršaus. Skatinamas pilietiškumas, žmonių aktyvumas, įsitraukimas bendruomenės reikalus skaitine išraiška tai pamatuoti sudėtinga. Škotija Jaunimo startas Moray regione Užkirsti kelią jaunų žmonių socialiniai atskirčiai ir padėti jiems tapti pilnaverčiais, aktyviais piliečiais jų gyvenamojoje vietovėje ir už jos ribų. Vaikai ir jaunimas, ypač socialiai pažeidžiami. Vadovaujantis partnerystės ir bendradarbiavimo principais, pagrindinių tikslų įtraukti labiausiai pažeidžiamą ir į socialinę atskirtį linkusį jaunimą bei skatinti pilietiškumo ir aktyvaus dalyvavimo apraiškas siekė statutinės ir pelno nesiekiančios organizacijos, Moray regiono taryba, partneriai ir jauni žmonės. Jauniems žmonėms suteikti socialiniai įgūdžiai, palengvintas perėjimas iš švietimo sistemos į darbo rinką, sumažinta galimybė jauniems žmonėms atsidurti socialinėje atskirtyje. Vienokių ar kitokių organizacijų, projektų ir programų, skirtų jaunimo gyvenančio kaimiškosiose Europos vietovėse, socialinėms ir kitoms problemoms spręsti galima rasti visose Europos Sąjungos šalyse. Deja, vieno efektyvaus būdo, kuris padėtų ne tik eliminuoti jaunimo problemas, užkirstų kelią naujų problemų atsiradimui, bet ir sudarytų sąlygas, jauniems žmonėms pasilikti / sugrįžti gyventi ir dirbti į kaimiškąsias vietoves nėra. Visoje Europoje stebima kaimų nykimo tendencija vienur procesai vyksta sparčiau, kitur lėčiau, tačiau juda neigiama linkme. Kalbant apie jaunų ir pagyvenusių žmonių santykį kaimiškuosiuose regionuose tik Lenkijoje, Slovakijoje ir Airijoje jaunų žmonių yra daugiau nei pagyvenusių, kai tuo tarpu Vokietijoje,

36 36 Graikijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Portugalijoje yra mažiau nei 65 jauni asmenys 100-ui senyvo amžiaus gyventojų (Rural, 2014). Kol kas pakankamai sudėtinga Europos Sąjungos valdančiajam sluoksniui, valstybių narių nacionalinėms vyriausybės atrasti tinkamus metodus efektyviems rezultatams pasiekti, todėl iniciatyvos galėtų kilti iš privataus sektoriaus. Puikus to pavyzdys, socialinio verslo skatinimas ir plėtra. Anot K. Manioko (2013), tokio verslo įmonės dažnai orientuotos į visuomenėje nepopuliarių socialinių problemų sprendimą, t.y. į socialinės integracijos didinimą, pažeidžiamų socialinių grupių problemų sprendimą, geresnį sveikatos priežiūros, švietimo ir įdarbinimo, globos ir būsto paslaugų teikimą, taip pat aplinkosaugos problemų sprendimą. Šios įmonės padeda spręsti problemas, kurios svarbios visų šalių visuomenėms, tačiau jų sprendimas, sunkiai pasiekimas rinkos sąlygomis, netaikant papildomų inovatyvių metodų, kuriuos ir siūlo socialinis verslas, kadangi socialinio verslo pagrindiniai bruožai būtent ir yra visuomeninės naudos siekis, inovatyvus socialinių problemų sprendimas ir rinkos modelių taikymas veikloms įgyvendinti. Siekiant išspręsti kaimiškųjų vietovių izoliacijos problemas būtina investuoti į regiono patrauklumo didinimo, socialinės infrastruktūros plėtros, darbo rinkos gyvinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, kitų viešųjų paslaugų prieinamumo ir įvairovės didinimą bei verslumo skatinimą. Šiems tikslams pasiekti labai svarbi koordinuota kaimo plėtros politika, tačiau visų svarbiausias faktorius piliečių įsitraukimas. Iniciatyvos, kylančios vietiniame lygmenyje, gali duoti neįkainojamą naudą, sprendžiant kaimiškųjų regionų izoliacijos ir atskirties problemas. Savanoriška veikla, aktyvus pilietinis įsitraukimas, visuomenės dalyvavimas tai esminiai įrankiai, generuojantys sąmoningumą ir skatinantys teigiamus ir tvarius pokyčius regione, kurie atneša naudą visiems gyventojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus. Deja, viskas nėra taip paprasta. Tai puikiai iliustruoja, kitoje darbo dalyje pateikiama Lietuvos atvejo analizė, kurioje pristatomos pagrindinės socialinės problemos ir sunkumai, su kuriais susiduria jauni žmonės mūsų šalyje, ypač tie, kurie gyvena kaimiškosiose vietovėse Kaimo jaunimui būdingos socialinės problemos Jaunystė kaip amžiaus tarpsnis yra unikalus bei sudėtingas sociologiniu-demografiniu požiūriu, kadangi šio gyvenimo etapo turinį sudaro dviejų skirtingų socialinių statusų vaiko ir suaugusiojo derinys. Jaunystė laikoma sudėtingu, netgi kritiniu žmogaus gyvenimo etapu, nes

37 37 šiame amžiuje jaunuolis įvairiais būdais siekia suaugusiojo statuso, kuris įgyjamas palaipsniui, įveikiant tam tikras įtampas ir problemas (Pocius, Okunevičiūtė-Neverauskienė, 2001). Su problemomis ir sunkumais jauni žmonės susiduria jau nuo seniausių laikų. Anot M. Urmonienės (2004) XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje jaunimo problemos buvo ekonominis skurdas, žalingi įpročiai (alkoholio vartojimas) ir išsimoklinimo siekimas, kurių sprendimui daug dėmesio skyrė visuomenė, o ypač inteligentija (dvasininkai). Tuo tarpu šiuolaikinio, XX a. pab. - XXI a. pr., jaunimo problemų spektras daug platesnis ir įvairesnis, beje neretai ir su skaudesnėmis pasekmėmis. Tai patvirtina, pirmame poskyryje jau minėto, Jaunimo reikalų departamento 2004 m. atlikto jaunimo situacijos tyrimo rezultatai (žr. 8 lentelė). 8 lentelė. Jaunimo problemos Lietuvoje (sudaryta autorės, remiantis Jaunimo reikalų departamento atliktu Jaunimo situacijos tyrimu, 2004) Jaunimo nuomonė % 30 m. ir vyresnių nuomonė % Polinkis į žalingus įpročius 57 Nedarbas 69,8 Nedarbas 49,9 Mokamas mokslas 43,7 Mokamas mokslas 37,9 Polinkis į žalingus įpročius 32,8 Laisvalaikis, užimtumas 26,4 Užimtumo trūkumas 17,5 Sunki materialinė padėtis 18,6 Didelis nusikalstamumas 15,3 Didelis nusikalstamumas 13,8 Būsto įsigijimo problemos 13,5 Sunku išsikovoti suaugusiųjų pripažinimą 9,4 Sunki materialinė padėtis 12,8 Būsto įsigijimo problemos 4,4 Trūksta turiningų laisvalaikio praleidimo 8,5 formų Žiaurumas, smurtas 4,2 Nekultūringumas, nemandagumas 8,1 Ankstyvi lytiniai santykiai 3,5 Savanaudiškumas 5,4 Jaunimo diskriminacija 3,0 Nepakankama valstybės pagalba, parama 4,3 Materializmas 2,9 Tėvų, šeimos supratimo trūkumas 4,3 Šeimos sukūrimas 2,1 Didelė emigracija 2,6 Nesaugumas 1,9 Nemato perspektyvos 2,6 Blogi santykiai su tėvais 1,3 Neatsakingumas, lengvabūdiškumas 1,9 Emigracija 1,0 Ankstyvas seksualinis gyvenimas 1,8 - Neigiamas visuomenės požiūris 1,8 - Bendravimas su bendraamžiais 1,6 - Psichologinės problemos 1,0 Nors šis jaunimo situacijos tyrimas, buvo atliktas daugiau nei prieš dešimtmetį daugelis šių problemų (nepriklausomai nuo gyvenamosios vietovės) aktualios jaunimui iki šių dienų, o kai kurios iš jų pasiekę dar didesnį mastą ir tapę dar opesnės nei anksčiau, nes dėl ekonominių, demografinių, socialinių ir kt. priežasčių valstybės valdymo institutai yra nepajėgūs jų suvaldyti ar tinkamai spręsti. Iš pateiktos lentelės matyti, jog jaunuoliai kaip pagrindinę problemą išskyrė polinkį į žalingus įpročius (alkoholis, rūkymas, narkotikai), o suaugusieji šią problemą taip pat išskyrė gana dažnai, todėl tikslinga plačiau ją paanalizuoti.

38 38 Anot jaunimo alkoholinių gėrimų vartojimo problemas nagrinėjančių mokslininkų (Makari, Zaborskis, Žemaitienė, 2002 ir kt.), trys dažniausios paauglių mirties priežastys nelaimingi atsitikimai, žmogžudystės ir savižudybės yra susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiniais gėrimais. Panagrinėjus mokslininkų, tiriančių alkoholio vartojimo paplitimą tarp jaunų žmonių darbus matyti, jog alkoholiniai gėrimai vis labiau populiarėja, tai tampa savotiška bendravimo forma, tačiau nesusimąstoma, kokią didžiulę žalą daro alkoholis jaunam organizmui ir socialinei sveikatai (Gudžinskienė, 2013). Kita destruktyvaus elgesio forma rūkymas, kuris yra viena iš aktualiausių visuomenės sveikatos problemų, žalojantis beveik kiekvieną organą, sukeldamas daugybę ligų ir bendrai pabloginantis rūkalių sveikatą. Tuo tarpu jaunimas pradeda rūkyti dėl savo amžiaus ypatybių, nesuvokdamas rizikos, bei siekdamas patirti naujų pojūčių. Pažymėtina, kad priklausomybė nuo nikotino ypač greitai susiformuoja iki 25 metų (Danila, 2001). Bene pati baisiausia ir iššaukianti skaudžiausias pasekmes žalingų įpročių vartojimo forma narkotikų vartojimas. Nors nėra tikslaus nei sergančiųjų narkomanija, nei jų padaromų nusikalstamų veikų skaičiaus, oficialioji statistika rodo, jog Lietuvoje kasmet daugėja asmenų vartojančių narkotikus ir dėl to nusikalstančių (Gudžinskienė, 2013). Narkotikų vartojimo priežastis psichologai suskirstė į tris grupes: 1. Įtampos mažinimas ir streso įveikimas, kuomet narkotinės medžiagos vartojamos siekiant euforinės būsenos, norint pasimiršti, sumažinti įtampą, nemalones situacijas. 2. Narkotikų efektas. Narkotinės medžiagos vartojamos norint išbandyti jų poveikį, patirti pakitusią sąmonės būseną. Tikslas siekti naujovių ir malonumo. 3. Bendraamžių įtaka. Svaigiųjų medžiagų vartojimą lemia socialinės priežastys, norima kartu praleisti laiką, neatsilikti nuo draugų (Narkauskaitė ir kt., 2011). Mokslininkai, tyrinėję narkotikų vartojimo priežastis, išskiria šias pagrindines: nėštumo patologija, sunkūs gimdymai, lėtinės ligos vaikystėje, nežinojimas galimų narkotikų vartojimo pasekmių, galvos smegenų sutrenkimai, noras išvengti fizinio skausmo, draugų paskatinimas. Todėl labai svarbu stiprinti jaunimo socialinį atsparumą, ugdyti(is) įgūdį pasakyti ne be kaltės jausmo (Gudžinskienė, 2013). Formuojant šiuos ir kitus jauno žmogaus socialinius įgūdžius, svarbiausias yra šeimos instituto vaidmuo, nes pasak M. Urmonienės (2003), M. Kravalės, V. Gusevos (2006), šeima susijusi su visuomenės gyvenimo laimėjimais bei sunkumais. Nuo santykių šeimoje priklauso vaiko, vėliau paauglio ir jaunuolių pažiūrų formavimasis bei gyvenimo suvokimas, elgesys visuomenėje

39 39 (Gudžinskienė, 2013, p. 32). Tuo tarpu mokykla yra antrasis nepilnamečio socializacijos institutas, kuris yra svarbus besimokančiojo identitetui formuotis ir asmenybei bręsti. E. Krukauskienė, I. Trinkūnienė, V. Žilinskaitė (2003, p. 104), mokyklą įvardija kaip socializacijos veiksnių visumą, kuri apima tėvus, bendraamžius, bendramokslius, mokyklines ir tarpmokyklines organizacijas, formuoja jaunimo kultūrą (Krukauskienė ir kt., 2003). Jaunimo kultūrą, elgesio nuostatas visuomenėje, požiūrį ir pasaulėjautą nemaža dalimi formuoja ir jauno žmogaus gyvenamoji aplinka. Nenuginčijamas faktas, kad prie asmenybės formavimosi prisideda aplinka, kurioje žmogus gimsta, auga, bręsta, mokosi ir t.t., netgi tuo atveju, jei yra kalbama apie urbanistinę ar kaimiškąją aplinkas. Niekam ne paslaptis, jog yra akivaizdžių gyvenimo aspektų skirtumų mieste ir kaime. Ypač gyvenimo kokybės, t. y. dvasinės (emocinės), socialinės ir fizinės gerovės. Netgi tyrėjai, kalbėdami apie miestą ir kaimą, suvokia aiškią opoziciją tarp šių gyvenviečių tipų kultūrų: Lietuvos kaimas etninės, kartu ir tradicinės iš kartos į kartą perduodamos kultūros lopšys. Miestas sparčios, modernios kultūros plėtros ir internacionalinės kultūros šaltinis (Šaknys, 2005, p. 648). Ne visada miestas laimi prieš kaimą, kaip daug kam gali atrodyti. Gyvenimas kaime turi savų pranašumų, kurie kasdien įgyja vis didesnę vertę, tačiau galimybė gyventi gamtos prieglobstyje ir turėti didesnę nuosavą erdvę turi savo kainą, nes dėl mažo gyventojų tankumo, paslaugų teikimas kaimo gyventojams tampa labai brangus (Paurienė, 2011). Būtent dėl šios priežasties dėl prasčiau išvystytos infrastruktūros, siauresnio paslaugų sektoriaus, daugeliu atveju mažesnių dalyvavimo ir įsitraukimo galimybių, siauresnio laisvalaikio praleidimo vietų pasirinkimo spektro ir kt. kaimo jaunimas susiduria su tam tikromis, specifinėmis problemomis. Pagal LR Statistikos departamento pateikiamą Jaunimo statistinį portretą 2013 metų pradžioje mieste metų amžiaus gyventojų buvo du kartus daugiau negu kaime: mieste gyveno 422 tūkst., kaime 209 tūkst. jaunų žmonių (Jaunimo..., 2013). Visoje šalyje opi problema, jog nyksta kaimai, ir ne tik dėl to, jog mažėja gimstamumas bei ir dėl to, jog gabūs, išsilavinę, iniciatyvūs ir darbštūs jaunuoliai nesieja savo ateities su gimtuoju kraštu. Jaunimas jau daugiau kaip dešimtmetį masiškai migruoja iš kaimiškųjų savivaldybių į miestus bei kitas šalis. Kaip teigia V. Atkočiūnienė ir kt. (2012), šiuolaikinėje visuomenėje sparčiai formuojasi naujos liberalizmo idėjomis grindžiamos vertybės, stiprėja individualizmas, skatinantis keisti nusistovėjusias elgesio normas ir rinktis, praplečiantį individo laisvę, autonomiją ir saviraiškos galimybes, gyvenimo būdą. Jaunimas bei jaunos šeimos didžiausią dėmesį skiria savo asmeninės gerovės kūrimui ir tarpusavio santykių kokybės užtikrinimui, o šeimai ir vaikams teikiama reikšmė mažėja. Lietuvoje, kaip ir

40 40 kitose ES šalyse, vyksta fundamentalios poindustrinės visuomenės vertybių, normų ir požiūrių permainos, kurios suformuoja naujus iššūkius ir neapibrėžtumą kaimiškųjų vietovių vystymo sprendimų priėmėjams ir įgyvendintojams (Atkočiūnienė, Navasaitienė, Aleksandravičius, 2012). Sprendimų priėmėjų nesugebėjimas priimti efektyvių sprendimų bei jaunų žmonių nepajėgumas kovoti su iškilusiais iššūkiais ir problemomis gali vesti prie itin neigiamo reiškinio visuomenėje socialinės atskirties. Anot, A. Giddens (2005), jauni žmonės yra itin tikėtini kandidatai į socialinę atskirtį, o ypač tie, kurie gyvena kaimo teritorijose. Autorius pateikia veiksnius, lemiančius potencialią jaunimo socialinę atskirtį: Darbo rinkos pokyčiai. Šiais laikais jaunimo darbo rinka mažiau užtikrinta negu anksčiau. Daugeliui jaunų žmonių sunku rasti darbą, nes nekvalifikuotus darbus išstumia veikla, reikalaujanti įgūdžių ir patirties. Kintančios socialinės pašalpos. Nors jaunimas ir toliau paveldi politines teises bei statusą, tačiau apribotos jo socialinės teisės į darbą, švietimą ir būstą, todėl jauni žmonės tapo labiau ir ilgiau priklausomi nuo savo šeimos; Švietimo sistema atstumia dalį jaunimo. Švietimo sistema tiek formaliai, tiek neformaliai atstumia vis daugiau jaunimo. Dabartinė politika, kuri skatina atranką ir mokyklose, ir tarp jų, neretai ignoruoja jaunuolius, jau ir taip esančius visuomenės atskirtyje, o daugeliui jaunų žmonių dėl užimtumo poslinkių švietimas apskritai nebėra svarbus. A. Giddens (2005), taip pat išskiria priežastis, dėl kurių socialinę atskirtį gali patirti žmonės gyvenantys kaimiškosiose vietovėse: Prieinama mažiau prekių, paslaugų ir patogumų. Kaimo gyventojai turi ribotas galimybes naudotis visaverčiam, aktyviam ir sveikam gyvenimo būdui reikalingomis paslaugomis gydytojų, pašto skyrių, mokyklų, bažnyčių, bibliotekų, valstybinių tarnybų ir kt. Jie yra priklausomi nuo patogumų prieinamų vietinėje bendruomenėje. Ribotos galimybės naudotis transportu. Tai yra vienas stipriausių veiksnių, darančių poveikį kaimo atskirčiai. Šios problemos mastas sumažėja, jei šeimos ūkis turi automobilį, kuriuo gali nuvykti į darbą kitame mieste, apsipirkti ten, kur daugiau parduotuvių, be vargo aplankyti draugus ar šeimos narius, gyvenančius kitose vietovėse. Tačiau situacija komplikuojasi, kai žmonės yra priklausomi nuo viešojo transporto paslaugų, kurių apimtys kaimo vietovėse nedidelės. Taigi, jauniems žmonėms gyvenantiems kaime, grėsmė atsidurti socialinėje atskirtyje padidėja dvigubai. Anot A. Bučinsko (2014) dėl aukšto skurdo rizikos lygio (kas trečias Lietuvos

41 41 gyventojas gyvena ties skurdo riba 2 ) Lietuvoje susiformavo socialinės grupės, kurių dalyviai prarado viltį bei kolektyvinio veikimo prasmę ir atsidūrė visuomenės užribyje. Šis reiškinys žalingas tuo, jog visuomenės užribyje esančioms socialinėms grupėms, priklausantys asmenys dažnai degraduoja ir tokiomis nepalankiomis sąlygomis augina savo vaikus, kurie būdami visuomenės užribyje socializuojasi. Tai tęsiasi iš kartos į kartą. Dėl šios priežasties, Lietuvoje formuojasi gyventojų užribio kastos, kurias santykinai galėtume vadinti sąvartynų gyventojais, benamiais, elgetomis, kaimo padieniais samdiniais (daugiausia dirbančiais už maistą), socialinių išmokų vartotojais ir kt. Šių socialinių grupių apimtis nemažėja. Anot autoriaus, auganti karta prarado ne tik vienodų, bet bent jau panašių startinių pozicijų galimybes, ypač ryškiai tai matoma lyginant miesto ir kaimo gyventojų socialinę aplinką bei galimybes. Lietuvoje <...> socialinių mokslų atstovai nepakankamai dėmesio skiria valstybės kaimo politikos analizei, kuri padėtų nustatyti, kas lemia situaciją, kai nemenkas Lietuvos gyventojų skaičius netampa darniai besivystančios visuomenės dalimi (Bučinskas, 2014, p ). Tiesa, pats autorius atsakydamas į šį klausimą teigia, jog siekiant darnaus kaimo vystymosi ir gyvybingumo išsaugojimo turi iš esmės keistis valstybės politika dėl kaimo. Valstybės dėmesys turi būti sutelktas į kaimo žmogaus problemas nuo pat jo gimimo. Lietuvos kaimas alinamas ir intelektualiai skurdinamas netinkamai organizuojant ikimokyklinio amžiaus vaikų ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą <...>. Kaimo vaikams nesudarytos normalios sąlygos jų intelektualiniam vystymuisi, o tai prastina pasirengimo suaugusiųjų gyvenimui kokybę. Ir tai yra tik nedidelė dalis problemų, kurios prisideda prie to, jog dalis piliečių jau nuo ankstyvos vaikystės pasmerkti socialiniai atskirčiai. Viena opiausių problemų kaime nedarbas. Jauni žmonės siekdami dirbt bei užsidribti ir oriai gyventi keliasi į didesnius mietus ar emigruoja. Retas kuris sugrįžta į kaimą, dėl to nebeplėtojama ir nukenčia kaimo socialinė infrastruktūra. Socialinė infrastruktūra paprastai suprantama kaip viešieji sektoriai su juose esančiomis institucijomis (pvz. švietimo ir kultūros, transporto, sveikatos apsaugos, komunalinių ir buitinių paslaugų, saugumo, pašto, telefoninio ir internetinio ryšio teikimas ir pan.) (Atkočiūnienė ir kt., 2014, p. 6). Taip susidaro užburtas ratas: uždaromi darželiai, mokyklos, sunkiai pasiekiamos sveikatos apsaugos ir kt. paslaugos, prarandamos ir nekuriamos naujos darbo vietos kaimas tampa nepatrauklia vieta gyventi. Tam, kad situacija pasikeistų neigiami demografiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai kaime įgautų priešingas tendencijas, valstybės politika kaimo atžvilgiu turėtų pasikeisti iš esmės, nes akivaizdu, jog šiuo metu, nepakanka politinės valios sprendimų susidariusiai situacijai stabilizuoti. 2 Pagal 2013 metų Eurostato duomenis.

42 42 Šiam tikslui pasiekti, kitoje darbo dalyje pristatomas jaunimo socialinių problemų Vilkaviškio rajono kaimiškosiose vietovėse tyrimas, kuriuo siekiama ne tik suprasti jaunų žmonių socialines problemas, jų mastą, bet ir suaugusiųjų (ekspertų, dirbančių su jaunimu) požiūrį į jaunimą ir jo problemas. Labai svarbu išsiaiškinti kaip jauni žmonės ir suaugusieji suvokia ir vertina tuos pačius dalykus, ar yra susikalbėjimas tarp šių dviejų skirtingų socialinių grupių, kuris yra labai svarbus, siekiant efektyvaus jaunimo socialinių problemų sprendimo.

43 Jaunimo skaičius JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO VIETOVĖSE TYRIMAS Jaunimo problemų sprendimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje metų plane, kuris yra skirtas institucijoms ir organizacijoms, formuojančioms ir įgyvendinančioms jaunimo politiką Vilkaviškio rajone, pateikta tokia Vilkaviškio rajono jaunimo vizija sąmoningas, pilietiškas, patriotiškas, brandus, kultūringas ir kūrybingas jaunas žmogus, gebantis būti aktyvia visuomenės dalimi (Vilkaviškio..., 2013, p. 1). Šiame skyriuje, išanalizavus ir susisteminus jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse, socialinių problemų tyrimo bei ekspertinės apklausos apie Vilkaviškio rajono jaunimo socialines problemas ir jų sprendimo būdus, rezultatus pristatomos, pagrindinės socialinės problemos užkertančios kelią jaunam žmogui visokeriopai įgyvendinti šią viziją Kaimo jaunimo situacija Vilkaviškio rajone Lietuvos Statistikos departamento duomenimis 2015 metų pradžioje, Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyveno 39,5 tūkst. gyventojų metų jaunimo iš viso buvo 8462 asmenų, iš kurių 5515 jaunų žmonių gyveno kaimo vietovėse. Tai reiškia, kad didžioji dalis Vilkaviškio r. gyventojų gyvena kaimiškosiose vietovėse (LR Statistikos, 2015). Žemiau pateiktame paveiksle pavaizduota kaip kito jaunų žmonių (15-29 m.), gyvenančių Vilkaviškio rajono savivaldybėje skaičius per pastaruosius 15 metų, išimtinai išskiriant, jaunuolius gyvenančius kaimo vietovėse Iš viso Iš jų kaime 7 pav m. jaunimo skaičiaus kitimo tendencijos Vilkaviškio rajone (sudaryta autorės, remiantis LR Statistikos departamento duomenimis)

44 44 Iš pateikto 7 paveikslo matyti, jog Vilkaviškio rajone per pastaruosius penkerius metus, ypač ženkliai sumažėjo jaunų 3 žmonių skaičius. Mažėjantis jaunimo skaičius neigiamai veikia savivaldybės švietimo sistemos plėtrą, atitinkamai mažėja potenciali kvalifikuotų darbuotojų pasiūla, viešųjų paslaugų kokybė, verslo plėtojimo ir darbo vietų kūrimo galimybės rajone (Vilkaviškio..., 2013). Derėtų atkreipti dėmesį į tai, jog Vilkaviškio rajone didesnė jaunų žmonių dalis gyvena kaimiškose vietovėse. Ši savivaldybė priskiriama kaimiškosioms savivaldybėms, nes šiuo metu vienintelis Vilkaviškis rajono centras turi daugiau kaip 6000 gyventojų, kai tuo tarpu kituose miesteliuose Kybartuose, Gražiškiuose, Virbalyje, Pilviškiuose ir kt., gyventojų skaičius nesiekia šios ribos. Siekiant pristatyti Vilkaviškio rajono jaunimo situaciją, pasitelkta PEST analizė, kurioje, remiantis Jaunimo problemų sprendimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje metų planu, išskirti politiniai teisiniai, ekonominiai, socialiniai kultūriniai bei technologiniai veiksniai, turintys įtakos jaunimo problemų formavimuisi savivaldybėje. 9 lentelė. Vilkaviškio rajono jaunimo situacijos PEST analizė (sudaryta autorės pagal Jaunimo problemų sprendimo metų planą) Politiniai teisiniai veiksniai Savivaldybėje aktyviai veikia Jaunimo reikalų koordinatorė, ir Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba; Savivaldybėje veikia ir kuriasi jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, tačiau jų veikla dažnai yra cikliška; Savivaldybė remia NVO veiklą iš Savivaldybės biudžeto lėšų; Silpnas pilietinis aktyvumas, iniciatyvos stoka, tačiau tuo pačiu aktyvus dalyvavimas savanoriškoje veikloje. Socialiniai kultūriniai veiksniai Savivaldybėje dominuoja mokyklinio amžiaus jaunimas; Gyventojų skaičius savivaldybėje mažėja sparčiau nei vidutiniškai Lietuvoje ar Marijampolės apskrityje; Savivaldybė pasižymi dideliu rizikos šeimų skaičiumi; Savivaldybėje didelė kultūrinių renginių pasiūla, trūksta sporto ir pramoginių renginių; Savivaldybėje trūksta sporto bazės ir atvirų jaunimo erdvių; Jaunimas aktyviai įsitraukia į savanorišką veiklą, tačiau trūksta iniciatyvos ir lyderių; Savivaldybėje aktyviai veikia kaimo bendruomenės ir VVG. Ekonominiai veiksniai Nedarbas Savivaldybėje viršija Lietuvos vidurkį; Maža darbo vietų pasiūla, ribotos uždarbio, karjeros ir savęs realizavimo perspektyvos; Savivaldybė pasižymi vienu žemiausių verslumo rodiklių Lietuvoje; Trūksta aukštos kvalifikacijos darbuotojų; Aktyviai veikia Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras; Pasienio regionas, keliantis ekonominius ir kultūrinius iššūkius; Vilkaviškio rajonas palankus turizmui vystyti. Technologiniai veiksniai Vilkaviškio rajono gyventojai yra aukšto kompiuterinio raštingumo. Savivaldybėje aktyviai naudojamos informacinės technologijos. 3 Į 7 pav. neįtraukti 14 metų jauni asmenys, nes Statistikos departamento pateiktuose šaltiniuose, jaunuoliai suskirstyti į amžiaus grupes m., m., m., m., todėl nustatyti kiek m. grupėje tiksliai yra keturiolikmečių neįmanoma.

45 45 Kiek šie ir kiti veiksniai turi įtakos jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse, socialinių problemų atsiradimui, analizuojama tolesnėje darbo dalyje, kur pristatoma empirinio tyrimo, analizuojančio jaunimo problematiką, metodika. Taip pat pateikiami susisteminti tyrimo rezultatai, atskleidžiantys ekspertų ir jaunuolių požiūrį į kaimo jaunimo socialines problemas, jų atsiradimo priežastis ir galimus sprendimo būdus Jaunimo socialinių problemų Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse empirinio tyrimo metodika Empirinį tyrimą galima apibūdinti kaip įvairios formos informacijos (faktų) gavimą esant kontaktui tarp tyrėjo ir tiriamojo objekto (Kardelis, 2005). Organizuojant šį empirinį tyrimą vadovautasi mokslininko C. M. Charles (1999) iškeltais tyrimo principais: teisiniais tyrimo dalyvio apsaugos bei slaptumo principais, etiniais principais geravališkumo, sąžiningumo, tikslių paaiškinimų tyrimo dalyviams, procedūrinio tiriamumo, glaustumo, tikėtinumo bei įvairių prasmių paaiškinimo principais. Rengiantis tyrimui, pirmiausia buvo suformuluotas tyrimo objektas, tikslas ir numatyti tyrimo tikslui įgyvendinti uždaviniai. Empirinio tyrimo objektas Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos. Empirinio tyrimo tikslas ištirti pagrindines kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone. Uždaviniai: 1. Atskleisti su kokiomis socialinėmis problemomis susiduria jaunimas gyvenantis Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse. 2. Nustatyti ekspertų požiūrį į kaimo jaunimo socialines problemas ir galimus jų sprendimo būdus. Siekiant identifikuoti pagrindines jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse problemas buvo atlikti du tyrimai: kiekybinis ir kokybinis. Įvertinus įvairių tyrimo metodų privalumus ir trūkumus, empirinio tyrimo tikslams pasiekti, buvo pasirinkti anketinės apklausos bei ekspertų pusiau struktūruoto interviu metodai, kaip efektyviausi instrumentai tirti pasirinktai temai. Kiekybinis tyrimas anketinė apklausa. Atliekant kiekybinį tyrimą, buvo pasirinkta tikslinė grupė jauni asmenys (14-29 metų), gyvenantys Vilkaviškio rajono kaimiškosiose vietovėse (gyvenvietėse, turinčiose mažiau nei 6000 gyventojų).

46 46 Siekiant išsiaiškinti jaunimui aktualias socialines problemas pagrindiniu tyrimo metodu pasirinktas empirinių tyrimų kiekybinis metodas anketinė apklausa. Šis metodas pasirinktas todėl, kad respondentas apklausą atlieką savarankiškai ir užtikrinamas anonimiškumas, dėl to yra didesnė tikimybė, kad bus atskleista tokia informacija, kurios respondentas nedrįstų pasakyti gyvai. Ne gana to, klausimynai padeda sutaupyti laiko, nes per tą laiką, kol gyvai bus apklaustas vienas žmogus, iš anksto paruoštą klausimyną gali užpildyti šimtai respondentų (Roach, 2007). Anketoje buvo naudojami uždari klausimai su galimais atsakymo variantais, kadangi respondentai (ypač jaunimas) į tokius klausimus yra labiau linkę atsakyti nei į atvirus. Be to, atsakymus į tokius klausimus galima tiksliau susisteminti bei palyginti. Anketa sudaryta iš 59 klausimų (žr. priedą Nr. 1 ). Ją sudarė 12 klausimų blokų. Kaip jau minėta ankstesnėje darbo dalyje, socialinės problemos neretai yra dualios, t. y. socialinės - ekonominės, socialinės - demografinės, socialinės - sveikatos, socialinės psichologinės, socialinės edukacinės, socialinės - pedagoginės ir kt., todėl siekiant kuo giliau ištirti ir tiksliau nustatyti jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse socialines problemas, pasirinktas toks platus klausimų spektras. Klausimai taip pat sudaryti remiantis anksčiau Jaunimo reikalų departamento užsakymu atliktu Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo problematikos tyrimu (2012). Anketos klausimų pagrįstumas pateikiamas 10 lentelėje. Eil. Nr Klausimų grupė Demografinės tiriamųjų charakteristikos Jaunimo, kaip socialinės grupės ypatybės 10 lentelė. Anketos klausimų grupės ir jų pagrįstumas Klausimų Nr. Klausimų grupės tikslas 1-8 Nustatyti respondentų demografines charakteristikas. 9 Išsiaiškinti, kokios savybės, jaunimo nuomone, jį išskiria iš kitų socialinių grupių. Mokykla ir studijos Išsiaiškinti su kokiomis problemomis jauni žmonės susiduria mokymosi įstaigose. Darbas ir karjera Nustatyti ar jauni žmonės turi darbą, kokios yra nedirbančiųjų nedarbo priežastys. Laisvalaikis Išsiaiškinti ar jauni žmonės efektyviai išnaudoja savo laisvą laiką. Mokslininkai tyrinėjantys šią sritį Anksčiau atlikti tyrimai, kuriais remtasi sudarant klausimyną - Vilkaviškio rajono N. Večkienė (2001), V. Liubinienė (2002), R. Ališauskienė, L. Žilinskienė (2001) E. Globė, A. Goštautas (2006), I. Leliūgienė (2003) L. Okunevičiūtė- Neverauskienė, J. Moskvina (2012), Ž. Židonis (2012) V. Balčiūnienė (2015), P. J. Ward, R. B. Zabriskie (2011) 6 Draugai Išsiaiškinti ar jaunimui J. Cotterell (2007) savivaldybės jaunimo problematikos tyrimas 2012). (JRD, Jaunimo situacijos Kauno mieste tyrimas (VšĮ Verslo iniciatyva, 2011).

47 reikalingi draugai. Kaimynystė Išsiaiškinti ar jauni žmonės saugiai jaučiasi savo gyvenamojoje aplinkoje. Dalyvavimas Išsiaiškinti ar jauni žmonės aktyviai dalyvauja Vilkaviškio r. visuomeniniame gyvenime. Žalingi įpročiai / Išsiaiškinti ar jaunimas turi priklausomybės problemų, susijusių su žalingais įpročiais. Psichologinė savijauta Išsiaiškinti pagrindines jaunus žmones kamuojančias psichologines problemas. Lytinė elgsena Išsiaiškinti jaunų žmonių nuostatas šeimos kūrimo ir lytinio švietimo klausimais. Jaunimo socialinės Nustatyti, su kokiomis problemos pagrindinėmis socialinėmis problemomis susiduria jauni žmonės Vilkaviškio r. E. Oberle, K. A. Schonert-Reichl, B. D. Zumbo (2011) L. J. Mahoney, A. L. Harris, J. S. Eccles (2006) V. Gudžinskienė (2013), E. Danila (2001), A. Zaborskis, N. Žemaitienė (1999) Sh. M. Suido, E. J. Shaffer (2008) L. Kann, S. Kinchen, L. Sh. Shanklin, K. H. Flint, ect. (2014) J Ruškus, A Mičiudaitė (2015), L Mooney, D. Knox, C Schacht (2014) Jaunimo reikalų departamentas Jaunimo situacijos tyrimas. (JRD, 2004). Tyrimo imtis, organizavimas ir eiga. Tyrimo respondentai buvo atrenkami paprastos tikimybinės atrankos būdu. Tai reiškia, kad buvo atrenkami visi metų respondentai, kurie gyvena kaimiškosiose Vilkaviškio rajono gyvenvietėse (kitaip tariant visi jauni asmenys, išskyrus gyvenančius Vilkaviškio mieste). Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Vilkaviškio rajone, kaime gyvenančio jaunimo 2015 m. pradžioje buvo Siekiant, kad tyrimo metu gauti rezultatai būtų patikimi, validūs ir reprezentuotų visą generalinę aibę buvo apskaičiuota tyrimo imtis, kuri parodė, kad reprezentatyviai imčiai apklausti reikia 359 respondentus. Ši imtis užtikrina 5 proc. paklaidą (su 95 proc. tikimybe). Tyrimas atliktas 2015 metų lapkričio 2016 metų vasario mėnesiais. Buvo paruošta 290 spausdintų anketų, kurios buvo duotos jaunimui užpildyti Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyriuje (jaunimui skirtų užsiėmimų metu), tokių anketų buvo užpildyta 79; taip pat buvo kreiptasi į Vilkaviškio rajono švietimo įstaigas su prašymu dalyvauti tyrime (plačiau žr. 11 lentelė), švietimo įstaigose anketų buvo užpildyta 180. Be to, buvo sukurta internetinė anketa svetainėje manoapklausa.lt, kuri buvo platinama socialinio tinklo Facebook pagalba. Ją užpildė 101 jaunas respondentas, gyvenantis Vilkaviškio rajone. Viso tyrimo laikotarpiu buvo surinkta 360 užpildytų anketų.

48 Eil. Nr lentelė. Spausdintų anketų pasiskirstymas įvairiose institucijose Įstaigos pavadinimas Išdalinta anketų (vnt.) Sugrąžinta nesugadintų (vnt.) Proc. (nuo visų anketų) 1 Marijampolės TDB, Vilkaviškio skyrius ,9 2 Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija ,2 3 Pilviškių Santakos gimnazija ,6 4 Keturvalakių mokykla-daugiafunkcinis centras ,4 5 Kybartų K. Donelaičio gimnazija Virbalio skyrius ,5 6 Vištyčio Petro Kriaučiūno mokykla-daugiafunkcinis centras* ,1 Iš viso ,7** * Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinės mokyklos-daugiafunkcinio centro moksleiviai anketas užpildė internetinėje svetainėje, manoapklausa.lt. ** Likusius 28 proc., sudaro anketos (101 vnt.), kurios buvo užpildytos internetinėje erdvėje. Duomenų analizė. Statistinei duomenų analizei naudota Microsoft Excel 10 programa. Rezultatai pateikiami prieduose Nr. 3 ir Nr. 4. Kokybinis tyrimas pusiau struktūruotas interviu. Kokybinis tyrimas pasirinktas kaip papildoma priemonė tam, kad išsiaiškinti, kiek sutampa ir kiek skiriasi jaunimo, su jaunimu dirbančių institucijų atstovų bei kaimo bendruomeninių organizacijų vadovų požiūris į kaimo jaunimo socialines problemas ir galimus jų sprendimo būdus Vilkaviškio rajone. Tyrimo instrumentas m. gruodžio 2016 m. sausio mėnesiais buvo atliktas pusiau struktūruotas su jaunimu dirbančių institucijų atstovų ir kaimo bendruomenių vadovų interviu. Anot K. Kardelio (2005), pusiau struktūruoto interviu metu laisvai formuluojant klausimus, galima lanksčiau vesti interviu, nes atsižvelgiant į informanto atsakymą, galima patikslinti klausimą, išsiaiškinti įvairius reiškinio aspektus, nuodugniau analizuoti studijuojamą situaciją ir atskleisti socialinę tikrovę tiriamųjų požiūriu. Ekspertų apklausą sudarė 15 pusiau struktūruoto interviu klausimų (žr. priedą Nr. 2). Interviu klausimų pagrįstumas pristatomas žemiau pateiktoje lentelėje. 12 lentelė. Interviu klausimų pagrįstumas Kl. Nr. Klausimas Klausimo tikslas 1-5 Demografiniai klausimai Išsiaiškinti ekspertų demografines charakteristikas. 6 Profesinė (darbinė) patirtis su jaunimu Išsiaiškinti ekspertų turimą darbo patirtį darbe su jaunimu. 7 Jaunų žmonių vertybinės nuostatos Nustatyti kaip ekspertai suvokia egzistuojančias jauno žmogaus vertybines nuostatas Jaunimo problemų identifikavimas Nustatyti kokias pagrindines jaunimo socialines problemas įžvelgia ekspertai Vilkaviškio rajone Jaunimo socialinių problemų Išsiaiškinti, ekspertų poziciją jaunimo socialinių problemų sprendimo 15 sprendimas Vilkaviškio rajono/kaimo vizija ekspertų akimis klausimais. Išsiaiškinti ekspertų Vilkaviškio rajono ateities viziją. Kokią jaunimo situaciją Vilkaviškio rajone jie mato po 5 metų?

49 49 Tyrimo organizavimas. Tyrime dalyvavo 12 ekspertų, t. y. jaunimo ir su jaunimu dirbantys asmenys, kaimo bendruomeninių organizacijų vadovai bei kiti suinteresuoti asmenys. Detalesnė informacija apie informantus pateikiama 13 lentelėje. Eil. Nr. Organizacija / institucija (interviu vykdymo laikas) 1 Vilkaviškio r. savivaldybės administracija ( / )* 2 Kaimo / miestelio bendruomenių pirmininkai ( / ) 3 Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų atstovai ( ) 4 Vilkaviškio kultūros centras ( ) 5 Vilkaviškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka ( ) 6 Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba ( ) 7 Vilkaviškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras ( ) 8 Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio jaunimo darbo centras ( ) 13 lentelė. Ekspertų, dalyvavusių tyrime, duomenys Ekspertų skaičius Užimamos pareigos Darbo su jaunimu patirtis (metais) 2 Jaunimo reikalų koordinatorė 9 Švietimo kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė - 2 Buvęs Stirniškių Suvalkų bendruomenės 2 pirmininkas Kybartų bendruomenės pirmininkas - 2 Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos 13 anglų kalbos mokytoja Vilkaviškio r. Pilviškių Santakos gimnazijos 21 direktoriaus pavaduotoja 1 Vilkaviškio Kultūros centro projektų vadovė 15 1 Vilkaviškio r. savivaldybės viešosios bibliotekos Kybartų miesto filialo vedėja 1 Vilkaviškio r. savivaldybės tarybos narys, Klausučių bendruomenės pirmininkas 2 Vilkaviškio r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Vilkaviškio r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė 1 Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio jaunimo darbo centro specialistė * Vilkaviškio r. savivaldybės administracijos darbuotojos buvo apklaustos 2015 m. balandžio mėnesį inovacijų praktikos metu Kiekvienam interviu buvo ruošiamasi iš anksto. Telefonu suderinamas susitikimo su ekspertu laikas ir vieta. Kiekvienas ekspertas buvo supažindintas su tyrimo tikslu, uždaviniais bei gautų rezultatų panaudojimu. Dar tyrimo pradžioje ekspertams buvo garantuojamas anonimiškumas. Tyrimo duomenų analizė. Interviu analizuojami kokybinės turinio analizės būdu. Pokalbis su ekspertu įrašomas į diktofoną, o po kiekvieno interviu gauta medžiaga transkribuojama, t. y. paverčiama tekstiniu pavidalu. Duomenis pavertus tekstine išraiška, jie buvo analizuojami keliais etapais: pirmas analizės etapas esminių aspektų išskyrimas. Respondento žodžiai, sakiniai sutraukiami į reikšminę mintį;

50 50 antrasis analizės etapas kodavimas. Reikšminės mintys apibendrinamos, išskiriami kodai ir įvardinami. išanalizavus visus interviu šiais dviem etapais, visi interviu bendrai kategorizuojami; trečias analizės etapas kategorizavimas. Išskiriamos kategorijos, jos aprašomos, cituojama respondentų kalba. Interpretacijos lyginamos tarpusavyje; ketvirtas analizės etapas empirinis ir teorinis generalizavimas. Kategorijų buitinė kalba paverčiama moksline. Jos apibendrinamos ir siejant su teorija pateikiamos išvados. Ekspertų atsakymai apdoroti Microsoft Excel 10 programa Ekspertų Vilkaviškio rajone apklausos rezultatų analizė Atlikus Vilkaviškio rajono jaunimo ir su jaunimo dirbančių organizacijų atstovų, kaimo bendruomeninių organizacijų vadovų ir kitų suinteresuotų veikėjų interviu, pravartu apibendrinti ir susisteminti gautus rezultatus, išskirti dažniausiai pasikartojančius atsakymus, palyginti ekspertų atsakymus su jaunimo apklausos rezultatais. 3 priedo 1 lentelėje pateikiamos demografinės ekspertų charakteristikos, nustatytos interviu metu. Kaip matyti iš pateiktos lentelės, didžioji dalis tyrime dalyvavusių ekspertų yra pakankamai kompetentingi vertinti jaunimo situaciją tiek pagal savo amžių, tiek pagal turimą išsilavinimą, gyvenimo Vilkaviškio rajone trukmę, bei darbo su jaunimu patirtį. Didžiąją ekspertų dalį sudarė metų asmenys (33 proc.), kurie dar patys yra jaunimas, todėl galima daryti prielaidą, jog jie jaunimo problemas supranta geriau, nes patys dažnai su jomis susiduria. Paaiškėjo, kad didžioji dalis ekspertų Vilkaviškio rajone gyvena nuo pat gimimo (7 asmenys), likusi dalis gyvena didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl galima teigti, jog ekspertai turi pakankamai žinių ir patirties, gyvendami Vilkaviškio rajone, kad galėtų tinkamai vertinti esamą situaciją rajone. Be to, didžioji dalis ekspertų (42 proc.) turi daugiau kaip 10 metų darbo su jaunimu patirties, 41 proc. turi iki 10 metų patirtį, likusi dalis nedirba tiesioginio darbo su jaunimu, tačiau savo darbe daugiau ar mažiau yra su tuo susijusi. Interviu apibendrinimas. Uždavus ekspertams klausimą, kokios vertybinės nuostatos būdingos jaunam žmogui?, didžioji dalis atsakė (žr. 14 lentelė.), jog jauniems žmonėms svarbiausia įdomus ir gerai apmokamas darbas (6 ekspertai), išsilavinimo siekimą paminėjo 4 asmenys, 3 išskyrė tokias vertybes kaip šeima, draugystė, pripažinimas visuomenėje.

51 Vertybinės nuostatos lentelė. Jaunimui būdingos vertybinės nuostatos (sudaryta autorės, remiantis interviu rezultatais) Eksp. skaičius (proc. nuo atsakiusių) Vertybinės nuostatos Įdomus ir gerai apmokamas darbas 6 (13%) Teisingumas 1 (2,2%) Išsilavinimas ir mokslo siekimas 4 (8,7%) Kultūringumas 1 (2,2%) Eksp. skaičius (proc. nuo atsakiusių) Šeima 3 (6,5%) Optimizmas 1 (2,2%) Draugystė 3 (6,5%) Meilės ir santykių svarba 1 (2,2%) Pripažinimas visuomenėje 3 (6,5%) Atjauta ir tolerancija 1 (2,2%) Savarankiškumas 2 (4,3%) Novatoriškumas 1 (2,2%) Kūrybiškumas 2 (4,3%) Žingeidumas 1 (2,2%) Pasitikėjimas savimi 2 (4,3%) Sąžiningumas 1 (2,2%) Laisvė ir saviraiška 2 (4,3%) Abejingumas ir apatija 1 (2,2%) Materializmas 2 (4,3%) Patyčios 1 (2,2%) Veiklumas 2 (4,3%) Susvetimėjimas 1 (2,2%) Drąsa 1 (2,2%) Didelis užimtumas 1 (2,2%) Atsakomybė 1 (2,2%) Pradėtų darbų neužbaigtumas 1 (2,2%) Buvo išskirta ir keletas neigiamų savybių abejingumas, susvetimėjimas, patyčios, darbų neužbaigimas, laiko stoka. Vienas informantas neišskyrė jokių nuostatų, teigdamas, jog šiuo laiku vertybinės nuostatos yra besikeičiančios ir nenusistovėjusios, tad konkrečių įvardinti negaliu. 15 lentelėje ekspertų įvardintos vertybinės nuostatos neabejotinai būdingos šiuolaikiniam jaunam žmogui, kuris formuojasi kaip asmenybė, stengiasi integruotis į visuomenę. Uždavus klausimą: su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria jaunimas Vilkaviškio rajone? (žr. 3 priedo 2 pav.), net 9 ekspertai paminėjo laisvalaikio praleidimo vietų trūkumą, 5 paminėjo nedarbą ir užimtumo stoką, taip pat buvo išskirtos tokios jaunimui aktualios problemos kaip motyvacijos stoka, nepriteklius, alkoholizmas, informacijos apie savanorystę trūkumas ir kt. Apibendrinant galima sutikti, jog jaunimas Vilkaviškio rajone išties turi mažai laisvalaikio praleidimo vietų. Tikėtina, jog ši situacija pasikeis į gera, nes 2016 m. vasario mėnesį Vilkaviškyje atidaryta nauja erdvė jaunimui Atviras jaunimo centras, kuriame gali rinktis ir laiką leisti metų jaunimas. Tuo tarpu jaunimo nedarbo problema ir toliau išlieka itin aktuali. Į klausimą ar jaunimas gyvenantis Vilkaviškio r. kaimo vietovėse susiduria su tokiomis pat problemomis kaip ir gyvenantis mieste?, didesnė dalis atsakiusiųjų teigė, jog ne. Dažnas iš jų minėjo, jog kaimo jaunimo problemos didesnės: manau, kad kaimuose situacija prastesnė, išskyrus bendruomenes, kurios turi įsirengusios laisvalaikio ir sporto vietas ; kaimo vietovėje gyvenančiam jaunimui sunkiau susirasti darbą, užsiimti mėgstama veikla, mokytis ir tobulėti ; mano supratimu, problemos skirtingos ir tarp miesto ir tarp atokesnių kaimo vietovių. Rajonų vietovių išskirtinumui daro įtaką net ir geografinė padėtis, t. y. socialinė rizika pasienio zonoje kur kas didesnė. Skirtingi

52 52 dalykai tarpusavyje palyginus Gižų ir Vartelių vietoves. Kai kurie atsakiusieji situaciją kaime sieja su bendruomenių veikla: manau, kad taip, tačiau tikrai ne visose kaimo vietovėse. Tose kaimo vietovėse, kur yra stiprios kaimo bendruomenės jaunimas turi veiklos ir laiką leidžia prasmingiau, neretai net ir už tuos jaunuolius, kurie mieste gyvena ; gal taip... nors dabar, suaktyvėjus kaimo bendruomenėms, jaunimas kaime gali jungtis bendroms veikloms, inicijuoti savo veiklas, generuoti ir įgyvendinti idėjas. Pasak ekspertų, daugeliu atvejų jaunimo socialinių problemų mastą galima sieti ir su kaimo bendruomenių veikla, aktyvumu ir iniciatyvomis kylančiomis vietiniame lygmenyje. Kaimo jaunimo problemos 15 lentelė. Problemos būdingos Vilkaviškio rajono kaimo jaunimui (sudaryta autorės, remiantis interviu rezultatais) Eksp. skaičius (proc. nuo atsakiusių) Kaimo jaunimo problemos Eksp. skaičius (proc. nuo atsakiusių) Nedarbas 5 (21,4%) Rūkymas 1 (3,6%) Alkoholizmas 4 (17,9%) Nusikalstamumas 1 (3,6%) Skurdas 3 (10,7%) Narkotikai 1 (3,6%) Netinkamai leidžiamas laisvalaikis 3 (10,7%) Maža papildomo ugdymo pasiūla 1 (3,6%) Emigracija 2 (7,1%) Socialinė atskirtis 1 (3,6%) Susisiekimo problema 2 (7,1%) Žemas išsilavinimas 1 (3,6%) Asocialios šeimos 1 (3,6%) Paprašius ekspertų įvardinti problemas išskirtinai būdingas kaimo jaunimui Vilkaviškio rajone (žr. 15 lentelė), didžioji dalis įvardijo nedarbą (5), alkoholizmą (4) kaimo jaunimo problemos yra nepriteklius ir asocialios, jais nesirūpinančios šeimos; tuomet dar atsiranda viena problema alkoholizmas. Dažnas jaunuolis (19 29 m.) iš kaimo neturi lėšų studijuoti, jeigu nepatenka į valstybės finansuojamas vietas arba kad ir patenka, bet šeima neturi ko jam duoti pragyvenimui. Tuomet didžiausia problema tampa nedarbas, nes kaime jį susirasti yra praktiškai neįmanoma. Be abejo, tuomet dažnas jaunuolis pradeda girtauti, o merginos auginti vaikus ir gauti pašalpas už juos, netinkamai leidžiamą laisvalaikį (3), skurdą (3), susisiekimo su rajono centru problemą (2), emigraciją (2): mažėja jaunimo, tuštėja kaimai, jaunimas išvykęs dirbti į užsienį labai retais atvejais grįžta į savo gimtinę gyventi, dirbti ir kurti gražesnį rytojų. Pagrindinė problema užimtumo stoka, nedarbas. Beveik visas jaunimas baigęs mokyklą, studijas išvyksta dirbti į užsienį, nes nori turėti saugų rytojų, statyti namus, steigti verslus ir panašiai. Pats asmeniškai turiu patirties dirbant Danijoje ir Anglijoje, tad galiu pasakyti, jog ir ten jie susiduria su nedidele emigracija iš kaimų į didmiesčius, tačiau emigracija vidinė, o ne išorinė, o praradimą kompensuoja emigrantai, kurie darbuojasi kaimo teritorijoje esančiuose ūkiuose. Skirtumas tas, jog užsienyje,

53 53 kaimo teritorijoje labai daug smulkių ir vidutinių ūkių, bei verslų, kuriuose dirba žmonės, o Lietuvoje padaryta labai didelė klaida, ES parama prieinama tik stambiems ūkiams, jaunimui norinčiam įsikurti kaime nėra galimybės, jei už nugaros nestovi finansiškai stiprūs tėvai, kurie padeda įsisavinti ES paramos lėšas. Palyginus Vilkaviškio r. jaunimo problemas bendrąja prasme ir kaimo jaunimo problemas, galima pastebėti, jog ekspertai kaip didžiausią jaunimo problemą išskiria laisvalaikio praleidimo vietų trūkumą, kai tuo tarpu kaime ši problema mažiau aktuali. Tai galima sieti su kaimo bendruomenių iniciatyvumu, laisvalaikio praleidimo vietų jaunimui stadionų, parkų, sporto aikštynų kaimo vietovėse įrengimu ir sutvarkymu. Didžiosios dalies ekspertų teigimu, jaunimo problemas sprendžia (žr. 3 priedo 4 pav.) savivaldybė (8), anot 7 apklaustųjų jaunimo problemų sprendimas priklauso nuo paties jaunimo: Pirmiausia, pats jaunimas. Kai jaunimas žinos ko nori problemas padės spręsti ir savivaldybė, ir NVO, ir švietimo įstaigos, kaimo bendruomenės. Bet kaip jau minėjau, iniciatyva turi kilti iš paties jauno žmogaus. Taip pat paminėtos NVO, švietimo įstaigos, šeima, VVG, bažnyčia ir kt.: Sprendžiančių institucijų labai daug... Vilkaviškio rajono savivaldybės taryba, Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, Marijampolės teritorinės darbo biržos Vilkaviškio skyrius, Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo pagalbos tarnyba, Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos ir t.t.. Vieno eksperto teigimu, problemos nėra efektyviai sprendžiamos: Bandyt tai bando daug kas, bet kad nieko gero iš to neišeina... Darbo birža neturi ką pasiūlyti (darbų kaime tai juk nėra...), seniūnija siunčia aplinkos tvarkyti. Jeigu jaunuolis mokosi mokykloje, tai bent pavalgyti gauna ir šiltai pusę dienos prabūna, gali lankyti veikiančius būrelius. Bendruomenės irgi siūlo tam tikrus laisvalaikio praleidimo būdus, bet socialinių problemų tai juk nesprendžia.... Apibendrinant, ekspertų atsakymus galima daryti išvadą, jog jaunimo problemos sprendžiamos chaotiškai, trūksta tarpinstitucinio ir tarpžinybinio bendradarbiavimo, nėra struktūrinio dialogo tarp institucijų ir jaunų žmonių, todėl problemų sprendimas neduoda teigiamų pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje. Anot, apklaustųjų pagrindinės prevencinės priemonės jaunimo socialinių problemų sprendime yra (žr. 3 priedo 5 pav.) švietimas (4), tačiau jos ne visada efektyvios: Mokyklose jų yra nemažai, bet labai sunku, kai jaunuolis parėjęs namo mato visai kitą vaizdą, nei bando jį parodyti pedagogai. Ką ten gali kalbėti apie kokias aukštas materijas, kai namuose skurdas ir girti tėvai..., taip pat įvairios prevencinės akcijos, projektai, renginiai: Dažniausiai tai priklauso nuo to, kokios problemos tai dienai sprendžiamos, tačiau dažniausiai prevencinės priemonės taikomos

54 54 ugdymo įstaigose, organizuojant įvairiausius renginius ir akcijas prieš patyčias, žalingų įpročių vartojimą ir pan.. Taip pat išskirta policijos vykdoma kontrolė: Žinau, kad policija organizuoja įvairias akcijas, kurių metu tikrinama nepilnamečių rūkymo, rūkalų pirkimo ir platinimo pažeidimai, alkoholinių gėrimų ir narkotinių medžiagų vartojimo, bei apsvaigusių pasirodymo viešose vietose kontrolė. Du ekspertai negalėjo įvardinti jokių taikomų prevencinių priemonių, vienas nepastebėjo efektyvių ir duodančių teigiamą rezultatą: Efektyvių kol kas nepastebiu, bet manau, jog reikėtų taikyti individualias konsultacijas, pagalbą ir paramą įsidarbinant ar įgyjant profesiją, suteikti materialinę paramą, tiems, kuriems tikrai jos reikia. Taigi, pagrindinės prevencinės priemonės yra gana tradicinės, t.y. švietimas, įvairios akcijos, projektai bei renginiai. Ekspertams uždavus klausimą kokiais būdais būtų galima įtraukti jaunimą į socialinių problemų sprendimą? (žr. 16 lentelė) šie atsakė, jog geriausia tai daryti skatinant jaunimo dalyvavimą (3) ir savanorystę (2), didinant jaunų žmonių laisvalaikio užimtumą (3), organizuojant prevencines stovyklas ir renginius (2), (žr. 3 priedo 6 pav.). Jaunimo įtraukimo į problemų sprendimą būdai 16 lentelė. Jaunimo socialinių problemų sprendimo būdai (sudaryta autorės, remiantis ekspertų interviu rezultatais) Eksp. skaičius (proc. nuo atsakiusių) Problemos sprendimo būdo paaiškinimas Jaunimo dalyvavimo skatinimas 3 (16,7%) Padeda jauniems žmonės prasmingai leisti laiką, generuoti idėjas ir jas įgyvendinti, atstovauti savo interesus. Laisvalaikio užimtumo didinimas 3 (16,7%) Padeda jauniems žmonėms sumažinti nusikalstamumo skaičių, veikia kaip žalingų įpročių prevencija. Savanorystės skatinimas 2 (11,1%) Skatina dalyvavimą, prasmingą laisvalaikį, neatlygintiną darbą visuomenės labui. Prevencinių stovyklų organizavimas 2 (11,1%) Padeda gauti informacijos žalingų įpročių, nusikalstamumo, patyčių ir kt. soc. problemų klausimais. Laisvalaikio infrastruktūros vystymas 1 (5,6%) Atsiranda daugiau jaunimui patrauklių laisvalaikio praleidimo būdų ir vietų. Informacijos prieinamumo gerinimas 1 (5,6%) Jaunimas gauna daugiau informacijos apie organizacijas ir dalyvavimo galimybes. Tarpžynybinio bendradarbiavimo gerinimas 1 (5,6%) Organizacijos bendradarbiaudamos pasiekia geresnius jaunimo problemų sprendimo rezultatus. Gerųjų pavyzdžių sklaida 1(5,6%) Pavyzdžiai iš kitų savivaldybių / miestų / šalių / organizacijų skatina įvairias idėjas įgyvendinti savo rajone. Sąlygų dirbti ir mokytis sudarymas 1 (5,6%) Jaunimas suderina dvi veiklas, siekdamas efektyvesnės integracijos į visuomenę. Darbo vietų kūrimas 1 (5,6%) Skatinamas verslumas, mažėja nedarbo problema. Profesinio informavimo gerinimas 1 (5,6%) Jauni žmonės geriau suvokia esamą situaciją darbo rinkoje, jų profesinis apsisprendimas tampa labiau motyvuotas. Verslumo skatinimas 1 (5,6%) Mažėja nedarbas, rajonas pritraukia investicijas, jauni žmonės kuriasi, gyvena ir dirba Vilkaviškio rajone.

55 55 Dar vienas pasiūlytas būdas jaunimas jaunimui: Veiksmingiausias būdas / principas jaunimas jaunimui. Tai psichologiškai gerai veikia, juolab pažįstamos aktualijos lyg ir susikalbama iš pusės žodžio. Siekiant įtraukti jaunimą į problemų sprendimą, visų pirma, derėtų parodyti jauniems žmonėms teigiamus pavyzdžius: Visų pirma jie turi pamatyti kitokį gyvenimą ne tą, kokį mato namuose. Bet kaip tai praktiškai padaryti? Labai sunku. Turėtų gal būti kiekviename kaime tarsi koks dienos centras, kur tokius vaikus (po truputį įtraukiant ir jų šeimas) mokytų atsakomybės, užsispyrimo siekti savo tikslų, šeimos biudžeto planavimo ir sudarymo, padėtų mokytis ir pan. Tokie žmonės už šį sunkų darbą turėtų gauti kažkokį atlygį. Ekspertų pasiūlyti jaunimo problemų sprendimo būdai galėtų duoti teigiamų rezultatų, jei būtų taikomi sistemingai, atsižvelgiant į jaunimo poreikius ir prioritetines problemas. Paklausus Kokius akivaizdžius rezultatus duoda jaunimo problemų sprendimas? (žr. 3 priedo 7 pav.), ekspertai įvardino, jog mažėja nusikalstamumas (3), didėja jaunimo užimtumas (3), didėja fizinių ir dvasinių vertybių gausa, mažėja nedarbas (2). Tiesa, mažėjantį nedarbą galima sieti ir su jaunimo skaičiaus Vilkaviškio rajone mažėjimu. Vienas ekspertas akivaizdžių rezultatų, sprendžiat jaunimo problemas nepastebėjo: Kol kas nematau. Socialinis postūmis suveikia per 5 metus. Šiuo metu esama gana daug atstovavimo struktūrų, strategijų, tačiau efektas abejotinas. Uždavus ekspertams klausimą Kokį Vilkaviškio rajoną jie įsivaizduoja po 5 metų?, didžioji dalis (8) buvo nusiteikę optimistiškai ir pateikė teigiamas ateities vizijas: Politinės partijos vis labiau bando pritraukti jaunimą, tad galbūt jaunimas taps politiškai aktyvesnis, galbūt daugiau jaunų veidų išvysime savivaldybės taryboje, jaunuoliai patys taps aktyviais savo problemų sprendimų ieškotojais ; Manau, jog šiek tiek pagerės infrastruktūra miestuose ir kaimo gyvenvietėse. Sumažės išvažiuojančių į užsienį jaunimo skaičius, nes Lietuvoje padidės pragyvenimo lygis ; Mano vizija optimistinė. Tikiu, kad Vilkaviškio miestas ir rajonas bus saugus, su stipriomis ir veikliomis bendruomenėmis, didesne darbo pasiūla, ypač jauniems žmonėms, Ieškodamos ekologiškos aplinkos savo atžaloms, sugrįžta jaunos šeimos, kurios kuria inovatyvias technologijas ir plėtoja verslą ; Vilkaviškio miestas ir miesteliai bus atsinaujinę su sutvarkytomis sporto, turizmo ir poilsio zonomis. Vilkaviškio rajonas taps patrauklus ne tik turistams, bet ir verslo įmonėms. Bus išspręsta jaunimo nedarbo problemos, bus išspęsta jaunų šeimų būsto problemos, pagerės verslo rėmimo sąlygos, transporto priemonių eismo infrastruktūra. Jaunimas taps aktyvus visuomeniniame gyvenime. Bus skatinama jaunimo iniciatyvos, kūrybiškumas, stiprės dėmesys kaimo jaunimui, bus išspręsta jų užimtumo problemos. Vilkaviškio mieste ir rajone veiks atviros jaunimo erdvės, kur rinksis jaunimas. Vilkaviškio rajono jaunimas bendradarbiaus su kitų

56 56 savivaldybių ir užsienio jaunimu. Bus smagu gyventi Vilkaviškio rajone!. Kiek kitokios nuomonės laikėsi pesimistiškai nusiteikę ekspertai (3): Kaimas tuštėja ir tuštės. Jaunimas neranda darbo Lietuvoje ir išvyksta į užsienį arba geria. Pagal vaikų skaičių gimnazijoje matyti, kad vaikų ir jaunimo mažėja ir dar mažės... Jeigu kardinaliai padėtis nebus keičiama, tuščių namų kaime tik daugės... ; Liūdna pripažinti, bet mano akimis, dar labiau ištuštėjusį dėl jaunimo emigracijos ; Jei nebus sprendžiamos jaunimo užimtumo ir visos kitos iš to išplaukiančios problemos, mūsų rajoną įsivaizduoju dar labiau ištuštėjusį, jaunimą nelaimingą, bebaigiantį išsikelti, dar labiau degradavusį. Bet aš tvirtai įsitikinusi, kad to nebus, nes pas mus yra tikrai nemažai protingo, sąmoningo, darbštaus jaunimo. Tikrų savo krašto ir šalies patriotų. Vieno iš apklaustųjų teigimu, ateities vizija priklauso nuo paties jaunimo: Šiaip esu optimistas ir norėčiau, kad Vilkaviškio kaimas būtų patrauklus grįžti jaunimui ir kurti gyvenimui. Tačiau žinant ką Vilkaviškio valdžia nuveikė ir nenuveikė per pastaruosius 5 metus, mano akimis to tikrai nebus. Tad viskas belieka jaunimo rankose ir belieka tikėtis, jog juos sugrąžins noras gyventi kaime ir saugi bei švari aplinka. Apibendrinant interviu rezultatus galima teigti, jog ekspertai įžvelgė tokias pagrindines Vilkaviškio rajono jaunimo socialines problemas kaip nedarbas, laisvalaikio vietų praleidimo stoka, užimtumo stoka, žalingų įpročių paplitimas, emigracija. Šių ir kitų problemų sprendėjais kalbinti asmenys įvardija Savivaldybę, NVO, švietimo įstaigas ir, žinoma, patį jaunimą. Anot ekspertų, iš dalies ir Vilkaviškio rajono ateities vizija priklauso nuo paties jaunimo. Atlikto kokybinio tyrimo rezultatai rodo, jog ekspertų išskirtos kaimo jaunimo socialinės problemos yra gana bendro pobūdžio, būdingos daugeliui Lietuvos regionų, išskirtinumo nenustatyta, tačiau prieš ieškant būdų kaip efektyviai spręsti išskirtas jaunimo problemas, pravartu išsiaiškinti, kokias pagrindines socialines problemas išskiria pats jaunimas, gyvenantis Vilkaviškio rajone Kaimo jaunimo Vilkaviškio rajone apklausos rezultatų analizė Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo problematikos rezultatų susisteminta analizė pateikiama 17 lentelėje, jaunimo atsakymus analizuojant pagal anketos klausimų grupes. Išsamūs tyrimo rezultatai (procentine išraiška) lentelėse ir paveiksluose pateikiami 4 priede.

57 Klausimų blokas Demografinės tiriamųjų charakteristiko s Jaunimo, kaip socialinės grupės ypatybės Mokykla ir studijos Darbas ir karjera Laisvalaikis lentelė. Jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse, socialinės problemos (sudaryta autorės, remiantis tyrimo rezultatais) Problemos paaiškėję tyrimo metu - Sparčiai mažėja jaunų žmonių skaičius Vilkaviškio rajone; - didelis nedirbančių ir nesimokančių, mokymuose nedalyvaujančių (NEET) jaunų žmonių skaičius rajone. - Jaunų žmonių nuomone žalingų įpročių turėjimas yra viena iš penkių pagrindinių ypatybių išskiriančių juos iš kitų socialinių grupių (greta amžiaus, laisvalaikio, laiko leidimo su draugais, pramogų). - Didelis mokymosi krūvis; - netinkamas mokytojų / dėstytojų požiūris į ugdytinius; - inventoriaus stygius švietimo įstaigose; - pasenę mokymo metodai; - mokytojų taikomas fizinis ir psichologinis smurtas, diskriminacija; - nelygybė, mokinių skirstymas į gerus ir blogus; - mokytojų negebėjimas tvarkytis su probleminiais mokiniais; - uniformų nedėvėjimas. - Jaunuoliai Vilkaviškio rajone nėra verslūs; - finansų trūkumas, per maža valstybės parama ir idėjų trūkumas pagrindiniai trukdžiai pradėti verslą kaimo vietovėse; - dažniausiai jauni žmonės dirba ne pagal įgytą profesiją; - pagrindinės nedarbo priežastys per mažas atlyginimas ir darbo patirties neturėjimas; - dalis jaunuolių yra linkę dirbti nelegalų, bet gerai apmokamą darbą; - nedirbantys jaunuoliai teigė, jog yra išlaikomi tėvų / sutuoktinio, taip pat pajamas gauna iš atsitiktinio uždarbio, socialinių pašalpų, nelegalaus darbo, nelegalios veiklos (kontrabandos). - didesnis uždarbis - priežastis, dėl ko jaunuoliai linkę palikti savo gimtąjį kraštą ir keltis gyventi kitur. - Dažniausiai laisvalaikį Vilkaviškio r. jaunimas leidžia neefektyviai, t. y. internete, žiūrėdami TV; - retai skiria laisvo laiko kultūrinei veiklai knygų skaitymui, lankymuisi parodose, koncertuose, kine; - retai lankosi kavinėse, sportuoja; - jaunuoliai beveik neskiria laiko aktyviam dalyvavimui savanorystei, dalyvavimui NVO veiklose, būreliams; - laiko trūkumas, atoki gyvenamoji vieta (susisiekimo problema), brangios pramogos, laisvalaikio praleidimo vietų ir būdų stoka pagrindinės priežastys lemiančios neefektyvų jaunimo laisvalaikio praleidimą. Tai reiškia, kad... Jaunimas siekia geresnių gyvenimo standartų, kurie nėra tinkamai užtikrinti Vilkaviškio rajone, todėl išvyksta iš rajono; dėl prastos ekonominės situacijos, nedarbo, išaugusio socialinių pašalpų poreikio ir kt., auga NEET skaičius. Žalingi įpročių turėjimas plačiai paplitęs Vilkaviškio rajono žmonių tarpe; jaunimas nesigėdija prisipažinti, jog turi priklausomybių. Vilkaviškio rajono mokyklose būtina atnaujinti infrastruktūrą, mokymosi priemones ir būdus, nes jaunuoliai pasigenda inovatyvių, šiuolaikiškų, pritaikytų prie besikeičiančios aplinkos, atliepiančių jauno žmogaus poreikius mokymo metodų taikymo. Švietimo įstaigose jaunuoliams suteikiamas netinkamas profesinis orientavimas (neatitinkantis Vilkaviškio rajono darbo rinkos poreikių), dėl ko jaunuoliams sunku įsilieti į darbo rinką; Dėl mažo darbo užmokesčio jaunuoliai linkę neturėti socialinių garantijų, tačiau dirbti nelegalų gerai apmokamą darbą arba gyventi iš socialinių pašalpų ar išlaikomi tėvų / sutuoktinio. Darbas daugeliu atveju nėra jaunų žmonių siekiamybė, prioritetas, vertybė. Laisvu metu jaunuoliai netobulėja kaip asmenybės, neskiria laiko savo aktyviam visuomeniniam ir kultūriniam gyvenimui. Iš dalies taip yra dėl mažai išplėtotos jaunimo laisvalaikio infrastruktūros Vilkaviškio rajone. Draugai Problemų nenustatyta. Jaunuoliai yra socialūs, jiems nekyla problemų ieškant draugų. Kaimynystė - Trečdalis jaunų žmonių ne visada jaučiasi saugūs savo Įgyvendintos ne visos priemonės saugios gyvenamojoje aplinkoje; gyvenamosios aplinkos kūrimui ir - nepakankamas gatvių apšvietimas, asmenys apsvaigę nuo užtikrinimui Vilkaviškio rajono psichotropinių medžiagų, paauglių grupuotės, neatsargūs kaimiškosiose vietovėse.

58 58 vairuotojai, nepakankama policijos apsauga, asocialūs kaimynai, aplinkinių abejingumas, palaidi šunys pagrindinės nesaugumo gyvenamoje aplinkoje priežastys. Dalyvavimas - Vilkaviškio rajono jaunuoliai nėra linkę dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje; - aktyviausias besimokantis jaunimas, kiti neįsitraukia į aktyvų visuomeninį gyvenimą, NVO veiklas; - nedalyvavimo priežastys: laiko ir informacijos apie organizacijas stoka, drąsos trūkumas, per jaunas amžius, negalėjimas rasti tinkamos organizacijos, susisiekimo problema, organizacijų stygius; - penktadalis jaunuolių nėra pilietiškai aktyvūs, t. y. nebalsuoja rinkimuose, nors turi tam teisę. Žalingi įpročiai / priklausomybė s Psichologinė savijauta Lytinė elgsena Jaunimo socialinės problemos - Alkoholis labiausiai paplitęs žalingas įprotis jaunų žmonių tarpe; - noras atsipalaiduoti pagrindinė alkoholio vartojimo priežastis; - alkoholis dažniausiai naudojamas, esant progai (pvz. gimtadieniai); - nepaisant draudimų dalis jaunuolių turi galimybę įsigyti alkoholio ir tabako gaminių parduotuvėse, nors yra nepilnamečiai; - dalis jaunuolių vartoja kontrabandinę degtinę ar cigaretes; - didelė dalis jaunuolių turi priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto (t. y. per dieną praleidžia 3-5 val. ir daugiau). - Jaunus žmones dažniausiai kamuoja nerimas, nepasitikėjimas savimi, liūdesys, nemiga, baimė, nepilnavertiškumo kompleksas, nepasitikėjimas aplinkiniais; - save kaip visuomenės narius jauni žmonės dažniausiai linkę vertinti gerai ir vidutiniškai, bet ne labai gerai; - nepasitikėjimas savimi, baimė apsijuokti, patiriamas psichologinis ir fizinis smurtas, aplinkinių įtaka pagrindinės priežastys, lemiančios jauno žmogaus žemą savęs vertinimą; - nuolatinis nepriteklius, gyvenimas su vienu iš tėvų, tėvų bedarbystė pagrindinės problemos, su kuriomis jaunuoliai susiduria šeimoje. - Vilkaviškio rajono jaunuolių lytinė elgsena yra ydinga; - penktadaliui tyrime dalyvavusių jaunuolių trūksta informacijos lytinio švietimo klausimais; - dažniausiai pirmuosius lytinius santykius jaunuoliai turi nesulaukę pilnametystės; - didesnė dalis jaunuolių lytinio akto metu nenaudoja apsisaugojimo priemonių; - nemaža dalis jaunuolių nevengia atsitiktinių lytinių santykių. - Pagrindinės jaunimo išskirtos socialinės problemos polinkis į žalingus įpročius, nedarbas, laisvalaikio užimtumo galimybių ir vietų stoka, didelė jaunimo emigracija, sunki materialinė padėtis, žiaurumas, smurtas, nepakantumas, patyčios, nekultūringumas, ankstyvi lytiniai santykiai ir kt. NVO, švietimo įstaigos, kaimo bendruomeninės organizacijos, neformalios jaunimo grupės ir kiti suinteresuotieji asmenys geba į savo veiklas pritraukti tik aktyvųjį jaunimą, kuris sudaro mažesniąją dalį rajono jaunų žmonių. Jaunuoliai nedalyvaudami visuomeniniame gyvenime neprisideda ir prie savo socialinių problemų sprendimo. Alkoholio vartojimo kultūra plačiai paplitusi jaunų žmonių tarpe. Sumažinti alkoholizmo mastų nepadeda nei draudimai, nei apribojimai, nei baudos. Narkotikų vartojimas nėra paplitęs reiškinys Vilkaviškio rajone. Priklausomybė nuo kompiuterio dažnai tampa jaunimo neprasmingo laisvalaikio praleidimo priežastimi. Jauniems žmonėms trūksta pasitikėjimo savimi, jiems svarbi aplinkinių nuomonė ir pripažinimas. Lytinis švietimas mokyklose nepakankamas. Kadangi jaunėja lytinius santykius pradedančių asmenų amžius, derėtų specializuotas lytinio švietimo pamokas pradėti vesti kuo anksčiau. Vilkaviškio rajono jaunimo išskirtos aktualiausios socialinės problemos neunikalios, bendro pobūdžio, paplitę daugelyje Lietuvos regionų. Pažymėtina, jog tyrime dalyvavusio jaunimo, ir ekspertų nuomonė, dėl kaimo jaunimo socialinių problemų sprendėjų sutapo, anot jų socialines problemas turėtų spręsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, pats jaunimas, švietimo įstaigos, šeimos nariai, NVO ir kt. suinteresuotieji asmenys. Tam, kad jaunų žmonių problemos būtų sprendžiamos, situacija kaime

59 59 pasikeistų, neigiami demografiniai, socialiniai, ekonominiai pokyčiai įgautų priešingas tendencijas, valstybės ir vietos valdžios politika kaimo ir jaunų žmonių atžvilgiu turėtų pasikeisti iš esmės, nes kol kas nepakanka politinės valios sprendimų susidariusiai situacijai stabilizuoti ir teigiamiems pokyčiams pasiekti. Atlikus empirinį tyrimą paaiškėjo, jog jaunimo problemos metai iš metų keičiasi nedaug. Kaip jau buvo minėta teorinėje dalyje, XIX a. pab. XX a. pr. pagrindinės jaunų žmonių problemos Lietuvoje buvo ekonominis skurdas, žalingi įpročiai ir išsimokslinimo siekimas (Urmonienė, 2004). Tuo tarpu palyginus šių dienų skirtingus jaunimo problematikos tyrimus nustatyta, kad kai kurios jaunimo problemos išlieka tos pačios (žalingi įpročiai, sunki materialinė padėtis), o kai kurias keičia naujos, pvz. šiai dienai ypač aktuali yra jaunų žmonių nedarbo, emigracijos problema, tačiau išsilavinimo siekimas į jaunimo problemų penketą nebepatenka (žr. 18 lentelė). Eil. Nr. 18 lentelė. Pagrindinių jaunimo problemų skirtinguose jaunimo problematikos tyrimuose palyginimas (sudaryta autorės) Jaunimo reikalų departamento atliktas Jaunimo problematikos tyrimas (2004 m.) Jaunimo nuomonė 30 m. ir vyresnių nuomonė m. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų tyrimas Jaunimo nuomonė Ekspertų nuomonė Problemos Problemos 1. Polinkis į žalingus Nedarbas Polinkis į žalingus Nedarbas įpročius įpročius 2. Nedarbas Mokamas mokslas* Nedarbas Polinkis į žalingus įpročius 3. Mokamas mokslas* Polinkis į žalingus įpročius Laisvalaikio, užimtumo Sunki materialinė padėtis galimybių stoka 4. Laisvalaikis, užimtumas Laisvalaikis, užimtumas Jaunimo emigracija Laisvalaikio, užimtumo galimybių stoka 5. Sunki materialinė padėtis Didelis nusikalstamumas* Sunki materialinė padėtis Jaunimo emigracija 16. Jaunimo emigracija* 7. Sunki materialinė padėtis* 13. Jaunimo emigracija* *Problemų pozicija (reikšmingumas) ankstesniuose tyrimuose Kaip matyti iš 18 lentelės 2004 metais ir m. pagrindinės jaunimo problemos skiriasi nedaug. Per daugiau nei dešimtmetį prie pagrindinių jaunimo problemų jauni žmonės ir tyrime dalyvavę ekspertai linkę priskirti jaunimo emigraciją, kuri 2004 metais net nepateko į pagrindinių jaunimo problemų dešimtuką, o šiomis dienomis patenka tarp penkių opiausių ir labiausiai rajono jaunimui aktualių problemų. Siekiant teigiamų jaunimo problemų sprendimo pokyčių būtina problemas spręsti kompleksiškai ir sistemingai, o ne chaotiškai. Dėl šios priežasties tikslinga išskirti ir giliau analizuoti reikšmingiausias, Vilkaviškio rajono jaunimui aktualiausias, tyrimo metu jaunų žmonių ir

60 60 ekspertų atsakymuose dažniausiai pasikartojančias kaimo jaunimo socialines problemas (žr. 19 lentelė). Eil. Nr. 19 lentelė. Reikšmingiausios Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos (sudaryta autorės, remiantis empirinio tyrimo rezultatais) Identifikuotos reikšmingiausios kaimo jaunimo socialinės problemos Problemos tipas 1 Nedarbas Socialinė - ekonominė 2 Laisvalaikio, užimtumo galimybių stoka 3 Polinkis į žalingus įpročius 4 Didelė jaunimo emigracija 5 Sunki materialinė padėtis (skurdas / nepriteklius) Socialinė - edukacinė Socialinė - sveikatos Socialinė - demografinė Socialinė - ekonominė Pasiūlymai problemoms spręsti Profesinio informavimo gerinimas, individualios konsultacijos profesinio apsisprendimo klausimais, verslumo skatinimas, darbo vietų jauniems žmonėms kūrimas, materialinė parama įsidarbinant, įgyjant profesiją, steigiant naujas darbo vietas ir kt. Jaunimo dalyvavimo, savanorystės ir pilietiškumo skatinimas, viešųjų erdvių patrauklių jaunimui kūrimas, informavimo apie jaunimo organizacijas ir jų veiklą gerinimas ir kt. Švietimas, konsultavimas, prevencinės akcijos ir renginiai, policijos reidai ir draudimai, pokalbiai gerosios patirties perėmimui (su tais, kurie yra atsisakę žalingų įpročių), stovyklos ir kt. Tarpžinybinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo skatinimas, darbo vietų kūrimas, verslumo skatinimas, laisvalaikio infrastruktūros gerinimas ir kt. Nemokamos šeimos biudžeto planavimo konsultacijos, finansinė valstybės/savivaldybės parama tiems, kuriems labiausiai jos reikia, parama darbo vietoms steigti, verslumo skatinimas ir kt. Išanalizavus reikšmingiausias Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialines problemas ir pristačius galimus jų sprendimo būdus, toliau pateikiama kaimo jaunimo socialinės aplinkos SSGG analizė, metodas, kuris neretai taikomas kaimo plėtros procesuose, kaip vienas iš instrumentų probleminėms situacijoms spręsti. Anot V. Atkočiūnienės ir R. Vaišnoraitės (2012), stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (toliau SSGG) analize siekiama įvertinti vietovės gebėjimą prisitaikyti prie išorės pokyčių, pasinaudojant vidinėmis vietovės savybėmis. Tai strateginio planavimo priemonė, suteikianti informacijos bei padedanti sujungti išteklius ir pajėgumus į konkurencingą aplinką. Siekiant išanalizuoti Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo vidinės ir išorinės socialinės aplinkos ypatybes pateikiama SSGG analizė, atlikta remiantis empirinio tyrimo rezultatais (ekspertų ir jaunimo atsakymais).

61 61 20 lentelė. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės aplinkos SSGG analizė STIPRYBĖS º Stiprios kaimų bendruomeninės organizacijos prisideda prie jaunų žmonių įtraukimo ir užimtumo didinimo. º 2016 m. vasario mėn. Vilkaviškyje atidaryta nauja laisvalaikio erdvė m. jaunimui - Atviras jaunimo centras. º Jaunuoliai jaučia palaikymą šeimoje - su smurto ar kitomis problemomis artimoje aplinkoje nesusiduria. º Plačiai taikomos įvairios prevencinės priemonės jaunų žmonių socialinių problemų sprendimui - švietimas, akcijos, renginiai, projektai, policijos reidai ir kt. º Jaunuoliai jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje, t.y. kaimynystėje. º Jaunimas vis labiau įtraukiamas į Savivaldybės darbo grupes, komisijas ir tarybas. º Išplėsta Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro bei Muzikos mokyklos veikla kaimiškose vietovėse. GALIMYBĖS º Socialinio verslo skatinimas ir plėtra. º ES parama jaunimo laisvalaikio vietų kūrimui ir plėtrai. º ESF projektai integravimui į darbo rinką, sugrąžinimui į švietimo sistemą, pagalba savarankiškos veiklos pradėjimui. º Neformalaus ugdymo padalinių steigimas kaimo vietovėse. º Konstruktyvus dialogas tarp vietos valdžios ir jaunų žmonių. º Jaunimas - jaunimui metodo taikymas, įtraukiant jaunimą į jų problemų sprendimą. º Vietinių jaunimo iniciatyvų skatinimas, įtraukiant ne tik aktyvų, bet ir pasyvų jaunimą. SILPNYBĖS º Jaunimas Vilkaviškio rajone turi nepakankamai laisvalaikio praleidimo vietų ir būdų. º Nedarbas viena didžiausių jaunimo socialinių - ekonominių problemų. º Trūksta lyderių ir autoritetų jaunų žmonių tarpe. º Jaunuoliai savo laisvą laiką leidžia neefektyviai º Jaunuoliai nėra aktyviai įsitraukę į NVO veiklas, būrelius, neskiria laiko aktyviam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime. º Savivaldybės finansinė parama jaunimo veikloms pastaraisiais metais yra sumažėjusi. º Žalingi įpročiai - ypač alkoholio vartojimas, ypač didelė problema jaunų žmonių tarpe. GRĖSMĖS º Sparčiai mažėja jaunų žmonių skaičius Vilkaviškio rajone. º Vangiai vyksta švietimo sistemos, verslo sektoriaus plėtra. º Mažėja jaunų kvalifikuotų darbuotojų rajone. º Didelė socialinė rizika pasienio zonoje gyvenančiam jaunimui. º Plinta kaimų nykimo Vilkaviškio rajone tendencijos. º Sparčiai nyksta kaimo socialinė infrastruktūra. º Kaimo jaunimui kyla iš kartos į kartą besitęsianti grėsmė atsidurti socialinėje atskirtyje. Atlikus Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės aplinkos analizę parengta Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų SSGG 2x2 matrica. SSGG matricos pagalba nustatyta, kuris veiksnių laukas yra stipriausias, o kuris silpniausias bei kaip veiksniai koreliuoja tarpusavyje (žr. 5 priedą). Kaip matyti iš 5 priede pateiktos matricos, stipriausi yra silpnybių ir galimybių bei stiprybių ir galimybių laukai, gana stiprus silpnybių ir grėsmių laukas, o silpniausias stiprybių ir grėsmių laukas. Siekiant teigiamų pokyčių sprendžiant kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone, pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį į tai, kaip ištaisyti silpnybes, pasinaudojant galimybėmis bei kaip panaudoti stiprybes galimybėms įgyvendinti. Taigi, apibendrinant šį skyrių, ir atlikto empirinio tyrimo rezultatus, galima daryti išvadą, jog reikšmingiausios jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse socialinės problemos

62 62 yra polinkis į žalingus įpročius, nedarbas, laisvalaikio, užimtumo galimybių stoka, didelė jaunimo emigracija ir kt. Šios problemos didele dalimi tampa kitų socialinių problemų atsiradimo priežastimi, taip pat jos užkerta kelią, skyriaus pradžioje minėtos Vilkaviškio rajono jaunimo vizijos įgyvendinimui (žr. 8 pav.). 8 pav. Jaunimo problemos, trukdančios Vilkaviškio rajono jaunimo vizijos įgyvendinimui (sudaryta autorės, remiantis empirinio tyrimo rezultatais) Pateiktoje iliustracijoje apskritimai simbolizuoja jauno žmogaus savybes, numatytas Vilkaviškio rajono jaunimo vizijoje, o kvadratėliuose pateikiamos Vilkaviškio rajono jaunimo socialinės problemos dėl kurių egzistavimo, vizijos įgyvendinimas tampa sudėtingu procesu. Kaip matyti iš pateiktos iliustracijos, kol nebus sumažinti šių socialinių problemų mastai, t.y. kol jaunimas neįsitrauks į aktyvų visuomeninį gyvenimą, kol nebus sumažintas nedarbas ir emigracijos mastai, kol laisvalaikis bus leidžiamas netinkamai ir t.t., tol Vilkaviškio rajono jaunimo vizija nebus įgyvendinta. Pasiūlymai, būdai ir galimybės, kaip būtų galima spręsti šias jaunų žmonių problemas pateikiami kitoje, projektinėje darbo dalyje, kurioje taikant įvairius kūrybinio problemų sprendimo metodus, ieškoma būdų, kurie duotų teigiamus pokyčius Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo procese.

63 63 3. VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ SPRENDIMO BŪDAI IR GALIMYBĖS Sklandžiai įgyvendini viešąjį valdymą sudėtinga tiek nacionaliniu, tiek vietos lygmeniu. Anot B. Mikulskienės (2011), naujai iškylančios problemos kelia netikėtų iššūkių valstybės valdymui, kadangi būtina tinkamai ir greitai reaguoti į pokyčius, bei sąmoningai inicijuoti naujus pokyčius užkertant kelią besiformuojantiems nepageidaujamiems reiškiniams. Viešoji vadyba vis dažniau užsimena apie naujų metodologijų poreikį vadybą, paremtą gerąją patirtimi, t. y. sprendimais, kurie pasiteisino kitoje erdvėje ir kitu metu. Remiantis šiais principais, galima daryti išvadą, jog vadybiniai principai gali būti ta pridedamoji vertė, kuri į viešojo sprendimo priėmimą bei į opių visuomenės problemų sprendimą įneštų naujumo, spartos, sukurtų atsakomybės mechanizmų atsiradimo prielaidas. Šioje, projektinėje darbo dalyje, remiantis įvairiais vadybiniais kūrybinio problemų sprendimo metodais, ieškoma būdų ir galimybių, kaip būtų galima spręsti Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo metodų paieška Problemų sprendimo paieškos ypač dažnas reiškinys vadyboje ir administravime. Problemų sprendimas susideda iš šešių pagrindinių etapų: 1) problemos paieškos ir įvertinimo (esamos padėties suvokimo), 2) duomenų paieškos ir rinkimo, 3) problemos performulavimo ir konkretizavimo (struktūrizavimo), 4) idėjų paieškos ir generavimo, 5) problemų šaknų ir sprendimų paieškos (pasirinkimo), 6) sprendimų diegimo bei įgyvendinimo (Obrazcovas, 2012). Tai vadinama kūrybiniu problemų sprendimu. Šis kūrybinis problemų sprendimo procesas pavaizduotas 9 paveiksle. Naudojant kūrybinį problemų sprendimo metodą galima spręsti daugelį vadybinių ir viešojo administravimo problemų. Remiantis minėtais problemų sprendimo etapais, atlikta Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimų paieška (plačiau apie atliktus etapus žr. 9 pav.)

64 64 9 pav. Kūrybinio problemų sprendimo procesas (sudaryta autorės, remiantis Obrazcovas, 2012) Paveiksle pateikiami problemos sprendimo etapai, siejant juos su konkrečiais žingsniais, kurie buvo atlikti analizuojant pasirinktą temą. Šiuo metu esama penktajame etape, kuomet reikia atlikti problemų šaknų ir sprendimų paiešką. Tam pasirinkti Problemų medžio ir Penki KODĖL metodai, tačiau prieš tai, siekiant rasti tinkamus problemų sprendimo būdus, svarbu tinkamai suklasifikuoti problemas, nes visuomenėje kylančios problemos dažnai yra ne vienmatės, o daugiamatės, t. y. joms spręsti reikalingi tam tikri, specifiniai sprendimo būdai. Kaip teigia, B. Mikulskienė (2011), siekiant surasti tinkamiausią sprendimo būdą ir tikintis išsirinkti tinkamą sprendinį būtina pažinti problemos esmę. C. M. Sherpereel (2006), siūlo problemas klasifikuoti pagal problemos sudėtingumo lapsnį ir būdą. Autorius išskiria tris sprendimo rūšis (žr. 21 lentelė).

65 Sudėtingumo lygis Pirmo sudėtingumo laipsnis Antro sudėtingumo laipsnis Trečio sudėtingumo laipsnis lentelė. Problemų klasifikavimas pagal problemos sudėtingumo laipsnį (sudaryta autorės remiantis Scherpereel (2006)) Bruožai Sprendinys Metodai Tyrimo metu nustatytos problemos -Statinės - paprastos - vienmatės - ribotas alternatyvų skaičius -ribotas kriterijų ir parametrų skaičius - Vidutiniškai rizikingos - vidutiniškai apibrėžtos - statistiškai reikšmingos - Rizikingos - neapibrėžtos - sprendžia ateities klausimus - daugiamatės - kompleksinės (tikslų, kriterijų, parametrų prasme) - parametrai gali būti nepamatuojami Vienintelis Labiausiai tikėtinas Jų nėra, nė vienas nėra geriausias - Imitacija - Tiesinis programavimas - Dedukcija - Tikimybių teorija - Lošimų teorija - Sprendimų medžiai - Kūrybingieji - Adaptyvūs - Ekspertų nuomonė Laisvalaikio, užimtumo galimybių stoka Polinkis į žalingus įpročius - Nedarbas - Didelė jaunimo emigracija - Sunki materialinė padėtis Kaip matyti iš pateiktos lentelės penkios reikšmingiausios, empirinio tyrimo metu nustatytos, Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės problemos suklasifikuotos pagal sudėtingumo laipsnį. Pirmo sudėtingumo laipsnio yra laisvalaikio, užimtumo galimybių stokos problema, nes ją spręsti paprasčiausia, sukūrus daugiau laisvalaikio praleidimo erdvių patrauklių jaunimui kaimo vietovėse, problema būtų sprendžiama. Tuo tarpu polinkis į žalingus įpročius priskirtas antro sudėtingumo laipsnio problemoms, kadangi tai statistiškai reikšminga, vidutinio rizikingumo problema. Trečio sudėtingumo problemoms priskirtos nedarbo, emigracijos bei sunkios jaunimo materialinės padėties problemos, kadangi nėra vieno jų sprendimo būdo, jos yra kompleksinės, sprendžiamos ilgalaikėje perspektyvoje. Išanalizavus šias problemas plačiau nesunku įžvelgti priežasčių pasekmių ryšius tarp identifikuotų problemų. Tam puikiai tinka vienas iš kūrybinių problemų sprendimo būdų problemų medis, kuris skirtas vizualizuoti išanalizuotas problemas. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų problemų medis pateikiamas 10 paveiksle.

66 Jaunimas neturi motyvacijos imtis iniciatyvos ir generuoti idėjas Neremiamos jaunimo iniciatyvos Skiriama mažiau pinigų jaunimo politikai vykdyti Patiriamas psichologinis ir fizinis smurtas Konfliktai šeimoje 66 Nesaugumas gyvenamojoje aplinkoje Paauglių grupuotės Neigiamas kaimo įvaizdis Socialinė degradacija Nepilnavertis gyvenimas Socialinė atskirtis Žemas savęs kaip visuom. nario vertinimas Mažėja savivadybės biudžetas Psichologinės problemos Agresija Nusikalstamumas Mažos pajamos Kaimas tampa nepatraukli vieta gyventi jaunoms šeimoms Kontrabanda Kvalifikacijos ir turimų darbinių įgūdžiū praradimas Nelegalus darbas Daugėja socialinių pašalpų gavėjų Polinkis į žalingus įpročius JAUNIMO NEDARBAS Sunki materialinė padėtis Emigracija Nyksta kaimo socialinė infrastruktra Tuštėja kaimai Mažas darbo užmokestis Negebėjimas kurti sau darbo vietos Darbdavių nepasitikėjimas jaunimu Darbo pasiūla neatitinka darbo paklausos Pašalpos neskatina ieškotis darbo Verslumo įgūdžių stoka Pradinio kapitalo neturėjimas Sukuriama mažai darbo vietų Nepopuliarinamas profesinis mokymas Ydinga valstybės socialinės apsaugos politika Infromacijos apie organizacijas stoka Sunku pradėti verslą kaime Darbo patirties ir įgūdžių stoka Neskatinama ir nepopulairinama savanorystė ir dalyvavimas visuomeninių organizacijų veikloje Nepakankamas laisvalaikio ir užimtumo galimybių pasirinkimas Susisiekimo problema Savivaldybėje vyrauja smulkus verslas Savivaldybė mažai patraukli investuotojams Savivaldybėje nėra profesinio orientavimo sistemos Organizacijų uždarumas Organizacijos nutolę nuo kaimo vietovių 10 pav. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų medis

67 67 Kaip matyti iš 10 pav. nedarbas yra pagrindinė Vilkaviškio kaimo jaunimo socialinė problema. Nepakankamas laisvalaikio ir užimtumo galimybių pasirinkimas yra viena iš daugelio jaunimo nedarbo atsiradimo priežasčių. Tuo tarpu polinkis į žalingus įpročius, sunki materialinė padėtis, emigracija yra nedarbo pasekmės, nors tam tikrais atvejais, galėtų būti interpretuojamos kaip priežastys, pvz. dėl žalingų įpročių (pvz. alkoholizmo) problemos jaunas žmogus neranda darbo, arba dėl sunkios materialinės padėties neturi lėšų mokytis, įgyti išsilavinimą, profesiją ir tai jam užkertą kelią gauti gerai apmokamą darbą, integruotis į darbo rinką. Taip pat yra svarbu nustatyti ryšius tarp nedarbo problemos poveikio skirtingų amžiaus grupių jaunuoliams, nes iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklose metų jaunuoliams ši problema nėra aktuali. 22 lentelėje pateikiamas nedarbo problemos daromas poveikis skirtingo amžiaus grupių jaunimui. 22 lentelė. Nedarbo problemos įtaka skirtingoms jaunimo pagal amžių grupėms (sudaryta autorės) Amžius Problemos daroma įtaka m. Jauni žmonės netenka galimybės padirbėti vasaros metu ir įgyti patirties bei užsidirbti; anksti palikę mokyklą turi mažai galimybių įsidarbinti; dėl nedarbo problemos emigruoja tėvai vaikai lieka augti vieni ar su seneliais, negauna pakankamai dėmesio, atsiranda auklėjimo spragos, netinkamai leidžia laisvalaikį, šlaistosi gatvėse, susideda su netinkamomis kompanijomis, įninka į žalingus įpročius, linkę nusikalsti ir t. t m. Apsunkinamas savarankiško gyvenimo pradėjimas ir integracija į visuomenę; ilgėja jaunimo atsiskyrimo nuo tėvų procesas; neįsiliejus į darbo rinką gilėja psichologinės problemos (mažėja savivertė, auga nepasitikėjimas savimi), smunka savęs kaip visuomenės nario vertinimas, didėja galimybė atsidurti socialinėje atskirtyje m. Sunku įsitvirtinti visuomenėje; nėra galimybės išlaikyti save, kurti ir išlaikyti šeimą; sunku patenkinti kasdienius poreikius; visuomenės narių nepripažinimas ir atstūmimas; grėsmė atsidurti visuomenės užribyje; įnikti į žalingus įpročius, užsiimti nelegalia veikla, nusikalsti ir pan. Siekiant giliau išanalizuoti jaunimo nedarbo problemą Vilkaviškio rajone, pasitelkiamas 5 KODĖL metodas (žr. 11 pav.). Šio metodo esmė yra klausimo KODĖL iškėlimas esamai problemai penkis kartus iš eilės. Kiekvienas gautas atsakymas vis labiau artina prie problemos šaknų. Taip atrandamas tinkamas, o ne paviršutiniškas problemos sprendimas (Obrazcovas, 2012).

68 68 11 pav. Jaunimo nedarbo analizė, taikant 5 KODĖL metodą Kaip matyti iš pateikto paveikslo egzistuoja priežastinis ryšys tarp problemų, t. y. jos yra tarpusavyje susiję, pvz.: žemas verslumo lygis atsiranda iš žinių ir kompetencijų kaip pradėti verslą nebuvimo ir pan. Jei šis paveikslas yra skaitomas iš apačios į viršų, tuomet išryškėja pasekmių ryšiai, pvz.: dėl netinkamo profesinio orientavimo, rajono jaunimas pasirenka darbo rinkos neatitinkančias profesijas, negeba patys savęs įdarbinti, kurti sau darbo vietas ir pan. Vis dėlto, remiantis šiuo paveikslu, galima daryti išvadą, jog jaunimo nedarbo problema kyla iš netinkamo darbo situacijos rajone interpretavimo ir suvokimo, pvz. remiantis 2016 m. įsidarbinimo galimybių barometru Marijampolės apskrityje, didžiausią tikimybę įsidarbinti turi tokių specialybių darbuotojai kaip baldžiai, kepėjai ir konditeriai, medienos meistrai, padavėjai, siuvėjai, kailininkai, statybininkai, buhalteriai, gydytojai, mechanikos inžinieriai. Mažiausios galimybės socialiniams pedagogams, ekonomistams, teisininkams, verslo paslaugų vadybininkams, sekretoriams ir kt. (LDB, 2016). Paradoksalu, tačiau į darbo biržą dažniausiai kreipiasi būtent šių profesijų absolventai. Žinoma, nekvalifikuotiems (be profesijos) jauniems bedarbiams, taip pat labai sunku įsilieti į darbo

69 69 rinką. Kaip jau minėta, dėl užsitęsusios integracijos į darbo rinką, kuri ypač sudėtinga kaimo vietovėse, kyla daugybė kitų socialinių problemų, tačiau jas galėtų spręsti Vilkaviškio rajono jaunų žmonių gebėjimas save įdarbinti, t. y. kurti verslą, sėkmės atveju sukuriant darbo vietas ne tik sau bet ir kitiems metais, Ispanijoje vykusio ES šalių susitikimo metu, kuriame buvo nagrinėjami jaunimo įdarbinimo ir socialinės sanglaudos klausimai, bendrosiose išvadose (Joint conclusion..., 2010) pažymima, jog jaunimo verslumas ir savęs įdarbinimas yra vieni iš svarbiausių jaunimo nedarbo mažinimo šaltinių. Vis dėlto, jaunų žmonių verslumo skatinimo sistemos kaimo vietovėse įdiegimas sudėtingas procesas galintis sukelti ne tik Vilkaviškio rajono vietos plėtros veikėjų palaikymą, bet ir pasipriešinimą pokyčiams ir inovacijoms, dėl didelių įgyvendinimo kaštų ir kitų priežasčių. Sprendimo priėmimo palaikymui ir pasipriešinimui nustatyti vokiečių socialinis psichologas K. Lewin (1951) yra sukūręs jėgų lauko analizės metodą, kuris dažniausiai naudojamas papildyti informacija sprendimo priėmimo procesą planavimo ir pokyčių įgyvendinimo metu. Šiuo metodu siekiama parengti suvokiamą situacijos apžvalgą, kurioje atsispindi, poveikį situacijai darančios arba galinčios daryti jėgos, jų šaltiniai ir stiprumas. Anot B. Mikulskienės (2011), tai metodas, leidžiantis diversifikuoti požiūrius ir ieškoti adekvačių sprendimo būdų. Veikimo erdvė vadinama lauku, sąveika jėgomis, (žr. 12 pav.). 12 pav. Jėgų lauko analizės metodas

70 70 Taikant šį metodą, galima įvardintas jėgas įvertinti balais pagal jų stiprumą, tačiau tai tikslinga daryti tuo atveju, jei problema sprendžiama ir metodas taikomas grupėse, o ne individualiai. Šiuo atveju metodas panaudotas kaip imitacinė priemonė sprendimo diegimo paieškos ir įgyvendinimo etape, parodanti konkretaus problemos sprendimo priėmimo palaikančių ir prieštaraujančių pusių pozicijas. Jaunimo nedarbo kaimo vietovėse problemos sprendimas gali paveikti daugelio skirtingų individų, žmonių grupių, institucijų ar įmonių interesus, todėl tikslinga atlikti suinteresuotųjų veikėjų analizę (angl. Stakeholder Analysis), kuri leidžia nustatyti visus, kuriuos gali teigiamai ar neigiamai paveikti minėtas viešasis veiksmas (t. y. problemos sprendimas) ir maksimizuoti socialinį ar institucinį šio veiksmo naudingumą bei minimizuoti jo neigiamą poveikį (Mierlo ir kt., 2013). 6 priedo 1-2 lentelėse, atlikus suinteresuotųjų analizę nustatyta, kokią įtaką vietos plėtros veikėjams daro esama problema, jų gebėjimas spręsti problemą bei kokia yra ir partnerystė su kitais analizuojamais vietos plėtros veikėjais. Vietos plėtros veikėjai parinkti atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, kuomet ekspertų ir jaunimo buvo klausiama, kas jų nuomone, turėtų spręsti kaimo jaunimo socialines problemas. Kaip matyti iš pateikto 6 priedo lentelių, didelę įtaką kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimui turi Vilkaviškio rajono kaimo bendruomeninės organizacijos, verslo sektorius, NVO, švietimo įstaigos, Vilkaviškio krašto VVG, savivaldybė ir kt., tačiau iniciatyvų, visų pirma, turi imtis patys jauni žmonės ir kuo anksčiau dalyvaudami neformaliajame ugdyme, savanoriaudami, domėdamiesi paklausiomis profesijomis ir ateities karjera, verslo kūrimo galimybėmis ir kt. Tik nuo jų pačių priklauso jų dabartis ir ateitis. Žinoma, tikėtis, kad jaunimo nedarbo problemą gebės savarankiškai išspręsti vietos lygmens institucijos netikslinga. Tai kompleksinė problema, reikalaujanti tarpžinybinio ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo. Siekiant sumažinti jaunimo nedarbą ir įgyvendinti jaunimo užimtumo iniciatyvas (toliau JUI) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos darbo birža ir Europos socialinio fondo agentūra 2015 m. rugsėjo 21 d. pasirašė projekto Atrask save sutartį. Projekto tikslas sumažinti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio metų jaunimo skaičių, įgyvendinant ankstyvos intervencijos ir aktyvumo skatinimo priemones, atsižvelgiant į tai, kokiai tikslinei grupei asmuo priklauso bei įvertinus asmens poreikius ir galimybes. Projektas įgyvendinamas visų savivaldybių teritorijose. Dalyvaujantiems projekte bus sudarytos sąlygos dalyvauti savanoriškoje veikloje, integruotis į darbo rinką ir/ar švietimo sistemą, ar pradėti savarankišką veiklą. Projekto veiklos nepasirengusiems darbo rinkai jaunuoliams padės įgyti asmeninių, socialinių, profesinių kompetencijų, pasirengti sugrįžti į

71 71 švietimo sistemą ar integruotis į darbo rinką, pradėti savo verslą. Motyvuotiems bedarbiams bus suteiktos galimybės integruotis į darbo rinką, suteikiant trūkstamus gebėjimus ir kompetencijas. Projekto vertė Eur. Šis projektas puikus tarpinstitucinio bendradarbiavimo pavyzdys, kadangi jame jaunimo gerovės siekia Lietuvos Darbo birža, 10 teritorinių darbo biržų, Jaunimo reikalų departamentas ir 57 su jaunimu dirbančios organizacijos. Projeko tikslinė grupė metų jaunuoliai, kurie nedirba, nesimoko, nedalyvauja mokymuose, taip pat tie, kurie nėra registruoti darbo biržoje (LDB, 2016). Tiesa, šiuos, neaktyvius NEET jaunuolius surasti ir įtraukti į projekto veiklas kur kas sunkiau, nei registruotus darbo biržoje, todėl ieškant jaunų žmonių regionuose svarbus tampa jaunimo reikalų koordinatoriaus, savivaldybės socialinės paramos skyriaus, seniūnijų seniūnų, socialinių darbuotojų, kaimo bendruomeninių organizacijų narių vaidmuo, kadangi jie savo krašto gyventojus pažįsta geriausiai ir žino, kam pagalbos reikia labiausiai. Tikimasi, kad iki projekto pabaigos, t. y metų rugsėjo mėnesio, projekto veiklose iš viso dalyvaus jaunų žmonių visos Lietuvos mastu (LDB, 2016). Vilkaviškio rajono savivaldybėje per šį laikotarpį į projekto veiklas numatyta įtraukti 300 nepasirengusių darbo rinkai jaunuolių, bei 66 pasirengusius (iš viso 2016 metų gegužės 1 dienos duomenimis Marijampolės TDB, Vilkaviškio skyriuje registruota 471 jaunas bedarbis (16-29 m.)). Jeigu, jiems po dalyvavimo šiame projekte vis dar nepavyks įsilieti į darbo rinką, jie turės galimybę dalyvauti antrinės intervencijos projekto Naujas startas vykdomose veiklose profesiniame mokyme, įdarbinime subsidijuojant ar darbo įgūdžių įgijimo rėmimo programoje (LDB, 2016), išsami projekto įgyvendinimo schema pateikta 7 priede. Jei pavyks įgyvendinti šių JUI projektų siekius, turėtų būti sumažinta didelio skaičiaus jaunų žmonių nedarbo problema, kartu su ja išsispręstų ir nemažai kitų jaunų žmonių socialinių problemų, pagerėtų materialinė padėtis, sumažėtų psichologinės problemos, tačiau apie pasiektus projektų rezultatus bus galima kalbėti tik pasibaigus projektams. Tolesnėje darbo dalyje pristatoma kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo priemonių tobulinimo planas, kuriuo remiantis, įtraukus suinteresuotuosius asmenis bei apibrėžus jų funkcijas būtų galima spręsti Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemą, ne tik įtraukus juos į minėtų projektų veiklas, bet ir kitais būdais Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo priemonių tobulinimo planas Jaunimo nedarbo problema opi daugelyje šalies savivaldybių, tačiau siekiant spręsti nedarbo problemą, konkrečioje savivaldybėje, tikslinga identifikuoti jauno bedarbio portretą. Remiantis

72 72 Marijampolė teritorinės darbo biržos, 2016 m. gegužės 1 dienos duomenimis, 23 lentelėje pateikimas Vilkaviškio rajono jauno bedarbio portretas. 23 lentelė. Jauno iki 29 m. Vilkaviškio rajono bedarbio portretas (sudaryta autorės, remiantis MTDB duomenimis, ) Bruožai Skaičius Procentai Jauni bedarbiai ,3 Moterys ,9 Vyrai ,1 Ilgalaikiai bedarbiai ,1 Absolventai 35 7,4 Kvalifikuoti ,4 Aukštasis išsilavinimas 67 14,2 Vidurinis su prof. kvalifikacija ,8 Pagrindinis su prof. kvalifikacija 35 7,4 Pradinis su prof. kvalifikacija 14 3,0 Nekvalifikuoti ,6 Vidurinis išsilavinimas 78 16,6 Pagrindinis išsilavinimas 64 13,6 Pradinis 43 9,1 Be pradinio 6 1,3 Gyvenantys kaimo vietovėse ,8 Gaunantys socialines pašalpas 60 12,7 Kaip matyti iš pateiktos lentelės jauni bedarbiai Vilkaviškio rajone sudaro 18,3 proc. nuo visų darbo ieškančių asmenų. Tai reiškia, kad beveik kas penktas darbo ieškantis asmuo yra jaunas žmogus (tiesa, šiuos skaičius itin lemia sezoniškumas, pvz. šaltuoju metų laiku, jaunų žmonių nedarbas gali siekti 26 proc. ir daugiau). Kvalifikuotų darbo ieškančių asmenų yra daugiau nei nekvalifikuotų, tačiau ir jiems įsilieti į darbo rinką yra sudėtinga, nes dažnai jų turima kvalifikacija neatitinka rajono darbo rinkos poreikių. Kaip matyti iš 23 lentelės, didžioji dalis jaunų darbo ieškančių asmenų gyvena kaimo vietovėse. Tai tik patvirtina faktą, jog nedarbo problema Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse ypač aktuali, todėl identifikavus pagrindinę problemą, nustačius suinteresuotuosius vietos plėtros veikėjus, kurie galėtų prisidėti prie šios problemos sprendimo, 24 lentelėje pristatomas Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo priemonių tobulinimo planas. Plane nurodytos problemos atsiradimo priežastys, numatyti problemos sprendimo tikslai, uždaviniai, priemonės, (pasiūlymai ką reikėtų daryti, jog problemos sprendimas duotų teigiamus pokyčius), suinteresuotieji asmenys, laikotarpis, laukiamas rezultatas.

73 73 24 lentelė. Kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo Vilkaviškio rajone priemonių tobulinimo planas (sudaryta autorės) Problemą iššaukiančios/formuojančios priežastys Tikslas (-i) Uždaviniai Priemonė (-ės) Veikėjai/ Suinteresuotieji asmenys Įgyvendini mo terminai Laukiamas rezultatas Labai stambių įmonių Vilkaviškio rajone nėra, dominuoja mažos ir labai mažos įmonės. Mobilumo problema darbo vietos nutolę nuo kaimiškųjų vietovių. Vilkaviškio mieste susitelkę apie trečdalis rajono įmonių. Verslo plėtra rajone dėl vietos ūkio nuosmukio ir mažėjančių investicijų yra vangi. Vilkaviškio rajonas ribojasi su Karaliaučiaus sritimi, iš kurios regioną pasiekia dideli kontrabandinių prekių kiekiai, stabdantys bei slopinantys legalaus verslo plėtros perspektyvas (Marijampolės, 2014). Vilkaviškio rajonas nepatrauklus investuotojams, nes trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Nepakankamas / netinkamas profesinis orientavimas švietimo įstaigose. Švietimo įstaigose nemokoma verslumo pagrindų. Sumažinti nedirbančių jaunų žmonių skaičių Vilkaviškio rajone iki 5-8 proc. Didinti mokinių motyvaciją mokytis. Užtikrinti ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevenciją. Gerinti profesinį orientavimą švietimo įstaigose. Skatinti jaunimo verslumą Vilkaviškio rajone. Šiuolaikiškų, inovatyvių, lanksčių mokymo metodų taikymas. Privalomo išsilavinimo moksleiviams. pagrindinio įvedimas Kvalifikuoto profesinio orientavimo specialisto etato įsteigimas Vilkaviškio rajono švietimo įstaigose. Praktinis profesinis orientavimas (šešėliavimas, kad moksleiviai dar mokykloje turėtų galimybę praktiškai susipažinti su profesijomis ), o įmonėms priimančioms jaunuolius (pvz. vasaros metu) būtų mokamos subsidijos. Gerosios patirties sklaida rajono švietimo įstaigose (Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazijos mokomosios mokinių bendrovės pavyzdys). LR Švietimo ir mokslo ministerija, Vilkaviškio rajono švietimo įstaigos. LR Švietimo ir mokslo ministerija. Vilkaviškio r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, švietimo įstaigos. Rajono švietimo įstaigos, verslo įmonės, ūkininkai. Vilkaviškio rajono švietimo įstaigos, rajono verslininkai metai metai metai Ženkliai sumažės jaunų nekvalifikuotų bedarbių skaičius. Mokyklas baigs motyvuoti, dėl savo ateities profesijos tvirtai apsisprendę jauni žmonės. Jaunieji Vilkaviškio r. jaunuoliai turės pakankamai žinių, idėjų ir gebėjimų pradėti savo verslą (sukurti darbo vietą

74 74 Nepakankamas jaunų žmonių domėjimasis darbo rinka. Informacija jaunimui pateikiama nesuprantamai (biurokratiškai). Nekuriamos naujos darbo vietos, ypač kaimo vietovėse. Švietimo įstaigos rengia specialistus ne pagal regiono darbo rinkos poreikius. Nekonkurencingi atlyginimai). (žemi Socialinių pašalpų gavėjų kartos. Jaunimui stinga motyvacijos mokytis ir dirbti. Jaunimo galimybių ir gaunamų atlyginimų nesutapimas, galimybės kilti karjeros laiptais nebuvimas. Sukurti NEET jaunimo stebėsenos modelį, kad būtų lengviau surasti ir įtraukti neaktyvų jaunimą. Verslumo pagrindų disciplinos įtraukimas į švietimo programą. Atviras jaunų žmonių informavimas ir konsultavimas verslo kūrimo klausimais. Individualizuoti (supaprastinti) jaunimui pateikiamą informaciją (naudojant IT platformas), kadangi jaunimas sunkiai supranta jiems pateikiamą biurokratinę informaciją. Vilkaviškio rajono verslininkų ir vietos valdžios atstovų tinklo sukūrimas, kurio nariai konsultuotų jaunus žmones, verslo kūrimo klausimais. Bendradarbiavimo tinklo tarp vietos plėtros veikėjų, JRK, JGI, teritorinės darbo biržos sukūrimas tam, kad būtų identifikuoti ir į ESF projekto Atrask save veiklas įtraukti neaktyvūs, nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jaunuoliai. LR Švietimo ir mokslo ministerija, VšĮ Versli Lietuva, švietimo įstaigos. Vilkaviškio verslo informacijos ir turizmo centras, teritorinė darbo birža, Jaunimo darbo centras, Vilkaviškio r. Vilkaviškio verslininkai, atstovai. rajono Savivaldybės Jaunimo reikalų departamentas, Savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorius, teritorinė darbi birža, vietos JGI koordinatorius, Savivaldybės socialinės paramos skyrius, seniūnai, socialiniai darbuotojai, kaimo bendruomenių pirmininkai metai ne tik sau bet ir kitiems). Sumažės NEET jaunuolių skaičius, nes juos bus lengviau identifikuoti ir suteikti jiems reikiamą pagalbą ir paslaugas (integruoti į darbo rinką, sugrąžinti į švietimo sistemą). Savanorystės skatinimas ir jaunų žmonių įtraukimas į aktyvų visuomeninį gyvenimą. Sėkmingų savanoriavimo istorijų sklaida moksleiviams, NEET jaunuoliams, jauniems bedarbiams (kaip savanorystė padėjo pasirinkti profesinį kelią, kokią naudą davė įsiliejant į darbo rinką ir kt.) bent kartą per Rajono švietimo įstaigos, Atviras jaunimo centras (AJC), teritorinė darbo birža metai Pirmuosius darbo įgūdžius jaunuliai įgis savanoriaudami, dalyvaudami NVO veiklose, įsiliedami į bendruomeninių organizacijų veiklą.

75 75 ketvirtį, kiekvienai tikslinei grupei. Jaunimo įtraukimas į kaimo bendruomeninių organizacijų, NVO organizacijų veiklas. Siekis, kad veiklose dalyvautų, bent proc. jaunų žmonių. Jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, VVG, kaimo bendruomeninės organizacijos. Tai palengvins jų integraciją į darbo rinką. Socialinio verslo steigimas ir plėtra Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse. Vilkaviškio rajono rekreacinio potencialo panaudojimas naujų darbo vietų kūrimui Pasinaudojant pirmojo socialinio verslo pavyzdžiu Vilkaviškio rajone, t. y. Vilkaviškio r. Karakrėslio kaimo bendruomenės gerąja praktika rašyti projektus paramai gauti ir steigti socialinius verslus savo bendruomenėse, kurie prisidėtų ne tik prie kaimo socialinių problemų sprendimo, bet į veiklas būtų galima įtraukti ir kaimo jaunimą, kas padėtų ugdyti jų sąmoningumą, atsakomybę, įgyti patirties ir kompetencijų. Žymūs rekreaciniai objektai, išskiriantys Vilkaviškio rajoną iš kitų teritorijų sudaro geras sąlygas rekreacijos infrastruktūrai intensyvinti plėsti maitinimo ir apgyvendinimo paslaugas, kaimo turizmą, laisvalaikio pramogų vaikams, jaunimui ir suaugusiems plėtrą kaimo vietovėse bei kitas su rekreacija susijusias ir iki šiol neišnaudotas nišas. Kaimo bendruomeninės organizacijos, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, Vilkaviškio krašto VVG. Vilkaviškio rajono verslininkai, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras, Vilkaviškio r. savivaldybės administracijos investicijų ir strateginio planavimo skyrius, kaimo bendruomeninės organizacijos, jaunimo lyderiai metai metai Įsteigtos socialinio verslo įmonės spręs ne tik socialines kaimo problemas, bet ir įtrauks jaunus žmones į savo veiklą (didės jaunimo užimtumas, jaunuoliai įgis kompetencijų). Bus sukurtos naujos darbo vietos, rajonas pritrauks daugiau turistų, bus surenkama daugiau lėšų, kurios galės prisidėti prie įvairių jaunimo socialinių ir kitų svarbių savivaldybės problemų sprendimo.

76 76 Pateiktas Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo tobulinimo planas tai rekomendacinio pobūdžio priemonė, kuria galėtų vadovautis Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, rajono jaunimo ir su jaunimu dirbančios organizacijos, NVO, VVG, kaimo bendruomeninės organizacijos, verslininkai ir kiti suinteresuotieji asmenys. Žinoma, kai kuriuos sprendimus turėtų priimti nacionalinio lygmens institucijos, tačiau sklandus jų įgyvendinimas vietos plėtros veikėjų reikalas. Siekiant įgyvendinti problemos sprendimo priemonių tobulinimo planą reikia įgyvendinti paskutinį žingsnį problemos sprendimo etape, t. y. numatyti žingsnius, kuriais bus siekiama išsikelto tikslo įgyvendinimo. Tam panaudotas Užduočių medžio metodas. 13 pav. Jaunimo nedarbo problemos sprendimo Vilkaviškio rajone uždavinių medis Apibendrinant galima teigti, jog jaunimo nedarbas yra didelė problema ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungoje. Siekiant sumažinti jaunimo nedarbą visų pirma turėtų būti priimti sprendimai nacionaliniame lygmenyje (didinamas profesinis orientavimas, skatinamas aukštųjų mokyklų, valdžios institucijų ir verslo sektoriaus bendradarbiavimas ir kt.). Žinoma, problemos sprendimo būdų reikia ieškoti ir vietos lygmenyje. Tam galima taikyti įvairius kūrybinio problemų sprendimo metodus, kurie priartintų prie problemos atsiradimo šaknų. Sprendžiant problemą svarbu įtraukti suinteresuotus vietos plėtros veikėjus, kurie turi įtakos ir gali prisidėti sprendžiant problemą bei žinoma patį jaunimą. Vienas pirmųjų žingsnių kurį reikia atlikti tai surasti ir identifikuoti neaktyvius, nesimokančius,

77 77 nedirbančius jaunuolius ir suteikti jiems individualią pagalbą sugrąžinti juos į švietimo sistemą, remti jų įsidarbinimą, įtraukti juos į visuomeninį gyvenimą, parodyti jiems, jog jie yra svarbūs savo bendruomenės nariai. Tokiu būdu jauni žmonės įgytų pasitikėjimo savimi, pasijustų bendruomenės dalimi, atsirastų didesnio savęs kaip visuomenės nario vertinimas. Išsprendus arba bent jau ženkliai sumažinus jaunimo nedarbo problemos mastus Vilkaviškio rajone, sumažėtų jaunų žmonių emigracija, pagerėtų jų materialinė padėtis, sumažėtų žalingų įpročių paplitimo mastai išsispręstų didžioji dalis Vilkaviškio rajono jaunimo socialinių problemų tyrime nustatytų problemų. Taip pat būtų išsaugota kaimiškųjų vietovių socialinė infrastruktūra, kaimas atsigautų taptų patraukli vieta gyventi, dirbti, kurtis jaunoms šeimoms.

78 78 IŠVADOS 1. Jaunimo kaip socialinės grupės išskirtinumą lemia įstatymiškai apibrėžtos amžiaus ribos. Lietuvoje jaunimu laikomi asmenys nuo 14 iki 29 metų. Šiuolaikiniai jauni žmonės išsiskiria savo liberaliomis pažiūromis, socialiniu ir geografiniu mobilumu, imlumu naujovėms ir pokyčiams. Pažymėtina, jog jaunų žmonių išskirtinumas taip pat siejamas su žmogaus gyvenimo laikotarpiu, kai siekiama integruotis į visuomenę, įsilieti į darbo rinką, pradėti savarankišką gyvenimą. Būtent šiame gyvenimo tarpsnyje jaunimas susiduria su daugybe socialinių problemų, dėl kurių tampa ir pati pažeidžiamiausia visuomenės grupė. 2. Išanalizavus mokslinę literatūrą nustatyta, kad socialinės problemos tai tarpdisciplininis tyrimo objektas, neturintis vienareikšmiško apibrėžimo. Socialinės problemos socialiai sukonstruotos jų priežastys yra socialinės kilmės, o identifikavimas priklauso nuo kultūriškai apibrėžtų nuostatų ir vertybių, tai reiškia, jog jos vertinamos pagal objektyvius ir subjektyvius kriterijus, kuriuos lemia visuomenės, individų ir grupių visuomenėje vertybinės nuostatos bei skirtingi istoriniai laikotarpiai. Tikslinga atkreipti dėmesį, jog socialinės problemos dažnai yra dualios socialinės - ekonominės, socialinės - sveikatos, socialinės - psichologinės, socialinės - edukacinės ir kt. 3. Remiantis Vokietijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės gerosios praktikos pavyzdžiais, tam tikras praktikas, sprendžiant kaimo jaunimo socialines problemas galima pritaikyti ir Lietuvoje, pvz. spręsti socialiai pažeidžiamų jaunuolių problemas ne bendrai, o kompleksiškai atsižvelgiant į individualius jų poreikius, padidinant jų dalyvavimo bendruomenėje svarbą ir kt. Šie pavyzdžiai unikalūs tuo, jog dažnu atveju iniciatyvos kaimo jaunimo socialinėms problemoms spręsti kyla vietos lygmenyje, tačiau yra glaudžiai palaikomos ne tik vietos, bet ir nacionalinio lygmens institucijų. Tikslinga atkreipti dėmesį į tai, jog tarpinstitucinis ir tarpžinybinis bendradarbiavimas duoda teigiamus rezultatus sprendžiant atokiau gyvenančio jaunimo socialines problemas. 4. Atlikus empirinį tyrimą, išanalizavus ekspertų ir jaunimo apklausos rezultatus paaiškėjo, jog pagrindinės Vilkaviškio kaimo jaunimo problemos yra nedarbas, laisvalaikio, užimtumo galimybių ir vietų stoka, polinkis į žalingus įpročius, didelė jaunimo emigracija, sunki jaunų žmonių materialinė padėtis. Ekspertų ir jaunimo vieninga nuomonė parodė, jog problemas visų pirma turėtų spręsti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija, priimdama jaunimui palankius sprendimus, remdama jaunimo iniciatyvas. Kiti nemažiau svarbūs problemų sprendėjai patys jauni žmonės, galintys spręsti problemas savo iniciatyvumu, idėjų generavimu, įsitraukimu į visuomeninių organizacijų veiklą, aktyviu dalyvavimu, įsitraukimu į sprendimų priėmimą ir jaunimo politikos rajone formavimą.

79 79 5. Pritaikius kūrybinius problemų sprendimo metodus socialinėms problemos spręsti paaiškėjo, jog pagrindinė Vilkaviškio kaimo jaunimo socialinė problema yra nedarbas. Atlikus problemų priežasčių pasekmių ryšių paiešką nustatyta, jog jaunimo emigracija iš Vilkaviškio rajono, žalingų įpročių paplitimas jaunų žmonių tarpe, sunki materialinė padėtis yra nedarbo problemos pasekmės. Pagrindinės priemonės Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo nedarbo problemai spręsti kokybiškas profesinis orientavimas rajono švietimo įstaigose ir verslumo kaimo vietovėse skatinimas. 6. Parengtas kaimo jaunimo nedarbo problemos sprendimo Vilkaviškio rajone priemonių tobulinimo planas realią naudą duotų tik tuo atveju, jei būtų rastas būdas, kuris paskatintų jaunimo dalyvavimą ir įsitraukimą į jiems aktualių problemų sprendimą. Jei būtų užtikrintas konstruktyvus dialogas tarp jaunimo, valdžios institucijų ir kitų suinteresuotųjų asmenų, būtų išgirsti jaunimo poreikiai, tada bendradarbiavimo pagalba būtų galima tikėtis geresnių jaunimo problemų sprendimo rezultatų. 7. Optimistiškai, sprendžiant jaunimo nedarbo problemą nuteikia Europos Socialinio fondo finansuojami projektai skirti jaunimo garantijų iniciatyvų įgyvendinimui, t. y. jaunimo įtraukimo / sugrąžinimo į darbo rinką rėmimui. Pamatuoti kokią realią naudą duos šiuo programiniu laikotarpiu ( m.) įgyvendinami projektai dar anksti, tačiau norisi tikėti, jog šios investicijos duos teigiamus rezultatus ir ženkliais prisidės prie jaunimo socialinių problemų sprendimo ne tik kaimo vietovėse, bet visoje Lietuvoje. 8. Lietuvoje jaunimo politika formuojama jau 20 metų, per tą laiką sukurtas didžiulis institucinis tinklas įvairiuose teritoriniuose lygmenyse, suformuota tvirta įstatyminė bazė, vyksta tarptautinis bendradarbiavimas, tačiau jaunimo socialinių problemų ratas plečiasi. Pažymėtina, jog jaunimo politika dažnu atveju formuojama tradiciniu principu iš viršaus į apačią, o turėtų būti atvirkščiai. Jaunimas, o ypač gyvenantis periferijose, turėtų kelti iniciatyvas, teikti pasiūlymus, nes tik jie, gyvenantys konkrečioje vietovėje geriausiai žino ko jiems reikia ir ko jiems trūksta. Kaimo vietovėse neugdomi lyderiai, o atsiradę keletas pavienių iniciatyvų dažnai nesulaukia vietinės valdžios palaikymo arba būna nustelbtos didžiosios dalies jaunimo negatyvaus požiūrio. Jaunimo problemų sprendimas dažnu atveju yra pačių jaunų žmonių rankose.

80 80 LITERATŪRA 1. AGAFONOVAS A Jaunimo užimtumo problema iš arčiau [interaktyvus]. Social Dynamics International, [žiūrėta 2015 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: 2. ALDRIDGE, M Evaluation Report for Moray Youthstart. Solution Management Ltd. 3. ALIŠAUSKIENĖ, R., ŽILINSKIENĖ, L Jaunimas ir visuomenė//pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje. Vilnius, p An Introduction to Social Problems, Social Welfare Organizations, and the Profession of Social Work Chapter 1. SAGE Publications. 5. ATKOČIŪNIENĖ, V., NAVASAITIENĖ, S., ALEKSANDRAVIČIUS, A Jaunimo vertybinės nuostatos, poreikiai ir jų tenkinimo galimybės: Šakių rajono atvejis. Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. Mokslo darbai. Kaunas: ASU. 6. ATKOČIŪNIENĖ, V., VAIŠNORAITĖ, R Novatoriškų sprendimų paieškos metodai ir jų taikymas kaimiškųjų vietovių pokyčių valdymui. Kaunas: Akademija. 7. ATKOČIŪNIENĖ,V., ALEKSANDRAVIČIUS, A., KIAUŠIENĖ, I., NAVASAITIENĖ, S., URMONIENĖ, D., PAKELTIENĖ, R., VAZNONIENĖ, G Kaimo socialinės infrastruktūros vystymas siekiant užtikrinti teritorinę ir socialinę sanglaudą. Mokslinių tyrimų ataskaitos rankraštis. Kaunas: Akademija. 8. BAGDONAS, A Socialinis darbas. Profesinės veiklos įvadas (tarptautinis projektas). Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija. 9. BARKAN, S. E A Primer on Social Problems (v. 1.0). University of Maine [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 31 d.]. Prieiga per internetą: BEDEL, A The Relationship Between Interpersonal Problem Solving, Positive - Negative Affect and Anxiety. Studia psychologica. Turkey: Mevlana University. 11. BROOM, L., BONJEAN, CH. M., BROO, D. H Sociologija: esminiai tekstai ir pavyzdžiai. Kaunas: Litera. In Gudžinskienė, V Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 12. BUČINSKAS, A Darnaus vystymosi problemos Lietuvos kaimo raidos procese. Klaipėda: Tiltai (3), p CHARLES, C. M Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius: Alma litera.

81 CHARON, J. M., VIGILANT, L. G Social Problems: Readings with Four Questions. USA: Minnesota. 15. DANILA, E Rūkymo paplitimas, mirtingumas nuo rūkymo sukeltų ligų, ekonominė žala. Moksliniai straipsniai, Nr. 1, p. 70. Vilnius. 16. D'ZURILLA, T. J., CHANG, E, C., SANNA, L. J Social Problem Solving: Theory, Research and Training. American Psychological Association Washington, DC. 17. DZURILLA, T. J., NEZU, A. M., MAYDEU-OLIVARES, A Social Problem-Solving Inventory-Revised (SPSI-R): Technical manual. North Tonawanda, NY: Multi-Health Systems. 18. ESTEP Nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) užimtumo skatinimas: Europos Sąjungos valstybių narių gerosios praktikos apžvalga ir rekomendacijos dirbant su atskirtuoju ir neaktyviu jaunimu. Tyrimas. Galutinė ataskaita. Vilnius. 19. Europos Komisijos Baltoji knyga Naujas postūmis Europos jaunimui. Valstybinė jaunimo reikalų taryba, Vilnius. 20. Eurostat statistical books Being young in Europe today, 2015 edition. Luxembourg: Publications Office of the European Union. 21. Eurotela Socialinė neįgaliųjų įmonė [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 20 d.]. Prieiga per internetą: GAILIUS, Ž., MALINAUSKAS, A., PETKAUSKAS, D., RAGAUSKAS, L Darbo su jaunimo grupėmis vadovas. Neformaliojo ugdymo praktika Lietuvoje. Vilnius: Firidas. 23. GALKIENĖ, A Nepriklausomos Lietuvos jaunimo harmoningos visuomenės tapsmo samprata. ISSN , p , Pedagogika. 24. GIDDENS, A Sociologija. Kaunas: Informatika ir poligrafija. 25. GRAKAUSKAS, Ž Stresas ir elgesio savireguliacija: teorinės sąveikos problemos. Moksliniai straipsniai. Vilnius. In Gudžinskienė, V Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 26. GUDŽINSKIENĖ, V Jaunimo socialinės sveikatos ugdymas. Monografija. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. 27. GUERRERO, L Sociology and the Study of Social Problems. 28. HENSLIN, JAMES M., Social Problems: A Down-to-Earth Approach, 8/e. Allyn & Bacon/Longman. ISBN-10: Jaunimo politika Lietuvoje Metodinis leidinys. UAB Grafija.

82 Jaunimo reikalų departamentas Jaunimo situacijos tyrimo ataskaita [interaktyvus] Jaunimas kaip išskirtinė socialinė grupė, [žiūrėta 2015 m. liepos 22 d.]. Prieiga per internetą: Jaunimo reikalų departamentas Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo problematikos tyrimas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. gruodžio 28 d.]. Prieiga per internetą: Vilkaviskio_r.pdf. 32. JERROME, D Intimate Relationships. Eds. Sh. Peace, P. Colemas, J. Bond: Ageing in Society. An Introduction to Social Gerontology. Second Edition. London: Sage Publications Ltd. In In Stankūnienė, V., Maslauskaitė, A Lietuvos šeima. Tarp tradicijos ir naujos realybės. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, p Joint conclusions of the Spanish Presidency EU Youth Conference Youth employement and social inclusion. Jerez, Spain, April, Jugend Stärken [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. spalio 6 d.]. Prieiga per internetą: 35. JURAITIS, R Kuo tapti arba Kaip tapti tuo, kuo esi iš tikrųjų. Kuo būti, p KARDELIS K Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas: Technologija. 37. KRUKAUSKIENĖ, E., TRINKŪNIENĖ, I., ŽILINSKAITĖ, V Jaunimo kultūrinis identitetas. Prioritetai, nuostatos, etninė kultūra. Monografija. Vilnius: Eugrimas. 38. LELIŪGIENĖ, I Žmogus ir socialinė aplinka. Kaunas: Technologija., p LEWIN, K Field Theory in Social Science. New York: Harper and Row. In Mikulskienė, B Sprendimų priėmimo metodai viešajam valdymui, Vilnius. 40. Lietuvos darbo birža Įsidarbinimo galimybių barometras 2016 Marijampolės apskrityje. 41. Lietuvos darbo biržos informacija Projektas Naujas startas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2016 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą: Lietuvos darbo biržos informacija ESF projektas Atrask save [interaktyvus]. [Žiūrėta 2016 m. balandžio 28 d.]. Prieiga per internetą: LiJOT informacija Pirmą kartą atliktas tyrimas atskleidė, jog jaunimas Lietuvoje yra matomas kaip problema [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. spalio 19 d.]. Prieiga per internetą:

83 LIUBINIENĖ, V Change of Values in Lithuania in the Processof European Integration. Politikos sociologija ir identiteto problemos. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2002/2, ISSN , p LR Jaunimo politikos pagrindų įstatymas m. gruodžio 4 d. Nr. IX Valstybės žinios, 2003, Nr LR Statistikos departamentas Jaunimo statistinis portretas. Vilnius. 47. LR Statistikos departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. liepos 15 d.]. Prieiga per internetą: LR Statistikos departamento duomenys [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. gruodžio 27 d.]. Prieiga per internetą: LR Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas m. gruodžio 31d. Nr. X Valstybės žinios, 2002, Nr MANIOKAS, K Socialinio verslo plėtros perspektyvos Lietuvoje [interaktyvus]. [Žiūrėta 2016 m. kovo 22 d.]. Prieiga per internetą: uvoje.pdf. 51. Marijampolės regiono plėtros taryba Marijampolės regiono integruotos teritorijos vystymo programa [interaktyvus]. [Žiūrėta 2016 m. gegužės 14 d.]. Prieiga per internetą: MIERLO H., NEUBOURG CH Vadovėlis: Sprendimų priėmimo procesas Vyriausybės lygmenyje, Vilnius. 53. MIKULSKIENĖ, B Sprendimų priėmimo metodai viešajam valdymui, Vilnius. 54. NARKAUSKAITĖ, L., JUOZULYNAS, A., JURGELĖNAS, A., VENALIS, A Psichiką veikiančių medžiagų vartojimo paplitimas tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų. Visuomenės sveikata, p OBRAZCOVAS, V Kūrybinis problemų sprendimas. Vilnius. 56. PARSONS, W Viešoji politika. Vilnius: Eugrimas. 57. PAURIENĖ, L. (2011). Švietimo problemos analizė. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras: Vilnius. 58. PILIPAVIČIUS, V Jaunimas Lietuvos kaimo ateičiai. 6-oji tarptautinė mokslinė praktinė konferencija Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: geroji patirtis. Akademija.

84 POCIUS, A., OKUNEVIČIŪTĖ-NEVERAUSKIENĖ, L Jaunimo (bedarbių) konkurencijos darbo rinkoje galimybės. Filosofija, Sociologija. Nr. 4. Vilnius. 60. ROACH, TH. J The value of interviews, focus groups and surveys, [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. gruodžio 28 d.]. Prieiga per internetą: Salto-Youth Inclusion Resource Centre Village International. A practical booklet for youth workers. Belgium: Brussel. 62. SCHERPERELL, C. M Decision-orders: a decision taxonomy. Management Decinion, Vol. 44, No.1, p SHUCKSMITH, M How To Promote The Role Of Youth In Rural Areas Of Europe? European Parliament's Committee on Agriculture and Rural Development. 64. SPECTOR, M., KITUSE, J Constructing Social Problems. New York: Aldine de Gruyter. 65. STANKŪNIENĖ, V., MASLAUSKAITĖ, A Lietuvos šeima. Tarp tradicijos ir naujos realybės. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas. 66. ŠAKNYS, Ž Kaimo ir miesto kultūrų sąveika Dzūkijos jaunimo papročių perspektyvoje. Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. Vilnius. 67. ŠARKUTĖ, L Sprendimų priėmimo samprata ir tyrimų tradicijos. Sociologija. Mintis ir veiksmas 2009/2(25), ISSN The United Nations Programme on Youth Presentation. Social Policy and Development. 69. THIO, A., TAYLOR, J. D Social problems. Athens: Ohio. 70. URMONIENĖ, M Bendruomenė ir socialinės jaunimo problemos: istorinė lyginamoji analizė. Filosofija, Sociologija. Nr. 2. Vilnius. 71. VEČKIENĖ, N Jaunimas ir darbo rinka. Žmogaus socialinė raida, Vilnius. 72. VERON, J., PENNEC, S Demographic Context of the Social Contract in Developed Countries: Unity and Diversity. Eds. J. Veron, S. Pennec, J. Legare: Ages, Generations and the Social Contract. The Demographic Challenges Facing the Welfare State. Netherlands: Springer. In Stankūnienė, V., Maslauskaitė, A Lietuvos šeima. Tarp tradicijos ir naujos realybės. Vilnius: Socialinių tyrimų institutas, p Vilkaviškio rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba Jaunimo problemų sprendimo Vilkaviškio rajono savivaldybėje metų planas. 74. VOLONTEUROPE Rural Isolationof Citizens In Europe. Policy Brief. United Kingdom: London.

85 VšĮ Verslo iniciatyva Jaunimo situacijos Kauno mieste tyrimas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2015 m. spalio 28 d.]. Prieiga per internetą: ŽIČKUVIENĖ, L Problemų sprendimo proceso iššūkiai dirbant su socialinės rizikos šeimomis. Magistro baigiamasis darbas. Kaunas: VDU. 77. МЕRTОN R., NISBЕT R Contemporary Social Problems, N.Y. 78. ФУЛЛЕР Р., МАЙЕРС Р История социальной проблемы//контексты современности-2: Хрестоматия. Казань.

86 86 PRIEDAI

87 JAUNIMO, GYVENANČIO VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO VIETOVĖSE, SOCIALINIŲ PROBLEMŲ TYRIMAS Laba diena. Esu Neringa Simanaitytė, Aleksandro Stulginskio universiteto Kaimo plėtros administravimo studijų programos magistrantė. Šiuo metu rašau magistro baigiamąjį darbą tema Kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimas, kuriame analizuoju jaunimo, gyvenančio Vilkaviškio rajone, socialines problemas. Šios apklausos tikslas išanalizavus Vilkaviškio r. kaimo vietovių jaunimo situaciją, nustatyti pagrindines jaunimo socialines problemas. Kadangi tyrimo rezultatai bus naudojami kaimo jaunimo socialinių problemų sprendimo Vilkaviškio rajone priemonių tobulinimo plano rengimui, todėl prašau į visus klausimus atsakyti sąžiningai. Apklausos tikslinė grupė jaunimas - asmenys, nuo 14 iki 29 metų, gyvenantys ar gyvenę (šiuo metu išvykę) Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse (kaimo vietovė kaimas, miestelis ar miestas, kurio gyventojų skaičius neviršija 6000). Anketoje pateikti klausimai su galimais atsakymo variantais. Jums tinkamą (-us) atsakymą (-us), žymėkite. Jei nerandate Jums tinkamo atsakymo, galite jį įrašyti prie pasirinkimo Kita. Anonimiškumas garantuojamas. Ačiū už nuoširdžius atsakymus ir sugaištą laiką. DEMOGRAFINĖS TIRIAMŲJŲ CHARAKTERISTIKOS 1. Jūsų lytis Vyras Moteris 2. Jūsų amžius m m m Jūsų išsilavinimas Pradinis išsilavinimas Pagrindinis išsilavinimas Pagrindinis išsilavinimas su profesine kval. Vidurinis išsilavinimas Vidurinis išsilavinimas su profesine kval. Aukštasis neuniversitetinis Aukštasis universitetinis (bakalauras) Aukštasis universitetinis (magistras) Aukštesnis nei magistro laipsnis 4. Ką šiuo metu veikiate? Dirbu Mokausi mokykloje Mokausi mokykloje ir dirbu Studijuoju Studijuoju ir dirbu Nedirbu ir nesimokau 5. Šeimyninė padėtis Vedęs / ištekėjusi Nevedęs / netekėjusi Išsiskyręs (-usi) Gyvenu neregistruotoje santuokoje Našlys / našlė 6. Vaikų skaičius Neturiu Turiu 1 vaiką Turiu 2 vaikus Turiu 3 ir daugiau vaikų 7. Kur gimėte? Vilkaviškio rajone ar Vilkaviškyje Kitur 8. Kiek laiko gyvenate Vilkaviškio rajone? 1 priedas Šiuo metu negyvenu, esu išvykęs (-usi) į kitą Lietuvos miestą Iki 2 metų Nuo 2 iki 5 metų Nuo 5 iki 10 metų 10 ir daugiau metų Nuo pat gimimo JAUNIMO KAIP SOCIALINĖS VISUOMENĖS GRUPĖS YPATYBĖS 9. Pažymėkite savybes kurios, Jūsų nuomone, jaunimą išskiria iš kitų socialinių grupių (galimi keli atsakymo variantai) 1 Amžius 2 Laisvalaikis 3 Domėjimasis naujovėmis 4 Noras gyventi savarankiškai, būti nepriklausomiems 5 Neatsakingumas 6 Žalingi įpročiai 7 Noras būti madingais 8 Entuziazmas, optimizmas 9 Laiko leidimas su draugais 10 Niekuo nesidomintys 11 Sunki materialinė padėtis 12 Sunku susirasti darbą 13 Veiklūs žmonės, perspektyvūs 14 Nepagarba vyresniems 15 Didelis nusikalstamumas 16 Mokslo, išsilavinimo siekimas 17 Energija, veržlumas, aktyvumas 18 Linksmybės, pramogos 19 Lengvabūdiškumas 20 Laisvė, saviraiška 21 Kultūros stoka 22 Egoizmas, savanaudiškumas

88 23 Tikslo siekimas, maksimalizmas 24 Naujos patirtys, gyvenimo pažinimas 25 Pasyvumas, abejingumas 26 Nepastovumas 27 Idealizmas 28 Didelis užimtumas MOKYKLA IR STUDIJOS 10. Kur šiuo metu mokotės? Bendrojo lavinimo mokykla (gimnazija) Profesinio lavinimo mokykla Kolegija Aukštoji mokykla Nesimokau išvardintose mokymo įstaigose, bet lankau kursus/seminarus Visai nesimokau nei mokymosi įstaigose, nei papildomai kursuose/seminaruose (eiti prie 14 klausimo) 11. Pažymėkite svarbiausius, Jūsų manymu, mokymosi tikslus? (galimi keli atsakymai) Praktinės žinios, gebėjimai Profesija Teorinės žinios Bendravimo įgūdžiai Socialiniai/verslumo įgūdžiai Atestatas/diplomas Siekis pasididžiuoti prieš draugus, giminaičius Kita (įrašykite) 12. Ar jaučiatės saugus (-i) savo mokymosi įstaigoje? Taip Ne Kartais Su kokiomis problemomis susiduriate mokymosi įstaigoje? (galimi keli atsakymai) Didelis mokymosi krūvis Prasta švietimo įstaigos pastatų kokybė Pasenę mokymo metodai ir infrastruktūra Fizinis ir emocinis smurtas (patyčios, diskriminacija) Netinkamas mokytojų/dėstytojų požiūris į ugdytinius Mokymosi įstaigos pasiekiamumo problemos Lūkesčių neatitinkantys mokomieji dalykai Inventoriaus stygius Kita DARBAS IR KARJERA (jei mokotės mokykloje eiti prie 24 klausimo) 14. Ar šiuo metu dirbate? Taip Ne (eiti prie 17 klausimo) 15. Jūsų darbo pobūdis: Esu samdomas darbuotojas Esu valstybės tarnautojas Dirbu pagal verslo liudijimą Turiu savo verslą Užsiimu individualia veikla Esu samdomas darbuotojas ir turiu savo verslą 16. Ar dirbate pagal įgytą profesiją /specialybę? Taip Ne Neturiu jokios specialybės Kita 17. Kokios Jūsų nedarbo priežastys? (jei dirbate, eiti prie 20 klausimo) Nerandu jokio darbo Negaunu tenkinančio darbo Negaunu darbo už tenkinantį darbo užmokestį Nepriima, nes neturiu darbo patirties Esu vaiko priežiūros atostogose Noriu tik mokytis / studijuoti Tingiu dirbti Man patinka būti išlaikomam tėvų / sutuoktinio Gyvenu iš socialinių pašalpų Kita 18. Kokio darbo norėtumėte? Dirbčiau tik legalų, gerai apmokamą darbą Dirbčiau ir nelegalų, gerai apmokamą darbą Mano kvalifikaciją atitinkantį darbą Bet kokį pastovų darbą Bet kokį darbą Kita 19. Koks yra pagrindinis Jūsų pajamų šaltinis? (galimi keli atsakymai) Socialinės pašalpos Šeimos, tėvų parama Stipendija Draugo / partnerio uždarbis Atsitiktinis uždarbis Nelegalus darbas Nelegali veikla (kontrabanda) Kita

89 20. Kas labiausiai trukdo jaunam žmogui pradėti verslą kaime? (galimi keli atsakymai) Trūksta idėjos verslui Trūksta tinkamų žmonių /partnerių Trūksta finansų Trūksta žinių / įgūdžių Trūksta verslumo savybių Trūksta valstybės paramos Netinkama verslui aplinka Kita 21. Ar ketinate per artimiausius 2 metus persikelti gyventi iš kaimo į miestą? Taip, į rajono centrą - Vilkaviškį Taip, į kitą Lietuvos miestą Ne 22. Ar ketinate artimiausiu metu išvykti gyventi į užsienį ir kokiam laikui? Taip, ilgiau nei 10 metų Taip, nuo 5 iki 10 metų Taip, nuo 2 iki 5 metų Taip, iki metų Neketinu išvykti (pereikite prie 24 klausimo) 23. Dėl kokių priežasčių norėtumėte išvykti ar jau išvykote iš kaimo (tiek į užsienį, tiek į kitą vietą Lietuvoje)? (galimi keli atsakymai) Geresnių karjeros galimybių kitur Didesnio uždarbio kitur Įdomesnio gyvenimo kitur Kaimas nemielas man gyventi Per mažai pramogų kaime Neigiamas kaimo įvaizdis Kita 89 LAISVALAIKIS 24. Kaip leidžiate laisvalaikį? Čia: labai dažnai=kasdien; dažnai= 4-6 k./sav., retai=1-3 k./sav., niekada=0 k./sav. Labai dažnai Dažnai Retai Niekada Skaitau knygas Žiūriu TV Žaidžiu kompiuterinius žaidimus Laiką leidžiu internete Sportuoju Einu pasivaikščioti Einu į koncertus, kiną Einu į parduotuves Lankau būrelius (jei nesimokote praleisti) Lankausi kavinėse Susitinku su draugais Užsiimu savo hobiu Dalyvauju NVO veikloje Savanoriauju Padedu tėvams Šlaistausi gatvėse *NVO nevyriausybinės organizacijos (pvz. Skautai) 25. Ar efektyviai išnaudojate savo laisvalaikį? Taip Ne 26. Kas trukdo efektyviai išnaudoti laisvalaikį? (galimi keli atsakymai) Laiko trūkumas Atoki gyvenamoji vieta Brangios pramogos Laisvalaikio praleidimo vietų / būdų stoka Pasyvi aplinka (nesinori niekuo užsiimti, nes būsi nesuprastas) Didelis užimtumas Draugų stygius Tėvai neleidžia užsiimti norima veikla Nėra laiko, nes turiu padėti tėvams Kita DRAUGAI 27. Kiek turite artimų draugų? Nė vieno Vieną Du ir daugiau 28. Ar Jums lengva susirasti naujų draugų? Labai lengva Lengva Sunku Labai sunku Naujų draugų neieškau 29. Kodėl Jums reikalingi draugai? (galimi keli atsakymai) Dėl būtinybės bendrauti, išsipasakoti, pasitarti

90 Dėl galimybės, esant reikalui, sulaukti pagalbos, paramos Kad, turėčiau su kuo leisti laisvalaikį Kad nesijausčiau vienišas (-a) Kad turėčiau su kuo įgyvendinti savo planus Kad geriau jausčiausi Man draugų nereikia Kita KAIMYNYSTĖ 30. Ar jaučiatės saugus (-i) savo gyvenvietėje? Taip (eiti prie 32 klausimo) Ne Ne visada 31. Pažymėkite svarbiausias priežastis, dėl kurių jaučiatės nesaugiai? (galimi keli atsakymai) Nepakankamas gatvių apšvietimas Aplinkinių abejingumas Paauglių grupuotės Kišenvagiai Nepakankama policijos apsauga Asmenys apsvaigę nuo psichotropinių medžiagų (alkoholio, narkotikų) Asocialūs kaimynai Neatsargūs / pavojingi vairuotojai Kita DALYVAVIMAS 32. Ar dalyvaujate išvardintų organizacijų veikloje? Esu dalyvis Esu narys Nesu nei narys, nei dalyvis Nieko apie tai nežinau 90 Mokyklos/uni versiteto savivaldos organizacija Jaunimo organizacija Neformali jaunimo grupė Labdaros organizacija Vietos bendruomenin ė organizacija Religinė parapija ar organizacija Mokyklos būreliai / universiteto kolektyvai (praleisti jei, nesimokote) Politinė organizacija Kita NVO 33. Kokios priežastys trukdo aktyviam (aktyvesniam) Jūsų įsiliejimui į visuomeninių organizacijų veiklą? (galimi keli atsakymai) Esu per jauna(-s) Informacijos stoka Negatyvūs stereotipai (išankstiniai nusistatymai) apie organizacijas Laiko stoka Draugų įtaka Šeimos įtaka Trūksta drąsos Organizacijų neveiksnumas Organizacijų uždarumas Negalėjimas rasti tinkamos organizacijos Nenoras dalyvauti geriau nieko neveikti Jaunų žmonių apatija niekas neįdomu Kita 34. Kas paskatintų Jus aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime / NVO veikloje? Visiškai sutinku Sutinku Nesutinku Visiškai nesutinku Patrauklios idėjos Patrauklios veikos formos Mano draugų, artimųjų dalyvavimas Įdomus lyderis Draugų rato plėtimas Galimybės įgyti naujų gebėjimų ir žinių, kurios bus naudingos ateityje Didesnio pasitikėjimo savimi įgijimas Kontaktų su svarbiais asmenimis užmezgimas Dalinimasis

91 turimomis žiniomis ir gebėjimais 35. Ar balsuojate rinkimuose? Turiu teisę ir balsuoju Turiu teisę ir nebalsuoju Neturiu teisės balsuoti (esu per jaunas) 36. Ar per pastaruosius metus dalyvavote savanoriškoje veikloje? Taip, dalyvauju dabar Taip, dalyvavau anksčiau ir dalyvauju dabar Ne, bet dalyvavau anksčiau Ne, nedalyvavau iš viso Ne, bet norėčiau dalyvauti ŽALINGI ĮPROČIAI / PRIKLAUSOMYBĖS 37. Kaip dažnai vartojate alkoholį? Nevartoju visiškai (pereiti prie 40 klausimo) Vartoju esant progai (pvz. draugų gimtadieniai) Kartą per mėnesį ir rečiau 2-4 kartus per mėnesį 2-3 kartus per savaitę 4 ir daugiau kartų per savaitę Kasdien 38. Kodėl vartojate alkoholį? (galimi keli atsakymo variantai) Noriu atsipalaiduoti Noriu pasijausti laimingesnis (-ė) Noriu užmiršti savo problemas Neturiu ką veikti Siekiu apsvaigti Nenoriu išsiskirti iš draugų 91 Iš smalsumo Esu priverstas Neprisimenu Kita 39. Iš kur gaunate alkoholio? (galimi keli atsakymai) Nusiperku parduotuvėje, nes esu pilnametis (-ė) Nusiperku parduotuvėje, nors esu nepilnametis (-ė) Nuperka suaugę, nes esu nepilnametis (- ė) Geriu kontrabandinę degtinę Vaišina draugai Geriu su tėvais Kita 40. Ar vartojate narkotikus? Nebandžiau ir nenorėčiau (pereiti prie 42 klausimo) Taip, nuolat vartoju Bandžiau keletą kartų Bandžiau vieną kartą Nebandžiau, bet norėčiau Nenoriu atsakyti į šį klausimą Kita 41. Iš kur gaunate narkotikų (jei vartojate)? Parūpina draugai Perku iš pažįstamų Perku internetu Platinu pats Kita 42. Ar rūkote? Ne, niekada nebandžiau (pereiti prie 44 klausimo) Bandžiau, bet nerūkau Rūkiau, bet mečiau Taip, esant progai (pvz. draugų gimtadienis) Surūkau mažiau negu vieną cigaretę per savaitę Surūkau mažiau negu vieną cigaretę per dieną Surūkau 1-5 cigaretes per dieną Surūkau 6-10 cigarečių per dieną Surūkau cigarečių per dieną Surūkau daugiau nei 20 cigarečių per dieną 43. Iš kur gaunate rūkalų? (galimi keli atsakymai) Nerūkau Nusiperku parduotuvėje, nes esu pilnametis (-ė) Nusiperku parduotuvėje, nors esu nepilnametis (-ė) Nuperka suaugę, nes esu nepilnametis (- ė) Perku/rūkau kontrabandines cigaretes Duoda/paskolina / nuperka draugai Duoda/pasiimu iš tėvų Kita 44. Kaip dažnai naudojatės internetu? Kasdien 4-5 kartus per savaitę 2-3 kartus per savaitę Kartą per savaitę Nesinaudoju internetu Kita 45. Kiek laiko per dieną praleidžiate naudodamiesi internetu/kompiuteriu? Iki 1 val. 1-3 val. 3-5 val. 5 val. ir ilgiau Neturiu kompiuterio

92 Kita 46. Jūsų manymu, kokios priemonės yra efektyviausios sprendžiant žalingų įpročių problemas? (galimi keli atsakymo variantai) Sporto renginiai, užsiėmimai Specialios paskaitos, diskusijos Pokalbiai su bendraamžiais Pokalbiai su įžymiais žmonėmis, kurie yra atsisakę žalingų įpročių (gerosios patirties sklaida) Įvairūs renginiai, socialinės akcijos Pačių jaunų žmonių kuriamos ir vykdomos prevencinės programos Ribojimai/draudimai/baudos Alkoholio/rūkalų pardavimas nuo 21 metų Rūkalų/ alkoholio kainų didinimas Pokalbiai su tėvais Pokalbiai su mokytojais/dėstytojais Švietimas per bendrojo lavinimo pamokas mokykloje (paskaitas universitete) Kita PSICHOLOGINĖ SAVIJAUTA 47. Kokios psichologinės problemos Jus dažniausiai kamuoja? (galimi keli atsakymai) Jokios Nerimas Baimė Nepasitikėjimas savimi Nepasitikėjimas aplinkiniais Nemiga Liūdesys Nepilnavertiškumo kompleksas Mintys apie savęs žalojimą Savęs žalojimas Mintys apie savižudybę 92 Psichologinis / fizinis smurtas Kita 48. Kaip vertinate save kaip žmogų, kaip visuomenės narį? Labai gerai Gerai Vidutiniškai Blogai Labai blogai 49. Jūsų nuomone, kas lemia prastą jauno žmogaus savęs vertinimą? (galimi keli atsakymai) Patiriamas psichologinis ir fizinis smurtas Dėmesio trūkumas Nepasitikėjimas savimi Baimė apsijuokti Aplinkinių žmonių įtaka Skaudžios praeities patirtys Artimųjų abejingumas Kita 50. Ar jaučiate palaikymą šeimoje? Taip Ne Kartais Kita 51. Ar Jūsų šeimoje smurtaujama? Taip (prieš vaikus) Taip (prieš tėvus) Taip (tėvai smurtauja vienas prieš kitą) Ne Kita 52. Kokių problemų turite šeimoje? Jokių Problema tai, jog gyvenu nepilnoje šeimoje (su vienu iš tėvų) Tėvai/globėjai girtauja Tėvai/globėjai smurtauja Tėvai bedarbiai Jaučiamas nuolatinis nepriteklius (trūksta pinigų maistui ir pan.) Tėvai manimi nesirūpina Gyvename labai skurdžiai, dėl to man gėda prieš draugus Mane skriaudžia vyresni broliai ir sesės Nesutariu su sutuoktiniu (-e)/ sugyventiniu (-e) Sutuoktinis (-ė)/ sugyventinis (-ė) girtauja Sutuoktinis (-ė)/ sugyventinis (-ė) smurtauja Kita LYTINĖ ELGSENA 53. Ar Jums pakanka informacijos lytinio švietimo klausimais? Taip, informacijos yra pakankamai Ne, informacijos trūksta Kai kuriais klausimais informacijos galėtų būti daugiau Kita 54. Ar esate turėję lytinių santykių? Taip Ne 55. Kada turėjote pirmuosius lytinius santykius? Dar neturėjau (eiti prie 58 klausimo) Anksčiau nei 12 metų m m m m.

93 m. 22 m. ir vėliau 56. Ar naudojatės kontraceptinėmis (apsisaugojimo) priemonėmis? Visada Dažniausiai Dažnai Retai Niekada Kita 57. Jūsų lytinio partnerio pastovumas Turiu vieną pastovų Turiu kelis ir kaitalioju Pastovaus neturiu Santykiai vienkartiniai, atsitiktiniai Šiuo metu turiu keletą Kita JAUNIMO SOCIALINĖS PROBLEMOS 58. Įvardinkite pagrindines jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone? (galimi keli atsakymo variantai) 1 Polinkis į žalingus įpročius 2 Nedarbas 3 Mokamas mokslas 4 Laisvalaikio, užimtumo galimybių stoka 5 Sunki materialinė padėtis 6 Didelis nusikalstamumas 7 Būsto įsigijimo problemos 8 Žiaurumas, smurtas, nepakantumas, patyčios 9 Ankstyvi lytiniai santykiai 10 Jaunimo diskriminacija 11 Nesaugumas 12 Blogi santykiai su tėvais 13 Nekultūringumas, nemandagumas 14 Savanaudiškumas 15 Nepakankama valstybės pagalba, parama 16 Didelė jaunimo emigracija 17 Neatsakingumas, lengvabūdiškumas 18 Neigiamas visuomenės požiūris 19 Psichologinės problemos 20 Jauni žmonės gyvena vieni, su seneliais, vienu iš tėvų (dėl tėvų emigracijos) 21 Jaunų žmonių vertimasis nelegalia veikla (pvz. kontrabanda) 22 Saviraiškos galimybių stoka 23 Per mažas jaunų žmonių verslumas 24 Pilietiškumo stoka 25 Nekokybiškas švietimas 26 Sportavimo galimybių stoka 27 Jaunimo apolitiškumas (nesidomėjimas politika, abejingumas visuomenės problemoms 28 Kita 59. Kas, Jūsų manymu, sprendžia ar turėtų spręsti šias problemas? (galimi keli atsakymo variantai) Savivaldybė Nevyriausybinės organizacijos Švietimo įstaigos Šeima / giminės Draugai Pats jaunimas Niekas Kita

94 94 2 priedas EKSPERTINĖ APKLAUSA APIE VILKAVIŠKIO RAJONO JAUNIMO SOCIALINES PROBLEMAS IR JŲ SPRENDIMO BŪDUS 1. Vardas Pavardė: 2. Jūsų amžius: 3. Jūsų išsilavinimas (specialybė): 4. Jūsų darbovietė: 5. Kiek metų gyvenate Vilkaviškyje (Vilkaviškio rajone)?: 6. Darbo su jaunimu patirtis metais (jei dirbate su jaunimu)? 7. Jūsų nuomone, kokios vertybinės nuostatos būdingos jaunam žmogui? 8. Su kokiomis pagrindinėmis problemomis susiduria jaunimas Vilkaviškio rajone? 9. Kaip manote, ar jaunimas gyvenantis Vilkaviškio rajono kaimo vietovėse susiduria su tokiomis pat problemomis, kaip ir gyvenantis mieste? 10. Išskirkite socialines problemas, išskirtinai būdingas kaimo jaunimui Vilkaviškio rajone? 11. Kas sprendžia ar turėtų spręsti jaunų žmonių problemas Vilkaviškio rajone? (Savivaldybė, NVO, Švietimo įstaigos, šeima, pats jaunimas) 12. Kokios prevencinės priemonės taikomos jaunimo socialinių problemų sprendimui? 13. Jūsų nuomone, kokiais būdais būtų galima įtraukti jaunimą į socialinių problemų sprendimą? 14. Kokius akivaizdžius rezultatus duoda jaunimo problemų sprendimas? 15. Vilkaviškio rajono/kaimo vizija Jūsų akimis. Kokį Vilkaviškio rajoną įsivaizduojate po 5 metų? (Atsakymą sieti su jaunimo situacija)

95 Įdomus ir gerai Išsilavinimas Šeima Draugystė Pripažinimas Savarankiškumas Kūrybiškumas Pasitikėjimas Laisvė Materializmas Veiklumas Drąsa Atsakomybė Teisingumas Kultūringumas Optimizmas Meilė Atjauta ir tolerancija Novatoriškumas Žingeidumas Sąžinigumas Abejingumas Patyčios Susvetimėjimas Laiko trūkumas Darbų neužbaigimas Vertybę išskyrusių ekspertų skaičius 95 SUSISTEMINTI EKSPERTŲ INTERVIU ATSAKYMAI 3 priedas 1 lentelė. Ekspertų demografinės charakteristikos Klausimo Demografinės Rodikliai Ekspertų skaičius Procentinė išraiška nr. charakteristikos 2 Amžius (metais) % % % % % 3 Išsilavinimas Aukštasis 3 75% Aukštesnysis 9 25% 5 Gyvenimo Vilkaviškio % r. trukmė (metais) % 6 Darbo su jaunimu patirtis (metais) % % % Iki 10 metų 5 41% % % Nedirba* 2 17% *2 ekspertai šiuo metu nedirba tiesioginio darbo su jaunimu, tačiau arba yra dirbę anksčiau, arba jų darbas netiesiogiai siejasi su jaunimu pav. Ekspertų išskirtos jaunimui būdingos vertybinės nuostatos (vnt.)

96 Pasisakiusių ekspertų skaičius (vnt.) Problemą išskyrusių ekpertų skaičius vnt pav. Ekspertų išskirtos pagrindinės jaunimo problemos Vilkaviškio rajone (vnt.) pav. Ekspertų išskirtos pagrindinės kaimo jaunimo problemos Vilkaviškio rajone

97 Pasisakiusių ekspertų skaičius vmt. Pasisakiusių ekspertų skaičius vnt pav. Ekspertų atsakymai į klausimą Kas sprendžia ar turėtų spręsti jaunimo problemas Vilkaviškio rajone? pav. Prevencinių priemonių taikymas jaunimo socialinėms problemoms spręsti

98 Pasisakiusių ekspertų skaičius vnt. Pasisakiusių ekspertų skaičius vnt pav. Jaunimo įtraukimo būdai į socialinių problemų sprendimą pav. Jaunimo socialinių problemų sprendimo rezultatai

99 Lytis Amžius Išsilavinimas Veikla Šeimyninė padėtis Vaikų skaičius Gimė Vilkaviškio r. gyvena 99 4 priedas VILKAVIŠKIO RAJONO KAIMO JAUNIMO SOCIALINIŲ PROBLEMŲ TYRIMO REZULTATŲ ANALIZĖ Demografinės tiriamųjų charakteristikos Nuo pat gimimo Šiuo metu negyvena, esu išvykę ( usi) į kitą Nuo 5 iki 10 metų Nuo 2 iki 5 metų Iki 2 metų 1,9 1,1 12,2 10,6 74,2 Kitur Vilkaviškio rajone ar Vilkaviškyje 18,1 81,9 Neturi Turi 1 vaiką Turi 2 vaikus Turi 3 ir daugiau vaikų 8,1 3,9 1,4 86,7 Nevedęs/netekėjusi Vedęs/ištekėjusi Gyvenu neregistruotoje santuokoje Išsiskyręs ( usi) Našlys ( ė) 3,1 1,7 0,8 11,7 82,8 Mokosi mokykloje Nedirba ir nesimoko Dirba Studijuoja Studijuoja ir dirba Mokosi mokykloje ir dirba Savanoriauja 11,3 4,7 3 2,8 0,8 26,4 51 Pagrindinis išsilavinimas Pradinis išsilavinimas Vidurinis išsilavinimas Aukštasis universitetinis (bakalauras) Aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas Vidurinis su profesine kval. Pagrindinis su profesine kval. Aukštasis universitetinis (magistras) Aukštesnis nei magistro laipsnis 15,3 7,5 5,6 5 2,2 1,9 0,3 31,9 30, m m m. Vyras Moteris 25,6 22,2 52, pav. Demografinės tiriamųjų charakteristikos (proc.)

100 100 Jaunimo kaip socialinės visuomenės grupės ypatybės Amžius Laisvalaikis Laiko leidimas su draugais Linksmybės, pramogos Žalingi įpročiai Domėjimasis naujovėmis Noras gyventi savarankiškai, būti Noras būti madingais Mokslo, išsilavinimo siekimas Energija, veržlumas, aktyvumas Neatsakingumas Naujos patirtys, gyvenimo pažinimas Sunki materialinė padėtis Laisvė, saviraiška Sunku susirasti darbą Kultūros stoka Lengvabūdiškumas Entuziazmas, optimizmas Nepastovumas Tikslo siekimas, maksimalizmas Nepagarba vyresniesiems Veiklūs žmonės, perspektyvūs Didelis užimtumas Didelis nusikalstamumas Egoizmas, savanaudiškumas Niekuo nesidomintys Idealizmas Pasyvumas, abejingumas 5,6 5,3 5,2 5 4,8 4,5 4,2 3,9 3,6 3,5 3,1 3 2,9 2,8 2,8 2,7 2,7 2,7 2,5 2,5 2,3 2,2 2,1 2,1 1,9 1,3 6,6 8, pav. Savybės, kurios išskiria jaunimą iš kitų socialinių grupių (proc.)

101 Mokosi Mokymosi tikslai Ar jaučiasi saugiai mokymosi įstaigoje? Pagrindinės poblemos mokymosi įstaigoje 101 Mokykla ir studijos Didelis mokymosi krūvis Netinkamas mokytojų/dėstytojų požiūris į ugdytinius Inventoriaus stygius Pasenę mokymo metodai ir infrastruktūra Lūkesčių neatitinkantys mokomieji dalykai Prasta švietimo įstaigos pastatų kokybė Fizinis ir emocinis smurtas (patyčios, diskriminacija) Mokymosi įstaigos pasiekiamumo problemos Kita 13,6 12,7 11,7 10,4 8,1 6,4 4 1,7 31,4 Taip Kartais Ne 9, ,8 Praktinės žinios, gebėjimai Profesija Bendravimo įgūdžiai Atestatas/diplomas Teorinės žinios Socialiniai/verslumo įgūdžiai Siekis pasididžiuoti prieš draugus, giminaičius Kita 2,5 0, ,7 14,9 14, ,1 Bendrojo lavinimo mokykloje (gimnazijoje) Visai nesimoko nei mokymosi įstaigose, nei Aukštojoje mokykloje Kolegijoje Nesimoko išvardintose mokymo įstaigose, lanko Profesinio lavinimo mokykloje 3,9 3,9 3,3 2,2 34,4 52,2 3 pav. Jaunų žmonių mokymosi ypatumai Vilkaviškio rajone (proc.)

102 Dirba? Darbo pobūdis Ar dirba pagal specialybę? Nedarbo priežastys Kokio darbo norėtų? Nedribančių pajamų šaltinis 102 Darbas ir karjera Šeimos, tėvų parama Atsitiktinis uždarbis Socialinės pašalpos Draugo / partnerio uždarbis Kita Stipendija Nelegalus darbas Nelegali veikla (kotrabanda) 13,4 11 7,1 6,7 4,7 3,5 2,4 51,2 Dirbtų tik legalų, gerai apmokamą darbą Dirbtų kvalifikaciją atitinantį darbą Bet kokio pastovaus darbo Bet kokio darbo Dirbtų ir nelegalų, gerai apmokamą darbą Kita 7,1 6,1 2,5 23,2 15,7 45,5 Nori tik mokytis / studijuoti Negaunu tenkinančio darbo Nerandu jokio darbo Nepriima, nes neturiu darbo patirties Negaunu darbo už tenkinantį darbo užmokestį Kita Tingiu dirbti Esu vaiko priežiūros atostogose Gyvenu iš socialinių pašalpų Man patinka būti išlaikomam tėvų / sutuoktinio 19, ,3 6,2 4,5 2,9 2,1 1,7 28,9 Ne Taip Neturiu jokios specialybės / profesijos Kita 1,4 13,5 45,9 39,2 Esu samdomas darbuotojas Esu valstybės tarnautojas Esu samdomas darbuotojas ir turiu savo verlą Užsiimu individulia veikla Turiu savo verlsą Dirbu pagal verslo liudijimą 4,5 4,5 4,5 1,5 18,2 66,7 Ne Taip 20,1 79,9 4 pav. Jaunuolių (ne)darbo ypatybės (proc.)

103 Jaunimas nepradeda verslo kaime, nes: Ar ketina per artimiausius du metus išvykti iš Vilkaviškio rajono? Ar ketina artimiausiu metu išvykti į užsienį? 103 Didesnio uždarbio kitur Geresnių karjeros galimybių kitur Įdomesnio gyvenimo kitur Per mažai pramogų kaime (miestelyje) Kaimas (miestelis) nemielas gyventi Neigiamas kaimo (miestelio) įvaizdis Kita 0,6 6,5 5, , Neketina išvykti Taip, iki metų Taip, nuo 2 iki 5 metų Taip, nuo 5 iki 10 metų Taip, ilgiau nei 10 metų 4,1 3,4 1,9 13,5 77,1 Ne Taip, į kitą Lietuvos miestą Taip, į rajono centrą Vilkaviškį 6,8 23,4 69,8 Trūksta finansų Trūksta valstybės paramos Trūksta idėjos verslui Trūksta žinių / įgūdžių Trūksta tinkamų žmonių / partnerių Netinkama verslui aplinka Trūksta verslumo savybių Kita 0,9 15,6 13,3 12,8 12,1 10,7 9,5 25,1 5 pav. Jaunuolių planai dėl išvykimo iš Vilkaviškio rajono (proc.)

104 Ar efektyvia i leidžia laisvalaik į? Kas trukdo efektyviai išnaudoti laisvalaikį? 104 Laisvalaikis Šlaistosi gatvėse Padeda tėvams Savanoriauja Dalyvauja NVO veikloje Užsiima savo hobiu Susitinka su draugais Lankosi kavinėse Lanko būrelius Eina į parduotuves Eina į koncertus, kiną Eina pasivaikščioti Sportuoja Laiką leidžia internete Žaidžia kompiuterinius žaidimus Žiūri TV Skaito knygas 5,3 7,8 22,5 64,4 34,2 41,4 18,9 5,6 3,6 8,6 21,4 66,4 3,15,8 18,6 72,5 23,6 27,5 3,3 15,6 12,5 13,9 16,1 2,5 14,7 35,8 28,1 12,5 40,3 26,1 6,1 57,2 23,9 20,3 53,3 45,8 32,8 5,3 57, ,6 35,6 38,9 5 14,2 29,2 49,2 7,5 36,7 38,3 21,4 3, , ,7 24,7 43,3 28,1 3,9 8,6 12,3 49,4 29, Labai dažnai Dažnai Retai Niekada 6 pav. Respondentų laisvalaikio praleidimo būdai ir jų dažnumas (proc.) Laiko trūkumas Atoki gyvenamoji vieta Brangios pramogos Laisvalaikio praleidimo vietų / būdų stoka Didelis užimtumas Pasyvi aplinka (nesinori niekuo Draugų stygius Laiko leidimas socialiniuose tinkluose Nėra laiko, nes turiu padėti tėvams Tėvai neleidžia užsiimti norima veikla Kita 21,7 15,8 15,4 13,3 9,6 6 5,5 3,8 3,1 3 2,9 Ne Taip 35,8 64,2 7 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai ar efektyviai išnaudoja savo laisvalaikį (proc.)

105 Ar jaučiasi saugiai savo gyvenvietėje? Pagrindinės nesaugumo priežastys Kiek turi draugų? Ar lengva susirasti naujų draugų? Kodėl reikalingi draugai? 105 Draugai Dėl galimybės bendrauti, išsipasakoti, Kad turėtų su kuo leisti laisvalaikį Dėl galimybės, esant reikalui, sulaukti Kad geriau jaustųsi Kad nesijaustų vienišas ( a) Kad turėtų su kuo įgyvendinti savo planus Draugų nereikia Kita 25,5 21,1 18,7 11,2 11,2 10,2 1,7 0,4 Lengva Naujų draugų neieškau Labai lengva Sunku Labai sunku 2,8 17, ,9 52,5 Du ir daugiau Vieną Nė vieno 6,1 15,8 78,1 8 pav. Respondentų atsakymai apie draugystę ir jos svarbą (proc.) Kaimynystė Nepakankamas gatvių apšvietimas Asmenys apsvaigę nuo psichotropinių Paauglių grupuotės Neatsargūs / pavojingi vairuotojai Nepakankama policijos apsauga Asocialūs kaimynai Aplinkinių abejingumas Kišenvagiai Kita 21,2 15,7 15,7 13,8 12,4 8,8 8,5 3 0,9 Taip 64,2 Ne visada 30 Ne 5,8 9 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar jie jaučiasi saugūs savo gyvenvietėje (proc.)

106 106 Dalyvavimas Kita NVO 1,7 4,7 53,6 40 Politinė organizacija2,8 0,6 61,4 35,3 Mokyklos būreliai/unversiteto kolektyvai 14,2 12,2 51,7 21,9 Religinė parapija ar organizacija 5 6,9 58,9 29,2 Vietos bendruomeninė organizacija 5 7,8 57,8 29,4 Labdaros organizacija 3,9 4,7 61,9 29,4 Neformali jaunimo grupė 1,4 5,6 59,4 33,6 Jaunimo organizacija 5,66,9 57,5 30 Mokyklos/universiteto savivaldosorganizacija 6,9 8,9 53,6 30, Esu dalyvis Esu narys Nesu nei dalyvis, nei narys Nieko apie tai nežinau 10 pav. Respondentų dalyvavimas visuomeninių organizacijų veikloje (proc.) Laiko stoka Informacijos stoka Trūksta drąsos Per jaunas (-a) Negalėjimas rasti tinkamos organizacijos Organizacijų uždarumas Nenoras dalyvauti geriau nieko Organizacijų neveiksnumas Negatyvūs stereotipai (išankstiniai Jaunų žmonių apatija niekas neįdomu Šeimos įtaka Draugų įtaka Kita 6,2 5,8 5,8 4,9 3,1 2,5 2, pav. Respondentų nedalyvavimo visuomeninių organizacijų veikloje priežastys (proc.) 8,9 13,4 12,9 11,

107 107 Niekas nepaskatintų 6,7 13,3 28,3 51,7 Dalinimasis turimomis žiniomis, gebėjimais 21,9 44,4 23,1 10,6 Kontaktų užmezgimas 23,1 40,8 25,6 10,6 Didesnio pasitikėjimo įgijimas 22,8 43,9 25,3 8,1 Galimybė įgyti naujų žinių, gebėjimų 29,4 43,3 19,2 8,1 Draugų rato plėtimas 18,9 46,7 23,6 10,8 Įdomus lyderis 16, ,5 11,1 Draugų, artimųjų dalyvavimas 20 46,1 25 8,9 Patrauklios veiklos formos 21,4 51,9 19,7 6,9 Patrauklios idėjos 26,4 50,6 15,3 7, Visiškai sutinku Sutinku Nesutinku Visiškai nesutinku 12 pav. Priežastys, kurios paskatintų respondentus aktyviau dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje (proc.) Neturi teisės balsuoti (per jauni) 42,5 Turi teisę ir balsuoja 38,3 Turi teisę ir nebalsuoja 19, pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar balsuoja rinkimuose (proc.)

108 Kaip dažnai vartoja alkoholį? Kodėl vartoja alkoholį? Iš kur gauna alkoholio? 108 Ne, nedalyvavo iš viso 34,2 Ne, bet dalyvavo anksčiau 23,3 Ne, bet norėtų dalyvauti 20,8 Taip, dalyvaudavo anksčiau ir dalyvauja dabar 13,1 Taip, dalyvauja dabar 8, pav. Respondentų pasiskirstymas pagal tai, ar dalyvauja savanoriškoje veikloje (proc.) Žalingi įpročiai ir priklausomybės Nusiperka parduotuvėje, nes yra pilnametis ( ė) Vaišina draugai Nusiperka parduotuvėje, nors yra Nuperka suaugę, nes yra nepilnametis ( ė) Geria su tėvais Geria kontrabandinę degtinę Kita 9,9 5,8 5,5 5,1 1,7 21,8 50,2 Nori atsipalaiduoti Nori užmiršti savo problemas Kita Nenori išsiskirti iš draugų Nori pasijausti laimingesnis ( ė) Neprisimena Iš smalsumo Neturi ką veikti Siekia apsvaigti Yra priverstas (-a) 9,6 8,7 8,7 8,4 6,5 5,9 5,6 4 1,6 41 Vartoja esant progai (pvz. draugų gimtadieniai) Nevartoja visiškai Kartą per mėnesį ir rečiau 2 4 kartus per mėnesį Kasdien 4 ir daugiau kartų per savaitę 2 3 kartus per savaitę 10,8 8,1 2,8 1,4 0,8 41,7 34,4 15 pav. Respondentų alkoholio vartojimo ypatumai (proc.)

109 Ar rūko? Iš kur gauna rūkalų? Ar vartoja narkotikus? Iš kur gauna narkotikų? 109 Parūpina draugai 46,2 Kita 19,2 Perka iš pažįstamų 17,3 Perka internete 9,6 Platina pats 7,7 Nebandė ir nenorėtų 80,3 Bandė keletą kartų 7,2 Bandė vieną kartą 3,9 Nebandė, bet norėtų 3,6 Nenori atsakyti 3,1 Kita 1,1 Taip, nuolat vartoja 0,8 16 pav. Respondentų narkotikų vartojimo ypatumai (proc.) Nerūkau 47,3 Nusiperku parduotuvėje, nes esu pilnametis Perku (rūkau) kontrabandines cigaretes Nusiperku parduotuvėje, nors esu Duoda/paskolina/nuperka draugai Duoda/pasiimu iš tėvų Nuperka suaugę, nes esu nepilnametis ( ė) Kita 1,8 0,7 7,8 7,1 5,3 2,8 27,2 Ne, niekada nebandė Bandė, bet nerūko Surūko 6 10 cigarečių per dieną Rūkė, bet metė Surūko 1 5 cigaretes per dieną Taip, esant progai (pvz. draugų gimtadienis) Surūko cigarečių per dieną Surūko daugiau nei 20 cigarečių per dieną Surūko mažiau negu vieną cigaretę per dieną 7,5 5 3,9 2,2 0,8 8,1 8,1 26,9 37,5 17 pav. Respondentų rūkymo ypatumai (proc.)

110 Kaip dažnai naudojasi internetu? Kiek laiko praleidžia internete/prie kompiuterio? val. 3-5 val. 5 val. ir ilgiau Iki 1 val. Neturiu kompiuterio Kita 3,9 2,2 32,5 25,8 18,3 17,2 Kasdien 2 3 kartus per savaitę 4 5 kartus per savaitę Nesinaudoju internetu Kartą per savaitę Kita 4,7 4,7 2,8 2,8 0,6 84,4 18 pav. Respondentų interneto / kompiuterio naudojimo ypatumai (proc.) Sporto renginiai, užsiėmimai Pokalbiai su įžymiais žmonėmis, kurie yra atsisakę Įvairūs renginiai, socialinės akcijos Specialios paskaitos, diskusijos Pokalbiai su bendraamžiais Pačių jaunų žmonių kuriamos ir vykdomos Ribojimai, draudimai, baudos Alkoholio/rūkalų pardavimas nuo 21 metų Švietimas per bendrojo lavinimo pamokas Pokalbiai su tėvais Rūkalų/alkoholio kainų didinimas Pokalbiai su mokytojais/dėstytojais Kita 19 pav. Respondentų išskirtos efektyviausios priemonės, sprendžiant žalingų įpročių paplitimo 0,9 3,2 7 6,3 5,7 4,7 4,6 (priklausomybių) problemas (proc.) 11,7 10,9 10 9,2 8,7 17,

111 Savęs, kaip visuomenės nario vertinimas Kas lemia prastą jauno žmogaus savęs vertinimą? 111 Psichologinė savijauta Jokios Nerimas Nepasititkėjimas savimi Liūdesys Nemiga Baimė Nepilnavertiškumo kompeksas Nepasitikėjimas aplinkiniais Mintys apie savižudybę Mintys apie savęs žalojimą Psichologinis/fizinis smurtas Savęs žalojimas Kita 0,2 3,2 2,8 2 1,6 7,3 6,8 9,2 9,1 11,7 14,3 14,1 17, pav. Psichologinės problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria respondentai (proc.) Nepasitikėjimas savimi Baimė apsijuokti Patiriamas psichologinis ir fizinis smurtas Aplinkinių žmonių įtaka Skaudžios praeities patirtys Dėmesio trūkumas Artimųjų abejingumas Kita 0,7 21,4 17,4 14,6 13,7 11,7 11,3 9 Gerai Vidutiniškai Labai gerai Blogai Labai blogai Kita 2,2 1,7 0,8 19,7 33,3 42,2 21 pav. Respondentų savęs kaip visuomenės narių vertinimas (proc.)

112 Ar jauča palaikymą šeimoje? Ar šeimoje smurtaujama? Kokių problemų turi šeimoje? 112 Jokių Jaučiamas nuolatinis nepriteklius (trūksta Problema, jog gyvenu nepilnoje šeimoje (su Tėvai bedarbiai Tėvai/globėjai smurtauja Gyvename labai skurdžiai, dėl to man gėda Nesutariu su sutuoktiniu (-e) /sugyventiniu (-e) Mane skriaudžia vyresni broliai ir sesės Tėvai manimi nesirūpina Sutuoktinis ( ė) / sugyventinis ( ė) girtauja Sutuoktinis ( ė) / sugyventinis ( ė) smurtauja 5,1 4,6 3 2,8 2,3 1, ,8 0,5 74,9 Ne Taip (tėvai smurtauja vienas prieš kitą) Taip (prieš vaikus) Taip (prieš tėvus) Kita 4,3 3,7 2,7 0,8 88,5 Taip Kartais Ne Kita 16,7 5,3 0,3 77,8 22 pav. Respondentų santykis su šeima (proc.)

113 Ar pakanka informacijos lytinio švietimo klausimais? Ar turėję lytinių santykių? Kada turėjo pirmuosius lytinius santykius? Ar naudojasi apsisaugojimo priemonėmis? Lytinio partnerio pastovumas 113 Lytinė elgsena Turiu vieną pastovų Pastovaus neturiu Santykiai vienkartiniai, atsitiktiniai Turiu kelis ir kaitalioju Šiuo metu turiu keletą partnerių Kita 12,6 10,3 4,2 2,3 0,5 70,1 Visada Niekada Dažniausiai Retai Dažnai Kita 14,2 11,9 8,2 0,9 26,9 37,9 Dar neturėjo m m m m m. 22 m. ir vėliau Anksčiau nei 12 metų 20,3 16,1 8,1 5,6 4,4 2,5 1,1 41,9 Ne Taip 41,9 58,1 Taip, informacijos yra pakankamai Kai kuriais klausimais informacijos galėtų būti Ne, informacijos trūksta Kita 0,8 12,5 9,2 77,5 23 pav. Respondentų lytinės elgsenos ypatumai (proc.)

114 114 Jaunimo socialinės problemos Polinkis į žalingus įpročius Nedarbas Laisvalaikio, užimtumo galimybių stoka Didelė jaunimo emigracija Sunki materialinė padėtis Žiaurumas, smurtas, nepakantumas, patyčios Nekultūringumas, nemandagumas Ankstyvi lytiniai santykiai Nesaugumas Psichologinės problemos Blogi santykiai su tėvais Savanaudiškumas Pilietiškumo stoka Jaunimo diskriminacija Jauni žmonės gyvena vieni, su seneliais, Neatsakingumas, lengvabūdiškumas Didelis nusikalstamumas Jaunų žmonių vertimasis nelegalia veikla Sportavimo galimybių stoka Saviraiškos galimybių stoka Per mažas jaunų žmonių verslumas Jaunimo apolitiškumas (nesidomėjimas Būsto įsigijimo problemos Neigiamas visuomenės požiūris Nepakankama valstybės pagalba, parama Nekokybiškas švietimas Mokamas mokslas Kita 24 pav. Respondentų išskirtos pagrindinės jaunimo socialinės problemos Vilkaviškio rajone 0,2 (proc.) 5,6 5,1 4,9 4,7 4,6 3,9 3,8 3,6 3,6 3,5 3,1 3, ,9 2,8 2,8 2,7 2,6 2,6 2,5 2,5 2,1 2,1 7,2 8, Savivaldybė Pats jaunimas Švietimo įstaigos Šeima/giminės Nevyriausybinės organizacijos Draugai Niekas Kita 4,1 1,9 0,6 9 12,8 22,3 20, ,5 25 pav. Respondentų atsakymas į klausimą: Kas sprendžia ar turėtų spręsti jaunimo socialines problemas Vilkaviškio rajone? (proc.)

115 115 5 priedas 1 lentelė. Vilkaviškio rajono kaimo jaunimo socialinės aplinkos SSGG matrica Socialinio verslo skatinimnas ir plėtra ES parama jaunimo laisvalaikio vietų kūrimui ir plėtrai ESF projektai integravimui į darbo rinką, sugrąžinimui į švietim sistemą, pagalba savarankiškos veiklos pradėjimui Galimybės Neformalaus ugdymo padalinių steigimas kaimo vietoėse Konstruktyvus dialogas tarp vietos valžios ir jaunų žmonių Jaunimas - jaunimui metodo taikymas, įtraukiant jaunimą į jų problemų sprendimą Vietinių jaunimo iniciatyvų skatinimas, įtraukiant ne tik aktyv bet ir pasyvų jaunimą Sparčiai mažėja jaunų žmonių skaičius Vilkaviškio rajone Vangiai vyksta švietimo sistemos, verslo sektoriaus plėtra Mažėja jaunų kvalifikuotų darbuotojų rajone Grėsmės Didelė socialinė rizika pasienio zonoje gyvenančiam jaunimui Plinta kaimų nykimo Vilkaviškio rajone tendencijos Sparčiai nyksta kaimo socialinė infrastruktūra Kaimo jaunimui kyla iš kartos į kartą besitęsianti grėsmė atsidurti socialinėje atskirtyje Stiprios kaimų bendruomeninės organizacijos prisideda prie jaunų žmonių įtraukimo ir užimtumo didinimo m. vasario mėn. Vilkaviškyje atidaryta nauja laisvalaikio erdvė m. jaunimui - Atviras jaunimo centras Stiprybės Jaunuoliai jaučia palaikymą šeimoje - su smurto ar kitomis problemomis artimoje aplinkoje nesusiduria Plačiai taikomos įvairios prevencinės priemonės jaunų žmonių socialinių problemų sprendimui - švietimas, akcijos, renginiai, projektai, policijos reidai ir kt. Jaunuoliai jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje, t.y. kaiminystėje Jaunimas vis labiau įtraukiamas į Savivaldybės darbo grupes, komisijas ir tarybas Išsplėsta Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro bei Muzikos mokyklos veikla kaimiškose vietovėse Jaunimas Vilkaviškio rajone turi nepakankamai laisvalaikio praleidimo vietų ir būdų Nedarbas viena didžiausių jaunimo socialinių - ekonominių problemų Trūksta lyderių ir autoritetų jaunų žmonių tarpe Silpnybės Jaunuoliai savo laisvą laiką leidžia neefektyviai Jaunuoliai nėra aktyviai įsitraukę į NVO veiklas, būrelius, neskiria laiko aktyviam dalyvavimui visuomeniniame gyvenime Savivaldybės finasinė parama jaunimo veikloms pastaraisiais metais ya sumažėjusi Žalingi įpročiai - ypač alkoholio vartojimas, ypač didelė problema jaunų žmonių tarpe stiprus ryšys; ++ vidutinis ryšys; + silpnas ryšys; - jokio ryšio

116 116 6 priedas 1 lentelė. Vilkaviškio rajono vietos plėtros veikėjų analizės matrica [a] a. vietos plėtros veikėjų analizės matrica kokią įtaką turi problema? Vietos plėtros veikėjai 1. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija 2. Kaimiškųjų Vilkaviškio rajono vietovių jaunimas Kaip juos įtakoja problema? Soc. paramos (pašalpų) skyrimas, biudžeto išlaidų didėjimas Socialinės problemos, socialinė atskirtis, degradacija 3. Švietimo įstaigos Neigiamas požiūris į švietimo įstaigas, nes jos netinkamai nukreipia jaunuolius tolesniam mokymuisi, arba rengia nepaklausius darbo rinkai specialistus 4. Vilkaviškio Daugiau projektų jaunimo krašto VVG užimtumo skatinimui kaimo vietovėse Gebėjimai/motyvacija sprendžiant problemą Verslo įmonių skatinimas rajone, smulkaus ir vidutinio verslo rėmimas. Savanorystė, aktyvus įsitraukimas į visuomeninę veiklą, minčių ir idėjų generavimas ir įgyvendinimas. Tinkamas profesinis orientavimas, ankstyvo pasitraukimo iš švietimo sistemos prevencija, gebėjimas laksčiai pritaikyti mokymo programas prie darbo rinkos poreikių, verslumo mokymas. Naujų darbo vietų sukūrimas per socialinio verslumo projektus kaimo vietovėse. Partnerystė su kitais vietos plėtros veikėjai (stiprūs ryšiai, silpni ryšiai, konfliktas) Stiprūs 3, 4, 6, 7, 10 Silpni 2, 5, 9 Konfliktas 8 Stiprūs 3, 5, 6, Silpni 1, 4, 7, 8 Konfliktas 9, 10 Stiprūs 1, 2, Silpni 5, 6, 8, 9 Konfliktas 4, 7, 10 Stiprūs 1, 5, Silpni 2, 6, 7, 9 Konfliktas 3, 8, Kaimo bendruomeninės organizacijos 6. Nevyriausybinės organizacijos 7. Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centras Nyksta kaimo socialinė infrastruktūra, sunku kurti teigiamą kaimo įvaizdį Veiklų orientavimas į jaunimo nedarbo problemos sprendimą Daugiau klientų Jaunimo įtraukimas į kaimo bendruomenės veiklas; patrauklaus kaimo įvaizdžio kūrimas; jaunimo iniciatyvų rėmimas, projektinė veikla, įtraukiant mažiau galimybių turintį jaunimą; jaunimo verslumo ugdymas. Jaunų žmonių užimtumo didinimas NVO sektoriuje; neformalusis ugdymas; mokymosi visą gyvenimą principo taikymas Skatina užsiimti verslu kaimo vietovėse, konsultuoja verslo steigimo klausimais. Stiprūs 1, 2, 4 Silpni 3, 6, 9 Konfliktas 7, 8, 10 Stiprūs 1, 2, 8, 9 Silpni 3, 4, 5, Konfliktas 7, 10 Stiprūs 1, 9, Silpni 2, 4, 8, Konfliktas 3, 5, 6, Marijampolės teritorinės darbo birža, Vilkaviškio skyrius Didėjantis jaunų bedarbių skaičius 9. Verslo įmonės Didesnė galimybė rinktis darbuotojus, maži atlyginimai 10. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Didėja valstybės biudžeto dalis, skiriama pašalpoms Perkvalifikavimas ar kvalifikacijos suteikimas jauniems bedarbiams, subsidija pirmojo verslo steigimui, verslo liudijimo kompensavimas, jaunimo garantijų iniciatyva, pagalba įsidarbinant. Mokymosi, stažuočių galimybė jauniems žmonėms, priklausantiems NEET kategorijai. Leidžia įstatymus ir kitus teisės aktus, rengia projektus. Stiprūs 9, 6, 10 Silpni 2, 3, 7 Konfliktas 1, 4, 5 Stiprūs 1, 6, 7, 8 Silpni 3, 4, 5 Konfliktas 2, 10 Stiprūs 1, 8, Silpni Konfliktas 2, 3, 4, 5, 6, 7, 9

117 117 2 lentelė. Vilkaviškio rajono vietos plėtros veikėjų analizės matrica [b] Vietos plėtros veikėjai 1. Vilkaviški o rajono savivaldy bės administra cija 2. Kaimiškųj ų Vilkaviški o rajono vietovių jaunimas 3. Švietimo įstaigos 4. Vilkaviški o krašto VVG b. Vietos plėtros veikėjų analizės matrica numatoma pasiūlymų / sprendimų įtaka Pagrindiniai vietos plėtros veikėjų tikslai #Gerinti ekonominę aplinką, remiant smulkųjį ir vidutinį verslą, pritraukiant investicijas bei ES lėšas, didinant žemės ūkio konkurencingumą. #Įgyvendinti smulkaus ir vidutinio verslo, turizmo ir projektų valdymo programą, bei kaimo rėmimo, plėtros ir melioracijos programa. #Visapusiškai lavinti ir ugdyti save; #prasmingas laisvalaikio užimtumas; #integruotis į visuomenės politinį, ekonominį, socialinį, kultūrinį gyvenimą; #domėtis inovacijomis, verslumo diegimu kaimo vietovėse. #Rengia jaunuolius profesinei karjerai; #ugdo jaunuolius kaip asmenybes. Verslumo ir amatų plėtros skatinimas: #didinti jaunųjų kaimo gyventojų užimtumą, skatinant juos užsiimti smulkiu verslu; #skatinti kaimo gyventojus persiorientuoti į ne žemės ūkio veiklų vystymą; #didinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę kaime. Teigiama įtaka/nauda Neigiama įtaka /sąnaudos Bendra įtaka Savivaldybė pagal galimybes remia smulkųjį ir vidutinį verslą, skatina naujų darbo vietų kūrimą, įgyvendina kitus užimtumo projektus. Jaunimas įsidarbina arba geba pats save įdarbinti; įgyja naudingos darbinės patirties; gauna pajamas, tampa savarankiški; tobulėja kaip asmenybės; tampa pilnaverčiais visuomenės nariais. Jaunuoliai gauna išsilavinimą, žinių bei tvirtą vertybinį ir moralinį pagrindą tolesniam gyvenimui. VVG įgyvendina projektus, kurie prisideda prie kaimo socialinės infrastruktūros gerinimo: didinamas gyvybingumas kaime, jauni žmonės skatinami užsiimti alternatyvia veikla, skatinamas jaunimo verslumas, auga užimtumas, gerėja gyvenimo kokybė. Lankstumo užtikrinimo stoka, jaunimo užimtumo skatinimo programos nepakankamos neduoda laukiamų rezultatų. Vangiai dalyvauja savanorystės programose; neįsitraukia į visuomeninį gyvenimą; tikisi neadekvataus darbo užmokesčio; jų kvalifikacija neatitinka darbo rinkos poreikių; negeba kurti sau darbo vietos; anksti palieka švietimo sistemą. Neskatinamas kūrybiškumas ir originalių idėjų paieška, kuri palengvintų įsiliejimą į darbo rinką; netinkamas profesinis orientavimas. Galimi interesų konfliktai; ilgai trunkančios ir biurokratizuotos procedūros Kaimo bendruom eninės organizaci jos #Kurti verslui ir gyvenimui palankią aplinką kaimo vietovėse, atliepiančią jaunimo poreikius; #partnerytė tarp ūkininkų ir verslininkų, kad įtrauktų jaunimą į gamybos procesus, suteiktų jiems patirtį ir įgūdžius; #gerosios patirties sklaida kaimo vietovėse, remiantis kitų bendruomenių ir užsienio šalių patirtimi. Jaunimo iniciatyvų rėmimas; jaunimo įtraukimas į sprendimo priėmimą; jaunimo vadybinių ir administracinių gebėjimų, finansinio raštingumo ugdymas. Nenoras keisti esamos situacijos; nenoras investuoti į infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių kaštus, reikalingus jaunimo įdarbinimui kaimo vietovėse. +++

118 Nevyriaus ybinės organizaci jos #Mokymosi visą gyvenimą koncepcijos įsigalėjimas; #dėmesio skyrimas neformaliu būdu įgytiems įgūdžiams. NVO ieško darbo vietų, bendradarbiaudamos su Lietuvos bei užsienio partneriais pritraukia investicijas į regionus naujoms darbo vietoms kurti. Nėra sukurto mechanizmo, kuriuo remiantis darbo rinkoje būtų pripažintos neformaliu būdu įgytos jaunų žmonių kompetencijos Vilkaviški o turizmo ir verslo informacij os centras 8. Marijamp olės teritorinės darbo biržos Vilkaviški o skyrius 9. Verslo įmonės 10. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerij a #Skatinti socialinę ekonominę plėtrą rajone, padėti besikuriančioms įmonėms bei stiprinti veikiančių įmonių konkurencines galias; #siekti pritraukti vidaus ir užsienio investicijas į rajono verslą, taip kuriant naujas darbo vietas bei išsaugot esamas; #Konsultuoti pradedančius verslininkus ir veikiančias įmones verslo planavimo, įmonės valdymo, verslo planų rengimo, rinkodaros, finansų analizės ir kt. klausimais. #derinti darbo pasiūlą ir paklausą, siekiant išlaikyti darbo rinkos pusiausvyrą; #didinti darbo ieškančių jaunų asmenų užimtumo galimybes; # įgyvendinti dvišalį ir trišalį socialinių ir darbo rinkos partnerių bendradarbiavimą užimtumui skatinti; # mažinti socialinę atskirtį; #rengti ir įgyvendinti nedarbo prevencijos ir darbuotojų atleidimo iš darbo pasekmių švelninimo priemones, siekiant mažinti struktūrinį nedarbą; # vykdyti darbo rinkos stebėseną ir kt.; #Gali siūlyti mokymosi, stažuočių galimybes jauniems žmonėms, priklausantiems NEET kategorijai; #ieškodamos naujų talentų remia projektus, jaunimo iniciatyvas. #Formuoja darbo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą; #Siekia subalansuoti darbo rinką, didinti jos lankstumą ir saugumą, gerina darbuotojų kvalifikaciją ir gebėjimus prisitaikyti prie pokyčių. SVV subjektams ir fiziniams asmenims, ketinantiems pradėti verslą, teikia verslo informaciją ir konsultavimo paslaugas; organizuoja mokymus, seminarus. Didinti ieškančių darbo jaunų asmenų gebėjimus konkuruoti darbo rinkoje; teikti pagalbą jiems įsidarbinant, rūpintis jų kvalifikacijos kėlimu, vykdyti jaunimo rėmimo įsidarbinant programas; įgyvendinti Jaunimo garantijų iniciatyvas. Prisideda prie švietimo sistemos modernizavimo ir pritaikymo jaunam žmogui; suteikia saugias ir sveikas darbo sąlygas, galimybę darbuotojui save realizuoti, teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, užtikrina socialines garantijas. Siekia efektyvios socialinės apsaugos, pritraukiant daugiau žmonių į darbo rinką, užtikrinti teisingus darbo santykius ir tinkamas darbo sąlygas. Mokamos arba dalinai mokamos paslaugos. Darbo vietų išlaikymas, naujų darbų vietų kūrimas biudžeto lėšomis. Nelegalus vokelių sistema; psichologinis darbe. darbas; apmokėjimo neigiamas klimatas Lankstumo užtikrinimo stoka, užimtumo garantijų nepakankamumas

119 119 7 priedas 1 pav. JUI finansuojamų Atrask save ir Naujas startas schema

VADYBOS MOKSLAS IR STUDIJOS KAIMO VERSLŲ IR JŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRAI. 3 (32) Mokslo darbai. Research papers 3 (32)

VADYBOS MOKSLAS IR STUDIJOS KAIMO VERSLŲ IR JŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRAI. 3 (32) Mokslo darbai. Research papers 3 (32) Aleksandro Stulginskio universitetas Aleksandras Stulginskis University Kaunas, Lithuania Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Lithuanian Institute of Agrarian Economics Vilnius, Lithuania VADYBOS

More information

Cultural Heritage in the Context of Sustainable Development

Cultural Heritage in the Context of Sustainable Development Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 2006.Nr.3(37), P.74-79 ISSN 1392-1649 Environmental research, engineering and management, 2006.No.3(37), P.74-79 Cultural Heritage in the Context of Sustainable

More information

Geografinė informacinė sistema (GIS) galimybės mokymui (si) ir kūrybai. Dr. Jurgita Rimkuvienė

Geografinė informacinė sistema (GIS) galimybės mokymui (si) ir kūrybai. Dr. Jurgita Rimkuvienė Geografinė informacinė sistema (GIS) galimybės mokymui (si) ir kūrybai Dr. Jurgita Rimkuvienė 2015-09-18 Geografinės informacinės sistemos (GIS) GIS - tai įrankis, galintis padėti visiems besimokantiesiems

More information

The Evaluation of Implementation of Regional Policy

The Evaluation of Implementation of Regional Policy ISSN 1392-2785 ENGINEERING ECONOMICS. 2005. No 4 (44) THE ECONOMIC CONDITIONS OF ENTERPRISE FUNCTIONING The Evaluation of Implementation of Regional Policy Žaneta Simanavičienė, Akvilė Kilijonienė VU Kauno

More information

THE POTENTIAL OF COMMUNITY-BASED TOURISM DEVELOPMENT IN VILNIUS DISTRICT MUNICIPALITY. Nerijus Vanagas, Jonas Jagminas Mykolas Romeris University

THE POTENTIAL OF COMMUNITY-BASED TOURISM DEVELOPMENT IN VILNIUS DISTRICT MUNICIPALITY. Nerijus Vanagas, Jonas Jagminas Mykolas Romeris University ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011. Nr. 4 (28). Research papers. THE POTENTIAL OF COMMUNITY-BASED TOURISM DEVELOPMENT IN VILNIUS DISTRICT

More information

Struktūrinė geologija

Struktūrinė geologija Pirmadienį pirmą pusdienį Struktūrinė geologija Audrius Čečys audrius.cecys@gf.vu.lt / audrius.cecys@gmail.com + 370 686 96 480 http://web.vu.lt/gf/a.cecys ir Dropbox Struktūrinė geologija yra mokslas

More information

PROTEOMIKA. Rūta Navakauskienė. El.paštas:

PROTEOMIKA. Rūta Navakauskienė. El.paštas: PROTEOMIKA Rūta Navakauskienė El.paštas: ruta.navakauskiene@bchi.lt Literatūra Simpson, Richard J. Proteins and proteomics: a laboratory manual. Cold Spring Harbor (N.Y.): Cold Spring Harbor. Laboratory

More information

I. SOCIALINĖ POLITIKA

I. SOCIALINĖ POLITIKA Mokslo darbai 5 I. SOCIALINĖ POLITIKA GLOBALIZACIJOS IR GEROVĖS VALSTYBIŲ SANTYKIO PROBLEMA Doc. dr. Arvydas Guogis Mykolo Romerio universitetas, Valstybinio valdymo fakultetas, Viešojo administravimo

More information

JAUNIMO PADĖTIES BALTIJOS ŠALIŲ DARBO RINKOSE DINAMINIŲ POKYČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ

JAUNIMO PADĖTIES BALTIJOS ŠALIŲ DARBO RINKOSE DINAMINIŲ POKYČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 39-47 JAUNIMO PADĖTIES BALTIJOS ŠALIŲ DARBO RINKOSE DINAMINIŲ POKYČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ Daiva Beržinskienė, Dalia Rudytė Šiaulių

More information

CALCULATION OF ELECTROMAGNETIC WAVE ATTENUATION DUE TO RAIN USING RAINFALL DATA OF LONG AND SHORT DURATION

CALCULATION OF ELECTROMAGNETIC WAVE ATTENUATION DUE TO RAIN USING RAINFALL DATA OF LONG AND SHORT DURATION Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 2, pp. 163 168 (2007) CALCULATION OF ELECTROMAGNETIC WAVE ATTENUATION DUE TO RAIN USING RAINFALL DATA OF LONG AND SHORT DURATION S. Tamošiūnas a,b, M. Tamošiūnienė

More information

S. Tamošiūnas a,b, M. Žilinskas b,c, A. Nekrošius b, and M. Tamošiūnienė d

S. Tamošiūnas a,b, M. Žilinskas b,c, A. Nekrošius b, and M. Tamošiūnienė d Lithuanian Journal of Physics, Vol. 45, No. 5, pp. 353 357 (2005) CALCULATION OF RADIO SIGNAL ATTENUATION USING LOCAL PRECIPITATION DATA S. Tamošiūnas a,b, M. Žilinskas b,c, A. Nekrošius b, and M. Tamošiūnienė

More information

Klaipėda University (Lithuania)

Klaipėda University (Lithuania) measuring PERIPHERALITY AND accessibility for LITHUANIAN REGIONAL POLICY 1 Klaipėda University (Lithuania) Abstract Regional policy is a very dynamic and broad concept. As we can see from Lithuanian regional

More information

VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJA

VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJA VILNIAUS TEISĖS IR VERSLO KOLEGIJA VALDAS PRUSKUS SOCIOLOGIJA Teorija ir praktika VILNIUS 2003 2 UDK 316 (075.8) Pr-178 Recenzavo: Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas (LMA) Doc. dr. Angelė Vosyliūtė (Socialinių

More information

ISSN Evaldas Nekrašas, 2010 Straipsnis įteiktas redakcijai 2009 m. lapkričio 5 d. Straipsnis pasirašytas spaudai 2010 m. vasario 2 d.

ISSN Evaldas Nekrašas, 2010 Straipsnis įteiktas redakcijai 2009 m. lapkričio 5 d. Straipsnis pasirašytas spaudai 2010 m. vasario 2 d. ISSN 1392 1681 POZITYVIZMO IR POSTPOZITYVIZMO GINČAS SOCIALINIUOSE MOKSLUOSE EVALDAS NEKRAŠAS Straipsnyje nagrinėjamas socialiniuose moksluose jau ilgokai vykstantis pozityvizmo ir postpozityvizmo ginčas.

More information

A NEW WAY OF LOOKING AT THE BARNUM EFFECT AND ITS LINKS TO PERSONALITY TRAITS IN GROUPS RECEIVING DIFFERENT TYPES OF PERSONALITY FEEDBACK

A NEW WAY OF LOOKING AT THE BARNUM EFFECT AND ITS LINKS TO PERSONALITY TRAITS IN GROUPS RECEIVING DIFFERENT TYPES OF PERSONALITY FEEDBACK Online) ISSN 2345-0061. PSICHOLOGIJA. 2014 50 A NEW WAY OF LOOKING AT THE BARNUM EFFECT AND ITS LINKS TO PERSONALITY TRAITS IN GROUPS RECEIVING DIFFERENT TYPES OF PERSONALITY FEEDBACK Mykolas Simas Poškus

More information

NUOTOLINIŲ KURSŲ OPTIMIZAVIMAS

NUOTOLINIŲ KURSŲ OPTIMIZAVIMAS Vilniaus Universitetas Matematikos ir informatikos institutas L I E T U V A INFORMATIKA (09 P) NUOTOLINIŲ KURSŲ OPTIMIZAVIMAS Irina Vinogradova 2013 m. spalis Mokslinė ataskaita MII-DS-09P-13-5 Matematikos

More information

THE SPRAWL OF VILNIUS CITY ESTABLISHMENT AND ANALYSIS OF GROWING URBAN REGION

THE SPRAWL OF VILNIUS CITY ESTABLISHMENT AND ANALYSIS OF GROWING URBAN REGION ISSN 1822-6701 Annales Geographicae 43 44, 2010 2011 THE SPRAWL OF VILNIUS CITY ESTABLISHMENT AND ANALYSIS OF GROWING URBAN REGION Rūta Ubarevičienė, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas Nature Research

More information

LIETUVOS ENERGETIKOS STRATEGIJA: OPTIMALIOS RENOVACIJOS MODELIS (ORM) (projektas pastaboms)

LIETUVOS ENERGETIKOS STRATEGIJA: OPTIMALIOS RENOVACIJOS MODELIS (ORM) (projektas pastaboms) Įvadas LIETUVOS ENERGETIKOS STRATEGIJA: OPTIMALIOS RENOVACIJOS MODELIS (ORM) (projekas pasaboms) ORM yra kašų ir naudos analiz s (cos-benefi analysis) aikymas svarbiu masin s daugiabučių renovacijos aveju,

More information

Programų sistemų inžinerija

Programų sistemų inžinerija Programų sistemų inžinerija Modulio tikslai, struktūra, vertinimas Lina Vasiliauskienė Grafinių sistemų katedra Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas 2010 2011 Kontaktai Dėstytoja Lina Vasiliauskienė

More information

II. SOCIALINĖS PROBLEMOS

II. SOCIALINĖS PROBLEMOS 20 II. SOCIALINĖS PROBLEMOS SOCIALINĖ ATSKIRTIS: SĄVOKOS SAMPRATA IR VARTOSENA LIETUVOJE Dr. Sarmitė Mikulionienė Mykolo Romerio universitetas, Socialinės politikos fakultetas, Socialinės politikos katedra

More information

10 16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo sąsaja

10 16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo sąsaja ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2015 35 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2015.35.9188 10 16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo sąsaja Raminta Seniūnaitė

More information

Concept, Directions and Practice of City Attractiveness Improvement

Concept, Directions and Practice of City Attractiveness Improvement ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2010, Nr. 31, p. 147-154 Concept, Directions and Practice of City Attractiveness Improvement

More information

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA MUZIKOS FAKULTETAS s. m. STUDIJŲ PROREKTORĖ DOC. DR. V. UMBRASIENĖ TVARKARAŠTIS

LIETUVOS MUZIKOS IR TEATRO AKADEMIJA MUZIKOS FAKULTETAS s. m. STUDIJŲ PROREKTORĖ DOC. DR. V. UMBRASIENĖ TVARKARAŠTIS SUDRINTA: DKANĖ PROF. A. MOTUZINĖ LITUVOS MUZIKOS IR TATRO AKADMIJA MUZIKOS FAKULTTAS 2017-2018 s. m. PAVASARIO SMSTRO PASKAITŲ TVARKARAŠTIS TVIRTINU: STUDIJŲ PRORKTORĖ DOC. DR. V. UMBRASINĖ KUR SAS BAKALAURO

More information

ĮMONIŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ĮTAKA REGIONINEI PLĖTRAI

ĮMONIŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ĮTAKA REGIONINEI PLĖTRAI Vytautas Juščius, Agnė Šneiderienė ĮMONIŲ SOCIALINĖS ATSAKOMYBĖS ĮTAKA REGIONINEI PLĖTRAI Vytautas Juščius 1, Agnė Šneiderienė 2 Klaipėdos universitetas (Lietuva) ANOTACIJA Regionams tampant ekonominio

More information

KAIMO SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMASIS RURAL SOCIAL INFRASTRUCTURE DEVELOPMENT

KAIMO SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS VYSTYMASIS RURAL SOCIAL INFRASTRUCTURE DEVELOPMENT ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITY EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS FACULTY OF ECONOMICS AND MANAGEMENT VERSLO IR KAIMO PLĖTROS VADYBOS INSTITUTAS BUSINESS AND RURAL

More information

SAVIVALDYBIŲ STRATEGINĖS PLĖTROS PLANAVIMAS UŽSIENIO ŠALIŲ PAVYZDŽIU

SAVIVALDYBIŲ STRATEGINĖS PLĖTROS PLANAVIMAS UŽSIENIO ŠALIŲ PAVYZDŽIU ISSN 2029 2236 (print) ISSN 2029 2244 (online) Socialinių mokslų studijos SociETAL Studies 2011, 3(1), p. 59 76. SAVIVALDYBIŲ STRATEGINĖS PLĖTROS PLANAVIMAS UŽSIENIO ŠALIŲ PAVYZDŽIU Malvina Arimavičiūtė

More information

Nijolė Cibulskaitė, Kristina Baranovska

Nijolė Cibulskaitė, Kristina Baranovska MATEMATIKOS VADOVĖLIŲ V KLASEI VERTINIMAS DALYKINIU, PEDAGOGINIU IR PSICHOLOGINIU POŽIŪRIAIS Anotacija. Beveik du Nepriklausomybės dešimtmečius pertvarkant Lietuvos švietimą ypač daug dėmesio buvo skiriama

More information

Algebraic and spectral analysis of local magnetic field intensity

Algebraic and spectral analysis of local magnetic field intensity Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 132-2818 Proc. of the Lithuanian Mathematical Society, Ser. A Vol. 6, DOI:.388/LMR.A.. pages 4 9 Algebraic and spectral analysis of local magnetic field intensity Mantas

More information

LIETUVOS REGIONŲ KONKURENCINGUMO KLASTERINĖ ANALIZĖ. Kauno technologijos universitetas, 2 Klaipėdos universitetas

LIETUVOS REGIONŲ KONKURENCINGUMO KLASTERINĖ ANALIZĖ. Kauno technologijos universitetas, 2 Klaipėdos universitetas ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011. Nr. 1 (25). Research papers. LIETUVOS REGIONŲ KONKURENCINGUMO KLASTERINĖ ANALIZĖ Jurgita Bruneckienė

More information

Prognosis of radionuclides dispersion and radiological measurements in Lithuania after the accident at Fukushima Daiichi nuclear

Prognosis of radionuclides dispersion and radiological measurements in Lithuania after the accident at Fukushima Daiichi nuclear Prognosis of radionuclides dispersion and radiological measurements in Lithuania after the accident at Fukushima Daiichi nuclear power plant Rima Ladygienė, Aušra Urbonienė, Auksė Skripkienė, Laima Pilkytė,

More information

Dalia Karatajienė, Vaidas Matonis

Dalia Karatajienė, Vaidas Matonis Meno istorijos mokymosi bei ugdymo pasitelkiant meno istoriją tikslingumas ir perspektyvos Anotacija. Straipsnyje aptariami meno istorijos metodai bei meno istorijos dalyko pažinimo dėsningumai, kuriais

More information

SOCIALINIS TURIZMAS ES INTEGRAVIMOSI METU

SOCIALINIS TURIZMAS ES INTEGRAVIMOSI METU SOCIALINIS TURIZMAS ES INTEGRAVIMOSI METU Remigijus Kinderis Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Anotacija Remiantis moksline literatūra, straipsnyje teoriniu ir praktiniu aspektu gvildenamas socialinis

More information

LIETUVOS MOKINIŲ MATEMATINIS MĄSTYMAS (PAGAL TIMSS TYRIMUS)

LIETUVOS MOKINIŲ MATEMATINIS MĄSTYMAS (PAGAL TIMSS TYRIMUS) problemos analizė 2013 gruodis, Nr. 11 (97) ISSN 1822-4156 Švietimo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija Pagrindiniai klausimai: Kas yra matematinis mąstymas? Kokie yra Lietuvos mokinių

More information

STRATEGINIO PLANAVIMO TOBULINIMAS KAIMIŠKOSE SAVIVALDY- BĖSE, REMIANTIS UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIMI

STRATEGINIO PLANAVIMO TOBULINIMAS KAIMIŠKOSE SAVIVALDY- BĖSE, REMIANTIS UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIMI ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2011. 4 (24). 21 30 STRATEGINIO PLANAVIMO TOBULINIMAS KAIMIŠKOSE SAVIVALDY- BĖSE, REMIANTIS UŽSIENIO ŠALIŲ PATIRTIMI Malvina Arimavičiūtė

More information

Archeologinio sluoksnio diagnostika dirvožemio profilyje ir archeologinių vietovių apsauga

Archeologinio sluoksnio diagnostika dirvožemio profilyje ir archeologinių vietovių apsauga Archeologinio sluoksnio diagnostika dirvožemio profilyje ir archeologinių vietovių apsauga Dr. Andra Strimaitienė, dokt. Monika Žemantauskaitė Lietuvos istorijos institutas Archeologijos skyrius 2014-04-09

More information

Vango algoritmo analizė

Vango algoritmo analizė VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS 2017 m. balandžio 18 d. Problemos formulavimas Nagrinėkime lygtį u t = i 2 u, t [0, T ], x Ω x 2 u t=0 = u 0 (x). (1) Problema Realybėje Ω (, ), kas verčia įvesti

More information

VADYBOS MOKSLAS IR STUDIJOS KAIMO VERSLŲ IR JŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRAI. 5 (29) Mokslo darbai. Research papers 5 (29)

VADYBOS MOKSLAS IR STUDIJOS KAIMO VERSLŲ IR JŲ INFRASTRUKTŪROS PLĖTRAI. 5 (29) Mokslo darbai. Research papers 5 (29) Aleksandro Stulginskio universitetas Aleksandras Stulginskis University Kaunas, Lithuania Lietuvos argarinės ekonomikos institutas Lithuanian Institute of Agrarian Economics Vilnius, Lithuania VADYBOS

More information

KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS. Mokymo medžiaga

KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS. Mokymo medžiaga KORUPCIJOS PASIREIŠKIMO TIKIMYBĖS NUSTATYMAS Mokymo medžiaga Vilnius, 2017 Projektas,,Viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas antikorupcinės aplinkos kūrimo ir korupcijos prevencijos

More information

MAKRO- IR MIKROAPLINKOS SĄLYGOS FORMUOJANT BŪSIMO INŽINIERIAUS TAISYKLINGOS KALBOS ĮGŪDŽIUS

MAKRO- IR MIKROAPLINKOS SĄLYGOS FORMUOJANT BŪSIMO INŽINIERIAUS TAISYKLINGOS KALBOS ĮGŪDŽIUS ISSN 1392-0340. PEDAGOGIKA. 2001.48 Vilija Celiešienė MAKRO- IR MIKROAPLINKOS SĄLYGOS FORMUOJANT BŪSIMO INŽINIERIAUS TAISYKLINGOS KALBOS ĮGŪDŽIUS Įvadas Bet kokią žmogaus savybę lemia du veiksniai: paveldėjimas

More information

THE EIGENVALUE PROBLEM FOR DIFFERENTIAL OPERATOR WITH NONLOCAL INTEGRAL CONDITIONS

THE EIGENVALUE PROBLEM FOR DIFFERENTIAL OPERATOR WITH NONLOCAL INTEGRAL CONDITIONS VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY INSTITUTE OF MATHEMATICS AND INFORMATICS Živil JESEVIČIŪTö THE EIGENVALUE PROBLEM FOR DIFFERENTIAL OPERATOR WITH NONLOCAL INTEGRAL CONDITIONS SUMMARY OF DOCTORAL

More information

Z kartos vaikų matematikos mokymo(si) organizavimo problemos

Z kartos vaikų matematikos mokymo(si) organizavimo problemos Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 0132-2818 Lietuvos matematikų draugijos darbai, ser. B www.mii.lt/lmr/ 56 t., 2015, 85 89 Z kartos vaikų matematikos mokymo(si) organizavimo problemos Regina Novikienė

More information

Cheminė kinetika: reakcijų mechanizmai

Cheminė kinetika: reakcijų mechanizmai Cheminė kinetika: reakcijų mechanizmai Teoriniai cheminės kinetikos modeliai Susidūrimų teorija Cheminė reakcija įvyksta susidūrus dviems (arba daugiau) dalelėms (molekulėms, atomams, jonams ir t.t.) viename

More information

VILNIUS UNIVERSITY LIJANA STABINGIENĖ IMAGE ANALYSIS USING BAYES DISCRIMINANT FUNCTIONS

VILNIUS UNIVERSITY LIJANA STABINGIENĖ IMAGE ANALYSIS USING BAYES DISCRIMINANT FUNCTIONS VILNIUS UNIVERSITY LIJANA STABINGIENĖ IMAGE ANALYSIS USING BAYES DISCRIMINANT FUNCTIONS Summary of doctoral dissertation Physical sciences (P 000) Informatics (09 P) Vilnius, 2012 Doctoral dissertation

More information

ORGANIZACINIŲ POKYČIŲ VALDYMO TEORIJOS: LYGINAMOJI ANALIZĖ, VERTINIMAS IR TAIKYMO YPATUMAI. Jonas Andriuščenka Lietuvos žemės ūkio universitetas

ORGANIZACINIŲ POKYČIŲ VALDYMO TEORIJOS: LYGINAMOJI ANALIZĖ, VERTINIMAS IR TAIKYMO YPATUMAI. Jonas Andriuščenka Lietuvos žemės ūkio universitetas ORGANIZACINIŲ POKYČIŲ VALDYMO TEORIJOS: LYGINAMOJI ANALIZĖ, VERTINIMAS IR TAIKYMO YPATUMAI Jonas Andriuščenka Lietuvos žemės ūkio universitetas Lietuvos verslo organizacijoms, tame tarp kaimo verslų ir

More information

VILNIUS UNIVERSITY. Alma Molytė INVESTIGATION OF COMBINATIONS OF VECTOR QUANTIZATION METHODS WITH MULTIDIMENSIONAL SCALING

VILNIUS UNIVERSITY. Alma Molytė INVESTIGATION OF COMBINATIONS OF VECTOR QUANTIZATION METHODS WITH MULTIDIMENSIONAL SCALING VILNIUS UNIVERSITY Alma Molytė INVESTIGATION OF COMBINATIONS OF VECTOR QUANTIZATION METHODS WITH MULTIDIMENSIONAL SCALING Summary of Doctoral Dissertation Physical Sciences, Informatics (09 P) Vilnius,

More information

THe use of mathematical models for modelling sulphur dioxide sorption on materials produced from fly ashes

THe use of mathematical models for modelling sulphur dioxide sorption on materials produced from fly ashes ENERGETIKA. 2018. T. 64. Nr. 2. P. 105 113 Lietuvos mokslų akademija, 2018 THe use of mathematical models for modelling sulphur dioxide sorption on materials produced from fly ashes Natalia Czuma 1, Katarzyna

More information

Turinys. Geometrinės diferencialinių lygčių teorijos savokos. Diferencialinės lygties sprendiniai. Pavyzdžiai. CIt, (- 00,0) C'It, (0, (0);

Turinys. Geometrinės diferencialinių lygčių teorijos savokos. Diferencialinės lygties sprendiniai. Pavyzdžiai. CIt, (- 00,0) C'It, (0, (0); Turinys In this chapter we illustrate the qualitative approach to differential equations and introduce some key ideas such as phase portraits and qualitative equivalence Geometrinės diferencialinių lygčių

More information

GRINDŽIAMOJI TEORIJA: SAMPRATA, ATSIRADIMO ISTORIJA, BENDRIEJI TYRIMO PROCESO ASPEKTAI

GRINDŽIAMOJI TEORIJA: SAMPRATA, ATSIRADIMO ISTORIJA, BENDRIEJI TYRIMO PROCESO ASPEKTAI GRINDŽIAMOJI TEORIJA: SAMPRATA, ATSIRADIMO ISTORIJA, BENDRIEJI TYRIMO PROCESO ASPEKTAI Giedrė Paurienė* Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto Humanitarinių mokslų katedra Putvinskio g.

More information

Research of the Grid-Tied Power System Consisting of Wind Turbine and Boiler GALAN

Research of the Grid-Tied Power System Consisting of Wind Turbine and Boiler GALAN ELECTRONICS AND ELECTRICAL ENGINEERING ISSN 392 25 200. No. 0(06) ELEKTRONIKA IR ELEKTROTECHNIKA ELECTRICAL ENGINEERING T 90 ELEKTROS INŽINERIJA Research of the Grid-Tied Power System Consisting of Wind

More information

Testavimo su naudotojais metodai Panaudojamumo vertinimai Dr. Kristina Lapin

Testavimo su naudotojais metodai Panaudojamumo vertinimai Dr. Kristina Lapin www.wordle.net Testavimas su naudotojais Mastymas garsiai Stebėjimai Apklausos Testavimo su naudotojais metodai Panaudojamumo vertinimai Dr. Kristina Lapin 1 Turinys Panaudojamumo testavimai Tiesioginiai

More information

INFORMACINIŲ GEBöJIMŲ VALDYMAS MOKYKLŲ BIBLIOTEKOSE: KONKREČIŲ ATVEJŲ ANALIZö

INFORMACINIŲ GEBöJIMŲ VALDYMAS MOKYKLŲ BIBLIOTEKOSE: KONKREČIŲ ATVEJŲ ANALIZö Vilniaus universitetas Komunikacijos fakultetas Bibliotekininkyst s ir informacijos mokslų institutas Ingrida Skridailait, Bibliotekų ir informacijos centrų vadybos studijų programos II k. student INFORMACINIŲ

More information

TIESOS KRITERIJAUS PROBLEMA V. D:ZEIMSO PRAGMATIZME

TIESOS KRITERIJAUS PROBLEMA V. D:ZEIMSO PRAGMATIZME 128 J PA TKAUSKAITE TIESOS KRITERIJAUS PROBLEMA V D:ZEIMSO PRAGMATIZME Pragmatizmas yra pirmoji originali ir profesionali amerikiečių (JAV) filosofinė srove (tiesa, labai artimą V Džeimsui pragmatinės

More information

LITHUANIAN JOURNAL OF STATISTICS LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI

LITHUANIAN JOURNAL OF STATISTICS LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI LITHUANIAN JOURNAL OF STATISTICS LIETUVOS STATISTIKOS DARBAI Editorial Board Redaktorių kolegija Editor in Chief Vyriausiasis redaktorius Deputy of Editor in Chief Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas

More information

Organizacijos veiklos procesų valdymas

Organizacijos veiklos procesų valdymas ISSN 1392-1142 ORGANIZACIJŲ VADYBA: SISTEMINIAI TYRIMAI: 2010.56 Organizacijos veiklos procesų valdymas Straipsnyje apibūdinami organizacijos veiklos procesai, įrodomas tiesioginis integralinis ryšys tarp

More information

Altruizmo fenomenas: retrospektyva, moderniosios koncepcijos ir prosocialus elgesys

Altruizmo fenomenas: retrospektyva, moderniosios koncepcijos ir prosocialus elgesys Saulius Lileikis ALTRUIZMO FENOMENAS: RETROSPEKTYVA, MODERNIOSIOS KONCEPCIJOS IR PROSOCIALUS ELGESYS PHENOMENON OF ALTHRUISM: RETROSPECTION, MODERN CONCEPTIONS AND PROSOCIAL BIHEVIOUR Altruizmo fenomenas:

More information

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS X IR Y KARTŲ MOTYVACIJOS YPATUMAI: PASLAUGŲ CENTRO ATVEJO ANALIZĖ

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS X IR Y KARTŲ MOTYVACIJOS YPATUMAI: PASLAUGŲ CENTRO ATVEJO ANALIZĖ MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS POLITIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS VADYBOS INSTITUTAS DAGNĖ SEREIČIKIENĖ X IR Y KARTŲ MOTYVACIJOS YPATUMAI: PASLAUGŲ CENTRO ATVEJO ANALIZĖ Magistro baigiamasis darbas Vadovas

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KARTŲ VALDYMAS ĮMONĖJE MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KARTŲ VALDYMAS ĮMONĖJE MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Julija Jakimuk KARTŲ VALDYMAS ĮMONĖJE MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: prof. dr. Asta Savanevičienė l (pedagoginis vardas, mokslinis laipsnis,

More information

THE ASSESSMENT OF THE CELESTIAL BODY INFLUENCE ON THE GEODETIC MEASUREMENTS

THE ASSESSMENT OF THE CELESTIAL BODY INFLUENCE ON THE GEODETIC MEASUREMENTS VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Darius POPOVAS THE ASSESSMENT OF THE CELESTIAL BODY INFLUENCE ON THE GEODETIC MEASUREMENTS SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION TECHNOLOGICAL SCIENCES, MEASUREMENT ENGINEERING

More information

Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius

Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius ŠEIMOS MEDICINOS IR PIRMINĖS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANČIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ GEOGRAFINIS PRIEINAMUMAS LIETUVOJE Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius Higienos

More information

MATHEMATICAL MODELS FOR SCIENTIFIC TERMINOLOGY AND THEIR APPLICATIONS IN THE CLASSIFICATION OF PUBLICATIONS

MATHEMATICAL MODELS FOR SCIENTIFIC TERMINOLOGY AND THEIR APPLICATIONS IN THE CLASSIFICATION OF PUBLICATIONS VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY INSTITUTE OF MATHEMATICS AND INFORMATICS Vaidas BALYS MATHEMATICAL MODELS FOR SCIENTIFIC TERMINOLOGY AND THEIR APPLICATIONS IN THE CLASSIFICATION OF PUBLICATIONS

More information

(Ne)apmokamas darbas: šeimai palanki darbo aplinka ir lyčių lygybė Europoje. Sudarytoja Jolanta Reingardė

(Ne)apmokamas darbas: šeimai palanki darbo aplinka ir lyčių lygybė Europoje. Sudarytoja Jolanta Reingardė (Ne)apmokamas darbas: šeimai palanki darbo aplinka ir lyčių lygybė Europoje Sudarytoja Jolanta Reingardė V Y T A U T O D I D Ž I O J O U N I V E R S I T E T A S L Y G I Ų G A L I M Y B I Ų P L Ė T R O

More information

Europass Gyvenimo aprašymas

Europass Gyvenimo aprašymas Europass Gyvenimo aprašymas Asmeninė informacija Vardas Pavardė El. paštai Pilietybė Laura Gudelytė gudelyte.l@gmail.com ; l.gudelyte@mruni.lt Lietuvos Gimimo data 1984 02 08 Lytis Moteris Darbo patirtis

More information

VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ PERKöLIMO IŠ TRADICINöS Į ELEKTRONINĘ TERPĘ BRANDOS LYGIO VERTINIMAS

VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ PERKöLIMO IŠ TRADICINöS Į ELEKTRONINĘ TERPĘ BRANDOS LYGIO VERTINIMAS VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ PERKöLIMO IŠ TRADICINöS Į ELEKTRONINĘ TERPĘ BRANDOS LYGIO VERTINIMAS Egidijus Ostašius Vilniaus Gedimino technikos universitetas Saul tekio al. 11, LT-10223, Vilnius EgidijusOstasius@gama.vtu.lt

More information

ISTORINIŲ ANALOGIJŲ VAIDMUO UŽSIENIO POLITIKOS PROCESE

ISTORINIŲ ANALOGIJŲ VAIDMUO UŽSIENIO POLITIKOS PROCESE ISSN 1392 1681 ISTORINIŲ ANALOGIJŲ VAIDMUO UŽSIENIO POLITIKOS PROCESE DIANA JURGELEVIČIŪTĖ Straipsnyje keliamas klausimas, kaip galima paaiškinti valstybės užsienio politiką analizuojant užsienio politikos

More information

THE STRUCTURE OF MORPHOLOGY AND PROPERTIES OF MODIFIED POLYCHLOROPRENE ADHESIVE COMPOSITION

THE STRUCTURE OF MORPHOLOGY AND PROPERTIES OF MODIFIED POLYCHLOROPRENE ADHESIVE COMPOSITION Kaunas University of Technology Institute of Physical Electronic of Kaunas University of Technology Kristina Žukienė THE STRUCTURE OF MORPHOLOGY AND PROPERTIES OF MODIFIED POLYCHLOROPRENE ADHESIVE COMPOSITION

More information

GARSĄ SUGERIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠDĖSTYMO VIETŲ ĮTAKA SKAIČIUOJANT SALĖS AIDĖJIMO TRUKMĘ SKIRTINGOMIS FORMULĖMIS

GARSĄ SUGERIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠDĖSTYMO VIETŲ ĮTAKA SKAIČIUOJANT SALĖS AIDĖJIMO TRUKMĘ SKIRTINGOMIS FORMULĖMIS GARSĄ SUGERIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠDĖSTYMO VIETŲ ĮTAKA SKAIČIUOJANT SALĖS AIDĖJIMO TRUKMĘ SKIRTINGOMIS FORMULĖMIS Vytautas J. Stauskis Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Įvadas Projektuojant įvairaus

More information

INTELEKTUALAUS KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TESTŲ KONSTRAVIMO METODO TYRIMAS

INTELEKTUALAUS KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TESTŲ KONSTRAVIMO METODO TYRIMAS VILNIAUS UNIVERSITETAS Renata Danielienė INTELEKTUALAUS KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TESTŲ KONSTRAVIMO METODO TYRIMAS Daktaro disertacija Fiziniai mokslai, informatika (09P) Vilnius, 2010 Disertacija rengta

More information

DIELECTRIC PROPERTIES OF AURIVILLIUS-TYPE Bi 4-x O 12. Ti 3 CERAMICS

DIELECTRIC PROPERTIES OF AURIVILLIUS-TYPE Bi 4-x O 12. Ti 3 CERAMICS Lithuanian Journal of Physics, Vol 53, No 4, pp 210 214 (2013) Lietuvos mokslų akademija, 2013 DIELECTRIC PROPERTIES OF AURIVILLIUS-TYPE Bi 4-x CERAMICS E Palaimienė a, J Banys a, VA Khomchenko b, and

More information

Matematikos ir informatikos institutas. Informatikos doktorantūros modulis Statistinis modeliavimas ir operacijų tyrimas

Matematikos ir informatikos institutas. Informatikos doktorantūros modulis Statistinis modeliavimas ir operacijų tyrimas Matematikos ir informatikos institutas Informatikos doktorantūros modulis Statistinis modeliavimas ir operacijų tyrimas Rengė: prof. habil. dr. Leonidas Sakalauskas 2007 INFORMATIKOS KRYPTIES DOKTORANTŪROS

More information

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS UGDYMO PAGRINDŲ KATEDRA. Oksana Mockaitytė Rastenienė

LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS UGDYMO PAGRINDŲ KATEDRA. Oksana Mockaitytė Rastenienė LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS UGDYMO MOKSLŲ FAKULTETAS UGDYMO PAGRINDŲ KATEDRA Oksana Mockaitytė Rastenienė MATEMATINIŲ SAMPROTAVIMŲ LOGINIO TIKSLUMO UGDYMAS PRADINĖSE KLASĖSE Magistro darbas (Edukologija/Pradinis

More information

A. Žukauskaitė a, R. Plukienė a, A. Plukis a, and D. Ridikas b

A. Žukauskaitė a, R. Plukienė a, A. Plukis a, and D. Ridikas b Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 1, pp. 97 101 (2007) MODELLING OF NEUTRON AND PHOTON TRANSPORT IN IRON AND CONCRETE RADIATION SHIELDINGS BY THE MONTE CARLO METHOD A. Žukauskaitė a, R. Plukienė

More information

RESEARCHES AND DEVELOPMENT OF CYLINDRICAL MULTICHANNEL CYCLONE WITH ADJUSTABLE HALF-RINGS

RESEARCHES AND DEVELOPMENT OF CYLINDRICAL MULTICHANNEL CYCLONE WITH ADJUSTABLE HALF-RINGS VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Inga JAKŠTONIENĖ RESEARCHES AND DEVELOPMENT OF CYLINDRICAL MULTICHANNEL CYCLONE WITH ADJUSTABLE HALF-RINGS SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION TECHNOLOGICAL SCIENCES,

More information

Daugiametė m. darbo programa. Daugiametė m. darbo programa 1

Daugiametė m. darbo programa. Daugiametė m. darbo programa 1 Daugiametė 2014 2018 m. darbo programa Daugiametė 2014 2018 m. darbo programa 1 2 Europos cheminių medžiagų agentūra Europe Direct tai tarnyba, kuri padės jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos

More information

ADAPTYVIOSIOS TECHNOLOGIJOS TAIKYMAS SANDĖLIO UŽDAVINIUI SPRĘSTI

ADAPTYVIOSIOS TECHNOLOGIJOS TAIKYMAS SANDĖLIO UŽDAVINIUI SPRĘSTI 14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis ISSN 2029-7149 online 2011 metų teminės konferencijos straipsnių rinkinys ISBN 978-9955-28-834-3 INFORMATIKA ADAPTYVIOSIOS TECHNOLOGIJOS

More information

OCCASIONAL PAPER SERIES. No 4 / 2015 LEADING INDICATORS FOR THE COUNTERCYCLICAL CAPITAL BUFFER IN LITHUANIA

OCCASIONAL PAPER SERIES. No 4 / 2015 LEADING INDICATORS FOR THE COUNTERCYCLICAL CAPITAL BUFFER IN LITHUANIA BANK OF LITHUANIA. WORKING PAPER SERIES No 1 / 2008 SHORT-TERM FORECASTING OF GDP USING LARGE MONTHLY DATASETS: A PSEUDO REAL-TIME FORECAST EVALUATION EXERCISE 1 OCCASIONAL PAPER SERIES LEADING INDICATORS

More information

LR Seimo narių elgsenos tyrimas, naudojant klasterinę analizę ir daugiamačių skalių metodą

LR Seimo narių elgsenos tyrimas, naudojant klasterinę analizę ir daugiamačių skalių metodą LR Seimo narių elgsenos tyrimas, naudojant klasterinę analizę ir daugiamačių skalių metodą Vytautas Mickevičius Vytauto Didžiojo universitetas, Informatikos fakultetas Kaunas, Lietuva El. paštas: vytautas.mickevicius@fc.vdu.lt

More information

STABILIZATION OF UNSTABLE PERIODIC ORBIT IN CHAOTIC DUFFING HOLMES OSCILLATOR BY SECOND ORDER RESONANT NEGATIVE FEEDBACK

STABILIZATION OF UNSTABLE PERIODIC ORBIT IN CHAOTIC DUFFING HOLMES OSCILLATOR BY SECOND ORDER RESONANT NEGATIVE FEEDBACK Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 3, pp. 235 239 (2007) STABILIZATION OF UNSTABLE PERIODIC ORBIT IN CHAOTIC DUFFING HOLMES OSCILLATOR BY SECOND ORDER RESONANT NEGATIVE FEEDBACK A. Tamaševičius

More information

GIS MOKYMAS LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE

GIS MOKYMAS LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE Geografija ir edukacija. 2015 (3) GIS MOKYMAS LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETE, Lietuvos edukologijos universitetas SANTRAUKA Straipsnyje apžvelgiamas geografinių informacinių sistemų (GIS) mokymas ir

More information

Integrated Development of Rural Areas to Increase Their Competitiveness Compared to Urban Areas

Integrated Development of Rural Areas to Increase Their Competitiveness Compared to Urban Areas Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 2014. Nr. 3(69), P. 60-67 ISSN 1392-1649 (print) Environmental Research, Engineering and Management, 2014. No. 3(69), P. 60-67 ISSN 2029-2139 (online) http://erem.ktu.lt

More information

GYVENTOJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO VERTINIMAS

GYVENTOJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO VERTINIMAS SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETO SVEIKATOS MOKSLŲ INSTITUTAS GYVENTOJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMO VERTINIMAS METODINIAI PATARIMAI Vilnius 2017 2 Gyventojų

More information

KONCENTRACIJOS KAITA STUDENTŲ AUDITORIJOJE

KONCENTRACIJOS KAITA STUDENTŲ AUDITORIJOJE ORO DRĖGNIO, TEMPERATŪROS IR KONCENTRACIJOS KAITA STUDENTŲ AUDITORIJOJE MEASUREMENTS OF RELATIVE HUMIDITY, AIR TEMPERATURE AND CONCENTRATION IN THE UNIVERSITY LECTURE HALL Lina Abaravičiūtė, Genė Šurkienė,

More information

INVESTIGATION OF LAMINATED LEATHER RHEOLOGICAL BEHAVIOUR

INVESTIGATION OF LAMINATED LEATHER RHEOLOGICAL BEHAVIOUR KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY INSTITUTE OF PHYSICAL ELECTRONICS OF KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY Daiva Milašienė INVESTIGATION OF LAMINATED LEATHER RHEOLOGICAL BEHAVIOUR Summary of doctoral dissertation

More information

EDUKOLOGINIO TURIZMO PANAUDOJIMO GALIMYBĖS GAMTAMOKSLINIAME UGDYME

EDUKOLOGINIO TURIZMO PANAUDOJIMO GALIMYBĖS GAMTAMOKSLINIAME UGDYME GAMTAMOKSLINIS UGDYMAS / NATURAL SCIENCE EDUCATION. ISSN 1648-939X EDUKOLOGINIO TURIZMO PANAUDOJIMO GALIMYBĖS GAMTAMOKSLINIAME UGDYME Dalia Prakapienė Vilniaus pedagoginis universitetas, Bendrosios geografijos

More information

Electrochemical investigations of Ni P electroless deposition in solutions containing amino acetic acid

Electrochemical investigations of Ni P electroless deposition in solutions containing amino acetic acid CHEMIJA 7 Vol No P 7 Lietuvos mokslų Electrochemical akademija, investigations 7 of NiP electroless deposition in solutions containing amino acetic acid Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 7 Electrochemical

More information

Mokymosi proceso vertinimo tolydinio modelio kūrimas ir validavimas

Mokymosi proceso vertinimo tolydinio modelio kūrimas ir validavimas VILNIAUS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS PROGRAMŲ SISTEMŲ KATEDRA Mokymosi proceso vertinimo tolydinio modelio kūrimas ir validavimas Learning Process Assessment Continuous Model Creation

More information

The Possibilities for the Identification and Evaluation of Tourism Sector Competitiveness Factors

The Possibilities for the Identification and Evaluation of Tourism Sector Competitiveness Factors ISSN 1392-2785 ENGINEERING ECONOMICS. 2009. No 1 (61) THE ECONOMIC CONDITIONS OF ENTERPRISE FUNCTIONING The Possibilities for the Identification and Evaluation of Tourism Sector Competitiveness Factors

More information

R. Plukienė a, A. Plukis a, V. Remeikis a, and D. Ridikas b a Institute of Physics, Savanorių 231, LT Vilnius, Lithuania

R. Plukienė a, A. Plukis a, V. Remeikis a, and D. Ridikas b a Institute of Physics, Savanorių 231, LT Vilnius, Lithuania Lithuanian Journal of Physics, Vol. 45, No. 4, pp. 281 287 (2005) MCNP AND ORIGEN CODES VALIDATION BY CALCULATING RBMK SPENT NUCLEAR FUEL ISOTOPIC COMPOSITION R. Plukienė a, A. Plukis a, V. Remeikis a,

More information

ELECTROMAGNETIC FIELD AND DISPERSION CHARACTERISTIC CALCULATIONS OF OPEN WAVEGUIDES MADE OF ABSORPTIVE MATERIALS

ELECTROMAGNETIC FIELD AND DISPERSION CHARACTERISTIC CALCULATIONS OF OPEN WAVEGUIDES MADE OF ABSORPTIVE MATERIALS VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY STATE RESEARCH INSTITUTE CENTER FOR PHYSICAL SCIENCES AND TECHNOLOGY Tatjana GRIC ELECTROMAGNETIC FIELD AND DISPERSION CHARACTERISTIC CALCULATIONS OF OPEN WAVEGUIDES

More information

SINERGETINIS RIMANTO KRUPICKO GEOGRAFIJOS PASAULĖVAIZDIS: TARP RACIONALAUS IR IRACIONALAUS

SINERGETINIS RIMANTO KRUPICKO GEOGRAFIJOS PASAULĖVAIZDIS: TARP RACIONALAUS IR IRACIONALAUS SINERGETINIS RIMANTO KRUPICKO GEOGRAFIJOS PASAULĖVAIZDIS: TARP RACIONALAUS IR IRACIONALAUS, Lietuvos edukologijos universitetas SANTRAUKA Straipsnyje nagrinėjamas Lietuvos geografo, keliautojo, docento

More information

Panaudojamumo vertinimai Dr. Kristina Lapin

Panaudojamumo vertinimai Dr. Kristina Lapin www.wordle.net Testavimas su naudotojais Mastymas garsiai Stebėjimai Apklausos Testavimas su naudotojais Panaudojamumo vertinimai Dr. Kristina Lapin 1 Turinys Panaudojamumo testavimai Tiesioginiai Panaudojamumo

More information

Creating Safer Cities through Urban Planning and Development

Creating Safer Cities through Urban Planning and Development ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2012, T. 11, Nr. 3 / 2012, Vol. 11, No 3, p. 390 403 Creating Safer Cities through Urban

More information

7Integruotų studijų programų

7Integruotų studijų programų 90 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S 2 0 0 7 / 1 3 7Integruotų studijų programų rengimo ir įgyvendinimo aspektai Onutė Junevičienė A N O T A C I J A Straipsnyje pateiktas

More information

Matematikos ir informatikos institutas. Informatikos doktorantūros modulis Informatikos mokslo tyrimų metodai ir metodika. Rengė: Prof. A.

Matematikos ir informatikos institutas. Informatikos doktorantūros modulis Informatikos mokslo tyrimų metodai ir metodika. Rengė: Prof. A. Matematikos ir informatikos institutas Informatikos doktorantūros modulis Informatikos mokslo tyrimų metodai ir metodika Rengė: Prof. A. Čaplinskas 2007 INFORMATIKOS KRYPTIES DOKTORANTŪROS STUDIJŲ MODULIO

More information

8 NAMŲ ŪKIŲ SPRENDIMAI VARTOTI, TAUPYTI IR DIRBTI: LABIAU FORMALI ANALIZĖ

8 NAMŲ ŪKIŲ SPRENDIMAI VARTOTI, TAUPYTI IR DIRBTI: LABIAU FORMALI ANALIZĖ 8 NAMŲ ŪKIŲ SPRENDIMAI VARTOTI, TAUPYTI IR DIRBTI: LABIAU FORMALI ANALIZĖ 8.1 Vartojimas ir taupymas: dabartis prieš ateitį 8.1.1 Kiek vartotojas gali išleisti? Biudžeto apribojimas 8.1.2 Biudžeto tiesė

More information

METHODS OF COMPUTATIONAL INTELLIGENCE FOR DEFLECTION YOKE TUNING

METHODS OF COMPUTATIONAL INTELLIGENCE FOR DEFLECTION YOKE TUNING KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY Vygandas Vaitkus METHODS OF COMPUTATIONAL INTELLIGENCE FOR DEFLECTION YOKE TUNING Summary of Doctoral Dissertation Technological Sciences, Informatics Engineering (07T)

More information

Pažintiniai mokėjimai ir jų raiškos modelis: chemijos dalyko atvejis

Pažintiniai mokėjimai ir jų raiškos modelis: chemijos dalyko atvejis ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2013 30 Pažintiniai mokėjimai ir jų raiškos modelis: chemijos dalyko atvejis Roman Voronovič Socialinių mokslų (edukologijos) doktorantas Vilniaus universiteto

More information

OECD PISA švietimo tarptautinio tyrimo pamokos

OECD PISA švietimo tarptautinio tyrimo pamokos OECD PISA švietimo tarptautinio tyrimo pamokos PISA tyrimo rezultatai ir vadovėlių tobulinimo gairės Tarptautinė moksleivių vertinimo programa (PISA) p Programme for International Student Assessment [http://www.pisa.oecd.org]

More information

Migraciją patiriančių šeimų sociologinio tyrimo metmenys

Migraciją patiriančių šeimų sociologinio tyrimo metmenys Sociologija. Mintis ir veiksmas 2013/1(32), Online ISSN 2335-8890 Šeimos sociologija Irena Juozeliūnienė Migraciją patiriančių šeimų sociologinio tyrimo metmenys Santrauka. Straipsnio tikslas pristatyti

More information

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA VITALIJA GEDEIKIENĖ

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA VITALIJA GEDEIKIENĖ ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS EDUKOLOGIJOS FAKULTETAS EDUKOLOGIJOS KATEDRA VITALIJA GEDEIKIENĖ Neakivaizdinių edukologijos studijų programos (specializacija: švietimo vadyba) magistrantūros studentė ANKSTYVOSIOS

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS. Haroldas Giedra ĮRODYMŲ SISTEMA KORELIATYVIŲ ŽINIŲ LOGIKAI. Daktaro disertacijos santrauka Fiziniai mokslai, informatika (09P)

VILNIAUS UNIVERSITETAS. Haroldas Giedra ĮRODYMŲ SISTEMA KORELIATYVIŲ ŽINIŲ LOGIKAI. Daktaro disertacijos santrauka Fiziniai mokslai, informatika (09P) VILNIAUS UNIVERSITETAS Haroldas Giedra ĮRODYMŲ SISTEMA KORELIATYVIŲ ŽINIŲ LOGIKAI Daktaro disertacijos santrauka Fiziniai mokslai, informatika (09P) Vilnius, 2014 Disertacija rengta 2009-2013 metais Vilniaus

More information