7Integruotų studijų programų

Transcription

1 90 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / 1 3 7Integruotų studijų programų rengimo ir įgyvendinimo aspektai Onutė Junevičienė A N O T A C I J A Straipsnyje pateiktas naujas požiūris į integruotas studijas, apibrėžiama integruotos studijų programos sąvoka, išryškinamas mokymo ir mokymosi holistinis kelias, atliepiantis besikeičiančio veiklos pasaulio poreikius. Taip pat palyginti studijų programos kūrimo lygiai, analizuojami mokslininkų pasiekimai integruotų studijų programų kūrimo ir įgyvendinimo srityje. P R O F E S I N I O R E N G I M O T Y R I M A I P A G R I N D I N Ė S S Ą V O K O S : integruotos studijų programos, integruotas holistinis požiūris, rezultatais grįstas mokymas, tarpprograminė veikla, programos segmentai, efektyvios mokymo/si strategijos, daugiadisciplininė sandara, tolydi integracija, integracijos stadijos, komplementarusis integracijos būdas, multidisciplininis būdas, integracijos laiptai

2 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / Įvadas Pokyčiai darbo rinkoje, vykstantys dėl naujų technologijų įsisavinimo ir ūkio restruktūrizavimo, iškelia naujus reikalavimus specialistams, siekiantiems sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros. Sparti ekonominė, technologinė ir socialinė ūkio raida sąlygoja naujų kompetencijų ir gebėjimų poreikį, reikalauja praplėsti suteikiamų aukštosiose mokyklose kvalifikacijų ribas. Veiklos pasaulyje nustatyti nauji reikalavimai perkeliami į studijų programas, kurios turėtų tenkinti ir darbo rinkos poreikius, ir paties individo lūkesčius. Tokioms studijų programoms būdingas (integruotas) holistinis požiūris, kai profesinio mokymo turinys derinamas su bendraisiais ir akademiniais dalykais, o teorinis mokymas siejamas su praktinių įgūdžių ugdymu ir patirties įgyjimu. Tačiau daugeliui programų rengėjų pagrįstai kyla nemažai klausimų: o kaip tiksliai reikėtų apibrėžti integruotą studijų programą? Ar tai paprasčiausiai kalbama apie tarpdalykinių ryšių sudarymą? O kokios turėtų būti dalykų sąsajos su veiklos pasaulio reikalavimais? Kas turėtų sudaryti tarpdalykinių ryšių pagrindą žinios ar įgūdžiai? Į šiuos klausimus reikėtų ieškoti atsakymo mokslininkų pateiktose integruotos studijų programos sąvokose. Šio straipsnio tikslas apibrėžti integruotą studijų programą bei aptarti jos taikymo galimybes kolegijų sektoriuje. 1. Integruotos studijų programos sąvoka Mintis apie integruotą studijų programą nėra nauja. Dewey ir Kilpatrik propagavo integracijos formas jau seniai (Vars, 1991). Edukologijos teoretikai siūlė integruotas studijų programas taikyti praktiškai. Praktikoje integracija gali pasireikšti įvairiomis formomis. Dėstytojai, dėstantys skirtingus dalykus, apsvarstę bendro kurso idėją, jau žengia žingsnį link programos integracijos. Mokslininkų tarpe nėra vieningos nuomonės, apibrėžiančios integruotos studijų programos esmę. Integruotas mokymo turinys, tarpdalykinis mokymas, teminis mokymas, sinerginis mokymas... Mėgindami apibrėžti integruotą studijų programą, pirmiausia apžvelkime giminingus terminus. Integruota studijų programa profesinio ir aukštojo mokslo dokumentuose nėra apibrėžta, bet susidomėjimas ja vis didėja. Humphreys (1981) pasiūlė tokį apibrėžimą Integruotos studijos yra tokios, kai vaikai plačiai aiškinasi žinias įvairiuose mokymo dalykuose, kurie neabejotinai siejasi mokymosi aplinkoje tam tikrais aspektais. Jis pastebi ryšius tarp humanitarinių, meno, gamtos mokslų, matematikos, socialinių mokslų dalykų. Žinios ir įgūdžiai plėtojami, gilinami ir pritaikomi daug plačiau, nei numatyta programoje. Tematikos požiūriu, Shoemaker (1989) integruotą studijų programą apibrėžė taip: Tai studijų procesas, kuris organizuojamas tokiu būdu, kai perkertama dalykų eilė, jungiant įvairius programos aspektus į prasmingą jungtį, ir nukreipiama į plačią studijų sritį. Tai rodo mokymo ir mokymosi holistinį kelią, atliepiantį besikeičiančio veiklos pasaulio poreikius. Palmer (1991) pastebi įvairius integracijos lygius: tarpprograminių uždavinių plėtra; paskaitų modelių, kuriuose įtraukta tarpprograminė veikla ir vertinimas, plėtra; programos, praturtintos ir sustiprintos veiklos tarpprograminiais ryšiais, plėtra; tarpprograminės vertinimo veiklos plėtra; planavimo ciklo taikymas studijų programų vadove. Dar kitokį apibūdinimą pateikė Glatthorn (1994). Integruotoje studijų programoje planuojama mokymosi patirtis bei suteikiamos studijuojančiajam bendrosios žinios, taikant modelius, sistemas, struktūras, o motyvuojant studentus plėtojamos jų galimybės suprasti naujus ryšius ir tuo pagrindu kurti naujus modelius, sistemas bei struktūras. Kiti terminai dažnai naudojami kaip integruotos studijų programos sinonimai yra tarpdisci-

3 92 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / 1 3 plininės studijų programos, kurios kerta dalykus, fokusuojasi į išsamias gyvenimiškas problemas ar plačias pagrindinių sričių studijas ir apjungia įvairius programos segmentus į prasmingą jungtį. Jacobs (1989) tarpdiscipliniškumą apibrėžia kaip žinių apžvalgą ir požiūrį į programą, suprantamai taikomą metodologiją ir daugiau nei iš vienos disciplinos sudarytą pagrindinę temą, potemes, problemą ar patirtį. Šiam požiūriui pritaria Everett, apibrėždamas tarpdisciplininę studijų programą kaip vientisą darinį, kuriame suderinta keletas mokomųjų dalykų į vieną projektą, kurį vykdydami studentai sprendžia veiklos pasaulio problemas. Šie apibrėžimai sustiprina nuomonę, jog integruota studijų programa atitinka edukologų požiūrį, kad studentai rengiami mokymuisi visą gyvenimą. Tai sustiprina tikėjimą, jog tie, kurie pritaria integruotų studijų programų idėjai, žiūri į švietimą, kaip į procesą, kuriame plėtojami gebėjimai, būtini specialistui XXI amžiuje. Apskritai, visi integruotos studijų programos ar tarpdisciplininės programos apibrėžimai apima: dalykų suderinamumą; projektų akcentavimą/ išskirtinumą; ryšius tarp sąvokų; papildomus mokymo/si šaltinius; tematinius vienetus; lanksčius tvarkaraščius; lankstų studentų grupavimą; Nwcet (National Workforce centre for Emerging Technologies, 2006) parengta, adaptuota ir rekomenduojama studijų programa pasižymi šiais svarbiausiais bruožais: Programa pagrįsta veiklos pasaulio apibrėžtomis ir patvirtintomis kompetencijomis ar standartais. Programoje nurodoma, ką besimokantis privalo žinoti ir ką turi gebėti atlikti pagal pasiektą lygį, aiškiai apibrėžtą standartuose. Programoje konkrečiai ir aiškiai aprašomi besimokančiojo rezultatai. Laukiami detalūs rezultatai skatina besimokantįjį siekti žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kuriuos jis privalo pasiekti ir praktiškai pademonstruoti studijų pabaigoje. Programoje integruotas techninis turinys ir praktiniai įgūdžiai. Techninių žinių ir praktinių įgūdžių integracija pasiekiama veiklos ir vertinimo procesų metu. Programoje detaliai apibūdinami veikla pagrįsti vertinimo metodai. Veikla pagrįstas vertinimas reikalauja iš besimokančiojo taikyti savo žinias ir demonstruoti įgūdžius prasmingose situacijose. Integruota studijų programa yra peržengusi tradicinių dalykų ribas, joje integruojamas turinys, procesas ir įgūdžiai. Tokia programa: Sudaro sąlygas studentams ugdyti holistinį požiūrį, suprasti ryšius tarp skirtingų mokymosi sričių. Padeda studentams suprasti studijų tikslus ir įgyvendinti juos, remiantis teorinėmis žiniomis ir įgyjama patirtimi. Skatina dėstytojus taikyti efektyvias mokymo/si strategijas, kurios sustiprina studentų mokymosi rezultatus. Leidžia studentams pademonstruoti įgūdžius, gebėjimus ir žinias įvairiose situacijose. Leidžia studentams pasiekti gerų rezultatų apjungiant žinias iš kelių sričių viename integruotame darbe. Sudaro galimybes dėstytojams pilnai įgyvendinti studijų programą, kadangi jie patys dalyvauja ir programos kūrimo ir vykdymo procesuose. Sustiprina studentų atsakomybę už savarankiškų darbų atlikimo savalaikiškumą ir kokybę. Brett Youd (2004) pažymi, jog, rengiant ir realizuojant integruotą studijų programą, gali būti keliami tokie tikslai: integruoti programos turinį, tikslus ir procesą;

4 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / sudaryti studentams galimybes sąveikauti ir kooperuotis su kolegomis rengiant bendrus darbus; sudominti studijuojančius tuo, ką jie studijuoja; integruoti žinias, įgūdžius, vertybes ir veiksmus, siekiant bendrų tikslų, atpažinti ir vertinti individualius besimokančiojo mokymosi būdus; sukurti partnerystę tarp dėstytojų ir studentų; pripažinti skirtingus mokymo/si stilius; perduoti dalį kontrolės ir atsakomybės patiems studentams; motyvuoti studentus dirbti savarankiškai. Integruota studijų programa yra naujas požiūris į mokymą, mokymąsi ir studijų turinio projektavimą, kuriame apjungiami koncepcijos, turinys, įgūdžiai ir prasmingesnio mokymo aspektai. Egzistuoja ne vienas studijų programos integravimo būdas. Galima integruoti temas vienoje ar keliose disciplinose pagal besimokančiųjų asmeninius poreikius ar suteikti galimybę studijuojančiajam pačiam surasti prasmingus tarpdalykinius ryšius. Turinys, procesas, įgūdžiai ir kritiniai klausimai yra sudėtiniai integruotos studijų programos komponentai. Drake (1993) pasiūlė dvi integruotos studijų programos sąrangas: 1. Daugiadiscilpininis. Skirtingos disciplinos nagrinėja tas pačias temas, identifikuoja kiekvienos disciplinos turinį, apjungia atskiras turinio dalis į bendrą temą. Jungtys tarp atskirų dalykų stebimos kaip per padidinamąjį stiklą ir labai aiškiai apibrėžiami pagrindiniai rezultatai. Prieš integruojant atskiras disciplinas, Ackerman (1989) pataria dėstytojams atkreipti dėmesį į tai, jog kiekvienos disciplinos sąvokos, tikslai, turinys verifikuojami priklausomai nuo dalyko svarbumo ir dėstytojo požiūrio į daugiadiscipliniškumą studijų programoje. Pagrįstai kyla klausimas, ką galima išmokti kiekvienoje disciplinoje? 2. Tarpdisciplininis. Bendrumai, apimantys kelias disciplinas, išryškinami proceso metu. Jungtys plėtojamos nagrinėjant atskiras temas. Rezultatai išsamesni, nei studijuojant vieną dalyką. Plėtojant tarpdisciplininį požiūrį, siekiama atsakyti į klausimą: kaip studentai galėtų siekti aukštesnių (nei numatyta programoje) kompetencijų? 2. Integruotos studijų programos kūrimo lygiai Vis daugiau mokslininkų nagrinėja integruotų studijų programų projektavimo, įgyvendinimo ir vertinimo aspektus, apibendrina sukauptas žinias. Fogarty (1991), nagrinėdamas integruotų studijų programų plėtrą, išskiria 10 integruotos studijų programos lygių (žr. 1 lentelę). Integracija yra pripažinta svarbiausia edukacinė strategija šiuolaikinėse studijose. Integruotos studijos turi daug privalumų ir galbūt yra svarbiausias veiksnys vykdant efektyvias edukacines programas. Tačiau diskusija apie integraciją dažnai dalijasi į priešingas stovyklas: vieni dėstytojai nusiteikę palankiai, kiti gi priešinasi integruotoms studijoms. Edukacijos strategijoje integracija reiškiasi kaip tolydi integracija, dalykiniu pagrindu pagrįstas mokymas ar kaip junginys minėtų dviejų kraštutinumų. Klausimas, į kurį turėtų atsakyti dėstytojai ir programų rengėjai ne tas, ar jie už ar prieš integraciją, bet kur tarp minėtų dviejų kraštutinumų jie turėtų fokusuoti mokymą. Problema kyla dėl to, kad tiek integruotų studijų programų rengėjai, tiek ir įgyvendintojai dar nepilnai susipažinę su šių programų teorijomis, projektavimo etapais, taikomais modeliais. Harden (2000) aprašė integruotų studijų programų kūrimo, įgyvendinimo ir vertinimo etapus kaip laiptus. Integracijos laiptus sudaro 11 laiptelių nuo dalykų pagrindų iki integruoto mokymo ir mokymosi. Laiptai statomi ankstesnių aprašymų pagrindu ar integruotos studijų programos modeliu, kuriuos pateikė autoriai Jacobs, Fogarty ir Drake. Pirmuose keturiuose laipteliuose išskiriami dalykai ar moduliai. Laiptais kylant aukštyn, kitais šešiais laipteliais, pabrėžiama integracija

5 94 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / 1 3 Integruotos studijų programos kūrimo lygiai 1 lentelė Pavadinimas Aprašymas Privalumai Trūkumai Fragmentiškas Atskiros ir skirtingos disciplinos Aiškus ir diskretus disciplinos vaizdas Studentams neaiškūs tarpdalykiniai ryšiai, mažesnis medžiagos įsisavinimo lygis Susijęs Susijusios vienos disciplinos temos Pagrindinės sąvokos susijusios, vienos disciplinos idėjos panašios su kitos Disciplinos nesusijusios viena su kita savo turiniu Sujungiantis Socialiniai, mąstymo įgūdžiai įgyjami toje pačioje disciplinoje Sutelkiamas dėmesys į keletą sričių iš karto, sustiprinamas mokymosi procesas Studentai gali susipainioti ir pamesti pagrindinę paskaitos mintį Nuoseklus Panašios idėjos sujungiamos, o dalykai lieka atskiri Mokymosi palengvinimas jungiant atskiras turinio dalis Toliau tęsiasi bendradarbiavimas, dėstytojas turi mažiau autonomijos nuosekliai įgyvendinant programą Dalijantis Komandinis planavimas ir/ar dėstymas, kai apjungiamos dvi disciplinos bei skleidžiamos teorijos, požiūriai Skleidžiama institucinė patirtis, du dėstytojai sudaro vieną komandą, tai palengvina bendradarbiavimą Reikalauja laiko, lankstumo, įsipareigojimų ir kompromisų Voratinklis Teminis mokymas/sis naudojant pagrindines temas daugelyje disciplinų Studentų motyvavimas padeda studentams pamatyti ryšius tarp idėjų Tema turi būti kruopščiai atrinkta, prasminga, atitinkamo turinio Srieginis Mąstymo, socialiniai, studijavimo įgūdžiai lavinami iš eilės visose disciplinose Studentai mokosi iš savo įgytos patirties, perkelia mokėjimus studijuodami kitas disciplinas Disciplinos išlieka atskiros

6 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / Integruotas Dalykai, kurių prioritetai sutampa, egzaminuojami vienu metu ir tikrinami bendri įgūdžiai, sąvokos, požiūris Studentai raginami ir motyvuojami pastebėti sąsajas ir tarpdalykinius ryšius tarp atskirų dalykų Tarpfakultetinės studentų komandos atlieka bendras užduotis studijų laikotarpiu Įsitraukęs/įtrauktas Besimokantieji studijų laikotarpiu integruojami pagal vieną interesų sritį Integracija vyksta besimokančių grupelės viduje Per mažas vienoje srityje besimokančiųjų ratas Tinklinis Besimokantys valdo integracijos procesą pasirinkdami ekspertų ir išteklių tinklą Besimokantieji skatinami nauja informacija, koncepcija ir lavina naujus įgūdžius Besimokantiesiems gali pritrūkti pastangų tapti efektyviais keleto atskirų dalykų. Užkopę ant paskutinio laiptelio studentai prisiima daugiau atsakomybės už integraciją ir jiems suteikiamos priemonės tai atlikti. 1 laiptelis. Izoliacija (sinonimai - fragmentiškumas, anarchija) Skyrių ar dalykų specialistai (pavaizduoti piešinėlyje atskirais kvadratukais) vykdo studijas be apsvarstymo su kitų dalykų dėstytojais. Kiekvienas dalykas įrašytas studijų programoje tam tikru nuoseklumu ir išdėstymu laike. Neskiriama jokio dėmesio kitiems dalykams, numatytiems studijų programoje. Baltos dėmės studijų plane pažymimos dalykų ir temų pavadinimais, kuriuos dėstė specialistai savo dalykuose. Kiekvienas dalykas atrodo kaip nedalomas objektas. Uždaviniai atrodo kaip dalyko dėstytojo meistriškumas ir tai testuojama dalyko vertinimu studentų žinių ir dalyko supratimu. Ryšiai tarp dalykų nėra aiškiai atskleisti, o temos dviejuose dalykuose lyg netyčia susietos. Izoliacijos požiūrį galima surasti tradicinėse studijų programose, kuriose tam tikru nuoseklumu išdėstyti atskiri dalykai. Studentai dalyvauja matematikos paskaitoje, toliau studijuoja statistiką, ir nei vienas lektorius nežino, kas buvo atskleista prieš tai buvusioje paskaitoje. 2 laiptelis. Žinojimas (sinonimas- supratimas) Kitas žingsnis yra žinojimas arba informuotumas. Kaip ir pirmame laiptelyje mokymasis pagrįstas dalykiniu principu.kai kurie dėstytojų tarpusavio bendradarbiavimo tyšiai egzistuoja, vieno dalyko dėstytojas žino apie ką kalbama kitame dalyke. Tai galima pasiekti parengus tinkamus dokumentus ar tinkamai aptariant kiekvieno dalyko tikslus ir uždavinius, turinį ir nagrinėjamas temas.. Destytojai galėtų dalintis

7 96 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / 1 3 padalomąja medžiaga, perduodami vieni kitiems informaciją kokias temas kiekvienas nagrinėja, jie galėtų atkreipti dėmesį į tai planuodami mokymą, išvengdami bereikalingo dubliavimo ar kartojimo, referuotų kolegas apie dėstomas temas. Ir šiame laiptelyje dar nėra detalių pastangų padėti studentui susidaryti vaizdą apie dalykų integraciją. 3 laiptelis. Susiderinimas (sinonimas tarpusavio ryšiai, sąsajos, konsultavimas) Susiderinimo procese dėstytojai atsakingi už atskirus dalykus, atskiras dalykų dalis, tariasi vienas su kitu ir bendradarbiauja rengdami dalykų programas. Konsultavimo procesas vyksta diskusijų tarp dėstytojų ar su studijų programos rengimo komiteto nariais susirinkimų metu. Į konsultacijų procesą gali įsijungti kiekvienas dėstytojas ir dėstytojų grupės. Konsultacijų procesas gali būti prižiūrimas personalo narių, atsakingų už programą, kurie kompetetingi organizuoti ir vadovauti diskusijai tarp skirtingų dalykų dėstytojų. Šis konsultavimo procesas ragina dėstytojus adaptuoti savo dalyko programas, kadangi kiekvienas kursas siekia studijų programoje numatytų tikslų. Fogarty (1991) aprašė šią integracijos stadiją. Dalykai išlieka atskiri, bet dėstytojai gali nubrėžti aiškius ir detalius ryšius dalyko programoje ir suderinti su kitais dalykais, ypač laiko ir nuoseklumo atžvilgiu. Kaip teigia Fogarty, šio modelio raktas yra pastangos apgalvotai susieti dalykus studijų programoje anksčiau negu studentai supras ryšius automatiškai. 4 laiptelis. Grupavimas (sinonimai infuzija, mišinys) Tai ketvirtas integracijos laiptelis. Fogarty(1991) jį panaudojo siekdamas atskleisti integruotą požiūrį, kada dėstytojo numatyti tikslai, pagrįsti dalykiniu požiūriu, o ugdomi įgūdžiai siejasi su kitu dalyku. Studijų programos turinys sudarytas iš įvairių studijų programos dalykų praturtina dalyko dėstymą. Terminas infuzija taip pat gali būti panaudotas integracijos stadijoje, kai dėstytojai analizuoja atskirų dalykų tikslus ir nustato būdus, kaip bendrieji gebėjimai gali būti gilinami ir tobulinami kituose dalykuose. Pvz. sveikatos rėmimas ir susirgimų prevencija gali būti integruoti į daugelį medicinos studijų programos dalykų. Grupavimo esmė - skirtingos temos ar dalykai atpažįstami programos išdavoje ir yra susiję dalykų turinyje. Dėstytojai tai gali atlikti, išskirdami dėstomo dalyko turinyje temas iš kitų dalykų dalių į studijuojamo dalyko programą ir nubrėždami pagrindines kompetencijas, tokias kaip bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžiai. Mokymas išlieka pagrįstas dalykiniu požiūriu, o atsakomybė ir kontrolė tenka konkretaus dalyko dėstytojui. 5 laiptelis. Koordinavimas (sinonimai - lygiagretus mokymas, neatsiejamas mokymas) Koordinavimo atveju, kiekvieno dalyko dėstytojas išlieka atsakingu už dėstomo dalyko turinį. Temų nuoseklumas dalyko programoje pasiekiamas konsultuojantis su kitų dalykų dėstytojais. Tvarkaraštis suderintas taip, kad dalykų temos ar atskiri dalykai, kurie susiję, studijuojami tuo pačiu metu. Panašios temos studijuojamos tą pačią dieną ar savaitę, kol įsisisavinama dalis

8 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / programos, pagrįstos dalykiniu požiūriu. Studentai studijuoja skirtingų dalykų koncepcijas atskirai ir patys atskleidžia ryšius tarp dalykų. Šis požiūris buvo aprašytas kaip lygiagretus arba sutampantis mokymas. Dažnai koordinuotos studijų programos aprašomos kaip integruotos mokymo programos. Įgyvendinimas sutampančių arba koordinuotų programų yra vienas iš integruoto mokymo privalumų ir yra teisingas žingsnis link tiksliai metodologiškai pagrįstos integruotos programos. 6 laiptelis. Pasidalijimas (sinonimas kombinuotas mokymas) Dviejų dalykų dėstytojai gali susitarti planuoti ir kartu įgyvendinti mokymo programą. Pasidalijimas planuojant ir dėstant apjungus du dalykus, kurių koncepcijos ar idėjos sutampa, atsiranda kaip organizavimo elementas. Du dėstytojai, kurie kartu siūlo panašią programą, iš tikrųjų studijų procese papildys vienas kitą, o kombinuotas temas parengs bei išdėstys išryškindami dalijimosi koncepciją, įgūdžius ir požiūrius. Impulsas dalijimosi programai parengti labai dažnai kyla iš pačių dalykų ar skyrių, identifikavus bendras mokymo sritis arba pagal poreikius įvedus naujas temas į programą. Dėstytojai suvokia, kad kartu jie gali dėstyti dalyką geriau, efektyviau ir dalykiškiau, negu tai darytų atskirai. Skirtingai nei koordinavimas, dalijimosi programa gali būti žingsnis link pilnesnio visos studijų programos integravimo, ji dažnai matoma kaip galutinis programos įgyvendinimo tikslas. Jos kryptis gali būti suprasta kaip specialus atvejas, ypač kai ji yra sėkminga. 7 laiptelis. Koreliacija (sinonimai - susijusi programa, demokratinė programa) Koreliacijos laiptelyje išlieka programos pagrįstumas dalykiniu požiūriu, kai dalykai užima didžiąją studijų programos dalį. Šioje sistemoje integruotas dalykų mokymas semestre įtraukiamas papildomai į mokymo/si procesą. Sesijų metu į kiekvieną dalyką sujungiamos bendros interesų sritys. Pvz. tarpdalykiniai ryšiai Verslo studijų programoje pasireiškia, kai studentai studijuoja verslą kaip sistemą verslininkystės įvade pirmiau nei kituose dalykuose, o savaitės pabaigoje penktadienį jie susirenka į integruoto mokymo sesiją. Sesijos metu vykstančioje diskusijoje studentai aptaria įvairius sistemos aspektus, kuriuos pastebėjo studijuodami per savaitę įvairias disciplinas. Skirtingų dalykų apjungimo naudojimas padeda identifikuoti problemą. Kitas pavyzdys iš tarpdalykinių ryšių plėtojimo dalykiniu principu sudarytoje programoje gali būti projektas ar užduotis, parengta integravus kelis dalykus ir pateikiama studentams. Studentams galbūt reikės suderinti atliktą rašytinę užduotį ar pristatyti projekto ataskaitą integruotoje plenarinėje sesijoje. 8 laiptelis. Komplementarus (sinonimai papildantis vienas kitą, mišrios programos) Komplementarusis integracijos būdas turi ir dalykiniu principu, ir integruotu mokymu parengtų programos požymių. Dabar integruotos sesijos jau yra esminis studijų programos bruožas. Šios sesijos gali būti apibrėžiamos laiko terminu, paskirstytais ištekliais ir

9 98 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / 1 3 vertinimo svarbumu. Atskiro dalyko studijos turėtų būti sukoncentruotos į temas ar potemes, kurios sietųsi su kituose dalykuose dėstomomis temomis. Greta integruoto mokymo turi būti sudarytos galimybės vykdyti ir dalykiniu požiūriu pagrįstas studijas. Abiejų požiūrių suderinimas ypač svarbus vertinimo stadijoje. Egzamino metu turi atsispindėti abiejų požiūrių išryškinimas. 9 laiptelis. Multidisciplininis (sinonimas daugiadalykinis, prisidedantis) Multidisciplininis būdas sujungia eilės dalykų sritis į vieną kursą, išdėstytą pagal temas, problemas, objektus ir nukreiptas į studentų mokymąsi. Atrinktos temos integruotam kursui gali funkcionuoti skirtingai ir būti dėstomos įvairiais būdais. Temos gali būti apibrėžtos sritimis, kuriose praktiniai sprendimai turi būti atlikti remiantis tarpdiscipliniu mąstymu. Problemas ir užduotis turėtų parengti integruoto mokymo profesionalai. Teorinis mokymas turi būti vykdomas integruotu būdu, remiantis dėstytojų praktine patirtimi. Tai apimtų mažų grupių mokymą, paskaitų skaitymą ir praktinių įgūdžių lavinimą. Multidisciplininėje programoje temos gali būti išdėstomos žinių, kurios reikalingos dalyko pažinimui ir žinių įsisavinimui, pagrindu. Multidisciplininės integracijos bruožai yra tie, kad bet kuri tema apžvelgiama kaip per padidinamąjį stiklą keliuose dalykuose. Tema ar problema nukreipta į studento mokymąsi, išlaikomas dalyko identitetas, o kiekvienas dėstytojas demonstruoja, kaip jo dalykas gali pagelbėti studentui suprasti nagrinėjamą problemą. Disciplina pagal Drake (1993), lengvai apibrėžiama mokymo strategijoje, o atskiros disciplinos procedūros gali būti išlaikytos dėstytojo, kuris nustatys užduotį pagal jo specializaciją. Organizuojant multidisciplininį mokymą, atskirų disciplinų ar temų aprūpinimas pradedamas numatant juos studijų programų dokumentuose ir tvarkaraštyje. Tarpdalykiniame laiptelyje bendruose integracijos laiptuose dalykai įgauna didelę autonomiją. 10 laiptelis. Tarpdisciplininis (sinonimas monolitinis) Šio tipo integracijoje yra tolimesnis perėjimas prie apibrėžtų temų, nukreipiančių į mokymąsi visų disciplinų ar temų, kurios tarpusavyje yra susijusios. Jarvis (1990) apibrėžė tarpdisciplinariškumą, kaip fenomeno studijas, kurios apima dvi ar daugiau akademines disciplinas tuo pačiu metu. Bloomo taksonomijoje tarpdisciplinins mokymas reiškia aukštą integracijos, kurioje visi ar daugelis dalykų sujungti į vieną naują meniu, lygį. Tarpdisciplininiame mokyme negali būti užuominų į atskirus dalykus ar temas, dalykai neindefikuojami tvarkaraštyje. Judėjimas studijų programose nuo multidalykinio link tarpdalykinio požiūrio gal būt praras dalyko perspektyvą. 11 laiptelis. Trans-disciplininis (sinonimai - susiliejimas, pasinėrimas) Trans-disciplininėje, kaip ir tarpdisciplininėje integracijoje studijų programa peržengia atskirų dalykų ribas. Trans-disciplininėje integracijoje sutelktas

10 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / dėmesys į mokymąsi, į žinių lauką, iliustruojantį realų veiklos pasaulį. Dėstytojas pateikia mokymosi galimybių sistemą, o integracija paliekama studentų suvokimui, ji pagrindžiama adekvačia situacija iš konkrečių veiklos pasaulio situacijų. Trans-disciplininis ugdymas atsispindi mokymesi, aprašytame kaip individualus procesas, konstruojantis supratimą nuo informacijos iki patirties, pereinantis per kiekvieno individo suvokimą, mąstymą ir pajautimą. Studentai, siekdami įgyti specialybę per tam tikrą laiką, turi integruoti žinias ir siekti studijų tikslų savais metodais ir savais gebėjimais. Taigi, pagal trans-disciplininį požiūrį dalykai tampa mokymosi iš veiklos pasaulio dalimi ir per tai jie išfiltruoja integruotos studijų programos platesnius tikslus ir uždavinius. Šioje aplinkoje, besimokantysis nukreipiamas pats surasti tai, kas nusakoma aprašytoje užduotyje. Minėta integracijos stadija buvo pavadinta autentiška įvertinant tai, kad mokymasis vyksta realioje veiklos pasaulio aplinkoje. Terminas susilydymas taip pat buvo panaudotas šiai stadijai apibrėžti. Kai studentas mokosi, jis integruoja vidines jėgas ir pilną meistriškumą į kompetencijas, būtinas užduočių įgyvendinimui. Fogarty naudojo terminą pasinėrimas, kuomet dalykai tampa dalimis besimokančiojo patirties, o per šį filtrą platesniais tikslais ir uždaviniais. IŠVaDOS 1. Studijų programų integracija yra svarbi ugdymo strategijos kompleksinė idėja. Integruota studijų programa yra naujas požiūris į mokymą, mokymąsi ir studijų turinio projektavimą, kuriame apjungiama koncepcijos, turinys, įgūdžiai ir vertinimas prasmingesnio mokymo aspektu. 2. Vienas palypėjimas integracijos laiptais sumažina dalykų vaidmenį studijų programoje ir padidina reikalavimus ne tik programos organizacinei struktūrai atitinkamiems ištekliams, kuriais ji disponuoja, bet ir personalui: būtinas didesnis dėstytojų dalyvavimas studijų programos rengimo diskusijose ir planavimo procese. 3. Integracijos laiptai yra naudinga priemonė dėstytojams jie gali susitarti dėl integracijos naudingumo, nors gali būti skirtingų požiūrių, kaip antai: optimalus balansas tarp integruotos studijų programos ir programos sudarytos dalykiniu principu. Nuomonių įvairovė padeda išvengti poliarizacijos debatuose. 4. Perėjimas nuo tradicinės studijų programos sukonstruotos dalykiniu principu link integruotos studijų programos gali iššaukti daug pokyčių. Žinoma, galimos ir alternatyvos.vieni gali pradėti nuo kažko nedidelio - integruoti kelias temas, aptarus tarpusavio ryšius. Integracijos laiptai kaip priemonė naudojami ne tik studijų programų planavimui ir vertinimui, bet ir programos integracijos lygiui įvertinti.

11 100 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / 1 3 literatūra Ackerman, D.B.(1989). Intellectual and practical crriteria for successful curriculum integration. In Iinterdisciplinary Curriculum Design and Implementation, edited by H.H.Jacobs. Drake, S.M. (1993). Planing integrated curriculum. The call to adventure. Alexandria. VA: Associacion for Supervision and curriculum development. Brett Youd. (2004). Integrated Curriculum Policy. Prieiga per internetą:< tased.edu.au >. [žiūrėta ]. Fogarty R. (1991)The Mindful School:How to integrate the Curricula. Platine, IL:Skylight Publishing, Inc. NWCET Curriculum Philosophy (2006). Prieiga per internetą:< CurrPhil.asp>. [žiūrėta ]. Harden, R.M. (2000) The integration ladder: a tool for curriculum planing and evaluation. Task-based learning:the answer to integration and problem-based learning in teh clinical yars. Med Educ Jacobs,H.H.(1989) Interdisciplinary Curriculum:Design and implementetion, Alexandria,VA: Associacion for Supervision and Curriculum Development. 8, Jarvis P.A. An international dictionary of adult and continuing education.london and New York;Routledge, Lake K. (1994) Integrated Curriculum. Prieiga per internetą:< c016.pdf>. [žiūrėta ]. Loepp F.L. Models of Integrated Curriculum. Prieiga per internetą :< ejournals/jots/summer-fall-1999/pdf/loepp.pdf, [ žiūrėta ]. NWCET Curriculum Philosophy. Prieiga per internetą :<hppt:// CurrPhil.pdf>. [ žiūrėta ]. Palmer, J.(1991) Planing Wheels Turn Curriculum Around. Educational Leadership 49/ Pukelis K., Pileičikienė N.(2005). Studijų kokybė:studijų rezultatų paradigma. Aukštojo mokslo kokybė. VDU. Vars, G.F.(1991) Integrated curriculum in historical perspective. Educational Leadership, 56, SUMMARY Aspects of the integrated curriculum preparation and implementation The article presents a new attitude towards the integrated curriculum; defines the conception of the integrated curriculum and highlights a holistic way of teaching and learning reflecting the needs of the changing world. Study programme creation levels are compared, achievements of scientists in the field of the integrated curriculum programme creation and implementation are analysed. KEY WORDS: integrated curriculum, integrated holistic approach, learning outcomes, synergetic learning, segments of curriculum, effective learning strategy, multidisciplinary structure, continuous integration, complementary approach, multi-disciplinary approach, stage of integration, the integration ladder

12 P R O F E S I N I S R E N G I M A S : T Y R I M A I I R R E A L I J O S / ĮTEIKTA 2007 m. spalio mėn. Onutė Junevičienė Kauno kolegija Verslo vadybos fakulteto dekanė Mokslinių interesų kryptys: studijų programų rengimo ir vertinimo bei specialistų poreikio tyrimai Kauno kolegija Pramonės pr. 20 LT-5046, Kaunas onute@kauko.lt Lietuvių kalbos redaktorė Danguolė Žuklienė