Atributiniai veiksrnaiodinirt daiktavardiiy junginiai Attribzttive phrases with a verbal nouns

Transcription

1 Atributiniai veiksrnaiodinirt daiktavardiiy junginiai Attribzttive phrases with a verbal nouns Lrrbnr rtd BUNE CK%~TL Vilr.rirrl(s pctlrrgogil7i.s ~rr?i~,ersitt~ttr.s 7:~cl.c'erlkos g. 31. LI' l,'illlir/.v Summary This article an;~lyzcs attributive phrases, \vl~ich principal component is ;I verbal noun. Dcscriptivc attrihutivc phrases along ivith a verbal noun lla\,c rctaincd a q ~~itc clear subjective (ltrx-<ri~~~y~:li! gic~rlojitnn.~), objective (it.os'xittza.~ ttlo/g~iis) or circumst:~nti:il rrieaning (.rrrgr.[?iiiirr.s po tticjtr!i. 1. Bendroji charakteristika The more the verbal noun bccon~cs concrete the more the relationship in the word phrase becomes n.cakcr (cf.: ttroliitli~ r.tr$~~ttict.s and tt~oliinio t.rriili\>s). Key~vords: iriit~il~~cii~~c~l~l~rtrsc', ~,c~r.l)itl tioritr, srr11- jc~c,ri~,c,, o/?j~,cti~,i,, cit-c~i~tt1stitt1/irr/ t11c~rt1it7g Yp;~tingy Frupy sudaro tic :~trihutiniai nctic- ding^! d:~ikr;~\,nrcliiui sa\ryhi~! (N' \,ar~oj:~~ni 12J ir su sioginio apibllclinimo junginiai ( toliau: AS)!. ku- lk~tl\.nrtliiais. pi'z.: rlitleli rclycz.~i.irii, c,.sic~/inioi.siekiriu pagrindinis clkmuo turi veiksmaiodinq sen!' ttrrri..rktiiisttiitrgo.s trhcjot1i.s) (toli~~u: N')? p \~:.fit~li~~/~l~/<i/t~~/~, /i~,liot~c' l(/i~~/l, tjrir- Sic pricsagl! al-galfini~! \.ediniai turi katcgorincs [is nllo batlo. Pagal pagrindiniu clcmcni~~ cinantio vciksmo ivardijimo' ar hiisenos (tlonlititr ai.~riotli.s: dnikta\xrdiio morfologincs ypat!hcs aptarianiicji tn~~~tt~rr.s, lii/t~?i(/). vciksmo rczult;~to (trotliirzri ricii: ZodEiu junginiai (toliau: TJ) yra i:\.cstiniai (sirrilc,~l- /~rrt~i~orr. /<c~pitr~,.s). \,cikcs L! (t10ttiitrri rigotitis: tlrp\,rutl~ lrr/-rzt1ko +.stir~l~~trt~~st~tt~c~t~/~~~). x~ik;~~~t trans!'c)r- ~(I.s, /i/tp2j(/.~). ir;~nki~! (t101t1it1r1 nlacin! mctoilq galima nustatyti jl! rciksmi;s kru\ j. lo.r, segtrlxtrs). \.cikan~o\.ietu (tiottlitzrr loci: ~,t[ipk- Str;~ipanio tikslas pihidi hid inti ;\J u \" rcikq- lrt..rktrin.lilrr) pa\.adininlu reismcs. Taigi ne \isi N\ mks ativilgiu. pi~rod~ti formalio~ioz sani!aros lno- yra gyni ahatl-aktai. h" konkrctumi~s atailiepia tielius. rcikcminiams.as s:int!,kiarns. Tyrimo ot~jektas - pa\yzdiiai. surinkti ii ivxiril! 1.3. Kalhomojo tip ZJ sudarnmi hcrnai su vilict~ivi~! autoril! tcksl~! ir i< pcriotlikos. sais claikta\.ardiiq linksniais, su daugeliu priclinks- Tj~rimo metodas - rluo rcikcrnt;s pric for~nos. ninil! konstrukcij~!: su hcndratimi ir kt. forniomis t.y, scmantin2s hei f'ormaliosios tiriarrlu,i~~ ZS ;111;11i- (s\.arbiausias\.aidmuo tcnki~ kilmininko linksniui), rcs derinimas. p\ z.:.fi1t1.~ krrrikitt~rrs, tiicilt; t?lirziklii, /~r~r~i.sittzusi~s ty N' - tai ciaikta\,:~rdiiai. kuric turi islaikc SUIT- t(!, ~li~tt1c;jit11(r.si.s ~?IO~I!L, ~~titt~tri iiojc stit~jo, ~1~rrl)~rs I)? jcktin~, ohjcktini. ;~pli~~kl,bini \:~lcntingum;! ir 110- /~oil.sio, tic3t~ot~(r.s lx~/rrlrrrri~i ir p:111. Iinkius jungtis su tam tikr~! klasi~! %oiliiais bci ju Jungini~! SLI N' formaliosios sanilaros modcliai formomis. No~ninalizuoja~~~i~s vciksmaiodis nc tik da%il;~i sutampa, todcl be semantincs ch;~raktcristiiilaiko s;l\,o\.alcntines sa\,yhcs. hct ig.ja nauiu. bfi- kosjic nclahai inf'c>r~nat),vcis. N' su priklausornuc?j~~ /t~.~tr/~tti~~t~t/:~~~/~l

2 i 1 lirtuviy knlbn i~ jos istor.ijn L dimeniu reiskia panasius santykius kaip ir veiks- silpniausia. Kai N' savo rcikbme ncra gryni veiksmaiodis su daiktavardiiu. Nors labai ryski tokiy mu pavadinimai, su jais sudaryti ZJ turcs ryskesnq i~ subjektink, objektine ar aplinkybink reiksrnk, atributinq rciksrne (apic tai ir. 5 sk.). Aptarianiuju akcentuojant pagrindinio dkrnens daiktavardines ZJ rciksrnc; sglygoja nc tik Nv clarybos rcikirne, bet savybes, jie laikorni atributiniais nusakornaisiais ir priklauscmojo dimens forma bei gramatink junginiais. Sios!grupes ZJ atributini reikbrnc pati rciksrni, taip pat abieju clcrncn~ IcksinisrcikSinks Pagrindinis Sios riisies AJ dkrnuo (padarytas paprastai is intranzityviniy veiksmaiodiiq) rodo daiktavardiikai suvokiarnq veiksrnq, o priklausornasis - asrnenj, gyvq biitybq ar daiktq, kuris tq veiksrnq atlieka. Priklausomasis demuo Eia reiikiamas daiktavar- 2. Subjektir~iai santykiai diio kilmininku (genetivus s~rbjectivus: Ng t NI)~. So linksnis priklauso nuo dvieju sintaksiniq sernantiniu faktoriy: ir,,pa?eminto" rango subjektq, ir kartu eina poiymio rodikliu (1-abutis, 1979, 59). Subjckto rciksrnit ypac rygki, kai toks kilmininkas vartojamas su priesngos -i/nrrs/- yrnas abstrakcios reiksmes vediniais. ISgirdus kj upelio c'iurle17irnas, labiau kyla klausirnas kieno, o ne koks c'iurleninzas Sil! AJ giluminijc struktiiroje esti subjektiniai (1) agentiniai (patys dainiausi.pvz.: JisrutnhdelakStinga1y giedojimas Mikcl. Uz'ijo keista, ber'eik aklina tylu, klrriq dnirnsti. vicn /n e - dii y o Si rn a s VaiEiul)', (2) procesantiniai (Bcr laikaskaiprugi~! tytii.jirnaspere/o<... >Cv. <... >kasdienpo ohuoli kirto, ir s 11 e i k (I t o s 12 (1-3. Objektiniai santykiai s i 11) i 171 o ne it? tolo nejrcutc; R:~lt)", (3) statantinii~i (Drrlri telkiojirtzns, lenzpos kahojinzrrs, ~krnerrs glili.- ji~iui.~), (4) pacientiniai (Lhikai jar17 hrivo tok.rpat t LL r t o p a d i (1 L; j i /n rr s kaip ir vcriiukai <... > Vaiig, Is'vi~-fiivisprrsi@~st k i 12 i I. L! t n ri k t j i m (r s Sim~n)~ (apic Sias sqvokas ir. Jakaitienc, 1958,62) Priklausomojo demens (I\!,,) leksinc reik.5- mi. nptariarnuosi~losc ZJ nclabai svarbi. kai N' pra intranzityvinio veiksmaiod2io vcdinys. pvz.: 11aiko rc~lgitrzas, 1igo.r ntsi~~n~ljirfirnrts. IS tranzitwini~! veiksrnaeodiiu padaryti N' taip pat gali sudaryti N,, t Nb ZJ, rci?kiani.ius suhjcktinius saiitykius (.srl;'rlcntr! daincl1~i117u.s, direktoria~r.~ firrky//lcl.s), bet Siuo atvcju su jais konkuruoja tokios pat sanciaros objektinis rcik5rnis ZJ (plg. rnokirlio 1.aSy171(r.s ir laiiko ra,+nlas). Subjcktiniai santykiai Cia daincsni, kai su tranzityvinio vciksrnaiodiio abstraktu eina gyvq biitybiu ar Siaip aktyviaivciksme dalyvaujanci~! daiktu pavaclinirnus reibkiilntys (t.y. agcntiniai) daikta- vardiio kilmininkai, pvz.: pir.kt.j'l/.r~rsidorr~c!jir~lus, tlnhirrl~ga~~(lir~~n.s (ir. 12ahutis ) Objektiniai santykiai AJ hina tuornet, kai pagrindiniu derneniu iyrnirnas aktyvus ihr pasyvus veiksrnas yra nukreiptas i daiktq, pasakytq priklausornuoju dkrneniu. Lenliamas faktorius Cia yra objektinis N'valentingumas, kuri daiktavardiniai ZJ turi ne kiek ne silpncsni neguveiksmaiodiniai junginiai. Veiksrno objektas sicjarn:~~ su N\. kurie paprastai biina tranzityviniy (reiknlaujantiu objekto galininko) vciksmaiodiiy vediniai : ohlloli~i raikyrnas (plg. raih~tiohuolius). Pagrindinis ZJ cli- muo taip pat gali biiti isvestas is vciksrnaiodiio, valclaneio kilrnininkg (lriisr!bl~ troikinlns - frokfti lnisrjc;.~) ar rcikalaujancio kitu forrnu (r~rlsiienginl(rsj.rtnh~/11allls - rlrai?erlgti ~strrtyri~arn.~; g~.rni<ji/lztl.si~s ga17ztc1 - h""?itis g(1ltlrrr) Pirmiausia aptarkimc nagrinij;~inq ZJ semantiky. cia priklausornasis clcrnuo reiskia ir,,paierninto" rango ohjckty, ir :itrihutq (ir. Labutis ). Kai N' yra pndaryti su pricsaga -imns/- ~ I I I N. ~ SLI, jais cinancio priklauso~nc)jo dimcrls oh- ' Priklausomuoju denicniu cina nc tik daikrnvartliiu, hct ir juo\ alsto1:111ci~1 kalhos tlalil! kilrni~ii~ikas: pvz.: jii~i~~oiio.\ I~(.I.IIII~I.S. S U U L I ~ L ~ isikisilnus, ~ ~ L ~ L ~ jo kulb(ji~iiu.\. rolw,~~j~/i~oi~;i~j~~,s. ' Yra vciksmq (ar biscnq), kuric a~liekarni ar sukelizlrni ncgbvo cl;~lklo. Samlos :!I v~suc~rncnt:~ rciikinic~ (hc to. ncgyvicln daiktams kartais personifikuotai leiki~~m;~ pyvuj~~ tlaik~l! yp;~iyhi~!).pvr.: ~iic~.ii~irt., i.oiiol~i~rirr,s,.sqfiiiu,s,y~-rr~izir~rr~s, rr~r,lc;\ p~b~r?iar,ir,~as, adaros jdurinlus. " N t N' junginil! nclinkstamu sudaryli su i5 hea\nlcl~i~! \ciksn~ai.oclii~~ iivcs~ais N' da: kaip ir veiksmaiodiniuose ZJ, suhjektiniu ~yiiu ~ I : I susijcs nc likr;~s vcikcjas, o ~ik vciksnlo ~avcja -..p:~syvinis subjektas" (is kai kuriu sa\,ai~niniu vciksmaiodiiy p:~rl;lryti Nv Oe subjekto k~ln~inil~ko I,;lpr;lstal ~lc~a~-~oj;~~lli, 21.. L;~bulis. 1975: 30).

3 Atribrrtiniai veiksmrt5odiniy rloiktavardfi~t jrtqirliai A/triktlive plrmst~~ n~i/h a verbal tior~rrs jekto reiksme ryskiausia: labiau tinka klausirnas ko, hm, kuo, o nc koks ruj<k!nlus, nusiicngimris, groic;- jimasis. Po atributiniais Sios riisics ZJ santykiais gali slypeti tiesioginio objekto reiksme (paciento: wiiko mubimas, vinies kalinlus; rezultato: r<ferur/o rcrl- ~ I I ~ Z m~lzikos ~ S, kurima.~; percepiento: seneliq gc7rbbnas, skrz~ismo jrrtimas), netiesioginio objekto reiksme: a) pagrindinio objekto (kontento: c;qzritick objcktinc; (gvvulir! gatr.vnzn.s), tick suhjektinc; (n~o/~~r.i.?liks vuitojimai), bct dainiausiai - subjc ktiny rciksmg, homoniminy su objcktinc (fnzoni~~ 115- ja ~itirnas,.\'ti~l.sri~igojirnri.\.)". Ol!jcklinius smtykius rcikkiantys veiksmaiodiiu abstrakty junginiai su naudininku (N'+ N,,) yra ncgausus. Ol7jckto naudinink;rs priklauso nuo claiktavardiio, daini;~usiaisvcsto i.", nautlininkinio veikslna%odeio, pvz.: Tiloii~~gsr~ii~ 11i11~op1r1ci1~~1r1.s ktrlijiminy bijojimas, varloi~rii~irr~as bi?r.iiii; komit'1 t. yvo: 111o is/o~i;oj 11irrnt1.si.s s i I c i (1 i 171 (1.s k (1 1 ti - kalbijin7asis su Petr~i; kontragento: ko~-oji111a.s sil 11 rr 171 (1; u 111 (plg.~~i~.sil~~i,sti k~rliit~rrr~~rija~?~) Cv. ketlkijais, gvnimasi.stzuosurzy), b) papildomojo oh- <... > krr~i,ryra nirsitlijqs/)u ia ika vi Irl ii - jekto (beneficiento:(lovanojimris rllikte17rri; instru- rn 1 L'? i 11 i, tc.sic/~~~zkeiktosjo cliclro.~! Krci.. mento:pjovimnspjr7klu, skamhirlir7ln.s 1~arprii.s: retributyvo: mokt~imas ailksu, atsilygini~nrrs rnai.strr) (apie Sias sqvokas ir. Sakaitiene, 1988, 6-62; La- N'+ Ni strukturos AJ objcktinius santykius rciskia retai. ncs jnagininkiniu vcikslnaiodiiu tnip pat ncra daug. pvz.: Tuc'iuu.Eitoks bj a rc; j i nl u s i s butis, 1998, 82-85). I 1 s (1 I 1 I' I irpricirjo ut~~rcti~tz(r.s -p(i/s 1~1i Objektines rciksmcs AS pasiiymi ypai. didcle raiskos ivairove. L'eiksmo ohjcktns rei?kiani:rs daiktavardiio (ar ji atstoj:~ncios k;llbos cl:~lics, pvz.: naujo ieikojinlai, atsisi~cikiriinza.~ s~r jcr ) kilminin ku, naudininku, jnagininku, prielinksninc konstrukcija arba bcndratimi. Gramatinis junginiy su kilmininku (getlcti~.lrs ohjcctivus) modclis sutapty su subjektinq reiksmc tu-.sia~r.sirr,s 1ir~lijir~rtr.r JV:III. Ifiti rlc~~vc,grri i.tp ti s ip i k - / i 11 i 111 o Mr~jc~r.io e Igc s i 11 17zirti/n~1(l'j'O (pig.1)~~si1)ikinrii c(ye.sirr ) Sruog. N', knip ir atitinkami veiksmniod2iai, sudaro ohjcktinks rcikimcs AJ su instrunientiniu jnaginin- ~ L I pvz.:,,yi~~iirii.s I, (i 5 i (1 t1 i t ~i r! (1 I, i rrr? i LI 11rrrli- 1rr1 ~(rrlrr, ktri hc;grr p~r.vi.v'oltir~i.tl~r~~itrs tirr I ~ C I ~ Ei~l ~ I, liitri koja Cv. rinciais AS, jeigu nenurodytume scmantinio santy- Ohjcktiniai AS santykiai gali buti rcifikiami priekio ir papildomos N' tranzityumo charaktcristi- linksnint.~~~is konstrukcijomis: I ) N' + prn,, (SIIkos: N t NStr, pvz.: Danicli~rs Va1fi11n.s <... > silrriko ~vrlo~ldil~,!\;q lriirk~lrr~~~rrs (1 t.s rr k ~ 171, o i S ne@rdejoaudresiings~zi~! ird 11 r ~f v a rs ty 111 o (plg. k tr 1 i 11 i y, 110tjic yli <... > Krcv). 7) N' + P ~N;,~ ( ~~ur.sgti duris) Bubn. Rcikis I~urkti, ko1pai.s pvclri- LS~~ir~~.lcr~,s t/ (1 11 i?!, 171 (1,s 1.s i c1 11 (,I <... > 1.i.s cli.lto maspadikti~os uidaviizio sp~.cndirnrl Mikcl..sr~ji~~/i~~rr ~iri~~ir! C\,)> 3) N1 + prni clr~~lcir~ - t(,ii ri t - Ypatingi AS yra su Nv is beasmenil! hogaus.si.~~~eiki1111ri0 SLI Siirris~~icrlfit~i~ <...>~,ubusenas reitkianeiy veiksmaiodiiq. pvz.: g(i11~1.s /<a~.n.s Rir dz). ska~idl;jimas, s'olzo dicginzas, nirgaro.s niciiji~~rris ir Kai knda N, ~ ali jungtis SLI priklal~so~n;?ji~ bellpan. Vciksmaiodinejc konstrilkcijoje ohjckto kil- tlr;~limi (N' + V,,,,), pvz.: Scliio 112s isl,!~rir~i as mininkas gali buti transformuojamas nc: vicn i gali- ka.s ~!:t[! 2 I; c j o t i pykclo IIZO~~II~? Cv. I/rrsari.s jrrir ninkq (s&uuda galvr!), bet ir j vardininkq (gl1111rr 2inojo pic L,iri~i.s P a s i r-v 5 i t7z L! i S I c k i t i uf skailrirl)h. Rr~i~gi~ <... > Myk-Put. Nustatyta. kad tokic zs Iitlagril ~it~r trzen'iiagiz rodo, kod a11ta1-ian iosios yra lahai daini. jic sudaro maitli~ug du trctdalius stnrktgos 21 svurbu ir 1eksinPprikla~~sonlojoojo di Jmerls visq varda2odiniu junginiu su prikl:rusomq~ia henreikime. Negyv~ daiktyprti'rrdini~n~l kilnli~iir~krii, ci- drntimi (ir. Vilkauskicnc, IC)S3, I I I). Bcndratis ". dami su tranzityviniu vciksmaiodiiy vediniais, pa- cli~ ijartojama h" sclnantini:\~n turiniui pilniau nuprastai reiskia objcktini~isnntykius: pvz.: ~ I~I~ZCIII! sukyli, jam konkrelinti. shldynzas. Priklausomieji dimenys, reiskinnlys gyvy biitybiy pavadinimus, tokiais atvcjais gali tirrcti Bcndratis cina priklausom~~oj~l clcn~cniu tik po tiim tikros scmantincs grupcs iodii~!'", kuricms yra Tokiu atvcjudie AJ yl. pana.siis j suhjcktini~~s (lluoce\anlinic~s) s:iv;~in~int~! \eiks~n;~iotlii~! ietlini~! iungini~~s, plg.:.ioi~o 'b rliegir,rus - r-qiui hqln 2 " Plalesnis kontckstas rodo. kuri kiln~ininko funkcii:~ rcali~uol;~, pv~: Yc,fiiriii, kic.x ;is "1111 hl"i( rto~~cjqs <... >, ;(,I ire' riiu~igo g k~rirls/cl~;jirnus pusoriq Mihel (subjekline ~-eiksn~c). a: I" Lictuviv k;~lhojc skirianios tokios motlalini~! ~laiktavardi.i~~. kul-ic junyi;~n?i SLI hencil-;ili~ili. s~ni;~nli~~cs ~I.LI~C;S: I ) skillinitli;~~,3 - allihti kokj nors veiksmq (tr~u1du1,irnu.r nrleisii). 7) 1111ras ill-hn ncl~or;~s i~llihti vcik\mq (ri7cgirrirtrris f~r.ic,,iii~ti.r. ~~.o.ll;ii?rii,s,-. Iuirrlc!li), 3) sugebejin~i~s a]-ha ncsugebejimas ;rtlik~~ [an) likr:! vciks~ll:! (iriol~cjjir~~ii.~ pir2iti) (pl;~i.i:~t~ it-. TC~OI-ICII~. 1077, 45-46; -3 I> '1

4 biidinga stipri vidinc potencija prisijungti bendrati. Tokiq bendrati VVitkauskiene vadina obligatorine (Vitkauskiene, 1982, 110). N + V,", junginys yra isvestas is V,+V,,junginio. Bendratis su veiksmaiodiiu yra susijusi objektiniais santykiais, pvz.: skatinu kalbeti (kq skatincl?), o su N1 - paviriine rciksme yra atributine, pvz.: skatinimrrs kalheti (koks skatininzas?). Taigi aptariamqjy ZJ bendratis tunkcionuoja kaip Nv atributas. Vis dilto N' + V,,,, san- daros ZJ ryikiis ir objektiniai santykiai, kurie motyvuojami pagrindinio dimens scmantika ir daryhiniais poiymiais (ypai: kai N' - grynas veiksmaiodiio abstraktas su pricsaga -inzas/-j~mas). Objektinc reiksmc nustelbia atributinq ir tais atvcjais, kai pagrindiniu (N') ir priklausomuoju (V,,,,) dcmeniu cinanciq veiksmy atlikejni yra skirtingi, pvz.: liepi- ~ ~ Ivaii~ioti, O S 'J(zhytn(1s l(lllkti, (1rr111di1?1as feiti, pra-,fvr~lcapaditi ir pan Veiksmaiodiniy daiktavardiiy AJ papildomai gali rcikiti jvairias vciksmo aplinkybes (erdvcs, laiko, biido, priciasties, tikslo). Priklausomasis Siy AJ demuo iymi ir,,paicminton rango aplinkybq, ir atributq. Kitaip sakant, jis turi tam tikrq atributines reiksmes kriivi, bet vis dclto islaiko ir valdomojo linksnio, prielinksninis konstrukcijos ar prislietos iodiio formos scmantikq - reiskia vciksmo aplinkybq. Kai pagrindinis ZJ dcmuo yra ncsukonkrctcjqs veiksmo pavadinimas, atributinis atspal- vis biina labai neryikus, pvz.: gv~)lriznsis ligoiziilijc (1ogiSkesnis klausimas kur?, o ne koks gydymnsis?). Nustatant Siy AJ porubius, lcmiamas vaidmuo priklauso paiymineiajam demcniui. Darybiniai ir leksiniai pagrindinio demens poiymiai jtakos ncturi. Atributinis demuo yra apibrtitos lcksincs reiksmes iodis - vietq, laika ir rciskian~as tik tomis iodiiy formomis, kurios gali nusakyti vietq. laikq, t.y. veiksmq reigkiantys N' prisijungia tas patias aplinkybiniy reiksmiu iodiiu formas kaip ir atitinkami vciksmaiodiiai.ll Atributiniai junginiai su vietos reiks111i.s atspalviu. Pagrindinis Sio poriisio AJ dimuo rci,?- kia veiksmq, o priklausomasis - vieta, kuriojc tas veiksmas atlickamas. ErdvCs ativilgiu vciksma apibiidina daiktavardiio kilrnininkas - NF t N' ( tokios sandaros konstrukcijos visai retos, pvz.: s'iinto rrzctr.q higimrr.s,polkiy kilometnf ejimrrs (ir. Labutis, 1975,33), daiktavardiio jnagininkas - N' + Ni (Iitoli atklydo I T I ~ L ~ trinksejimas gruodlr Katil), daiktavardiio 4. Aplinkybiniai santykiai N' + prn,, (Hs nlrit to srnagaus h kg i 111 o 11 e r- t N 11 k II 111y PI a padmi~~iai Katil), C) N' + prni(iiernojinrrrspo sniegu, st~lbtclijinzrrs ties kr~)2kcle), prievei ksmis - N' + Adv (klitin1n.r 2errr~rz. ~inirvrrlrrsis rll~liriklii) Atributiniai junginiai su laiko reiksmks atspal~in. Priklauson~asis kalbamojo porllsio AJ dcmuo rciskia laikq, kuriuo vyksta pagrindiniu dtimcniu pasakytas daiktiikai suvokiainas vciksmas. Atrihutinius laiko santykius rodo daiktavardiio kilrnininkas - NK +N' (Silajotojo Nrrpr~lio ak~s vi-.rrrtlos h111~ol~ilr1o.s l\g kei,rty n a k ti e,r 111 a t!~ 111 r( Vaiig), daiktavardiio galininkas - N + NLBc (Per p rr t i k r i 11 i rn II s rv t ri ir ~~rrlcni-e, bfirla~,o, i~ikirr 1.i.si ltrrlii~ir~i cili~nissririkilioti Sruog). daiktavardiio jnagininkas - N' + N, (,ylrl(jirnrr.s tlin70117is, s~igrjfimos l~n~~illtori~r), prielinksninks konstrukcijos - N' + prn,, (Prisi~nirri tlr~r. iirrrq a t s i t i k i in a i i k fi rl i Itv st 6 s Aput), N' + P ~N:,~ (AS tn~i ntsi1i~ok' ' CSILL 112 i~isq gerq, kui11 trr rnurr ri s i r i s' i 111 q 11 (,I, 11 i,s q ( i I! Vaiig), W+pr N, (pr~111iclirrrtr,s.siigcritl2i~ris), prieveiksmis - N' + Adv (Kas is' to rrr~l\.s/i kcliii~o, kad ircr die~~o l~clrl?jinro LKZ 5) Atributiniai jungiuiai su biitlo reikimks atsp:~lviu. Priklausoinasis Sil! AJ dtmuo parodo, kaip rciikiasi pagrindiniu dtincniu iymimas vcjksmas, t.y. jj apibiidina. Atrihutiniu dkmcniu gnli citi claikt:~v;lrdiio inagininkas - N' + N, (Stiklinaitcp~rrrleJo.sr~i~o k e 1 i a - 1, i 111 r! 1.0 t 11 Katil), tlaiktavardiio vietininkas - N\ + Nl (LIII~~I~I~L.~ LYII~C, cl~io~~iiri~rr~~.v.sri~~l~~~e), prievietininbs - N' + Nll' (Teapsvarsto irpmncs'n iilall, linksninks konstrnkci,jos - N' + prnr(<... >Ankq rei.fkia strrigus Sios Tvaigidis a t s i r ti d i nl a s 2iirojo rri(11or1~~ k(lir~1i~~?irii11(~1r~i11iii~ti tiii-trri,~ irrairrili, rl (I 17g LL j e Krcv), prielinksninks kon~trukci~jos - 11 cj 1.61) L> s F i I! ;<!, 11 c 11 i Krtv), N1 + prn,,< a) N + prnc ( <... > jfpaindirro ty1~i.s i~.l~(rslrrp!ii~- (I"~.ii,r~ti:r~ 1,inr(i,s ig1i.s ~,i.s~i(la kclc; gr~ssnibidijinzas 112 rzrigaros Mikcl). b) (l(r~igr.iil~~.v?ir~ st>)% N> + prn,(llt~~~~i~~~ic~/~~ioli(~i, A- o - a l1 Ibskyrus Siuos atvejus: I) bildo prieveihrmius su prlcs:lga -(l)iii (pi;.:,:.t.irllcrt :irn,r~i(,jcr- gicr?ir\ \t(ri,117c,ji1?1(1\): 2) lii:~io *. I reikimes daiktavardi~u galininkq (plg.: rijo kilorrr~~/r-r~ - Xtlor?ietro ~ I~III~I\). 3 snekanlojoje kalboje ir groiinkjc litrr;tlfirojc rlu\ako~r~~!l~! vielin~nl~! \II N' pasilaiko rik ~.etl;ll-i.~a~s. Jic Lut Las bgtlinyesn~ spaudos, nlokslo kalbai (ir. Vaskelai~C Ol -(IS). 5 c \= r - a l

5 --p - Atrihutiniai veik.snraiodinir( duilitavard2ir! jrrr~gir~iai Attrihrrtiv~ phrases ~vith a verbal rzotrrrs -- s c; j i rn u s s u k rc7 rl j a is visiflzai ilikrrr7liitzoj[ CV), prieveiksmis - N' + AdvI3 ( iiejinzus sl(rptorn, pasakymas juokonz) Atributiniai jrllzgirziai su prie2asties reikimes atspalvizi. Tokinis AJ t711rodor7za yngrinrlir7irr (12- nzerziupa.sn~,to i.eilz.smo yrie2r~stis. Prieiastiniai santykiai reiskiami daikta\.ardiio jnagininku - N' i Ni (leipiinns jrluku, degitnris knr:f- Firr. tnii.irrzas hndu), prielinksnini.mis konstrukcijotilis - N' i prni~(i~c~rkirnris if nuoska~irlos, rzeat- vykirnas dil r.ii)rtil l)rie2as?iq), N' i P~N;,~ (pavt1ui.ir77rrs per tlrve, rrcirlutyrnus per asrrrrts) Atrihlltilziai junginiai SIL tikslo reikinzes atspalviu. A.Jsu W gal; r-ociyti dalykq, pei:rpeiihiz!, riel kurios klrs nors dnrornn, atliekatna rrr te.rinrnn. Pagrindinis tokiq ZJ dcmuo yra susijqs su slinktics, hiisenus pakcitimo scmantiniais prcdikatais. o priklausomasis rciskiamas daiktavardiio kilmininku, bendratimi: Nv i NK (rltijinzas knygos [plg. ateiti knygos]); N. i Ni,,, (k\:ietii71crs~)ietrrllti lpietr!). 5. Ankstcsniuosc (2-4) skyriuose huvo nagrinkjami izj, kuriq pagrindinis dcmuo yra aiskus vciksmo pavadinimas su pricsaga -itnas 1-yr7rtrsli. Pavyzdiiy analizc rodo, jog tia ryskiis subjcktiniui, objektiniai, aplinkybiniai santykiai (pricsagos - iirrn.s/-ynzn.r vcdiniai savo rcikime glri~icliiausiai susijq su paniatiniu vciksmaiodiiu, todkl Eia dominuoja procesiikumas). Konkrc2ios rciksmcs N' (kitu priesagy ir galiiniq vcdiniai) papildo vciksmo rciksmq, sutcikdnmi j:un tam tikrq atspalvi - rczultato, victos, veikijo ir pan. (dominuqja d;iiktiskumas), plg.: isrkr~,it7zas - iklav:\ati, itlr2iniri.s -!tlriis, ~ L L I M ~ J - ~ giiirrlytoja.~, ~ ~ N S d2iovini1ncr.r - r12io1 yklri (ir, Ambrazas: 1993; 20: DLKG IC) ). 2.1 su konkretios reikimks vediniais atributine (nusakomoji) priklausomojo dkmens funkcija vis labia~ stelbia subjektinq, objektin~, aplinkybin~, ir valdymas darosi tik d;~iktavardinis, pvz.: kj orlglies kasykln, rliinii! i~i/i/clis, ir~fi)17~1rrcijri tcl(;fotzri, ~)oil.si.s gcriiltoje, jci neiiiirisime formaliai. logi.<kcsni klausimai kokia kasykla? koks viiliklis? kokia informacija? koks poilsis? (I)ASpr~i,sirncr~rl r17 o I irl o s o kri s skim (nuslopinta subjektine reik31iii.); (2).Jiro.v t~~r.rtc~ll~da1.o riktni r r s I is d 2 1 rl LL k r o.s Bur (nuslopinta okjektine reiksmp); (3) Netrrllc~is 1) o v~ - k i o u 11 6; j e grpo is' Prfisrf Jor7rr.s Cv (nuslopintn iiplinkybinc vietos reiksmo) i4.j su Nv nuo kitu nusakomqj~! ZJ skiriasi tuo, kad Salia pavirsinis apibiidinnmosios rcikimis gilia~~ slypi subjektiniai, objektiniai ar aplinkybiniai santykiai. Ju rciksmi nustatoma pagal atitinkamq ZJ su vciksmabodiiu Analizuojamicsicms ZJ reikiminga p:igrilitlinio dkmens dat-ybinks ypatybks. Silpniausig atributin? rciksmq turi ZJ su grynaisixis vciksm~! pava- dinimnis (pricsagos -irrlri.s/-~lrrzris \~ccliniais). KonkreEios reiks~iics N' slelbia subjektinq, objektinq araplinkybinq reikimy ir stiprina alribulinq (nusakonlqjq) AJ su Nbbiidinga rai5kos jvairovi.. N' sudaro junginius su daugcliu daiktavnrdiio linksni~!. su priclinksninimis konstrukcijomis. hcndratimi. pricvcj ksmiu. Literatura I.Ambrnzas S., 1993, Daiktuvardiiu darybos raicla. Vilnius: Mokslo ir enciklopedij~i I-kla. 2,BuncviEiiiti. I,., 1998, Atributiniu jungini~! samprata, nprasymo galimyhcs ir kai kuric poiyniiai. - Kalbutyra, t. 47(1), DLKG - Dabnrtincs lietuviu kalbos graniatikai Ats. red. V Anibrazns. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy I-kla ,Druktcinis A., I9S4, Propoziciniu santykio veiksmafodiiai ir j~! objekto problcn1n.- Kalhotyra, t. 35(1), IS Jakaiticnb E., 1988, Lcksini scmantika. Vilnius: Mokslas. 6.KPP - Kalhos praktikos patarimai / Sucl. A. Pupkis. Vilnius: Mo~slas, 19S5. 9. i 7.Kcinys St , Bcndrincs lietuvi~! kalhos iodfi~! '5 - V? 5

6 I i ~iuuiy kaiba ir jos iiiorijnk daryba. ~iauliai: su 1-kla. 8.Labutis V., 1975, Kai kurios veiksmaiodiniq daiktavardiiq konstrukcijos su ki1mininku.- Kalbotyra, t. 26 (I), Labutis V., 1979, Semantika ir formy parinkimas aktyvinese, pasyvinese, subjektinese konstrukcijose.- Kalbotyra, t. 30 (I), l0.labutis V., 1998, Lietuviy kalbos sintaksi. Vilnius: VU I-kla. 11.Murmulaitytc D., 1995, Priesagos -has vediniy pateikimas "Dabartines lictuviy kalbos iodyne". -Lituanistica, Nr. 2 (22), 55-67, 12.Tekoriene D., 1977, Daiktavardiio junginiai su bendratimi lictuviq ir anglu kalbosc. - Kalbotyra, t. 28 (3), Valeika L., 1975, Objektiniu sakiniu nominalizacija lietuviy ir anglu kalbosc.- Kalbotyra, t. 27 (1) Valcika L., 1976, Nominalization of subjective sentcnces in Lithuanian and English. - Mokslo kalbos problemos, Nr. 5 (8), VaskelaitL R., 1999, Victininko vartojimas su daiktavardiiais: norma ir vartoscnos po1inkiai.- Kalbos kultiira, sqs , 16.Vitkauskicni: V., 1982, Atributinc bendratis dahartinkje lictuviq ka1bojc.- Kalbotyra, t. 33 (I), IOO saltiniq sutrumpinimai Aput - Juozas Aputis Balt - Juozas BaltuSis Bor - Kazys Boruta Bubn-Vytautas Bubnys Cv - Petras Cvirka Ivan - Jurga tvanauskaite Katil- Marius Katiliikis Krev - Vincas Kreve LKZ - Lietuviy kalbos iodynas. Vilnius, LC) T Myk - Put - Vincas Mykolaitis -Putinas Mikcl - Jonas Mikclinskas Simon - leva Simonaitytc sp - spauda, periodika Sruog - Balys Sruoga SkLm - Antanas ~kema v,~~uul- '-.' Antanas Vaiciulaitis Vaiig - Juozas Tumas - VaiZgantas