SOCIALINIS TURIZMAS ES INTEGRAVIMOSI METU

Transcription

1 SOCIALINIS TURIZMAS ES INTEGRAVIMOSI METU Remigijus Kinderis Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Anotacija Remiantis moksline literatūra, straipsnyje teoriniu ir praktiniu aspektu gvildenamas socialinis turizmas ES integravimosi metu. Atskleidžiama socialinio turizmo šiandieninė samprata, apibrėžimo kriterijai. Ypatingas dėmesys skiriamas socialinio turizmo indėlio vertinimui, kuriant nacionalines pajamas ir regioniniam vystymui. PAGRINDINIAI ŽODŽIAI: turizmas, socialinis turizmas, vietinis turizmas, tarptautinis turizmas, regioninė plėtra, Europos Sąjunga, ekonominis augimas, regioninis vystymasis, ekonominis poveikis, darbo rinka. Annotation The social tourism while integrating into EU is ventilated on the theoretical and practical aspects in the article on the basis of scientific literature. The modern-day conception and definition criterions of social tourism are reviewed. The special heed is given to the value of social tourism input while creating national income and for regional development. KEYWORDS: tourism, social tourism, local tourism, international tourism, and regional development, European Union, economical development, regional growth, economical impact, work market. Įvadas Daugiau nei prieš dvidešimt penkerius metus Vienos Chartijoje Tarptautinis Socialinio Turizmo Biuras (TSTB) nustatė socialines, politines ir ekonomines turizmo sritis, o Pasaulinė Turizmo Organizacija Manilos Deklaracijoje oficialiai patvirtino socialinio turizmo tikslus. Taigi ši chartija ir tapo esminiu mūsų laikmečio pareiškimu apie socialinį turizmą.( Monrealio deklaracija) Socialinis turizmas taurus idealas prieš diskriminaciją ir integravimosi iššūkius šiandieniniame pasaulyje, kuriame: - augimas turtingiausiuose kraštuose yra spazminis, ir atskiros gyventojų grupės kenčia nuo augančio nepritekliaus, kylančio dėl rimto socialinio nepasitenkinimo; - sparčiai plečiasi mokslinės ir informacinės technologijos, atveriančios neįsivaizduotas iki tol galimybes socialinėje ir kultūrinėje srityse ir kartu mažėja darbo jėgos poreikis; - formuojami dideli ekonominiai aljansai, veikiantys tik pagal savo laisvos rinkos logiką; - kai kurios šalys patiria greitą augimą, atverdamos galimybes vietiniam turizmui; - kitos šalys, netgi ištisi kontinentai yra baisaus skurdo spąstuose.(international Bureau of Social Tourism. (2004) Pasaulyje turizmas auga greitai. Mes stebime neįtikėtinai išpopuliarėjusias verslo ir laisvalaikio keliones, sienų atidarymą, kelionės vietų įvairovę bei naujus bendravimo ir keliavimo būdus. Lygiagrečiai pasauliniam protrūkiui tarp skirto darbui laiko ir laiko laisvalaikiui, mes esame liudytojai ir apie kai kuriose šalyse įsigalėjusias nepriimtinas vietinių gyventojų išnaudojimo formas, kaip vaikų prostitucija ir pan. Visuotinė Žmogaus Teisių Deklaracija sako, kad visi žmonės turi teisę į poilsį, laisvalaikį, nustatytą darbo valandų skaičių ir mokamas atostogas. Ši teisė, toli gražu, nėra visur priimtina. Socialinio turizmo, kurio pagrindiniu tikslu visada buvo prieinamumas keliauti ir praleisti laisvalaikį visiems, įtakoje, turizmas turi būti orientuotas į laisvalaikio panaudojimą žmonių reikmėms. Pagrindinis turizmo plėtros tikslas visiškas kiekvieno žmogaus potencialo, kaip asmenybės ir piliečio, supratimas. Straipsnio tikslas apžvelgti, ką šiandien reiškia socialinis turizmas, kokie jo rytdienos pranašumai, bei pristatyti pagrindinių socialinio turizmo dalyvių požiūrius ir ambicijas. Tyrimo objektas socialinis turizmas ES integracijos metu. Tyrimo metodai analitinis, sisteminis mokslinės literatūros analizės metodas. Socialinis turizmas: rytdienos pranašumai Socialinis turizmas - visuomenės formuotojas. Siekis padaryti turizmą laisvalaikiu prieinamu visiems jaunimui ir vyresnio amžiaus žmonėms reikalauja įsitraukti į kovą prieš 1

2 nelygybę žmones iš skirtingų kultūrų, su ribotomis galimybėmis ar gebėjimais ir iš besivystančių šalių. Šiuo atveju, reikia nustatyti ir įgyvendinti konkrečius būdus, t.y. apibrėžti socialinio turizmo veiklos sritis, infrastruktūrų kūrimą, atitinkamų sąlygų neįgaliesiems sukūrimą, darbuotojų mokymą, ir pan. Nuoširdžios iniciatyvos, formuojant bendros strategijos dalis, gali tapti daug efektyvesniu visuomenės formuotoju, palyginus su visa apimančiais bendrais projektais. Atostogos ir kelionės gali suteikti ypatingas galimybes asmeniniam tobulėjimui, atrandant naujas vietas, kultūras ir civilizacijas, įsitraukti į fizinius, kūrybinius, sporto, laisvalaikio užsiėmimus, susitikti su kitokio išsilavinimo žmonėmis, iš skirtingų amžiaus grupių, bei laisva valia prisiimti kitas turisto atsakomybes. Socialinio turizmo dalyviai trokšta gerinti žmonių santykius, įvairiais būdais teikdami išsilavinimą ir augindami dvasingumą. Socialinis turizmas yra socialinių santykių jungiamoji jėga, orientuota į visuomenines organizacijas, kurios atsako į bendruomenės reikmes, susijusias su harmoningos asmenybės tobulinimu, tolerancija kitoms tautybėms ir jų teisėms. Socialinis turizmas - ekonominio augimo skatintojas. Socialinis turizmas klesti, populiarėja ir siūlo išskirtines galimybes ekonomikoje, kurią jungia socialinės politikos informuotumas ir vieningumas. Turizmas yra ekonomikos jėga, garantuojanti nuolatinį žmonių ir investicijų srautą, kuris gerina regioninę plėtrą, gerovę tarptautiniams ir vietiniams visuomenės sluoksniams bei stimuliuoja resursų perkėlimą iš turtingesnių ekonomikų į vargingesnes. Turizmas duoda naudos ir vietinei bendruomenei, sukurdamas papildomas darbo vietas, o pelnas prisideda prie socialinio, ekonominio regionų ir piliečių vystymosi.(сапрунова В. (1997)) Pagrindiniai turizmo plėtros dalyviai paklūsta vienodiems ekonominiams suvaržymams: ar tai būtų verslininkai, ar įrenginių vadybininkai, turų organizatoriai ar gidai, ugdytojai ar pramogininkai. Visi yra ekonomikos dalyviai, paklūstantys tiems patiems kompetencijos ir profesionalumo reikalavimams. Socialinės plėtros tikslų siekimas priklauso nuo išskirtinio vadovavimo ir rezultatų gerinimo. Socialinis turizmas regioninės plėtros dalyvis. Dar prieš tai, kai nuolatinės regioninės plėtros sąvoką pradėjo populiarinti tarptautinės organizacijos, ji jau buvo naudojama socialiniame turizme ir apibrėžta šiais siekiais: - sutaikyti turizmo plėtrą, gamtosaugą ir pagarbą vietinių bendruomenių identitetui; - atnešti naujus resursus į apleistus regionus; - skatinti regioninę plėtrą vengiant resursų išeikvojimo; - skatinti vietinį ekonominį, socialinį ir kultūrinį pelną. Žvelgiant iš bendros perspektyvos, turizmas yra vienas iš regioninės plėtros variklių, tačiau jis niekada neturėtų tapti nekontroliuojamos invazijos, vietinių gyventojų išnaudojimo ar kultūros naikinimo priežastimi. Socialinis turizmas, prisiimdamas verslininko ir turistinės plėtros projektų vadybininko vaidmenį, turi didžiausią reikšmę turistams. Jo pareiga ugdyti žmonių sąmoningumą, informuoti ir diegti pagarbą gamtai bei vietinėms bendruomenėms. Socialinis turizmas - pasaulinės plėtros programų partneris. Stokholmo konferencija, skirta gyventojams ir gamtosaugai, Jungtinių Tautų programos ir Rio Žemės susitikimas aiškiai apibrėžė dabartinių kartų atsakomybę nustatant turizmo augimo ribas. Kontroliuojama turizmo veikla, gerbianti laukinę gamtą ir vietines bendruomenes yra ekonominės, socialinės ir kultūrinės gerovės viltis daugeliui besivystančių regionų. Dėl šios priežasties, socialinio turizmo dalyviai dabar ir ateityje kurs plėtros projektus, nustatys ir apibrėš turizmą iš įstatyminės ir finansinės perspektyvos, taip pat padės valdymui, mokymui ir įdvasinimui visų turistinių projektų, skirtų globalinei plėtrai. Socialinio turizmo apibrėžimo kriterijai Bet kokia turizmo organizacija (asociacija, kooperatyvas, jungtinė kompanija, fondas, federacija, pelno nesiekianti organizacija ir t.t.), kuri pagal savo įstatus arba veiklos apibrėžimą aiškiai susitapatina su socialiniais tikslais padaryti turizmą prieinamą didesniam asmenų skaičiui (tokiu būdu neapsiribodama vieninteliu tikslu - gauti pelną ), gali pretenduoti į narystę socialinio turizmo plėtroje. (Manila declaration on social tourism (1981)) Žodis socialinis gali sukelti didesnį vieningumo ir broliškumo jausmą, ir tapti viltimi tiems žmonėms, kurie vis dar neturi laisvalaikio. Šio teiginio pagrįstumas priklauso nuo tokių sąlygų: 2

3 - pasiūlytos veiklos sritys suvienija teiginio socialinius, švietimo ir kultūrinius tikslus, palankiai vertindamos pagarbą ir individo tobulėjimą; - tikslinė grupė yra aiškiai apibrėžta, nediskriminuojant rasės, kultūros, religinių, politinių, filosofinių ar socialinių skirtumų; - neekonominė vertybė formuoja pagrindinę siūlomų paslaugų dalį; - aiškiai suformuluota nuosekli integracija į vietinę aplinką; - veiklos rūšis ir įkainiai yra tiksliai nusakomi sutarties dokumentuose. Kainos yra suderintos su nustatytais socialiniais tikslais. Visas arba dalinis metinis perteklius bus investuojamas visuomenei siūlomoms paslaugoms gerinti; - žmogiškųjų resursų vadyba yra suderinta su įstatymine baze ir siekia skatinti pasitenkinimą darbu bei rengti tinkamus mokymus. (Шматько. Л. П. (2004)) Turizmo dalyviai negali ieškoti pateisinimų įstatams arba procedūroms, bet turi siekti, kad jų veiksmai būtų išvien su nustatytais tikslais. Įstatai ir statutai priklauso nuo papročių, įprastos veiklos ir besivystančios įstatymų leidimo bazės. Tai yra tik būdas tikslui siekti. Nepriklausomai nuo pasiekimų ir sėkmės, socialinis turizmas negali egzistuoti be teisingos formuluotės ir ilgalaikės socialinių dalykų priežiūros, nukreiptos į regionų nuostatas nacionaliniame ir tarptautiniame lygiuose. (International Bureau of Social Tourism. (2004)) Socialinis turizmas Europos Sąjungos integravimosi metu Europos transformacijos procesai, kurie nacionalinėms šalių ekonomikoms atveria kelius į naujas rinkas, sudaro sąlygas naujų verslo sričių kūrimui. Atsiranda tendencija kurti tuos verslus, patenkinančius pagrindinius žmogaus poreikius. Daugelis valstybės ir užsienio mokslininkų apibrėžia rinkos ekonomiką kaip socialiai orientuotą. Tokia ekonomika stimuliuoja aukštos kokybės produktų gamybą ar paslaugų teikimą, atsakydama į žmogiškumu pagrįsta paklausą, ir kaip sistema geba save valdyti ir prisitaikyti prie rinkos pokyčių. Šiandieniniame pasaulyje pagrindiniu mechanizmu civilizacijos tobulėjime tapo socialinės sąlygos. Daug dėmesio skiriama socialinės ekonomikos plėtrai, kad produktyvi rinka gebėtų patenkinti visuomenės poreikių paklausą. Tai reiškia, kad pati rinka automatiškai yra orientuota į visuomeninius poreikius. Būtent todėl daugumos ES šalių ekonomikos transformacija artėja prie visuomeninės rinkos sukūrimo. Didėjanti, į visuomenę orientuota, produkcija ir visapusiškas asmenybės tobulinimas suteikia tinkamą kryptį civilizacijos tobulėjimui šiame amžiuje. Vienas iš svarbiausių faktorių, neatmetant mokslinio, kultūrinio ir švietimo progreso - vietinis ir tarptautinis turizmas. Šios srities reikšmė didėja, kadangi integracijos procesai sąlygoja sienų išnykimą ir bendros ekonominės sistemos sukūrimą. Šiuolaikinėje realybėje turizmas remia sugebėjimo prisitaikyti išvystymą. Tai įrodyta Tarptautinėje Turizmo Ministrų konferencijoje Osakoje 1994 metais. Joje buvo priimta deklaracija apie tai, kad šalys yra atsakingos už nuolatinį turizmo paslaugų augimą, naujų patogių paslaugų sukūrimą. Jos taip pat turi saugoti natūralią gamtą ir turizmo resursus. Kadangi socialinio turizmo tikslas - turizmo paslaugos prieinamos kiekvienam, galima pasakyti, kad bet kuriame krašte yra išvystyta mažiausiai viena turizmo sritis, priklausomai nuo šalies ekonominės ir politinės padėties. Išsivysčiusiose Europos šalyse, kurios yra orientuotos į rinkos ekonomiką, turizmas yra nukreiptas į visuomenę ir atlieka ypatingą vaidmenį ekonominiame ir socialiniame gyvenime. Hunziker W. (1958)) Socialinis turizmas gali būti analizuojamas įvairiomis reikšmėmis. Apie jį galime kalbėti, kaip apie socialinį fenomeną, kaip apie reglamentuojamą šalies įstatymų veiką (apie tai jau minėta Socialinis turizmas: rytdienos pranašumai straipsnio dalyje) ir analizuoti ekonomine prasme. Socialinis turizmas ekonomine prasme ES suvokiamas kaip turizmo paslaugų įvairovė tam, kad būtų sukurtos turizmo sąlygos vaikams, jaunimui, pensininkams, neįgaliesiems, vargingai gyvenantiems žmonėms ir kitiems piliečiams, kuriems šalis skiria finansinę paramą. Europos šalyse, kurios yra Europos Sąjungos socialinio turizmo dalis, turizmas nėra viena atskira šalies sistema. Kartu su kitomis bendradarbiaujančiomis kompanijomis jis siekia įgyvendinti išvardytus tikslus ir tiesiogiai veikia paslaugų tobulinimą. 3

4 Įsitikinus, kad turizmas yra tik viena veiklos šaka galima sakyti, kad turizmas turi autonominį charakterį. Tačiau tam prieštarauja tai, kad turistai domisi įvairiomis sritimis, taigi, socialinis turizmas yra įvairiapusis fenomenas ir egzistuoja įvairiomis formomis ir prasmėmis. Savo egzistavimo dėka socialinis turizmas yra laidus geresnėms ekonominėms sąlygoms. Turizmas turi teikti patogumus visai visuomenei, stimuliuoti socialinį-ekonominį augimą ir tuo pat metu garantuoti pagrindines žmogaus teises. (Bystrzanowski J., T. Chudoba, E. Misak-Bremer. (1980)) Susidaro įspūdis, kad socialinis turizmas priklauso nuo vartotojiškos rinkos, jam reikia daug investicijų ir jis finansiškai neatsiperka. Turistų išsaugojimo misija, teikiant socialines paslaugas, yra tik komplikuotos problemos dalis. Tam kad būtų galima geriau įsivaizduoti socialinio turizmo funkcijas ekonominėje ir socialinėje aplinkose, pažiūrėkime į paveikslą. Specializuotos mokymo organizacijos Specialistų mokymas Pasiūlymai Paslaugos Paslaugų teikėjai Įplaukos Turistai Paklausa Pasiūla Agentai Veiklos motyvacija Subsidijos Teisinis reguliavimas Socialinis turizmas Socialinės pašalpos Dalyvavimas socialinio darbo sektoriuje Socialinės programos Agentai Veiklos pradžia Subsidijos Valstybiniai fondai, visuomeninės organizacijos Mokesčiai (apmokestinimas) Subsidijos Kompanijos - darbdaviai 1 pav. Socialinis turizmas socialinėje, ekonominėje aplinkose Šaltinis: straipsnio autorius. Svarbiausiais dalykas, į kurį reiktų atkreipti dėmesį yra tai, kad gyvenime socialinis turizmas yra matomas, kaip didesnės sistemos, kuri įgyvendina atitinkamas funkcijas ir yra susijusi su vartotojais, dalis. Į šias funkcijas įeina: - vartotojų rinkos analizė poreikių, paklausos ir pasiūlos tyrimai; 4

5 - rinkodaros strategija, kuri tikrina pasirinktos turizmo šakos teisėtumą vartotojų rinkoje; - pasiūlos sistemos sukūrimas, siekiant pagerinti turizmo paslaugas ir jų teikimą; - skatinti turizmo kompanijų kūrimąsi; - stimuliuoti turizmo paslaugų paklausą ir jų pardavimą ir kt. Socialinio turizmo apraiškų Lietuvoje sunku aptikti. Nei Turizmo įstatyme, nei Turizmo plėtros metams programoje apie jį neužsimenama, net tokia sąvoka nėra aiškinama, nors socialinis turizmas, o ypač asocialus turizmas, sudarantis sąlygas plačiai paplitusiai galimybei naudotis laisvalaikiu, kelionėmis ir atostogomis, turėtų būti plėtojamas padedant valdžios institucijoms. Turizmo politika Lietuvoje turėtų būti taikoma taip, kad padėtų kelti regionų gyventojų pragyvenimo lygį bei padėtų patenkinti jų poreikius, susiformavusius požiūrius integruoti į vietinę ekonominę bei socialinę struktūrą. Išvados 1. Galima teigti, kad socialinis turizmas yra jungiančioji grandis tarp turistų ir kompanijų - darbdavių arba socialinių fondų ir visuomeninių organizacijų. Turizmo misija yra aprašyta dalyvavimo projektuose, orientuotuose į produktyvumą (šiuo atveju pelningumą). Šis tikslas yra pasiekiamas, motyvuojant žmones ir sukuriant suvokimą apie galimas nemokamas arba religines paslaugas turistams. 2. Turizmo produktų vartotojai yra socialinio turizmo veiklos teisėtumo rodiklis. Socialinio turizmo plėtros Europoje pagrindas pereinamuoju laikotarpiu turėtų vykti pagal ekonomikos teoriją apie turizmo kompanijų stabilumą, kuri sako, kad varginga finansinė kompanijos padėtis turėtų priklausyti nuo didesnių autoriteto pakopų. Tuo pačiu metu tokia situacija neturėtų leisti, kad būtų pardavinėjamos nekokybiškos paslaugos. 3. Yra reikmė tęsti studijas ir toliau tobulinti Nacionalinės paramos programas socialinio turizmo sričiai plėtoti. Valstybiniai interesai socialinio turizmo srityje galėtų apimti: - investicijas ir įstatyminę bazę, susijusią su socialinio turizmo funkcijomis; - finansinius išteklius, skirtus socialiniam turizmui tobulinti; - infrastruktūros tobulinimą ir jos efektyvumo didinimą, remiant IT sistemų sukūrimą; - mokslinę, metodologinę ir darbuotojų saugą, informacijos saugojimą ir socialinio turizmo populiarinimą; - tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant plėsti socialinį turizmą bei pritraukti užsienio investicijas. 4. Turizmo politika turėtų būti taikoma taip, kad padėtų kelti regionų gyventojų pragyvenimo lygį bei padėtų patenkinti jų poreikius. Vietiniai gyventojai turėtų prisijungti prie turizmo veiklos ir lygiomis teisėmis dalyvauti, paskirstant tos veiklos kuriamą ekonominį, socialinį ir kultūrinį pelną, o ypač dėl to atsirandančias tiesiogines ar ne tiesiogines darbo vietas. Literatūra 1. Bystrzanowski J., T. Chudoba, E. Misak-Bremer. (1980). Suggestions for changes in Polish social tourism, Tourism institute, Warsaw. 2. Hunziker W. (1958). Comments on the finance and investments in social tourism // Tourism Progress, nr International Bureau of Social Tourism. (2004).New Perspectives for the Development of Social Tourism, Brussels. 4. Квартальнов. А.В. (2003). Теория и практика туризма, Mосква. 5. Manila declaration on social tourism (1981). Madrid. 6. Oiken B. (1993).Theory and history of economical and social institutes and systems. 7. Сапрунова В. (1997). Туризм: эволюция, структура, маркетинг, Mосква. 8. Шматько. Л. П. (2004). Туризм и гостиничное хозяйство, Mосква Monrealio deklaracija Pasaulinis turizmo etikos kodeksas. 5

6 SOCIAL TOURISM IN THE EUROPEAN INTEGRATION TIMES Summary Social tourism is a high ideal in the face of discrimination and the challenge of integration today in the world in which growth in the wealthiest countries is spasmodic; advances in science and information technologies go hand in hand with a reduced workforce; large economic alliance are formed and so on. To day in the world social tourism perceivable as a sharper of society, a promoter of economic growth, regional developmental member and a partner in global development programs. Social tourism cannot exist without the formulation and long term maintenance of truly socially minded policies for tourism at the regional, national and international level. Any tourist organization which, by its articles of association or statement of aims clearly identifies with social objectives and the aim of making tourism accessible to the greatest number, - thereby differentiating itself from the sole aim of profit maximization may claim membership of the social tourism movement. Keeping in the mind that social tourism is the goal for everyone and that even not wealthy people want to travel and rest it can be stated that there is usually one branch of tourism which is being developed more or less in the different countries depending on economical and political conditions. In well-prospering European countries, those already transformed to market economies, tourism is social oriented and has the important role in economical and social life. Additionally, there is a need of studies and further, permanent improvement of National supporting programme for social tourism, which is necessary. 6