OECD PISA švietimo tarptautinio tyrimo pamokos

Transcription

1 OECD PISA švietimo tarptautinio tyrimo pamokos PISA tyrimo rezultatai ir vadovėlių tobulinimo gairės Tarptautinė moksleivių vertinimo programa (PISA) p Programme for International Student Assessment [ p Organizuoja Ekonominio ir socialinio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija OECD (Organisation for Economic and Social Cooperation and Development). p Tarptautinis penkiolikmečių mokinių gamtamokslio raštingumo, matematinio raštingumo bei skaitymo gebėjimų pasiekimų tyrimas. PISA tyrimai p Atliekami kas 3 metus. p Vieno tyrimo metu viena iš sričių būna pagrindinė: u PISA 2000 skaitymo gebėjimai; u PISA matematinis raštingumas; u PISA gamtamokslinis raštingumas u PISA skaitymo gebėjimai; u PISA matematinis raštingumas. PISA Lietuvoje p Lietuva į OECD PISA tyrimą įsijungė 2004 m. p Atlikti du tyrimai: 2006 ir 2009 metais. p Kiekviename dalyvavo 197 Lietuvos mokyklos: u per 4500 moksleivių iš lietuviškų, lenkiškų bei rusiškų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, u mokyklų direktoriai, u mokinių tėvai. Naujoviškas gamtamokslinio raštingumo sąvokos supratimas p Gamtamokslinis raštingumas tai kiekvieno u sukauptos mokslo žinios ir įgyti gebėjimai tas žinias panaudoti q klausimams kelti, q naujoms žinioms įgyti, q moksliniams reiškiniams paaiškinti q įrodymais pagrįstoms išvadoms daryti; u supratimas, kaip mokslas ir technologijos formuoja mūsų materialinę, intelektinę ir kultūrinę aplinką; u pasiruošimas įsitraukti į su mokslu susijusių klausimų sprendimą, noras tuo užsiimti. Apklausai pasirinktos gamtos mokslų žinios atitinka tokius reikalavimus p Jos yra susijusios su realaus gyvenimo situacijomis. p Jos yra ilgalaikės. p Jos atitinka 15-mečių išsivystymo lygį. 1

2 Tyrimo dalyvės Lietuvos mokinių gamtamokslinio raštingumo rezultatai Pagal : Highlights From PISA 2009 p Šalys, kurių rezultatų vidurkis statistiškai reikšmingai nesiskiria nuo LIETUVOS: u Islandija, u Italija, u Švedija, u Latvija, u Kroatija, u Austrija, u Portugalija, u Ispanija, u Slovakija, u Prancūzija Kas turėjo įtakos PISA tyrimo rezultatams Lietuvoje p A. Mokinys p B. Mokytojas p C. Mokykla p D. Švietimo sistema A. Mokinys Mokinių skirtumai p Skirtingi mokinių gabumai. p Lyčių skirtumai. p Skirtinga motyvacija. p Socialinė aplinka. p Šeima. Mokėjimas mokytis p Tendencija - mokymasis visą gyvenimą. p PISA tyrė ir... kaip mokiniai pasirengę tęsti mokslus. p Labai didelė spraga mokyme kaip mokytis. p Mokiniai nemoka skaityti. 2

3 B. Mokytojas Pamoka p Vyrauja tradicinės akademinės pamokos u Mokytojas pasakoja mokiniai klauso, užsirašo. u Užduodamos visiems vienodos užduotys. q Diferencijuotas mokymas q Diferencijuotos užduotys p Mokymas orientuotas į vidutinį mokinį. u Gabiųjų mokinių problema. Žinios ir patirtis ne vien iš mokyklos p Mokytojai, siekdami motyvuoti mokinius, turėtų plačiau panaudoti už mokyklos ribų mokinių įgyjamą informaciją ir patirtį. u Suteikti papildomų žinių mokytojams. Gebėjimus ir vertybes ugdo ne tik tekstas, bet ir veikla p Praktinių darbų atlikimas, tyrinėjimas gamtos mokslų pamokose susijęs su mokinių gamtos mokslų pasiekimais. u Didinti dėmesį praktiniams darbams ir tyrimams gamtos mokslų pamokose. u Siekti, kad gamtos mokslų mokytojai atsakingai žiūrėtų įbendrųjų programų reikalavimus dėl praktinių darbų. Profesinis orientavimas p Daugiau dėmesio profesiniam orientavimui į gamtos mokslų žinių reikalaujančias specialybes. u Gamtos mokslai profesinėse mokyklose. u Gamtos mokslai kolegijose. u Gamtos mokslai ir mokslininkai Lietuvoje. Mokytojų kvalifikacija p Sudaryti galimybes 5-10 klasių gamtos mokslų mokytojams praktiškai susipažinti su PISA tyrimo tikslais, programa, užduotimis, rezultatais ir, remiantis šio tyrimo duomenimis, pakoreguoti savo darbą. p Organizuoti profesinio žurnalo, skirto biologijos, chemijos, fizikos, astronomijos ir fizinės geografijos mokytojų tobulinimo, ugdymo, švietimo ir informavimo klausimams, leidimą. 3

4 Mokytojų rengimas p Mokytojo profesijos prestižo grąžinimas. p Gamtos mokslų mokytojus rengiančios aukštosios mokyklos savo programas turėtų pakoreguoti ir pritaikyti šių laikų problemoms spręsti. p p Tikslingiau panaudoti pedagogus rengiančių universitetų potencialą. Mokytojų motyvacija. C. Mokykla Kas priklauso nuo mokyklos? p Mokykla kaip bendruomenė. u Mokymąsi skatinanti aplinka mokymosi kultūra. p Mokymuisi skirtų vadovėlių, kompiuterių ir kitų mokymosi priemonių skaičius. Siekti užtikrinti visiems panašias mokymosi galimybes p Kaimas Miestas p Kaimo mokyklose mokymo kokybė žemesnė. p Mokyklų laboratorijos ir darbas jose. p Gamtos mokslų mokymosi papildomų galimybių pasiūla mokykloje. Miesto ir kaimo mokinių gamtamokslinio raštingumo pasiekimų palyginimas Ar atvažiuojantis mokytojas gali būti atsakingas? % Kelių dalykų (biologijos, fizikos ir chemijos) specialistai dirba mokykloje pagrindiniame darbe? Pagal švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis 4

5 Didinti dėmesį kaimui ir kaimo mokyklai p Kaimo mokyklose galima būtų taikyti kitokias mokymo strategijas (mokymo būdus, metodus ir stilius) negu miesto mokyklose. p Kaimo mokiniams pritaikyti ugdymo turinį, gerinti ugdymo kokybę. D. Švietimo sistema Gamtamokslinis raštingumas priklauso nuo klasės, kurioje mokiniai mokosi Švietimo sistemų skirtumai Pagal: Gamtos mokslų integracija Žemės mokslai -geologija -fizinė geografija Technika ir technologijos Ar reikia integruoti gamtos mokslus pagrindinėje mokykloje? Gamtos mokslų mokymas Europos šalių pagrindinėje mokykloje (ISCED 2) Pagal: Science Teaching in Schools in Europe. Policies and Research,

6 Dvi gamtos mokslų mokymo kryptys Bendrosios programos p Ar reikia dar kartą keisti gamtos mokslų programas? u Siekti Bendrųjų programų įgyvendinimo mokyklose. q Rūpintis,kad Bendrųjų programų turinys būtų siejamas ne tiek su sąvokų išmokymu, o labiau su gamtamokslinių problemų atpažinimu, gamtos tyrimų metodologijos mokymu, gamtos reiškinių priežastingumo nagrinėjimu, skirtingų sričių žinių integracija. Didesnį dėmesį kai kurioms gamtamokslinėms problemoms p Aplinkosaugos mokymo problemos. u Apie jas rašoma ir 2003 ir 2008 metų Bendrosiose programose, bet mokinių pasiekimai žemi. q Nepakankamai ugdoma kiekvieno asmeninė atsakomybė už gamtos saugojimą. p Mokslo naujovių aiškinimo problemos u Trūksta mokomosios medžiagos mokytojams. u Neatsakyta, kiek, kaip ir kada jų mokyti. Integruotų gamtos mokslų kurso mokytojų problema % Pagal švietimo valdymo informacinės sistemos duomenis Mokyklų, kurios turi gamtos mokslų specialistus pas juos dirbančius pagrindiniame darbe, skaičius Vadovėliai p Sakoma: Bendrosios programos neatitinka vadovėlių. p Vadovėliai neatitinka Bendrųjų programų! p Ar vadovėliai vien leidyklų reikalas? u Daugiausia skatina vien mechaninį įsiminimą ir neugdo aukštesniųjų gebėjimų. u Turi įtraukti mokinį, kad jis pats mokytųsi. u Didinti dėmesį praktiniams darbams ir tyrimams gamtos mokslų pamokose. Kas sunkiai sekėsi Lietuvos mokiniams? p Gamtamokslinių problemų atpažinimas u Buvo sunku, kai reikėjo: q nurodyti ko nors priežastis; q susieti žinias, kai prašoma paaiškinti procesus; q pritaikyti gamtos tyrimų metodologiją; q analizuoti ir interpretuoti duomenis. 6

7 Gamtamokslinio raštingumo tyrimas p Kaip mokiniai geba naudoti pagrindines gamtamokslines sąvokas aiškindami gamtos pasaulio reiškinius ir spręsdami su jais susijusias problemas. p Kaip mokiniai geba atpažinti mokslinius klausimus, pasinaudoti įrodymais, priimti sprendimus ir pateikti mokslines išvadas. Dvi žinių sferos I. Gamtos mokslų žinios u Biologijos u Chemijos u Fizikos u Žemės mokslų u Technologijų II. Žinios apie mokslą II. Žinios apie mokslą u Bendrieji mokslo principai u Moksliniai tyrimai u Žinios apie mokslu pagrįstas technologijas. Mokslo (kaip pažinimo būdo) supratimas p Mokslo kilmė (pvz., smalsumas, moksliniai klausimai) p Mokslo tikslai (pvz., pateikti įrodymus, kurie padeda į klausimus atsakyti moksliškai, šiuolaikinės idėjos, modeliai ir teorijos aiškinančios tyrimus) p Eksperimentai (pvz., skirtingiems klausimams išsiaiškinti siūlomi skirtingi moksliniai tyrimai, kitokie sumanymai) p Duomenys (pvz., kiekybiniai [matavimai], kokybiniai [stebėjimai]) p Gautų matavimo duomenų ypatybės (pvz., neapibrėžtumas, pakartojamumas, variabilumas, matavimų tikslumas, prietaisų ir taikomų metodų jautrumas bei patikimumas) p Rezultatams būdingos ypatybės (pvz., empiriniai, eksperimentiniai, preliminarūs, išmatuojami, iškreipti sugebantys savaime pasikoreguojantys) Mokslinis aiškinimas p Tipai (pvz., hipotezė, teorija, modelis, dėsnis, taisyklė) p Kūrimas (pvz., turimos žinios ir nauji įrodymai, kūrybiškumas ir vaizduotė, logika) p Taisyklės (pvz., atitinka logikos dėsnius, remiasi įrodymais, remiasi istorinėmis ir dabartinėmis žiniomis) p Rezultatai ir pasekmės (pvz., naujos žinios, nauji metodai, naujosios technologijos, naujausieji tyrimai) Ačiū už dėmesį 7