JAUNIMO PADĖTIES BALTIJOS ŠALIŲ DARBO RINKOSE DINAMINIŲ POKYČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ

ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 39-47 JAUNIMO PADĖTIES BALTIJOS ŠALIŲ DARBO RINKOSE DINAMINIŲ POKYČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ Daiva Beržinskienė, Dalia Rudytė Šiaulių universitetas Anotacija Straipsnyje analizuojami jaunimo padėties darbo rinkoje dinaminiai pokyčiai ir juos sąlygojusios prielaidos. Įvertinus nuolat augančias jaunimo konkurencines bei teritorines mobilumo galimybes integruojantis į darbo rinką, šiame darbe tiriami šios demografinės grupės darbo rinkos rodikliai Baltijos šalyse. Nors Baltijos valstybės turi bendrų bruožų: yra nedideli teritoriniai regionai, visos trys šalys - posovietinės valstybės, o šių šalių ekonominę raidą lėmė panašios priežastys, tačiau joms būdingi skirtingi darbo rinkų struktūros ir rodiklių pokyčiai bei dinamika. Visa tai atitinkamai sąlygoja ir skirtingų demografinių darbo rinkos grupiųpadėtįirtendencijas šiose šalyse. Pagrindiniai žodžiai: darbo rinka, jaunimo demografinė grupė, nedarbas, užimtumo lygis. Įvadas Tyrimo problema ir aktualumas. Darbo rinkos problemos aktualios ir nuolat analizuojamos tiek teoriniu, tiek praktiniu lygiu. Skirtingų demografinių grupių įsidarbinimo galimybių tyrimams ir vertinimui pastaruoju metu skiriamas didelis dėmesys, tačiau šių grupių padėties darbo rinkoje pokyčių skirtumai, besireiškiantys homogeninių valstybių grupėje, iki šiol menkai tyrinėti. Nors Baltijos valstybės dažnai pristatomos kaip viena homogeninė grupė, tačiau transformaciniai ir integraciniai procesai sąlygojo skirtingus efektus ne tik šių šalių ekonominio augimo procese, bet ir darbo išteklių pasiskirstymo struktūroje. Analizuojant Vakarų šalių užimtumo ir nedarbo rodiklius įvairiose amžiaus grupėse pastebėta, kad tradiciškai jaunimo nedarbas yra gerokai didesnis nei kitų amžiaus grupių, todėl šiame darbe daugiausia dėmesio skiriama jaunimo padėties darbo rinkoje pokyčių įvertinimui bei juos lėmusių priežasčių įvardijimui ir galimų sprendimų paieškoms. Tyrimo tikslas - įvertinti jaunimo padėties Baltijos šalių darbo rinkose dinaminius pokyčius ir pagrįstijuos sąlygojusius veiksnius. Objektas - jaunimo demografinės grupės padėtis Baltijos šalių darbo rinkose. Metodai: sisteminė mokslinės literatūros bei statistinių duomenų analizė, matematinės statistikos metodai. Uždaviniai: 1. Teoriškai pagrįsti prielaidas, sąlygojančias skirtumus homogeninės šalių grupės darbo rinkoje. 2. Atlikti jaunimo padėties Baltijos šalių darbo rinkose lyginamąją analizę. Skirtumų homogeninės šalių grupės darbo rinkose susidarymo teorinis pagrindimas Skirtumus, susidarančius skirtingose darbo rinkose, pirmiausia galima paaiškinti sudėtingu pačios darbo rinkos mechanizmo funkcionavimu. Teorinis idealios darbo rinkos modelis ignoruoja stiprų išorės sąlygų poveikį darbo rinkos struktūros dinamikai ir nurodo požymius, kuriais ideali darbo rinka turi pasižymėti: darbo jėgos pasiūla (darbo jėgos kiekis darbo rinkoje), adekvati darbo jėgos paklausai (darbo vietų skaičiui darbo rinkoje); gana trumpu laikotarpiu nuo asmens pasirodymo darbo rinkoje (darbo vietos vakansija) iki darbo sutarties sudarymo. Kitaip tariant, darbo sutartis sudaroma, kai laisvos darbo vietos ir asmens pasirodymas darbo rinkoje sutampa; visi darbuotojai ir laisvos darbo vietos palieka darbo rinką rezultatyviai, t. y. pasibaigus darbo sutarties terminui. Vis dėlto patirtis rodo, kad reali darbo rinka nėra ideali (Berggren, 1992; Clawson, 1980; 1990; Williams, 1992). Pirma. Darbo jėgos pasiūla paprastai neatitinka darbo jėgos paklausos darbo rinkoje. Be kiekybinių nesutapimų, egzistuoja struktūrinis disbalansas (profesinis, kvalifikacinis, geografinis ir pan.). Antra. Įeinantys į darbo rinką darbo jėgos srautai nelygūs darbo vietų, įeinančių į darbo rinką, srautams. Trečia. Susidaro gana ilgas laikotarpis nuo momento, kai asmuo (darbo vieta) patenka į darbo rinką, iki momento, kai sudaroma darbo sutartis (kai kurioms darbo vietoms ir patiems darbuotojams tai ganėtinai reikšmingas laikotarpis). Ketvirta. Darbo jėgos išėjimas iš darbo rinkos ne visuomet sutampa su darbo vietų likvidavimu, o ir pats abiejų šalių pasitraukimas ne visuomet yra rezultatyvus. Darbuotojas gali palikti

darbo rinką praradęs viltį įsidarbinti, o darbo vietos gali būti priverstinai išvestos iš darbo rinkos, jas likviduojant. Penkta. Darbo rinkoje egzistuoja skirtingos darbdavių nuostatos pasirenkant ir samdant darbuotojus (diskriminacija darbo rinkoje). Visos šios ir kitos priežastys sąlygoja darbo rinkos dinamiškumą, neapibrėžtumąbei skirtingąraišką(schmid, 1995; La yard, 1991; Jackman, 1991;Nickell, 1991). Tyrinėjant darbo rinkos struktūros pokyčius sąlygojančius veiksnius reikšmingi rezultatai darbų, kuriuose analizuojama darbo rinkos mechanizmo struktūra, sudėtis, funkcionavimo galimybės teoriniu ir praktiniupožiūriais (Schmid, 1995; Layard, 1991; Jackman, 1991; Niekeli, 1991). Autorių teigimu, darbo rinkos funkcionavimo mechanizmas, veikiamas skirtingų aplinkos sąlygų, gali pasižymėti skirtinga darbo rinkos elementų dinamika. Tyrimai, nagrinėjantys darbo našumo ypatybes, atskleidė, kad darbo efektyvumas, sąlygotas investicinių, technologinių galimybių, turi didelę įtaką darbo rinkos struktūros pokyčiams net alternatyviuose ūkinės veiklos sektoriuose (Berggren, 1992; Clawson, 1980; 1990; Williams, 1992; Haslam, 1992). Vertingi mokslinių darbų rezultatai, kuriuose žmogiškojo kapitalo teorijos pagrindu atskleidžiamos prielaidos, sąlygojančios skirtingų amžiaus grupių asmenų integracinių galimybių priklausomybę nuo įgyto išsilavinimo, kvalifikacijos bei asmeninių vertybių (Thurow, 1970; Becker, 1964; Aulin, 1992; Mincer, 1970; Jacob, 1970; Schultz, 1971). Žmogiškojokapitalo teorija yra nauja šiuolaikinės ekonomikos teorijos koncepcija, nagrinėjanti darbo jėgos formavimo ir kokybės problemas. Remiantis žmogiškojo kapitalo teorijos esminėmis nuostatomis iš dalies galima paaiškinti jaunimo grupės integracijos į darbo rinką problemas. Tyrimai rodo, jog pastaruoju metu jaunimas itin atkakliai siekia išsilavinimo, tačiau šios grupės darbinės veiklos pradžia dažnai susijusi su rinkos autsaiderių pozicija. Turėdami santykinai mažą sukaupto žmogiškojo kapitalo dalį, t. y. stokojantis praktinio patyrimo jaunimas tapatinamas su mažesnio produktyvumo asmenų grupe, kuriai apmokyti reikalingos papildomos išlaidos. Visa tai apsunkina jaunimo įsidarbinimo galimybes. Nors jaunimo nedarbo lygio rodikliai aukštesni nei kitų amžiaus grupių, tačiau nebūdingas ilgalaikis nedarbas. Tai būtų galima paaiškinti aukštomis jaunimo tekamumo ir mobilumo galimybėmis. Ypač aktuali pastaruoju metu darbo jėgos migracijos problema. Analizuojant jaunų žmonių įsidarbinimo erdvę bei motyvaciją, reikšmingi darbai, kuriuose tyrinėjami migracijos procesai ir priežastys. Mokslininkai (Toda ro, 1996) įrodė, kad migracija pasireiškia kaip atsakas į darbo jėgos paklausos ir pasiūlos disproporcijas, taip pat ir darbo užmokesčio neatitikimus tarp regionų. Įvertinant tai, kad darbo užmokesčio problema ypač aktuali jaunimui, galima daryti prielaidą, jog egzistuojantys darbo užmokesčio skirtumai ir darbo sąlygos skirtingose šalyse yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančiųjaunų žmonių teritorinį mobilumą. Pasak Gruževskio ir Okunevičiūtės-Neverauskienės (2003), jaunimo integraciją į darbo rinką veikia daugybė įvairaus pobūdžio veiksnių: paslaugų ir gamybos sferos plėtojimas, išsilavinimas, motyvacija dirbti, sveikata, šeimos narių pragyvenimo šaltiniai bei gyvenimo lygis ir kt. Jie gali būti grupuojami pagal įvairius kriterijus. Veiksnius, turinčius įtakos jaunimo integracijos į darbo rinką procesams, galima sugrupuoti į egzogeninius (išorinius) ir endogeninius (vidinius). Egzogeniniai (išoriniai) veiksniai - tai nuo konkretaus asmens nepriklausantys veiksniai, kurių jis negali reguliuoti tiesiogiai. Jie apima bendrus ekonominius, socialinius, demografinius, geografinius, politinius (pvz., jaunimo užimtumo galimybes gerokai paveikia valstybės vykdoma aktyvi darbo rinkos politika) veiksnius. Endogeniniai (vidiniai) veiksniai - tai nuo konkretaus asmens priklausantys veiksniai, kuriuos jis gali kontroliuoti. Jiems priskiriami psichologiniai, dalinai demografiniai veiksniai (pvz., šeimos dydis, jos gyvenimo ciklo etapas) ir kokybinės gyventojų charakteristikos (pvz., gyventojų išsilavinimo lygis, jų patirtis, įgūdžiai, sveikatos būklė, ir pan.). Jaunimo integracijos į darbo rinką procesą lemia šių grupių veiksnių sąveika. Pasak užsienio šalių mokslininkų, tyrinėjančių jaunimo integracijos į darbo rinką procesus, jaunimo, kaip ir bet kurios kitos gyventojų grupės, padėtis darbo rinkoje labiausiai priklauso nuo bendros ekonominės situacijos, o konkrečiau - nuo bendrosios paklausos. Tačiau kartu yra pastebima, jog jaunuoliai, tarp jų ir studentai, ieškantys darbo pirmą kartą, turi gerokai daugiau problemų už tuos, kurie prarado darbą. Jaunas žmogus dažnai tampa bedarbiu dar nepradėjęs dirbti. Nesėkminga pirmoji darbo paieška dažnai sukelia psichologinių problemų ir nulemia tolesnę motyvacijąbei apsisprendimądirbti. Analizuojant skirtingų šalių darbo rinkos rodiklius svarbu įvertinti tų šalių socialinę-ekonominę aplinką kaip tiriamųjų rodiklių raiškos erdvę. Gilinantis į Europos Sąjungos šalių socialinio-ekonominio vystymosi problemas, pastebėta, kad jos turi bendrų ekonominių ir socialinių vystymosi bruožų (lara, Trainstaru, 2004; Boeri, 2000; Terrell, 2002), tačiau institucinių, politinių, teisinių ir kitų veiksnių raiška skirtingose šalyse ar jų grupėse sąlygojo netolygią socialinę-ekonominę raidą.

Jaunimo padėties Baltijos šalių darbo rinkose pokyčių analizės modelis Siame darbe analizuojant darbo rinkos grupių dinaminių pokyčių skirtumus svarbus skaičiavimo metodų parinkimas. Ekonominio rodiklio komponentėms analizuoti pasitelkiami paprastos ir sudėtingos struktūros duomenys. Paprastos struktūros duomenys suprantami kaip vienarūšių elementų darinys, kurio lygių sklaidos dėsningumą apibūdina žinoma matematinė funkcija. Sudėtingos struktūros duomenims priskiriamas organiškai susietų paprastos struktūros duomenų junginys. Makroekonominiams ir mikroekonominiams reiškiniams ūkinėje veikloje aprašyti naudojami duomenys dažniau yra sudėtingos struktūros. Šie duomenys gali būti faktiški, optimalūs ir hipotetiniai. Šie rodikliai yra ekonominiai statistiniai matai, indikatoriai. Ekonominių ūkio pokyčių (darbo rinkos struktūros), turinčių struktūrinį" atspalvį, ekonominis statistinis identifikavimas yra sunkus uždavinys. Prieš formuluojant struktūros pokyčių ir skirtumų statistinio tyrimo uždavinius, šios sąvokos konkretizuojamos. Struktūros pokyčių (arba poslinkių) sąvoka yra dinamiškesnė". Tai ekonominio indikatoriaus vidinės" struktūros pasikeitimas laike, i-tosios indikatoriaus sudedamosios x i vaidmens pasikeitimas laike. Struktūros skirtumų sąvoka platesnė, apima dinaminį ir statinį aspektus. Tai indikatoriaus lygio lįy pokyčiai laike ekonominėje hierarchijos požiūriu struktūroje (Valkauskas, 2004). Tiriant jaunimo grupės padėtį Baltijos šalių darbo rinkose, pokyčių ir skirtumų atskleidimo uždaviniai formuluojami taip: turime n indikatorių S i, kuriuos sudaro m vienodų visiems indikatoriams sudedamųjų daliųy i j, t. y. i-tojo indikatoriaus apimtis lygi S i = Еу у. Šiuo atveju indikatoriaus sudėtinės dalies lyginamasis svoris sudarys: čia: Ęf- = 100. f; = (yyj / Zyj ) x 100; (1) Tai pradinių duomenų pakeitimo santykiniu struktūros matu procedūra. Kadangi indikatorių yra n, turime S i ^»Sf t. Žinant faktines ir lyginimo bazes (praėjusio laikotarpio), S/ t reikšmės identifikuojamos ir analizuojamos sprendžiant šiuos uždavinius: 1. Identifikuojami faktiniai S i struktūros bruožai (vertinama rodiklio statika tiriamuoju laikotarpiu). 2. Įvertinami S i struktūros pokyčių bruožai lyginant faktinius ir lyginimo baze paimtus duomenis (įvertinama reiškinio dinamika retrospektyvos požiūriu). Sprendžiant šį uždavinį pasitelkiami laiko eilučių matematiniai modeliai, leidžiantys atskleisti tiriamo kintamojo x reikšmių pokytį laiko momentais x(t), t,< t, <t. 1 2... n 3. Nurodomi faktinių indikatoriaus sudedamųjų dalių reikšmių nuokrypių matai, siekiant palyginti su bazės situacija (numatoma rodiklio tendencija perspektyvos požiūriu). Sprendžiant šį uždavinį pasitelkiami statistiniai laiko eilutės prognozavimo modeliai, kurių tikslumui pagrįsti skaičiuota prognozavimo paklaida e t : e t = x t - f t ; (2) čia: x t - faktiška rodiklio reikšmė, f t -prognozuojamos rodiklio reikšmės skirtumas. 4. Identifikuojami ir įvertinami S i struktūros ryšiai su K i indikatoriais (atliekama koreliacinė regresinė analizė). Sprendžiant šį uždavinį vertinami ryšių glaudumo rodikliai r: r xy - x x y n- n- Jaunimo padėties Baltijos šalių darbo rinkoje dinaminių pokyčių analizė Analizuojant bendrus Europos Sąjungos jaunimo užimtumo rodiklius pastebėta, kad kasmet jis didėjo apie 1,1 proc, tuo tarpu Baltijos šalyse šis rodiklis buvo kur kas didesnis: Lietuvoje ir Estijoje - apie 1,9 proc, o Latvijoje - net 2,4 proc. Tokį skirtumą iš dalies lėmė tiek ekonominės, tiek socialinės priežastys. Nors Lietuvoje jaunuolių užimtumo didėjimas analizuojamo laikotarpio pradžioje buvo pastebimai didesnis nei kitose kaimyninėse šalyse, pastebėta, kad nuo 2006 m. šis rodiklis ėmė mažėti (iki 1,7 proc. ribos), o 2007 m. jis kilstelėjo tik iki 2,9 proc. ribos. Latvijoje jaunimo iki 24 m. užimtumo didėjimas 2003 m. buvo vienas mažiausių tarp Baltijos šalių, tačiau, skirtingai nei kitose kaimynėse šalyse, 2004 m. užimtųjų jaunuolių skaičius padidėjo net 1 proc, kai tuo tarpu Latvijoje bei Estijoje šis rodiklis iš esmės nepakito. Šis reiškinys labiausiai sietinas su Baltijos šalių integracija į Europos Sąjungą, kai įstojusios šalys atvėrė galimybę jaunimui vykti į kitas šalis dirbti. Įdomu, tai, kad Estijoje 2006m. užimtų jaunuolių skaičiaus didėjimas buvo vienas didžiausių nagrinėjamuoju laikotarpiu - net 5,4 proc. Latvijoje užimtų jaunuolių skaičius artimas šios darbo rinkos grupės skaičiui Lietuvoje, nors įvertinus bendrą gyventojų šalyse skaičių pastebėta, kad užimtų jaunuolių skaičius Latvijoje pastaraisiais metais viršijo net šį rodiklį Lietuvoje. ( 3 )

1 pav. Jaunimo demografinės grupės užimtumas Baltijos šalyse 2003-2007 m., tukst. Latvijoje užimtų jaunuolių skaičiaus dinamika analizuojamu 2003-2007 m. laikotarpiu nuolat didėjo vidutiniškai beveik po 5,5 tūkst. kasmet, atitinkamai užimtų jaunuolių skaičius per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo net 25 proc., arba 27,4 tūkst. Lietuvoje, skirtingai nei Latvijoje, šis rodiklis kito netolygiai. 2003-2007 m. laikotarpiu bendras užimtų jaunų žmonių skaičius Lietuvoje padidėjo 14 proc, t. y. beveik apie 17 tūkst. Didžiausias sumažėjimas pastebėtas 2004 m., kadajaunų žmonių užimtumas sumažėjo net loproc, arba 10,5 tūkst. Palyginus 2004 ir 2005 m. rodiklius nustatyta, kad užimtųjų skaičius kito nežymiai ir didėjo apie 3,7 proc. Tačiau nuo 2006 m. šis skaičius išaugo 13 proc, iki 125,6 tūkst. ribos, o 2007 m. užimtųjų skaičius Lietuvoje buvo net 134,1 tūkst. Estijoje užimtų jaunuolių skaičius 2003-2007 m. laikotarpiu padidėjo net 20 proc, t. y. šis rodiklis išaugo iki 11,8 tūkst., arba 2,36 tūkst. kasmet. Labiausiai užimtumas didėjo 2006 ir 2007 m., kai šis rodiklis, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo 8-10 proc. Tiesa, 2004 m. pastebėta, kad vidutinis metinis užimtų jaunuolių skaičius sumažėjo 4,2 tūkst., arba 7,7 proc. Tiriant Baltijos šalių užimtumo lygio pokyčius nustatyta, kad Estijoje jaunų žmonių užimtumo lygis didėjo nežymiai. 2004 m., lyginant su 2003 m., užimtumo lygis sumažėjo 2,2 proc. punkto. Tuo tarpu 2007 m., lyginant su 2006 m., šis rodiklis padidėjo net 2 proc. punkto. Vertinant viso nagrinėjamo laikotarpio pokyčius matyti, kad Estijoje jaunimo užimtumas didėjo nežymiai - 0,35 proc. punkto. Latvijoje jaunimo užimtumo pokyčiai nebuvo ryškūs: 2004 m. šis rodiklis sumažėjo iki 31,5 proc. ribos, palyginti su 32,9 proc. 2003 m., tačiau nuo 2005 m. užimtumo lygis didėjo, ir 2005 m. jis siekė 1,7 proc, lyginant su 2004 m. analogišku rodikliu. Lietuvoje užimtumo lygis tarp 15-24 m. jaunuolių 2003-2007 m. laikotarpiu, kaip ir kaimyninėje Latvijoje, didėjo nežymiai. Pervisąlaikotarpįjaunimo užimtumo lygis padidėjo 2,6 proc. punkto. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima daryti prielaidą, jog bendras užimtumo lygio rodiklio didėjimas būdingas visose trijose Baltijos šalyse, tačiau šis rodiklis kito nevienodai, vertinant atskirų šalių jaunimo užimtumo lygį nagrinėjamuoju laikotarpiu. Mokslinėje literatūroje neigiamą įsidarbinimo rezultatą atspindi nedarbo lygio rodiklis, kuris išreiškiamas procentiniu jaunų bedarbių ir gyventojų skaičiaus jaunimo amžiaus grupėje santykiu (Hussmanns, Mehran, Verma, 1992; O'Higgins, 2001; International Labour Office, 2006). Tai demografinis jaunimo nedarbo lygio rodiklis, nes jo vardiklio reikšmė lygi aptariamos amžiaus grupės gyventojų skaičiui, kuris nepriklauso nuo jaunimo dalyvavimo darbo rinkoje rodiklių (bedarbių ir užimtųjų skaičiaus). Analizuojant nedarbo lygio dinaminius pokyčius Baltijos šalyse nustatyta, jog Estijoje 2003-2007m. laikotarpiu jaunų žmonių nedarbo lygis sumažėjo 9,55 proc. punkto (nuo 23,55 proc. 2003 m. iki 14 proc. 2007 m.), arba beveik du kartus. Latvijoje 2003-2007 m. nedarbo lygis mažėjo labiau nei Esti joje- 7,6 proc. punkto. 2003 ir 2004 m. nedarbo lygis Latvijoje beveik nekito: 2003 m. nedarbo lygis tarp jaunų žmonių sudarė 18,5 proc, o 2004 m. -18,2 proc. Tačiau 2005 m. jis sumažėjo iki 5,3 proc. ir pasiekė 12,9 procentų ribą. Per analizuojamą laikotarpį Lietuvoje jaunų žmonių nedarbo lygis mažėjo labiausiai - net 16,6 proc, t. y. daugiausia visoje homogeninėje šalių grupėje (nuo 24,8 proc. 2003 m., iki 8,2 proc. 2007 m.). Sis nedarbo lygio rodiklis buvo beveik tris kartus mažesnis laikotarpio pabaigoje lyginant su nedarbo lygio rodikliu nagrinėjamo laikotarpio pradžioje.

2 pav. Jaunimo nedarbo lygio dinamika Baltijos šalyse 2003-2007 m., proc. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima daryti prielaidą, kad visose trijose Baltijos šalyse vykdomos jaunimo užimtumo didinimo programos turėjo teigiamą poveikį darbo rinkos rodikliams, nes tiek bedarbių skaičius, tiek nedarbo lygis 2003-2007 m. laikotarpiu šiose šalyse mažėjo. Tinkamai parengtos jaunimo integracijos į darbo rinką programos garantuoja ne tik didesnį jaunų žmonių užimtumą, mažesnį jų nedarbą, bet ir geresnę socialinę gerovę. Vertinant jaunimo nedarbo lygio pokyčius išryškėja prielaidos, sąlygojusios šių pokyčių dinamiką. Kaip teigia Europos jaunimo forumas (Europos jaunimo forumas, 2008), jaunimo nedarbo lygis yra labai glaudžiai susijęs su perėjimu iš mokymosi įstaigos į pagrindinį darbą. Remiantis OECD pateikiamais tyrimų rezultatais nustatyta, kad didelė dalis jaunuolių patiria įvairių sunkumų darbo paieškos ir įsidarbinimo procese: 80 proc. jaunimo susiduria su įsidarbinimo problemomis Suomijoje, Graikijoje ir Italijoje, tačiau Austrijoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje 20-25proc, o Danijoje - tik 15 proc. jaunuolių. Didelė įtaka jaunimo nedarbo lygio kitimui turi sunkumai, patiriami įsidarbinant pirmą kartą. Net ir tuo atveju, kai įsidarbinti pavyksta, dažnai jaunas žmogus sunkiai pritampa ir adaptuojasi naujoje darbo vietoje. Tai patvirtina ir Europos Komisija, kuri įvertino, kad 45 proc. 15-24 m. jaunuolių tampa bedarbiais bent vieną kartą ir 20 proc. - du ar tris kartus (Europosjaunimo forumas, 2008). Analizuojant neaktyvaus jaunimo Baltijos šalyse dinaminius pokyčius pastebėta, kad šis rodiklis sudaro didžiąją dalį visų jaunuolių iki 24 m. Lietuvoje 2003 2007 m. laikotarpiu neaktyvaus jaunimo skaičius išaugo 22,5 tūkst, arba po 4,5 tūkst. kasmet. Didžiausias neaktyvaus jaunimo skaičius užfiksuotas 2005 m., kai jis pasiekė beveik 395 tūkst. ribą. Kiek kitokia situacija susiklostė Latvijoje, kur neaktyvaus jaunimo skaičius per analizuojamąjį laikotarpį turėjo tendenciją mažėti - beveik po 2,5 tūkst. kasmet. 2005 m. užfiksuotas didžiausias neaktyvaus jaunimo skaičius šalyje - 225 tūkst., kuris lyginant su 2004 m. pakito labai nežymiai (padidėjo tik 0,5 proc), tuo tarpu lyginant su 2003 m. šis rodiklis išaugo net 4,1 proc. Estijoje tiriamas rodiklis kito labai nežymiai. Lyginant su analogišku jaunimo rodikliu Latvijoje, neaktyvaus jaunimo skaičius sumažėjo tik l,4proc, arba 0,38 tūkst. kasmet. Nors analizuojamu laikotarpiu neaktyvaus jaunimo skaičius kito nežymiai, tačiau šis rodiklis didėjo 2004 ir 2006 m., kai atitinkamai neaktyvių 15-24 m. jaunuolių buvo 134,8 ir 137 tūkst., o tai 3,3 5 proc. daugiau nei 2003 m. 2007 m. neaktyvaus jaunimo skaičius sumažėjo labiausiai ir pasiekė 128,5 tūkst. ribą šalyje.

3 pav. Neaktyvaus darbo rinkojejaunimo skaičiaus dinamika Baltijos šalyse 2003-2007 m., tukst. Apibendrinant galima teigti, jog tiriamose Baltijos šalyse sumažėjus jaunimo aktyvumui per ilgesnį laikotarpį, padidėjo bendras neaktyvių gyventojų skaičius. Detalesni balansiniai skaičiavimai parodė, kad neaktyvių gyventojų skaičiui didėti didžiausią įtaką 1997-2005 m. Lietuvoje turėjo sumažėjęs bendras užimtumo rodiklis (52 proc.). Tai svarbiausias jaunimo didėjančio neaktyvumo komponentas. Dėl užimtųjų skaičiaus sumažėjimo neaktyvių gyventojų skaičius padidėjo net 72 tūkst. Antras pagal svarbą veiksnys - sumažėjęs bedarbių skaičius - lėmė, kad beveik trečdaliu (29 proc.) padaugėjo ekonomiškai neaktyvaus jaunimo (41,1 tūkst.). Mažiausias teigiamas neaktyvaus jaunimo pokytis išryškėjo dėl gyventojų skaičiaus padidėjimo šioje amžiaus grupėje. Tai sudarė 19 proc. neaktyvių gyventojų skaičiaus amžiaus grupėje padidėjimo. Šio veiksnio įtaka laikina, nes artimiausioje perspektyvoje demografinio veiksnio įtaka jaunimo skaičiaus dinamikai bus nepalanki dėl sumažėjusio gimstamumo (Okunevičiūtė Neverauskienė; Pocius, 2008). Bendrą gyventojų aktyvumo sumažėjimą darbo rinkoje galima sieti su tam tikrų gyventojų grupių padėties pokyčiais, kurie pasireiškė tuo, jog didėjo socialinių išmokų reikšmė gyventojų pajamų struktūroje, mažėjo darbo pajamos. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad vykstantys gyventojųpajamų struktūros pokyčiai skatina išlaikytinių visuomenės kūrimąsi Lietuvoje (Blažienė, 2002). Vadinasi, mažėjo žmonių, siekiančių pragyventi iš darbo. Tai labai pavojinga tendencija, rodanti visuomenės darbinio aktyvumo nuosmukį. Panašios tendencijos būdingos visoms Baltijos šalims, todėl svarbu siekti, kad šalių socialinės paramos sistema aktyviau skatintų gyventojų aktyvumą darbo rinkoje. Analizuojant jaunimo darbinės veiklos galimybes atspindinčių rodiklių Baltijos šalių darbo rinkose priklausomybę, šiame darbe buvo atlikta koreliacinė regresinė analizė. Remiantis tyrimo rezultatais galima daryti prielaidą, jog jaunimo integracijai į darbo rinką įtakos turėjo tiek ekonominiai, tiek socialiniai veiksniai. Vienas veiksnių, atspindinčių apsisprendimądirbti, yra darbo užmokestis. Tiriant Baltijos šalių vidutinio (bruto) darbo užmokesčio dinaminius pokyčius pastebėta, kad Estijoje šis rodiklis buvo aukštesnis nei Lietuvoje ir Latvijoje (žr. 4 pav.). Įvertinus tai, jog jaunimas lanksčiau reaguoja į darbo pasiūlos pokyčius, t. y. dažnai dėl atlyginimo skirtumų linkęs darbo ieškoti kitose šalyse, akcentuotina tai, kad didėjantis darbo užmokestis šalių viduje turėjo įtakos jaunų žmonių užimtumo didėjimui. Visa tai būtų galima paaiškinti ir tuo, jog jaunimas pradeda dirbti dar besimokydamas ar studijuodamas. Pastarųjų metų didėjantys emigracijos mastai bei darbo jėgos trūkumas įvairiose veiklos sferose lėmė ir darbdavių lankstesnį požiūrį samdant darbuotojus. Būtent lankstus darbo samdos procesas ir sąlygos turėjo įtakos jaunam asmeniui anksčiau įsitraukti į darbo rinką, o vėliau ir likti joje neišvykstant.

4 pav. Vidutinis (bruto) darbo užmokestis Baltijos šalyse 2003-2007 m., Lt blemą labiausiai atspindi pagrindiniai į koreliacinę Analizuojant tam tikrų veiksnių įtakos jaunimo ne- lentelę įtraukti rodikliai, t. y. jaunų bedarbių skaičius, darbo rodikliams pokyčius darbe pasitelkti porinės ko- jaunų bedarbių dalis nuo bendro bedarbių skaičiaus ir reliacijos koeficiento rodikliai. Jaunimo nedarbo pro- jaunimo nedarbo lygis. Jaunimo nedarbo ir kitų ekonominių socialinių rodiklių priklausomybės tyrimo rezultatai Rodiklis Jaunų bedarbių skaičius Jaunų bedarbių dalis nuo bendro bedarbių skaičiaus, proc. 1 lentelė Jaunimo nedarbo lygis, proc. Lietuva BVP (mln.lt) -0,1854 (0,01) -0,4569 (0,05) -0,3548 (0,05) Vidutinis mėnesinis darbo -0,5183 (0,01) -0,7596 (0,01) -0,2154 (0,01) užmokestis (Lt) Laisvų darbo vietų skaičius -0,4569 (0,01) -0,7548 (0,01) -0,1683 (0,05) Migracijos saldo, tūkst. -0,5698 (0,05) -0,9164 (0,05) -0,2356 (0,05) Latvija BVP (mln.lt) -0,2458 (0,05) -0,2548 (0,01) -0,1254 (0,05) Vidutinis mėnesinis darbo -0,4251 (0,01) -0,3591 (0,1) -0,3651 (0,01) užmokestis (Lt) Laisvų darbo vietų skaičius -0,3675 (0,01) -0,1284 (0,01) -0,2365 (0,01) Migracijos saldo, tūkst. 0,2154 (0,05) -0,8671 (0,05) -0,6874 (0,05) Estija BVP (mln. Lt) -0,0658 (0,05) -0,4521 (0,05) -0,3987 (0,01) Vidutinis mėnesinis darbo -0,2148 (0,01) -0,5321 (0,05) -0,2593 (0,01) užmokestis (Lt) Laisvų darbo vietų skaičius -0,0369 (0,01) -0,2154 (0,01) -0,4568 (0,01) Migracijos saldo, tūkst. 0,1354 (0,05) -0,3540 (0,05) -0,1254 (0,01) trijose Baltijos šalyse. Tai rodo, kad šio rodiklio pokyčiai Vertinant atliktų skaičiavimų rezultatus nustatyta, kad homogeninės šalių grupės ekonominio augimo ir jaunimo nedarbo ryšys statistiškai nėra reikšmingas esant 0,01 ir 0,05 reikšmingumo lygiams. Tiriamuoju laikotarpiu augant Baltijos šalių BVP apimtims jaunimo nedarbo lygis mažėjo, tačiau skirtingai nei ekonominis šalių augimas. Skaičiavimai parodė, kad tarp jaunų bedarbių dalies nuo bendro bedarbių skaičiaus jautriausiai reaguoja į esminius socialinės, ekono minės ir demografinės šalių situacijos pasikeitimus. Analizuojant trijų Baltijos šalių jaunimo nedarbo ir migracijos saldo priklausomybę pastebėtas itin glaudus ryšys: Lietuvoje ir Latvijoje r = -0,91; -0,86. Didėjant išvykusių jaunų žmonių skaičiui bei sparčiai mažėjant migracijos saldo rodiklio neigiamai reikšmei, sumažėjo ir jaunimo dalis bendrame bedarbių ir kitų rodiklių pastebėtas glaudžiausias ryšys visose

skaičiaus rodiklyje. Tiriant išsimokslinimo įtaką tiriamųjų šalių jaunimo demografinės grupės galimybėms darbo rinkoje nustatyta, kad išsilavinusių jaunuolių ir užimtumo rodiklio dinamika šiose šalyse kito netolygiai. 2003 m. Lietuvoje jaunimo užimtumo pokytis sudarė 2,2 proc. ir buvo šiek tiek didesnis nei kaimyninėse šalyse, atitinkamai Latvijoje - lproc. punkto, o Estijoje - l,4proc. punkto. Tačiau aukštąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių skaičiaus pokytis 2004 m. buvo vienas didžiausių Baltijos šalyse analizuojamu laikotarpiu. Estijoje šis rodiklis sudarė apie 1,63 proc, t. y. fiksuotas beveik 3 kartus mažesnis nei tuo tarpu Latvijoje (5,02 proc.) ar Lietuvoje (5,83 proc). Vis dėlto įgijusių aukštąjį išsilavinimą jaunuolių skaičius 2004m. praktiškai neturėjo įtakos Lietuvos ir Estijos darbo rinkos rodikliams, kadangi šiuo laikotarpiu užimtumo rodiklis išliko stabilus. Galima daryti prielaidą, jog aukštąjį išsilavinimą įgiję žmonės nespėjo pasirengti ir integruotis į darbo rinką. Latvijoje 2004 m. užfiksuotas 1 proc. punkto jaunimo užimtumo pokytis leidžia manyti, kad Latvijoje studijas baigę jaunuoliai greičiau integruojasi į darbo rinką, taip padidindami bendrąjį visos demografinės grupės užimtumo lygį. 2005 m. vienintelėje Estijoje išsilavinusių jaunuolių skaičius turėjo tendenciją didėti daugiau, lyginant su 2004 m., t. y. iki 1,93 proc. Lietuvoje ir Latvijoje išsilavinusių jaunuolių skaičiaus pokytis tais metais atitinkamai sudarė 4,8 ir 0,76 proc. Apibendrinant galima teigti, kad jaunimo užimtumo galimybes iš esmės lemia ir pati kintanti darbo rinka bei žmogiškųjų išteklių kaita. Galima nurodyti tokius pagrindinius žmogiškųjų išteklių kaitos darbo rinkoje dėsningumus: Mažėja dirbančių fizinį darbą asmenų (darbininkų, žemesniosios ir vidurinės grandies gamybos ir technikos specialistų), didėja dirbančių intelektualųjį - vadovaujamą darbą (aukštesniosios grandies specialistų, vadovų) skaičius visuminės darbojėgos struktūroje. Spartėja profesijų kaita. Per trumpą laiką iš veiklos sferos išstumiamos ne tik kai kurios profesijos, bet ir profesijų grupės, atsiranda naujų profesijų. Šios tendencijos rodo, kad darbo rinkoje nuolat didėja kvalifikacijos, kurią suteikia aukštosios mokyklos, poreikis. Aukštųjų mokyklų absolventai, lyginant su kitomis žmogiškųjų išteklių kategorijomis, geriausiai konkuruoja darbo rinkoje. Eurostat darbo jėgos tyrimų duomenimis, visuose, net ir mažėjančio užimtumo sektoriuose, labiausiai didėja aukštos kvalifikacijos intelektualaus darbo profesijų atstovų užimtumas (Employment in Europe 2005). Darbe atlikta koreliacinė regresinė analizė parodė, kad jaunimo išsilavinimas stipriai koreliuoja su nedarbo rodikliu, t. y. išsilavinusių jaunuolių dalis šios amžiaus grupės bedarbių skaičiuje yra labai nedidelis ir tai būdinga visoje homogeninėje šalių grupėje. Apibendrinant galima teigtijogjaunimo įsidarbinimo galimybes atspindinčių rodiklių dinamika parodė, kad šiai amžiaus grupei būdinga komplikuota integracija į darbo rinkąvisose tirtose šalyse. Nepaisantjaunimo gebėjimo lanksčiau reaguoti į pakitusias sąlygas darbo paieškos procese, tikslinga būtų didesnį dėmesį skirti šios grupės įsidarbinimo galimybių didinimui. Į šį procesą turėtų aktyviau įsitraukti verslo atstovai, kurie aktyviau bendradarbiaudami su mokymo institucijomis turėtų galimybę teorines žinias integruoti realioje verslo praktikoje. Išvados 1. Remiantis literatūros šaltinių analize konstatuota, kad tris Baltijos valstybes galima vertinti kaip vieną homogeninę grupę, nes jos turi bendrų bruožų: yra nedideli teritoriniai regionai, visos trys šalys - posovietinės valstybės, o šių šalių ekonominę raidą lėmė panašios priežastys, tačiau joms būdingi skirtingi darbo rinkų struktūros pokyčiai. Šie skirtumai sąlygoja ir jaunimo demografinės grupės padėties darbo rinkoje skirtumus. 2. Atlikta jaunimo grupės užimtumo rodiklių analizė parodė, jog homogeninių šalių grupėje šis rodiklis didėjo, tačiau netolygiai: Estijoje 2006 m. užimtų jaunuolių skaičiaus augimas buvo vienas didžiausių nagrinėjamuoju laikotarpiu - net 5,4 proc. 3. Nustatyta, kadjaunimonedarbo lygio rodiklis visose tirtose šalyse mažėjo, tačiau taip pat netolygiai. Analizuojamu laikotarpiu labiausiai sumažėjo nedarbasjaunimo grupėje Lietuvoje - 16,6 proc. 4. Remiantis tyrimo rezultatais galima daryti prielaidą, jog jaunimo integracijai į darbo rinką įtakos turėjo tiek ekonominiai, tiek socialiniai veiksniai. Darbo užmokesčio skirtumai, atvira Europos Sąjungos rinka, jauno žmogaus didesnės mobilumo galimybės bei geresnis užsienio kalbų mokėjimas, lyginant su kitomis demografinėmis grupėmis, turėjo įtakos užimtumo ir nedarbo rodiklių pokyčiams. 5. Taikant koreliacinę analizę nustatyta, kad jaunimo nedarbo pokyčius sąlygojo šios asmenų grupės emigracijos mastai. Įvertinus tai, kad užimtumo ir laisvų darbo vietų rodiklių augimas buvo lėtesnis nei nedarbo mažėjimas, galima daryti prielaidą, jog tirtose šalyse jaunimas buvo linkęs išvykti darbo ieškoti svetur. Dėl nepakankamos statistinės informacijos sunku nustatyti realų įsidarbinusių kitose šalysejaunų žmonių skaičių. 6. Skaičiavimai parodė, kad tarp jaunų bedarbių dalies nuo bendro bedarbių skaičiaus ir kitų rodiklių pastebėtas glaudžiausias ryšys visose trijose Baltijos šalyse. Tai rodo, kad šio rodiklio pokyčiai jautriausiai reaguoja į esminius socialinės, ekonominės ir demografinės šalių situacijos pasikeitimus.

Literatura 1. Aulin, A. (1992). Fondations of Economic Development. N.Y. 2. Becker, G.S. (1964). Human capital: A theoretical and Empirical Anglysis. 3. Berggren, C. (1992). Alternatives to Learn Production. Work organization in the Swedish Auto industry, Ithaca NY: ILR Press. 4. Boeri, T. (2000). Regulation and Labour market Performance. T. Boeri, G.Nicoletti, S. Scarpetta CEPR Discussion Papers, No. 2420. 5. Clawson, D. (1980). Bureaucracy and the Labour Process: The Transformation of US Industry. New York: Monthly Review Press. 6. European Employment Strategy, [interaktyvus] [žiūrėta 2008-09-15]. Prieiga per internetą: http:// ec.europa.eu/employment_social/employment_ strategy/employen.htm 7. Eurostat. Employment, [interaktyvus] [žiūrėta 2008-09-05]. Prieiga per internetą: http:// epp.eurostat.ec.europa.eu/portal/page?_pageid=1090,3 0070682,1090_33 076576&_ dad=portal&_schema=portal 8. Global employment trends for youth (2006). International Labour Office, 52 p. 9. Gruževskis, В., Okunevičiūtė-Neverauskienė, L. (2003). Jaunimo integracijos į darbo rinką problemos. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos, Nr. 6. p. 174-189. 10. Hussmanns, R., Mehran, F., VermaV. (1992). Me asurement of unemployment. Surveys of economi cally active population. Employment, unemployment and underemployment: an ILO manual on concepts and methods. Geneva: International Labour Office, p. 95-120. 11. Iara, A. (2004). How Flexible and Wages in EU Accession Countries. A. Iara, I.Trainstaru. Lab. Ec.ll.p.431^50. 12. Layard, R. (1991). Unemployment: Macroeconomic Performance and the labor Market. R. Lay ard, S. Niekeli, R. Jackman. Oxford University Press. 13. Lietuvos statistikos departamentas, Latvijos statistikos departamentas, Estijos statistikos departamentas. (2004-2008). 14. Mincer, Jacob. (1970). The Distribution of Labor Incomes: A Survey with Special Reference to the Human Capital Approach Journal of Economic Literature. American Economic Association. Vol. 8(1), pages 1-26, March. 15. Okunevičiūtė-Neverauskienė, L., Pocius, A. (2008). Jaunimo padėties šalies darbo rinkoje raidos tendencijos ir ją įvertinančių rodiklių metodinės skaičiavimo problemos. Ekonomika. Vilnius. 16. Schultz, T. (1971). Investment in Human Capital: The Role ofeducation and of Research. N.Y. 17. Smith, A. (1962). Исследование о природе и причинах богатства народов. Москва: Соцэкниз. 18. Thurow, L. (1970). Investment in Human Capital. Belmont. 19. Todaro, Michael, P. (1996). Economic Development, 6 th ed. Reading, MA: Addison - Wesley Publishing Company. 20. Valkauskas, R. (2004). Ūkio struktūros pokyčių identifikavimas. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyva 2004. E. Galvanausko mokslinės konferencijospranešimų medžiaga. Šiauliai. 21. Williams, K., Haslam C, Williams J. (1992). Ford Versus: Fordism" The beginning of mass production. Work employment and Society 6 (4), p. 517-55. D. Beržinskienė, D. Rudytė Contrastive Analysis ofdynamic Changes of Youth Status in Labour Markets ofthe Baltic Countries Summary The paper deals with dynamic changes of youth status in labour markets of the Baltic countries. After estimation of the youth employment and unemployment rates, the reasons, which influenced the dynamics of demographical group changes in the labour market most, have been pointed out. The theoretical presumptions, which substantiate complicated integration of youths into the labour market, have been analysed in the paper. The contrastive analysis of the rates showed that the youth activity has dropped down in Lithuania's labour market compared with the other Baltic countries. In all analysed countries, the different effects of emigration processes have been noticed. Key words: labour market, youth unemployment and employment, labour markets of the Baltic countries.