MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS POLITIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA PROJEKTO RENGIMO GRUPĖ NR. 12

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETAS POLITIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO KATEDRA PROJEKTO RENGIMO GRUPĖ NR. 12 SAVIVALDYBĖS TARNAUTOJŲ ETIKOS PRINCIPŲ LAIKYMASIS, BENDRAUJANT SU FIZINIAIS ASMENIMIS INTERNETINĖJE ERDVĖJE Vilnius, 2011

TURINYS ĮVADAS...5 1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ETIŠKUMAS IR VAIDMUO XXI A. VISUOMENĖJE...7 1.1. Valstybės tarnautojų etika ir jos svarba naujųjų technologijų amţiuje... 7 1.2. Valstybės tarnautojų etikos principų reglamentavimas... 8 1.3. Valstybės tarnautojų vaidmuo visuomenėje... 11 1.4. Valstybės tarnautojai kaip socialinio kapitalo kūrėjai... 11 2. ETIKOS PRINCIPŲ VERTINIMO METODOLOGIJA...14 2.1. Valstybės tarnautojų etikos tyrimas... 14 2.2. Valstybės tarnautojų atranka... 14 2.3. Instrumentai, atskleidţiantys savivaldybių valstybės tarnautojų etiškumą... 17 3. SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ ETIKOS PRINCIPŲ LAIKYMASIS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE...21 3.1. Valstybės tarnautojų etikos lygis skirtingose savivaldybėse... 21 3.2. Savivaldybių valstybės tarnautojų etikos laikymasis pagal skirtingų vaidmenų uţklausas... 23 3.3. Bendras savivaldybių valstybės tarnautojų elektroninėje erdvėje etikos laikymosi lygis... 28 IŠVADOS...32 ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS SĄRAŠAS...32 PRIEDAI...37 2

PRIEDAI 1 priedas. Savivaldybių atranka pagal gyventojų skaičių...38 2 priedas. Savivaldybių atranka pagal internetinę prieigą...39 3 priedas. Elektroninių pašto dėţučių, iš kurių vykdytas tyrimas, adresai...40 4 priedas. Laiškų, siunčiamų savivaldybių tarnautojams, formos...41 5 priedas. Laiškų siuntimo grafikai...43 6 priedas. Laiškų vertinimo kriterijų lentelė...46 7 priedas. Valstybės tarnautojų laiškų vertinimo lentelė Nr. 1...47 8 priedas. Valstybės tarnautojų laiškų vertinimo lentelė Nr. 2...50 3

LENTELĖS 1 lentelė. Tiriamųjų savivaldybių ir gyventojų skaičiaus skirtumai...15 2 lentelė. Bendras kriterijų atitikimas...23 3 lentelė. Atsakomumas pagal skirtingų vaidmenų uţklausas...23 4 lentelė. Procentinė dalis tarp visų atsakiusiųjų...23 5 lentelė. Atsakiusiųjų vertinimo kriterijų atitinkamumas pagal skirtingų vaidmenų uţklausas...24 6 lentelė. Atsakymų pasiskirstymas tarp savivaldybių...29 7 lentelė. Atsakomumas pagal savivaldybes...30 8 lentelė. Savivaldybių atsakytų laiškų kriterijų atitikimas...31 9 lentelė. Savivaldybių bendras kriterijų atitikimas...31 4

ĮVADAS Valstybės tarnautojų etikos principai yra bendri visiems Lietuvos tarnautojams. Tai principai, kurie apibrėţia elgesį visose srityse, kurios yra svarbios ţmonėms, valstybės tarnautojams bei pačiai visuomenei, siekiant uţtikrinti abipusį supratimą ir bendravimą. Valstybės tarnautojas turi būti pareigingas, atsakingas, sąţiningas, kompetentingas. Temos aktualumas. Pirmą kartą nepriklausomoje Lietuvoje apie valstybės tarnautojų vertybes pradėta kalbėti 1999m., kuomet išleistame Valstybės tarnybos įstatyme buvo įvardinti pirmieji tarnautojų etikos principai. Praėjus dvylikai metų 2011-tais pavasarį Seimo valdybos sudaryta darbo grupė parengė Tarnautojų elgesio kodekso projektą, reguliuojantį viešajame sektoriuje dirbančių ţmonių elgesio principus, taip pat nustatantį minimalius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Jo atsiradimą paskatino tai, kad dabar tarnautojų etikos principai yra reglamentuoti skirtinguose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir yra sunku susigaudyti kokias vertybes turi išpaţinti valstybės tarnautojas. Taip pat vis sparčiau pradėjo vystytis elektroninė valdţia. Ją įgyvendindami tarnautojai taipogi privalo būti etiški. Taigi besivystant technologijoms ir kuriant geresnį valstybės tarnybos įvaizdį būtina kalbėti apie etikos principų sisteminimą ir jų panaudojimą tiek realioje, tiek virtualioje erdvėje. Temos naujumas. Pradedant įsibėgėti XXI jam amţiui, dar kitaip vadinamam technologijų amţiumi, internetas tapo neatsiejama gyvenimo dalis. Jau yra įprasta, kad naudojantis internetu kur kas greičiau ir patogiau galima gauti įvairias viešojo sektoriaus teikiamas paslaugas, pavyzdţiui, uţpildyti pajamų deklaraciją, parsisiųsti paraiškos formas, o iškilus klausimų, gyventojai gali kreiptis rūpimu klausimu ir į pačią valdţios instituciją. Savivaldybės, kaip vietos valdţios institucijos, turi svarbų vaidmenį bendraujant su gyventojais padedant spręsti šias problemas, todėl internetu savivaldybių tarnautojai gali aptarnauti platesnį piliečių ratą. Atsirandant naujoms galimybėms valstybės tarnautojams ir interesantams bendrauti internetinėje erdvėje reikia ir joje uţtikrinti etišką bendravimą. Taigi yra svarbu paţvelgti į besikuriančią naują bendravimo kultūrą tarp valstybės tarnautojų ir paprastų ţmonių. Darbo objektai savivaldybių tarnautojų etika internetinėje erdvėje, bendraujant su fiziniais asmenimis. Šio darbo tikslas įvertinti savivaldybių tarnautojų etiką bendraujant su fiziniais asmenimis internetinėje erdvėje. Šiam tikslui įgyvendinti keliami tokie uţdaviniai: 1. Suformuoti etiško valstybės tarnautojo įvaizdį internetinėje erdvėje; 5

2. Įvertinti ar savivaldybių valstybės tarnautojai atitinka suformuota įvaizdį; 3. Išskirti dėsningumus tarp skirtingų savivaldybių. Tyrimo problema: Ar visada savivaldybės tarnautojai, bendraudami su fiziniais asmenimis internetinėje erdvėje, laikosi etikos principų? Hipotezė: Valstybės tarnautojai bendraudami su fiziniais asmenimis elektroninėje erdvėje yra etiški, nepaisant skirtingų vaidmenų uţklausų. Siekiant atsakyti į uţdavinius darbe naudojami metodai: Teisės aktų bei mokslinės literatūros analizės metodas - taikant šį metodą analizuojamos autorių monografijos, moksliniai straipsniai apie etiką valstybės tarnyboje. Perţvelgiami įstatymai, taisyklės reglamentuojančios valstybės tarnautojų elgesį. Eksperimentinis tyrimas. Eksperimentinių tyrimų pagrindinis bruoţas yra tas, kad tyrėjas apgalvotai kontroliuoja ir manipuliuoja sąlygomis, kurios lemia jį dominančius įvykius. Paprasčiau tariant, eksperimentas nustato daromus pokyčius vienam kintamajam ir vertina to pokyčio rezultatą kitame kintamajame. Lyginamasis metodas gautų rezultatų iš savivaldybių lyginimas padės atpaţinti atskirų savivaldybių valstybės tarnautojų skirtumus ir etikos problemas. Darbo struktūra. Darbą sudaro trys dalys, taip pat įvadas, išvados, literatūros sąrašas, priedai. Pirmojoje darbo dalyje pristatoma darbo tema Valstybės tarnautojų etika, bendraujant su fiziniais asmenimis. Apţvelgiami pagrindiniai valstybės tarnautojų etikos principai, kurių privalo laikytis kiekvienas viešojo sektoriaus darbuotojas. Taip pat aptariama valstybės tarnautojų profesinės bei asmeninės moralės samprata ir jų kompetencija. Apţvelgiama su tema susijusi literatūra. Antrojoje šio darbo dalyje buvo atliktas eksperimentas, siekiant ištirti savivaldybių valstybės tarnautojų etikos lygį, bendraujant su fiziniais asmenimis. Pasitelkus lyginamąjį metodą atskleidţiamos problemos, kylančios skirtingose savivaldybėse. Trečiojoje darbo dalyje, remiantis teisės aktų bei mokslinės literatūros analize, o taip pat atliktu eksperimentu yra apibendrinamas valstybės tarnautojų etikos laikymosi lygis skirtingose savivaldybėse. Darbo praktinis reikšmingumas. Šio darbo išvados naudingos tolimesniems tyrimams apie valstybės tarnautojų etiką. Atsiţvelgiant į eksperimento rezultatus, būtų galima lengviau identifikuoti problemas, iškylančias valstybės tarnautojų etikos srityse. Gautas išvadas galima pateikti savivaldybių administracijų direktoriams. 6

1. VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ ETIŠKUMAS IR VAIDMUO XXI A. VISUOMENĖJE 1.1. Valstybės tarnautojų etika ir jos svarba naujųjų technologijų amţiuje Valstybės tarnybos įstatymas valstybės tarnautoją apibrėţia kaip fizinį asmenį, einantį pareigas valstybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantį viešojo administravimo veiklą. Valstybės tarnautojas, kaip valdţios atstovas, bendrauja su ţmonėmis, vienaip ar kitaip daro jiems įtaką, nustato tam tikrus socialinės raidos ir visuomeninio gyvenimo tikslus, uţdavinius bei kryptis. Nuo seno visuomenėje, norint uţsitarnauti pagarbą, priimta elgtis deramai. Toks elgesys yra laikomas etišku. Tai turėtų būti ypatingai aktualu valstybės tarnyboje dirbantiems ţmonėms. Jų supratimas apie etiką ir moralės normų bei vertybių laikymasis turi labai didelę įtaką valstybės tarnautojų atliekamo darbo kokybei bei ţmonių poreikių patenkinimui. Į valstybės tarnautojus besikreipiantys ţmonės turi gauti pilnavertį aptarnavimą, su jais privaloma elgtis tinkamai ir jų problemos turi būti kuo skubiau ir geriau išspręstos. Tokių rezultatų nebūtų įmanoma pasiekti, jeigu valstybės tarnautojas nesilaikytų tam tikrų elgesio normų, savo darbe neatsiţvelgtų į moralines vertybes bei nesilaikytų viešojo administravimo etikos. Specialisto darbo kokybę lemia ne tik kompetencija, specialybės ţinios, bet ir socialinė bei dvasinė jo vertė, todėl asmens ugdyme turi atsirasti ir etikos dalykai. Skirtingose epochose, valstybėse bei kultūrose ji buvo skirtingai suprantama. Šiandien taip pat esama ne vienos sąvokos. Remiantis atskirų filosofų mintimis etika traktuojama kaip vertybė, pasekmė, principas. 1 Apskritai etika tai mokslinė disciplina, kuri pagrindţia moralinius klausimus, kylančius tarp ţmogaus ir aplinkos, tarp ţmonių, susijusių įvairiais ryšiais. Na, o etika valstybės tarnyboje traktuojama kaip valstybės tarnautojo tarnybinio elgesio norma. 2 Šios normos atsispindi valstybės tarnybos įstatyme nurodytuose principuose. Gilėjantį suvokimą apie valstybės tarnautojų etiką sąlygoja keletas prieţasčių: 1) kylantys skandalai (jie menkina pasitikėjimą valstybės tarnautojais; valdţia vertinama kaip neatsakinga); 2) tam tikrų institucijų veikla (savarankiška institucija kovai su korupcija ir kt.); 3) didėjantys piliečių poreikiai (ţinoti, ką ir kaip daro valdţia, t.y. atvirumo ir atskaitomybės poreikis). 3 Taigi atsiranda noras, kad tarnautojai laikytųsi įstatymuose priimtų etikos principų ir taisyklių, tuo įgydami didesnį 1 Palidauskaitė J. Viešojo administravimo etika. Kaunas: Technologija, 2008. 13 psl. 2 Ten pat. 3 Sherman T. Public sector ethics: prospects and challenges. Public sector ethics: finding and implementing values. (C. Samford, N. Preston). Annandale: The Federation Press. 13-25 psl. 7

visuomenės pasitikėjimą. Ir tai patikrinti darosi vis paprasčiau, nes Lietuvos viešasis sektorius pradėjo dirbti pagal naujus standartus naująją viešąją vadybą, kurios principai skatina orientuotis į ţmogaus poreikius. Valdţia tampa vis artimesnė eiliniam ţmogui ir kiekvienas galime patikrinti kaip valdţios pareigūnai bendrauja su paprastais piliečiais. Sparčiai tobulėjančioje visuomenėje atsirado įvairių būdų kaip piliečiams paprasčiau ir greičiau bendrauti su valdţios institucijomis. Tam puikiai pasitarnauja internetas. Jis, tapęs neatskiriama ţmonių gyvenimo dalimi, tapo neatsiejamas ir nuo valstybės tarnautojų darbo. 2002 m. gruodţio 31 d. Nutarimu Nr. 2115 Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino elektroninės valdţios koncepciją. Pasak Mykolo Romerio doc. dr. T. Limbos, elektroninė valdţia daţniausiai suvokiama kaip valstybinės valdţios tąsa elektroninėje erdvėje, pasireiškianti kaip valstybės funkcijų realizavimas, organizacinių pokyčių tobulinimas, pasitelkiant informacines technologijas. 4 Internetiniame Informacinės visuomenės plėtros komiteto puslapyje skelbiama, kad elektroninės valdţios vartotojų nuo 2003 m. iki 2009 m. išaugo 37,9% (2003 m. elektroninės valdţios teikiamomis paslaugomis naudojosi 8% interneto vartotojų, tuo tarpu 2009 m. šis rodiklis išaugo iki 45,9%). 5 Akivaizdţiai matome, jog ţmonių susidomėjimas teikiamomis el. valdţios paslaugomis didėja. Dėl šios prieţasties turi atsirasti ir tam tikri standartai, kaip valstybės tarnautojai turėtų bendrauti su valstybės gyventojais internetinėje erdvėje. Kai bendraujama pagal nustatytas taisykles, įtvirtintas įstatymuose ar kituose teisės aktuose, galima manyti, kad tiek valdţia, tiek piliečiai yra patenkinti, ir galima tikėtis jų tarpusavio bendradarbiavimo. 6 Taigi viešajame sektoriuje yra labai svarbi etiška aplinka tiek realioje, tiek internetinėje erdvėje. Etika yra vienas iš civilizuotos ir modernios valstybės atributų, todėl aukštas valstybės tarnautojų etikos lygis gali padėti visuomenei susidaryti pozityvų įvaizdį apie valdţios institucijas ir nevarţomai bendrauti bei išnaudoti visas teikiamas viešojo sektoriaus galimybes. 1.2. Valstybės tarnautojų etikos principų reglamentavimas Analizuojant valstybės tarnautojų etiką, būtina gilintis į esamą padėtį ir analizuoti tam tikras siektinas vertybes. Valstybės tarnautojų elgesį reglamentuoja Konstitucija, valstybės tarnautojų veiklos etikos principai ir valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės, tačiau šiandien vis dar yra sudėtinga teisiniu poţiūriu įvertinti etikos taisyklių nesilaikymo lygį. Kai kurios institucijos turi 4 Limba T. Elektroninės valdţios diegimas ir perspektyvos Lietuvoje: visuomenės ir valdţios institucijų sąveika // Informacijos mokslai. 2007. Nr. 42-43. 244 psl. 5 Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Prieiga per internetą: www.ivpk.lt Prisijungimo laikas: 2011-10-05 6 Palidauskaitė J. Viešojo administravimo etika. Kaunas: Technologija, 2008. 37-40 psl. 8

specialius elgesio kodeksus, etiško elgesio standartus, tačiau jie yra specifiniai ir taikomi siauram tarnautojų ratui. Šiuo metu savivaldybės tarnautojai neturi tokio specifinio kodekso, tačiau yra parengtas valstybės tarnautojų elgesio kodekso projektas, kurį priėmus bus vieningai visiems valstybės tarnautojams nustatyti elgesio etikos principai, elgesio reikalavimai, atsakomybė uţ valstybės tarnautojo veiklos etikos paţeidimus, valstybės tarnautojo veiklos etikos reikalavimų laikymosi kontrolė ir prieţiūra, aiškiai apibrėţtos kodekse vartojamos sąvokos, nustatytas valstybės tarnautojų elgesys ne tarnybos metu. 7 Jo efektyvumas priklausys nuo to, ar jis bus įvertintas, suprastas ir nuolat taikomas. Valstybės tarnautojų etikos principai yra įtvirtinti kasdieninį valdininkų darbą reglamentuojančiuose įstatymuose (pvz. 1999 m. Viešojo administravimo įstatymas ar 1999m. Valstybės tarnybos įstatymas ). Tačiau, kaip jau buvo minėta, jie dar nėra susisteminti į vieną dokumentą. Taip pat dar nėra visiems tarnautojams privalomų etikos taisyklių, bendraujant su klientais elektroninėje erdvėje, kas ypač svarbu šiandieninėje informacinėje visuomenėje. Dėl šios prieţasties daţnai kyla nesusikalbėjimas ir nepasitenkinimas tarp valstybės tarnautojų ir visuomenės. Esami Lietuvos Respublikos teisės aktai leidţia numatyti vaizdą, koks turėtų būti valstybės tarnautojas. Biurokratų savybes galima aptarti pasitelkiant valstybės tarnautojų etikos principus: 1. Pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti ţmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus. 2. Teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių paţiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudţiauti jam suteiktomis galiomis ir valdţia. 3. Nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams. 4. Padorumas. Valstybės tarnautojas privalo elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką, kai jis eina valstybės politiko pareigas ar atlieka tarnybines pareigas. 7 Aleksienė R. 2004-11-11 Valstybės tarnautojo pareigos ir priėmimas į jas. Prieiga per internetą: http://www.vtd.lt/index.php?1956625451, Prisijungimo laikas: 2011-10-04. 9

5. Nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų. 6. Atsakomybė. Valstybės tarnautojas asmeniškai atsako uţ savo sprendimus ir atsiskaito uţ juos visuomenei. 7. Viešumas. Valstybės tarnautojas privalo uţtikrinti priimamų sprendimų ir veiksmų viešumą, pateikti savo sprendimų motyvus, o informaciją gali riboti tik tuo atveju, kai tai būtina svarbiausiais visuomenės interesais. 8. Pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti, būti nepriekaištingos reputacijos, tolerantiškas, pagarbus ir tvarkingas. 8 Kalbant apie tarnautojų etiką, būtina prisiminti ir jų pareigas, nes tai taip pat atspindi etikos principus. Valstybės tarnautojų pareigos: 1. Būti lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. 2. Nešališkai tarnauti ţmonėms. 3. Gerbti ţmogaus teises ir padėti šias teises įgyvendinti. 4. Tinkamai ir laiku atlikti tarnybos vadovų uţduotis ir pavedimus. 5. Nedelsdami pranešti tarnybos vadovui apie, jų nuomone, neteisėtas uţduotis ar pavedimus. 6. Priimti sprendimus pagal jų kompetenciją nustatančius teisės aktus ir reikalauti, kad tie sprendimai būtų laiku ir tiksliai įvykdyti. Priimdami sprendimus, valstybės tarnautojai privalo vadovautis nuostata, kad visi asmenys yra lygūs. 7. Laikytis tarnybinės etikos. 8. Laikytis nustatytų taisyklių ir darbo tvarkos. 9. Garantuoti savo tarnybinės veiklos skaidrumą, nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą. 9 Pasitelkiant šiuos, valstybės tarnautojams įstatymiškai privalomus principus, galima vertinti tarnautojų elgesį. Skaidant visus šiuos principus į smulkesnius vienetus kriterijus, bus galima analizuoti valstybės tarnautojų elgesio lygį. 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birţelio 24 d. nutarimas, Nr. 968 Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės. 9 Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymas 1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 Vilnius. 10

1.3. Valstybės tarnautojų vaidmuo visuomenėje Pasak E. Goffmano, pagal vaidmenų teoriją ţmogus vaidina tam tikrą vaidmenį - kasdien atsiduria ir dalyvauja įvairiose situacijose. Kiekvienoje situacijoje jis susiduria su tam tikrais lūkesčiais ir iš jo tikimasi atitinkamų reakcijų į šiuos lūkesčius. Asmuo yra genamas iš viršaus į apačią savo vaidmens reikalavimų - daro tik tai, ko reikalauja jo padėtis. Reikalavimai tampa normatyviniais lūkesčiais, numatančiais pareigas bei teises kritikuoti, skųstis ir siekti ţalos atlyginimo iš asmens, suţlugdţiusio tokius lūkesčius. 10 Taigi ţmogus kiekvienoje situacijoje turi atlikti atitinkamą vaidmenį. Viešąjį sektorių su valstybės tarnautojais, pagal E. Goffmaną, būtų galima įvardinti kaip teatrą, o juose vykstančius procesus kaip teatro vaidinimą. E. Goffmanas svarsto ir apie tai, kaip individas kasdieninėse situacijose save ir savo veiklą pristato kitiems, kaip nukreipia ir kontroliuoja tą įspūdį, kurį apie jį susikuria kiti asmenys. 11 Lygiai taip pat yra ir su valstybės tarnautojais. Valdininkai vaidina tam tikrą rolę valstybės tarnautojo rolę. Atlikti vaidmenį tai prisiimti pareigas sau ir kitiems. Galima teigti, kad vaidmuo individo elgesio tipas, kurį apsprendţia individo padėtis visuomenėje. Kitaip tariant, tai elgesys, kurio tikimasi iš ţmogaus turinčio tam tikrą statusą, šiuo atveju, iš valstybės tarnautojo. Vos tik išgirdus sąvoką valstybės tarnautojas pagalvojame apie nepriekaištingą reputaciją, tolerantiškumą, tinkamą elgesį, mandagumą, tvarkingumą ir t.t. Kiekvienas vaidmuo turi savas taisykles, pagal kurias ţmogus turi elgtis. Todėl tikimasi, kad valstybės tarnautojai laikysis įstatymuose nurodytų etikos principų ir taisyklių, reglamentuojančių jų elgesį ir jais vadovausis. Visuomenė ţino, kokias pareigas turi atlikti valstybės tarnautojas, todėl gali lengvai kontroliuoti valstybės tarnautojų darbą ir jų elgesį. Taigi yra svarbu, kad valstybės tarnautojai būtų nepriekaištingi ir tinkamai atliktų savo pareigas, bei pateisintų visuomenės lūkesčius. 1.4. Valstybės tarnautojai kaip socialinio kapitalo kūrėjai Socialinis kapitalas yra veiksmą skatinantys socialinės struktūros aspektai. 12 Putnamas teigia, kad socialinis kapitalas yra socialinės organizacijos savybės, tokios kaip pasitikėjimas, normos, tinklai, kurios gali padidinti visuomenės produktyvumą ir palengvinti koordinuotus veiksmus 13. 10 Hollis M. Socialinių mokslų filosofija įvadas. Vilnius, 2000. 200-201 psl. 11 Goffman E., Savęs pateikimas kasdieniniame gyvenime, 2000. 37 psl. 12 Coleman, J. Foundations of social theory. Cambridge, 1990. 304 psl. 13 Putnam D.R. Making democracy work: civic traditions in modern Italy. Princeton, 1993 m. 167psl. 11

Socialinį kapitalą visuomenei, santykyje su viešosiomis institucijomis, kaupti padeda atsakomasis ryšys, tačiau tam, kad atsakomasis ryšys didintų socialinį kapitalą jis turi būti paremtas pareigomis ir lūkesčiais 14 tarp individų tarnautojų ir piliečių. Visuomenės lūkesčiai skatina valstybės tarnautojus tinkamai atlikti savo pareigas. Kadangi socialinis kapitalas nėra individų normos ir vertybės, o normos, kuriomis paremtas bendravimas, tai santykis tarp tarnautojų ir piliečių turi būti paremtas etikos principais. Pagal socialinio kapitalo teoriją, kuri akcentuoja narių bendravimą, pasitikėjimą vieni kitais, visuomenei pasitikėti valstybės tarnautojais reikia pagrindo. Todėl valstybės tarnautojai turi būti nepriekaištingos reputacijos, tinkamai atlikti savo pareigas ir geru bei etišku elgesiu uţsitikrinti visuomenės pasitikėjimą. Tai leidţia padidinti visuomenės produktyvumą ir palengvinti koordinuotus veiksmus. Socialinio kapitalo teorija teigia, kad socialinis kapitalas yra prieţastis, kuri galėtų skatinti visuomenės socialinį dalyvavimą, vieną iš svarbiausių socialinių santykių varomųjų jėgų. Be pasitikėjimo, socialinių normų ir socialinių tinklų nebūtų visuomenės, todėl socialinis kapitalas yra toks svarbus. Terminas socialinis reiškia kolektyvinius veiksmus, tinklų egzistavimą, tam tikrų normų pripaţinimą tarp individų, tuo tarpu kapitalas suprantamas kaip nauda, jos maksimizavimas, taigi dalyvavimas prilygsta socialiniui kapitalui. 15 Tai tiksliau parodo Hughes klasifikacija, kurioje socialinis kapitalas apibrėţiamas tam tikrais modeliais, kurie apima: 1. Socialinį dalyvavimą procesą, kurio metu asmenys neoficialiai įsipareigoja kitiems bendruomenės asmenims dėl abipusės gerovės; 2. Piliečių dalyvavimą procesą, kurio metu asmenys įsipareigoja asmeniškai ar kooperatyviai aiškiai paremti ar padidinti bendruomenės gerovę; 3. Įsitraukimą į ne pelno organizacijas ir savanorišką darbą; 4. Glaudţius ryšius su kitokio pobūdţio organizacijomis ir ekspertų sistemomis. Tiriant valstybės tarnautojų etiką, bendraujant su fiziniais asmenimis internetinėje erdvėje, geriausiai atsiskleidţia du Hughes klasifikacijos modeliai socialinis dalyvavimas ir piliečių dalyvavimas. Tyrimo metu atskiedţiama valstybės tarnautojų įsipareigojimai etiškai atsakyti interesantams bei asmeniškai ar kooperatyviai su kitais valstybės tarnautojais padidinti bendruomenės gerovę atsakant į fizinių asmenų uţklausas internetu. Galima teigti, kad socialinio kapitalo teorija akcentuoja narių bendravimą ir pasitikėjimą vieni kitais. 14 Coleman, J. Foundations of social theory. Cambridge, 1990. 304 psl. 15 Putnam D.R. Kad demokratija veiktų. Vilnius: Margi raštai, 2001. 219-244 psl. 12

Viename iš socialinių mokslų diskurse vyraujančių poţiūrių teigiama, kad internetas papildo socialinį kapitalą. 16 Jis suteikia įrankius socialinio kapitalo formavimui ir palaikymui, taip palengvindamas bendravimą tarp valstybės tarnautojų ir piliečių. 16 Ţiliukaitė R. Socialinis kapitalas ir internetas, 2004. 104 psl. 13

2. ETIKOS PRINCIPŲ VERTINIMO METODOLOGIJA 2.1. Valstybės tarnautojų etikos tyrimas Tiriant valstybės tarnautojų etiką, bendraujant su fiziniais asmeninis internetinėje erdvėje, buvo naudojamas eksperimentinis tyrimo metodas. Eksperimentas bendramokslinis metodas naujoms ţinioms gauti kontroliuojamomis ir valdomomis sąlygomis, reiškinių prieţastiniams padariniams, santykiams ir procesams nustatyti. Tai informacijos apie objektų elgesio ir veiklos poţymių kaitą, kaip organizuoto poveikio ir socialinės įtakos valdomų ir kontroliuojamų faktorių rezultatą, gavimo būdas. 17 Pagrindinis eksperimentinio tyrimo bruoţas tyrėjo galimybė apgalvotai kontroliuoti ir manipuliuoti sąlygomis, kurios lemia dominančius įvykius. Taigi eksperimentas nustato daromus pokyčius vienam kintamajam, dar kitaip vadinamam nepriklausomu kintamuoju, ir įvertina to pokyčio rezultatą kitame kintamajame, vadinamame priklausomu kintamuoju. 18 Nepriklausomas kintamasis tiriant etikos principų laikymąsi buvo uţklausų siuntimas skirtingais vaidmenimis, o priklausomas savivaldybės tarnautojų atsakymai ir reakcija į skirtingas uţklausas. Atliekant eksperimentą, planingai buvo valdomas visas procesas: uţklausos buvo siunčiamos tarnautojams su skirtingais vaidmenimis, tuomet buvo fiksuojami atsakymų skirtumai ir daroma gautų rezultatų analizė, apibendrinimas bei išvados. Eksperimentinio tyrimo pranašumai: 1. Veiksmingiausias tyrimų metodas prieţastiniams ryšiams nustatyti; 2. Tyrimo procesas yra valdomas ir kontroliuojamas; 3. Norint gauti stabilius duomenis, galima pakartoti eksperimentą su kita tokia pačia grupe; 4. Eksperimentas leidţia nustatyti patikimus duomenis per tam tikrą laiką. 19 Pasinaudojant eksperimentinio tyrimo privalumais buvo siekiama išsiaiškinti ar pasitvirtins darbo pradţioje iškelta hipotezė, jog valstybės tarnautojai, bendraudami su fiziniais asmenimis elektroninėje erdvėje, laikosi etikos principų. 2.2. Valstybės tarnautojų atranka 17 Tidikas R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija, Vilnius, 2003. 505-514 psl. 18 Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Kaunas, 2002. 155-179 psl. 19 Tidikas R. Socialinių mokslų tyrimų metodologija, Vilnius, 2003. 505-514 psl. 14

Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorija skirstoma į administracinius vienetus apskritis ir savivaldybes. Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 10 apskričių ir 60 savivaldybių. Šias 60 savivaldybių sudaro 8 miesto savivaldybės ir 52 rajono savivaldybės. Dėl kiekvienai savivaldybei būdingų individualių ekonominių, socialinių, kultūrinių, geografinių ir kt. ypatybių atsiranda neišvengiami skirtumai tarp jų. Tai lemia netolygią savivaldybių raidą: ekonomiškai silpnesnės, sulaukusios maţiau Vyriausybės dėmesio savivaldybės globalizacijos ir informatizacijos fone tampa kone periferijomis, tuo tarpu ekonomiškai stiprios ir turimą pranašumą išnaudojančios savivaldybės tampa klestinčiais politikos, ekonomikos centrais į kuriuos plūsta įvairių sričių specialistai iš silpnesnių rajonų. Gyvenimo lygis sudėtingas socialinių, ekonominių ir demografinių procesų rezultatas, kurį išmatavus galima suskirstyti savivaldybes į grupes. Apie gyvenimo lygį savivaldybėje byloja įvairūs socialiniai ir ekonominiai, mokslo paţangos rodikliai, tokie kaip: gyventojų uţimtumo, vidutinio mėnesinio bruto darbo uţmokesčio, tiesioginių uţsienio investicijų, interneto prieigos ir kt. rodikliai. Remiantis šiais rodikliais išskirtinai geru pragyvenimo lygiu pasiţymi Lietuvos didmiesčių ir pramoningų rajonų savivaldybės: Vilniaus m./raj., Kauno m./raj., Klaipėdos m./raj., Maţeikių raj. Tuo tarpu prastesniu pragyvenimo lygiu pasiţymi kaimiškos savivaldybės: Skuodo raj., Širvintų raj., Švenčionių raj., Kelmės raj., Joniškio raj. ir pan. 20 Šių dviejų savivaldybių grupių skirtumus lemia nevienodai išvystyta infrastruktūra, ekonominės veikos specifika, ţmogiškųjų išteklių ypatybės, globalizacija. Taigi egzistuojanti stipri savivaldybių diferenciacija, pasireiškianti ne tik skirtingu gyventojų pragyvenimo lygiu, bet ir kultūros skirtumais, neišvengiamai byloja ir apie skirtingas normas, kuriomis remiasi tų savivaldybių valstybės tarnautojai. Eksperimentui atlikti pasirinktos aštuonios savivaldybės, kurios atrinktos, pasinaudojant Lietuvos statistikos departamento internetiniame puslapyje skelbiamais duomenimis, apie namų ūkius su interneto prieigos galimybe Lietuvoje. (1 priedas) Iš skelbiamos informacijos, interneto prieiga ir naudojimas labiausiai yra paplitęs Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse, tuo tarpu maţiausiai Tauragės apskrityje. Pasirinkta viena apskritis, kurios sudėtyje esančiose savivaldybėse, tarp namų ūkio subjektų interneto prieiga yra plačiai paplitusi ir lyginant jas su savivaldybėmis, kuriose interneto prieiga Lietuvos mastu yra prasta. (Vilniaus apskrities 20 Statistikos departamentas. Prieiga per internetą: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1112. Prisijungimo laikas: 2011-09-25. 15

savivaldybės eksperimente nebuvo naudojamos, kadangi sostinės ir aplinkui esančių savivaldybių lyginimas su Tauragės apskrities savivaldybėmis neatskleis realaus skirtumo, nes Vilniaus apskrities savivaldybės išsiskiria gyvenančiu ţmonių skaičiumi ir kultūrų įvairove). Pasirinkta tirti Kauno apskrities savivaldybes ir Tauragės apskrities savivaldybes, kuriose interneto prieigos galimybės pagal 2011 metų Statistikos departamento duomenis yra atitinkamai 59,3 proc. Kauno apskrityje ir 39,6 proc. Tauragės apskrityje. Šių dviejų apskričių savivaldybės grupuojamos pagal gyventojų skaičių. (2 priedas) Toks grupavimas leido tiksliau apibrėţti eksperimento rezultatus jam pasibaigus. Aštuonios tyrimui atrinktos savivaldybės, po keturias iš Tauragės ir Kauno apskričių, buvo sugrupuotos pagal gyventojų skaičių. Savivaldybės buvo susietos, stengiantis kiekvienai iš jų priskirti savivaldybę, kurioje gyventojų skaičius maţiausiai skiriasi (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Tiriamųjų savivaldybių ir gyventojų skaičiaus skirtumai Savivaldybės su didesne namų ūkių subjektų prieiga prie interneto Gyventojų skaičius Savivaldybės su maţesnia ūkių subjektų prieiga prie interneto Gyventojų skaičius Jonavos raj. 50117 Tauragės raj. 48173 Kaišiadorių raj. 34501 Jurbarko raj. 33080 Prienų raj. 32048 Šilalės raj. 28708 Birštono raj. 5095 Pagėgių raj. 10743 Šaltinis: Statistikos departamentas (2011 m.) Kiekviena Lietuvoje veikianti savivaldybė turi patvirtinusi savo biurokratinį aparatą, kurio pagalba įgyvendina jai paskirtas funkcijas. Savivaldybės tarybos suformuluotus uţdavinius ir priimtus sprendimus įgyvendina savivaldybės administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius, o veikla padalinta tarp atitinkamas sritis kuruojančių struktūrinių padalinių. Struktūriniai padaliniai savivaldybėse yra formuojami atsiţvelgiant į Vietos savivaldos įstatyme nustatytas savivaldybių funkcijas. Valstybės tarnautojų pareigybės ir jų aprašymai savivaldybių įstaigose ir institucijose yra ruošiami atsiţvelgiant į valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodiką, o pareigybes tvirtina savivaldybių įstaigų ir institucijų vadovai. Valstybės tarnautojo pareigybės paskirtis aprašoma atsiţvelgiant į teisės aktuose nustatytus įstaigos arba įstaigos struktūrinio padalinio uţdavinius ir funkcijas. Nagrinėjant pareigybių aprašymus Lietuvos savivaldybėse bendravimas ir informacijos teikimas suinteresuotiems savivaldybės gyventojams, kaip funkcija, daţniausiai buvo priskiriama skyriuose dirbantiems vyriausiems specialistams. Buvo daroma prielaida, kad šių specialistų darbas ir bendravimas su suinteresuotais asmenimis galėtų atspindėti realų savivaldybės tarnautojo gebėjimą etiškai, 16

kultūringai ir nedviprasmiškai teikti informaciją interesantams. Todėl atliekant tyrimą buvo bendraujama su atitinkamų skyrių specialistais. Savivaldybių skyriai pasirinkti atsitiktinai, kiekvienoje savivaldybėje po tris: socialinės paramos, švietimo ir statybos. Visuomenėje ţmonės prisiima skirtingus vaidmenis. Ţmonės bendraudami su autoritetingais asmenimis daţnai prisiskiria nusiţeminusiojo vaidmenį, bendraujant su sau lygiais lygaus, o jausdami nepagarbą ar reikšdami nepasitenkinimą jie prisiima bendravimo lygį iš aukšto. Tiriant valstybės tarnautojų etiką buvo siekiam išsiaiškinti ar biurokratai nepaiso bendravimo lygių ir su visais fiziniais asmenimis bendrauja vienodai bei etiškai. 2.3. Instrumentai, atskleidţiantys savivaldybių valstybės tarnautojų etiškumą Siekiant atskleisti valstybės tarnautojų etiką, bendraujant su fiziniais asmenimis internetinėje erdvėje, buvo pasirinkti trys instrumentai: 1. Skirtingų vaidmenų užklausos. Atsakymų į uţklausas skirtingumas atsiţvelgiant kokiu vaidmeniu jos formuotos. 2. Vertinimo kriterijai. Atsakymų į uţklausas atitinkamumas išsikeltiems kriterijams 3. Atsakomumo į užklausas lygis. Bendras savivaldybių tarnautojų atsakomumas fiziniams asmenims į pateiktas uţklausas internetu. Laiškai pasirinktoms savivaldybėms buvo siunčiami trimis vaidmenimis: nusiţeminusio piliečio (toliau nusiţeminęs ), kaip lygaus statuso lygiam (toliau lygus ) ir kaip piliečio ţiūrinčio iš aukšto į valstybės tarnautoją lygiu (toliau iš aukšto). Nusiţeminęs lygio laiškuose uţklausa buvo formuojama nuolankiai, valstybės tarnautoją laikant svarbiu autoritetu. Nusiţeminęs personaţai laiške prisiėmė nuolankios, personalizuotos aukos vaidmenį. Lygaus vaidmens laiškuose uţklausa buvo formuluojama aiškiai, formaliai, valstybės tarnautoją traktuojant kaip eilinį specialistą dirbantį savo darbą. Laiškuose buvo pasirinktas neutralus, pavyzdingo piliečio vaidmuo. Iš aukšto bendravimo lygio laiškuose uţklausa buvo suformuota piktai, smerkiančiai ir arogantiškai, valstybės tarnautoją traktuojant kaip uţ jį prastesnį ir menkesnį bei nieko doro neveikiantį asmenį. Personaţas iš aukšto laiške prisiėmė pasipiktinusio ir pasipūtusio, savivaldybės tarnautojus smerkiančio fizinio asmens vaidmenį. (4 priedas) Vadovaujantis vaidmenų teorija, valstybės tarnautojai atlieka tam tikrą rolę. Jie yra vieši asmenys taranuojantys visuomenei, todėl iš jų yra tikimasi pavyzdingo elgesio. Išskiriant skirtingus 17

vaidmenis buvo siekiama išprovokuoti valstybės tarnautojus ir patikrinti ar etikos principų yra laikomasi vienodai nepaisant skirtingai pateiktų uţklausų. Tiriant valstybės tarnautojų etiką, rašant elektroninius laiškus, buvo orientuojamasi į valstybės tarnautojams įstatymiškai privalomus principus. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. buvo išrinkti svarbiausi valstybės tarnautojų principai bendraujant su interesantais internetinėje erdvėje: 1. Pagarba. Valstybės tarnautojas turėtų rodyti pagarbą kiekvienam į jį besikreipiančiam asmeniui, nepriklausomai nuo to ar asmuo kreipiasi internetu ar tiesiogiai į tarnautoją. 2. Teisingumas. Valstybės tarnautojai turėtų vienodai ir teisingai aptarnauti visus ţmones, o bendravimas nuotoliniu būdu neturėtų sudaryti prielaidų diskriminacijai. 3. Objektyvumas ir asmeniškumų vengimas. Atsakymai į fizinių asmenų klausimus privalo būti objektyvūs. 4. Viešumas. Valstybės tarnautojas prašomas suteikti tam tikros informacijos, kuri privalo būti teikiama viešai, ją riboti gali tik išskirtiniais atvejais, todėl informacija internetu taip pat turėtų būti teikiama vienodai. 5. Pavyzdingumas. Valstybės tarnautojas turi išlikti pavyzdingas tiek bendraujant su asmenimis realiai, tiek virtualiai. Atsakant į uţklausas internetu jo atsakymas turėtų būti pavyzdingas - tvarkingas rašymo stilius, gramatika ir pan. Remiantis atrinktais principais buvo sudaromas vertinimo kriterijų sąrašas. Taigi analizuodami gautus atsakymus į uţklausas buvo vertinami šie aspektai: 1. Atsakomumas. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą "Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo valstybės tarnautojai elektroniniu būdu privalo atsakyti tik į elektroniniu parašu pasirašytus laiškus, jų atsakymai į siųstus laiškus be elektroninio parašo buvo vertinami kaip vienas iš etiško elgesio atspindţių. Toks valstybės tarnautojų elgesys atskleidţia jų geranoriškumą, norą padėti, paslaugumą. 2. Stiliaus, gramatikos, skyrybos klaidos. Kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio pareiga yra mokėti lietuvių kalbą. Valstybės tarnautojų, kaip valdţios atstovų, gramatika bei stilius, bendraujant su visuomene elektroninėje erdvėje, turėtų būti pavyzdingas. Taigi būtina atkreipti dėmesį į tarnautojų rašytinę kalbos kultūrą, kurios pagrindas yra taisyklingų ţodţių junginių bei sakinių, įteisintų ţodţių, norminių jų reikšmių vartojimas. Visa tai yra sudedamoji etiško bendravimo dalis. 18

3. Atsakymo greitumas. Kiekvieno piliečio lūkestis rašant elektroninį laišką su uţklausimu yra atsakymą gauti kuo greičiau. Greitas atsakas į interesanto uţklausimą reiškia mandagumą bei pagarbą besikreipiančiajam asmeniui. 4. Formalumas. Vadovaujantis valstybės tarnautojų etikos principais, tarnautojai turėtų vengti reikšti savo asmeninę nuomonę, būti šališkais ir pan. Taigi darytina išvada, jog valstybės tarnautojų bendravimas su klientais turėtų būti formalus, nuasmenintas. Neformali kalba yra atpaţįstama iš kreipinių, maţybinių formų, rašymo stiliaus, išsireiškimų. 5. Išsamumas. Teikiant uţklausas elektroniniu būdu, tikimasi gauti išsamų, aiškų atsakymą. Tai yra pagrindinis interesanto prioritetas. Dėl šios prieţasties buvo pasirinktas išsamumo kriterijus. Išsamus atsakymas rodo, jog valstybės tarnautojas yra pareigingas, suinteresuotas suteikti visokeriopą pagalbą ir skiria pakankamai dėmesio tinkamam savo pareigų atlikimui. 6. Paslaugumas. Paslaugumas vertinamas jau tada kai interesantas gauna atsakymą į uţklausimą. Tačiau jei valstybės tarnautojo kompetencija neleidţia tinkamai ir išsamiai atsakyti į pateiktą klausimą, pareigingu ir paslaugiu elgesiu yra laikomas uţklausos persiuntimas pagal kompetenciją asmeniui, galinčiam pateikti atsakymą. Vien tik nuorodų kur rasti informaciją pateikimas, arba atsakymas, kad klausimas buvo pateiktas ne tos srities specialistui ir neperadresavimas parodo abejingumą, pareigingumo stoką ir paslaugumo trūkumą. 7. Mandagumas. Vienas iš svarbių aspektų, vertinant valstybės tarnautojų etiką, yra mandagumas, pagarbus bendravimas. Tačiau šis aspektas daţnai painiojamas su formalumu. Vis dėlto ne visada formalus bendravimas yra laikomas pagarbiu. Taip pat ir mandagus bendravimas gali būti visiškai neformalus. Mandagumą ir pagarbą elektroninio laiško rašytojas pirmiausia išreiškia pasisveikinimu, kreipiantis naudojamas kreipinys Jūs, o elektroninėje erdvėje mandagu atsisveikinant pasirašyti. Būtent šio kriterijaus aspektai buvo vertinami laiškuose. 8. Struktūriškumas ir tvarka. Tai kalbos kultūros sudedamoji dalis, kuri, be kalbos taisyklingumo, apima dar kalbos estetiką ir kalbos etiką. Kalbos kultūra būtina kiekvienam ţmogui, bet pirmiausia tam, kuris ţodţiu ir raštu daug bendrauja su kitais, kurio kalba daro neabejotiną poveikį, ypač jei tas ţmogus yra svarbus, uţima aukštą postą. 21 Ţvelgiant į struktūriškumą ir tvarką buvo vertinamas bendras atsakymo kontekstas struktūrinių dalių atskyrimas, vienodo šrifto išlaikymas, nuorodų, kontaktų pateikimas ir panašūs aspektai. Šie aspektai yra vertinami pagal visuomenėje priimtas elektroninio laiško rašymo taisykles. 21 Urbanavičiaus A. Prieiga per internetą: http://ualgiman.dtiltas.lt/k_kultura.html. Prisijungimo laikas:2011-10-07 19

Vertinant gautus atsakymus į uţklausas atsakomumo kriterijus buvo išskirtas iš kitų laiškų vertinimo kriterijų. Jis leido apţvelgti kiek ir iš kokių savivaldybių tarnautojų atsakė ir neatsakė į pateiktas uţklausas internetu. Ţinant kiekybinius duomenis buvo galima daryti išsamesnes kokybines išvadas. Tuo tarpu likusiais kriterijais buvo vertinami tik gauti atsakymai. Bendras valstybės tarnautojų atsakomumas fiziniams asmenims į pateiktas uţklausas internetu padėjo išaiškinti ar savivaldybių valstybės tarnautojai linkę kaupti socialinį kapitalą. Malonus bendravimas su interesantais gali būti tapatinamas su socialinio kapitalo kaupimu, kuris patenkina visuomenės socialinius poreikius. Kadangi savivaldybių valstybės tarnautojai yra tarsi grandis tarp valdančiųjų ir valdomųjų, jų pareiga yra kurti socialinį kapitalą, kuris patenkins abi puses. 20

3. SAVIVALDYBIŲ TARNAUTOJŲ ETIKOS PRINCIPŲ LAIKYMASIS ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE 3.1. Valstybės tarnautojų etikos lygis skirtingose savivaldybėse Pirmas kriterijus, atsakomumas, atskleidė kiek valstybės tarnautojų atsakė į uţklausas. Toliau savivaldybių tarnautojų etika per jų atsakymus bendraujant su fiziniais asmenimis internetu buvo vertinami pagal kitus septynis kriterijus: 2. kriterijus. Stiliaus, gramatikos, skyrybos klaidų kriterijus. Iš atrašytų savivaldybių tarnautojų laiškų buvo vertinamas tarnautojų raštingumas t.y., stiliaus ir gramatikos, skyrybos klaidos. Raštingiausi yra Jonavos valstybės tarnautojai, iš visų 6 laiškų visi be klaidų. Maţiausiai raštingi Prienų rajono savivaldybės tarnautojai, tačiau reikia atsiţvelgti, kad Prienų rajono savivaldybės tarnautojų atsakomumas siekė tik 33,3%. Dar viena savivaldybė, kurios tarnautojų atsakymuose rasta nemaţai gramatinių, stiliaus ar skyrybos klaidų yra Tauragės raj., čia taip pat atrašiusiųjų skaičius maţas. Apibendrinant visas tirtas savivaldybes galima teigti, kad tiriamų savivaldybių tarnautojai yra raštingi (82,81% atsakiusiųjų atitiko šį kriterijų) (žr. 2 lentelę), nedaro rašybos, skyrybos ar stiliaus klaidų atrašydami į gyventojų uţklausas. Daţniausiai pastebima klaida, atsiţvelgiant į šį kriterijų, buvo lietuviškų raidţių nenaudojimas, tačiau nepaisant to didelė dalis valstybės tarnautojų laiškus rašo taisyklingai. 3. kriterijus. Atsakymo greitumo kriterijus. Greitas savivaldybės tarnautojo atsakymas į gyventojo uţklausą atskleidţia tarnautojo kompetencijos lygį, greitą reakciją, pareigingumą. Greičiausiai sureagavo į laiškus: Jurbarko raj. sav. Taip pat greitai atrašinėjo Pagėgių, Kaišiadorių raj., Jonavos raj. tarnautojai. Visumoje eksperimentui išrinktos savivaldybės atrašė labai greitai t.y. jau sekančią dieną dauguma valstybės tarnautojų atsakė į siųstus klausimus (96,88% atsakiusiųjų atitiko šį kriterijų). 4. kriterijus. Formalumo kriterijus. Fiziniai asmenys besikreipiantys į valstybės tarnautojus tikisi formalaus, teisingo atsakymo. Elektroniniame laiške tai galima pastebėti iš kreipinio Jūs ir kt. formalių ţodţių, taip pat savo nuomonės nereiškimo, maţybinių formų nevartojimo. Formaliausia Pagėgių savivaldybė, kurios laiškuose atitiko formalumo reikalavimus. Formalumas savivaldybių valstybės tarnautojų atsakymuose buvo išlaikytas (90,1% atsakiusiųjų atitiko šį kriterijų). 21

5. kriterijus. Išsamumo kriterijus. Laiškai buvo rašomi siekiant patikrinti tarnautojų etiką, o etiškumas labiausiai atsiskleidţia atsakymo turinyje. Gyventojai kreipiasi į savivaldybes tikėdamiesi, išsamaus ir aiškaus tarnautojo atsakymo. Todėl buvo vertinamas atsakymo aiškumas, išsamumas. Apibendrinat šį kriterijų, galima konstatuoti, kad išsamiausiai atsakinėjo Kaišiadorių raj. sav, o įdomu tai, kad Pagėgių ir Jurbarko raj. savivaldybėse iš 8 atsakytų laiškų tik pusė jų buvo išsamūs, o kituose trūko aiškumo, kilo klausimų. Išsamumas savivaldybių valstybės tarnautojų atsakymuose ne visuose buvo išlaikytas (64,58% atsakiusiųjų atitiko šį kriterijų). 6. kriterijus. Paslaugumo kriterijus. Vykdant eksperimentą buvo pastebėta, kad kai kurie valstybės tarnautojai gavę laiškus, kurių sritis nepriklauso jų kompetencijai, persiunčia elektroninius laiškus pagal kompetenciją kitiems savivaldybės tarnautojams. Toks elgesys yra vertinamas kaip paslaugus ir pavyzdingas. Pareigingiausi ir paslaugiausi darbuotojai dirba Jurbarko raj. sav. Nepaslaugiausi darbuotojai dirba Pagėgių sav. socialinės paramos skyriuje (2 atsakymai iš 3 neatitiko kriterijaus), bei Jonavos raj. savivaldybės statybos skyriuje (3 laiškai iš 3 įvertinti neigiamai). Visumoje savivaldybių valstybės tarnautojai daţniausiai buvo paslaugūs (75,52% atsakiusiųjų atitiko šį kriterijų). 7. kriterijus. Mandagumo kriterijus. Mandagumas yra vienas iš kalbos etiketo poţymių. Būti kultūringiems ir mandagiems yra ypač svarbu valstybės tarnautojams, kurie visada turi lygiuotis į prestiţinę kalbą ir taip rodyti pavyzdį kitiems, tai turi atsispindėti ir jų atsakymuose į uţklausas. Vertinant mandagumo kriterijų keturi (iš 42 gautų) savivaldybių valstybės tarnautojų atsakymai buvo įvertinti kaip nepagarbūs. Tai sudaro apie 9 % gautų atsakymų. Valstybės tarnautojų atsakymai buvo mandagūs, daţniausiai trūko tik pasisveikinimo. (86,46% atsakiusiųjų atitiko šį kriterijų). 8. kriterijus. Struktūriškumo ir tvarkos kriterijus. Vienas iš aspektų labai akivaizdţiai parodančių valstybės tarnautojų tvarkingumą yra laiško struktūra. Skirtingi šriftai, nesilaikymas elektroninio laiško struktūros reikalavimų parodė valstybės tarnautojo kalbos kultūros stoką bendraujant internetu. Laiškų su akivaizdţiais struktūriniais trūkumais buvo šiek tiek daugiau nei pusė 57,81% gautų atsakymų. Tai yra daţniausiai pastebėtas trūkumas vertinant elektroninius laiškus. Daugiausiai tokių struktūriškai netvarkingų atsakymų buvo gauta iš Jonavos raj. sav. (6 iš 9). Remiantis 22

rezultatais galime daryti prielaidą, jog valstybės tarnautojams labiausiai trūksta etiketo ţinių bendraujant elektroniniu paštu (42,19% atsakiusiųjų atitiko šį kriterijų). 2 lentelė. Bendras kriterijų atitikimas Kriterijus 1 2 3 4 5 6 7 8 2-8 bendrai Kriterijaus atitikimas 58,33% 82,81% 96,88% 90,1% 64,58% 75,52% 86,46% 42,19% 76,93% Šaltinis: Sudaryta remiantis eksperimento duomenimis Iš gautų elektroninių valstybės tarnautojų atsakymų matoma, jog tarnautojai yra mandagūs, pakankamai formalūs, greitai reaguoja į pateiktas uţklausas, tačiau ne visada yra paslaugūs, kartais darantys gramatinių, stiliaus ar rašybos klaidų. Didţiausias trūkumas išryškėjęs gautuose atsakymuose neţinojimas elektroninio laiško rašymo taisyklių. Taigi valstybės tarnautojams trūksta kompiuterinio raštingumo ţinių, tačiau vertinant bendrąją elektroninių laiškų rašymo kultūrą galima teigti, jog valstybės tarnautojai yra etiški bendraujant su fiziniais asmenimis internetinėje erdvėje. 3.2. Savivaldybių valstybės tarnautojų etikos laikymasis pagal skirtingų vaidmenų uţklausas Laiškai siųsti trimis skirtingais bendravimo lygiais į visų 8 savivaldybių socialinės paramos, švietimo ir statybos skyrius (pavadinimai savivaldybėse skirtingi, bet funkcine prasme tapatūs), taigi po tris laiškus į kiekvieną skyrių. Kiekvienu lygiu buvo išsiųsta po 24 laiškus. Gauti laiškai buvo vertinami pagal 8 kriterijus. Neţymiu skirtumu valstybės tarnautojai labiausiai buvo linkę atsakyti asmenims, kurie kreipėsi į juos prisiimdami lygus ar nusiţeminęs vaidmens pozicijas. Tuo tarpu į uţklausas iš aukšto valstybės tarnautojai atsakyti linkę rečiau (žr. 3 ir 4 lenteles). Remiantis šiais rezultatais galima teigti, jog valstybės tarnautojai labiau linkę atsakyti į uţklausas, kurios yra malonios ir pagarbios tų tarnautojų atţvilgiu. 3 lentelė. Atsakomumas pagal skirtingų vaidmenų uţklausas Vaidmuo Atsakė Procentinė dalis Nusiţeminęs 15//24 62,5% Lygus 16/24 66,6% Iš aukšto 11/24 45,8% Iš viso: 42/72 58,33% Šaltinis: Sudaryta remiantis eksperimento duomenimis 4 lentelė. Procentinė dalis tarp visų atsakiusiųjų Vaidmuo Atsakė Procentinė dalis Nusiţeminęs 15 35,7% Lygus 16 38,1% Iš aukšto 11 26,2% Šaltinis: Sudaryta remiantis eksperimento duomenimi 23

Nepaisant skirtingais vaidmenimis formuotų uţklausų valstybės tarnautojų bendras atsakymų atitikimas nustatytiems kriterijams procentine išraiška labai panašus, skirtumas tarp labiausiai atitinkančio ir maţiausiai atitinkančio kriterijus skirtingų vaidmenų uţklausas tik 3,4%. Labiausiai kriterijus atitiko atsakymai į uţklausas iš aukšto 76,6%, beveik tiek pat bet kiek maţiau į nusiţeminęs 76,17%, maţiausiai kriterijus atitiko atsakymai į lygus uţklausas 73,23%. Remiantis šiais rezultatais, galima teigti, jog nepaisant uţklausos turinio valstybės tarnautojai vadovaujasi etikos principais gana vienodai. Labai neţymiai bet kiek prasčiau valstybės tarnautojai linkę atsakyti į uţklausas, kuriose į juos kreipiamasi neutraliai, pagarbiai, dalykiškai (žr. 5 lentelę). 5 lentelė. Atsakiusiųjų vertinimo kriterijų atitinkamumas pagal skirtingų vaidmenų uţklausas Vaidmuo 2 3 4 5 6 7 8 Bendrai: Nusiţeminęs 86,6% 93,3% 60% 73,3% 80% 100% 40% 76,17% Lygus 68,8% 100% 100% 50% 68,8% 87,5% 37,5% 73,23% Iš aukšto 81,8% 90,9% 100% 63,6% 72,7% 72,7% 54,5% 76,60% Šaltinis: Sudaryta remiantis eksperimento duomenimis Nors bendras valstybės tarnautojų atsakymų atitikimas kriterijus pagal skirtingus bendravimo lygius labai panašus, atskirų kriterijų atitinkamumas labiau atskleidţia skirtumus tarp atsakymų, gautų į skirtingo lygmens uţklausas. Nusižeminęs laiškų atsakymų išskirtinumai: 1. Nusiţeminęs lygio atsakymuose buvo pastebimas didţiausias neformalumas, daugiausiai naudojamos maţybinės formos, reiškiama nuomonė. Formalumo kriterijų atitiko 60% gautų atsakymų į nusiţeminusio uţklausas (į lygus ir iš aukšto po 100%). Neformalumo ir šališkumo pavyzdţiai: Labas rytas, radau Jūsų laiškelį ir skubu atsakyti.[...] ; [...]Patarciau labai nesizaveti vagoneliais, kadangi jie yra pritaikyti vasaros poilsiui [...]; Laba diena, Puiku, kad domitės būrelių veikla.[...]. 2. Šiuose laiškuose buvo daţniausiai pasisveikinama, kreipiamasi Jūs; Jūsų ir bendraujama maloniausiai. Mandagumo ir pagarbaus bendravimo kriterijų atitiko visi, 100%, atsakymų gautų į nusiţeminusio uţklausas (į lygus 87,5%, iš aukšto 72,7%). Mandagumo ir pagarbaus bendravimo pavyzdţiai: Labas rytas, Jūsų klausimą pagal kompetenciją [...] ; Laba diena, turiu Jus nuliūdinti [...] ; 24

[...] Jūs teiraujatės, apie uţsiėmimus Jonavos savivaldybėje, bet neaišku, kokioje įstaigoje mokosi Jūsų sūnus.[...]. 3. Jeigu laiškas ne valstybės tarnautojo kompetencijos, daţniausiai jis buvo peradresuojamas kitam specialistui, taip pat siūlytasi papildomai kreiptis jei kas neaišku, rekomenduota kur dar galėtų respondentas rasti informacijos ar susisiekti su atsakingu uţ susijusį klausimą valstybės tarnautoju. Pareigingumo ir paslaugumo kriterijų atitinka 80% atsakymų gautų į nusiţeminusio uţklausas (į lygus - 68,8%, iš aukšto - 72,7%). Pavyzdţiai: [...] Jeigu turit daugiau klausimų, skambinkite ar rašykite.[...] ; [...] Apie būrelius kviečiame teirautis nurodytais telefono numeriais ir adresais. Papildomai rekomenduojame kreiptis į sūnaus lankomos mokyklos klasės auklėtoją. Ji rekomenduos papildomą ugdymą. [...] ; [...] Mokyklose yra įvairiausių būrelių, pradedant sporto, menų uţsiėmimais, o baigiant skautų ar šaulių būreliais (mokyklose tikrai didelis uţsiėmimų pasirinkimas). Pasiteiravimui meno mokyklos telef. 74405, sporto mokyklos - 56254. Tikiuosi rasite, kas vaikui patiks, sėkmės. [...]. 4. Laiškuose pateikiama informacija buvo pakankamai aiški, suprantama, tačiau ne visada išsami. Aiškumo, išsamumo kriterijų atitiko 73,3% atsakymų gautų į nusiţeminusio uţklausas (į lygus - 50%, iš aukšto - 63,6%). Pavyzdys: [...] 1. Įdomu, kurioje mokykloje Jūsų 13-metis sūnus mokosi? Mokykloje veikia tam tikri būreliai, tik sūnus turi kreiptis į mokytojus ir jie patars; 2. Savivaldybėje veikia Papildomojo ugdymo mokykla gabiems vaikams. Mokykloje yra Muzikos, Dailės ir Sporto skyriai; Specialaus baseino, kurį vaikai galėtų lankyti - nėra. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos sporto salėje yra baiseinėlis, kuriame po varţybų gali nusimaudyti sportininkai. [ ]. Lygių laiškų atsakymų išskirtinumai: 1. Greičiausiai atsakoma visi atsakymai į uţklausas buvo gauti per 1-2 dienas. Taigi greito atsakymo kriterijų atitiko 100% atsakymų, gautų į lygaus uţklausas (į nusiţeminęs - 93,3%, iš aukšto - 90,9%). 25