Nijolė Cibulskaitė, Kristina Baranovska

Transcription

1 MATEMATIKOS VADOVĖLIŲ V KLASEI VERTINIMAS DALYKINIU, PEDAGOGINIU IR PSICHOLOGINIU POŽIŪRIAIS Anotacija. Beveik du Nepriklausomybės dešimtmečius pertvarkant Lietuvos švietimą ypač daug dėmesio buvo skiriama ugdymo turiniui modernioms Bendrosioms ir egzaminų programoms rengti, visų mokomųjų dalykų nacionaliniams vadovėliams leisti. Per šį laikotarpį Lietuvoje yra parengta nemažai alternatyvių matematikos vadovėlių įvairioms klasėms (pavyzdžiui, V klasei jau siūlomi net šeši vadovėliai). Kadangi kriterijai, kuriais remdamiesi mokytojai vertina alternatyvas, nėra išryškinti, yra aktualu atlikti matematikos vadovėlių vertinimo analizę. Apklausiant penktų klasių matematikos mokytojus ir IV bei V klasių mokinius buvo siekiama išsiaiškinti, kaip mokytojai vertina įvairių vadovėlių dalykinį turinį, pedagogines, didaktines savybes ir kaip mokiniai renkasi vadovėlį, iš kurio norėtų mokytis matematikos V klasėje. Mokinių apklausa parodė, kad jeigu būtų numatytas tyrimo metu išryškintas ergonominis vertinimo kriterijus, vadovėliai būtų patrauklesni vaikams, patogesni nešiotis ir kuprinių svoris atitiktų higienos reikalavimus. Mokytojų apklausos duomenų analizė leidžia suformuluoti rekomendacijas, kaip atlikti apibendrinamąjį vadovėlio vertinimą. Esminiai žodžiai: koreliacinė ir lyginamoji analizė; matematikos vadovėliai; pasikliautinieji intervalai; švietimas; ugdymo turinys; vertinimo kriterijai. Įvadas Švietimo siekis ugdyti į tautą, kultūrą ir visuomenę orientuotą asmenybę suteikia pagrindą kurtis politiškai, ekonomiškai, technologiškai, ekologiškai raštingų, dorine branda pasižyminčių, kultūringų žmonių bendrabūviui ir pažangiai visuomenės raidai [5]. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme [8] apibrėžtiems asmens ugdymo tikslams įgyvendinti formuojama integruota žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų sistema ugdymo turinys. Pagrindinis valstybės lygmens dokumentas, reglamentuojantis ugdymo turinį bendrojo lavinimo mokykloje, yra LR bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai [7]. Šio dokumento teiginiai, apibūdinantys įvairių mokomųjų dalykų turinį, detalizuojami mokykliniuose vadovėliuose. Mokykliniai vadovėliai yra labai svarbios ugdymo turinį perteikiančios mokymo priemonės, padedančios siekti aukštos mokymo kokybės, plėtoti mokinių vertybių sistemą ir kurti kultūringą, išsilavinusių žmonių visuomenę. LR Švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 9 d. įsakymu Nr. 452 patvirtintuose Reikalavimuose bendrojo lavinimo dalyko vadovėliui vadovėlis apibrėžiamas kaip vienas pagrindinių mokomųjų leidinių, atitinkantis Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus, pateikiantis mokinių vertybinių nuostatų, gebėjimų, kompetencijų ugdymui(si) reikalingą informaciją ir užduočių sistemą, skirtas konkrečios klasės (klasių, amžiaus grupių) mokiniams [9, p. 1]. Dokumente nusakytas vadovėlio vaidmuo, jo funkcijos ugdymo procese, rengimo principai, vertinimo nuostatos, kriterijai ir teigiama, jog jis yra skirtas vadovėlių autoriams, ekspertams, leidėjams, pedagogams, švietimo politikams ir švietimo bendruomenei [9, p. 1]. Matematikos vadovėlius rengiantys autoriai realizuoja bendrąsias matematikos programas siekdami, kad mokiniai, mokydamiesi pagal jų parengtą vadovėlį, įgytų būtinas kompetencijas ir jų žinios atitiktų standartų reikalavimus. Spręsdami apie vadovėlio tinkamumą naudoti jį mokykloje, LR ŠMM ekspertai remiasi trimis reikalavimuose išdėstytais vadovėlio (vadovėlio rankraščio) vertinimo kriterijais: dalykiniu, pedagoginiu ir psichologiniu. Vadovėlio vertinimo anketa labiau skirta vadovėlio rankraščiui, tad galima pastebėti, kad juos vertinant nėra atsižvelgiama į jokias galutinio leidinio charakteristikas. Šiuo metu beveik visų mokomųjų dalykų, tarp jų ir matematikos, mokytojai turi galimybę rinktis iš kelių tam tikrai klasei skirtų, skirtingų autorių parengtų vadovėlių. Matematikos mokytojai, rinkdamiesi vadovėlius mokyklai ir juos vertindami, galėtų remtis minėtame dokumente išdėstytais vertinimo kriterijais. Tačiau praktika rodo, kad mokytojai, tėvai ir mokiniai vertina vadovėlius remdamiesi iš esmės kitokiais kriterijais, be to, pagrindinių vadovėlio adresatų mokinių nuomonės apie vadovėlius, mokyklai juos įsigyjant, neturi jokios įtakos. Kaip teigė tuometinis ŠPC Vadovėlių centro vadovas E. Bakonis (2004), vadovėlio įsigijimo klausimus sprendžia įvairūs tarpininkai tarp vadovėlio gamin- 153

2 tojų ir pagrindinių vartotojų (mokyklų vadovybė, mokytojai, tėvai). Tačiau sprendimus priimantieji turėtų nepamiršti apie pagrindinių vartotojų poreikius ir interesus [2, p. 23]. Duomenų apie tyrimus, kuriuose būtų atliekama dabartinių matematikos vadovėlių vertinimo analizė, mokslinėje edukologijos literatūroje nepavyko aptikti. Teturėjome galimybę susipažinti su 1996 metais dr. M. Vosylienės (1996), tuometinės Pedagogikos instituto mokslinės bendradarbės, atlikto tyrimo, kuriame mokslininkė lygino trijų tuo metu alternatyvių vadovėlių vertinimą, ataskaita ir su teorinio pobūdžio E. Bakonio (2003, 2004) ir A. Svėrienės (2006) apžvalginiais darbais, kuriuose autoriai aptarė istorijos vadovėlio sampratą ir rengimo problemas. Taigi šiuo metu yra aktualu atlikti esamų alternatyvių matematikos vadovėlių vertinimo analizę, siekiant išsiaiškinti kriterijus, kuriais remdamiesi matematikos mokytojai galėtų pasirinkti vadovėlį iš tokios alternatyvų gausos. Tyrimo objektas matematikos vadovėlių vertinimas. Tyrimo tikslas išsiaiškinti V klasės matematikos mokytojų vadovėlių vertinimo kriterijus. Suformuluotam tyrimo tikslui pasiekti taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė ir apibendrinimas, empirinių duomenų rinkimas (mokinių ir mokytojų anketavimas), interviu (su mokytojais, mokslininkais), surinktų duomenų aprašomoji analizė, koreliacinė analizė (naudojant SPSS 10.0 programą), lyginamoji analizė. Tyrimo organizavimas m. buvo apklausti 40 penktų klasių matematikos mokytojų, 204 IV klasės ir 80 V klasės mokiniai iš Lietuvos pietryčių regiono (Vilniaus, Trakų ir Ignalinos rajonų). Mokiniai pildė anketą, kurios duomenys leido išsiaiškinti, kaip jie renkasi vadovėlį, į ką kreipia daugiausia dėmesio. Siekdami išsiaiškinti matematikos mokytojų vertinimo kriterijus, naudojome dr. M. Vosylienės sudarytą standartizuotą anoniminę anketą, kurią pildydami mokytojai vertino šiuos vadovėlius V klasei: N. Cibulskaitė, M. Stričkienė. Matematika ir pasaulis. Vadovėlis V klasei. Vilnius: TEV, 1998; R. Butkevičienė ir kt. Matematika tau. 5 klasei. Vilnius: TEV, 2005; N. Cibulskaitė. Matematika XXI a. Vadovėlis 5 klasei. Vilnius: Kronta, 2005; A. Brunnermeier ir kt. Matematika kiekvienam (lietuviškam leidimui pritaikė M. Stričkienė). Vadovėlis 5 klasei. Kaunas: Šviesa, 2005; A. Bakšys, G. Bakšys. Matematika. 5 klasė. Vilnius: Alma littera, Tyrimo rezultatai ir jų analizė. Tyrimo metu bandėme išsiaiškinti matematikos mokytojų nuomones apie alternatyvius matematikos vadovėlius. Pildydami anketas, skirtingų rajonų mokyklų mokytojai vertino vadovėlius pagal anketoje nurodytus rodiklius (pagal penkiabalę skalę). Šiuos vertinimus priskyrėme dalykinio, pedagoginio ir psichologinio kriterijų rodikliams ir apskaičiavome skirtingų balų procentinius dažnius. Dalykinį kriterijų sudaro šie rodikliai: mokomosios medžiagos dalykinis tikslumas, moksliškumas, šiuolaikiškumas, aiškumas, optimalumas, tolerantiškumas lyčių, amžiaus grupių, tautų ir rasių atžvilgiu pav. Skirtingų rajonų mokytojų matematikos vadovėlių vertinimų procentiniai dažniai pagal dalykinį kriterijų

3 Matematikos vadovėlių V klasei vertinimas dalykiniu, pedagoginiu ir psichologiniu požiūriais [9]. Mokytojų vertinimų pagal dalykinį kriterijų procentiniai dažniai pateikti diagramoje (1 pav.). Duomenys parodė, kad Ignalinos rajono mokyklų mokytojai dažniau negu kitų rajonų mokytojai vadovėlius vertino aukščiausiais balais (5 ir 4 sudaro proc. balų) ir palankiausiai vertino vadovėlį Matematika XXI a. (99 proc. balų yra 5 ir 4). Trakų rajono mokyklų mokytojai aukščiausiais balais vertino šiek tiek nuosaikiau (84 94 proc. balų yra 5 ir 4) ir pirmenybę teikė vadovėliui Matematika ir pasaulis (5 ir 4 sudaro 94 proc. balų). Vilniaus rajono mokytojų, palyginti su kitų rajonų mokytojais, vertinimo skalė buvo plačiausia visi vadovėliai buvo vertinami pagal visą balų skalę. Duomenys rodo, kad visus vadovėlius jie vertino kiek žemesniais balais (78 92 proc. balų 5 ir 4), o pirmenybę teikė vadovėliui Matematika XXI a. (92 proc. balų yra 5 ir 4). Apskaičiavus pasikliovimo intervalus (pasirinkus pasikliovimo lygmenį 0,05), nustatyta, kad trijų rajonų mokytojų vertinimų skirtumai nėra statistiškai reikšmingi, reiškia, pagal dalykinį kriterijų visame regione vadovėliai vertinami panašiai. Vadovėlių vertinimų pagal šį kriterijų koreliacinė analizė (1 lentelė) parodė, kad nors visi vadovėliai vertinami panašiai, ypač panašūs vadovėlio Matematika tau ir Matematika kiekvienam, taip pat Matematika vertinimai. Tačiau nustatyta, kad šie panašumai nėra statistiškai reikšmingi (reikšmingumo lygmuo 0,06 yra didesnis negu 0,05). Galima kelti hipotezę, kad galbūt tokius rezultatus lemia maža tiriamųjų imtis ir kai kurios neįvertintos jų charakteristikos (pavyzdžiui, pagal kokį vadovėlį jie dėsto). Vadinasi, išsamesnių tyrimų metu gauti duomenys turėtų leisti patikslinti vadovėlių vertinimų skirtumus. Koreliacija vadovėlių vertinimų pagal dalykinį kriterijų 1 lentelė 2 pav. Skirtingų rajonų mokytojų matematikos vadovėlių vertinimų procentiniai dažniai pagal pedagoginį kriterijų 155

4 Analogiškai analizavome vertinimus pagal pedagoginį kriterijų, kurį sudaro tokie rodikliai: dermė su programomis ir standartais, atitikimas pagal mokinių brandą, galimybė diferencijuoti mokymą, metodinės sistemos tinkamumas įvairiems mokymosi stiliams, savarankiško darbo su vadovėliu galimybių numatymas, kūrybinių galių ugdymas(is), vaizdinės medžiagos įvairovė [9]. Duomenys (2 pav.) parodė, kad Ignalinos rajono mokytojai, palyginti su kitų rajonų mokytojais, vėl beveik visus vadovėlius vertina aukščiausiais balais (5 ir 4): nuo mažiausiai 91 proc. tokių balų, skirtų vadovėliui Matematika, iki daugiausia 94 proc. balų, skirtų vadovėliui Matematika ir pasaulis. Kiek žemesniais balais vadovėlius vertina Trakų rajono mokytojai: nuo mažiausiai 85 proc. aukščiausių balų, skirtų vadovėliui Matematika, iki daugiausia 93 proc. balų vadovėliui Matematika ir pasaulis. Vilniaus rajono mokytojai mažiausiai 72 proc. šių balų skyrė vadovėliui Matematika ir daugiausia 87 proc. vadovėliui Matematika XXI a.. Pasikliovimo intervalai (pasirinkus pasikliovimo lygmenį 0,05) rodo, kad trijų rajonų mokytojų vertinimų pagal pedagoginį kriterijų skirtumai nėra statistiškai reikšmingi, reiškia, visame regione vadovėliai vertinami panašiai. Vadovėlių vertinimų pagal pedagoginį kriterijų koreliacinė analizė (2 lentelė) parodė, kad nors visi vadovėliai vertinami panašiai, ypač artimi vienas kitam vadovėlių Matematika kiekvienam ir Matematika ir pasaulis bei vadovėlių Matematika tau Koreliacija vadovėlių vertinimų pagal pedagoginį kriterijų 2 lentelė pav. Skirtingų rajonų mokytojų matematikos vadovėlių vertinimų procentiniai dažniai pagal dalykinį kriterijų

5 Matematikos vadovėlių V klasei vertinimas dalykiniu, pedagoginiu ir psichologiniu požiūriais ir Matematika vertinimai. Tačiau ir šie panašumai nėra statistiškai reikšmingi (reikšmingumo lygmuo 0,08 ir 0,09 didesni negu 0,05). Psichologinį vertinimo kriterijų sudaro rodikliai: kalbos stiliaus ir sudėtingumo atitikimas pagal mokinių brandą, orientavimasis į mokinių gyvenimo patirtį ir kontekstą, vaizdinės medžiagos racionalumas ir optimalumas, dermė su kitų klasių matematikos ir V klasės kitų dalykų vadovėliais [9]. Vertinimų pagal dalykinį kriterijų procentiniai dažniai pateikti diagramoje (3 pav.). Pagal psichologinį kriterijų Ignalinos rajono mokytojų, palyginti su kitų rajonų mokytojais, vertinimai vėl yra palankiausi: nuo mažiausiai 79 proc. balų 4 ir 5, atitekusių vadovėliui Matematika tau, iki daugiausia 94 proc. balų 4 ir 5 vadovėliui Matematika ir pasaulis. Panašiai visus vadovėlius vertina Trakų rajono mokytojai: mažiausiai 80 proc. balų 4 ir 5 jie skyrė vadovėliui Matematika tau, daugiausia 91 proc. balų 4 ir 5 vadovėliui Matematika ir pasaulis. Vilniaus rajono mokytojai visus vadovėlius vėl vertino kiek žemesniais balais (60 79 proc. balų 5 ir 4). Mažiausiai šių balų jie skyrė vadovėliui Matematika 60 proc., o pirmenybę teikė vadovėliui Matematika XXI a. 79 proc. balų 4 ir 5. Apskaičiavus pasikliovimo intervalus (pasirinkus pasikliovimo lygmenį 0,05) nustatyta, kad trijų rajonų mokytojų vertinimų skirtumai nėra statistiškai reikšmingi. Galime teigti, kad ir pagal psichologinį kriterijų trijų skirtingų rajonų mokyklų matematikos mokytojai visus vadovėlius vertina panašiai. Koreliacinė analizė (3 lentelė) parodė, kad vadovėlio Matematika su vadovėliais Matematika Tau ir Matematika kiekvienam bei Matematika ir pasaulis ir Matematika kiekvienam vertinimai beveik identiški (reikšmingumo lygmuo yra mažesnis negu 0,05). Taip pat labai panašiai mokytojai vertina vadovėlius Matematika ir pasaulis ir Matematika XXI a. (nors statistinio reikšmingumo nenustatyta). Duomenų pagal visus kriterijus lyginamoji analizė leidžia teigti, kad mokytojai palankiausiai vertina vadovėlius Matematika ir pasaulis ir Matematika XXI a.. Visi vadovėliai yra vertinami aukštesniais balais pagal dalykinį kriterijų, santykinai žemesniais pagal pedagoginį ir žemiausiais pagal psichologinį. Gali būti, kad tokius vertinimus didele dalimi lemia pačių vadovėlių ypatybės, kita vertus, tikėtina, kad tam įtakos galėjo turėti geresni mokytojų gebėjimai analizuoti vadovėlių dalykinį turinį pagal tam tikrus rodiklius ir nepakankami įgūdžiai įžvelgti kai kurias pedagogines ir psichologines mokomosios literatūros charakteristikas. Turėtume pastebėti, kad duomenys, gauti apklausiant pietryčių regiono mokyklų mokytojus, turėtų būti tikslinami atliekant išsamesnius tyrimus, kurių metu būtų galima gauti rezultatus, leidžiančius juos apibendrinti visai Lietuvos matematikos mokytojų aibei tam reikėtų sudaryti reprezentatyvią tiriamųjų imtį. Kaip jau buvo minėta, LR ŠMM siūlo tris vadovėlių vertinimo kriterijus dalykinį, pedagoginį ir psichologinį. Tačiau iš patirties žinome, kad mokiniai dažnai vadovėlius vertina pagal kitas charakteristikas, pavyzdžiui, kreipdami dėmesį į knygos svorį, dydį, spalvingumą. Išanalizavus mokinių atsakymus į klausimą, kaip jie renkasi vadovėlį, iš kurio norėtų mokytis, galima teigti, kad mokiniai vertina dviejų kriterijų rodiklius: vaizdinės medžiagos vadovėlyje įvairovę (pedagoginio kriterijaus rodiklis) ir medžiagos orientavimąsi į moksleivių gyvenimo patirtį ir kontekstą (psichologinio kriterijaus rodiklis). Be to, mokinių apklausa parodė, kad ketvirtokai ir penktokai remiasi kriterijumi, kurį galima pavadinti ergonominiu šio kriterijaus rodikliai yra vadovė- Koreliacija vadovėlių vertinimų pagal psichologinį kriterijų 3 lentelė 157

6 4 pav. Skirtingų rajonų mokyklų IV klasės mokinių matematikos vadovėlio pasirinkimas lio svoris, storis, forma, dydis, viršelio tipas (kietas, minkštas), iliustracijų ir nuotraukų kiekis bei kokybė. Iki šiol, aprobuojant vadovėlius, LR ŠMM ekspertų komisija vertino autorinius vadovėlių rankraščius ir neatsižvelgė į ergonominio kriterijaus rodiklius, taikytinus galutiniam leidiniui. Kad vadovėliai būtų vaikams patrauklūs, patogūs nešiotis ir mokinių kuprinių svoris neviršytų higienos normų, vertėtų atsižvelgti į ergonominio kriterijaus reikalavimus. IV klasės mokinių apklausos duomenys parodė (4 pav.), kad vadovėlį Matematika XXI a. dažniausiai rinkosi Vilniaus rajono mokiniai, vadovėlį Matematika kiekvienam Ignalinos rajono mokiniai, vadovėlį Matematika ir pasaulis Trakų rajono mokiniai. Išsiaiškinus viso regiono mokinių, kurie renkasi skirtingus vadovėlius, skaičių (proc.), matyti, kad prioritetinė vadovėlių pasirinkimo seka yra tokia: daugiausia trečdalis mokinių (33,3 ± 6,4 proc.) pasirinko vadovėlį Matematika XXI a., maždaug penktadalis mokinių pasirinko Matematika kiekvienam (22,1 ± 5,7 proc.) bei Matematika ir pasaulis (20,6 ± 5,6 proc.), mažiau negu penktadalis mokinių pasirinko vadovėlį Matematika (17,2 ± 5,2 proc.) ir mažiau nei dešimtadalis mokinių pasirinko Matematika tau (6,9 ± 3,5 proc.). Mokinių pasirinkimų skaičiaus pasikliautinieji intervalai rodo, kad Matematika XXI a. ir Matematika tau pasirinkimas skiriasi iš esmės nuo visų kitų vadovėlių pasirinkimų, o likusių trijų vadovėlių vertinimai yra panašūs. 158 Išvados ir rekomendacijos 1. Trijų Lietuvos pietryčių regiono rajonų miestelių mokyklų matematikos mokytojų nuomonės apie kiekvieną matematikos vadovėlį V klasei beveik sutampa, vadinasi, galima teigti, kad visame regione mokytojai alternatyvius vadovėlius vertina panašiai. 2. Pagal visus kriterijus palankiausiai apklaustieji mokytojai vertina vadovėlius Matematika ir pasaulis ir Matematika XXI a.. 3. Matematikos mokytojai pagal visus kriterijus labai panašiai vertina vadovėlius Matematika kiekvienam, Matematika tau bei Matematika ir pagal psichologinį kriterijų šių vadovėlių vertinimų panašumas statistiškai reikšmingas; pagal pedagoginį kriterijų ypač artimi vadovėlių Matematika kiekvienam ir Matematika ir pasaulis vertinimai. 4. Apklaustieji mokiniai vertina vadovėlius pagal vaizdinės medžiagos vadovėlyje įvairovę, medžiagos orientavimąsi į moksleivių gyvenimo patirtį ir kontekstą bei ergonominį kriterijų (vadovėlio svoris, storis, forma, dydis, viršelio tipas, iliustracijų kiekis bei kokybė). 5. Palankiausiai mokiniai vertina vadovėlį Matematika XXI a. ; šio vadovėlio mokinių vertinimas nuo kitų alternatyvių vadovėlių skiriasi iš esmės.

7 Matematikos vadovėlių V klasei vertinimas dalykiniu, pedagoginiu ir psichologiniu požiūriais Remiantis tyrimo rezultatais, galima rekomenduoti: matematikos mokytojams, kurie renkasi vadovėlius, juos vertinti pagal dalykinį, pedagoginį, psichologinį bei tyrime išryškintą ergonominį kriterijus ir, renkantis vadovėlį mokyklai, atsižvelgti į vadovėlio patrauklumą mokiniams; pedagogus rengiančioms institucijoms skirti daugiau dėmesio mokytojų vadovėlių ir kitų mokymo priemonių vertinimo kompetencijoms ugdyti ir tobulinti. Literatūra 1. Bakonis E. Vadovėlio kokybė tai susitarimas // Švietimo naujienos. 2003, Nr. 8, p Bakonis E. Kaip rinktis vadovėlius // Švietimo naujienos. 2004, Nr. 7, p Bendrojo lavinimo dalyko vadovėlio vertinimo ir patvirtinimo žymos teikimo ir registravimo tvarka // Švietimo naujienos. 2003, Nr. 8, p Cibulskaitė N. Matematikos mokymo humanizavimas 5-oje pagrindinės mokyklos klasėje: daktaro disertacija. Vilnius: VPU, Cibulskaitė N. Šiuolaikinė matematikos didaktika. Vilnius: VPU, Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai (I dalis). Vilnius: TEV, LR bendrojo lavinimo mokyklos Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Vilnius: ŠMM ŠAC, LR švietimo įstatymas // Valstybės žinios. 2003, Nr ( ). 9. Reikalavimai bendrojo lavinimo dalyko vadovėliui // Valstybės žinios. 2003, Nr Svėrienė A. Teoriniai mokyklinio vadovėlio aspektai // Knygotyra. 2006, Nr. 47, p Vosylienė M. Mokytojų nuomonės apie naujuosius matematikos vadovėlius 5 klasei: [rankraštis]. Vilnius: PI, Summary Nijolė Cibulskaitė, Kristina Baranovska THE EVALUATION ANALYSIS OF MATHEMATICS TEXTBOOKS FOR THE FIFTH FORM In two following decades of Independence changing the education of Lithuania great attention was paid to the content of education, to be more precise, modern and general programs of examinations and national textbooks of teaching subjects were made. During such period of time in Lithuania there are made many textbooks of alternative mathematics for different forms. For instance, sixth textbooks are suggested for the fifth form now. Criteria, which are used by teachers in order to evaluate alternatives, are not emphasized, that is why the evaluational analysis of textbooks of mathematics should be made. The teachers of the fifth forms and the students of the fourth and the fifth forms were questioned to find out, how the content and pedagogical and didactical features of different textbooks are evaluated by teachers. What is more, attention was paid to pupils choose of the mathematics textbook for the fifth form. The questionnaire revealed that students evaluate textbooks according to variety of visual material. Also the material is more acceptable which is based on pupils practical life, context and practical criteria such as weight, size, form of the textbook, type of the cover, illustrations and quality. Students questionnaire showed that textbooks would be more attractive, more convenient to carry and the weight of bags would be standard if the practical criterion of evaluation was highlighted during the investigation. Teachers data analysis of the questionnaire makes recommendations how to evaluate a textbook. Looking at the results of investigation, we can recommend evaluating textbooks according to pedagogical, psychological and ergonomical criterion. Moreover, choosing a textbook students point of view should be considerate. Key words: comparative analysis; content of education; education; evolutional criteria; intervals of reliance; textbooks of mathematics; the analysis of correlation. Vilniaus pedagoginis universitetas, Matematikos ir informatikos didaktikos katedra Įteikta 2008 m. rugpjūčio mėn. 159