KONCENTRACIJOS KAITA STUDENTŲ AUDITORIJOJE

Transcription

1 ORO DRĖGNIO, TEMPERATŪROS IR KONCENTRACIJOS KAITA STUDENTŲ AUDITORIJOJE MEASUREMENTS OF RELATIVE HUMIDITY, AIR TEMPERATURE AND CONCENTRATION IN THE UNIVERSITY LECTURE HALL Lina Abaravičiūtė, Genė Šurkienė, Jonas Algis Abaravičius, Rimantas Stukas Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Fiziologijos, biochemijos, mikrobiologijos ir laboratorinės medicinos katedra Vilnius University, Faculty of Medicine Vilnius University, Faculty of Medicine, Institute of Public Health Vilnius University, Faculty of Medicine, Department of Physiology, Biochemistry, Microbiology and Laboratory Medicine SANTRAUKA Reikšmingi žodžiai: mikroklimatas, drėgnis, temperatūra, anglies dvideginis, natūralus patalpų vėdinimas. Tyrimo tikslai. Įvertinti kai kuriuos mikroklimato rodiklius (oro drėgnį, temperatūrą) ir koncentraciją vienos iš Lietuvos aukštųjų mokyklų auditorijos aplinkos ore. Taip pat įvertinti, ar yra išmatuotų mikroklimato rodiklių verčių bei ir normatyvų neatitikimų. Tyrimo medžiaga ir metodai. Oro drėgnis, temperatūra ir buvo registruojama 7 dienas iš eilės vienoje Lietuvos aukštųjų mokyklų auditorijų. Auditorijoje galimas tik natūralus vėdinimas. Dėl šios priežasties buvo registruojama kiekvieno patalpos vėdinimo pradžia, trukmė ir atidarytų langų skaičius. Taip pat buvo registruojamas kiekvieną dieną vykusių paskaitų skaičius, jose dalyvavusių studentų skaičius, paskaitų pradžios ir pabaigos laikas. Rezultatai ir išvados. Kiekvienos darbo dienos dinaminis svertinis vidurkis (studentams esant auditorijoje) reikšmingai viršijo nustatytą 500 ppm ribą pagal Lietuvos higienos normą, skirtą bendrojo lavinimo mokykloms. Didžiąją tyrimo laiko dalį viršijo 000 ppm ribą, kuri yra laikoma komfortabilaus buvimo patalpoje riba. Didesnių oro temperatūros ir drėgnio nukrypimų nuo normų, skirtų aukštosios mokyklos auditorijoms, matavimo metu nepastebėta. ABSTRACT Key words: microclimate, humidity, temperature, carbon dioxide, naturally ventilated buildings. Objective. To analyze the microclimate indicator (air humidity, temperature and carbon dioxide) levels in one lecture hall of a certain university in Lithuania. To check if the obtained indicators are in agreement with the norms. Methods. Air humidity, temperature and carbon dioxide levels were measured in one lecture hall of a certain university in Lithuania for seven days. The lecture hall has only natural ventilation system. Due to this reason we have recorded every moment of the beginning of the ventilation, its duration and intensity. The number of lectures, students attendance, start and end times of lectures were recorded as well. Results and conclusions. A daily time-weighted average (then lecture hall is occupied) of concentration statistically significantly exceeded 500 ppm for all seven days of measurement. This level is set as the limit for high schools in Lithuania. Most obtained values of concentration were above 000 ppm limit, which is considered as uncomfortable. We did not observe any significant deviations from the Lithuanian norms for the air temperature and humidity. Lina Abaravičiūtė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas M. K. Čiurliono g., Vilnius lina.abaraviciute@gmail.com teorija ir praktika 0 - T. 9 (Nr. 4), 7 p. 7

2 ĮVADAS Patalpos vidaus oro tarša vyksta ne tik dėl išorės priežasčių, bet ir dėl žmonių buvimo joje. Dėl žmonių veiklos išsiskiria bioteršalai, nemalonūs kvapai ir tai lemia komforto stoką patalpoje esantiems žmonėms [, ]. Dažniausiai pasirenkamas tokios vidaus oro taršos indikatorius yra [ 8]. Amerikos šildymo, šaldymo ir kondicionavimo inžinierių asociacija (ASHRAE American Society of Heating, Refrigeration and Air Conditioning Engineers ) nurodo, kad buvimas patalpoje yra komfortabilus tol, kol vidaus ir lauko oro skirtumas yra ne didesnis kaip 700 ppm [9]. Miesto ore yra ppm, taigi pastatuose ore neturėtų būti didesnė nei 000 ppm. Be to, pagal koncentraciją galima spręsti, ar patalpa turi tinkamą ventiliaciją [,, 4, 0 ]. Aukšta būna esant neadekvačiai ventiliacijai. susijusi su kambario oro temperatūra ir drėgniu bei yra atvirkščiai susijusi su oro pasikeitimo sparta. Mokslinių tyrimų duomenimis, darbo ir gyvenamųjų patalpų oro rodiklių verčių nukrypimai nuo nustatytų ar rekomenduojamų dydžių gali sukelti ne tik diskomforto jausmą, bet ir vadinamąjį nesveiko pastato sindromą [, 5, 6,, ]. Mokslininkai dažniausiai vertina mikroklimato būklę pradinių ir bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų patalpose. Apibendrinti tyrimų rezultatai rodo, kad bloga vidaus oro kokybė gali sumažinti gebėjimą atlikti protines užduotis, ypač reikalaujančias skaičiavimo, atminties, taip pat prastėja mokymosi efektyvumas [, 4, 5], moksleivių dėmesys [7, 6]. Neadekvati ventiliacija ir netinkamos temperatūros sąlygos klasėse susiję su dažnėjančiu pamokų nelankymu [], nemalonaus oro, komfortabilumo stokos, nuovargio ir galvos skausmo nusiskundimais, taip pat padidėjusia alergijų ir infekcinių ligų rizika, akių, nosies ir gerklės ligų simptomais [7]. Analogiškų tyrimų apie aukštojo mokslo įstaigų patalpų oro kokybę tiek užsienyje, tiek Lietuvoje negausu. Tai lemia universitetų auditorijų tūrių skirtumai ir ventiliacijos sistemų ypatumų įvairovė. Lietuvoje maksimali leistina yra reglamentuota tik bendrojo lavinimo mokyklų patalpoms [7]: mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose vidutinė (laikotarpiu nuo pamokų pradžios iki pamokų pabaigos) neturi viršyti 500 ppm. Darbo patalpų ilgalaikio poveikio ribinis dydis 5000 ppm (8 val. darbo pamainai ir 40 val. darbo savaitę) [8]. Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų patalpose (auditorijose) nėra reglamentuota. Aukštųjų mokyklų auditorijų oro temperatūra ir drėgnis reglamentuoti taip: šaltuoju metų laiku temperatūra turėtų būti 8 C, o auditorijų oro drėgnis bet kuriuo metų laiku turėtų sudaryti 5 60 proc. [8]. Šio darbo tikslas buvo išmatuoti kai kuriuos mikroklimato rodiklius (drėgnį, temperatūrą) ir koncentraciją vienos iš Lietuvos aukštųjų mokyklų auditorijos aplinkos ore (aukštosios mokyklos pavadinimas nenurodomas dėl tyrėjų konfidencialumo įsipareigojimo). Taip pat įvertinti, ar yra išmatuotų mikroklimato rodiklių verčių ir normatyvų neatitikimų. Jei problema egzistuoja, būtų svarbu žinoti, kokie yra jos mastai ir ar tikslinga mikroklimato rodiklius reguliariai matuoti ir analizuoti. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI, drėgnio bei aplinkos temperatūros matavimai buvo atliekami vienoje Lietuvos aukštosios mokyklos auditorijų 7 dienas iš eilės (nuo 0 m. kovo 0 d. iki 0 m. kovo 7 d.). Tiriamoje auditorijoje buvo galimas tik natūralus vėdinimas (t. y. auditorija vėdinama atidarant langus ar duris). Auditorijos tūris apie 800 m, talpa apie 00 studentų. Tyrimo laikotarpiu buvo registruojamas kiekvieną dieną vykusių paskaitų skaičius, paskaitose dalyvavusių studentų skaičius, paskaitų pradžios laikai ir laiko tarpai tarp jų. Kiekvienos dienos pirmos paskaitos pradžia buvo 8.00 val., išskyrus penktadienį, kai paskaitos prasidėdavo 0.0 val. Vienos paskaitos trukmė akad. val. (90 minučių). Be to, buvo registruojama kiekvienos patalpos vėdinimo pradžia, kai auditorijos langus atidarydavo patys studentai ar tyrimą atliekantys operatoriai ir registruojamas vėdinimo laikas, trukmė, atidarytų langų skaičius. Duomenų analizei naudoti duomenų sisteminimo ir grafinio vaizdavimo metodai; cheminės medžiagos vertinta apskaičiuojant dinaminį svertinį vidurkį (DSV): C DSV Ct = + C t t + t + C t + t C t čia C DSV cheminės medžiagos dinaminis svertinis vidurkis (mg/m arba ppm); C, C, C ir C n dydis atskirais laiko tarpais tais pačiais matavimo vienetais (mg/m arba ppm); t, t, t ir t n atskirų oro ėminių paėmimo trukmė minutėmis [8]. Kiekybiniams kintamiesiems skaičiuotas vidurkis ir standartinis nuokrypis; gautiems rezultatams palyginti su HN nustatytomis vertėmis naudotas T testas vienai imčiai; kintamųjų tarpusavio ryšiui nustatyti buvo vertintas Pirsono koreliacijos koeficientas (r). Vidaus oro kokybės rodiklių matavimai buvo atlikti naudojant šiuos daviklius: kiekiui nustatyti naudotas daviklis Engine TM K0-STA, kurio matavimo ribos ppm, tikslumas ± 0 ppm. Temperatūrai nustatyti naudotas daviklis DS8B0, kurio matavimo ribos nuo -0 C iki +85 C, tikslumas ± 0,5 C. Drėgnis nustatytas su DHT davikliu, kurio matavimo ribos yra 0 00 proc., tikslumas ± proc. Nurodytos matuojamų dydžių ribos ir paklaidos yra nurodytos pagal daviklių gamintojų sertifikatus. Davikliai buvo sujungti į vieną prietaisą ir gauta in- n n t n 8 teorija ir praktika 0 - T. 9 (Nr. 4)

3 formacija kas 5 minutes (viso 7 dienų tyrimo metu) buvo reguliariai siunčiama belaidžiu interneto ryšiu duomenų registravimo kompiuterinei sistemai. REZULTATAI, oro temperatūros ir drėgnio įverčiai viso tyrimo laikotarpiu pateikti paveiksluose. Tyrimo metu nustatytas staigus didėjimas, sutampantis su paskaitų pradžia susirinkus studentams, lėtas mažėjimas pertraukos metu (kai patalpoje nėra studentų) ir staigus sumažėjimas vėdinant patalpą joje taip pat nesant studentų (ypač septintą tyrimo dieną). pav. horizontalia linija pažymėta ASHRAE rekomenduojama komfortabili riba 000 ppm. Mūsų tyrimo metu net paskaitų pradžioje ši riba buvo viršyta, išskyrus septintą tyrimo dieną (pirmadienį). Pirmąją tyrimo dieną (antradienį) buvo didžiausia ir siekė net 447 ppm. Oro temperatūros kitimas tiriamuoju laikotarpiu pateiktas paveiksle. Horizontali linija žymi Lietuvos higienos normos HN 9:0 Aukštoji mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai reglamentuotą temperatūrą aukštosios mokyklos auditorijose, laboratorijose ir kitose mokymo patalpose šaltuoju metų laikotarpiu. Ji turi būti 8 C. Mūsų tyrimo metu, kai auditorijoje buvo studentai, maksimali užregistruota temperatūra buvo, C (pirmą tyrimo dieną), o žemiausia temperatūra 0,9 C (trečią tyrimo dieną) Vidutinė lauko temperatūra per visą tyrimo laikotarpį svyravo nuo - C naktį iki + C dieną. Oro drėgnio svyravimai parodyti paveiksle. Didesnis nei 60 proc. drėgnis užfiksuotas tik darbo dienos pabaigoje. Per visą tyrimo laikotarpį nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (p < 0,00) tarp, oro temperatūros ir oro drėgnio kitimų: didėjant i, didėjo ir oro temperatūra (r = 0,798); didėjant i, didėjo ir oro drėgnis (r = 0,777); didėjant oro drėgniui, didėjo ir oro temperatūra (r = 0,474)., registruotos darbo dieną nuo paskaitų pradžios iki pabaigos DSV (vertinant tik tuo metu, kai patalpoje buvo studentai, t. y. neįvertinant pertraukų metu), taip pat temperatūros ir drėgnio vidurkiai pateikti lentelėje. Kiekvienos darbo dienos DSV buvo statistiškai patikimai didesnis už reglamentuotą vidurkį bendrojo lavinimo mokyklų patalpoms (t. y. didesnis nei 500 ppm, p < 0,00). Kiekvienos darbo dienos DSV neviršijo 5000 ppm ribos, kurią nurodo LR HN :0, kuri yra skirta darbo patalpų oro kokybės reglamentavimui. Vertinant auditorijos oro kokybės rodiklius per kiekvieną paskaitą atskirai, didžiausia buvo registruota pirmą tyrimo dieną nuo.00 val. prasidėjusioje paskaitoje. Šios paskai- pav. kitimas viso tyrimo laikotarpiu pav. Temperatūros kitimas viso tyrimo laikotarpiu pav. Drėgnio kitimas viso tyrimo laikotarpiu 4 pav. (juoda kreivė) ir oro drėgnio (pilka kreivė) kitimas septintą tyrimo dieną teorija ir praktika 0 - T. 9 (Nr. 4) 9

4 tos metu vidutinė sudarė 40 ppm ( paskaitos metu svyravo intervale nuo 594 ppm iki 447 ppm), t. y. tokia buvo užregistruota praėjus trims užsiėmimams, kurių kiekvienas truko po,5 val. su 0 min. pertrauka tarp jų, kai prasidedant pirmajam užsiėmimui buvo 6 ppm. Auditorijos vėdinimo laikas pateiktas -oje lentelėje. Kai auditorija buvo vėdinama (kalbant apie vėdinimą septintą tyrimo dieną nuo.0 val.) visų trijų rodiklių vertės ryškiai mažėjo (4 5 pav.). Uždarius langus, dar 0 min. buvo registruotas tolesnis rodiklių mažėjimas. Tuomet sumažėjo nuo 5 ppm iki 79 ppm. Per likusį laiką iki paskaitos pradžios nustatytas kiekis iš lėto didėjo ir iki paskaitos likusias 0 min. pasiekė 04 ppm. Per minėtas 0 min. oro temperatūra patalpoje sumažėjo nuo 5 pav. (juoda kreivė) ir oro temperatūros (pilka kreivė) kitimas septintą tyrimo dieną 9,5 C iki 8,5 C ir vėliau iki paskaitos pradžios pakilo iki, C; drėgnis iš viso sumažėjo iki 4 proc. ir iki paskaitos pasiekė 40,9 proc. Nors po vėdinimo visų rodiklių vertės vėl pradėjo didėti, tačiau oro temperatūra kilo greičiausiai. REZULTATŲ APTARIMAS (DISKUSIJA) Dauguma mokslinėje literatūroje aprašytų tyrimų lyginamas natūralus patalpų vėdinimas (atidarant langus ir duris) su vėdinimu naudojant įvairius ventiliacinius įrenginius arba skirtingus įrenginių galingumo lygio poveikius [, 4, 6, 7,,, 0]. Palyginus mūsų tyrimo duomenis su užsienio autorių tyrimais, kuriuose taip pat yra įvertinamas ir natūralus vėdinimas, galima teigti, kad aprašomos kitimų tendencijos, esant natūraliam vėdinimui, yra panašios [4, 6, 7,, 0, ]. Įvairių autorių duomenimis, vertinant vidutines s, nurodomi dideli standartiniai nuokrypiai [, 4,, 5, 0], kuriuos stebėjome ir mes. Įvairių autorių tyrimuose pabrėžiamas ryšys su patalpoje esančių žmonių skaičiumi [] ir ypač didelėmis koncentracijomis, kai patalpa yra perpildyta [5]. Vidutinė pamokų ar paskaitų metu užsienio autorių tyrimų duomenimis, dažnai viršija 500 ppm [, 4, 6], o vienkartinai gali pasiekti apie 4000 ppm [7, 0] ar 5000 ppm [, 4]. Jei patalpoje ir taikoma natūrali ventiliacija, ne visada viršija 500 ppm ribą patalpoje esančių žmonių skaičius gali būti nedidelis, be to, tyrimo metu patalpos langų ar durų atidarymas priklauso nuo pačių žmonių noro juos atidaryti [, 4, ]. Tokiu atveju vienkartinai užregis- lentelė. DSV bei temperatūros ir drėgnio vidurkiai paskaitų metu Tyrimo diena Pirma Antra Trečia Ketvirta Septinta (antradienis) (trečiadienis) (ketvirtadienis) (penktadienis) (pirmadienis) Normatyvas konc. DSV ir SD (ppm) 6 ± ± 60 5 ± ± ± * Temperatūros vid. ir SD ( C),6 ± 0,47,9 ± 0,8,7 ± 0,48,4 ± 0,0, ± 0,54 8- Drėgmės vid. ir SD (proc.) 54,0 ±,6 57,5 ±, 54,8 ±,6 5,4 ±,5 50, ± 4, 5 60 Studentų vid. skaičius, SD 9,8 ± 6, 77, ± 49,5 6, ± 45,0 7,0 ± 0, 8,0 ± 8, * normatyvas pateiktas bendrojo lavinimo mokyklų atveju. lentelė. Auditorijos vėdinimo laikas Tyrimo diena Vėdinimo pradžia,, 4 6 Nevėdinta 9.0 val.(pasibaigus pirmai paskaitai) 7 Vėdinimo trukmė konc. vėdinimo pradžioje (ppm) 0 min val. 5 val val. 90 min val. 0 min konc. vėdinimo pabaigoje (ppm) Vėdinimo intensyvumas 4 langai atidaryti 5 kampu langas atidarytas 5 kampu langas atidarytas 5 kampu 6 langai atidaryti 90 kampu Užsiėmimai Patalpoje studentų nebuvo Vyko dvi paskaitos po,5 val., kurių vienoje buvo 4, kitoje 65 studentai Visą šį laiką patalpoje buvo 5 studentai Patalpoje studentų nebuvo 0 teorija ir praktika 0 - T. 9 (Nr. 4)

5 truotos vertės vis tiek gali būti didelės []. Dažnai nurodoma, kad rekomenduojama 000 ppm riba viršijama didžiąją laiko dalį [, 4, 6, 5, 0]. Mūsų tyrime pasirinkta auditorija buvo didelė, kurioje vienu metu galėtų būti apie 00 studentų, bet vidutiniškai paskaitose buvo užimta tik trečdalis galimų vietų, todėl būtų galima teigti, kad rezultatai būtų kur kas blogesni, jeigu auditorija būtų visiškai užpildyta. Taip pat kiti autoriai, kaip ir mūsų tyrimo atveju, nurodo, kad laiko tarpai tarp užsiėmimų yra per trumpi, kad patalpoje pasiektų pageidautiną lygį be papildomų veiksnių [, ]. Mūsų tyrime oro drėgnio vertės buvo panašios į tas, kurias nurodo kiti autoriai [5, ]. Lyginant mūsų tyrimo temperatūros vertes su kitų autorių tyrimais, pastebimas neatitikimas. Kai kurie autoriai nurodo žemesnes temperatūros vertes [], kiti panašias [, 5], dar kiti didesnes []. Rezultatų skirtumai gali būti susiję su skirtingais patalpoje įrengtų šildytuvų pajėgumais, bei tuo metu esančia lauko temperatūra ir kt. Rezultatų skirtumui gali turėti įtakos ir oro temperatūros matavimo vieta. Mes dėl techninių galimybių negalėjome matavimo prietaiso įrengti taip, kad oro drėgmė ir temperatūra būtų matuojami 0, m ir, m aukštyje nuo grindų patalpos viduryje 0,5 m atstumu nuo sienų ir langų [9]. Kadangi auditorijos centre yra įrengtas projekcinis aparatas (šilumos šaltinis), kuris būtų turėjęs įtakos temperatūros ir drėgnio parametrams, matavimai buvo atliekami auditorijos balkone, 0,5 m aukštyje nuo balkono grindų, 0,5 m atstumu nuo sienos ir durų. Vertinant auditorijos vėdinimą, buvusį septintą tyrimo dieną nuo.0 val., pastebėta, kad oro temperatūros skirtumas prieš šį vėdinimą ir po to, kai temperatūra (po vėdinimo) nebedidėjo, sudarė tik,5 C. Galimai tai sąlygojo įšilusios sienos ir baldai, kurie vėdinimo metu nespėja taip greitai atvėsti, kaip oro temperatūra. Be to, patalpoje buvo šilumos šaltinis (radiatoriai). ir drėgnis po vėdinimo nors ir padidėjo, bet pokytis nebuvo ženkliai pastebimas. Tuo tarpu būtų sunku palyginti vėdinimo efektyvumą skirtingų paskaitų metu, nes labai skyrėsi prieš paskaitas buvusi pradinė, auditorijoje buvusių žmonių skaičius. Kai auditorija nevėdinama ir nesant joje žmonių, registruojamas lėtas mažėjimas ( pav., 5 6 tyrimo dienos). Tai būtų galima paaiškinti tuo, kad vyko auditorijos savaiminis išsivėdinimas, nes auditorijos langai ir durys uždaryti, bet patalpa nėra visiškai sandari; lauko ore visų trijų rodiklių vertės yra mažesnės, todėl ilgainiui patalpos viduje taip pat mažėjo. Tokio savaiminio išsivėdinimo nepakanka, nes paskaitos vyksta dažnai, o jose vidutiniškai dalyvauja 76, ± 47,8 studento. Taigi, mūsų tyrimo ir kitų autorių duomenimis, norint pasiekti optimalias mokymosi sąlygas, siūloma dažniau atidaryti langus ar įrengti mechaninius vėdinimo įrenginius ar juos derinti tarpusavyje taip, kad papildomi vėdinimo veiksniai būtų pradėti taikyti tada, kai viršija 000 ppm ribą, žiemą palaikyti komfortabilią 0 C temperatūrą, proc. drėgnį [, 4, 7,, ]. IŠVADOS Tirtos auditorijos mikroklimatas neatitiko mikroklimato rodiklių, nurodytų LR HN :0 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai ir ASHRAE rekomendacijų, nors per visą tyrimo laikotarpį auditorijoje buvo kartus mažiau studentų nei yra reali jos talpa. Iš tirtų patalpos oro rodiklių neatitiko nustatytų normatyvų. Didesnių oro temperatūros ir drėgnio nukrypimų nuo normatyvų nepastebėta. Kadangi nėra nustatytų normų aukštojo mokslo įstaigų auditorijoms, vertėtų tęsti tyrimą ir nustatyti išmatuotų koncentracijų poveikį studentų darbingumui bei detalizuoti vėdinimo įtaką i, temperatūrai ir drėgniui paskaitų metu priklausomai nuo dalyvaujančių studentų skaičiaus. PADĖKA Už pagalbą atliekant tyrimą dėkojame programuotojui Gediminui Sinkevičiui. LITERATŪRA. Wang J, Zhang X. Recommended concentration limits of indoor air pollution indicators for requirement of acceptable indoor air quality. International Journal of Energy and Environment. 00; (4): Ilyas S, Emery AF, Heerwagen D. Assessments of the Natural Ventilation Function in a University Building using Measurement. ASHRAE Transactions. 00; 6(): Bako-Biro Zs, Clements-Croome DJ, Kochhar N, Awbi HB, Williams MJ. Building and Environment. 0; 48: Hani A, Koiv TA, Mikla A. Carbon Dioxide Levels in Educational Institutions. In: Bojkovic Z, Kacprzyk J, Mastorakis N, Mladenov V, Revetria R, Zadeh LA, et al, editors. Recent Researches in Energy and Environment. 6th IASME / WSEAS International Conference on Energy and Environment (EE ); 0 Feb 5; Cambridge, UK. WSEAS Press; 0, Norbak D, Nordstorm K. Sick building syndrome in relation to air exchange rate,, room temperature and relative air humidity in university computer classrooms: an experimental study. Int Arch Occup Environ Health. 008; 8: Houri D, Kanazawa Y, Morioka I, Matsumoto K. Indoor Air Quality of Tottori University Lecture Rooms and Measures for Decreasing Carbon Dioxide Concentrations. Yonago Acta medica. 009; 5: Di Perna C, Mengaroni E, Fuselli L, Stazi A. Ventilation Strategies in School Buildings for Optimization of Air Quality, Energy Consumption and Environmental Comfort in Mediterranean Climates. International Journal of Ventilation. 0 Jun ; 0(): Lietuvos higienos norma HN :0 Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai, matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai. 9. ASHRAE. Interpretation IC of ASHRAE Standard Ventilation for Acceptable Indoor Air Quality. 000 May. teorija ir praktika 0 - T. 9 (Nr. 4)

6 0. US Department of Labor. Indoor Air Quality Investigation. In: OSHA Technical Manual. 999 Jan 0. Directive Number: TED [TED -0.5A].. Mumovic D, Davies M, Pearson C, Pilmoor G, Ridley I, Altamirano-Medina H, et al. A comparative analysis of the indoor air quality and thermal comfort in schools with natural, hybrid and mechanical ventilation strategies. Proceedings of Clima 007 Well Being Indoors; 007 Jun 0-4; Helsinki, Finland. Helsinki: FINVAC; Norbak D, Nordstorm K, Zhao Z. Carbon dioxide ( ) demand-controlled ventilation in university computer classrooms and possible effects on headache, fatigue and perceived indoor environment: an intervention study. Int Arch Occup Environ Health. 0 Feb 9; 86(): Seppanen OA, Fisk W. Some Quantitative Relations between Indoor Environmental Quality and Work Performance or Health. HVAC&R Research. 0 Mar ; (4): Satish U, Fisk W, Mendell MJ, Eliseeva K, Hotchi T, Sullivan D, et al. Impact of on human decision making and productivity. Proceedings of Indoor Air 0; 0 Jun 5 0; Austin, Texas. 5. Madureira J, Alvim-Ferraz MCM, Rodrigues S, Goncalves C, Azevedo MC, Pinto E, et al. Indoor Air Quality in Schools and Health Symptoms among Portuguese Teachers. Human and Ecological Risk Assessment. 009; 5: Coley DA, Greeves R, Saxby BK. The Effect of Low Ventilation Rates on the Cognitive Function of a Primary School Class. International Journal of Ventilation. 007 Sep ; 6(): Lietuvos higienos norma HN :0 Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai. 8. Lietuvos higienos norma HN 9:0 Aukštoji mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai. 9. Lietuvos higienos norma HN 4:009 Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas. 0. Bako-Biro Zs, Kochhar N, Clements-Croome DJ, Awbi HB, Williams M. Ventilation Rates in Schools and Learning Performance. Proceedings of Clima 007 Well Being Indoors; 007 Jun 0-4; Helsinki, Finland. Helsinki: FINVAC; Pegas PN, Evtyugina MG, Alves CA, Nunes T, Cerqueira M, Franchi M, et al. Quim Nova. 00 May ; (5): Gautas 0 m. lapkričio 8 d., aprobuotas 0 m. gruodžio d. Submitted November 8, 0, accepted December, 0. teorija ir praktika 0 - T. 9 (Nr. 4)