III SEKCIJA INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS MOKYME

III SEKCIJA INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS MOKYME

IŠŠŪKIAI MOKYMUI IR INFORMACINIŲ SISTEMŲ MOKYMO TURINYS Antanas Baskas Matematikos ir informatikos institutas Akademijos g. 4, 2600 Vilnius Aptariami projektų MSIS 2000, MOCURIS ir pirmaujančių universitetų informacinių sistemų mokymo turinys ir dirbtinio intelekto pasiekimų iššūkiai ne tik informacinių sistemų mokymui. 1. MSIS Pirmą Association for Computing Machinery (ACM) siūlytą informacinių sistemų (IS) mokymo turinį Lietuvoje bandyta įgyvendinti prieš 30 metų. Aptarsime ACM ir AIS (Association for Information Systems) MSIS 2000 (Master of Science in Information Systems): Model Curriculum and Guidelines for Graduate Degree Programs in Information Systems (http://cis.lentley.edu/msis). MSIS 2000 sudarytojams buvo pristatytos keliasdešimties JAV ir 22 kitų šalių universitetų IS magistrų ruošimo programos. MSIS 2000 paskirtis suteikti pagrindus produktyviam darbui ir nuolatiniam mokymuisi. Joje esminiai veiklą (užsiėmimą) nusakantys gebėjimai, įskaitant kalbėjimo, rašymo, pristatymo gebėjimus; žmonių ir verslo gebėjimus; etikos ir meistriškumo (profesionalumo) yra apjungti. MSIS 2000 sudaro keturios dalys: pagrindai, šerdis, apjungimas, sritys. Pagrinduose dėstomi dalykai priklauso nuo studentų pasiruošimo ir skirti paruošti studentus suprasti šerdies dalykus: 1) duomenų valdymas, 2) analizė, modeliavimas, projektavimas, 3) tinklai, 4) projektų ir keitimų valdymas, 5) IS politika ir strategija. Apjungimo dalies dalykai skirti sintezuoti įvairias technologijas ir idėjas išdėstytas šerdies dalyje ir įgyvendinti sistemą organizacijoje. Sričių dalis taikomųjų sričių reikalavimus tenkinantys dalykai. MSIS paskirtis steigti sekančius gebėjimus, žinias ir vertybes: informacinių sistemų žinių šerdį, IS ir verslo integravimo pagrindus, plačią verslo ir realaus pasaulio perspektyvą, bendravimo, tarpasmeninius ir grupinius įgūdžius, analitinio ir kritinio mąstymo įgūdžius, taikomosios srities įgūdžius, ir paruošti pažangai dabartiniam darbe, vidutinių IS valdymui, verslo analitiku, valdymo konsultantu, sistemų integruotoju, projekto vadovu, sistemų analitiku, projektuotoju, mokslininku, dėstytoju, elektroninės prekybos specialistu. IS ir verslo pagrindų mokymo dalykai tokie: IS pagrindai (pagal IS 97.1), informacinės technologijos (IS 97.5) bei finansų apskaita, marketingas, organizacinė veikla. MSIS 2000 integravimo dalyje išskirti trys lygiai: žinybos, IS funkcijų ir IS technologijų. Žinybos integracijos dalykų paskirtis suvokti firmą visumoje kartu su jos tiekėjais ir vartotojais bei procesų, funkcijų visumas pakankamas veiklos reikmėms. 81

A.Baskas IS funkcijų integracijos dalykai skirti: projektuoti IS organizacinius procesus, įvertinti atsirandančių technologijų įtaką, nustatyti reikalingus specialistus ir valdymo metodus, naudoti metodus matuoti IS reikšmę. IS technologijų integracijos dalykai skirti: įvertinti ir parinkti siūlomas architektūras, platformas, įvertinti standartus, įvertinti tiekėjų, gamintojų strategijas. Sričių dalyje įvardinta penkiolika specializacijų. MSIS 2000 kiekvienai sričiai nurodyta po keturis dalykus, kurių įsisavinimas suteikia atitinkamos srities specializaciją. MSIS 2000 mokymosi apimtys paskirstytos taip: IS pagrindai 9 12 vienetų, veiklos (verslo) pagrindai 9, IS šerdis 15, apjungimas 3, specializacija 12. 2. MOCURIS MOCURIS (Modern Curriculum in Information Systems at Master Level) yra Sokrates/Erasmus CDA projektas. (Kontrakto numeris 69077-IC-1-98-1-LT-ERASMUS-CDA-2). Jis paskirtas sudaryti Informatikos magistro orientuoto į informacines sistemas mokymo programą atliepiančią laiko iššūkiams. Aptarsime MOCURIS Reikalavimų specifikaciją, 2001, versija 17.1, 1 77 p. MOCURIS pagrindu paimta klasikinė mokymo paradigma bendras teorinis mokymas, išskiriant specializacijas nusakančius disciplinų modulius. Daugeliui universitetų ji nauja tuo, kad 1) teoriniuose pagrinduose įtraukta tik labiausiai su specialybe susijusios matematikos sritys ir 2) apjungiama informacinių sistemų esmė, jų sudarymas, valdymas ir tarpdisciplininiai ryšiai. MOCURIS projektuojamas universitetų projekto dalyvių poreikių tenkinimui, bet abejotina, kad tam nereikalinga ir precedentinio mokymo paradigmos pagrindu sudarytas mokymo turinys. Projekto reikalavimas, kad MOCURIS turi remtis tipine dalyvaujančių projekte universitetų mokymo struktūra, priimtinas su sąlyga, kad ta struktūra tinkamai sprendžia specialybei bent artimiausius penkis metus keliamus reikalavimus. Pagrindinis MOCURIS tikslas atsižvelgti į iššūkius mokymui, sąlygotus kompiuterinių sistemų panaudojimo plitimo ir ypač žiniomis grįstų sistemų keliamos revoliucijos įvairiausioms anksčiau tik žmogaus veikloms. Pateiktomis dėstytinomis disciplinomis ir jų temomis (moduliais) sprendžiami šio iššūkio uždaviniai, bet kaip gerai jie sprendžiami įvertinti įmanoma tik ekspertiškai. Kompiuteriniai repetitoriai, mašinos mokymasis mokytis ir tam tinkami disciplinų aprašymai sudaro prielaidas ateityje įvertinti mokymo planų atitikimą jų tikslams ne tik ekspertiniais būdais, bet ir eksperimentais nelaukiant, kol paaiškės absolventų tinkamumas darbe. MOCURIS reikalavimas, kad universitetas formuotų motyvaciją siekti karjeros, mokytis visą gyvenimą, nesiderina su supratimu, kad šiems dalykams pagrindai dedami pirmaisiais gyvenimo metais ir jau vidurinių mokyklų mokymosi programos į tai atsižvelgia. Dokumente nurodoma, kad MOCURIS klausytojais (studentais) bus šios specialybės bakalaurai, anksčiau baigę šią specialybę ir asmenys siekiantys pakeisti specializaciją. Regis, kad jiems visiems reikalingi skirtingi paruošiamieji kursai, kad galėtų suprasti MOCURIS kursus, bet šių reikalavimų projekte nesutikau. Taip pat kaip ir kokiu nuoseklumu dėstyti MOCURIS kursų modulius. MOCURIS problemų sprendimo žinias papildyčiau problemų numatymo, suvokimo ir problemų nusakymo (formulavimo) žiniomis. Inovacijų teoriją papildyčiau ar pakeisčiau inovacijų praktika. Informatikos ir kitų disciplinų ryšiui aiškinti pateiktos disciplinos Filosofinės ir tarpdisciplinarinės informatikos pasekmės temos moduliai Filosofiniai informatikos ir žinių aspektai, Filosofiniai saviorganizuojančių sistemų aspektai, Proto filosofija kažin ar rekomenduotinos visoms specializacijoms, kaip tai nurodyta dokumente. Kaip reikalavimas pateiktas modulio aprašymo struktūrizuotas pavyzdys. Tačiau nėra reikalavimų aprašyti modulius pagal kompiuterinių mokymo sistemų reikalavimus. 82

Iššūkiai mokymui ir informacinių sistemų mokymo turinys Profesijos planavimui nurodyta, kokie moduliai kokiai specializacijai skirti, reikalaujama nurodyti modulio aprašyme, kas turi būti išmokta prieš studijuojant duoto modulio turinį. MOCURIS reikalavimų įgyvendinimas esminiai pagerintų daugelio universitetų išleidžiamų absolventų kokybę informatikos srityje. Didžiausią įtaką tam turėtų disciplinos Informatikos inžinerijos pagrindų moduliai Sistemų inžinerija, Verslo ir įmonių inžinerija, Informacinių sistemų inžinerija, Žinių inžinerija, Agentų technologijos. Reikėtų daugiau dėmesio skirti precedentiniam mokymui bei mokymui, naudojant kompiuterines mokymo sistemas ir iš to sekantiems reikalavimams modulių aprašymui. 3. Universitetų topas Pagal specialybę MIS (Management Information Systems) 2001 m. reitinguotų 33 JAV universitetų priekyje MIT (Massachusetts Institute of Technology, Sloan), CMU (Carnegie Mellon University, PA), UTA (University of Texas Austin, McCombs), UA (University of Arizona, Eller), SU (Stamford University, CA). Skirtinguose universitetuose MIS specialybės pavadinimai ir mokymo turiniai skirtingi, nors ACM (Association for Computing Machiney) nuo 1969 m. kas keli metai skelbia informacinių sistemų (IS) mokymo turinius (programas), apibendrinančius dešimčių universitetų atitinkamo laikotarpio lygį ruošiant informacinių sistemų bakalaurus, magistrus ir daktarus. Pirmaujantis pagal MIS specialybę MIT ją įvardijo ITBT (Information Technology and Business Transformation). Antras reitinge CMU MIS specialybę įvardijo MISM (Master of Information Systems Management). Tiek ITBT, tiek MISM mokyme akcentuojama ne paskaitos, bet seminarai, projektai. Šių seminarų ir projektų vadovais kviečiami atitinkamų sričių praktikai, kurių Lietuvoje atlyginimai žymiai didesni negu profesorių. Tačiau akcentas mokymo programose praktinių problemų sprendimas, studentams dalyvaujant minėtuose seminaruose ir projektuose, regis daugiausia padėjo universitetams gauti aukščiausius vertinimus pagal MIS specialistų ruošimą. ITBT mokymo turinyje įvardijamos ne aplamai taikomosios sistemos, o tik žiniomis grįstos, elektroninė komercija eina kartu su elektroniniu marketingu. Pas mus daugelis nesupranta, kad marketingas yra komercijos pagrindas, kad rinkų paieška daug kur vykdoma naudojant žiniomis grįstas internetines sistemas. Žiniomis grįstos dirbtinio intelekto pasiekimus naudojančios sistemos plinta įvairiose srityse, priima sprendimus, kuriuos anksčiau tegalėjo daryti žmogus. 4. Iššūkiai mokymui Kompiuterių, jų tinklų ir ypač dirbtinio intelekto pasiekimų panaudojimas esminiai keičia šimtmečiais nekitusias veiklas, tarp jų ir mokymą, mokymąsi [1]. Pagal atliekamas funkcijas kompiuterių panaudojimas mokyme skirstomas į 1) mokomo dalyko turinio pristatymo sistemas, 2) mokomo dalyko valdymo sistemas, 3) mokymo valdymo sistemas (MVS). Liverpulio (Liverpool) universitetas naudodamas pirmas sistemas per atstumą (on-line) ruošia informacinių technologijų bakalaurus ir magistrus pagal programą: Objektinis programavimas ir projektavimas naudojant C++, Interneto programavimas, Duomenų bazės, Programinės įrangos inžinerija, Dirbtinis intelektas, IT taikymai. Kiekvienam išvardintam dalykui skiriama po 15 kreditinių vienetų, mokymo trukmė priklauso nuo studentų gebėjimų ir dažniausiai būna nuo 12 iki 18 mėnesių. Didžiausią iššūkį šimtmečiais nekitusiam mokymui kelia mokymo valdymo kompiuterinės sistemos. Jų galimybės sekančios. Sistema sudaro individualius mokymo planus. Ji padeda besimokančiam rasti tinkamiausią jam mokymosi nuoseklumą. Sistema nusako sekantį uždavinį ar temą, kurią reikia mokytis. Sistema analizuoja besimokančio sprendimus. Ji nurodo ne tik, ar besimokančio sprendimas teisingas, bet kuo neteisingas ar nepilnas ir kokių žinių trūkumas sąlygojo klaidą. Sistema padeda spręsti problemas. Sekdama besimokančio veiksmus, supranta jį ir naudoja šį supratimą teikti jam patarimus. Sistema padeda spręsti naujas problemas, nurodydama pavyzdžius iš ankstesnio patyrimo, siūlydama besimokančiam labiausiai susietus atvejus (anksčiau jam paaiškintus pavyzdžius ar jo išspręstas problemas). Sistema prisitaikančiai pateikia žinias pagal besimokančio tikslus, žinojimą ir kitą informaciją, saugomą besimokančio modelyje, kuris rodo, ką besimokantis jau žino, moka. Sistema palaiko bendradarbiavimą, naudodama žinias apie skirtingus jos vartotojus. Taip parenkamos bendradarbiavimo grupės spręsti problemą ar labiausiai ją išmanantis. 83

A.Baskas Peter Brusilovsky [2] nurodo, kuriose sistemose, kurios iš nurodytų galimybių įgyvendintos. Mokomų dalykų (kursų) aprašymas darbo imlus, todėl sudarytos sistemos, kurios išplečia mokymo dalyko valdymo (antros grupės) sistemas iki trečios su atitinkamomis minėtomis galimybėmis. Viena iš tokių praplečiančių sistemų yra ABITS [3]. Joje mokomoji medžiaga organizuota mokomaisiais objektais Web perduodamais vienetais. Jie indeksuoti taip, kad ABITS žinotų, apie ką kiekvienas iš jų ir kaip jis gali būti panaudotas mokyme. Tam panaudotas IEEE LTSC Learning Object Metadata (LOM) standartas. Pagal besimokančio veiksmus ABITS nustato pažinimo būseną ir mokymosi preferencijas (suvokimo galimybes, kokią medžiagą besimokantis geriau suvokia). Pažinimo būsena reiškia besimokančio žinių lygį apie kiekvieną mokomojo dalyko konceptą. Kai besimokantis teisingai atsako ar išsprendžia, tuomet jo pažinimo būsena sistemoje didėja. Besimokančiojo preferencijos įvertinamos, naudojant IEEE metaduomenų kategorijas: formatas (tekstas, paveikslas, slaidas, hipertekstas, video klipas, modeliavimas, virtuali realybė), priėjimas (induktyvus, deduktyvus, tiriamasis), interaktyvumo lygis, semantinis tankumas, sunkumas. ABITS vykdo mokymo plano sudarymą, kadangi tuos pačius dalykus skirtingi besimokantys greičiau išmoksta, ilgiau neužmiršta, kai mokymo planas sudarytas atsižvelgiant į jų žinių lygius ir mokymosi preferencijas. J. Beck, B. Woolf, C. Beal [4] sudarė ADVISOR: dviejų dalių mašinos mokymosi architektūrą (MMA) skirtą MVS. Šios architektūros paskirtis: apjungti MVS samprotavimus, įgalinti mokymosi tikslų tipizaciją ir palengvinti MVS tobulinimą. Pirma MMA dalis atsakinga už mokymosi modelį: kaip mokinys (studentas) naudoja MVS. Antra MMA dalis vadovaujasi šiuo studento elgesio modeliu ir tikslu, nusakančiu pageidaujamą mokymosi paskirtį. Ši MMA dalis sudaro mokymosi politiką (planą), kuri atitinka nusakytą mokymosi tikslą. ADVISOR įvertintas su realiais studentais, kas parodė, kad jis sėkmingai mokosi kaip mokyti, siekiant nustatytos mokymosi paskirties. Mašinos mokymasis naudingas būdas automatizuojant žinių inžinerijos uždavinius ir didinant dirbtinio intelekto pritaikomumą ne tik pedagogikos srityje. Mašinos mokymasis tikimasi padės patikslinti, ko ir kaip mokyti darželyje, mokykloje, universitete. Dabar tai dažnai apsprendžia tradicijos, pažinimo ir pedagoginės teorijos, kurios ne visuomet visapusiškai įvertintos, o tuo labiau nėra atsižvelgusios į plintantį internetinį mokymąsi. 5. Išvados Projektai MSIS ir MOCURIS nepakankamą dėmesį skyrė kompiuterinių sistemų iššūkiams mokymui ir iš to kylantiems reikalavimams mokymo turiniui bei dalykų aprašymui. Universitetų reitingavimas ir darbai kompiuterinių mokymo valdymo sistemų srityje rodo, kad bent jau techniniuose universitetuose mažės paskaitų ir didės projektais grįstas mokymas. Dirbtinio intelekto pasiekimai įgalina pereiti nuo mokymo spræsti uždavinius, problemas prie mokymosi pagal pavyzdžius, o bendrųjų žinių spragas užpildyti, kreipiantis į reikiamos srities intelektualų kompiuterinį repetitorių (mokymo valdymo sistemą). Literatūros sąrašas [1] A. Baskas. Elektroninių žinių visuomenė. Informacijos mokslai. Vilniaus universiteto leidykla, 2001, t.18, p. 93-96. [2] P. Brusilovsky. Adaptive Educational Systems on the World-Wide-Web: A Review of Available Technologies //plb@cs.cmu.edu. [3] N. Capuano, M. Marsella, S. Salero. ABITS: An Agent Based Intelligent Tutoring System for Distance Learning // http://virtcampus.cl-ki.uni-osnabrueck.de/its-2000/paper/capuano/ws2-paper-3.htm. [4] J. Beck., B. Woolf, C. Beal. ADVISOR: A Machine Learning Architecture for Intelligent Tutor Construction // {beck,bev}@cs.umass.edu. Summary Paper discusses 1) MSIS 2000 (Master of Sciense in Information Systems) Model Curriculum, 2) MOCURIS (Modern Curriculum in Information Systems at Master level) Sokrates/Erasmus CDA project, 3) Educational Systems on the World-Wide-Web features, 4) ABITS: An Agent Based Intelligent Tutoring System for Distance learning and 5) ADVISOR: A machine learning architecture for intelligent tutor construction. 84

TEMINIO ŽODYNO PROGRAMA Bronislovas Burgis, Laima Kalvaitienė, Mykolas Juraitis Kauno technologijos universitetas K. Donelaičio g. 73, Kaunas Pristatoma originali žodyno programa asmeniniams kompiuteriams, dirbanti Windows sistemoje. Per trejus metus nuo pradinės žodyno programos versijos sukūrimo parduota daugiau kaip 1000 šios originalios mokymo priemonės kopijų, išleistos su ja pateikiamos knygos Teminis anglų lietuvių ir lietuvių anglų kalbų žodynas bei Attractive English. Pagrindiniai šios programos privalumai: a) programa tinkama bet kurių dviejų kalbų žodynams sukurti; b) patogu, kai žodžiai suskirstyti į katalogus ir pakatalogius pagal temas; c) vartotojas pats gali sudaryti, keisti, papildyti žodyną, spausdinti bet kurį katalogą, jungti kelių žmonių sukurtus žodynus į vieną. 1. Programos paskirtis Knygų pavidalo žodynai nepatogūs dėl dviejų priežasčių: nedidelės apimties žodyne dažnai nėra ieškomo žodžio, dideli žodynai brangūs, žodžio paieška užtrunka, dideliame žodyne yra daug konkrečiam vartotojui nereikalingų žodžių; žodžių išdėstymas abėcėlės tvarka nepatogus studijuojant konkrečią užsienio kalbos sritį, sunkiai randami sinonimai, sunkiau įsimenami vienos temos žodžiai. Šiuo metu sparčiai plinta kompiuteriniai žodynai (LED, Alkonas, Tildės biuras ir kt.). Jie gerokai paspartina žodžių paieška, patogūs kompiuteriu rengiant bei skaitant tekstus, tačiau yra brangūs ir nelankstūs vartotojas turi nedaug galimybių keisti, savo nuožiūra tvarkyti žodyną. Įvertinus spausdintų ir kompiuterinių žodynų trūkumus, prieš trejus metus buvo sukurta originali teminio žodyno programa. Pasirinktas kitoks nei įprasta kompiuterinio žodyno kūrimo būdas ne turimam žodynui sukurta programinė terpė, o sukurta programinė struktūra, kurią galima užpildyti dviejų pasirinktų kalbų bet kokio dydžio teminiu žodynu. Programa yra ne tiek parengtas žodynas, kiek mokymosi ir darbo, aktyvių veiksmų su žodynu priemonė. Turėdamas pradinę žodyno bazę, kiekvienas vartotojas gali sukurti būtent jam tinkamiausią žodyną: patogiai sugrupuoti žodžius, pašalinti nereikalingas temas ir žodžius, įrašyti naujų. 2. Programos struktūra Teminio žodyno programa yra labai kompaktiška drauge su maždaug 7000 įrašų (žodžių ir frazių) baze užima apie 800 KB vietos diskelyje. Tai patogu platinant žodyno programą su jai skirtomis knygomis. Kompiuterio ekrane vartotojas mato įprastą Windows programoms vaizdą: meniu eilutę, slinkties juostas, tekstų ir paieškos langus. Viename lange pateikiama žodyno katalogų (temų medžio) struktūra, sudaryta kaip asmeninio kompiuterio bylų katalogų struktūra. Kitame lange matomas pasirinktos temos žodynas. Aktyviam darbui su žodynu skirti žodžio paieškos ir temos ar žodžio įrašymo langai. Kiekvienam žodyno įrašui (straipsniui) skirti keturi laukai. Pirmajame rašomas žodis ta kalba, iš kurios verčiama. Antrajame lauke galima, tačiau nebūtina, parašyti verčiamo žodžio komentarus (nurodyti kontekstą, patikslinti reikšmę ir kt.). Trečiajame lauke rašomas žodžio vertimas viena ar kelios reikšmės. Ketvirtajame lauke galima, tačiau nebūtina, rašyti vertimo komentarus (sinonimus, vartojimo taisykles ir kt.). Programa leidžia sujungti ( sulieti ) du žodynus į vieną. Tai reiškia, jog galima sukurti naują žodyną, kuriame bus visos temos bei žodžiai, esantys bent viename iš dviejų suliejamų žodynų. Jei ta pati tema yra abiejuose žodynuose, naujajame žodyne bus tik viena tokia tema. Jei tas pats žodis yra abiejuose žodynuose, programa paklaus, ar tą žodį įterpti (jei menių punktas Konfigūracija / Klausti / Ar įterpti esantį nepažymėtas varnele, užklausa nepateikiama). Atsakius taip, abu žodžiai bus naujajame žodyne. Sujungti žodynus galima atlikti tokiu būdu: pasirinkti vieną žodyną ir atversti jį (meniu punktas Žodynas / Atversti ); pasirinkti meniu punktą Žodynas / Sulieti ; bylos pasirinkimo dialogo lange pasirinkti kitą žodyną ir paspausti mygtuką Open. Žodynai bus sulieti į naują bylą, turinčią tokį pat vardą kaip pirmasis žodynas. 85

3. Pagrindiniai veiksmai su žodyno programa B.Burgis, L.Kalvaitienė, M.Juraitis Pateikiame pagrindinių veiksmų su žodyno programa apžvalgą, kuri atskleidžia programos galimybes ir pritaikymo sritis. 3.1. Kaip sukurti naują žodyną? (Meniu punktas Žodynas / Naujas", klavišai Ctrl+N ). Reikia užpildyti pateikiamo dialogo laukelius. Į laukelį Bylos vardas įrašyti bylos, kurioje bus saugomas žodynas, vardą (vardo priesaga nebūtina programa ją sukurs automatiškai). Į laukelį Komentaras galima įrašyti komentarą (jis nebūtinas, tačiau pravers turint kelis tų pačių kalbų žodynus), kuris bus matomas pagrindinio lango laukelyje Statistika. Į laukelį Autorius įrašyti žodyno autoriaus vardą, į laukelius Kalbos (pirma / antra) įrašyti kalbų pavadinimus, pavyzdžiui, į pirmąjį lietuvių, į antrąjį anglų. Paskui paspausti mygtuką Sukurti. 3.2. Kaip paimti žodyną iš disko? (Meniu punktas Žodynas / Atversti, klavišai Ctrl+O ). Ši programa leidžia naudoti kelis žodynus (tačiau ne vienu metu). Norint atversti kitą diske įrašytą žodyną, reikia pasirinkti šį meniu punktą. Pasirodžiusiame bylos pasirinkimo dialoge reikia nurodyti bylą, kurioje yra norimas žodynas, ir paspausti mygtuką Open. 3.3. Kaip įrašyti žodyną į diską? (Meniu punktas Žodynas / Išsaugoti arba Žodynas / Išsaugoti kaip..., klavišai Ctrl+S ). Pakeistą žodyną galima išsaugoti diske. Meniu punkto Žodynas / Išsaugoti kaip... dialogo laukelyje File name reikia nurodyti bylos vardą, o laukelyje Save as type pasirinkti bylos tipą. Tipas Dictionary data file tai diske saugomo žodyno tipas, o tipas Rich text format reikalingas pasirinktai (pažymėtai) temai spausdinti. 3.4. Kaip apversti žodyną? (Meniu punktas Žodynas / Apversti, klavišai Ctrl+R ). Pasirinkus šį meniu punktą, pakeičiama kalba, iš kurios verčiama. Pavyzdžiui, jei buvo lietuvių anglų kalbų žodynas, tai po šios operacijos (žodyno apvertimo ) pasirodys anglų lietuvių kalbų žodynas. 3.5. Kaip įterpti naują žodį? (Meniu punktas Redaguoti / Žodį / Įterpti, klavišas Shift+Ctrl+Ins ). Pasirinkus šį meniu punktą ir užpildžius pateikto dialogo laukelius, į žodyną įterpiamas naujas žodis. Laukelyje Temos paieška reikia parašyti temos, į kurią norima įterpti žodį, vardą. Programa automatiškai ieškos artimiausios įvestajai temos ir ją pažymės. Sukurtas žodis bus įterptas į pažymėtą temą, todėl ieškoti temos užpildant laukelį Temos paieška nebūtina, jei prieš tai pažymėta reikiama tema. Jei žodyne jau yra įterpiamas žodis (ir meniu punktas Konfigūracija / Klausti / Ar įterpti esantį pažymėtas varnele), programa praneš apie tai bei parodys, kurioje temoje yra tas žodis. 3.6. Kaip įterpti naują temą? (Meniu punktas Redaguoti / Temą / Įterpti, klavišai Shift+Alt+Ins ). Pasirinkus šį meniu punktą ir užpildžius pateikto dialogo laukelius, į žodyną įterpiama nauja tema. Laukelyje Temos pavadinimas reikia rašyti temos pavadinimą abiem kalbomis. Jei prie laukelio Įterpti kaip nagrinėjamos temos potemę pažymėtas kryžiukas, naujoji tema bus potemė tos temos, kuri naujos temos kūrimo metu yra pažymėta. Priešingu atveju naujoji tema bus tokio pat hierarchijos lygmens kaip pažymėtoji ir bus įterpta po jos. 3.7. Kaip redaguoti žodį? (Meniu punktas Redaguoti / Žodį / Redaguoti, klavišai Shift+Ctrl+Enter ). Pasirinkus šį meniu punktą, pasirodo dialogo langelis, kuriame galima pakeisti žodyne esantį žodį ir jo vertimą bei komentarus. 86

Teminio žodyno programa 3.8. Kaip redaguoti temą? (Meniu punktas Redaguoti / Temą / Redaguoti, klavišai Shift+Alt+Enter ). Redaguoti galima tik temos pavadinimą abiem kalbomis, o laukelis Įterpti kaip nagrinėjamos temos potemę bus neaktyvus. Norint pakeisti temos padėtį kitų temų atžvilgiu, galima pele (laikant nuspaudus kairįjį pelės klavišą) nuvilkti ir palikti ( drag and drop ) temą į kitą vietą. Šiai operacijai atlikti nereikia iškviesti temos redagavimo dialogo. Velkant temą automatiškai pažymima tema, virš kurios yra velkamoji. Numetus temą pasirodo meniu, kuriame galima pasirinkti, kaip įterpti atvilktąją temą: kaip pažymėtosios potemę ar kaip savarankišką temą. Pasirinkus meniu punktą Nutraukti, atsisakoma atlikti temos padėties pakeitimo operaciją. 3.9. Kaip žodyne rasti žodį? Ieškomą žodį reikia rašyti laukelyje Žodžio paieška. Kompiuteris automatiškai ieškos žodžio ir, jį radęs, parodys langelyje Vertimas. Temą, kuriai priklauso rastas žodis, galima pamatyti pasirinkus meniu punktą Surasti / Išrinkti arba paspaudus klavišų derinį Ctrl+I. Jei žymekliui esant paieškos laukelyje paspaudžiamas klavišas Enter, programa ieško kito žodžio, kuris prasideda įvestu fragmentu. Kai bus rasti ir parodyti visi žodžiai, prasidedantys įvestuoju fragmentu, programa ieškos to fragmento visame žodyne, nesvarbu, ar tas fragmentas yra žodžio pradžioje, viduryje ar komentaruose. 3.10. Kaip pakeisti šriftą? (Meniu punktas Konfigūracija / Šriftas ). Galima pakeisti žodyno šriftą: dydį, spalvą, stilių (normalus, pasviręs, paryškintas) bei kitus parametrus. Pasirinktu šriftu bus rašomos temos, žodžiai, ieškomasis žodis (laukelyje Žodžio paieška ) bei jo vertimas. Taip pat tokiu šriftu bus spausdinamas žodynas. Parinktas šriftas išliks ir kitą kartą vykdant programą. 3.11. Kaip išspausdinti žodyną? Programoje yra priemonių žodynui arba jo daliai išspausdinti. Norint išspausdinti žodyną, reikia pasirinkti kalbą (pavyzdžiui, lietuvių anglų) ir temą. Meniu punkto Žodynas / Išsaugoti kaip... pateikto dialogo laukelyje Save as type reikia pasirinkti Rich text format, parašyti bylos vardą ir paspausti mygtuką Save. Pasirodys Išsaugoti šaką dialogas, kurio laukelius užpildžius ir paspaudus mygtuką OK žodynas ar jo dalis (šaka) bus įrašyta į bylą Rich text formatu (priesaga.rtf ). *.rtf bylas galima tvarkyti dauguma teksto redaktorių (pavyzdžiui, Microsoft Word, WordPad ). Iš pasirinktos tekstų redagavimo programos galima išspausdinti žodyną. 3.12. Kas yra nebaigti žodžiai? (Meniu punktas Redaguoti / Nebaigtus žodžius ). Šis meniu punktas pasiekiamas tik tuomet, kai prie meniu punkto Konfigūracija / Nebaigti žodžiai pažymėta varnelė. Kai šis meniu punktas pažymėtas, programa leidžia įvesti tik dalį duomenų apie į žodyną įterpiamą žodžį (pavyzdžiui, tik lietuvišką žodį be vertimo). Pasirinkus meniu punktą Redaguoti / Nebaigtus žodžius, pasirodo dialogo langas, kuriame yra visų žodyne esančių nebaigtų žodžių sąrašas. Paspaudus mygtuką Redaguoti, atveriamas žodžio redagavimo dialogas. Užpildžius trūkstamus laukelius ir paspaudus klavišą Enter, žodis pašalinamas iš nebaigtų žodžių sąrašo. 4. Kitos galimybės Redaguojant žodyną, galima naudoti daugelyje programų įprastas operacijas: Perkelti ( Cut ), Kopijuoti ( Copy ) ir Įterpti ( Paste ). Perkelti žodį iš vienos temos į kitą galima pele nuvilkti ir palikti. Tą patį galima daryti ir su temomis. Laikinosios saugyklos ( clipboard ), kurioje saugomi operacijų Perkelti, Kopijuoti ir Įterpti duomenys, turinys nesunaikinamas iškvietus kitą žodyną, todėl galima perkelti arba kopijuoti žodžius iš vieno žodyno į kitą. Temų ir žodžių laukeliuose paspaudus dešinįjį pelės klavišą, iškviečiami Pop up tipo meniu, kuriuose yra dažniausiai atliekamos operacijos su temomis bei žodžiais. Skaitant ar rašant tekstus kokia nors kita programa, patogu naudotis meniu punktais Konfigūracija / Visada viršuje bei Konfigūracija / Versti iš saugyklos. Kai prie pirmojo iš jų pažymėta varnelė, žodyno langas bus matomas virš visų kitų langų, neatsižvelgiant į tai, ar jis aktyvus, ar ne. Jei prie antrojo bus pažymėta varnelė, kompiuteris automatiškai tikrins, ar laikinojoje saugykloje ( clipboard ) yra koks nors žodis (tekstas), ir radęs jį išvers. 87

B.Burgis, L.Kalvaitienė, M.Juraitis Taigi dirbdami, pavyzdžiui, su teksto redaktoriumi Word, pažymėję kokį nors žodį ir nukopijavę jį į laikinają saugyklą, automatiškai pamatysite to žodžio vertimą žodyno lange. Baigus darbą su programa ir vėl pradėjus naują darbą, atverčiamas žodynas, kuris buvo vėliausiai naudotas. Programa taip pat įsimena lango statusą (minimizuotas, maksimizuotas), dydį, poziciją ekrane, pasirinktą šriftą, žodžių / temų rašymo stilių bei kitus parametrus, kurių reikšmės nustatomos meniu punktu Konfigūracija. Programą Teminis žodynas galima naudoti kompiuteryje su Microsoft Windows 95 ir naujesne operacijų sistema. Turi būti apie 1 MB laisvos vietos diske (priklauso nuo žodynų ir žodžių skaičiaus). Programa leidžia sukurti kiek norima žodynų. 5. Praktinis programos taikymas Pirmoji programos versija su maždaug 3500 įrašų duomenų baze buvo panaudota išleidžiant teminio žodyno knygą [1]. Patobulinta programa su praplėsta duomenų baze pateikiama su originaliu vadovėliu Attractive English [2]. Vadovėlis skirtas gimnazijų vyresniųjų klasių moksleiviams, studentams ir besimokantiems anglų kalbos savarankiškai. Knygą sudaro šešiasdešimt keturi moduliai, kiekviename modulyje yra būtini kalbai lavinti skyriai: tekstai skaityti, gramatika, pratimai, testai ir kt. Pagal knygos struktūrą sudarytas ir teminis kompiuterinis žodynas. Labai patogu kiekvieno modulio ir jo skyrių žodynėlius turėti atskirai, visų į žodyną įtrauktų žodžių ieškoti vieninga paieškos sistema. Po keliasdešimt žodyno programos licencijų įsigijo Klaipėdos alaus darykla Švyturys, Vilniaus skrydžių valdymo centras ir kitos organizacijos. Panaudodami žodyno programą Romas ir Emilija Sakadolskiai iš Vašingtono sukūrė neuromokslų terminų žodyną. Programą noriai naudoja kelios dešimtys anglų kalbos mokytojų. Už žodyno programą studentui Mykolui Juraičiui paskirta Lietuvos Mokslų akademijos premija. Literatūros sąrašas [1] B. Burgis, M. Juraitis, L. Kalvaitienė. Teminis lietuvių anglų ir anglų lietuvių kalbų žodynas. Knyga ir kompiuterio programa. Naujasis lankas, 1999 m., 184 p. [2] B. Burgis, L.Kalvaitienė, R. Ambultienė ir kt. Attractive English. Naujasis lankas, 2001 m., 704 p. Summary An original dictionary programme is presented for personal computers. Since its publication in 1999 it has sold over 1000 copies. This dictionary is obtainable both as a computer programme and a book Thematic English Lithuanian and Lithuanian English Dictionary. In 2001 a textbook Attractive English for gymnasium students was published, the same thematic dictionary programme enclosed. The programme has many advantages. The main of them are the following ones: 1) it is possible to create any two language dictionary; 2) it is convenient when words are classified into catalogues and subcatalogues according to themes; 3) a user can himself compile, change, add, print any catalogue, join newly created dictionaries and so on. It is a very useful dictionary for both teachers and learners due to its simplicity and convenience. 88

ELEKTRONINIO VERSLO STUDIJOS Audronė Janavičiūtė KTU Informatikos fakultetas, Organizacijų kompiuterinių sistemų laboratorija Studentų g. 50-215, LT-3031 Kaunas Elektroninis verslas, elektroninė komercija tai naujos sritys, kuriose turi orientuotis kolegijų ir aukštųjų mokyklų absolventai. Čia pristatomi šių sričių studijų aspektai, patirtis, reikalavimai absolventų žinioms. Elektroninio verslo specialisto (čia: informatiko, sugebančio kurti elektroninio verslo vartotojo programas) bazinės žinios yra duomenų bazės, internetinio programavimo technologijos, elektroninio marketingo ir teisinės (orientuotos į duomenų apsaugą) žinios. Žinias apie duomenų bazes bei programavimo technologijas studentas įgyja jau pirmaisiais-trečiaisiais studijų metais. Tuo tarpu marketingas bei teisinės žinios turėtų ateiti klausant elektroninio verslo kursą arba kitus specialius studento pasirinktus kursus. Išnagrinėjus naujausių metodinių priemonių ir kursų programų medžiagą matyti, kad žinios elektroniniam verslui galėtų būti išdėstomos per šias kelias pagrindines temas. Prie šių temų pateikti moduliai, kuriuose studentas turėtų įgyti elektroniniam verslui reikalingas žinias ir kurie klausomi bakalauro studijose. Internetas, internetinės technologijos ir technika. Kompiuterių struktūros ir programavimo įvadas, Kompiuterių tinklai, Telekomunikacijų tinklai. Čia studentas gauna bazines žinias apie kompiuterių programinę ir techninę įrangas, apie tinklų jungimo technologijas ir komunikacijų protokolus, apie informacijos perdavimo sistemas, pasaulinio telekomunikacijų tinklo struktūrą, radijo ryšio, ISDN ir plačiajuosčius tinklus. Šiuose moduliuose elektroninio verslo specialistas turi papildomai gauti žinias apie programinę įrangą, skirtą interneto vartotojo programoms kurti, bei techninę įrangą reikalingą elektroniniam verslui realizuoti (bevieliai įrenginiai). Saugumas. Kompiuterių tinklai. Čia studentas gauna žinias apie tinklų jungimo technologijas ir komunikacijų protokolus. Papildomai reikalingos žinios apie duomenų persiuntimo saugumą. Elektroninės parduotuvės kūrimas. Kompiuterių struktūros ir programavimo įvadas, Duomenų bazės, Tinklinis programavimas, Organizacijų sistemos, Organizacijų sistemų projektavimas. Programavimas, duomenų bazės, organizacinės sistemos. Turint omenyje elektroninio verslo specialisto rengimą, reikia atkreipti dėmesį į programavimą Java kalba, internetinių duomenų bazių valdymą, organizacijos prekybines operacijas per internetą. Visos kitos žinios turėtų būti gaunamos elektroninio verslo modulį. Elektroninio verslo samprata. Pagrindinė elektroninio verslo tema, kurioje supažindinama su įvairiais elektroninio verslo idėja, modeliais, kūrimo technologijomis. Elektroninis marketingas. Marketingo pagrindai ir elektroninio marketingo specifika. Atsiskaitymai. Atsikaitymų internete už prekes ir paslaugas būdai, internetinės bankininkystės idėjos. Kriptografija ir skaitmeninis parašas. Tinklalapių ir elektroninės parduotuvės kūrimas. Elektroninės parduotuvės kūrimo technologijos. Pasirinkus vieną iš jų kuriama elektroninė parduotuvė, kurią sudaro kliento dalis, serverio dalis ir duomenų bazė. Kaip parodė dviejų metų dėstymo patirtis elektroninio verslo modulio temoms: elektroninio verslo samprata, elektroninis marketingas, atsiskaitymai, kriptografija ir skaitmeninis parašas, tinklalapių ir elektroninės parduotuvės kūrimas, išdėstyti pakanka 32 teorijos valandų (2 kreditai). Klausydami šį teorinį kursą studentai lengvai susidoroja 89

A.Janavičiūtė su užduotimis sukurti elektroninę parduotuvę. Praktinį darbą studentai atlieka iniciatyviai pasirinkdami parduodamų prekių asortimentą ir sukurdami parduotuvės dizainą. Elektroninio verslo modulį klauso Organizacijų kompiuterinių sistemų specializacijos studentai, o laboratorinius darbus atlieka to paties pavadinimo laboratorijoje, Kompiuterių katedroje. Santrauka Elektroninio verslo studijų pamatas yra kompiuterių technikos, tinklų, programavimo, duomenų bazių, organizacinių sistemų moduliai. Būsimasis elektroninio verslo specialistas papildomai turi įgyti žinias tinklalapiams ir elektroninei parduotuvei kurti. Summary E-business studying basis is courses of hardware, network, software, databases and organizations systems. Intended e-business specialist could get knowledge how to create websites and e-stories. 90

KOMPIUTERIZUOTOS PROFESINĖS VEIKLOS KOMPETENCIJOS UGDYMAS Valentinas Kiauleikis KTU Informatikos fakultetas Organizacijų kompiuterinių sistemų laboratorija Studentų g. 50-215, LT-3031 Kaunas Informacinės visuomenės problema kompiuterinis raštingumas. Ši problema po keleto metų praktiškai bus išspręsta, dėl to kad jau keletą metų, o šiuo metu ypač intensyviai, kompiuterinis raštingumas įvedamas nuo pirmųjų mokyklos suolų. Tačiau kompiuterinis raštingumas neišsprendžia kompiuterizuotos profesinės veiklos kompetencijos problemos. Pranešime kalbama apie šia problemą ir kelius jai spręsti. Informacinės visuomenės plėtros pagrindas kompiuterinis raštingumas. Šiai problemai spręsti dabar skiriamas pakankamas dėmesys: valstybė, įvairūs fondai, privačios struktūros finansuoja mokyklas kompiuterių technikai įsigyti, veikia kompiuterinio neraštingumo likvidavimo kursai, organizacijos kelia darbuotojų kompiuterinio raštingumo lygį savo lėšomis ir t.t. Kompiuterinio raštingumo problemos mąžta kasmet, ir nebeužilgo jos liks už vidurinio lavinimo mokyklų sienų. Bet kompiuterinis raštingumas nesprendžia informacijos technologijų racionalaus panaudojimo profesinėje veikloje klausimų, kitaip sakant, kompiuterizuotos profesinės veiklos kompetencijos klausimo. Tai daug sudėtingesnė ir daugiau kaštuojanti problema. Palyginkime: 1) padaryti žmogų raštingą ir 2) suteikti jam kvalifikaciją. Antrąjį padaryti be pirmojo neįmanoma, tačiau kaštai kvalifikacijai kelti didėja kvadratine, kubine, o gal ir dar aukštesne priklausomybe nuo kvalifikacijos arba profesinės kompetencijos lygio. O juk kalbame apie informacinės visuomenės ugdymą, kurios vidutinis narys būtų įvaldęs savo veikloje aukštas informacijos technologijas. Koks yra santykis tarp kompiuterinio raštingumo ir kompiuterizuotos profesinės veiklos kompetencijos? Panagrinėkime tai praktišku pavyzdžiu. Įmonės buhalteris, pramokęs dirbti kompiuteriu ir išmokęs keletą operacijų Excel, atideda į šoną kalkuliatorių ir tampa kompiuterizuotu specialistu. Deja, tai yra ne taip. Juk dar prieš dešimtmetį vykęs medinių skaitliukų pakeitimas į kalkuliatorių savo esme buvo toks pat. Šiuolaikinių informacijos technologijų diegimas įmonėse ir kitose organizacijose turi prasmę tik tuo atveju, jei jos bus išnaudotos pagal savo paskirtį ir galimybes, o ne taps elementariomis apskaitos ir spausdinimo priemonėmis. Minėta kompiuterizacija gali būti tik paguoda kompiuterinio raštingumo likvidatoriams, o organizacija nuo tokios kompiuterizacijos patiria neatlyginamus nuostolius. 1 pav. Kompiuterinio raštingumo ir profesinės veiklos kompetencijos santykis Organizacijos arba joje sprendžiamų uždavinių kompiuterizavimas (kompiuterinės technikos, taikomosios programinės įrangos ir duomenų bazių panaudojimas) iš esmės keičia organizacijos valdymo, darbuotojų dalykinio bendravimo pobūdį. Menkiausiai šiuos pokyčius įsivaizduoja organizacijos darbuotojai, kuriems, deja, ir atitenka sunkiausia pokyčių įgyvendinimo našta. Tai reiškia, kad prieš kompiuterizavimą turi būti atliktas didelis parengia- 91

V.Kiauleikis masis darbas ekspertinėje, technologinėje, šviečiamojoje plotmėse. Tai taip pat reiškia, kad individuali kompetencija neįsivaizduojama be kolektyvinės kompetencijos, o kolektyvinė kompetencija neįsivaizduojama be kompiuterizavimo pamatinių dalykų supratimo, kurie, beje, metai iš metų keičiasi tobulėja ir sudėtingėja, versdami mokytis per visą aktyviosios veiklos laikotarpį. Tai yra sunku, bet tik tai ir vadintina informacinės visuomenės plėtra. Paveiksle kylančios kompiuterinio raštingumo kreivės vaizduoja raštingų jaunuolių natūralaus įsiliejimo į visuomenę procesą, kuris veikiai padarys raštingais visus visuomenės sluoksnius. Tuo tarpu kompiuterizuotos veiklos kompetencija nuolatos iškils kaip aktyviojo visuomenės sluoksnio švietimo arba mokymosi problema. Tik tie kolektyvai, kurie teisingai supras šiuolaikinių informacijos technologijų reikšmę ir skirs joms visapusišką dėmesį gali tapti garsinamos informacijos arba žinių visuomenės pionieriais. Santrauka Kompiuterinis raštingumas padeda pamatus profesinės veiklos kompetencijai ugdyti. Ugdymo procesas yra viso aktyvaus gyvenimo uždavinys. Summary Computer literacy is the basis to train a computerizing career competence. This process is the people aim in his active life. 92

KOMPLEKSINIS TAIKOMŲJŲ PROGRAMŲ PANAUDOJIMAS INFORMATIKOS DĖSTYME Margarita Pečiukonienė*, Judita Kasperiūnienė + *KTU, Kompiuterinių tinklų katedra, Studentų 50 401 b ; + KTU, Kauno regioninis distancinio mokymo centras, Studentų 48a 227 Straipsnyje nagrinėjamos kompiuterinių įgūdžių ugdymo KTU telekomunikacijų, elektrotechnikos ir automatikos, statybos ir architektūros ir tarptautinių studijų centre dėstomuose informatikos moduliuose. Jų metu mokoma gebėjimų panaudoti informacines technologijas ne tik kompiuterinio raštingumo rėmuose, bet ir išmokyti būtiniausių algoritmavimo įgūdžių profesionaliems gebėjimams ugdyti, pasirenkant algoritmų bei matematinių skaičiavimo paketų. Įsisavinę šiuos profesionalius įrankius, ne informatikos specialistai gebės juos panaudoti duomenų kaupimui ir apdorojimui, atlikti inžinierinius skaičiavimus, sukurti vaizdžią ir kokybišką kompiuterio ir žmogaus sąsają. 1. Gebėjimas spręsti problemas Šiuolaikiškos žinių visuomenės pagrindas yra sparčiai besivystančios informacinės technologijos. Plėtojantis mokslui, naujoms technologijoms didelę reikšmę įgyja gebėjimas bendrauti, bendradarbiauti, kritiškai mąstyti, spręsti problemas, savarankiškai mokytis ir kūrybiškai taikyti įgytas žinias. Kasdieniniame gyvenime problemas reikia spręsti greitai, požiūrius vertinti kritiškai, atsakingai priimti sprendimus, reikšti savo nuomonę, kad ją išgirstų. Tam reikalingos žinios, kurių dėka įgyjama kompetencija. Vienas iš efektyviausių būdų kaupti žinais rasti problemą ir mokytis ją spręsti. Problemų sprendimo gebėjimą sudaro keletas mažesnių gebėjimų: gebėjimas nustatyti ir ištirti problemą (ar problema išliktų tokia pati kitoje vietoje ir kitu laiku, remtis panašiomis problemomis ir jų sprendimo būdais), gebėjimas rasti galimus problemos sprendimo būdus (numatyti išteklius, išrinkti optimaliausią sprendimo būdą), gebėjimas planuoti (numatyti išteklius, laiką, eigą, laikytis plano), gebėjimas patikrinti rezultatą (ar rezultatas atitinka planus, ką reikėtų keisti, ar tiesiog nekartoti klaidų). Sprendžiant problemas, svarbus vaidmuo tenka žmogaus vertybėms, poreikiams, interesams, emocijoms ir įgūdžiams, lavėja protiniai sugebėjimai. Problemų sprendimas plečia žmogaus patirtį, pažinimo lauką ir yra pilnaverčio žmogaus gyvenimo varomoji jėga. 2. Efektyvių priemonių panaudojimas ugdant profesinius įgūdžius Pagrindinis dėmesys skiriamas informacijos komunikacijos technologijų (IKT) taikymui konkrečioje veiklos srityje, naujoms galimybėms kūrybingam ir efektyviam siūlomos problemos sprendimui. Keičiama dėstymo metodika, programos, mokymo, mokymosi bei vertinimo metodai. IKT leidžia didinti mokymo efektyvumą, individualizuoti mokymą ir mokymąsi konkretaus fakulteto uždavinių sprendimui. Kompleksiškai derinant paskaitų, paskaitų praktinių darbų užsiėmimus, formuojamas studijų procesas. Tam pasitelkiamos naujos technologijos, nauji programiniai produktai. Statybos ir architektūros, Telekomunikacijų ir elektronikos fakultetų studentai mokomi dirbti matematiniu programiniu paketu Mathcad. Dėstytojų manymu, šis paketas yra patogus skaičiavimams, grafiniam duomenų pateikimui, lengvai įsisavinamas ir tinka daugelio sričių specialistams. Be to, jis leidžia nesunkiai užprogramuoti algoritmus, aprūpintas visa eile mokomųjų programų (Colaboratory, Study Works), paketu galima naudotis dirbant internete, palaikoma trimatė grafika, lengvai susiejamas su MS Office programomis, galimi mainai tarp Word, Excel, Access ir Mathcad ir Matlab. Kaip patogus darbo įrankis Mathcad naudojamas ir kitose disciplinose (fizikos, elektrotechnikos, mechanikos, kitų dalykų mokymui), palengvinantis daugelio vartotojų mokslinį kūrybinį procesą. Šiuo metu vis dar kyla diskusijos dėl Mathcad ir Matlab programinių paketų, kaip alternatyvų, naudojimo. Statybos ir architektūros fakultete mokoma Mathcad, Telekomunikacijų ir elektronikos fakultete diferencijuotai dėstoma Mathcad arba Matlab (studentams leidžiama pasirinkti norimą mokytis paketą) Tarptautinių studijų centre mokoma algoritmuoti Matlab priemonėmis. O algoritmų įdiegimo metodika įgalins naudoti kitas Mathcad (arba Matlab) sudėtines dalis (MathConnex modeliavimui arba Simulink), kuriant sudėtingas modeliavimo sistemas, būtinas būsimiems specialistams (jeigu būtų padidintas kreditų skaičius informatikos moduliams atsirastų galimybė 93

M.Pečiukonienė, J.Kasperiūnienė sujungti į visumą grafinėje terpėje Visual Basic Script kalba, vyresniuose kursuose galima specializuotis komponentinio programavimo...). Atsižvelgiant į perspektyvas bendrojo lavinimo mokyklose, keičiantis mokymo programoms, kai moksleiviai, baigę vidurinę, jau turės kompiuterinio raštingumo įgūdžius, Mathcad, kaip reikalingas darbo įrankis besimokančiam studentui, turėtų būti dėstomas Informatika1 disciplinos sudėtinė dalis, Matlab Informatika 2. Įvertinant aukščiau pateiktą informaciją apie gebėjimų ugdymą šiuolaikinėmis sąlygomis naudojant naujas technologijas Informatikos fakulteto katedrų dėstytojus, kurie rūpinasi informatikos žinių perteikimu kompiuterinės įrangos, naujausių technologijų vartotojams kitų fakultetų studentams, verčia ieškoti efektyvesnių mokymosi formų. Pagrindinis dėmesys skiriamas informacinių technologijų taikymui konkrečioje veiklos srityje, išryškinant naujas galimybes kūrybingam ir efektyviam darbui. Keičiama dėstymo metodika, programos, mokymo (kurso teorinę ir praktinę medžiagą studentai gali rasti internete) bei vertinimo metodai (jų gebėjimai vertinami kompiuteriniais testais, o jiems paruošti reikia nemažai techninių, metodinių bei profesinių įgūdžių ir aišku atitinkamo apmokėjimo). Informacinės technologijos teikia naujų galimybių mokymo proceso organizavimui, leidžia didinti mokymo efektyvumą, individualizuojant mokymą konkretaus fakulteto uždavinių sprendimui. 3. Kopleksinis priemonių panaudojimas skaičiavimų procesuose Pabandysime pademonstruoti paprasto modelio, naudojant MathCad programos MathConnex kompone kampu mesto kûno trajektorijos procesui suproje TRAJEKTORIJOS MODELIS t := in0 sec laikas ( sek.) v := in1 m s greitis (m/sek) α := in2 deg kampas (laipsniais) ( ) x:= v t cos α ( ) y := v t sin α out0 := ( x y ) 1 2 g t2 1 pav. Proceso modelis Pabandysime paanalizuoti pagrindinius šio proceso modeliavimo aspektus. Šiame modelyje yra numatyti du variantai procesui vizualizuoti. Veiksmai vyksta pagal numatytą algoritmą. Pagrindiniai modelio sudedamosios dalys yra šios: 1. pradžia 2. duomenų blokas, 3. skaičiavimo blokas, 4. grafinis proceso atvaizdavimo blokas 5. proceso pabaigos tikrinimo blokas. 6. etapo pabaiga. 94

Kompleksinis taikomųjų programų panaudojimas informatikos dėstyme Šio modelio veikimas vizualiai atvaizduoja visus galimus išskirtų informacinių vienetų pasiskirstymo bei stebėjimo atvejus, leidžia įvertinti objektų būsenas, atvaizduoja priežastinius ryšius tarp atskirų objektų, tuo pačiu išreiškiama išskirtų objektų panaudojimo struktūra. Pakankamai paprastai išreiškiami proceso pasikartojimai, vizualia stebimas vykdymo procesas. Leidžia parinkti priežastinius sąveikavimus tarp objektų, veiksmų sinchronizacijos, vykdyti ir stebėti nuoseklius, lygiagrečius, periodinius procesus. Toks daugialypis sprendimų procesų valdymo modelis atvaizduoja bendrą sprendimo priėmimo strategiją, nustato tyriamojo objekto einamąją būseną, galimų alternatyvių sprendimų variantų pateikimą. Iš aukščiau pateiktos modelio schemos pabandysime apibendrinti modelio projektavimo sudėtines dalis, taikant kiekvienos dalies (objekto) veikimui vis kitą taikomąją programą (TP). Kiekvienos TP panaudojimas gali būti apibrėžtas reikalingais parametrais, palyginimų santykiais, svoriais bei įvairiais kriterijais. Kompleksinis daugelio TP naudojimas vienas iš MathConnex privalumų, kitas labai svarbus aspektas vizualizacija. Vienas iš kompleksinio TP panaudojimo modelio projektas galėtų būti toks: PR TPD TPS TPG TPR PB 2 pav. Modelio schema Čia TP (taikomosios programos sujungtos tarpusavio perdavimo, priežastiniais ryšiais ir sąlygomis): TPD taikomoji programa, paruošianti duomenis, nustatantį typus, klasifikaciją, įvedimo taisykles arba priklausomybes nuo parametrų TPD(α 1, α 2 α 1,... α n ) TPS taikomoji programa, atliekantį skaičiavimus pagal aprašytas taisyklesparuošianti duomenis, nustatantį typus, klasifikaciją, įvedimo taisyklės aprašytos priklausomybe TPS(β 1,β 1...β m ) TPG taikomoji programa, atliekantį vizualizaciją (grafinis objekto pavaizdavimas) pagal aprašytas TPG((χ 1, χ 2,... χ h ) išraiškas TPR taikomoji programa, paruošianti rezultatų išvedimą pagal numatytus reikalavimus arba atitinkamas išvadas iš atlikto proceso apibūdinama kaip TPR(φ 1, φ 2,... φ k ) 4. Išvados 1. Informatikos žinių perteikimas, kompiuterinės įrangos, naujausių technologijų vartotojams ne Informatikos fakultetų studentams, verčia ieškoti efektyvesnių mokymosi formų ir sąnaudų. 2. Rekomenduoti ir ne informatiką dėstantiems dėstytojams atkreipti dėmesį į naujų technologijų panaudojimo galimybes ne tik mokymo, mokymosi procese, bet ir moksliniuose tyrimuose, naudoti bakalaurų baigiamiesiems darbams. 3. Keičiantis bendrojo lavinimo mokyklų mokymo programoms, moksleiviai, baigę vidurinę po kelių metų, jau turės kompiuterinio raštingumo įgūdžius. Manome, jog tuo metu Mathcad jau turėtų būti dėstomas Informatika 1 kurse. Taigi jau dabar rekomenduojame Mathcad programinį paketą įsisavinti bendrojo lavinimo mokyklų matematikos mokytojams. Literatūros sąrašas [1] Aktyvaus mokymosi metodai. Vilnius. 1998. [2] E. Lekevičius, E. Motiejūnienė. Bendrųjų programų ir standartų metodiniai komentarai. Informacinis leidinys. 1998. Nr.22 psl. 28. [3] J.Adomavičius, E. Bareiša, V. Keršienė, V. Sekliuckis. Informatikos pagrindų KTU patirtis ir perspektyvos. Informacinės technologijos 99. Kaunas. Technologija. 1999, psl. 439. [4] M. Xeрхангер, Ч. Партолль. Mathcad 2000 Ирина, ВНV, Киев, 2000 Santrauka Aptariamos informatikos dėstymo perspektyvos inžinierinių specialybių studentams. Nagrinėjamas kompleksinis ofiso ir matematinių programų panaudojimas. Summary In the paper, discussed perspectiv of teaching of informatics for electrical specialities. The are considered use of profing and matematical tools. 95

TESTŲ KOKYBINIŲ CHARAKTERISTIKŲ VERTINIMAS Beatričė Andziulienė, Arūnas Andziulis Klaipėdos Universitetas, H.Manto 84 Sonata Bakanauskaitė Klaipėdos Verslo kolegija, Bijūnų 17 Darbas skirtas žinių tikrinimo ir vertinimo testavimu problemoms spręsti. Aptariami testo kokybės parametrai, bei testo grįžtamosios informacijos panaudojimas jo kokybinių charakteristikų vertinimui ir koregavimui kompiuterinėmis priemonėmis. 1. Įvadas Informacinėms technologijoms sparčiai skverbiantis į visas gyvenimo sritis, vis dažniau žmonių gebėjimų, žinių, įgūdžių, psichologinių savybių įvertinimui taikomos kompiuterinės programinės priemonės kompiuteriniai testai. Standartizuoti, specialistų paruošti kompiuteriniai testai leidžia sparčiai gauti reikalingą ir pakankamai patikimą informaciją apie testuojamąjį. Ugdymo procese žinių vertinimas ir tikrinimas testavimu taikomas vis plačiau. Kompiuterizuoto mokymo formos jau savaime reikalauja žinių tikrinimo kompiuterinėmis priemonėmis. Sistemingas žinių vertinimas testais tai būdas, efektyviai valdyti mokymo procesą ir jį tobulinti. Testo duomenų statistinė analizė leidžia ne tik apibendrinti testo rezultatus, pateikti įvertinimus, bet ir juos interpretuojant, gauti reikalingą informaciją ne tik apie testuojamąjį, bet ir apie testo informaciją, įvertinti testo kokybę ir atitinkamai jį koreguoti. Iš kitos pusės testavimas tai galimybė išvengti subjektyvaus vertinimo būdingo kitiems žinių bei gebėjimų tikrinimo būdams. Testo rezultatą pateikia programa ir tai psichologiškai labiau priimtina didžiajai daugumai moksleivių bei studentų.[1]. Problemos aktualumas. Nors testavimui, ypač atsiradus kompiuteriams, skiriamas pakankamai didelis dėmesys, jis vis labiau populiarėja, darbų skirtų testo kokybei bei testo duomenų grįžtamosios informacijos analizei negausu. Tačiau tik kokybiškas testas teikia mums teisingą ir patikimą informaciją apie testuojamąjį, matuoja tai ką mes norime matuoti, leidžia efektyviai koreguoti ugdymo procesą. Nekokybiškas testas gali pateikti ne tik iškreiptą, bet ir klaidinančią informaciją apie testuojamąjį, jo pasiektą žinių lygį, mokymo spragas, testuojamojo gebėjimus ir panašiai. Todėl paruošto testo kokybinių charakteristikų įvertinimas būtinas ir ypač aktualus, kai didaktinius testus ruošia atskiri mokytojai ar dėstytojai. Šio darbo tyrimo objektas testo kokybinės charakteristikos. Darbo tikslas testo kokybinių charakteristikų apžvalga bei jų įvertinimas, testo informacijos analizė. 2. Testo kokybė 2.1. Klasikinė testų teorija Klasikinės testų teorija pradėjo formuotis XIX amžiaus pabaigoje, jos pradininku laikomas anglų biologas F. Galton. Nagrinėdamas paveldimumo problemas, jis sukauptų antropologinių duomenų analizei pritaikė matematinės statistikos metodus ir iškėlė regresinės bei koreliacinės analizės idėją, kuri išvystyta K. Pirsono darbuose, Prie kitų pagrindinių dalykų, kurie sudarė klasikinės testų teorijos pagrindą, galima priskirti o taip pat C. Spearmen darbus. Jis sujungė fizinių išmatavimų teoriją su koreliaciniais metodais bei su psichologinio išmatavimo idėja [2, 3]. Pagal šią teoriją nagrinėjami testai, kurių kiekvienas teisingai išspręstas uždavinys vertinamas 1 balų, o kiekvienas neteisingai ar iš vis neišspręstas uždavinys 0 balų. Po testo atlikimo kiekvieno testuojamojo rezultatai suvedami į matricą X ij, kurią sudaro N eilučių (testuojamųjų skaičius i = 1 N) ir k stulpelių (užduočių skaičius teste j = 1 k), susidedančią iš nulių ir vienetų. Iš turimų rezultatų apskaičiuojamas individualus i ojo testuojamojo balas, Y i X ij, testuojamos grupės balų vidurkis = k j = 1 N i Y i = Y = 1, įvertinama testo įverčių dispersija N 96