Tarptautinių santykių studijų programa. Socialiniai mokslai

Transcription

1 PATVIRTINTA Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos viršininko 2011 m. birželio d. įsakymu Nr. Tarptautinių santykių studijų programa Studijų programos aprašas: Studijų programos pavadinimas: Tarptautiniai santykiai Valstybinis kodas: 61202S101 Studijų sritis: Socialiniai mokslai Studijų kryptis: Politikos mokslai Studijų pakopa: Pirmoji Studijų forma: Nuolatin s Studijų programos trukm (metais): 3,5 Kreditai: 216 ECTS Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis: Politikos mokslų bakalauras Suteikiama profesin kvalifikacija: Minimalus išsilavinimas ne žemesnis kaip vidurinis. Pri mimo konkursinis balas Pri mimo sąlygos ir reikalavimai: formuojamas iš istorijos, lietuvių kalbos, užsienio kalbos ir matematikos mokomųjų dalykų. Suteikti žinias ir suformuoti įgūdžius, būtinus Studijų programos tikslas: politinių sistemų ir tarpvalstybinių santykių funkcionavimui suprasti, analizuoti ir vertinti. Politikos mokslų bakalauras žino pagrindines politikos mokslų teorijas ir sąvokas, svarbiausius Lietuvos ir užsienio valstybių politikos ir istorijos faktus, išmano politinių institucijų ir tarptautinių Pagrindiniai laukiami studijų rezultatai: organizacijų funkcionavimo principus ir taisykles; geba rinkti, sisteminti ir vertinti informaciją; geba savarankiškai atlikti politinių reiškinių analizę ir vertinimą. Tolimesnių studijų galimyb s: Turi teisę stoti į antrosios pakopos studijas. Įgyta kvalifikacija suteikia galimybę dirbti tarptautin se, valstybin se bei nevyriausybin se Profesin s veiklos galimyb s: organizacijose vidaus ir užsienio politikos analitikais, projektų vadovais, specialistais. Baigiamasis darbas ir (arba) baigiamieji egzaminai: Studijos baigiamos bakalauro darbo gynimu. Pagrindinis studijų rezultatų vertinimo būdas yra egzaminas. Egzaminai vyksta raštu arba raštu ir Egzaminavimo ir vertinimo nuostatai: žodžiu. Studentų žinios per egzaminus vertinamos nuo 1(labai blogai) iki 10 (puikiai) balų. Studijų mainų koordinatorius: Doc. dr. Audron Petrauskait Programos komiteto pirmininkas: Prof. dr. Gediminas Vitkus

2 Studijų programos struktūra Eil. Nr. 1 semestras Dalyko pavadinimas ECTS kreditai Valandų skaičius Atsiskaity mo forma 1. Valstyb s ir kariuomen s istorija 6 48 Egz. LT 2. Ekonomika 8 64 Egz. LT 3. Filosofija 5 64 Egz. LT 4. Aukštosios matematikos pagrindai 3 64 Egz. LT 5. Informacin s technologijos 4 48 Egz. LT 6. Anglų kalba Egz. LT VISO 30 2 semestras D stymo kalba Eil. Dalyko pavadinimas ECTS Valandų Atsiskaity D stymo Nr. kreditai skaičius mo forma kalba 1. Lietuvos politin sistema 6 64 Egz. LT 2. Teis s pagrindai 5 64 Egz. LT 3. Socialin psichologija 5 48 Egz. LT 4. Moderniųjų technologijų pagrindai 3 48 Egz. LT 5. Kalbos kultūra ir akademinis rašymas 4 64 Egz. LT 6. Edukologija 3 32 Egz. LT 7. Anglų kalba Egz. LT VISO 30 3 semestras Eil. Dalyko pavadinimas ECTS Valandų Atsiskaity D stymo Nr. kreditai skaičius mo forma kalba 1. Politinių id jų istorija 6 64 Egz. LT 2. Tarptautinių santykių įvadas 6 32 Egz. LT / EN 3. Vakarų Europos studijos 6 32 Egz. LT / EN 4. Rusijos ir NVS studijos 6 64 Egz. LT 5. Viešieji ryšiai 3 48 Egz. LT 6. Etika 3 32 Egz. LT VISO 30 4 semestras Eil. Dalyko pavadinimas ECTS Valandų Atsiskaity D stymo Nr. kreditai skaičius mo forma kalba 1. Politikos mokslų pagrindai 8 64 Egz. LT / EN 2. Saugumo studijų įvadas 6 32 Egz. LT / EN 3. Tarptautin ekonomika 6 64 Egz. LT / EN 4. Tarptautin teis 6 64 Egz. LT 5. Logika 4 32 Egz. LT 8. Specialyb s praktika 1 dalis (vyksta 6 - Tarp. vert. LT vasarą po egzaminų sesijos) VISO: 36

3 5 semestras Eil. Dalyko pavadinimas ECTS Valandų Atsiskaity D stymo Nr. kreditai skaičius mo forma kalba 1. Tarptautin s organizacijos 6 64 Egz. LT / EN 2. Lietuvos užsienio ir saugumo politika 6 48 Egz. LT / EN 3. Islamo šalių studijos 5 48 Egz. LT / EN 4. Humanitarin teis 5 48 Egz. LT 5. Konfliktai ir ekstremalios situacijos 5 48 Egz. LT 6. Laisvai pasirenkamas dalykas 3 48 Egz. LT VISO: 30 6 semestras Eil. Dalyko pavadinimas ECTS Valandų Atsiskaity D stymo Nr. kreditai skaičius mo forma kalba 1. Europos saugumas 5 48 Egz. LT / EN 2. JAV studijos 5 32 Egz. LT / EN 3. Terorizmo studijos 5 32 Egz. LT / EN 4. Karo teorija 6 48 Egz. LT 5. Bakalauro darbo seminaras 3 16 Proj. vert. LT 6. Laisvai pasirenkama užsienio kalba 3 64 Egz. LT 7. Laisvai pasirenkamas dalykas 3 48 Egz. LT VISO: 30 7 semestras Eil. Dalyko pavadinimas ECTS Valandų Atsiskaity D stymo Nr. kreditai skaičius mo forma kalba 1. Specialyb s praktika 2 dalis 9 - Atask. LT vert. 2. Bakalauro darbo seminaras 3 16 Projekto LT vert. 3. Laisvai pasirenkama užsienio kalba 3 64 Egz. LT 4. Bakalauro darbas 15 - Gynimas LT VISO: 30 Aukštosios matematikos pagrindai Modulio apimtis (kreditais) 4 Kontroliniai ir laboratoriniai darbai, egzaminas Aukštosios matematikos pagrindai yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi suteikti matematinių žinių, pakankamų bendrųjų techninių ir specialaus vadybinio išsilavinimo disciplinų studijoms, bei tolimesniam darbui. Dalyką sudaro keturios sud tin s dalys: 1) Tiesin algebra; 2) Vektorin s algebros ir analizin s geometrijos pradmenys; 3) Diferencialinis skaičiavimas;

4 4) Integralinis skaičiavimas A.Pincevičius Pincevičius A. et al., Aukštoji matematika. Vadov lis ir pratybos su kompiuteriu, Vilnius: TEV, 1999; Pincevičius A., Domarkas A., Pakenien V., Matematikos taikomieji uždaviniai. Naudojant kompiuterin s algebros paketą, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2007; Apynis A., Stonkus E., Matematika. Taikymai ekonomikoje ir versle, Švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras, 1995; Godvaiša B., Šimkūnas J., Matematika, Vilnius: Žiburio leidykla, 1996 (1 ir 2 dalys). Ekonomika Modulio apimtis (kreditais): 8 Egzaminas, testai, seminarai Ekonomika yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnai įsisavins mikro ir makro ekonomikos ryšius. Siekiant šio tikslo, kariūnai supažindinami su matų ir rodiklių sistema, ekonomikos sistemų tipais, gamybin s veiklos organizavimo principais ir efektyvumo rodikliais, atviros ekonomikos ir ekonomikos politikos principais, prekių ir finansų rinkomis. Dalyką sudaro keturios sud tin s dalys: 1) Pagrindin s ekonomikos sąvokos, raida ir d sniai; 2) Verslo organizavimas; 3) Rinkos struktūra ir ekonominis efektyvumas; 4) Valstyb s ekonomikos politika. Dalia Šiukštien Wonnacott P., Wonnacott R., Makroekonomika, Kaunas: Litera, 1994; Wonnacott P., Wonnacott R., Mikroekonomika, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 1997; Jakutis A. et al., Ekonomikos teorija, Eugrimas, Blanchard O., Makroekonomika, V.: Tyto Alba, Steve Slavin, Ph.D. Economics. A Self-Teaching Guide, N.Y, Filosofijos įvadas Modulio apimtis (kreditais) 5 Seminarai, kontroliniai darbai, rašto darbas, egzaminas Filosofijos įvadas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas įgis tvirtus filosofijos mokslo pagrindus; ugdys pasaulio filosofinio mąstymo kultūros supratimą ir geb jimą savarankiškai analizuoti bei

5 vertinti filosofines problemas kintančiame visuomeniniame kontekste; išmoks kritiškai ir savikritiškai mąstyti, bendrauti ir bendradarbiauti daugiakultūrin je aplinkoje; savarankiškai mokysis, formuodami mokymosi visą gyvenimą nuostatą. Dalyką sudaro aštuonios sud tin s dalys: 1) Filosofijos kilm, savitumas ir esm ; 2) Filosofijos istorija filosofinių sistemų, teorijų ir mokymų pradžia; 3) Filosofin būties problema; 4) Pažinimo problema ir šaltinis; 5) Mokslo raida, metodas ir struktūra; 6) Determinizmo problema; 7) Tiesos problema; 8) Laisv s problema Rolanda Kazlauskait Markelien Anzenbacher A., Filosofijos įvadas, Vilnius, 1992; Aster E., Filosofijos istorija, Vilnius, 1995; Filosofija. Mokomoji knyga, Kaunas: Technologija, 2000; Jasmontas A., Filosofavimo pamatai ir pavyzdžiai, Vilnius: Litimo, 1999; Kundrotas V., Filosofija ir metodologija, Vilnius: Mokslo aidai, 2000; Kuzminskien V., Filosofijos įvadas, Chrestomatija, 1-2 dalys. Vilnius, 1996; Lietuvos filosofin mintis. Chrestomatija. Vilnius, 1996; Nekrašas E., Filosofijos įvadas, Vilnius, 1993, 2004; Pl šnys A,. Filosofijos įvadas, Vilnius, 1996; Šliogeris A., Kas yra filosofija, Vilnius, Strofa, Informacin s technologijos Modulio apimtis (kreditais) 4 Seminarai, testai, egzaminas Informacin s technologijos situacijos yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti kariūnams susipažinti su informacinių sistemų pagrindin mis sąvokomis, personalinių kompiuterių struktūra; MS Office programiniu paketu (pagal ECDL reikalavimus); kompiuterių tinklais, internetu, elektroniniu paštu, informacijos apsauga Dalyką sudaro šešios sud tin s dalys: 1) Įvadas į informacines technologijas (IT); 2) Pateikčių rengimas; 3) Tekstų tvarkymas; 4) Skaičiuokl s; 5) Duomenų baz s; 6) Informacija ir komunikacija (Internetas) Aušrius Juozapavičius

6 A. Juozapavičius, Dar vienas informatikos įvadas, Vilnius: LKA, 2004; Kompiuterinis raštingumas: ECDL pagrindai, Žara, 2001; D. Dzemydien, R. Naujikien, Informacin s sistemos. Duomenų struktūros ir valdymas, Vilnius: Lietuvos teis s universiteto Leidybos centras, 2004; V. Sekliuckis, S. Gudas, G. Garšva, Informacijos sistemos ir duomenų baz s: informacijos sistemų ir reliacinių duomenų bazių kūrimo pagrindai, Kaunas: Technologija, Valstyb s ir kariuomen s istorija Modulio apimtis (kreditais) 6 Egzaminas, seminarai, kontrolinis darbas Valstyb s ir kariuomen s istorijos kursas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas įgis kuo daugiau žinių iš svarbiausių Lietuvos bei jos kariuomen s istorijos momentų nei gaunama baigus vidurinę mokyklą, ypač akcentuojant geopolitinę situaciją ir santykius su kaimynais kiekviename istoriniame laikotarpyje. Tai labai aktualu dabar, kai įstojom į NATO ir ES bei intensyviai bendradarbiaujam su įvairių šalių kariškiais bei dalyvaujam mokymuose ir taikos palaikymo misijose kitose šalyse. Vienas svarbiausių tikslų, kad kariūnai gerai įsisavintų ir patys savarankiškai analizuotų bei vertintų svarbiausius Lietuvos istorijos momentus. Taip jiems lengviau būtų orientuotis ir šiuolaikiniame politiniame gyvenime bei ekstremaliose šaliai situacijose, pad tų priimti valstyb s interesus atitinkančius sprendimus, užtikrinančius jos ir piliečių saugumą Dalyką sudaro dvi sud tin s dalys: 1) Lietuvos valstyb s ir kariuomen s istorija iki XX a. pradžios; 2) Lietuvos valstyb s ir kariuomen s istorija iki XXI a. pradžios Elmantas Meilus Kiaupa Z., Lietuvos valstyb s istorija, Vilnius, 2005; Wandycz P.S., Laisv s kaina. Vidurio Rytų Europos istorija nuo viduramžių iki dabarties, Vilnius, 1997; Kiaupa Z., Kiaupien J., Kuncevičius A., Lietuvos istorija iki 1795 metų, Vilnius, 1995 (2 leid. 1998, 3 leid. 2000); Čep nas R., Naujųjų laikų Lietuvos istorija, T. 1-2, Vilnius, 1992; Lietuva Okupuotos Lietuvos istorija, vyr. red. A. Anušauskas, Vilnius, 2005; (VIII- XII temoms)

7 Edukologija Modulio apimtis (kreditais) 3 Egzaminas, seminarai, referatas Edukologijos kursas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas supažins su edukologijos mokslo ištakomis ir raida, sistema, visuomenine paskirtimi; įgis edukologijos mokslo ir edukacin s veiklos žinių, formuojant ir pl tojant kariūnų geb jimus jas savarankiškai taikyti praktikoje; susiformuos mokymosi visą gyvenimą nuostatą, suvokiant ugdymą/si kaip permanentinį procesą. Dalyką sudaro septynios sud tin s dalys: 1) Edukologija permanentinis žmogaus ir grupių ugdymo/si mokslas; 2) Ugdymo mokslo metodologiniai pagrindai; 3) Ugdymo mokslo, ištakos ir raida; 4) Ugdymo proceso veik jai ir pedagogin sąveika; 5) Didaktika mokymo/si mokslas; 6) Hodegetika aukl jimo/si mokslas; 7) Andragogika suaugusiųjų ugdymo/si mokslas Nijol Janulaitien Aramavičiūt V., Ugdymo samprata: mokomoji priemon, Vilnius: VU leidykla, 1998; Akademin edukologija, sud. A. Liekis, Vilnius: Spauda, 2006; Bitinas B., Hodegetika. Aukl jimo teorija ir technologija, Vilnius: Kronta, 2004; Bitinas B., Ugdymo filosofija, Vilnius: Enciklopedija, 2000; Dumčien A., Bajoriūnas Z., Ugdymo pagrindai. Vadov lis, Kaunas: LKKA, 2006; Gedvilien G., Zuzevičiūt V., Edukologija: mokomoji knyga studentams, Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2007; Janulaitien N., Karin s pedagogikos įvadas, Vilnius: KAM Leidybos ir informacinio aprūpinimo tarnyba, 2003; Jovaiša L., Edukologijos įvadas, Vilnius: VU leidykla, 2002; Jovaiša L., Hodegetika, Vilnius: Agora, 2003; Jucevičien P., Ugdymo mokslo raida: nuo pedagogikos iki šiuolaikin s edukologijos, Kaunas: Technologija, Miller R., New Direction in Education: Selections from Holistic Education Review, Brandon Vermont, 1991; Pečiuliauskien P., Studento pedagogin s praktikos vadovas pamokoje, Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 2008; Suaugusiųjų mokymasis. Andragogin s veiklos perspektyva: mokslo studija, sud. V. Zuzevičiūt, M. Teresevičien, Kaunas: Vytauto

8 Prieš tai studijuoti dalykai Didžiojo universiteto leidykla, 2008; Šiaučiuk nien L., Visockien O., Talijūnien P., Šiuolaikin s didaktikos pagrindai: vadov lis, Kaunas: Technologija, 2008; Vaitkevičius J., Istorin (lyginamoji) didaktika, Vilnius: VPU leidykla, Filosofija Socialin psichologija Kalbos kultūra ir akademinis rašymas Modulio apimtis (kreditais) 4 Egzaminas, seminarai Kalbos kultūros ir akademinio rašymo kursas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai išmoks rašyti mokslinį darbą, žinos kokie rašto darbai aukštosiose mokyklose, jų žanrai ir rūšys; gero rašto darbo kokyb s kriterijai, koks yra rašymo procesas, geras vadovas, kaip formuluoti problemą, kaip ieškoti literatūros, ją skaityti ir konspektuoti, kaip darbe naudoti literatūrą ir šaltinius. Studentai turi išmokti: tinkamai panaudoti teoriją, sąvokas ir metodus, argumentuoti rašto darbą, mok ti sudaryti darbo planą ir jo sudedamąsias dalys, mokslinę kalbą; susipažinti: su socialinių tyrimų kultūra ir darbo žanrui keliamais reikalavimais bei kokyb s kriterijais. Dalyką sudaro dvylika sud tinių dalių: 1) Rašto darbai aukštosiose mokyklose žanrai ir rūšys; 2) Gero rašto darbo kokyb s kriterijai; 3) Rašymo procesas; 4) Rašymo negal ; 5) Geras vadovas; 6) Problemos formuluot nuo temos prie esm s ir klausimo 7) Literatūros paieška, skaitymas ir konspektavimas; 8) ir šaltiniai; 9) Teorija, sąvokos, empirija ir metodas; 10) Darbas vienas argumentas: rašto darbo argumentacija; 11) Darbo planas ir sudedamosios dalys; 12) Kalba, apipavidalinimas, maketas. Feliksas Žigaras Kardelis K., Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai, Kaunas: Judex, 2002; Maslauskait A. Mokslo tiriamojo darbo metodologiniai pagrindai, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2008; Novagrockien J., Vitkus G., Politikos mokslų rašto darbų metodiniai nurodymai ir patarimai, Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2002; Rienecker L., Jorgensen P.S., Kaip rašyti mokslinį darbą. Vilnius: Aidai, 2002;

9 Tamošiūnas T., Socialinių tyrimų kvalifikacinis darbas: įvado struktūra, Šiauliai: ŠU leidykla, Lietuvos politin sistema Modulio apimtis (kreditais) 6 Egzaminas, rašto darbas, seminarai Lietuvos politin s sistemos kursas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnas įsisavins vykdomosios, įstatymų leidžiamosios, teismin s ir savivaldos institucijų vidin s struktūros, personalin s sud ties, funkcionavimo ir tarpusavio sąveikos problematiką bei socialin s politikos kontekstą; bendras teorines, metodines žinias ir praktinius d stomojo dalyko įgūdžius, kurie leistų išsiugdyti kritišką ir analitinį mąstymą vertinant Lietuvos politinę praktiką. Dalyką sudaro trys sud tin s dalys: 1) Lietuvos politin s sistemos samprata. Valdžios institucijos; 2) LR Konstitucinis teismas; 3) Socialinis politikos kontekstas Virgilijus Pugačiauskas,,Lietuvos politin sistema: sąranga ir raida, A. Krupavičius, A. Lukošaitis sud., Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2004; Lukošaitis A., Parlamento institucionalizacija ir teis kūros procesas: Lietuvos atvejis, VUL, Vilnius, 2005; Politologija, T. 1-62; Politin kultūra ir visuomen s kaita, Vilnius: VUL, Moderniųjų technologijų pagrindai Modulio apimtis (kreditais) 3 Egzaminas Moderniųjų technologijų pagrindai yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti studentui įgyti bendrųjų žinių apie moderniųjų technologijų raidos tendencijas. Šios žinios bus reikalingos tolimesn ms studijoms, kadangi jos įgalins objektyviau vertinti ir suprasti visuomen je vykstančius socialinius ir politinius procesus, bei giliau suprasti naujų technologijų įtaką karyboje. Dalyką sudaro devynios sud tin s dalys: 1) Įvadas; 2) Judesio kinematika ir jud jimas; 3) Skysčių ir dujų kinetin teorija; 4) Šiluminiai reiškiniai; 5) Bangos; 6) Elektra ir elektromagnetizmas;

10 7) Optika; 8) Lazerių ir šviesos technologijos; 9) Branduolys Evaldas Maldutis Bandzaitis A. R. et al., Fizika, 2002; Tamašauskas A., Fizika, I d., Vilnius, 1987; Tamašauskas A., Vosylius J., Fizika, II d., 1989; Tamašauskas A., Vosylius J., Č.Radvilavičius, Fizika, III d., 1992; Tamašauskas A., Vosylius J., I.Požela, Fizika, IV d., Vilnius, Socialin psichologija Modulio apimtis (kreditais) 5 Egzaminas Socialin psichologija yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti studentui įgyti bendrąjį akademinį išsilavinimą, ugdytų asmenybę, pilietinę brandą, geriau pažintų save ir kitus žmones, mok tų juos vertinti, reikalui esant, - keisti savo ir ugdytinių elgesį, įsisavintų pagrindinius savireguliacijos ir sveikos gyvensenos principus, ugdytų grupių pažinimo ir bendravimo geb jimus, žinotų minios, masių ir tautų psichologinių ypatumų ir elgsenos pagrindus, politinio gyvenimo socialinius psichologinius aspektus, suvoktų karininko, kaip vado ir grup s lyderio asmenybei keliamus reikalavimus, pritaikytų įgytas žinias gyvenime ir profesin je veikloje. Dalyką sudaro aštuonios sud tin s dalys: 1) Socialin s psichologijos objektas, šio mokslo istorin raida ir dabartis; 2) Socialiniai pažinimo psichologijos aspektai; 3) Jausmai, emocin s būsenos, valia, socialinio elgesio motyvacija; 4) Asmenyb socialinių santykių sistemoje; 5) Žmonių grup s ir jų psichologin s ypatyb s; 6) Žmonių bendravimo psichologija ir problemos; 7) Veiklos psichologin s ypatyb s; 8) Masių, minių ir tautų psichologiniai ypatumai Bronius Puzinavičius Bendrosios ir karo psichologijos pagrindai, pirmoji ir antroji dalys, sud. B. Puzinavičius, Vilnius, 2001; Myers D. G., Psichologija, Vilnius, 2000; Asmenyb s ir grup s psichosocialin diagnostika, sud. B. Puzinavičius, Vilnius. 2005; Handbook of Social Psychology, fift edition, Volume one and two, ed. Susan T. Fiske, Daniel T. Gilbert, Gardner Lindzey, 2009; Michael W. Eysenck, Psychology. A student s handbook, 2000; Military Psychology, ed. Carrie H. Kennedy, Eric A Zillmer, 2006;

11 Prieš tai studijuoti dalykai Suslavičius A., Socialin psichologija studentams, Vilnius, 2006; Jusien R., Laurinavičius A., Psichologija, Vilnius, 2007; Bendravimo psichologija, Vilnius, 2005; Psichologijos žodynas, Vilnius, 1993; Suslavičius A., Valickas G., Socialin psichologija teis tvarkos darbuotojams, Vilnius, Filosofija Ekonomika Valstyb s ir kariuomen s istorija Anglų kalba Informacin s technologijos Teis s pagrindai Modulio apimtis (kreditais) 5 Egzaminas, seminarai Teis s pagrindai studijos yra sud tin universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti studentui perprasti teis s, kaip žmonių visuomeninio gyvenimo reguliavimo sistemos, pagrindinius bruožus ir specifiką. Šis kursas suteikia žinių apie teis s teorijos pagrindus, sukuria būtiniausias prielaidas toliau susipažinti su konstitucin s, administracin s, civilin s ir baudžiamosios teis s bei teisin s atsakomyb s pagrindais, gilintis į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos veiklos ir karo tarnybos teisinio reguliavimo klausimus. Dalyką sudaro dvidešimt septynios sudedamosios dalys: 1) Bendroji teis s teorijos charakteristika: teis s teorijos dalykas ir studijavimo metodai; 2) Valstyb : valstyb s sąvoka, požymiai ir funkcijos, valstyb s formos, valstyb s mechanizmas; 3) Teis s samprata, teis s normos, teis s sistema; 4) Teis s šaltiniai, teis s aiškinimas; 5) Teis s aktų galiojimas, teis s realizavimas, teisinis reguliavimas ir teis kūra; 6) Teisiniai santykiai, teis s pažeidimai ir teisin atsakomyb, teis tas elgesys; 7) Konstitucin s teis s pagrindai: sąvoka, principai ir sistema; 8) Pagrindin s žmogaus teis s, laisv s ir pareigos; 9) Lietuvos konstitucin s santvarkos pagrindiniai bruožai, valstyb s valdžių sistema, valdžių padalijimas; 10) Lietuvos Respublikos Seimas, Prezidentas; 11) Lietuvos Respublikos Vyriausyb, Prokuratūra; 12) Teismų sistema; 13) Administracin s teis s pagrindai: sąvoka, principai ir sistema; 14) Administracin atsakomyb ir administracin s

12 nuobaudos; 15) Valstyb s tarnyba; 16) Baudžiamosios teis s samprata ir principai, nusikaltimas ir jo požymiai; 17) Bausmių sistema, samprata ir rūšys, baudžiamoji atsakomyb už kai kuriuos nusikaltimus; 18) Civilin s teis s pagrindai: sąvoka, principai ir sistema; 19) Sandoriai, fiziniai ir juridiniai asmenys; 20) Prievolių teis ; 21) Šeimos teis ; 22) Paveld jimo teis ; 23) Darbo teis s samprata ir principai; 24) Darbo sutartis; 25) Karių drausmin atsakomyb ; 26) Kario statusas, kario teisin pad tis, pareigos, socialin s garantijos; 27) Krašto apsaugos sistemos teisinis reglamentavimas Saulius Pikturna Petras Čiočys, Teis s pagrindai. (Trečiasis papildytas ir atnaujintas leidimas), Vilnius: VVK leidykla, 2002; Stasys Vansevičius, Valstyb s ir teis s teorija, Vilnius: Justitia, 2000; LR Konstitucija, Administracinis, Civilinis, Baudžiamasis kodeksai. Etika Modulio apimtis (kreditais) 3 Rašto darbas, egzaminas, seminarai Etika yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti studentui suteikti etikos mokslo žinias, kurios pad tų analizuoti šiuolaikin s visuomen s dorovines problemas ir formuoti asmenines dorovines vertybines orientacijas Dalyką sudaro keturios sud tin s dalys: 1) Etikos mokslo samprata; 2) Etikos istorijos apžvalga; 3) Dorov ir žmogus; 4) Profesin s etikos samprata Audron Petrauskait Anzenbacher A., Etikos įvadas, Vilnius: Aidai, 1995; Kunzmann P., Burkard F. P., Wiedmann F., Filosofijos atlasas, Vilnius: Alma littera, 1999; Maclntyre, Alasdair C., Trumpa etikos istorija: dorov s filosofijos istorija nuo Homero iki XX a., Vilnius: Charibd, 2000; Vasiljevien N., Organizacijų etika: institucin s etikos vadybos sistemos, Vilnius: Vilniaus Universitetas, 2006; Palidauskait J., Viešojo administravimo etika,

13 Kaunas: Technologija, 2001; G rio kontūrai, Vilnius, Mintis, 1989; Grožio kontūrai, Vilnius: Mintis, 1980; Žemaitis, V., Etikos žodynas, Vilnius, 2005; Military Ethics, Washington DC: National Defense University press, 1987; Micewski E.R., Annen H., Military Ethics in Professional Military Education, Revisited, Frankfurt: Peter Lang Publishing House of Science, Politinių id jų istorija Modulio apimtis (kreditais) 6 Egzaminas, seminarai Politinių id jų istorijos kursas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai susipažins su visuomen s žinių apie politiką bei valstybę raidą nuo Antikos iki šių dienų. Daugiausia d mesio bus sutelkta aiškinantis svarbiausius politin s raidos etapus, iškiliausių mąstytojų teorijų genezę bei poveikį. Dalyką sudaro trisdešimt dvi dalys: 1) Įžangin paskaita; 2) įžanginis seminaras; 3) Politinių id jų ištakos Antikoje; 4) Platonas; 5) Politin mintis Antikoje (po Platono); 6) Aristotelio politin s teorijos ir įnašas į tolimesnę politin s minties raidą; 7} Politin mintis Romoje; 8) Ciceronas ir Seneka; 9) Politin s id jos viduramžiais: 10) Iškiliausi Viduramžių politikos mąstytojai; 11) Politin s id jos Naujųjų amžių pradžioje I; 12) Politin s id jos Naujųjų amžių pradžioje II; 13) N. Machiavelis ir protestantizmas; 14) Rojalistin s ir antrojalistin s teorijos Naujaisiais laikais; 15) Visuomen s sutarties teorijos Naujųjų amžių pradžioje; 16) T. Hobbes ir J. Locke as; 17) Politinių id jų bruožai Švietimo epochoje; 18) Švietimo sąjūdis: I. Montsquieu, pažangos samprata, Rousseu: laisv, teis, valdžių samprata; 19) Švietimo id jos JAV; 20) Pagrindiniai XVIII a. pabaigos JAV politiniai veik jai ir mąstytojai; 21) Konservatizmo susiformavimas ir raida; 22) Konservatizmo esm ir pagrindiniai atstovai; 23) Liberalizmo susiformavimas ir raida; 24) Liberalizmo esm ; 25) Marksizmo klasikai; 26) Marksizmo esm ; 27) Nacionalizmas; 28) Skirtingos nacionalizmo atsiradimo bei esm s teorijos;

14 29) Fašizmas ir nacionalizmas; 30) Fašizmo esm ; 31) Naujos politin s teorijos XX XXI a.; 32) Feminizmas, religinis fundamentalizmas ir aplinkosauginis jud jimas. Feliksas Žigaras Sabine G.H., Politinių teorijų istorija. Peržiūr jo ir patais Th. L. Thorson, Vilnius: Pradai, 2008; Kuliesza W.T., Mūsų laikų ideologijos, Vilnius: Alma litera, 1998; Heywood A., Political Ideologies. An Introuction, New York: Palgrave, 1998; Tannenbaum D.G., Schultz A., Inventors of Ideas. An Introduction to Western Political Philosophy, New York: Palgrave, 1998; Politin s minties enciklopedija, Vilnius: Mintis, 2005; Žigaras F., Politologija. Mokomoji knyga, Vilnius: Gimtin, Rusijos ir NVS studijos Modulio apimtis (kreditais) 6 Egzaminas, rašto darbas, seminarai Rusijos ir NVS studijų kursas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai įgis bendrą supratimą apie Rusijos Federacijos ir NVS šalių politines sistemas; išmoks nagrin ti valstybių vykdomosios, įstatymų leidžiamosios, teismin s ir savivaldos institucijų vidin s struktūros, personalin s sud ties, funkcionavimo ir tarpusavio sąveikos problematiką bei suprasti socialin s politikos (politin s partijos ir partin sistema, politin kultūra, interesų grup s) kontekstą; įgis bendras teorines, metodines žinias ir praktinius d stomojo dalyko įgūdžius, kurie leistų išsiugdyti kritišką ir analitinį mąstymą vertinant Rusijos Federacijos ir NVS šalių politinę praktiką Dalyką sudaro keturios sud tin s dalys: 1) Posovietin s erdv s transformacijos problematika 2) Rusijos Federacijos politin sistema; 3) Rusijos Federacija ir Lietuva; 4) Nepriklausomų valstybių sandrauga Virgilijus Pugačiauskas Sakwa R., Russian politics and Society, fourth edition, London: Rouledge, Contemporary Russian Politics. A reader, Edited by Archie Brown: Oxford University Press, 2001; G. Vitkus, Diplomatin aporija: tarptautin Lietuvos ir Rusijos santykių normalizacijos perspektyva, Vilnius:Vilniaus universiteto leidykla, 2006; Lietuvos metin strategin apžvalga , Vilnius, ;

15 McFaul M., Petrov N., and Ryabov A., Between dictatorship and democracy, Washington:Carnegie Endowment for international Peace, Tarptautinių santykių įvadas Modulio apimtis (kreditais) 6 Rašto darbas, egzaminas Tarptautinių santykių įvadas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti studentui įgyti bendrą supratimą apie tarptautinę sistemą, tarptautinę politiką ir jos vaidmenį šiuolaikiniame pasaulyje, sužinoti pagrindinius tarptautin s sistemos raidos etapus ir išmokti juos charakterizuoti. Dalyką sudaro keturios sud tin s dalys: 1) Teorin s tarptautinių santykių analiz s perspektyvos; 2) Svarbiausi tarptautiniai konfliktai ir karai; 3) Globalizacija ir jos padariniai; 4) Globalin s ir valstybių problemos bei jų valdysena Gediminas Vitkus Baylis J., Smith S., eds., The Globalization of World Politics. An Introduction to International Relations, 2 nd ed., Oxford, 2001 (1 st edition 1997; 2 nd edition 2001; 3 rd edition 2004; 4 th edition 2007; 5 th edition ). Jackson R., Sorensen G., Introduction to International Relations. Theories and Approaches, 2 nd ed., Oxford, (1st edition 1999; 2nd edition 2003; 3 rd edition 2006; 4 th edition ). Mingst K. A., Essentials of International Relation, 3 rd ed., New York & London: Norton and Company, (1st edition , 2nd edition 2002, 3 rd edition 2004, 4 th edition 2008, 5 th edition 2010) Nau H. R., Perspectives on International Relations: Power, Institutions and Ideas, Washington D.C.: CQ Press, 2007 (1 st edition , 2 nd edition 2009, 3 rd edition 2011). Weber C., International Relations Theory: A Critical Introduction, London and New York, Routledge (1 st edition 2001; 2 nd edition 2005; 3 rd edition 2009). Vakarų Europos studijos Modulio apimtis (kreditais) 6 Egzaminas, rašto darbas, seminarai Vakarų Europos studijų kursas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai susipažins su šiuolaikinių V. Europos

16 valstybių politinių procesų po II jo pasaulinio karo analize. Kurso tikslas išanalizuoti ir kritiškai įvertinti V. Europos valstybių politinių institucijų, jų vidaus ir užsienio politikos raidos tendencijas ir perspektyvas. Studijos tur tų pad ti kariūnui įgyti teorinius ir praktinius lyginamosios politikos analiz s geb jimus; orientuotis V. valstybių politin s kultūros ir politin s sąrangos ypatyb se; argumentuotai analizuoti ir vertinti V. Europos valstybių užsienio ir saugumo politikos tendencijas. Kursą sudaro dvi dalys: 1) Vokietijos, Prancūzijos, Jungtin s Karalyst s, Italijos ir Švedijos politin kultūra ir politin sąranga, įstatymų leidžiamosios, vykdomosios bei teisin s valdžios institucijų evoliucija ir jų tarpusavio sąveika, politin s partijos ir rinkimų sistemos bei aktualūs vidaus politikos klausimai; 2) Globalizacijos bei Europos integracijos poveikis šių valstybių ir viso regiono politiniams procesams. Ypatingas d mesys skiriamas naujausių užsienio ir saugumo politikos tendencijų V. Europos valstyb se analizei. Taip trumpai apžvelgiamos ne tik Švedijos bet ir kitų Šiaur s valstybių (Norvegijos, Danijos, Suomijos) pagrindin s užsienio ir saugumo politikos kryptys. Liudas Zdanavičius Gabriel A. Almond et. al., Comparative Politics Today: A World View, New York: Longman, 2004; K.E. Smith, European Union Foreign Policy in a Changing World, Cambridge: Polity press, 2003 [EUFP]; M.Donald Hancock et al., Politics in Europe, Palgrave MacMillan, 2002; Paul Heywood, Eric Jones, Martin Rhodes (eds.), Developments in West European Politics, Palgrave, Viešieji ryšiai Modulio apimtis (kreditais) 3 Egzaminas, testai, seminarai Viešieji ryšiai yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnai įsisavintų pagrindines viešųjų ryšių sąvokas, senųjų ir naujųjų informacijos sklaidos priemonių derinimo būdus, pagrindinius programų ir kampanijų planavimo žingsnius, interneto galimybes, civilių-kariškių komunikacijos principus ir vykdytojų atsakomybę visose šiuolaikin s kampanijos stadijose. Dalyką sudaro keturios sud tin s dalys: 1) Viešųjų ryšių esm, strategija ir taktika; 2) Reputacija, jos valdymo technikos; 3) Politin komunikacija, interesų atstovavimas;

17 4) Kariškių-civilių ir krizių komunikacijos ypatumai. Dalia Šiukštien Baršauskien V., Dalykin komunikacija: mokomoji knyga, Kaunas: KTU: Technologija, 2002; Wilcox Dennis L. et al., Ryšiai su visuomene: Strategija ir taktika, Poligrafija ir informatika, 2006; Scott David M., Naujosios rinkodaros ir viešųjų ryšių taisykl s, VŽ., 2008; Anderson A.H., Kleiner D., Public Relations//Effective Marketing Communications: a skills and activity-based approach, London: Blackwell Business, Logika Modulio apimtis (kreditais) 4 Egzaminas, kontroliniai darbai Logikos kursas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai išmoks taisyklingai mąstyti, formuoti kritinį požiūrį į savo ir kitų teiginius, taip pakeliant bendrą intelektualinį būsimųjų karininkų lygį, leisiantį praktin je veikloje priimti reikalingus teisingus sprendimus, logiškai formuluoti nurodymus bei įsakymus. Dalyką sudaro šešios sud tin s dalys: 1) Logikos objektas. Sąvoka; 2) Sprendinys; 3) Teiginys; 4) Logikos d sniai; 5) Samprotavimai; 6) Įrodymai Algirdas Povilas Ažubalis Ažubalis A., Logikos pratimai, Vilnius, 2001; Ažubalis A., Logika ir mokyklin matematika, Vilnius, [Elektroninis variantas]; Eidukien D., Logika, Vilnius, 2009; Petrauskait A., Logika, Vilnius, 1998; Plečkaitis R., Logikos pagrindai, Vilnius, Politikos mokslų pagrindai Modulio apimtis (kreditais) 8 Egzaminas, rašto darbas, seminarai Politikos mokslų pagrindai yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti studentui susipažindinti su politikos mokslo objektu, struktūra, vieta kitų socialinių mokslų sistemoje, pagrindiniais disciplinos raidos etapais, teorinio ir empirinio tyrimo kryptimis bei metodais, pagrindin mis kategorijomis. Šiuo baziniu kursu

18 siekiama pad ti kariūnams įsisavinti politikos mokslo terminologiją, ugdyti savarankišką mąstymą, įgūdžius tirti, aiškinti ir interpretuoti politikos pasaulį teoriniame ir empiriniame lygmenyse bei paruošti juos gilesn ms kitų politikos mokslo disciplinų studijoms. Dalyką sudaro keturios sud tin s dalys: 1) Politikos mokslo metodologija; 2) Pagrindin s politikos mokslo kategorijos; 3) Valstybin s valdžios institucijos ir politinis procesas; 4) Socialinis politikos kontekstas Jūrat Novagrockien Heywood A., Politics, London: Macmillan, 1997; Novagrockien J., Politikos mokslo pagrindai, V.: Vilniaus universiteto leidykla, 2001; Politikos mokslo pagrindai. Privalomų skaitinių sąvadas (papildoma pagal poreikį); Putnam R., Kad demokratija veiktų, V.: Margi raštai, 2001; Sartori G., Lyginamoji konstitucin inžinerija, Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2001; Lane J.E., Viešasis sektorius, V.: Margi raštai, Saugumo studijų įvadas Modulio apimtis (kreditais) 6 Egzaminas, rašto darbas, seminarai Saugumo studijų įvadas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti studentui susipažinti su pagrindin mis saugumo teorijomis, kurios yra pasitelkiamos sprendžiant aktualias tarptautinio ir nacionalinio saugumo problemas ir įgyti geb jimą apibr žti saugumo problemas dabartin s tarptautin s sistemos struktūros kontekste bei jas kūrybiškai analizuoti. Dalyką sudaro šešios sud tin s dalys: 1) Saugumo studijų ištakos; 2) Tradicin s saugumo studijos; 3) Alternatyviosios (kritin s) saugumo studijų mokyklos; 4) Klasikin s saugumo problemos; 5) Kolektyvinis saugumas; 6) "Naujosios" saugumo problemos Gediminas Vitkus

19 Buzan B., Žmon s valstyb s ir baim : tarptautinio sagumo studijo spo Šaltojo karo, Vilnius: Eugrimas, 1997; Collins A. ed., Contemporary Security Studies, 2nd ed., Oxford, 2009; Paulauskas K., "Saugumo studijų būkl ir raidos tendencijos", Lietuvos metin strategin apžvalga 2006, p ; Tickner A., You just don t understand: Troubled Engagements between Feminists and IR // International Studies Quarterly, Vol. 41, No. 4. (Dec., 1997), pp ; Williams P.D. ed., Security Studies: An Introduction, Routledge, Tarptautin teis Modulio apimtis (kreditais) 6 Egzaminas, seminarai Tarptautin teis yra sud tin universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti kariūnui susipažinti su svarbiausiais tarptautin s teis s klausimais ir išmokti suprasti esminius tarptautin s teis s klausimus bei analizuoti tarptautinių santykių problemas teisiniu aspektu. Kursą sudaro dvylika sud tinių dalių: 1) Tarptautin s teis s samprata ir sistema; 2) Tarptautin s teis s šaltiniai; 3) Tarptautin s teis s subjektai; 4) Pagrindiniai tarptautin s teis s principai; 5) Žmogaus teis s; 6) Valstyb pagrindinis tarptautin s teis s subjektas; 7) Tarptautin s organizacijos; 8) Jungtinių Tautų Organizacija; 9) Atsakomyb tarptautin je teis je; 10) Tarptautin humanitarin teis ; 11) Tarptautin baudžiamoji teis ; 12) Tarptautin oro teis. Darius Sauliūnas Vilenas Vadapalas, Tarptautin teis : bendroji dalis, Vilnius: Eugrimas, 1998; Michael Akehurst, Peter Malanczuk, Šiuolaikinis tarptautin s teis s įvadas, Vilnius: Eugrimas, 2000; Pranas Kūris, Mykolas Požarskas, Tarptautin s teis s apybraižos, Vilnius: Mintis, Tarptautin ekonomika Modulio apimtis (kreditais) 6 Seminarai, testai, egzaminas Tarptautin ekonomika yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas pad s kariūnui įsisavinti tarptautin s ekonomikos

20 terminologiją, suprasti ekonomin s integracijos procesą, tarptautin s prekybos ir pinigų politikos priemones bei metodus. Siekiant šio tikslo, kariūnams išd stoma pasaulin s ekonomikos raida, apibūdinama ekonominių veiksnių įtaka jos transformacijai. Dalyką sudaro trys sud tin s dalys: 1) Tarptautin s prekybos teorija ir politika; 2) Valiutų kurso pagrindai; 3) Tarptautin pinigų sistema ir užsienio investicijos. Dalia Šiukštien Dubauskas G., Tarptautiniai finansai, Vilnius, LKA, 2001; Kvainauskait V., Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai, KTU, 2004; McGrath P. T., Tarptautin s ekonomikos pagrindai, V., 1999; Gilpin R., Tarptautinių santykių politin ekonomija, Algarv, 1998; Salvatore D. International Economics, John Wiley and Sons, Inc., Humanitarin teis Modulio apimtis (kreditais): 5 Seminarai, egzaminas Humanitarin teis yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti kariūnams įgyti bendrą supratimą apie tarptautin s humanitarin s teis s taisykles, supažindinti su pagrindiniais tarptautin s humanitarin s teis s principais ir įpareigojimais bei užtikrinti, kad kiekvienas karys žinotų, kokia pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę už įvairius veiksmus numatyta asmens atsakomyb. Dalyką sudaro dvylika sud tinių dalių: 1) Tarptautin s humanitarin s teis s šaltiniai, raida, principai; 2) Tarptautin humanitarin teis ir žmogaus teis s ginkluoto konflikto metu; 3) Ginkluotas konfliktas ir tarptautin teis ; 4) Karinis neutralitetas; 5) Tarptautinis karo tribunolas; 6) Ginkluoto konflikto dalyvių teisinis statusas; 7) Karo nelaisv s teisinis režimas; 8) Tarptautin Raudonojo kryžiaus organizacija; 9) Civilių gyventojų apsauga ginkluoto konflikto metu; 10) Karin s okupacijos režimas; 11) Kariavimo priemon s ir metodai; 12) Atsakomyb už tarptautin s humanitarin s teis s pažeidimus Saulius Pikturna Petras Algirdas Čiočys, Tarptautin

21 humanitarin teis, Vilnius Stasys Vansevičius, Valstyb s ir teis s teorija, Vilnius: Justitia, 2000; Ginkluoto konflikto teis s vadov lis ginkluotosioms paj goms, Kova pagal taisykles, Vilnius, LK Mokymų ir doktrinų valdyba Petras Čiočys, Teis s pagrindai. (Trečiasis papildytas ir atnaujintas leidimas), Vilnius: VVK leidykla, 2002; 1949 m. Ženevos konvencijos. Islamo šalių studijos Modulio apimtis (kreditais) 5 Pirmasis tarpinis egzaminas, antrasis tarpinis egzaminas Islamo šalių studijos yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti studentui įgyti bendrą supratimą tiek apie islamo religiją, tiek apie musulmoniškų kraštų istoriją ir šiandieninę situaciją bei suformuoti įgūdžius savarankiškai vertinti socialinius procesus islamo kraštuose. Dalyką sudaro dvi sud tin s dalys: 1) Islamo istorija ir teorija; 2) Sociopolitin islamo kraštų istorija XX amžiuje. Egdūnas Račius Račius, Egdūnas. Islamo žinynas, Vilnius: VUL, 2007; Hameen-Anttila, Jaakko. Islamo vadovas, Versus aureus, 2010; Schimmel, Annemarie. Islamo įvadas, Regnum, 2001; Armstrong, Karen. Islamas: trumpa istorija, Tyto alba, 2003; Calvocoressi, Peter. Pasaulio politika, Briedis, 2001; Račius, Egdūnas ir Egidijus Gailiūnas. Terorizmo žinynas, Žara, Konfliktai ir ekstremalios situacijos Modulio apimtis (kreditais) 5 Seminarai, rašto darbas, egzaminas Konfliktai ir ekstremalios situacijos yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti kariūnams suprasti, kokie psichologiniai procesai vyksta konfliktų bei ekstremalių situacijų metu, kas nulemia atskirų žmonių ar jų grupių elgesį konkrečiais atvejais; geb ti analizuoti konfliktus, praktiškai pritaikyti įvairius konfliktų analiz s modelius; žinoti pagrindinius konstruktyvaus konfliktų sprendimo būdus, geb ti juos taikyti praktikoje; žinoti pagrindinius ekstremalių situacijų valdymo principus bei išmokti planuoti jų panaudojimą praktikoje; įgyti žinių bei įgūdžių reikalingų

22 neigiamoms ekstremalių situacijų metu kylančio streso pasekm ms sušvelninti Dalyką sudaro dvi sud tin s dalys: 1) Konfliktai; 2) Ekstremalios situacijos Žygimantas Grakauskas Furlong G.T., The conflict resolution toolbox. Models &maps for analyzing, diagnosing and resolving conflict, Mississauga, John Wiley & Sons, 2005; Hodgkinson P. E., Stewart M., Coping with Catastrophe. A Handbook of Post-Disaster Psychosocial Aftercare, London and New York: Routledge, 1998; Human adaptation to extreme stress: From the Holocaust to Vietnam, ed. By J.P.Wilson, Z.Harel, B.Kahana, New York: Plenum Press, 1988; Principles and practice of stress management, ed. By Lehrer P.M., Woolfolk R.L. The Guilford Press, 1993; The Handbook of conflict resolution: theory and practice, ed. by Morton Deutsch, Peter T.Coleman. Jossey-Bass Publishers, San Francisco, Europos Sąjungos studijos Modulio apimtis (kreditais) 3 Seminarai, kolokviumai Europos Sąjungos studijų kursas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai susipažins su Europos Sąjungos kilme, struktūra, jos institucijomis, viešosiomis politikomis. Dalyką sudaro trylika sud tinių dalių: 1) Europos rekonstrukcija, priešininkų susitaikymas ir integracija po Antrojo pasaulinio karo m.; 2) De Gaulle dešimtmetis ir Europos integracija m.; 3) Europos Bendrijos permainos m.; 4) Nuo Europos Bendrijos iki Europos Sąjungos m.; 5) Pl tra m.; 6) ES Konstitucija ir Lisabonos sutartis; 7) Europos Vadovų Taryba; 8) Europos Sąjungos taryba; 9) Europos Komisija; 10) Europos Parlamentas; 11) Europos Teisingumo Teismas ir Europos teis ; 12) Europos Sąjungos pl tros politika; 13) Europos užsienio ir saugumo politika ir Europos saugumo ir gynybos politika Egl Elena Šatait

23 Dinan D., Europe Recast. A History of European Union, Palgrave McMillan, 2004; D. Dinan, Ever Closer Union? An Introduction to the European Integration, third Edition, London, etc: Macmillans, 2005; N. Nugent, The Government and Politics of the European Union, fourth edition, London, etc: Macmillan, Lietuvos užsienio ir saugumo politika Modulio apimtis (kreditais) 6 Seminarai, tarpinis atsiskaitymas, egzaminas Lietuvos užsienio ir saugumo politika yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti kariūnui susipažinti su pagrindin mis užsienio ir saugumo politikos analiz s tradicijomis tarptautinių santykių teorijose; įgyti bendrą supratimą apie užsienio ir saugumo politikos sprendimų pri mimo procesą; argumentuotai įvertinti tarpukario ir šiuolaikin s Lietuvos užsienio ir saugumo politikos raidos ypatybes bei jos tolimesnes perspektyvas ir iššūkius; ugdyti savarankiškos užsienio ir saugumo politikos analiz s įgūdžius. Kursą sudaro dvi sud tin s dalys. 1) Tarpukario Lietuvos užsienio ir saugumo politika nuo valstyb s atkūrimo 1918 metais iki jos okupacijos 1940 metais. 2) Šiuolaikin Lietuvos užsienio ir saugumo politika. Joje nagrin jamos užsienio ir saugumo politikos formulavimo, pagrindimo bei įgyvendinimo ypatyb s Lietuvos euroatlantin s integracijos procese. Gražina Miniotait Hudson M., Foreign Policy Analysis: Classic and Contemporary Theory, New York: Rowman & Littlelfield Publishers, 2007; Laurinavičius Č., Politika ir Diplomatija : Lietuvių tautin s valstyb s tapsmo ir raidos fragmentai, Studijų šaltiniai 5, Kaunas, 1997; Eidintas A., Žalys V., Lithuania in European politics ( ), Vilnius: Vaga publishers, 2003; Sirutavičius V., E. Nekrašas, R. Lopata (sud), Svarbiausios Lietuvos respublikos tarptautin s sutartys , Studijų šaltiniai 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997; Žalys V., Lietuvos diplomatijos istorija ( ), I tomas, Vilnius: Versus Aurius, 2007; Žurnalų Lietuvos metin strategin apžvalga, Politologija, Lithuanian Foreign Policy Review straipsniai.

24 Tarptautin s organizacijos Modulio apimtis (kreditais) 6 Seminarai, kolokviumai Tarptautinių organizacijų kursas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, jog kariūnai susipažins su pagrindin mis tarptautin mis organizacijomis ir jų aktualia darbotvarke: įgis žinių apie nagrin jamų organizacijų istoriją, institucijas ir aktualius klausimus; susipažins su pagrindin mis tarptautinių organizacijų darbotvark je naudojamomis sąvokomis; įgis geb jimų savarankiškai formuluoti problemas ir jas analizuoti. Dalyką sudaro trys sud tin s dalys: 1) Jungtin s Tautos; 2) Regionin s tarptautin s organizacijos; 3) NATO Egl Elena Šatait Moore J. A., Pubantz J., The new United Nations, Prentice Hall, 2006; The United Nations. Confronting the Challenges of a Global Security, Ed. by J. E. Krasno, Lynne Rienner Publishers, London, 2004; Kaplan L. S., NATO Divided, NATO United. The Evolution of an Alliance, Praeger, 2004; Dinan D., Ever Closer Union? An Introduction to the European Integration, London, etc: Macmillans, 3 rd Edition, 2005; European Security and Defence Policy. The First 10 Years // 10-web.pdf. Bakalauro seminaras Modulio apimtis (kreditais): 3 Bakalauro seminaro metu pristatyto darbo projekto ir jau parengto darbo antrojo varianto vertinimas, kurį atlieka katedros sudarytas d stytojų komitetas Bakalauro seminaro tikslas suteikti maksimalią metodinę ir dalykinę pagalba bakalauro darbą rengiantiems studentams ir nustatyti ar jų parengti darbai yra tinkamą gynimui komisijoje. Dalyką sudaro dvi sud tin s dalys: 1) Bakalauro darbo projekto pristatymas; 2) Bakalauro darbo teksto antro varianto pristatymas. Gediminas Vitkus

25 Pagrindin ir papildoma literatūra priklauso nuo pasirinktos darbo temos. Rengiant ir apipavidalint bakalauro darbą rekomenduojama susipažinti ir vadovautis šia Politikos mokslų katedros parengta metodine priemone: Novagrockien J., Vitkus G., Politikos mokslų rašto darbų metodiniai nurodymai ir patarimai, Vilnius: Lietuvos karo akademija, 2002; Naujausia metodin s priemon s versija talpinama LKA interneto svetain je. Žr. Specialyb s praktika Modulio apimtis (kreditais): 15 Praktikos dienoraštis, praktikos ataskaita Praktika tai tarptautinių santykių studijų proceso dalis, kurios metu studentai pagal specialybę dirba praktikos institucijoje. Praktikos metu studento universitetinio išsilavinimo žinios tikrinamos, taikomos bei tobulinamos praktin je profesin je veikloje. Taip siekiama pagilinti studijų metu įgytas specialyb s žinias, įgauti savarankiškos profesin s veiklos įgūdžių bei susipažinti su praktikos institucijos struktūra, funkcijomis bei teikiamomis įsidarbinimo galimyb mis, o taip pat suteikti valstybin ms ir nevyriausybin ms organizacijoms didesnes galimybes pasirinkti kvalifikuotus darbuotojus. Dalyką sudaro praktika paskirtoje institucijoje Gediminas Vitkus Praktika vyksta vadovaujantis Politikos mokslų katedros parengtais tarptautinių santykių specialyb s specialyb s praktikos nuostatais. Naujausia metodin s priemon s versija talpinama LKA interneto svetain je. Žr. Europos saugumas Modulio apimtis (kreditais): 5 Kolokviumai, seminarai Europos saugumas yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas užtikrina, kad kariūnai susipažins su Europos saugumo sistemos formavimusi, jos veikimu per pagrindines institucijas ES ir NATO Dalyką sudaro šešios sud tin s dalys: 1) Europos saugumo sistemos formavimasis po Antrojo pasaulinio karo; 2) NATO Šaltojo karo metais; 3) NATO po Šaltojo karo; 4) Europos užsienio ir saugumo politika ir Europos saugumo ir gynybos politika;

26 5) Europos saugumo ir gynybos politikos formavimasis; 6) ESGP formavimo ir įgyvendinimo procesas. ESGP veikla Egl Elena Šatait Bajarūnas E., NATO organizacin struktūra, NATO vakar, šiandien, rytoj, Eugrimas, 1999; Dinan D., Ever closer Union. 3 rd edition, Palgrave MacMillan, Gheciu A., NATO in the New Europe, Stanford University press, 2005; Kay S., NATO after the Cold War, NATO and the Future of European security, 1998; Kay S., The Formative Period, NATO and the Future of European security, 1998; Kay S., Who Put O in NATO?, NATO and the Future of European security, 1998; Kaplan L. S., NATO Divided, NATO United. The Evolution of an Alliance, Praeger, 2004; Laurinavičius Č., Lopata R., NATO Šaltojo karo metais. NATO vakar, šiandien, rytoj, Eugrimas, 1999; Lindley-French J., The North Atlantic Treaty Organization. The Enduring Alliance, Routledge, 2007; Petrauskas Z., NATO po Šaltojo karo, NATO vakar, šiandien, rytoj, Eugrimas, 1999; Vitkus G., NATO susikūrimas, NATO vakar, šiandien, rytoj, Eugrimas, JAV studijos Modulio apimtis (kreditais): 5 Ezaminas, rašto darbas, seminarai JAV studijos yra universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi suteikti studentams išsamias žinias apie Jungtines Amerikos Valstijas. Šio kurso metu studentai susipažins su JAV politin s sistemos funkcionavimo principais; JAV užsienio ir vidaus politikos formavimo mechanizmu ir darbotvarke; pagerins prezentacijų rengimo ir akademinio rašymo įgūdžius. Dalyką sudaro trys pagrindin s dalys: 1) JAV politin s sistemos funkcionavimo pagrindai (pagrindiniais politin s sistemos formavimosi istoriniais etapais, Konstitucija, pagrindiniai politin s sistemos žaid jai, jų funkcijos bei tarpusavio santykiai); 2) Pagrindiniai JAV vidin s politin s darbotvark s klausimai; 3) JAV užsienio ir gynybos politika. Liudas Zdanavičius Storey W., US Government and Politics, Edinburgh: Edinburgh University Press, 2007;

27 Jillson C., American Government: Political change and institutional development, New York: Routledge, 2008; McKay D., American Politics and Society, Blackwell, 2005; Sapolsky H.M., Gholz E., Talmaidge C., US Defence politics, New York: Routledge, Karo teorija Modulio apimtis (kreditais) 6 Pranešimas, rašto darbas, egzaminas Karo teorija yra sud tin universitetinio lavinimo disciplina, kurios studijavimas turi pad ti kariūnui susipažinti su karin s minties raida nuo antikos laikų iki šių dienų. Užsi mimų metu kariūnai susipažins su pagrindiniais karo teoretikų darbais, karo teorijomis bei bandymais jas įgyvendinti praktiškai. Dalyką sudaro devynios sud tin s dalys: 1) Karo teorijos atsiradimas ir raida. Antikos kariniai mastytojai; 2) Karo teorijos renesansas: Frydrichas Didysis: Pamokymai generolams; 3) Karo teorijos vystymosi prielaidos XIX a. Napoleono ir Sun Tzu įtaka karo teorijos raidai; 4) C. von Clausewitzo ir A.H. Jomini karo teorijos, jų interpretacija ir tarpusavio sąveika; 5) Karo jūrose ir ore teorijos: A. T. Mahano, S.G. Gorškovo ir Dauhed id jos; 6) Pirmasis pasaulinis karas: operacinio meno sampratos vystymasis. Karo mechanizacija. C. Fullerio, L. Harto karybos id jos; 7) Mažųjų valstybių gynybos problematika: mjr. V. Bulvičiaus id jų aktualumas; 8) Branduolinis ginklas ir riboto karo teorijos atgimimas XX a.; 9) Revoliucijos karybos srityje (RMA) id ja ir kritika; 10) Naujausieji kariniai konfliktai: praeities pamokos ateities iššūkiams. Gintautas Jakštys Azat Gat, A History of Military Trought, Oxford: Oxford university press, 2001; Carl von Clausewitz, Apie karą, 1-2 t., Vilnius: Lietuvos karo akademija, ; Carl von Clausewitz, On War, Princeton University Press, 1989; Cezaris G. J., Galų karo užrašai, Vilnius, 1998; gen. št. mjr. Bulvičius V., Karinis valstyb s rengimas, Vilnius, 1994; Gorškov S.G., Mošč morkovo gosudarstvo, Vejenizdat, 1979; Hittle J. D. Jomini s, Art of War, Military classic, 1965;