Globali geopolitinë raida ir Lietuvos uþsienio politikos galimybës

Transcription

1 39 Egidijus Motieka, Nortautas Statkus, Jonas Daniliauskas * Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutas Globali geopolitinë raida ir Lietuvos uþsienio politikos galimybës Pokyèiai JAV geostrategijoje, atsiskleidæ po 2001 m. rugsëjo 11-osios ávykiø, paskatino kitø svarbiausiø geopolitiniø veikëjø geopolitiniø kodø reformavimo ir adaptavimo procesà, t. y. Europos Sàjungos (ES) didþiosios valstybës, Rusija ir Kinija privalëjo arba prisitaikyti prie pakitusios JAV geostrategijos, arba, siekdamos jà neutralizuoti, projektuoti ir ágyvendinti alternatyvias geopolitines kombinacijas. Pagrindiniø geopolitiniø subjektø geopolitiniø kodø kaita (ir ávairios jø alternatyvos) lëmë esmines XXI a. pradþios globalios geopolitinës raidos tendencijas. Lietuvos uþsienio politikos galimybës tiesiogiai priklauso nuo globalios geopolitinës situacijos pokyèiø, todël, siekiant identifikuoti Lietuvos geopolitinio kodo, kartu ir ðalies uþsienio politikos, transformavimo galimybes, bûtina ávertinti svarbiausiø geopolitiniø subjektø veikimo scenarijus globalioje geopolitinëje aplinkoje. Globalios geopolitinës raidos analizë ir Lietuvos uþsienio politikos galimybiø nustatymas remiasi tiek statiðku, tiek dinamiðku poþiûriu. Pirmiausia ðioje studijoje identifikuojami JAV, Rusijos, ES didþiøjø valstybiø ir Kinijos interesai globalioje geopolitinëje aplinkoje. Tai sudaro sàlygas nustatyti galimà Lietuvos vietà didþiøjø valstybiø geostrateginiuose planuose tai statiðkoji analizës dalis. Antra, remiantis strateginio pasirinkimo modelio principais, pateikiamos svarbiausiø geopolitiniø veikëjø geostrateginës alternatyvos, kurios priklauso nuo ðiø subjektø tarpusavio sàveikos pokyèiø. Ðios sàveikos modeliai leidþia identifikuoti galimus globalius geopolitinius scenarijus ir ávertinti eventualius Lietuvos geopolitinius vaidmenis kintanèioje geopolitinëje erdvëje tai dinamiðkoji analizës dalis. Ávadas Lietuvos tarptautinæ aplinkà formuoja trijø stambiausiø geopolitiniø veikëjø JAV, Rusijos ir didþiøjø ES valstybiø santykiai. Tai lemia jos geopolitinë padëtis. Lietuvos galimybës siekti savo uþsienio politikos vizijos ir ágyvendinti specifines tarptautinës politikos funkcijas labiausiai priklauso nuo to, kiek dëmesio ir kokià vietà geostrateginiuose planuose Lietuvai numato skirti ðie geopolitiniai veikëjai. XX amþiuje ir bent jau numatomoje ateityje visos tarptautinës sistemos transformacijos galimybes bei globalios geopolitinës sanklodos pobûdá lems, kaip jau susiklostë istoriðkai, JAV, Europos, Rusijos ir Kinijos santykiai. Rusijos sustiprëjimo ir JAV dominavimo pasaulyje galimybës priklauso nuo Europos vienos pagrindiniø geopolitiniø interesø susidûrimo zonø situacijos ir pozicijos (kieno átakos zonoje Europos valstybës atsidurs ar kieno pusæ parems), taip pat Kinijos globaliosios politikos. * Doc. dr. Egidijus Motieka Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto docentas; dr. Nortautas Statkus Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto docentas; Jonas Daniliauskas Vilniaus universiteto Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø instituto doktorantas. Adresas: Vokieèiø g. 10, Vilnius, tel

2 40 Europoje Prancûzija, Vokietija ir Jungtinë Karalystë yra regioninës galios. Jos jau Ðaltojo karo metais pamaþu prarado visiðkai savarankiðkø geopolitiniø veikëjø statusà. Dabar jos turi spræsti pasirinkimo dilemà: arba galutinai tapti JAV geopolitinëmis sàjungininkëmis, arba mobilizuojant savo turimus pajëgumus per bendras ES saugumo ir gynybos institucijas sukurti federacinæ ES bei paversti jà globalaus masto geopolitiniu veikëju. 1. Globaliø geopolitiniø veikëjø interesai Eurazijoje Globali geopolitinë raida yra geopolitiniø subjektø strateginiø pasirinkimø (strategijø ágyvendinimo) nulemta tarpusavio sàveika, kurios padariniai jø galios sklaidos erdvëje variacijos * *. Straipsnio autoriai, analizuodami geopolitinius procesus, remiasi tarptautiniø santykiø srityje egzistuojanèiu strateginio pasirinkimo poþiûriu. Jis yra viena ið racionalaus pasirinkimo paradigmos teoriniø prieigø. Strateginio pasirinkimo poþiûrio ðalininkai daro prielaidà, kad veikëjai (ðiuo atveju geopolitiniai subjektai) turi tam tikrus tikslus (interesus), juos skirsto pagal prioritetus ir siekia ágyvendinti geriausiomis, veikëjø supratimu, priemonëmis (kitaip tariant, veikëjai kuria strategijas savo tikslams pasiekti). Veikëjams ágyvendinant strategijas sukuriama sàveika, kai veikëjo galimybës pasiekti savo tikslus priklauso nuo kitø sistemos subjektø strateginiø pasirinkimø (subjekto aplinkos) 1. Tiriant geopolitiniø veikëjø interesus bûtina skirti du dëmenis objektyvøjá ir subjektyvøjá. Ámanoma nustatyti optimalias valstybës (ar kito veikëjo) gyvavimo sàlygas ir aplinkybes (objektyvius interesus), sukurti atitinkanèias tikrovæ strategijas, kurios iðlaikytø arba sudarytø pageidautinas sàlygas ir neleistø kilti naujoms grësmëms. Taèiau tikrovëje valstybiø (ar kitø veikëjø) interesø samprata priklauso nuo vidaus politiniø ir ekonominiø jëgø sanklodos, taip pat ir nuo to, kaip ásivaizduojami ir apibrëþiami kitø subjektø interesai bei keliamos grësmës (subjektyvûs interesai). Þinoma, tai nereiðkia, kad geopolitiniø subjektø interesai (ir geopolitiniai kodai) yra visiðkai subjektyvûs socialiniai konstruktai. Veikëjø interesai yra intersubjektyvus socialinis konstruktas, kuris formuojasi ir formuojamas sàveikaujant kelioms politinëms koalicijoms valstybës (ar kito tarptautinës sistemos veikëjo) viduje ir paèioms valstybëms (kitiems veikëjams) tarpusavyje. Konkreèià veikëjø interesø formuluotæ lemia vidaus interesø grupiø koalicijø galios santykiai, koalicijø derybos, tarptautinë aplinka bei valstybës padëtis globalioje geopolitinës sistemos struktûroje 2. ** Geopolitinis procesas galios erdvëje, teritorijos kontrolës (tiesioginës ar netiesioginës) didëjimas ar maþëjimas. Valstybës geopolitinës padëties pokytis valstybës galios pokytis geopolitiniuose regionuose ar (ir) geopolitiniø subjektø atþvilgiu apibûdinamas schema: iðsivadavimas ið svetimos átakos, átakos plëtimas, kontrolës stiprinimas, átakos sferø pasidalijimas, átakos sumaþëjimas, jos praradimas ir patekimas á priklausomybæ. Geopolitinis procesas yra ir objektyvus, ir intersubjektyvus reiðkinys. Þr.: Statkus N., Motieka E., Globalios ir Baltijos valstybiø geopolitinës situacijos pokyèiai, Lietuvos metinë strateginë apþvalga 2003, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2004, p Lake D. A., Powell R., International Relations: A Strategic-Choice, in Lake D. A., Powell R., eds., Strategic Choice and International Relations, New Jersey: Princeton University Press, 1999, p Statkus N., Motieka E., Laurinavièius È., Geopolitiniai kodai: tyrimo metodologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p

3 Pagal svarbà geopolitiniø subjektø interesai skirstomi á gyvybinius, pirminius ir antrinius. Ðá skirstymà politiniai veikëjai átvirtina partijø, vyriausybiø programose, strategijose. Pagal sklaidà erdvëje interesai yra vietiniai (lokaliniai), regioniniai arba visuotiniai (globaliniai). Pagal laiko sklaidà geopolitiniø subjektø interesus galima skirstyti á bendruosius (nekintanèius), (geo)strateginius (palyginti stabilius, nedaug kintanèius), ilgalaikius ir trumpalaikius JAV interesai JAV yra tarptautinës sistemos hegemonas 4, supervalstybë, dominuojanti jûrinëje geostrateginëje zonoje, kosmose ir kibernetinëje erdvëje. Geoekonominiu poþiûriu Amerikos ûkis yra vienas ið pajëgiausiø tarp branduolio zonos ekonomikø 5. JAV fundamentalus geostrateginis interesas Eurazijoje yra politinis Eurazijos susiskaldymas 6. JAV geostrategiðkai ypaè svarbu kontroliuoti Eurazijos pakrantes (prieþemyninæ, vadinamàjà diskontinentinæ, geostrateginæ zonà), kad joks potencialus prieðininkas negalëtø sutrukdyti JAV karinëms pajëgoms dominuoti vandenynuose. JAV valdant þemyninæ geostrateginæ zonà (taip pat dominuojant ore ir kosmose), þemyninës valstybës, neturinèios iðëjimo prie vandenynø, niekada negalës mesti iððûkio JAV globaliam vieðpatavimui pasaulio vandenyse (ir, suprantama, paèiø JAV teritorijos saugumui) *. Tai, þinoma, yra minimalûs geostrateginiai JAV interesai. Ðiandieninë tarptautinë tvarka labai priklauso nuo JAV. Globalus dabartinës tarptautinës sistemos stabilumas ir jos vienpolës struktûros iðlaikymas taip pat yra ilgalaikis JAV interesas. Geopolitinio Eurazijos pliuralizmo nepakanka visuotiniam stabilumui garantuoti, todël JAV siekia átvirtinti savo, kaip pasaulinio hegemono, statusà Rusijos interesai Pasibaigus ðaltajam karui Rusija prarado supervalstybës statusà ir tapo viena didþiøjø regioniniø valstybiø. Nedaug trûksta, kad ji nusiristø á geoekonominæ periferijà. Taèiau Rusija ið esmës kontroliuoja vienà ið trijø pasaulio geostrateginiø zonø Eurazijos þemyninæ (vadinamàjà kontinentinæ) geostrateginæ zonà (angl. heartland) Ten pat, p Ikenberry J. G., ed., America Unrivaled: The Future of the Balance of Power, Ithaca: Cornell University Press, 2002; Ferguson N., Colossus: The Price of America s Empire, New York: The Penguin Press, JAV dalis pasaulinëje gamyboje sudaro 31 proc., tai yra tiek pat kiek Japonijos, Vokietijos, Didþiosios Britanijos ir Prancûzijos kartu sudëjus, þr. : Nye J., The new Rome meets new barbarians, The Economist, 2002 m. kovo 23 d.. 6 Brzezinski Z., Velikaja ðachmatnaja doska, Moskva: Meþdunarodnyje otnoðenija, 1999, p * Dauguma JAV kariniø baziø yra dislokuotos bûtent prieþemyninëje geostrateginëje zonoje ( JAV kariø dislokuota Europoje, Rytø Azijoje ir Ramiajame vandenyne, Ðiaurës Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose (iki Irako karo), kitose Ðiaurës ir Pietø Amerikos ðalyse, 160 buvusios Sovietø Sàjungos teritorijoje. JAV yra sudariusi kolektyvinës (abipusës) gynybos sutartis ne tik su 18 NATO ðaliø, bet ir su Naujàja Zelandija, Australija, Filipinais, Japonija, Pietø Korëja, maþiau ápareigojanèias gynybinio bendradarbiavimo sutartis su dauguma Centrinës ir Pietø Amerikos ðaliø, þr.: Paulauskas K., JAV gynybos pramonës raida ir poveikis santykiams su Europa, Vilnius: LR kraðto apsaugos ministerija, 2004, p. 47.

4 42 Rusijos, kaip þemyninës valstybës, geostrateginiai interesai yra visiðkai prieðingi jûriniø valstybiø interesams. Ji siekia kontroliuoti visus Eurazijos þemyno iðteklius ir pakrantes, bando sukurti jûriniø valstybiø galià atitinkanèias jûrø, oro bei kosmines pajëgas bei iðlaikyti konvenciná sausumos pajëgø efektyvumà. Geoekonomiðkai bûdama vis dar pusiau periferijos valstybë, Rusija ðioje srityje kelia svarbiausià ir artimiausià tikslà iðvengti nuosmukio, periferijos likimo, ir ilgainiui tapti pasaulio geoekonominio branduolio zonos dalimi. Ji stengiasi sutelkti þmones, turimus gamtinius iðteklius, tobulinti technologijas, kad padarytø savo gamybà produktyvesnæ ir kokybiðkesnæ. Todël Rusijos valdþia yra suinteresuota politine, administracine ir ekonomine centralizacija, kuri padëtø garantuoti modernizacijos ( perëjimo ) politikos sëkmæ. Vienas ið pagrindiniø Rusijos geostrateginiø interesø bûtø tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti Eurazijos pakrantes, nes tai garantuotø Eurazijos ðerdyje esanèios Rusijos saugumà. Tam tikslui Rusijai reikëtø iðstumti JAV ið Eurazijos, taèiau suprasdama tokio siekio ágyvendinimo sunkumus (net ir tolimoje ateityje), ji turëtø kurti tarptautinës politikos kombinacijas, kurios ilgainiui padëtø sumaþinti JAV átakà Europoje ir likusioje prieþemyninës zonos dalyje. Taip Rusija tikisi atgauti supervalstybës statusà. Per vidutinës trukmës laikotarpá Rusija siekia susigràþinti savo átakà buvusios SSRS teritorijoje esanèioms valstybëms (taip pat ir Baltijos). Rusijai svarbu politiðkai, ekonomiðkai ir karinëje srityje reintegruoti NVS valstybes, taèiau artimiausiu metu ji turi bent jau sustabdyti JAV átakos sklaidà buvusios SSRS teritorijoje (Moldovoje, Ukrainoje, Pietø Kaukaze) ir sustiprinti savo pozicijas efektyviai panaudodama iðteklius geopolitiniams tikslams ES didþiøjø valstybiø interesai Beveik visos Europos Sàjungà sudaranèios valstybës narës (iðskyrus Jungtinæ Karalystæ ir Airijà) priklauso prieþemyninei geostrateginei zonai. Visos jos yra pasaulio geoekonominës branduolio zonos dalis. Ðiuo metu negalima ES apibûdinti kaip vieno geopolitinio subjekto, turinèio bendrø interesø ir bendrà geopolitinæ strategijà. ES bendrieji ekonominiai, saugumo ir uþsienio politikos interesai yra atskirø ES valstybiø nariø sutampanèiø geopolitiniø interesø projekcija. Kitaip tariant, ES interesai ir grësmiø percepcija yra valstybiø nariø interesø ir grësmiø sampratos iðvestinë. Ið esmës ES bendràjà saugumo ir uþsienio politikà lemia didþiosios valstybës (ypaè reikðminga Vokietijos pozicija). Tiek, kiek susitaria ðios valstybës, egzistuoja ir bendra ES politika. Jei sprendþiant kai kurias problemas stinga sutarimo, bendroji politika tokiose srityse yra paralyþiuota. ES, visø pirma kaip ekonominio darinio, interesai, yra, matyt, aiðkiausiai apibrëþiami. Vakarø Europos þemyninës valstybës, priklausanèios geoekonominei branduolio zonai, suinteresuotos iðlaikyti savo gerovæ ir statusà, kitaip tariant, nelygiaverèius mainus su pusiau periferija ir periferija. Tai Europai gali garantuoti laisvas priëjimas prie jà supanèiø pusiau periferijos ir periferijos valstybiø rinkø, stabilus gamtiniø þaliavø tiekimas, technologijø, prekybos keliø ir iðtekliø tiekimo apsauga bei pusiau periferijos konkurentø gamybos þlugdymas. Taèiau didþiøjø ES valstybiø geostrateginiai ir ilgalaikiai interesai gana smarkiai skiriasi. Didþioji Jungtinës Karalystës (toliau JK) teritorijos dalis Britanijos

5 ir Airijos salos. Tai lëmë ir lemia JK jûrinæ (arba talasokratinæ) civilizacijà ir jûrinës valstybës galià. Viena vertus, tai natûraliai pagimdë nuostatà, kad Jungtinës Karalystës saugumo pagrindas yra vieðpatavimas jûrose stiprus laivynas, svarbiausiøjø jûrø keliø ir sàsiauriø kontrolë. Antra vertus, Britanijos politinis elitas suvokë, kad ðalies saugumà galima garantuoti neleidþiant vienai kuriai nors Europos þemyninei valstybei dominuoti. Taip susiformavo specifinë britaniðkoji puikiosios izoliacijos bei pusiausvyros palaikymo ( balansavimo ) politika 7. JK stengiasi atsverti þemyniniø Europos valstybiø galià JAV galia, nes esminiai JAV regioniniai interesai Europoje ir JK interesai ES sutampa nei JAV, nei JK nenori matyti ES kaip susivienijusio geopolitinio subjekto. JAV gali prarasti átakà ðiame regione, o JK netekti didelës dalies suvereniteto ir tapti subordinuota þemyniniam Vokietijos ir Prancûzijos ES branduoliui. JK gali pritarti ES modeliui, turinèiam kai kuriuos tikrosios konfederacijos atributus, pavyzdþiui, aukðèiausias bendras pareigybes ES vadovø tarybos pirmininko, ES uþsienio reikalø ministro postus, bet lygiaverèiais pagrindais integruota saugumo, gynybos, mokesèiø bei socialinë politika prieðtarauja JK bendriesiems interesams. Pirmiausia, jos paþeidþia JK suverenumà, antra, ði politika gali bûti nepalanki JK ekonomikai ir socialinei sistemai (kurios gerokai skiriasi nuo þemyninës Europos sistemø) ir galiausiai tai gali grësti strateginei sàjungai su JAV. JK priimtinesnë labiau decentralizuota, turinti pakankamai ribotà centriniø institucijø kompetencijà ES 8. Vokietija yra tipiðka prieþemyninës zonos (angl. rimland) valstybë, reprezentuojanti ðios geopolitinës zonos valstybiø pranaðumus ir trûkumus. Prieþemyninës zonos ypatumai suponuoja ne tik valstybiø ir jø visuomeniø aktyvumà, bet kartu ir tam tikrà vidaus ir uþsienio politikos neapibrëþtumà, kurá lemia galimybës orientuotis á jûriná pasaulá arba á þemyno ðerdá, bandyti sudaryti strategines sàjungas su vienos ar kitos geostrateginës zonos valstybëmis. Dabartiniame Vokietijos geopolitiniame kode vis dar vyrauja elementai, skatinantys Vokietijà iðtirpti supranacionalinëse struktûrose, pirmiausia ES (geopolitinis internacionalizmas). Taèiau taip pat ryðkëja tendencija keisti iðtirpimo kryptá Vokietijos nacionaliniø interesø ágyvendinimo per ES institucijas nuostata. Pagrindiniai Vokietijos interesai: 1) iðlaikyti bendras transatlantines institucijas, 2) galutinai integruoti Rytø Vokietijà, 3) gilinti ES integracijà ir skatinti ES plëtrà á Rytø Europà 9. Vokietija, kaip didþiausia ir viena ið turtingiausiø ES valstybiø *, galinti daryti átakà kitoms valstybëms narëms per centrines ES institucijas, yra suinteresuota tolesne ES federalizacija 10. Vidutiniu laikotarpiu ásitvirtinusi centrinëse federacinës ES struktûrose Vokietija, matyt, toliau remtø Rytø Europos ir Turkijos europeizacijà bei eventualià integracijà á ES Laurinavièius È., Motieka E., Statkus N., Baltijos valstybiø geopolitikos bruoþai. XX amþius, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2005, p Ten pat. 9 Ten pat. * Vokietijoje gyvena apie 82 mln. gyventojø. Jos BVP sudaro 35 proc. visos ES jungtinio BVP. Ji tarp ES ðaliø yra didþiausia eksportuotoja.

6 44 Prancûzijos poþiûris á Europos Sàjungos bendràjà saugumo ir uþsienio politikà visada priklausë nuo Prancûzijos nacionaliniø interesø. Tai reiðkia, kad ES, viena vertus, turëjo tarnauti Prancûzijai kaip atsvara JAV, kita vertus riboti konkurenèiø Europoje, pirmiausia Vokietijos, galià. Paryþius pasisako uþ ES federalizacijos proceso plëtrà ir kartu uþ didþiøjø valstybiø vaidmens ES didinimà. Akivaizdu, kad Paryþius ir toliau norëtø ES naudoti kaip savo prestiþo didinimo áranká bei garantà. Prancûzija puoselëja viltis sukurti tokià iðsiplëtusios ES struktûrà, kuri leistø ES ðalims surasti ir ágyvendinti bendrà pozicijà, taèiau tuo pat metu pavienës valstybës itin svarbiais savo klausimais iðlaikytø nacionaliniø interesø prioritetà 11. Tad Prancûzijos proteguojama ES sandara yra labiau konfederacinë nei federacinë, nors Prancûzija gali paremti ir federacinæ ES struktûrà, jei tai garantuotø jos ir Vokietijos lygiavertá dominavimà Europoje. Tad þemyniniø Europos valstybiø, pirmiausia Vokietijos ir Prancûzijos bei jø sàjungininkiø (Belgijos, Liuksemburgo, Austrijos), interesai yra gana panaðûs ir daug kur sutampa. Sàlygiðkai galima ðias valstybes vadinti ES þemyniniu branduoliu. 12 Ðis branduolys, regis, turi bendrø ilgalaikiø interesø JAV, Rusijos ir Kinijos atþvilgiu. Europa ir JAV yra itin glaudþiai susijusios ekonominiais, bendros gynybos ir kitais socialiniais ryðiais. Jos sudaro vienà geopolitiná supraregionà 13. JAV ir Europos ekonominë tarpusavio priklausomybë yra abipusë *. ES labiausiai yra priklausoma nuo JAV teikiamo kietojo saugumo **. Todël bet koks staigus ðiø transatlantiniø saitø nutraukimas turëtø neigiamø padariniø ES saugumui ir gyventojø gerovei. Tad, matyt, radikalus transatlantiniø santykiø keitimas bandant ES sudaryti kontraljansus su Rusija ar Kinija ir taip blokuoti JAV galià nëra þemyninei Europai naudingas Heffernan M., The Meaning of Europe: Geography and Geopolitics, London: Arnold, 1998, p Laurinavièius È., Motieka E., Statkus N., Baltijos valstybiø geopolitikos bruoþai. XX amþius, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2005, p Prancûzijà ir Vokietijà vadinti þemyninëmis Europos valstybëmis galima sàlygiðkai. Ðios valstybës priklauso prieþemyninei zonai. Taèiau net akademinëje literatûroje, siekiant nustatyti takoskyrà tarp istoriðkai susiklosèiusio Didþiosios Britanijos jûriðkumo ir Prancûzijos bei Vokietijos politinës orientacijos á Europos þemynà, jos daþnai vadinamos þemyninëmis Europos valstybëmis. 13 Statkus N., Motieka E., Globalios ir Baltijos valstybiø geopolitinës situacijos pokyèiai, Lietuvos metinë strateginë apþvalga 2003, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2004, p * 2003 metais 25 proc. JAV uþsienio prekybos apimties sudarë prekyba su ES ðalimis (apie 400 mlrd. JAV doleriø), 50 proc. Amerikos investicijø uþsienyje buvo Europoje (apie 800 mlrd. doleriø), 75 proc. uþsienio investicijø JAV buvo ið Europos (beveik 1 trln. doleriø). 58 proc. JAV korporacijø turto (vertinamo apie 3 trln. doleriø) yra Europoje, Europos bendroviø turto JAV yra uþ 3,3 trln. doleriø. Apie 4 mln. europieèiø dirba JAV bendrovëse, o apie 4,5 mln. amerikieèiø Europos korporacijose, þr.: Sobel C. M., The United States and Europe: Regulatory Cooperation and Conversion, International Law and Practice Association of the New York State Bar Association, Amsterdam, October 26, 2003, ** Nors NATO priklausanèios Europos valstybës kartu turi kariø, o JAV , gynybos iðlaidos gerokai skiriasi metø JAV gynybai skirtas biudþetas buvo apie 350 mlrd. doleriø, o NATO Europos ðaliø 139 mlrd. doleriø (du su puse karto maþiau nei JAV). Vienam amerikieèiui kariui 2002 metais teko doleriø iðlaidø, europieèiui doleriø (keturis kartus maþiau) metø JAV gynybos biudþetas buvo apie 400 mlrd. doleriø. Tad kariniø pajëgumø atotrûkis tarp JAV ir Europos turëtø didëti, þr.: Paulauskas K., JAV gynybos pramonës raida ir poveikis santykiams su Europa, LR kraðto apsaugos ministerija, 2004, p Hunter R. E., Europe s Leverage, The Washington Quarterly, 27, 1, 2003, p

7 Taèiau tai nereiðkia, kad ES þemyninis branduolys nëra suinteresuotas plëtoti partnerystës ryðiø su Rusija ir Kinija. ES Rusija reikalinga kaip 1) energetikos iðtekliø tiekëja * ** ; 2) erdvë, per kurià eina svarbûs transporto koridoriai á Rytø, Pietø ir Pietryèiø Azijà; 3) projektuojamos Europos bendros gynybinës struktûros partnerë 15. Apskritai ES þemyninio branduolio valstybës dabar þvelgia á Rusijà kaip á geopolitinæ atsvarà JAV artimuoju ir vidutiniu laikotarpiais, o ilguoju laikotarpiu kaip á strateginæ partneræ, jei ji pakankamai europeizuosis 16. Kinija ES þemyninëms ðalims, skirtingai nei Rusija, yra tik taktinë partnerë ribojant JAV galià, taèiau ilgalaikiai Kinijos ir ES þemyniniø ðaliø interesai smarkiai skiriasi. Kinija yra ES geoekonominë ir geoenergetinë konkurentë Kinijos interesai Kinija, kurios didesnioji teritorijos dalis priklauso prieþemyninei geostrateginei zonai (angl. rimland), kaip ir Europos þemyninës valstybës, turi panaðiø geostrateginiø interesø siekia iðvengti tiek vadinamøjø þemyniniø (angl. heartland), tiek jûriniø valstybiø dominavimo, sudaryti aljansus arba su pirmosiomis, arba su antrosiomis. Jûrinës zonos valstybës privalo turëti palyginti galingas jûrø, oro bei sausumos pajëgas ir alternatyvius tiekiamø iðtekliø ðaltinius 17. Taèiau Kinija, kaip ir Rusija, priklauso pasaulio geoekonominës sistemos pusiau periferijos zonai. Vis dëlto, skirtingai nuo Rusijos, Kinijos ûkis sparèiai modernizuojasi ir plëtojasi 18. Iðliekant dabartiniams Kinijos ekonomikos augimo tempams (7 8 proc. per metus), ji turëtø pasivyti Ðiaurës Amerikà ir Europà pagal BVP apimtá apie 2030 metus 19. Taèiau Kinija turi palyginti kuklius savo naftos ir dujø iðteklius. Nuo 2000 iki 2020 metø Kinijos naftos poreikiai turëtø iðaugti 91 proc. iki 8,8 mln. bareliø per dienà (beveik tiek, kiek dabar eksportuoja Saudo Arabija arba Rusija), o jos dujø poreikis 2020 metais turëtø siekti 9,5 trln. kubiniø pëdø (padidëti 631 proc.) *** ES ir Rusija yra labai geoenergetiðkai susijusios. Dabar Europos Sàjungos ðalys apie treèdalá suvartojamø dujø bei penktadalá naftos gauna ið Rusijos. Prognozuojama, kad 2030 m. ES importuos jau 70 proc. suvartojamø energijos iðtekliø. Didþioji dalis energijos iðtekliø (ypaè dujø ir naftos) yra ir bus importuojama ið Rusijos. Net 98 proc. Rusijos dujø ir 81 proc. naftos eksporto sudaro eksportas á Europos rinkas, þr.: Jaffe A. M., Manning R. A., Russia, Energy and the West, Survival, 43, 2, 2001, p Laurinavièius È., Motieka E., Statkus N., Baltijos valstybiø geopolitikos bruoþai. XX amþius, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2005, p Emerson M., The EU-Russia-US Triangle CEPS Policy Brief 52, Centre for European Policy Studies, June 2004, Statkus N., Motieka E., Laurinavièius È., Geopolitiniai kodai: tyrimo metodologija, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003, p Jei Kinijos BVP augimas per metus iðliktø 7 8 proc., tai jis turëtø apie 2015 m. virðyti ES ir beveik prilygti JAV BVP, þr.: The National Intelligence Council, Global Trends 2015: A Dialogue About the Future With Nongovernment Experts, ; Sutter R., Why Does China Matter?, The Washington Quarterly, 27, 1, p Russett B., Stam A., Russia, NATO, and the Future of U.S, Chinese Relations, man/nato/ceern/nato-final_vs.htm. 20 Nunn S., Schlesinger J. R., The Geopolitics of Energy into the 21st Century, Vol. 3, Center of Strategic and International Studies, 2000, p. 21.

8 46 Kinija, kaip ir kai kurios kitos didþiosios valstybës (Rusija, Prancûzija, Vokietija), yra prieðiðka JAV globaliai hegemonijai ir vienpolei tarptautinës sistemos struktûrai. Ji remia daugiapolio pasaulio vizijà. Kinija ateityje nori bûti lygiavertë Amerikos partnerë ir vaidinti svarbø vaidmená sprendþiant globalias problemas 21. Taèiau Pekinas, ávertindamas dabartinius Kinijos ir JAV galios bei átakos skirtumus, bendradarbiauja su JAV kaip su vienintele supervalstybe. Artimiausiu metu JAV palankumas Kinijai reikalingas tam, kad uþsitikrintø taikià aplinkà, uþsienio investicijas, energijos iðtekliø eksportà ið Persijos álankos JAV kontroliuojamais jûrø keliais, gautø paþangias technologijas tai, kas yra bûtina ekonomikos plëtrai. Nuolatinë ekonomikos plëtra yra esminë Kinijos vidaus socialinio ir politinio stabilumo sàlyga bei regioninës átakos didëjimo prielaida. Tad pirmiausia Kinija stengiasi sustiprinti savo galià ir sukurti valstybës ekonomikos plëtrai saugià iðorës aplinkà, kuri garantuotø stabilø investicijø ir technologijø á jà srautà, o tai leistø toliau plëtoti kariuomenës modernizavimo programas. Nusilpusios Rusijos Kinija neapibrëþia kaip prieðininko. Rusijà Kinija labiau linkusi vertinti kaip partneræ, potencialiai galinèià garantuoti stabilø energijos iðtekliø ir ginkluotës tiekimà. Kinija teigiamai vertina auganèià Rusijos rinkà kaip ateityje Kinijos prekiø eksporto objektà. Taip pat Kinijos strategai màsto apie Rusijà kaip apie galimà geopolitinæ atsvarà JAV 22. Palanki Europos pozicija Kinijai taip pat reikalinga kaip svertas ávairaus pobûdþio derybose su JAV. Kinija yra suinteresuota ES, kaip potencialiai savarankiðko geopolitinio veikëjo, galinèio atsverti JAV galià, stiprëjimu. Kita vertus, Europa yra milþiniðka rinka Kinijos prekëms, ðiuolaikiniø technologijø bei investicijø ðaltinis bei galima modernios ginkluotës tiekëja Globaliø geopolitiniø veikëjø Eurazijai taikomos strategijos Kaip minëta anksèiau, straipsnio autoriai, tirdami galimà globaliø geopolitiniø veikëjø sàveikà trumpuoju, vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, remiasi strateginio pasirinkimo poþiûrio postulatais, teigianèiais, kad veikëjai, siekdami savo interesø (tikslø), numato jø ágyvendinimo bûdus bei priemones. Suvienyti veikëjø interesai, jø ágyvendinimo bûdai ir priemonës sudaro strategijas, kurios ávertina veikëjø turimus iðteklius ir strateginæ aplinkà kitø veikëjø preferencijas, tikëtinà elgesá, galios skirtumus ir kt Liang Q., Xiangsui W., A Chinese Alternative to US Hegemony, htttp:// Smith M., A Current Russo-Chinese Relations, Working paper F81, Conflict Studies Research Centre, January 2003, Liang Q., Xiangsui W., (21 iðnaða). 24 Frieden J. A., Actors and Preferences in International Relations, in Lake D.A., Powell R., eds., Strategic Choice and International Relations, New Jersey: Princeton University Press, 1999, p

9 JAV dabartinëje tarptautiniø santykiø sistemoje (kurios struktûra yra labiau vienpolë nei daugiapolë) uþima hegemono vietà 25. Pagal tarptautiniø santykiø teorijos realizmo paradigmà valstybës hegemonës siekia iðlaikyti savo statusà ir pirmauti vienpolëje tarptautinëje sistemoje. Ið esmës hegemonai, siekdami iðlaikyti status quo, gali pasirinkti dvi strategines pozicijas: 1) aktyviàjà prevencijà, kad neatsirastø konkurentø revizionistø, arba 2) pasyviàjà konkurentø revizionistø blokavimà. Kiekvienas pasirinkimas suponuoja atitinkamas strategijas. Hegemonas gali bandyti stiprëjanèius revizionistus paversti status quo veikëjais, tenkindamas kai kuriuos svarbius jø interesus, kurdamas kolektyvinio saugumo sistemas ir taip tarsi átraukdamas valstybæ revizionistæ (ar kitus veikëjus) á esamà tarptautinæ tvarkà, t. y. keisdamas jø intencijas transformuoti egzistuojanèià tarptautiniø santykiø struktûrà. Taip pat revizionistø prevencija gali reikðtis agresyviu kvestionuojanèiø esamà tarptautinæ padëtá valstybiø ir kitø veikëjø puolimu (nuo diplomatinës izoliacijos iki ginkluoto konflikto) siekiant pakeisti revizionistø intencijas ar (ir) galimybes. Kita vertus, hegemonas savo padëtá gali iðlaikyti blokuodamas revizionistø plëtrà. Revizionistus blokuoti (sulaikyti) galima juos apsupant prieðiðkais kariniais, politiniais, ekonominiais aljansais, kitaip tariant, juos izoliuojant ir neigiant jø teritorinës, politinës ir ekonominës ekspansijos galimybes. Toká pat revizionistø blokavimo efektà hegemonas gali pasiekti skatindamas revizionistø tarpusavio konkurencijà bei prieðiðkumà (pusiausvyros palaikymas). Taip valstybës revizionistës paèios uþblokuoja viena kitos átakos plëtrà Valstybės hegemonės strategijos Prevencija Blokavimas Puolimas Įtraukimas Izoliacija (sulaikymas) Netiesioginis pusiausvyros palaikymas 1 schema. Valstybës hegemonës strategijos revizionistø atþvilgiu 25 Ikenberry J. G., ed., America Unrivaled: The Future of the Balance of Power, Ithaca: Cornell University Press, 2002; Ferguson N., Colossus: The Price of America s Empire, New York: The Penguin Press, Plaèiau þr.: Kapstein E. B., Mastanduno M., Unipolar Politics: Realism and State Strategies after the Cold War, New York: Columbia University Press, 1999; Brown M. E., et. al., America s Strategic Choices, Cambridge, Mass.: MIT Press, 2000; Layne Ch., Offshore Balancing Revisited, The Washington Quarterly, 25, 2, p

10 48 Valstybës, reaguodamos á hegemono dominavimà, taip pat turi keletà strateginiø pasirinkimo variantø. Valstybiø reakcija á dominavimà tarptautinëje sistemoje skirstoma á pasiprieðinimo strategijà ir bendradarbiavimo strategijà. Pagrindinë pasiprieðinimo strategija yra pusiausvyros palaikymas, kai kuriamos hegemonui prieðiðkos koalicijos su kitomis silpnesnëmis valstybëmis siekiant atsverti jo galià ir uþkirsti kelià tolesnei ekspansijai. Palaikant pusiausvyrà bandoma atsverti vienos galios koncentracijà jai prieðiðka galios koncentracija. Kita strategija ið pasiprieðinimo strategijø rinkinio yra buferinës erdvës kûrimas. Valstybës revizionistës kuria iðskirtines funkcines ar (ir) teritorines átakos sferas (vadinamuosius buferius), kuriose bando riboti hegemono átakos sklaidà. Valstybës revizionistës gali kurti atskirus nepriklausomus regioninës infrastruktûros tinklus, atskiras, sàlygiðkai nepriklausomas regionines ekonomines, politines ir karines saugumo struktûras. Pavykus sukurti tokias struktûras, revizionistai gali griebtis pusiausvyros palaikymo arba kitos strategijos institucinio sulaikymo, t. y. imti kurti tarptautines normas, standartus ir institucijas, ribojanèias vienaðalæ hegemono veiklà (pvz.: Tarptautinio baudþiamojo teismo ásteigimas, Kioto protokolo inicijavimas). Institucinio sulaikymo strategija yra tartum tarpinë grandis tarp pasiprieðinimo ir bendradarbiavimo strategijø grupiø, nors institucinio sulaikymo priemonës yra labiau negatyvios, skirtos hegemono galioms apriboti, taèiau kartu jos sudaro prielaidas hegemonui ir kitiems veikëjams revizionistams (ar jø grupëms) bendradarbiauti. Bendradarbiavimo su hegemonu strategijos yra institucinis susaistymas, derëjimasis, prisiðliejimas (paklusimas, specialiø ryðiø uþmezgimas, funkcinë specializacija). Institucinis susaistymas yra gana panaðus á institucinio sulaikymo strategijà savo tikslu, kuris yra skatinti hegemono ir revizionistø bendradarbiavimà per steigiamas bendras institucijas ir taip já ávilioti á instituciniø suvarþymø tinklus. Taèiau hegemono galios tramdymo priemonës ið esmës nëra prieðiðkos valstybei hegemonei, jos yra kuriamos valstybei hegemonei dalyvaujant bei su ja derinamos (pvz., PPO ákûrimas). Derëjimasis yra áprasta didþiøjø valstybiø bendradarbiavimo su hegemonu strategija, kai valstybë bando pakeisti hegemono politikà manipuliuodama teigiamø ir neigiamø priemoniø rinkiniu siûlydama ávairias nuolaidas, prizus arba ðantaþuodama grasindama nutraukti bendradarbiavimà (neteikti paramos) vienose ar kitose srityse. Prisiðliejimas yra pagrindinë maþø ir vidutiniø valstybiø santykiø su hegemonu strategija. Elementariausia prisiðliejimo forma yra hegemonø pageidavimø, reikalavimø vykdymas. Taip pat veikdamos pagal ðià strategijà valstybës stengiasi uþmegzti nuolatinius specialius ryðius kai kuriose srityse su valstybe hegemone (tam priskiriami, pvz., geri asmeniniai vadovø santykiai). Specialûs ryðiai daþnai veda funkcinës specializacijos link. Valstybës gali stengtis iðskirtinai padëti hegemonui vykdyti kai kurias funkcijas (t. y. vyksta darbo pasidalijimas), jas monopolizuoti ir taip tapti reikðmingos valstybei hegemonei. Hegemonas tada bûna priverstas paisyti prisiðliejusios valstybës gyvybiniø interesø. Kartais valstybës derina ávairias strategijas Plaèiau þr.: Ikenberry G..J., Strategic Reactions to American Preeminence: Great Power Politics in the Age of Unipolarity National Intelligence Council, NIC 2020 Project, PDF_GIF_2020_Support/2003_11_24_papers/ikenberry_StrategicReactions.pdf,

11 Þinoma, èia iðdëstytos strategijos yra tarptautinës politikos abstrakcijos, kuriø elementai daþnai persipina ir kartais taikomi vienu ir tuo paèiu metu. Taip pat, taikant konkreèiai uþsienio politikai, ðias strategijas visada reikia papildyti geopolitiniu dëmeniu, nes realiai planuojant visada kyla konkreèiø klausimø, su kuo ir prieð kà sudaryti aljansus, kokiam laikotarpiui, kurià teritorijà bûtinai reikia ginti, kuri gali bûti apleista ar iðmainyta. Realios valstybiø uþsienio politikos strategijos visada yra ir geopolitinës strategijos (arba atvirkðèiai). 49 Valstybės revizionistės strategijos Pasipriešinimas Bendradarbiavimas Pusiausvyros palaikymas Institucinis sulaikymas Institucinis susaistymas Prisišliejimas Buferinės erdvės kūrimas Derėjimasis 2 schema. Valstybës revizionistës strategijos hegemono atþvilgiu 2.1. JAV geopolitinë Eurazijai taikoma strategija Dauguma Amerikos politikø ir strategø sutaria dël JAV bendrosios (didþiosios) strategijos tikslo iðlaikyti JAV hegemonijà ir vienpolæ tarptautinæ sistemà. Taip pat sutariama dël JAV interesø Eurazijoje, kurie yra neleisti susikurti ðiame þemyne antiamerikietiðkam geopolitiniam blokui. Taèiau JAV strategai, sutardami dël aktyvios revizionistø prevencijos bûtinybës, ginèijasi dël ðiø strateginiø tikslø konkreèiø ágyvendinimo bûdø 28. Galima iðskirti dvi vyraujanèias JAV bendrosios (didþiosios) strategijos ágyvendinimo alternatyvas, kurios yra: potencialiø revizionistø puolimas (pirmavimo, hegemonijos átvirtinimas) ir potencialiø revizionistø átraukimas (globalios kolektyvinio saugumo sistemos sukûrimas per daugiaðales saugumo institucijas). Abi strategijos priskirtinos aktyviosios prevencijos strategijoms, jas atitinkamai reprezentuoja neokonservatoriø ir neoliberalø uþsienio politikos for- 28 Rice C., Promoting the National Interest, Foreign Affairs, 79 (1), 2000, p ; Nye J., Redefining the National Interest, Foreign Affairs, 78 (4), 1999, p ; The Commission on America s National Interests, America s National Interests, 2002 m. birþelis, bcsia.ksg.harv`ard.edu/bcsia_content/documents/amernatinter.pdf,

12 50 mavimo grupës JAV uþsienio politikos elite (tiek respublikonø, tiek demokratø stovyklose) 29. Pasyvaus revizionistø blokavimo ir izoliacionistinës strategijos yra nepopuliarios JAV uþsienio politikos elite (ypaè po Rusëjo 11-osios teroro aktø). Prezidento G. W. Busho neokonservatoriø administracija neabejotinai vykdo puolamàjà JAV globalios hegemonijos átvirtinimo ir potencialiø revizionistø tramdymo strategijà 30. Tiek neokonservatoriø, tiek neoliberalø svarbiausiø grësmiø JAV interesams Eurazijoje vertinimai sutampa. Pasak vieno ið þymiausiø dabarties JAV geopolitikø, priklausanèiø neoliberalø stovyklai, Z. Brzezinskio, grësmë ilgalaikiams geostrateginiams JAV interesams kils: jei Centrinës Eurazijos valstybës susivienys; jos taps aktyviu prieðiðku Vakarams geopolitiniu veikëju arba dar blogiau iðplës savo átakà Pietø Eurazijoje arba sudarys sàjungà su viena ið didþiøjø Rytø Eurazijos valstybiø; jei dvi didþiosios Rytø Eurazijos valstybës kaþkaip susijungs; jei Vakarø Europos sàjungininkai atstums JAV, galiausiai sudarydami aljansà su Centrinës Eurazijos valstybëmis. Panaðiai ið Eurazijos kylanèias grësmes mato ir neokonservatoriø strategai buvæs JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas, dabartinis Pasaulio banko prezidentas P. Wolfowitzas ir buvæs Gynybos politikos tarybos prie Gynybos departamento pirmininkas R. Perle 31. Tad JAV geostrategija Eurazijoje yra vienareikðmë neleisti valstybëms, potencialioms revizionistëms, ar jø koalicijoms kontroliuoti prieþemyninës (angl. rimland) geostrateginës zonos, uþkirsti kelià aljansams, kurie tai padëtø padaryti, iðlaikyti Eurazijoje geopolitiná pliuralizmà. Amerikieèiai baiminasi eurazizmo NVS valstybiø tiesioginio strateginio pajungimo Rusijai, jos aljanso su Iranu arba Kinija geopolitikos sëkmës, Kinijos ir Japonijos (galbût ir ASEAN ðaliø) sàjungos Rytø Azijoje; Kinijos ir musulmonø ðaliø aljanso, taip pat eurokontinentalizmo Europos þemyniniø valstybiø ir Rusijos aljanso Posen B. R., Trans-Atlantic differences: a clash of values or a failure to face reality?, ; Gaddis J. L., A Grand Strategy, Foreign Policy, Nov-Dec, 2002, ; Bacevich A.J., The Irony of American Power, First Things, 81, 1998, p , Gaddis J. L., A Grand Strategy, Foreign Policy, Nov-Dec, 2002, issue_novdec_2002/gaddis.html, Plaèiau þr. iðtraukas ið 1992 metais Pentagono parengtø Gynybos planavimo gairiø (Defence Planning Guidance) projekto, kurio rengimui vadovavo gynybos sekretoriaus pavaduotojas gynybos planavimui P. Wolfowitzas. Projektas pateko á þiniasklaidà ir buvo visuomenës ávertintas kontroversiðkai. Tuometinis gynybos sekretorius D. Cheney nurodë ið esmës pertvarkyti ðá projektà, taèiau esminës ðio dokumento nuostatos pateko á G. W.Busho administracijos 2002 metais parengtà JAV Nacionalinio saugumo strategijà, 1992 Defence Palnning Guidance Draft Excerpts, taip pat þr.: Perle R., Frum D., An End to Evil: How to win the War on Terror, New York: Random House, Brzezinski Z., Velikaja ðachmatnaja doska, Moskva: Meþdunarodnyje otnoðenija,1999, p. 54.

13 51 Þemyninë zona (Heartlandas) apytikslės pakrančių zonos ribos pakrančių srities ribos žemyninės ( hinterland) srities ribos itin svarbūs JAV interesams Eurazijos regionai 1 þemëlapis. JAV svarbios pakranèiø geostrateginës zonos (rimland) sritys Taèiau ið esmës skiriasi neokonservatoriø ir neoliberalø siûlomos priemonës, kaip neutralizuoti grësmes JAV interesams Eurazijoje. Z. Brzezinskis, siekdamas uþkirsti kelià neigiamiems JAV procesams, suformulavo aktyvià globalistinæ strategijà, skirtà globaliai JAV vadovaujamai tarpþemyninei kolektyvinio saugumo sistemai ilgainiui sukurti, kuri padëtø: 1) uþbëgti uþ akiø sàjungininkø sàmokslui (maiðtui), iðlaikant juos priklausomus nuo bendros su JAV saugumo sistemos, 2) uþtikrinti savo pilieèiø ir á JAV átakà patekusiø valstybiø saugumà, 3) neleisti politiðkai susivienyti prieðiðkoms JAV valstybëms, 4) paversti potencialiai prieðiðkas JAV valstybes sàjungininkëmis 33. Neokonservatoriø autorystei priskirtina naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija numato paversti JAV globalia hipervalstybe, kurios hegemonijà garantuotø ne lyderystë kolektyvinëje saugumo sistemoje ir valstybiø revizionisèiø sulaikymas, bet didþiulis koncentruotos galios skirtumas, prevenciniai smûgiai potencialiems prieðininkams bei radikali Artimøjø ir Vidurio Rytø regiono geopolitinë transformacija. Anot neoliberalø, JAV saugumo garantijos Vokietijai ir Japonijai buvo ir yra vienos svarbiausiø JAV ilgalaikës strategijos Eurazijoje elementø. Taip Amerika, garantuodama ðiø ðaliø saugumà ir ekonominës plëtros galimybes, átraukia ðias valstybes, potencialias revizionistes, á status quo valstybiø gretas. W. Clintono administracija kaip tik ir ágyvendino Z. Brzezinskio siûlomà strategijà Eurazijoje. Kertiniuose geostrateginiuose regionuose Europoje, Rytø Azijoje, Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose stabilumà garantavo regioninë galios pusiausvyra ir regioninës kolektyvinio saugumo sistemos, sulaikanèios antiamerikietiðkø koalicijø susidarymo 33 Ten pat, p

14 52 procesà. Europoje stabilumas uþtikrinamas per NATO, Rytø Azijoje per saugumo garantijas Pietø Korëjai, Japonijai ir Taivanui, o Artimøjø ir Vidurio Rytø regione per paramà Izraeliui, Persijos álankos arabø valstybëms. Neoliberalø teigimu, siekdamos ne tik iðlaikyti geopolitiná pliuralizmà Eurazijoje, bet ir uþkirsti kelià alternatyviø galios centrø prieðiðkiems aljansams ilguoju laikotarpiu (iki 2035 m.)*, JAV turi projektuoti tarpþemyninæ saugumo sistemà, kurià ið esmës jos ir kontroliuotø. Ði bendra saugumo sistema (jos dalyviø bendruomenë) numatyta visam Ðiaurës pusrutuliui. Pavyzdþiui, anot Z. Brzezinskio, JAV turi tapti civilizuoto pasaulio politine vienytoja, sukurdama Ðiaurës tarpþemyninæ saugumo sistemà (JAV ES Rusija Japonija). Galiausiai tarpþemyninë liberaliø demokratijø sàjunga vadovautø pasauliui, o sàjungos lyderis bûtø JAV. Labai svarbu Rusijà padaryti vakarietiðkà ir patraukti á JAV pusæ, nes tai neleistø susiformuoti efektyviai Rusijos ir Kinijos ar Kinijos ir islamo civilizacijø sàjungai 34. Kiti átakingi JAV politikai ir politologai taip pat svarsto galimybæ sudaryti kaþkà panaðaus á buvusià keturðalæ Austrijos, Didþiosios Britanijos, Prûsijos ir Rusijos sàjungà, egzistavusià po Vienos kongreso XIX amþiuje. Naujà XXI amþiaus pradþios koalicijà sudarytø JAV, ES, Rusija ir Japonija 35. Ilgainiui toks aljansas turëtø sudaryti ir Kinijos integracijos á ðià tarpþemyninæ saugumo struktûrà prielaidas 36. Ðis tarpþemyninis geopolitinis aljansas, vienijantis globaliàjà Ðiauræ nuo Vankuverio iki Vladivostoko, neutralizuotø Kinijà ir bûtø nukreiptas prieð musulmoniðkàjá pasaulá bei likusius Pietus. Konkreèios ðios sàjungos institucionalizavimo formos gali bûti ávairios. Tai galima bûtø padaryti pavertus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijà Eurazijos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, á kurià bûtø priimtos Azijos ðalys, nepriklausanèios ESBO; galima bûtø ateityje plësti NATO, kuri taptø naujos saugumo sistemos pagrindine atrama. Su ðiomis organizacijomis susieta Rusija ágautø daugiau svorio pasaulio politikoje, taèiau kartu bûtø labiau kontroliuojama. Europos Sàjungos integracija ir bendrø ginkluotøjø pajëgø stiprinimas turëtø sulëtëti. ES turëtø politiðkai likti konfederacija. Tai bûtø tarytum pokarinës JAV strategijos, skirtos Vokietijai sutramdyti, savotiðkas atkartojimas. Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija buvo átraukta á visas pokarines Vakarø tarptautines institucijas. * Ðioje studijoje ilgasis laikotarpis vertinamas iki 30 metø, t.y. nuo 2005 iki 2035 m., vidutinis 15 metø, t. y. nuo 2005 iki 2020 m., trumpasis iki 5 metø, t.y. nuo 2005 iki 2010 m. 34 Ðia tema Z. Brzezinskis paskelbë tris straipnius The National Interest 2000 m.: Living with China (2000, Spring), Living with a New Europe (2000, Summer) ir Living with Russia (2000, Fall). 35 Kissinger H., Where we will turn now? The Washington Post, ; Barber L., The split among great european powers, Financial Times, ; Allison G., Kaiser K. and S. Karaganov, The world needs a new security alliance, International Herald Tribune, Brzezinski Z., The Geostrategic Triad. Living with China, Europe and Russia, Washington: The CSIS Press, 2001, p

15 53 Potencialios tarpžemyninio aljanso narės 2 þemëlapis. Tarpþemyninis aljansas: JAV, ES, Rusija, Japonija Neokonservatoriai, skirtingai nuo neoliberalø, nepasitiki kolektyvinio saugumo saitø galimybëmis garantuoti JAV hegemonijà. Neokonservatoriø geostrategijà apibûdina keturios sàvokos: 1) karinis pirmavimas, 2) prevencinës operacijos, 3) globalus suverenitetas, 4) globalus valdymas. Kaip liudija JAV naujoji Nacionalinë saugumo strategija 37, G. W. Busho administracija pasirinko JAV santykinës galios stiprinimà, paremtà naujos kartos technologijø ginklø sistemomis, pramonëje taikomomis nekarinëmis informacinëmis technologijomis, nanotechnologijomis ir biotechnologijomis bei energijos iðtekliø tiekimo ðaltiniø ir keliø kontrole. Visa tai amerikieèiø kariná pranaðumà ir ekonominá potencialà padarytø ið tiesø nepralenkiamà 38. Pagal neokonservatoriø planus JAV turi iðlaikyti spartø savo galios augimo tempà ir gerokai padidinti galios atotrûká nuo kitø ðaliø ir net regioniniø blokø. JAV 37 The National Security Strategy of the United States of America, September Naujoji JAV nacionalinio saugumo strategija yra preventyviai intervencinë. Ja numatoma neutralizuoti grësmes Amerikai paèioje uþuomazgoje deklaruojama vienaðaliø JAV preventyviø priemoniø (kartu ir kariniø smûgiø) galimybë. Tokia preventyvi strategija skatina stiprinti ðalies þvalgybos tarnybø pajëgumà, karinës doktrinos pokyèius (ypatinga reikðmë teikiama mobiliems kariniams daliniams, galintiems vykdyti karines misijas ávairiuose pasaulio regionuose), institucinæ saugumo struktûrø reformà ir diegti paþangias karines technologijas, globaliu mastu kovoti su teroristø organizacijomis (tai bûtø CÞV spec. padaliniø ir Specialiøjø kariuomenës pajëgø (SPECOM) uþdavinys), uþkirsti kelià masinio naikinimo ginklo platinimui, neleisti susiformuoti prieðiðkø didþiøjø valstybiø aljansui bei iðkilti antrai supervalstybei. Plaèiau þr.: Statkus N., Motieka E., Globalios ir Baltijos valstybiø geopolitinës situacijos pokyèiai, Lietuvos metinë strateginë apþvalga 2003, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2004, p

16 54 turi tapti tokia galinga, kad nepriklausytø nuo sàjungininkø paramos *, bet galëtø apsaugoti Ðiaurës Amerikos teritorijà nuo galimø raketø atakø ið kitø þemynø ar antpuoliø nekonvenciniais ginklais, taip pat iðlaikyti kosminës erdvës ir vandenynø kontrolæ. Taèiau svarbiausia JAV, kad galëtø dominuoti kaip tikra hegemonë, bûtinai turi pasiekti kokybiniø pokyèiø uþsitikrinti globalià politinæ átakà ir nekvestionuojamà tarptautiná prestiþà 39. JAV nacionalinio saugumo strategijoje teigiama, kad JAV, siekdama apsaugoti savo nacionalinius interesus, gali imtis ir vienaðaliø veiksmø, organizuoti efektyvias, turinèias aiðkius prioritetus tarptautines koalicijas. Kiekviena valstybë, neokonservatoriø strategijos autoriø teigimu, yra atsakinga uþ jos teritorijoje vykstanèius procesus, ardanèius JAV kuriamà tarptautinæ tvarkà. Jei kuri nors valstybë nesusidoroja su tarptautiniais ásipareigojimais, jos suverenitetà galima paþeisti, kad grësmës ar grësmiø ðaltiniai bûtø neutralizuoti 40. Ðià strategijà ágyvendinant eventualiai gali bûti átvirtintas globalus JAV suverenitetas valstybës iðlaiko teisæ laisvai administruoti savo teritorijà tol, kol jø veikla (ar pasyvumas) nesikerta su JAV interesais. Tad, norëdamos ágyvendinti ðià strategijà, JAV norom nenorom turës sukurti ir nuolatinæ globalaus valdymo sistemà. Pavyzdþiui, teroristø organizacijos veikia daugelyje ðaliø (pvz., manoma, kad Al-Qaeda padaliniai egzistuoja maþdaug 60 ðaliø). Todël, norëdamos jas sunaikinti, JAV priverstos vykdyti tiek atviras, tiek slaptas operacijas prieð ðias organizacijas suvereniø valstybiø teritorijose, nepaisydamos, sutinka jos su tuo ar nesutinka. Daugelis valstybiø remia kovà su tarptautiniu terorizmu ir prisideda prie JAV, taèiau amerikieèiai, norëdami bûti tikri, kad valstybës nuoðirdþiai bendradarbiauja, turës aktyviau stebëti kitø valstybiø institucijas (ypaè saugumo ir jëgos struktûras), prireikus ásikiðti ir net perimti kontrolæ. Toliau vykstanti JAV ginkluotojø pajëgø reforma patvirtina ðá teiginá. Ið esmës Pentagonas patvirtino permanentinio karo doktrinà. Stiprinant globaliàjà hegemonijà, neokonservatoriø manymu, kariniai konfliktai gali kilti bet kurioje Þemës rutulio vietoje ir JAV turi bûti pasirengusios gana greitai pasiøsti ten savo ekspedicines pajëgas. Kadangi ateities konfliktø þidiniai gali bûti sunkiau nuspëjami ir iðsidëstæ pasaulyje tolygiau nei ðaltojo karo metais, Pentagonas planuoja kuo daugiau kariø gràþinti namo (juos iðlaikyti JAV teritorijoje yra pigiau). Planuojama didinti JAV dislokavimo tarnybø pajëgumà, t. y. stiprinti oro transportà, strategiðkai svarbiose vietose kurti pirmines bazes, kurios prireikus galëtø bûti greitai paverstos tikromis bazëmis dideliam skaièiui kariø dislokuoti. Tokiø pirminiø baziø turëtø bûti kuriama ir daugiau strategiðkai svarbiose globaliø transporto keliø ir komunikacijos kanalø kryþkelëse. Tai reiðkia, kad strategines transporto bei komunikacijø sankryþas kontroliuojanèiø valstybiø reikðmë JAV uþsienio politikai iðaugs 41. * 2003 m. viduryje ið viso 21 kovinë brigada ið 33 aktyviø koviniø brigadø buvo uþ JAV teritorijos ribø (16 buvo Irake, 2 Afganistane, 2 Korëjoje, 1 Balkanuose). Tad kitoms galimoms karinëms operacijoms lieka tik 12 brigadø. Taigi JAV dabar yra bûtina sàjungininkø karinë pagalba vykdant dvi ar daugiau globaliø kariniø operacijø, þr.: Hutchison K., Stretched To Thin, Washington Times, 20 August Barry T., A Strategy Foretold, Foreign Policy In Focus, Policy report, October, 2002, Pieterse J. N., Neoliberal Empire, Theory, Culture & Society, 21 (3), 2004, p The National Security Strategy of the United States of America, September, On imperial overstretch. Can the USA afford to send troops here, there and everywhere?, Jane s Foreign Report, 2748, 7 August, 2003.

17 Ilgainiui naujos kartos informaciniø ir kosminiø technologijø (pradëta dislokuoti prieðlëktuvinës gynybos sistema, rengiamasi per 25 metus sukurti naujus puolamuosius ginklus pagal Falcon programà * virðgarsinius nepilotuojamus lëktuvus, raketas ir bombas, kurios bûtø paleidþiamos ið kosmoso). Ginklø sistemos efektyviai apsaugotø JAV teritorijà ir kartu suteiktø Amerikos ginkluotosioms pajëgoms galimybæ vykdyti karines operacijas globaliu mastu be sàjungininkø ir kariniø baziø kituose þemynuose 42. Tad geostrategiðkai neokonservatoriø strategijos tikslai labai skiriasi nuo neoliberalø geostrateginiø nuostatø. Neokonservatoriø hegemonijos átvirtinimo ir revizionistø þlugdymo strategija visà dëmesá skiria kosminës erdvës uþvaldymui bei Ðiaurës Amerikos þemyno pavertimui JAV galios citadele. Jei ði strategija bus ágyvendinta, Eurazija JAV taps nei daugiau, nei maþiau geostrategiðkai svarbi nei kiti þemynai. Taèiau kol kas neokonservatoriai, panaðiai kaip ir neoliberalai, mano, kad Eurazijoje JAV turëtø skirti daugiausia dëmesio prieþemyninei geostrateginei zonai. Taèiau, prieðingai nei neoliberalai, neokonservatoriai nesirengia kurti èia kolektyvinio saugumo aljansø. Jø strategija neprilygstamas karinis pranaðumas, kuris veiktø kaip potencialiø konkurentø atgrasinimo priemonë (kad net nekiltø minèiø apie sëkmingà galimybæ prieðintis amerikieèiams). Jei vis dëlto atgrasinti nepavyktø, JAV galëtø, sukûrusi netiesioginio pusiausvyros palaikymo sistemà, prieðinti potencialius konkurentus (ES, Rusijà, Kinijà) atskirti ES nuo Rusijos, Kinijà nuo Rusijos ir Artimøjø bei Vidurio Rytø (plësti savo átakà ðioje skeveldrø zonoje ) bei palaikyti selektyvios sàjungininkø paieðkos taktikà (pvz., su Jungtine Karalyste, Japonija, Australija, galbût Indija) 43. Taip pat JAV turëtø riboti Rusijos ir Kinijos santykinës galios plëtrà. Neoliberalø teigimu, esminis veiksnys garantuojant tiek minimalius, tiek ilgalaikius JAV interesus Eurazijoje proamerikietiðka suvienyta Europa. Norint, kad egzistuotø tarpþemyninis aljansas, pirmiausia JAV turi iðlaikyti ES þemynines valstybes kaip patikimas NATO sàjungininkes, kurios skirtø daugiau iðlaidø gynybai, plëtotø savo specializuotus karinius pajëgumus, bet ið esmës liktø priklausomos nuo JAV organizuojamos kolektyvinës euroatlantinës gynybos sistemos. Sàjungininkës Europoje turëtø subordinuoti savo politinius ir ekonominius interesus JAV globalios saugumo politikos tikslams 44. JAV svarbu stiprinti euroatlantinæ politikà kaip pagrindinæ projektuojamo tarpþemyninio aljanso aðá (ir galimà atramà Rusijos ekspansijos atveju, jei ðis projektas nepavyktø). ES ir NATO bendradarbiavimo instrumentai turëtø instituciniais saitais susieti Rusijà ir Vakarus ir taip sudaryti galimybes bei paskatas jai prisijungti prie bûsimojo tarpþemyninio aljanso 45. * Force Application and Launch from the Continental US Jëgos panaudojimas ir dislokavimas ið JAV teritorijos. 42 The Project for the New American Century, Rebuilding America s Defenses. Strategy, Forces and Resources for A New Century, 2000, RebuildingAmericasDefenses.pdf; Pieterse J. N., Neoliberal Empire, Theory, Culture & Society, 21 (3), 2004, p Layne Ch., Offshore Balancing Revisited, The Washington Quarterly, 25, 2, p Ten pat, p. 41; The Atlantic Council of the United States, Permanent Alliance? NATO s Prague Summit and Beyond, Policy paper, April Asmus R. D., Pollack K. M., The New Transatlantic Project, Policy Review, October-November 2002,

18 56 Per trumpàjá ir vidutiná laikotarpius JAV yra suinteresuotos ES gilesne integracija, didesnëmis ES ðaliø karinëmis iðlaidomis, jø sàveika su JAV ginkluotosiomis pajëgomis, europieèiø parama kovos su terorizmu kampanijai, naujø nariø sëkminga integracija, taèiau kad bûtø iðlaikytas jø proamerikietiðkumas 46. Naujosios Vidurio ir Rytø Europos ES narës gali, kai kuriø Amerikos strategø nuomone, suvaidinti pozityvø vaidmená kuriant proamerikietiðkà ES konfederacijà 47. Ið tiesø JAV yra naudinga tam tikro laipsnio ES centralizacija (ypaè uþsienio politikos ir gynybos srityse) su sàlyga, kad ji nebus nukreipta prieð Amerikos globalià ir regioninæ politikà. Centralizuotos ES diplomatinës tarnybos parama globaliems JAV geopolitiniams projektams, amerikieèiø politikai Artimuosiuose Rytuose ar Centrinëje Eurazijoje bûtø itin reikalinga. Amerikieèiai taip pat norëtø bendros ir efektyvios ES saugumo ir gynybos politikos, kuri didintø NATO pajëgumà ir galimybes. Proamerikietiðkoje konfederacinëje centralizuotoje ES kitiems geopolitiniams veikëjams (Rusijai, Kinijai) bûtø sunkiau bandyti vykdyti pusiausvyros palaikymo politikà, taèiau ES konfederacija JAV suteiktø tam tikrà manevro laisvæ, jei reikalai pakryptø amerikieèiams nenaudinga linkme. Neokonservatoriai, neteikdami reikðmës ilgalaikiams saugumo aljansams ir siekdami átvirtinti vienpolæ sistemà, gali net bandyti sulaikyti (izoliuoti) þemyniniø Europos valstybiø, Rusijos ir Kinijos átakos plëtrà Eurazijoje. Priëmus á NATO Vidurio Europos ir Rytø Pabaltijo valstybes, Rumunijà ir Bulgarijà (á kurias planuojama perkelti dalá JAV kariø ið Vakarø Europos), pasikeitus Gruzijos, Azerbaidþano geopolitinei orientacijai (á Amerikà), ásitvirtinus amerikieèiams Irake ir Afganistane, dislokavusi karius Kirgizijoje bei Uzbekistane, sustiprinusi JAV ir Indijos strateginæ partnerystæ, Amerika sukûrë proamerikietiðkø valstybiø juostà (kartu ir savo kariniø baziø tinklà). Ði juosta turëtø prilaikyti Rusijos ir Vakarø Europos (galbût ir Kinijos) geostrateginá suartëjimà, Rusijos átakos plëtrà uþ þemyninës zonos (heartland) ribø bei Kinijos regioninæ ekspansijà 48. Taip G. W. Busho administracija sukûrë prielaidas, leidþianèias atsverti ES, Rusijos ir Kinijos galià, suprieðinti jas tarpusavyje bei atsirasti potencialiai konfrontacijai tarp bet kuriø ðiø geopolitiniø veikëjø. Tiek neokonservatoriø, tiek neoliberalø artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiais JAV politikos Rusijos atþvilgiu iðeities pozicija, galima sakyti, yra tokia trumpuoju laikotarpiu tiek JAV, tiek Rusija nenori, kad abiejø statusas tarptautinëje arenoje radikaliai keistøsi. JAV nenori, kad Rusija visiðkai pasitrauktø ið NVS, taip pat galimos jos dezintegracijos. Rusijos skilimas á kelis darinius suteiktø galimybæ plëstis ES átakai vakarinëje NVS ir Rusijos dalyje, o Kinija galëtø aktyviau brautis á Rytø Sibirà bei Tolimuosius Rytus. Rusija, nors ir nuolat pasisakanti uþ multipoliariðkumà pasaulio politikoje, ið tikrøjø nepageidautø, kad JAV globali galia ir átaka staiga sumaþëtø, nes tai atvertø kelià ES ir Kinijai tapti alternatyviais galios centrais tarptautinëje sistemoje dar nesuspëjus sustiprëti Rusijos ekonomikai ir karinei galiai. Greitai sustiprëjusios ES ir Kinija galëtø pakenkti Rusijos interesams NVS supraregione, kurá 46 Hunter R. E., Europe s Leverage, The Washington Quarterly, 27 (1), 2003, p Asmus R., Praneðimas diskusijoje-seminare Lietuvos vaidmuo regione: JAV poþiûris, VU Tarptautiniø santykiø ir politikos mokslø institutas, Pieterse J. N., Neoliberal Empire, Theory, Culture & Society, 21 (3), 2004, p

19 Rusija laiko strategiðkai svarbiu, taip pat jos Tolimøjø Rytø ir Rytø Sibiro subregionø integracijai. Net Rusijai formaliai iðlaikant savo teritorijos suverenitetà, ðalies vakarinë ir rytinë dalys galëtø pradëti gravituoti link visiðkai skirtingø geopolitiniø veikëjø ES ir Kinijos. Todël XXI amþiaus pradþioje, ypaè po 2001 m. rugsëjo 11 d., atsirado Rusijos ir JAV trumpalaikiø interesø konvergencijos prielaidos. Abi ðalys susiduria su tomis paèiomis grësmëmis (islamiðkuoju fundamentalizmu) ir turi tà patá potencialø geopolitiná konkurentà Kinijà 49. Ðalis sieja ir bendri geoekonominiai interesai: Vaðingtonui svarbu turëti nepriklausomus nuo musulmoniðkø ðaliø jai tiekiamø strateginiø þaliavø ðaltinius, o Maskvai atvirumas Vakarams ir ypaè bendradarbiavimas su JAV leistø modernizuoti savo ekonomikà. Tad JAV siekia, kad amerikieèiø kapitalas bûtø ásileistas á Rusijos energetikos ir kalnakasybos sektorius, kad didëtø Rusijos dujø ir naftos eksportas á JAV, taip pat bendra Rusijos ûkio priklausomybë nuo energijos iðtekliø eksporto. Amerikieèiai taip pat remia Rusijos sieká maþinti savo ginkluotàsias pajëgas ir tokià jø reformà, kad ðios pajëgos galëtø sàveikauti su NATO ðaliø kariuomenëmis ir efektyviai veikti, taèiau tik regioniniu lygmeniu 50. JAV taip pat yra suinteresuotos iðlaikyti centralizuotos valstybës struktûrà, kuri galëtø garantuoti Rusijos demokratijos veikimà, ûkio ir ginkluotøjø pajëgø reformas, uþsienio investicijø saugumà bei stabilø energijos iðtekliø tiekimà. Tad JAV domina bendradarbiavimas su Rusija, bet jos nëra suinteresuotos lygiaverte strategine Rusijos ir Amerikos partneryste 51. Ilgainiui, Rusijai tapus regioninio masto valstybe, JAV strategai planuoja átraukti jà á kuriamà tarpþemyninæ saugumo sistemà, turinèià sulaikyti Kinijos galios sklaidà 52. Jei Kinijos sulaikymo strategija pavyktø Kinija suskiltø ar taptø proamerikietiðka, nebeliktø Rusijos vienybës poreikio. Tada JAV galëtø Rusijoje remti dezintegracijos procesus, nes taip bûtø galutinai strategiðkai uþvaldyta Eurazijos þemyninë geostrateginë zona (heartland) 53. Ramiojo vandenyno kontrolë, panaðiai kaip ir dominavimas Atlanto regione, JAV reikalinga Ðiaurës Amerikai apsaugoti (tik ðiuo atveju ið Azijos pusës). Didþiausia grësmë Rytø ir Pietryèiø Azijoje bei Ramiajame vandenyne JAV geostrateginiams interesams yra regionine dominante tampanti Kinija. Tai supranta tiek neoliberalai, tiek neokonservatoriai. Spartus Kinijos ekonomikos augimas, kariuomenës modernizavimo programos, kosmoso ásisavinimo pajëgø kûrimas (pirmasis Kinijos kosmonauto pilotuojamas laivas pakilo á kosminæ erdvæ 2003 metø spalio mënesá) ir jos ekonominës bei politinës átakos didëjimas ASEAN ðalims kelia neri Russett B., Stam A., Russia, NATO, and the Future of U.S, Chinese Relations, man/nato/ceern/nato-final_vs.htm. 50 The Atlantic Council of the United States, The Centre for European Reform, and The Institute for the U.S. and Canadian Studies at the Russian Academy of Sciences, The Twain Shall Meet: The Prospects for Russia-West Relations, Policy paper, May 2002, Danilov D., EU-Russia positioning in the changing security field, Brzezinski Z., The Geostrategic Triad. Living with China, Europe and Russia, Washington: The CSIS Press, 2001, p ; Russett B., Stam A., Russia, NATO, and the Future of U.S, Chinese Relations, 53 Valle del A., The American strategy in Eurasia and the consequences of the war in Kosovo, International Institute of strategic studies,

20 58 mà JAV uþsienio politikos elitui 54. Todël JAV kuria preventyviø aljansø prieð Kinijà sistemà Rytø Azijoje 55. JAV plëtoja kariná bendradarbiavimà su Indija 56, stiprina strateginius saitus su Japonija, Australija 57, Singapûru 58. Kiti JAV þingsniai, matyt, turëtø bûti Kinijos ekonomikos augimo lëtinimas, jos politinës átakos blokavimas, vidaus situacijos keitimas skatinant demokratiniø idëjø sklaidà. JAV neoliberalai viliasi, kad per ilgàjá laikotarpá Kinijos ekonomika privers transformuotis ir ðalies politinæ sistemà, jà demokratëti. Taip turëtø susidaryti palankios sàlygos átraukti demokratëjanèià Kinijà á planuojamà tarpþemyninæ saugumo sistemà. Neokonservatoriai tikisi, kad jei Kinijos demokratëjimo procesas vis dëlto nevyktø, tai turëtø sukelti Kinijos pakranèiø turtingø pramonës regionø nepasitenkinimà ir galiausiai destabilizuoti Kinijos vidaus politikà. Taèiau iki to laiko JAV turëtø jau bûti pasirengusios ginti savo teritorijà nuo galimø tarpþemyniniø Kinijos raketø, kurios galëtø bûti paleistos politinës sumaiðties metu, atakø Rusijos Eurazijai taikoma strategija XXI amþiaus pradþios Rusija yra gana nusilpusi * ir nebepajëgi konfrontuoti su didþiosiomis jûrinëmis valstybëmis, pirmiausia su JAV. Rusija, praradusi Vidurio Azijos valstybëms ir Mongolijai turëtà átakà, vis dëlto ið esmës kontroliuoja Eurazijos þemyninæ teritorijà (heartland). Taigi nors Rusijos geostrateginë padëtis lieka svarbi, taèiau konkreti geopolitinë nepavydëtina. Vakaruose su Rusija ribojasi iðsiplëtusi ES, kurioje gyvena apie 454 mln. gyventojø ir kurios ekonomika yra apie deðimt kartø galingesnë uþ Rusijos. Pietuose jà supa musulmonø pasaulio ðalys, turinèios apie 300 mln. gyventojø, rytuose Kinija, kurioje gyvena 1,2 mlrd. gyventojø ir kurios 54 Sutter R., Why Does China Matter?, The Washington Quarterl, 27 (1), 2003, p How Asean can hold its own against China, The Straits Time, home/0,1869,,00.html. 56 Jane s Foreign Report (43 iðnaða). 57 Blank S., Toward a New U.S. Strategy in Asia, feboped.pdf. 58 The US and Singapore establish new strategic defense and security ties, Radio Singapore International, 22 October, Johnson A. I., Realism(s) and Chinese Security Policy in the Post-Cold War Period, in Kapstein E.B., Mastanduno M., Unipolar politics: Realism and state strategies after the Cold War, New York: Columbia University Press, 1999, p * Rusijos gyventojø skaièius sumaþëjo nuo 151 mln metais iki 145,3 mln metais, þr.: Gorenburg D., The 2002 Russian Census and the Future of the Russian Population, PONARS Policy Memo 319, Center for Strategic and International Studies, JAV Nacionalinës þvalgybos tarybos pateiktose preliminariose prognozëse teigiama, kad 2020 m. Rusijos gyventojø skaièius dël didelio mirtingumo ir maþo gimstamumo turëtø sumaþëti iki 130 mln., þr.: National Intelligence Council 2020 Project Scenario: Europe and Russia, Rusijos BVP nuo 1991 m. iki 2001 m. sumaþëjo 24 procentais ir dabar yra ðiek tiek didesnis uþ Portugalijos (þr.: Shleifer A., Treisman D., A Normal Country, Foreign Affairs, March/April 2004, Jos pramonës árenginiai triskart senesni nei EBPO (angl. OECD) vidutiniðkai. Rusijos kariuomenë sumaþëjo nuo 4 mln. iki 1,2 mln. kariø. Gynybos biudþetas 2004 metais sudarë apie 65,2 mlrd. JAV doleriø (JAV gynybos biudþetas atitinkamai siekë 399 mlrd. doleriø), þr.: Shah A., High Military Expenditure in Some Places,

21 ekonomika keturis kartus pajëgesnë uþ Rusijos 60. Kita vertus, bûtø klaida Rusijà priskirti prie silpnø ir neátakingø valstybiø *, nes ji turi apie koviniø branduoliniø galvuèiø ir kol kas yra vienintelë pasaulyje valstybë, kuri su JAV dar gali palaikyti abipusæ garantuoto susinaikinimo pusiausvyrà. Dabartinis Rusijos prezidentas V. Putinas ir jo komanda suvokia Rusijos silpnybes ir pranaðumus. Jie supranta, kad dabartiniame pasaulyje Rusija gali uþsitikrinti daugmaþ saugià plëtrà bei modernëti tik orientuodamasi á labiausiai iðsivysèiusias pasaulio valstybes, kitaip tariant, á Vakarus 61. Rusija nebegali nei prieðprieðinti Amerikai savo jëgos, nei kurstyti prieð jà kitas pasaulio valstybes 62. Todël ji atsisakë atvirø konfliktø ir net pradëjo bendradarbiauti su JAV kaip su kovojanèiøjø su terorizmu koalicijos nare. Rusijai Amerika reikalinga islamiðkajam radikalizmui tramdyti bei Kinijos galiai atsverti, ir atvirkðèiai, tokiems pat tikslams Amerikai reikalinga Rusija 63. Artimiausiu metu Rusija, norëdama pradëti ágyvendinti savo geostrateginius interesus, pirmiausia turi bent jau atkurti visiðkà Eurazijos þemyninës zonos (heartland) kontrolæ (reintegruoti NVS) sustiprinti paèios Rusijos valstybës centralizacijà, susigràþinti buvusià átakà Vidurio Azijos ðalims 64. Antra, ji yra suinteresuota garantuoti prieþemyninës geostrateginës zonos (rimland) þemyninës srities (hinterland) vakarinës ir pietinës daliø valstybiø (Pietø Kaukazo, vakariniø NVS valstybiø) bent jau neutralià pozicijà (kaip buferiniø valstybiø statusà). Tokia trumpojo laikotarpio strategija neiðvengiamai Rusijà stumtø á konfliktus su ES dël Platesnës Europos projekto ir JAV 65. Tad Rusija ne tik siekia neleisti JAV ir kitoms Vakarø valstybëms ir tarptautinëms organizacijoms, kuriose jos dominuoja, plësti savo átakos NVS eu Brzezinski Z., The Geostrategic Triad. Living with China, Europe and Russia, Washington: The CSIS Press, 2001, p. 74. * Rusija uþima beveik 10 procentø pasaulio teritorijos, kuri potencialiai galëtø iðmaitinti 450 mln. þmoniø. Rusijoje glûdi 21 procentas pasaulio naudingøjø iðkasenø (áskaitant 45 procentus pasaulio dujø atsargø, 13 procentø naftos, 23 procentus anglies). Rusija turi beveik 1 hektarà ariamos þemës vienam gyventojui (30 procentø daugiau nei JAV), taip pat nemenkà moksliná technologiná potencialà: 37 ið Rusijos gyventojø yra mokslininkai arba inþinieriai (tiek pat kiek JAV), þr. Gorenburg D., The 2002 Russian Census and the Future of the Russian Population, PONARS Policy Memo 319, Center for Strategic and International Studies, Rusijos ekonomika nuo 1999 metø nuolat sparèiai augo (vidutiniðkai po 6,5 procento per metus), infliacija sumaþëjo iki procentø 2003 metais. Rusijos eksportas virðijo importà ir Centrinio banko atsargos dabar sudaro 64 mlrd. doleriø (þr.: Rumer E. B., Wallander C. A., Russia: Power in Weakness?, The Washington Quarterly, 27,1, 2003, p ). 61 Kobrinskaya I., Russia s Security Agenda vis-a-vis Transatlantic Developments after the War in Iraq, PONARS Policy Memo 320, Center for Strategic and International Studies, ruseura/ponars/policymemos/pm_0320.pdf. 62 Neil MacFarlane S., Russia, the West and European Security, Survival, vol. 35, no. 3, Autumn Kobrinskaya I., Russia s Security Agenda vis-a-vis Transatlantic Developments after the War in Iraq, PONARS Policy Memo 320, Center for Strategic and International Studies, ruseura/ponars/policymemos/pm_0320.pdf. 64 Sushko O., The Dark Side of Integration: Ambitions of Domination in Russia s Backyard, The Washington Quarterly, 27 (2), 2003, p Kobrinskaya I., Russia s Security Agenda vis-a-vis Transatlantic Developments after the War in Iraq, PONARS Policy Memo 320, Center for Strategic and International Studies, ruseura/ponars/policymemos/pm_0320.pdf.

22 60 ropinëje dalyje (Rytø Europoje), bet ir stiprinti Vidurio Europos ir Baltijos ðaliø geoekonominæ bei geoenergetinæ priklausomybæ. Jei situacija bûtø palanki ir viskas klostytøsi sëkmingai, Rusija stengtøsi paversti kai kurias Vidurio Europos ir Baltijos valstybes savo átakos agentais transatlantinëse ir ES institucijose pasiremdama ekonomine ir energetine savo átaka joms ir taip skaldyti ES bei silpninti transatlantinius ryðius, taip pat remti sau naudingus politinius bei ekonominius ES ir NATO sprendimus 66. Rusija á NATO, kurioje dominuoja JAV, þiûri kaip á struktûrà, uþkertanèià kelià jai plëtoti savo galià Europoje ir eventualiai kelianèià rimtà grësmæ jos vakariniam ir pietvakariniam pasieniui. Dabar ji laikosi nekonfrontavimo su NATO taktikos, kadangi pagrindines grësmes sau mato kylant ið Pietø ir ið Rytø. Pastaruoju metu Rusija traktuoja JAV ir NATO kaip taktiná sàjungininkà vykdant realià politikà (realpolitik) 67. Kartu, bendradarbiaudama su NATO, Rusija tikisi sulaukti tam tikros ðios organizacijos galios erozijos. Bûtent dalyvaudama bendroje su NATO Taryboje pagal vadinamàjá 20 formatà, Rusija tikisi: 1) silpninti JAV ir Europos ðaliø ryðá, 2) skatinti NATO evoliucionavimo procesà nuo karinio gynybos bloko politinio bloko link, eventualiai tikëdamasi lëtinti arba stabdyti tolesnæ NATO plëtrà á Eurazijos gilumà 68. Ðià Rusijos uþsienio politikà galima apibûdinti kaip prisiðliejimo prie stipriausios pasaulio valstybës strategijà, tikintis, kad, sudarius aljansà, pavyks sukurti prielaidas Rusijos galiai atkurti buvusios SSRS teritorijoje (sukuriant buferinæ erdvæ). Taèiau atrodo, kad ði strategija neatneðë jokiø realiø dividendø Rusijai ir yra bevaisë. Pastarieji keleri metai po 2001 m. rugsëjo 11 d. parodë, kad Rusijos tarptautinës pozicijos ir átaka NVS valstybëms susilpnëjo (iðskyrus jø energetinës priklausomybës nuo Rusijos padidëjimà). JAV ir jos sàjungininkës kontroliuoja didelæ dalá Afganistano ir Irakà. Rusijos ámonëms neleista dalyvauti atstatant Irakà, tad jos bendroviø galimybës eksploatuoti Irako naftos telkinius (dël kuriø buvo sudarytos sutartys su S. Husseino vyriausybe) lieka neaiðkios. Buvusios SSRS ir Rusijai palankios ðalys Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose Iranas, Libija ir Sirija priverstos bendradarbiauti su amerikieèiais. JAV átvirtino karines bazes Uzbekistane ir Kirgizijoje; Baltijos valstybës, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija prisijungë prie NATO ir kai kuriose ið jø JAV taip pat þada ákurti savo karines bazes metais Gruzijoje, Ukrainoje ávyko vadinamosios spalvotosios revoliucijos, atvedusios á valdþià proamerikietiðkas vyriausybes. Palankesnës JAV tapo Moldova ir Kirgizija. Gali bûti, kad suartëjimo su JAV viraþas Rusijos uþsienio politikoje buvo nuoseklios, ilgalaikës jos geopolitinës strategijos Eurazijoje etapas. Rusijos bendradarbiavimas su JAV susilpnino transatlantinius saitus ir skatino JAV vienaðaliðkumà bei didþiøjø Vakarø Europos valstybiø tarpusavio konkurencijà. JAV vienaðaliai veiksmai karo su Iraku metu paskatino Prancûzijà ir Vokietijà uþmegzti glaudesnius politinius ir ekonominius ryðius su Rusija. Taip automatiðkai Rusija buvo átraukta á Europos reikalus 70. Tai sudaro sàlygas Rusijai bandyti toliau silpninti transatlantinius 66 Bugajski J., Russia s New Europe, The National Interest, 2003/2004 winter. 67 Smith M. A., Russia & The West, Working paper F78, Conflict Studies Research Centre, July 2003, Laurinavièius È., Motieka E., Statkus N., Baltijos valstybiø geopolitikos bruoþai. XX amþius, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2005, p Barysch K., Kekic L., Putin should tilt toward the EU, International Heral Tribune, Voronov K., Russian diplomatic revolution, Nezavisimaja gazeta, 2005 m. balandþio 9 d.

23 ryðius ir galiausiai, pakeitus svarbiausiø þemyniniø Europos valstybiø geopolitinæ orientacijà, siekti pakirsti JAV átakà visame Europos subregione. 61 ES rytinë siena 2005 m. Rusijos gyvybiniø interesø riba NVS 3 þemëlapis. Rusijos gyvybiniai interesai NVS Vidutiniu laikotarpiu Rusija bûtø suinteresuota, kad JAV átaka Eurazijos pakraðèiø valstybëms maþëtø. Todël ji sveikina bet kokias euroatlantiniø ryðiø aiþëjimo apraiðkas ir ES pastangas tapti savarankiðku globaliu galios centru. Taèiau ilguoju laikotarpiu Rusija nëra suinteresuota ES savarankiðkumu. Ji norëtø kartu su Europa dalyvauti kuriant naujàjà daugiapolæ pasaulio tvarkà 71. Ilgainiui Rusijos geostrateginiai interesai reikalautø, kad Europa strategiðkai bûtø pajungta. Todël tiek trumpuoju, tiek vidutiniu laikotarpiu Rusija turëtø stengtis bendrø politiniø institucijø tinklu (kur nedalyvauja JAV) ir ekonomiðkai (taip pat ir energetikos sektoriuje) kuo labiau susisieti su ES, bet á jà nestoti ir iðlaikyti neginèijamà suverenitetà vidaus politikos srityje. Rusija tikisi gauti ið Europos lëðø savo transporto infrastruktûrai atnaujinti, savo pietiniø sienø apsaugai sustiprinti, savo pilieèiø pasams sutvarkyti, readmisijos sutartims pasiraðyti ir kitoms priemonëms, kurios sudarytø galimybæ jai prisitaikyti prie Ðengeno sutarties taisykliø. Ji neslepia, kad yra labai suinteresuota ES planais sukurti bendrà gynybos sistemà. Tuose planuose Rusija áþvelgia galimybæ, pirma, plëtoti bei atnaujinti savo karo pramonæ, antra, maþinti NATO kaip karinio bloko, kartu ir JAV, karinio dalyvavimo Europoje reikðmæ. 71 Smith M. A., Russia & The West, Working paper F78, Conflict Studies Research Centre, July 2003,

24 62 Ið esmës ðie Rusijos tikslai (tik kita forma) yra suformuluoti dokumente Vidutinio laikotarpio Rusijos Federacijos ir ES santykiø strategija ( ). Rusijai pavyko pasiekti, kad bûtø parengti 4 bendrø ES ir Rusijos erdviø (Bendros Europos ekonominës; Laisvës, saugumo ir teisingumo; Mokslo ir ðvietimo; Bendro iðorinio saugumo) projektai, kurie turëtø garantuoti, kad minëti interesai bus ágyvendinti 72. Rusija, siekdama strateginës partnerystës su ES, savo politikà Europoje stengiasi vykdyti konstruodama itin glaudþius santykius su didþiausia ES valstybe Vokietija. Rusija nori kokybiðkai pakeisti ES ir Rusijos santykius naudodamasi kaip tik Vokietijos parama. Vokietija, laikydamasi pusiausvyros palaikymo politikos, taip pat pritaria strateginei partnerystei su Rusija 73. Suprantama, Vokietija yra svarbiausia Rusijos importo ir eksporto (kuris sudarë apie 10 procentø Rusijos prekybos apimties 2002 metais) partnerë. Energijos iðtekliø eksportas ið Rusijos patenkina apie ketvirtadalá Vokietijos naftos ir net treèdalá jos dujø poreikio 74. Vokietija taip pat yra didþiausia Rusijos kreditorë ir investuotoja 75 (pavyzdþiui, V. Putinas paskelbë, kad panaikins E.ON draudimus ásigyti Gazprom akcijø; ðiuo metu E.ON turi apie 5 6 proc. ðio koncerno akcijø 76 ). Tuo pat metu Rusija, jei jai pavyktø sëkmingai kovoti su radikaliojo islamo grësme, bûtø suinteresuota nestabilumu Artimøjø ir Vidurio Rytø regione, kad JAV áklimptø Didþiuosiuose Artimuosiuose Rytuose. Tai padëtø iðlaikyti dideles naftos kainas, skatintø Rusijos naftos ir dujø eksportà ir gausintø Rusijos valiutos atsargas, reikalingas skoloms sumokëti bei technologiðkai pramonæ modernizuoti. Be to, nestabilumas Artimuosiuose Rytuose ilgam prikaustytø JAV dëmesá, áðaldytø iðteklius ir taip trukdytø JAV iðlaikyti savo átakà NVS ðalims, Pietø Kaukazui. Nors, þinoma, Rusija visiðkai netrokðta, kad islamo fundamentalistø reþimai ásitvirtintø Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose, nes tai grëstø jos paèios pietiniø sienø saugumui 77. Rusija taip pat ið esmës suinteresuota plëtoti partneriðkus politinius ir ekonominius ryðius su Kinija. Kinija Rusijai reikalinga dabar ir artimiausioje ateityje kaip svarbi regioninë valstybë, ribojanti globalià JAV hegemonijà. Taip pat Kinija yra auganti Rusijos ginklø bei energijos iðtekliø eksporto rinka. Taèiau Kinijos tam tikra izoliacija ir jos galios plëtros stabdymas vidutiniu laikotarpiu bûtø naudinga Rusijai, kad Kinijos augantis potencialas nekeltø grësmës Tolimiesiems Rytams bei Rytø Sibirui. Rusija siekia Tolimuosiuose Rytuose riboti kinø migracijà ir ðio savo regiono tendencijas glaudþiau ekonomiðkai susieti su Kinija. Kai kuriø Rusijos analitikø poþiûriu, turtingi gamtos iðtekliø, retai apgyvendinti Rytø Sibiro ir Tolimøjø 72 Lynch D., Russia s Strategic Partnership with Europe, The Washington Quarterly, 27, 2, 2003, p Komitet Rossija v objedinionnoi Evrope, Kak uglubit sotrudnièestvo Rossii i Evropeiskogo Sojuza, Moskva, 2003; Ðrioder G., Rossija i Germanija: leitmotiv sotrudnièestva, Rossija v globalnoi politike, 2, 4, 2004, p Smith M. A., Russia & The West, Working paper F78, Conflict Studies Research Centre, July 2003, Gvosdev N. K., The Future Orientation Of Russia: Let The Bids Begin, In the National Interest, October 2003, 76 Rar A., Poèemu Ðrioderu nravitsia Rossija, Rossija v globalnoi politike, 2, 4, 2004, p Smith M., Russia and The Middle East, Working paper F79, Conflict Studies Research Centre, September 2002,

25 Rytø plotai sudaro prielaidas galimai Kinijos agresyviai ekspansijai ðia kryptimi 78. Ðiame regione ðiuo metu ið 6,7 mln. gyventojø 2,5 mln. yra kinai 79. Ilguoju laikotarpiu Rusija turëtø bûti suinteresuota iðstumti JAV ið Eurazijos. Tai galima bûtø pasiekti tik sukuriant visos Eurazijos saugumo sistemà (uþmezgant strateginës partnerystës su ES, Kinija ir kai kuriomis Pietø bei Rytø Azijos valstybëmis ryðius), kurioje Rusija vaidintø svarbø vaidmená ES didþiøjø valstybiø Eurazijai taikomos strategijos Kaip jau buvo minëta, ES dabartiniu metu nëra visavertis geopolitinis subjektas. ES uþsienio politika yra ðio bloko valstybiø nariø uþsienio politikø projekcija. Taigi ir ES geostrategijos negali bûti tol, kol nëra bendros ES uþsienio ir saugumo politikos. Taèiau tai nereiðkia, kad neámanoma ES paversti geopolitiniu subjektu. Debatai dël to, ar ES taps visaverèiu tarptautiniø santykiø veikëju, jau yra prasidëjæ tiek akademiniuose, tiek politikø praktikø sluoksniuose 81. Galima iðskirti dvi svarbiausias geopolitines schemas, kuriose telpa vienø ar kitø autoriø paþiûros dël ES vietos tarptautinëje sistemoje ir santykiø su kitais geopolitiniais veikëjais, euroatlantizmà ir eurokontinentalizmà. Euroatlantizmas tai amerikietiðkojo neoatlantizmo geopolitinës mokyklos 82 europietiðka versija. Jos ðalininkai laiko JAV ir Europà neatskiriamomis Vakarø civilizacijos dalimis, kurias vienija glaudûs ekonominiai, kultûriniai, socialiniai, politiniai ir saugumo interesai. Todël transatlantinë strateginë vienybë turi iðlikti ir sustiprëti. ES uþsienio ir saugumo politika neturi jai kenkti, dubliuoti ar net ardyti ðios vienybës, taèiau privalo orientuotis á bendrø interesø su JAV ágyvendinimà 83. Vadinamieji euroatlantistai vis dëlto nesitenkina ligðioliniu pasyviu ES valstybiø vaidmeniu saugumo srityje ir pasisako uþ ES bendros uþsienio ir saugumo politikos geresná koordinavimà bei Europos saugumo ir gynybos politikos stiprinimà, taèiau ðie procesai, jø ásitikinimu, neturëtø dubliuoti NATO funkcijø ir neardyti transatlantinës vienybës. Kitaip tariant, jie þvelgia á ES kaip á vienà ið euroatlantinës saugumo bendruomenës kolonø, kuri turi bûti gerokai sustiprinta Smith M., A Current Russo-Chinese Relations, Working paper F81, Conflict Studies Research Centre, January 2003, Gorenburg D., The 2002 Russian Census and the Future of the Russian Population, PONARS Policy Memo 319, Center for Strategic and International Studies, 80 Dugin A. Osnovy geopolitiki, Moskva: Arktogeja-centr, Plaèiau þr.: Bretherton Ch., Vogler J., The European Union as a Global Actor, London: Routledge, 1999, p Statkus N., Motieka E., Laurinavièius È., Geopolitiniai kodai. Tyrimo metodologija, Vilnius: VUL, 2003, p The Atlantic Council of the United States, Permanent Alliance? NATO s Prague Summit and Beyond, Policy paper, April 2001; Patten Ch., A Security Strategy for Europe, Oxford Journal on Good Governance, 1, 1, 2004, p ; Ash T. G., Free World: Why a Crisis of the West Reveals the Opportunity of Our Time, London: Allen Lane, Schmidt P., Geipel G., Forward Again in US-European Relations, Oxford Journal on Good Governance, 1, 1, 2004, p

26 64 Euroatlantinës politikos rëmëjai skatina ES gilesnæ integracijà uþsienio politikos ir gynybos srityse, jø nebaugina, kad Europa gali tapti konfederacinë ar net federacinë, jei tik tokioje ES bûtø saugikliai, garantuojantys Europos vadinamàjà proatlantinæ politikà 85. Jø poþiûriu, federacinë proatlantinë Europa galëtø labai pasitarnauti skleisdama euroatlantinës bendruomenës vertybes NVS erdvëje bei Didþiuosiuose Artimuosiuose Rytuose. Kita vertus, vieninga Europa per tarptautines institucijas prireikus galëtø efektyviau riboti ir JAV vienaðaliðkumo tendencijas, taip iðlaikydama transatlantinius santykius ir euroaltantinæ bendruomenæ 86. Kitaip tariant, euroatlantinës krypties propaguotojai siûlo ES laikytis JAV atþvilgiu ið esmës institucinio susaistymo strategijos. Eurokontinentalistø paþiûros dël tolesnës ES integracijos plëtros bûtinybës sutampa su euroatlantistø teiginiais, taèiau radikaliai skiriasi federalizmo motyvai. Eurokontinentalistams federacinë Europa jau pati savaime yra vertybë. Jø ilgalaikis tikslas yra ne transatlantinës bendruomenës iðlikimas, bet Europos strateginë nepriklausomybë. ES federacinë struktûra ir sukurta ES iðimtiniø interesø erdvë yra Europos savarankiðkos ateities garantai 87. Eurokontinentalistø manymu, ES kaip vieningas geopolitinis subjektas gali atsirasti tik politiðkai ir sociokultûriðkai konsoliduojant Europos branduolio valstybes Vokietijà, Prancûzijà, Beniliukso ðalis, Austrijà. Kitaip tariant, geopolitinë Europa gali atsirasti tik neutralizuojant proatlantiniø ES valstybiø nariø átakà ES integracijos procesui arba pakeièiant jø geopolitinæ orientacijà. Savarankiðka Europa gali atsirasti tik aiðkiau save apibrëþdama instituciðkai ir geografiðkai (ir pirmiausia atsiribodama nuo JAV) 88. Taèiau eurokontinentalistai supranta, kad ES netaps átakinga pasauline galia nuolatos be atodairos plësdamasi. Norëdama pasiekti ðá tikslà, Europa turi struktûrinti erdvæ aplink save per vieningà ir veiksmingà uþsienio politikà. ES Platesnës Europos ir Naujosios kaimynystës politika yra bandymas vykdyti kryptingà geostrategijà Eurazijoje. Europos Komisijos komunikatas Platesnë Europa kaimynystë: nauji santykiø su kaimyninëmis valstybëmis Rytuose ir Pietuose rëmai nustato ES santykiø su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Moldova ir Pietø Vidurþemio valstybëmis (Alþyru, Egiptu, Izraeliu, Jordanija, Libanu, Libija, Maroku, Palestinos autonomija, Sirija bei Tunisu) gaires ir perspektyvas 89. Dokumentas gali bûti vertinamas kaip siekis suformuoti naujà integruotà ES kaimynystës 85 Ash T. G., Free World: Why a Crisis of the West Reveals the Opportunity of Our Time, London: Allen Lane, Ten pat; The Atlantic Council of the United States, The Centre for European Reform, and The Institute for the U.S. and Canadian Studies at the Russian Academy of Sciences, The Twain Shall Meet: The Prospects for Russia-West Relations, Policy paper, May 2002, Emerson M., The Wider Europe as the European union s Friendly Monroe Doctrine, CEPS Policy Brief 27, Centre for European Policy Studies, October 2003, Guessgen F., It fires back! The Impact of the European Union s Common Foreign and Security Policy (CFSP) on the Evolution of a European identity, in European Political-economy Infrastructure Consortium (EPIC): Ionian Conference 2000 Challenges of the New Millenium, Corfu, May, 2000: Theme: Governance and citizenship in the European Union - the influence of culture, pages 20, Corfu, Greece, 89 Commission of the European Communities, Communication from the Commission to the Council and the European Parliament Wider Europe Neighbourhood: A New Framework for Relations with our Eastern and Southern Neigbours, Brussels: , COM (2003) 104.

27 politikà, uþtikrinti draugiðkø santykiø ir stabilumo zonà aplink ES sienas. Bandoma apibrëþti bendrus ES ir kaimyniniø valstybiø interesus skatinti tolygià plëtrà, prekybà bei demokratiniø vertybiø ir ES teisinës sistemos sklaidà. Vertinant geopolitiðkai, tokià ES politikà galima apibûdinti kaip buferiniø valstybiø þiedo aplink ES iðorines sienas kûrimà. Platesnës Europos ir Naujosios kaimynystës politika yra gana nuosaikûs ir riboti ES geopolitikos instrumentai. Kur kas ádomesni yra Platesnës Europos ir Naujosios kaimynystës politikos plëtojimo projektai. Vienas ið átakingø ES smegenø centrø Centre for European Policy Studies (angl. trump. CEPS Europos politikos studijø centras) * 2003 m. rudená paskelbë studijà Platesnës Europos tema, kurioje apibrëþta galima ES gyvybiniø interesø zona Eurazijoje vadinamoji Paneuropa (angl. Pan-European) Didþioji Europa bei postuluoja federacinio Eurazijos geopolitinio pertvarkymo institucinius mechanizmus 90. Pagal CEPS studijà ES gyvybiniø interesø zonai Didþiajai Europai (potencialiai ES átakos plëtros teritorijai) priklausytø trys geopolitiðkai svarbûs arealai: 1) ES teritorija, 2) Platesnë Europa, 3) Europos kaimynës. Studijoje nurodoma, kad ES teritorija apima dabartiniø valstybiø nariø bei planuojanèiø baigti derybas dël stojimo á jà kandidaèiø (Bulgarijos, Rumunijos, Kroatijos) teritorijas. Platesnæ Europà sudaro valstybës, tam tikru lygmeniu istorijos, kultûros ir civilizacijos besitapatinanèios su Europa. Ið esmës ðiø valstybiø teritorija sutampa su NVS valstybiø, Europos Tarybos nariø, teritorijomis. Á Europos kaimynystëje esanèià sritá áeina Artimøjø ir Vidurio Rytø regionas (rytuose baigiasi ties Afganistano ir Pakistano rytinëmis sienomis) bei Vidurio Azija. Kitaip tariant, Europos kaimynystë tai vadinamieji Didieji Vidurio Rytai (Greater Middle East) 91. CEPS Didþiosios Europos kûrimo projektas numato ir galimus ES geostrateginës politikos instrumentus institucinius mechanizmus, susiejanèius ðiuos tris potencialios Didþiosios Europos arealus. Platesnës Europos areale ES turëtø skatinti europeizacijos procesus. Europeizacija suprantama kaip Europos integracijos poveikis valstybëms uþ ES ribø bei ðiø valstybiø prisitaikymas prie ES. Europeizacija ásivaizduojama kaip Platesnës Europos valstybiø vidaus ir uþsienio politikos harmonizavimo bei sinchronizavimo su ES procesas. Platesnës Europos europeizacija turëtø vykti: 1) pritaikant verslo sàlygas prie ES galiojanèiø normø ir demokratizuojant vidaus politinæ sistemà, 2) ágyvendinant ásipareigojimus þmogaus teisiø ir laisviø srityje, 3) diegiant europines vertybes, ásitikinimus, pabrëþiant tapatybæ 92. Studijos autoriaus nuomone, ES turi nuosekliau ir aktyviau kurti bendras ES ir Rusijos keturias erdves (ekonominæ, vidaus saugumo, iðorinio saugumo bei mokslo, kultûros ir tyrimø), numatytas Rusijos ir ES partnerystës ir bendradarbiavimo sutartyje. Taip pat, anot studijos autoriaus, bûtina sukurti Didþiosios Europos politikos derinimo ir konfliktø sprendimo institucinius mechanizmus. Siûloma surengti Didþio- 65 * Plaèiau þr.: Centre for European Policy Studies, 90 Emerson M., The Shaping of a Policy Framework for the Wider Europe, CEPS Policy Brief 39, Centre for European Policy Studies, October 2003, ; taip pat Emerson M., The Wider Europe as the European union s Friendly Monroe Doctrine, CEPS Policy Brief 27, Centre for European Policy Studies, October 2003, Emerson M., The Shaping of a Policy Framework for the Wider Europe, CEPS Policy Brief 39, Centre for European Policy Studies, October 2003, Ten pat.

28 66 sios Europos konferencijà, kurios veiklà organizuotø ES (bûsimasis uþsienio reikalø ministras), Rusijos ir dviejø rotuojamø ne ES valstybiø Koordinacinë grupë 93. Tad ið esmës ðià CEPS programinæ studijà galima vertinti kaip dvipolio ES ir Rusijos Didþiosios Europos geopolitinio bloko Vakarø ir Centrinëje Eurazijoje sukûrimo projektà. Platesnës Europos europeizacija turëtø bûti bendrosios ES geostrateginës politikos tikslas trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais. Taèiau sëkmingos ðios erdvës europeizacijos sàlyga yra paèios ES integracijos gilinimas (federalizacija) per glaudesnio ir sustiprinto bendradarbiavimo mechanizmus, kurie suteiktø galimybes uþbaigti numatytà ES plëtrà, nukreiptà á Balkanø valstybes bei (eventualiai) á Turkijà 94. Kitos Platesnës Europos valstybës (be Rusijos), sëkmingai sueuropëjusios, galëtø tikëtis pradëti derybas dël stojimo bei ilgainiui prisijungti prie ES. CEPS studijos autoriaus nuomone, ES santykiai su Europos kaimyninëmis valstybëmis turëtø bûti kitokio pobûdþio. Jei Platesnëje Europoje, matyt, formuotøsi ES ir Rusijos bendrø institucijø dominuojantis ir kartu persidengiantis tinklas 95, tai Europos kaimynystëje Didþiuosiuose Vidurio Rytuose ES susidurtø ne tik su Rusijos, bet ir su JAV interesais. Todël Didþiosios Europos projekto autorius siûlo laikytis atsargesnës politikos Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose tiesiog suaktyvinti Barselonos procesà, remti demokratizacijos ir ekonomikos reformø projektus ðio regiono valstybëse, kad palaipsniui atsirastø europeizacijos prielaidos ir poreikis. Vëliau, ilguoju periodu, projekto autorius tikisi, kad vykdydamos didesnes socialines ir politines reformas Europos kaimynystëje esanèios ðalys automatiðkai pradës europëti, kadangi ES geografinis artumas, ekonominë trauka natûraliai kreips procesus ðia linkme 96. Þinoma, sunku pasakyti, kiek ðis Didþiosios Europos projektas atspindi þemyniniø valstybiø valdanèiøjø sluoksniø pozicijas. Taèiau Europos ðaliø vieðoji nuomonë, kaip rodo sociologiniai tyrimai, yra palanki Europos supervalstybës kûrimo programai 97. Geopolitiðkai CEPS projektas yra gana racionali programinë studija. Viena vertus, ðiuo projektu sukuriama ES interesø zona, ið kurios stengiamasi iðstumti hegemonà JAV (sukuriant buferinæ erdvæ), antra vertus, per institucinæ kûrybà ES galëtø bandyti instituciðkai susaistyti Rusijà ir kitas NVS valstybes bei Artimøjø ir Vidurio Rytø regionà. Taip ES galëtø uþsitikrinti gana didelæ buferinæ saugumo zonà, diversifikuotø energijos tiekimo ðaltinius bei garantuotø jos saugesná tiekimà. Didþioji Europa apskritai galëtø pretenduoti sëkmingai valdyti visà Eurazijà bei globaliai konkuruoti su JAV (savotiðkas europocentrinis eurazizmas) *. Be jokios abejonës, ðis projektas yra ilgalaikës eurokontinentalistinës strategijos akademinë projekcija. 93 Emerson M., Institutionalising The Wider Europe, CEPS Policy Brief 42, Centre for European Policy Studies, October 2003, Emerson M., Tocci N., Turkey as a Bridgehead and Spearhead. Integrating EU and Turkish Foreign Policy, EU-Turkey Working Papers, Centre for European Policy Studies, 1, 2004, Emerson M., The EU-Russia-US Triangle, CEPS Policy Brief 52, Centre for European Policy Studies, June 2004, Emerson M., The Shaping of a Policy Framework for the Wider Europe, CEPS Policy Brief 39, Centre for European Policy Studies, October 2003, Nenuostabu, jog 83 proc. apklaustøjø Prancûzijoje pritaria nuomonei, kad ES galia turi prilygti JAV, taèiau taip pat mano apie 50 proc. apklaustøjø Lenkijoje ir Jungtinëje Karalystëje, þr. A European Superpower, The Economist, November 13 19, 2004, p. 38. * Sujungus potencialios Didþiosios Europos arealø potencialà, 2001 m. duomenimis, jà sudarytø 1,202 mlrd. gyventojø, jos suminis BVP bûtø 10,3 trln. JAV doleriø.

29 67 ES rytinë siena 2005 m. 4 þemëlapis. CEPS Didþiosios Europos projektas 2.4. Kinijos geopolitinë strategija Kinija, kol kas gana nestipri karinëje, bet dinamiðka ekonomikos srityje valstybë, pasirinko bendradarbiavimo politikà ir laikinai toleruoja JAV hegemonijà pasaulyje (kol JAV nesikiða á Kinijos vidaus reikalus) 98. Taip Kinija tikisi uþmaskuoti savo dominavimo Rytø ir Pietryèiø Azijoje tikslus ir gauti ið JAV ekonominës naudos. JAV ir kitø Vakarø ðaliø investicijos bûtinos Kinijos ekonomikos plëtrai. Kita vertus, dël tokios uþsienio politikos pasiektus ekonominius laimëjimus Kinija galës panaudoti toliau modernizuodama kariuomenæ ir taip siekdama savo ilgalaikio tikslo dominuoti Rytø ir Pietryèiø Azijoje. Kinija siekia iðspræsti nesutarimus su kaimyninëmis ðalimis bei sustiprinti ekonominius ryðius su kitomis Rytø Azijos valstybëmis ir taip taikiai plësti savo átaka Rytø Azijos regione (vidutiniu laikotarpiu tapti neabejotina regiono dominante), taip pat sëkmingai integruotis á globaliàjà ekonomikà 99. Regis, Kinija turi regiono ateities vizijà, kuri labai skiriasi nuo egzistuojanèios struktûros. Kinija nori panaikinti dviðalius aljansus, kuriuos ji vertina kaip ðaltojo karo laikotarpio atgyvenà, ir sukurti daugiaðalæ saugumo struktûrà su ASEAN valstybëmis, kuri remtøsi savitarpio pasitikëjimu, bendra nauda ir koordinuotø savo veiksmus 100. Taèiau Rytø Azijoje Kinija susiduria ne tik su Japonijos bei Indijos konkurencija, bet ir su prieðiðka JAV átaka 101. Taip pat Kinijos strategai kalba apie bûtinybæ Kinijai susikurti apie save 98 Paltiel J.T., Debating Hegemony in Asia, Heartland limes, 2001, 3, p Lai D., Learning from the Stones: A GO Approach to Mastering China s Strategic Concept, SHI, Strategic Studies Institute, Glosserman B., China s influence soars in Asia, The Japan Times, , /print/opinion/eu2004/eu bg.htm, Umbach F., ASEAN and Major Powers: Japan and China A Changing Balance of Power, Weltpolitik.net,