SIMETRIJOS ĮTAKA SKIRTINGO SUDĖTINGUMO FIGŪRŲ ATPAŽINIMUI

Transcription

1 !SSN l.\ PS!Cl!OLOCiLIA SIMTRIJOS ĮTAKA SKIRTINGO SUDĖTINGUMO FIGŪRŲ ATPAŽINIMUI Ona Gurčinienė Bilgijs mkslų daktarė Vilniaus universitetas Gamts mkslų fakultetas Bichemijs ir bifiziks katedra M. K. Čiurlini g. 21/27, LT-2009 Vilnius Tel , faks Alvydas Šliūnas Gamts mkslų daktaras Vilniaus universitetas Gamts mkslų fakultetas Bichemijs ir bifiziks katedra M. K. Čiurlini g , LT-2009 Vilnius Tel , faks l paštas: alvydas.sliunas@gf.vu.lt Psichfizikiniame eksperimente su žmgumi tirta simetrijs įtaka skirting elementų skaičiaus figūrms atpažinti maskavim, t. y. analizės laik trūkum, sąlygmis. Sunkiai verbalizujams test figūrs skyrėsi vertikalių ir hrizntalių linijų skaičiumi ir simetrijs rdikliu. Test figūrų rinkinius sudarė p lygiai simetrinių ir nesimetrinių figūrų, turinčių 4, 6 arba 8 /inijs atkarpas. Stimulai buv pateikiami šitkia tvarka: garsinis signalas, test figūra (10 ms), tarpstimulinis intervalas, maskujantis vaizdas, kuri pagrindu sudaryts test figūrs (500 ms). Tarpstimulinis intervalas parenkamas individualiai kiekvienam tiriamajam tks, kad teisingų atsakymų būtų prc., ir bandym metu šis intervalas nekeičiamas. Nustatyta, kad simetrinių keturių ir šešių linijs atkarpų figūrų atpažinim tikslumas mažesnis už tkį pat atkarpų skaičių turinčių nesimetrinių figūrų atpažinim tikslumą. Simetrijs įtaka aštunių linijs atkarpų figūrms buv priešinga: šis klasės simetrinės figūrs buv atpažįstams geriau už nesimetrines figūras. Rezultatai interpretujami, remiantis esamu ptimalaus figūrų elementų skaičiaus ir simetrijs santykiu, sąlygjančiu efektyviausią atpažinimą. Simetrijs tyrimai, prasidėjc; nu. Mach darb PjūčitĮ analizė", išspausdint 1886 m., ir Gestalt psichlgų darbų dvidešimt šimtmeči pradžije, tebėra aktualūs ir dabar. Didžiausia tyrimtį dalis skirta simetrijs detekcijai įvairimis eksperimentinėmis situacijmis su įvairiais regimai<;iais stimulai<;. Dminujanti gamtje atspindži, arba veidrdinė, simetrija pagal vertikalią ašį yra išskirtinė simetrijs rūšis, manma, galinti turėti įgimtą detekcijs mechanizmą (Bm'itein ir kt., 1981; Fisher ir kt., 1981 ). Ši simetrijs rūšis detektujama labai greitai ir tiksliai įvairimis eksperimentinėmis situacijmi<>, iš jų ir esant trumpam vaizd ekspzicijs laikui (Barlw ir Reeves, 1979; Carmdy ir kt., 1977; Lchcr ir Wagemans, 1993; Tapivaara 1990; Wagemans ir kt., 1993; 1991; Wendcrth, 1996). Tai leidžia manyti, kad vertikali atspindži simetrija detektujama lygiagrečių prcestį, vykstančių žemesniu ikidėmesiniu vaizd analizės lygiu. Baylis ir Driveri ( 1994) tyrime su laiptutais skirting sudėtingum daugiakampiais atsakym greitis ir klaidų skaičius beveik nepriklausė nu daugiakampių sudėtingum (laiptelių skaičiaus), kai jie turėj vertikalią atspindži simetriją, ir labai priklausė, kai tkie daugiakampiai pasižymėj 102

2 pstūmi (translatin) simetrija. Autriai dar išvadą, kad atspindži vertikali simetrija detektujama lygiagretaus prces, pstūmi siinetrija - nuseklaus prces. Vertikali atspindži simetrija detektujama žymiai lengviau už hrizntalią ir diagnalią (Wagemans ir kt., 1992; Wenderth, 1994), be t, ji detektujama patikimai ir greitai tik tada, kai simetrijs ašis lkalizuta geriausi matym znje (fvea); tlstant nu js detekcijs greitis ir patikimumas mažėja (Saarinen, 1988). Mūsų numne, mažai ištirta simetrijs įtaka regimųjų stimulų atpažinim efektyvumui įvairimis eksperimentinėmis situacijmis, trūksta tyrimų, kuriuse regimasis vaizdas būtų visiškai atpažįstamas, ne tik įvertinama, jis yra simetrinis ar nesimetrinis. Galima paminėti du darbus, kuriuse simetrija turėj priešingą efektą tachistskpiškai pateikiamų simetrinių ir nesimetrinių raidžių identifikacijai. Kai raidės l 00 ms pateikiams seka p šešias, seks, sudaryts iš nesimetrinių raidžių (pavyzdžiui, F, J, K, N, P, R), atkuriams patikimiau už simetrinių raidžių sekas (pavyzdžiui, H, T, M, V, W, X) (Fudin ir kt., 1975), kai raidės l ms pateikiams p vieną, patikimiau identifikujams simetrinės raidės (Finlay ir Jenkins, 1980). Tai rd, kad tam tikrmis eksperimentinėmis situacijmis simetrija gali pablginti užduties atlikim efektyvumą. Simetrija yra struktūrinė vizualinių stimulų charakteristika, iš dalies lemiantį subjektyvų jų sudėtingumą: daugėjant vaizd elementų, j subjektyvus sudėtingumas didėja, įvairių rūšių simetrija mažina vaizd subjektyvų sudėtingumą (Chipman, 1977; Chipman irmendelsn, 1979) ir dažniausiai yra lengvinantis įvairių kgnityvinių uždučių veiksnys (Attneave, 1965; Bswell, 1976; I'paHOBCKaH H.up., 198 1; 31m <JeHKO, 198 1; nns, 1987). Ankstesniame tyrime (I'yp<JHHCHe, 1987; Gurčinienė ir Šliūnas, 1995) nustatėme, kad p praktiks, t. y. 3-5 bandymų, kuriuse reikėj atpažinti neverbalines figūras, sudarytas iš 4, 5, 6, 7 ir 8 hrizntalių ir vertikalių linijs atkarpų, pateikiamas labai trumpai (20-50 ms) galini maskavim sąlygmis, tiksliausiai atpažįstams figūrs, sudaryts iš šešių linijs atkarpų. Tai leid manyti esant ptimalų vaizd elementų skaičių, nulemiantį didžiausią atpažinim tikslumą. P gilesnės figūrų, naudtų atliekant tą tyrimą, analizės paaiškėj, kad šešių atkarpų figūrs turėj mažiausią atspindži simetrijs pagal vertikalią ašį rdiklį, palyginti su kitų grupių figūrmis. Ar šiems rezultatams turėj įtaks simetrijs faktrius? Jei minėt tyrim rezultatus nulėmė ptimalus figūrų sudėtingumas, ne vien elementų skaičiaus, tai ir elementų ryšius sąlygjanti simetrija galėj turėti įtaks atpažinim tikslumui. Galima situacija, kai simetrija, mažindama ir taip mažą, pavyzdžiui, tik keturias linijs atkarpas turinčių figūrų sudėtingumą, gali sunkinti jų atpažinimą laik trūkum sąlygmis. Tkią prielaidą patvirtintų ir tai, kad tarp keturių linijs atkarpų figūrų buv dvi simetrinės, viena + frms, turinti abipusią atspindži simetriją, kita T frms, turinti vertikalią atspindži simetriją, kurių atpažinim tikslumas buv mažiausias iš visų tyrimui naudtų figūrų (nė viena kitų rinkinių figūra visiška simetrija nepasižymėj). Sudėtingų figūrų, sudarytų, pavyzdžiui, iš aštunių linijs atkarpų ir turinčių infrmacijs perteklių, blginantį atpažinimą laik trūkum sąlygmis, simetriškas elementų išsidėstymas, sumažindamas sudėtingumą, tu pačiu ir infrmacijs kiekį, gali palengvinti jų atpažinimą. Tyrim tikslas buv eksperimentiškai patikrinti šių prielaidų teisingumą, t. y. įvertinti atspindži simetrijs įtaką figūrų, sudarytų iš skir- 103

3 ting elementų skaičiaus, atpažinim tikslumui tachistskpiniuse bandymuse galini maskavim, t. y. laik trūkum, sąlygmis. Metdika Tiriamieji. Tyrime dalyvav devynilika metų Vilniaus universitet studentų, kurių regėjimas buv nrmalus arba kregutas. Dauguma jų tkiame eksperimente dalyvav pirmą kartą, tyrim tikslas jiems nebuv žinmas. Su kiekvienu tiriamuju atlikti 4--6 bandymai. Apardtūra ir vaizdai. Bandymams buv naudjamas prgraminis tachistskpas, sudarytas kmpiuteri DVK-2 pagrindu, per CAMAC sistemą sujungt su šviess didų matrica. Ši mat- rica - tai stačiakampis rėmelis, turintis 12 viend ilgi hrizntalių ir vertikalių linijs atkarpų. Kiekvieną atkarpą sudarė penki šviess didai, įdėti į specialų šviess sklaidytuvą, leidžiantį atkarpas matyti kaip vientisas linijas. Stačiakampi rėmeli figūra buv maskujantis vaizdas. Test vaizdai-tai neverbalinės figūrs, vientiss ši rėmeli dalys. lest figūrų rinkiniai buv sudarmi atsižvelgiant į tris savybes: elementų (hrizntalių ir vertikalių linijs atkarpų) skaičių, vidinę simetriją ir tarpusavi panašumą. Šiame darbe buv \!IV 83 A B e D I r1 l-.,-1 +T _Į_LJ Ji r[ LLJ l]- Lf-JwI=f u; It T r.:i 3--3Ht+ ij1 l:-1 L.2 w:m naudti penki test figūrų rinkiniai, turintys viendą skaičių simetrinių ir nesimetrinių figūrų ( l pav. ). A rinkinys sudarytas iš keturių simetrinių ir keturių nesimetrinių keturių linijs atcpn =0,55 Sv =0,56 cp5=0,50 Sv =l cpn=0,62 Sv =0,33 cp5=0,62 Sv =l <pn=0,62 SH =0,33 cp5=0,62 SH =l q>n=0,72 Sv =0,63 cp5 =0,72 Sv =l cpn=0,71 r:u31?.:i Sv =0,54 <ps=0,71 T rfi : w J-H Sv =l l pav. Test figūrų rinkiniai A, B, C, D, MV - maskujantis vaizdas; cp s, cp N - simetrinių ir nesimetrinių figū11į panašum rdikliai; Sv, S N - simetrijs pagal vertikalią ir pagal hrizntalią ašį rdikliai 104

4 karpų figūrų. Du rinkiniai B ir C sudaryti iš šešių atkarpų figūrų, viename rinkinyje (B) simetrinės figūrs turėj atspindži simetriją pagal vertikalią, kitame ( C) - pagal hrizntalią ašį, t. y. ts pačis figūrs, pasukts 90 kampu. Dviejuse aštuniųių atkarpų figūrų rinkiniuse D ir buv skirtingas figūrų skaičius, viename (D) buv p keturias, kitame () p šešias vertikalis atspindži simetrijs ir nesimetrines figūras. Nesimetrinės figūrs šiuse rinkiniuse turėj skirtingą atspindži simetrijs pagal vertikalią ašį rdiklį Sv, įvertinantį figūrs ir js veidrdini atspindži sutampančių atkarpų skaičių: S _ v- i,a=l r=l N čia: N -simetrinių arba nesimetrinių figūrų skaičius rinkinyje; r-figūrą sudarančių atkarpų skaičius ;x/- pžymis r (linijs atkarpa) i-je figūrje; x,a - pžymis r veidrdiniame i-sis figūrs atspindyje vertikalis ašies atžvilgiu. Sudarant rinkinius buv stengiamasi figūras parinkti taip, kad simetrinių figūrų tarpusavi panašumas būtų viendas arba kiek įmanma artimesnis nesimetrinių figūrų tarpusavi panašumui. Simetrinių arba nesimetrinių figūrų tarpusavi panašumas <P skaičiujamas panašiu būdu kaip ir simetriškumas, tik lyginams tarpusavyje atitinkamai simetrinės arba nesimetrinės figūrs: N 12 L L i j=i r=i rp=, N z (x &xj) čia N, r,x/ reiškia tą patį, kaip ir skaičiujant Sv, x/-pžymis r j-je figūrj Simetrinių ir nesimetrinių figūrų panašum ir simetriškum rdikliai pateikiami l pav. Test figūrs kampinis dydis - 1,4 x l,4, linijs stris 0,08. Bandym eiga. Prieš pirmą bandymą tiriamajam atskirame lape buv pateikiamas test figūrų rinkinys, kurį tiriamasis turėj išmkti. Bandym metu tiriamasis sėdi specialije tamsije patalpje, kur yra dalinė gars izliacija ir l lx fninis apšvietimas. Atstumas tarp tiriamj ir ekran, ant kuri pritvirtinta matrica, apie 2,5 m P adaptacijs, trunkančis min pradedamas bandymas. P garsini signal dėmesiui sukncentruti ir l s pauzės pateikiama test figūra, p tam tikr tarpstimulini interval - maskujantis vaizdas. Test figūrs ekspzicijs trukmė per visus bandymus pastvi - 10 ms. Tarpstimulinis intervalas, t. y. laik tarpas tarp test vaizd ekspzicijs pabaigs ir maskujanči vaizd ekspzicijs pradžis, prieš kiekvieną bandymą kiekvienam tiriamajam parenkamas tks, kad būtų teisingai atpažinta apie pra figūrų. J trukmė varijav ms. Bandym metu tarpstimulinis intervalas nebuv keičiamas. Maskujanči vaizd ekspzicijs trukmė pastvi ms. Pauzės tarp maskujanči vaizd ekspzicijs pabaigs ir garsini signal metu tiriamasis turėj nupiešti matytą vaizdą. Šis pauzės trukmė kiekvienam tiriamajam parenkama tkia (2,4-4 s ), kad jis suspėtų nupiešti matytą figūrą. Fiksacijs tašk nebuv, tiriamasis dėmesį kncentrudav į matrics kntūrą, išsiskiriantį judame ekran fn Per pirmas tris bandymų serijas, kurise buv rdms A, B ir C rinkinių figūrs, per kiekvieną bandymą buv pateikta 240 simetrinių ir tiek pat nesimetrinių figūrų. Figūrų rinkini D buv pardma p 160 simetrinių ir nesimetrinių, rinkini - p 216 simetrinių ir nesimetrinių figūrų. Per visu bandymus iš pradžių pateikiams viens grupės figūrs, pavyzdžiui, simetrinės, p t kits -nesimetrinės. Figūrų 105

5 grupių pateikim eilės tvarka buv keičiama per kiekvieną bandymą. Kiekviens figūrs pasirdym tikimybė atliekant bandymus buv vienda. Bandym trukmė neviršij l valandas. Dumenų tvarkymas. Atlikus bandymą buv skaičiujamas atpažinim tikslumas, t. y. teisingai atpažintų simetrinių ir nesimetrinių figūrų kiekis prcentais. Simetrinių ir nesimetrinių figūrų atpažinim tikslum skirtumtį patikimumas buv vertinamas pagal t-testą, naudjant prgramą STATISTICA v Kiekvienam figūrų rinkiniui atlikta dispersinė trijų faktrių (simetrijs, tiriamj ir bandymų pakartjim) analizė. Rezultatai Atskirų tiriamųjtį vi'ių bandymų vidurkinis teisingų atsakymų kiekis (%) simetrinė m'> ir nesimetrinėms figūrms, sudarytms i skirting linijs atkarpų skaičiaus, vaizdujamas 2 pav. Simetrinių keturių ir šešių (tiek pagal vertikalią, tiek pagal hrizntalią ašį) linijs atkarpų figūrų atpažinim tikslumas pagal t-testą patikimai mažesnis nei tiek pat elementų turinčių nesimetrinių figūnį (2 pav. a, b, e) : t(38) = 7,607, p < 0,0001 keturių atkarpų figūrms; t(36) = 10,624, p < 0,0001 šešių atkarpų B rinkini figūrms; t(22) = 10,815, p < 0,0001 šešių atkarpų C rinkini figūrms. Tu tarpu simetrinės figūrs, sudaryts iš didžiausi elementų skaičiaus (aštunių linijs atkarpų), buv atpažįstams geriau už ts pačis grupės nesimetrines figūras (2 pav. d, e): t( 44) = 2,935, p < 0,01 D rinkini figūrms ir t(32) = 9,741, p < 0,0001 rinkini figūrms. Tik tiriamasis B. J. simetrines rinkini D figūras atpažin daug blgiau nei nesimetrines (2 pav. d). Vidurkiniai kiekybiniai teisingai atpažintų simetrinių ir nesimetrinių kiekvien rinkini figūrų skirtumai (%) pateikiami 3 pav. Didžiausias skirtumas būdingas vidutinį atkarpų skaičių (šešias) turinčims figūrms - 22,8 prc. vertikalis ir 23,9 prc. hrizntalis simetrijs atveju. Jis atskirų tiriamųjų svyruja nu 14 prc. iki 39,8 prc. Trijų faktrių (simetrijs, tiriamj ir bandymų pakartjim) dispersinės analizės rezultatai šiems vaizdų rinkiniams patvirtin reikšmingą simetrijs faktriaus įtaką: F(l, 10) = 114,14 p < O,OOOl Brinkiniui ir F(l,6) = 141,41, p< 0,0001 C rinkiniui. Simetrijs ir tiriamj faktrių sąveika taip pat reikšminga: F(3,1 O) = 7,58, p < 0,01 B rinkiniui ir F(2,6) = 9,17, p < 0,02 C rinkiniui. Nei tiriamj, nei bandymų pakartjim faktrių įtaka nereikšminga. Vidutinis simetrinių ir nesimetrinių figūrtį, sudarytlį iš mažiausi elementų skaičiaus (keturitį), atpažinim teisinglį atsakymų skirtumas yra beveik tris kartus mažesnis už tą patį skirtumą vidutinį atkarpų skaičilį turinčių figūnį. Simetrijs faktrius keturių atkarpų figūrms yra reikšmingas (F(l,12) = 31,02, p < 0,001). Kiti faktriai ir jų sąveiks nėra reikšmingi. D rinkini simetrinių ir nesimetrinių aštunių elementų figūrų atpažinim tikslum skirtumas beveik keturis kartus mažesnis negu tki pat elementų skaičiaus rinkini figūrų. Tik simetrijs faktrius abiem didžiausią e lementų skaičių turinčių figūrų rinkiniam'i yra reikšmingas: F(l,38) = 23,57, p < 0,001 D rinkiniui ir F(l,26) = 120,79, p< 0,0001 rinkiniui. Tiriamj ir simetrijs faktrių sąveika reikšminga tik D rinkiniui: F(3,13) = 10,25, p < 0,001. Kits faktrių sąveiks nereikšmings. Rezultatų aptarimas Šis darbas yra vienas iš nedaugeli, patvirtinančilį, kad tam tikrmis eksperimentinėmis sąly- 106

6 a keturių atkarpų figūrs DG RŽ DV S.T \idurkis # gmis simetrija gali sunkinti regimųjtį vaizdų atpažinimą Rezultatai patvirtin prielaidą, kad paprastesnitį figūrų, turinčitį nedidelį skaičiq elementų, tu pačiu nepakankamai infrmacijs efektyviai jas atpažinti trūkstant laik, simetrinį" elementų išsidėstymas dar sumažina infrmacijs kiekį ir pablgina jų atpažinimą. 'tu tarpu sudėtingq aštunių linijs atkarpq figūrų, turinčiq infrmacijs pcrtcklilį, taip pat blginantį atpažinimą esant trumpam analizės laikui, simetrinis, tvarkingas elementlį išsidėsty e: 60 ;;:;:j < b VK vertikalis simetrijs šešių atkarpų figūrs TŠ OG LT simetrinės l'll nesimetrines \idurkis e hrizntalis simetrijs šeši4 atkarpų figūrs 100,----l simetrinės # e: "' 50 < 40 l'll nesimetrinės 100 # ;: "' 50 < 40 d aštunių atkarpų D rinkini figūrs Ž.L RŽ JN \idurkis Š.A BG G.D BJ \idurkis 100 # e: "' 50 < 40 e auunių atkarpų rinkini figūrs O.G L.Ž AL G.K \idurkis 2 pav. Atskirų tiriamųjų simetrinių ir nesimetrinių keturių atkarpų (a), šešių atkarpų (b ir e) ir aštunių atkarpų (d ir e) figūrų vidurkinis atpažinim tikslumas mas, supaprastindamas jas ir sumažindamas infrmacijs kiekį, padidina atpažinim tikimybę. Tkia galima tikslesni keturiq ir šešiq atkarpq nesimetrinių, palyginti su tki pat atkarpq skaičiaus simetrinėmis figūrmis, ir aštunių atkarpq simetriniq figūrų, palyginti su nesimetrinėmis, atpažinim interpretacija. Šią interpretaciją grindžia ir tas faktas, kad šešiq atkarptį B rinkini tiek simetrines, tiek nesimetrines figūras pasukus 90 kampu, t. y. pasikeitus simetriniq figūn1 simetrijs ašies rientacijai iš 107

7 '#. 30 :a 20 :l t:: 10.>t.:: -10 e: ;N 20 "' pav. Vidurkinis visų tiriamųjų kiekvien figūrų rinkini (A, B, C, D ir ) simetrinių ir nesimetrinių figūrų atpažinim tikslum skirtuma. vertikalis į hrizntalią ( C rinkinys), simetrinių ir nesimetrinių figūrų atpažinim tikslum skirtumas beveik nepasikeitė - 22,8 pra vertikalis ir 23,9 pra hrizntalis simetrijs ašies atveju. Jis ir neturėtų žymiai keistis, jei simetrinių ir nesimetrinių figūrų atpažinim tikslum skirtumai nulemti tarpusavyje susietų sudė tingum ir infrmacijs kieki parametrų, kurie, atlikus minėtą transfrmaciją, neturėtų pasikeisti. Tu tarpu simetrijs detekcijs atveju vertikali atspindži simetrija turi ryškų pranašumą hrizntalis atžvilgiu (vans ir kt., 2000; Pashler, 1990; Sekuler, 1994; Wagemans ir kt., 1992; Wenderth, 1994). Iš ši darb rezultatų galima daryti dar vieną prielaidą, kad atskinį figūrų rinkinių teisingai atpažintų simetrinių ir nesimetrinių figūrų kieki skirtumai daugiausia yra nulemti nesimetrinių figūrų simetrijs rdikli Sv. Kiekvien rinkini simetrinių figūrų šis rdiklis lygus vienetui, nesimetrinių figūrų yra skirtingas (j reikšmės pateikts l pav. ). Šešių linijs atkarpų (B ir C rinkiniai) nesimetrinių figūrų simetrijs rdiklis yra mažiausias - 0,33, t. y. šių vaizdų rinkinių simetrinių ir nesimetrinių figūrų simetrijs rdiklių skirtumas yra didžiausias ( 1--0,33 = 0,67), kaip ir didžiausias teisingai atpažintų šių rinkinių simetrinitį ir nesimctri- nių figūrų skaičiaus skirtumas (vidutiniškai 23,35 pra). Panašiai paaiškinami ir dviejų aštunių linijs atkarpų figūrų rinkinių atpažinim rezultatai. Šių rinkinių nesimetrinės figūrs turi skirtingus atspindži simetrijs pagal vertikalią ašį rdiklius - 0,63 D rinkini ir 0,54 rinkini. Šių rinkinių simetrinių ir nesimetrinių figūrų simetrijs rdiklių skirtumai (1-0,63 = 0,37 D rinkini ir 1--0,54 = 0,46 rinkini) kreliuja su simetrinių ir nesimetrinių figūrų atpažinim tikslum skirtumais ( 5,8 pra D rinkini ir 22, l pra rinkini). Aptariamai prielaidai patvirtinti reikia tlesnių tyrimų - kitki tip vaizdų, kadangi iš šiame tyrime naudtų figūrų praktiškai neįmanma sudaryti daugiau rinkinių, turinčių skirtingų simetrijs rdiklių, įvertinant ir figūrų tarpusavi panašum faktrių, kuris turi būti viendas lyginamų figūrų grupėse, antraip simetriškumu pagrįsta rezultatų interpretacija būtų nekrektiška (šiame darbe naudtų visų rinkinių simetrinių ir nesimetrinių figūrų tarpusavi panašum rdikliai buv viendi ir kiekviename bandyme simetrinės ir nesimetrinės figūrs buv pateikiams ne maišytai, atskirai). Literatūrje neaptikme nė vien panašaus darb, kuriame būtų tiriamas simetrijs efektas regimiesiems stimulams, sudarytiems iš skirtin- 108

8 g skaičiaus elementų stimul atpažinim situacijje apsunkintmis, laik trūkum sąlygmis, ir su kuriu būtų galima palyginti ši darb rezultatus. Reikėtų paminėti Zinčenk (3HH11eHK, 1981) stmktūrinių regimsis infrmacijs charakteristikų įtaks js analizės efektyvumui tyrimus. Kaip stimulus ji naudj judų ir baltų kvadratėlių skirting dydži matricas: 2 X 3, 3 X 3 ir 4 x 4 (trys sudėtingum lygiai). Matricų rinkinius sudarė simetrinės ir atsitiktinės matrics. Mažiau matricų identiškum įvertinim klaidtį buv darma, kai matrics buv simetrinės. Tu atveju, kai reikėj atkurti vieną iš dviejų nusekliai pateikiamtį matricų (kita buv maskujanti), atsitiktinių matricų atkūrim tikslumas buv gerkai mažesnis, negu simetrinilį, esant visiem'i sudėtingum lygiams. SimetrinitĮ pirm ir antr sudėtingum lygi matricų atkūrim tikslumas praktiškai nesiskyrė, treči sudėtingum lygi simetrinėm'> matricms atkurti teigiama simetrijs įtaka žymiai sumažėj, nrs jų atkūrim tikslumas išlik aukštesnis negu atsitiktinių matricų. Šije situacijje teigiamas simetrijs efektas pasireiškia išlaikym trumpalaikėje atmintyje metu: tai patvirtina ir kiti darbai (Bswell, 1976; nns, 1987). Mūsų eksperimentinėje situacijje dėl t, kad figūnį pateikim tmkmė labai trumpa, simetrijs įtaka pasireiškia žemesniu regimsis infrmacijs analizės lygiu, greičiausiai vaizd savybių detekcijs arba kdavim lygiu. LITRATŪRA l. Attneave F. Symmetry, infrmatin and memry fr patterns // Amer. J. Psychl. 1965, vl. 68, p Baylis G. C, Driver J. Parallel cmputatin f symmetry but nt repetitin within single visual shapes // Visual Cgnitin. 1994, vl. l, p Barlw H. B., Reeves B. C. The versatility and abslute efficiency f detecting mirrr symmetry in randm <lt displays // Visin Research. 1979, vl. 19, p Brnstein M. H., Ferdinandsen K., Grss C. G. Perceptin f symmetry in infancy // Develpmental Psychl. 1981, vl. 17, p Bswcll S. L. Yung children s prcessing f asymmetrical and symmetrical pattcms // J. xp. Chikt Psychl. 1976, vl. 22, p Carmdy D. P., Ndine C. F., Lcher P. J. Glbai dctectin f symmetry // Perceptual and Mtr Skills. 1977, vl. 45, p Chipman S. F. Cmplexity and structure in visual patterns // J. xp. Psychl.: General. 1977, vl. 106, n 3, p Chipman S. F., Mendelsn M. J. Influence f six types f visual structure n cmplexity judgements in children and adults // J. xp. Psychl.: Human Perceptin and Perfrmanc 1979, vl. 5, p nns J. T. A Develpmental lk at pattem symmctry in perceptin and memry // Devclpmental Psychl. 1987, vl. 23, p vans C. S., Wenderth P, Cheng K. Dctectin f bilateral symmetry in cmplex bilgical images // Perceptin. 2000, vl. 29, p Finlay D. C., Jenkins P. J. Sme factrs affecting tachistscpic letter recgnitin // Psychlgical Rccrds. 1980, vl. 42, p Fisher C. B., Ferdinandsen K., Bmstein M. H. The rle f symmetry in infant frm discriminatin // Child Devlp. 1981, vl. 52, p Fudin R., Garcia M., Slmn N. A. Identificatin f tachistscpically expsed symmetrical and asymmetrical letter arrays // Pcrceptual and Mtr Skills. 1975, vl. 41, p Gurčinienė O., Šliūnas A., Vanagas V Praktiks įtaka skirting sudėtingum vaizdų atpažinimui// Psichlgija. 1995, t. 14, p Lcher P., Wagemans J. The effects f element typc and spatial gruping n symmetry detectin // Perceptin. 1993, vl. 22, p Pashler H. Crdinate frame fr symmetry detectin and bject recgnitin // J. xp. Psychl.: Human Perceptin and Perfrmanc 1990, vl. 16, p Saarinen J. Detectin f mirrr symmetry in randm dt pattems at different eccentricities // Visi Research. 1988, vl. 28, p Sekuler A B. Lcal and glbai minima in visual cmpletin: effects f symmctry anei rientatin // Pcrccptin. 1994, vl. 23, p

9 19. Tapivaara M. Ideal bserver and abslute efficicncy f detecting mirrr symmetry in randm imagcs // J. Opt. Sc. Amer. 1990, vl. A7, p Wagemans J Van Gl L d'ydewalle G. Detectin f symmetry in tachistscpically presented dt patterns: ffects f multiple axes and skewing //Perceptin & Psychphysics. 1991, vl. 50, p Wagemans J Van Gl L d'ydewalle G. Orientatinal effects and cmpnent prcesses in symmetry detectin // Quart. J. xp. Psychl. 1992, vl. 44Ą p Wagemans J Van Gl L Swinnen V Van Hrebeek J. Higher-rder structure in regularity detectin // Visin Res. 1993, vl. 33, p Wenderth P. The salience f vertical symmetry // Perceptin. 1994, vl. 23, p Wenderth P. The effect f dt pattern parameters and cnstraints n the relative salience f vertical bilateral symmetry // Visin Res. 1996, vl. 36, p fpansckmi P. M epe3hah I1. 5! fpurpeba A H. Bcrrpiurrne H nph3hakh <tjpmh!. McKBa: HayI<a, ml'IeHK T. IT. OrrmHaHHc H KOJUipBaHH Jlemrnrpa,!l, ryp'ihhchc O. 0II03HaHHe <tjhryp, COCTas JICHHhIX H3 pa3jih'ihofo ljhcjia 3JICMCHTOB <tjpmhl 113pHTeJThHhrc CHCTCMhI. BHJihmc, C TH FFCT OF SYMMTRY ON TH RCOGNITION ACCURACY OF PATTRNS OF DIFF RNT COMPLXITY Ona Gurčinienė, Alvydas Šliūnas Summary Symmetry is nc f the mst imprtant determinants f visual perceptin. The influence f pattern symmetry n their recgnitin accuracy was investigated in the psychphysical experiment n human subjects under the cnditins f backward masking. A rectangular frame f twelve line segments f equal length was used as a masking pattern (MP). The test pattems (TPs), nnverbal figures were the parts f MP cmpsed by jining fur, six, r eight line segments. Five figure sets cnsisting f equal number f symmetrical and asymmetrical figures f different cmplexity were used in the experiment. TP was presented fr 10 ms, fllwed by MP fr 500 ms with interstimulus interval, which was established fr each subject individually as the shrtest interval permitting prc. recgnitin accuracy. ach sub- ject tk part in fur t six test trial sessins. In each trial sessin, the equal number f symmetrical and asymmetrical figures cmpsed by the same number f line segments was presented fr recgnitin. xperimental data have demnstrated that effect f symmetry n pattern recgnitin depends n the number f pattern cmpnents. The asymmetrical figures cnsisting f fur and six line segments were recgnised mre accurately than symmetrical nes, whereas the asymmetrical figures cnsisting f eight line segments have had the lwer recgnitin accuracy than symmetrical nes. xperimental results were interpreted n the basis f ptimal relatin between the number f elements and symmetry that enables the greatest recgnitin prbability f visual patterns. Įteikta