Lictuvos istorijos institutas

Transcription

1 Lictuvos istorijos institutas VILNIUS 2004

2 UDK l)02904(474.5) Li227 Redaktori4 kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redak.torills ir slic!arytojas) (Lie!lIl"os islorijos li/slillllas) Vytautas KazakeviCius (Lie/III'Os is/orijo.1 ills/i/li/as) Mykolas Michelbcrtas (Villlialis IIl1il'('rsi/e/{/s) Evalds Mugurevics (La{l'i;os IIl1il'('I'si/e/o La/l'ijos is/onjos illslilll/as) Vytautas Urbanavicius (Pili/! Iyrilllo cm/ras.. Lic/lIm.1 pilys") Gintautas Zabiela (Lie/III'os islorijos imli/ii/(1s) ISSN 0207R()l)4 ISBN 998Ci23[[Ci7 ('. Liclll\'m islorijos inslitlltas. :!OO'+ ( StraipSlliL! alltoriai. :!()().+

3 LlETUVOS ARCHEOLOGIJA. 200l. T. 25. p ISSN 0207 R69l A ENS IR BRONZOS AMZIAUS GYVENTOJT) POVEIKIS. APLIN I IR Jlj UKINE VEIKLA RYTlj BALTIJOS REGIONE ARCHEOBOTANINIT) TYRIMT) DUOMENIMIS IN ORE ANTANAITISJ ACOBS M IGLE STANCIKAITE Ezcrl!. ir pelkynl!. nuoscdl!. storymcsc bei archeologinil!. paminkll!. ku ltlirin iuose sluoksniuose paprastai yra gausybe atskirais pracitics etapais klesrejusil! augall! zicdadlllkil!. ir makrolickanl!.. Dallgclis augall! buvo vicnaip ar kitaip susij«sll tcritorijoje gyvcnusiais zmoncmis ir jl! ukiu: vienus kulrurinius allgalus zmones augino kiti plito salia gyvcnaj11luq bustl! ar dirbamllose lallkuosc. Augalq zicdadulkil! sckll! bci vaisil! tyrimai Icidzia nustatyti gyventojq ukincs vciklos pobudi ir jo raid<\. skirtingais priesistores etapais bei del sios vciklos itakos atsirandancius gamtines aplinkos pokycius. Rytq Baltijos sal iq palinologai vcrtindami ukio raid<\. disponuoja skil1ingu duomenq kickiu. Estai rcmiasi bcl1laz 35 pjuvil[ daugiausia is Saarel1la salos ir siaurinio pajurio bci rytincs Estijos infoi111acija (Poska el al p ; Ycski 1998 p. 119). Latvijos palinologai ukio raid<\. salics teritorijoje apibudina pagal Lubanos ZCI1lUIllOS (Pictryciq Latvija) bci Salllatcs palllink ll! (Yakan! Latvija) ziedadulkiq analizes rezultatus nors pripazista kad Sarnates pal1linkll! tyrincjilllq duol1lcnys yra nckokybiski. Taigi dazniausiai visi apibcndrinilllai darollli rcllliantis 30 Lubanos zclllumos pjuviq tyril1lq rczultatais (Scglins el al p ; Yasks el al p ; Jakubovskaja 1997 p ; JIcBKoBCKa)! 1987 c. 94). Pirmieji ziedadulkiq tyrimq rezultatai panaudoti ukio raidos problelllollls spr«sti Lietuvoje buvo is Parsiacicrio I1guCio Pracapoles ir Kiluciq ezerq (CaBYKllllcHe Ccil6yntc 1974 c I). M. Stancikaite (2000 p. 33) ukio raid<\. Lictuvojc apibudino pagal dcvyniolikos Siaurcs vakarq ir Pictryciq Lictuvojc tirtl!. pjuvil! analizes rczultatus. Kiti sio dcsimtl1lccio palinologijos tyrinejilllai vykdyti SR Lietuvos Krctuono dero mikrorcgione (Kabailiene Grigicne 1997 p. 4452) ir PY Lictuvojc ties Turlojiskcs kail1lu (Antanaitis et al. 2002). Tokia gausi tyrimq medziaga leidzia tiketis detaliai ir tiksliai isnagrincti gyvcntojl!. ukio raid<\. rytincjc Baltijos juros pakrantcjc. Ankstyviausiais poledynmccio ctapais kai Lictuvos tcritorijojc klcstcjo tundros ir miskatundrcs krastovaizdziai cia jau galejo atkcliauti pirlllicji polcdynlllccio cpochos gyvcntojai (Rimanticnc 1996a p. 10). Hamburgo kulturos gyvcntojai kuriq dirbiniq archcologai rado pictrytincje Lictuvojc klajojo cia nuo biolingo iki alcriodo pradzios (Satavicius 2002 p ). Deja tuo metu klestcjusi augalija nelcidzia nustatyti kokil! nors pastcbil1lcsnil! zl1logaus povcikio aplinkai pozymil!.. Skurdzialllc to mcto tundros ar miskatundrcs krastovaizdyjc vyravo zoliniai augalai kuriq didzioji dalis velcsniais polcdynl1lccio ctapais plito salia zmoniq gyvenmmuq bustq ar iskirstq isdcgintq miskq plotuosc. Skurdlls dirvozelllis intcnsyvi pavirsiaus erozija atsiaurus klilllatas lemc daugclio Sill augalq rilsiq plitilll<\. biolingo bci ankstyvojo driaso laikotarpiu ir nustatyti zmogaus povciki aplinkai atsizvclgiant ito mcto augalijos sudctics pokycius beycik ncilllanollla. Alcriodc kai Lictuvos tcritorijoje klcskjo bcrzl! ir pusq rctmiskiai ir vclyvajamc driase \ yraujant tundros augalijai pasitclkus sporl! ir zicdadulkiq analiz~ isskirti kokil! nors zl1logaus poycikio aplinkai pozyllliq dar ncpavyko. Ankstyviausi zmogalls vciklos sukelti augalijos ir gamtincs aplinkos pokyciai isryskeja preborcalio ankstyvojo atlancio nuoscdosc. Tuo I1lctu dabm1incs Lictuvos teritorijojc klcstcjo mczolitine kultura (Rimanticnc 1996a p. 5862). Ankstyviausi mczolito gyvcntojq povcikio aplinkai zcnklai isryskejo PictryCiq Lictuvoje csancio Grudos czcro nuoscdq pjilvyjc Kabcliq2ojojc mczolito cpochos stovyklavicteje (Kabailicnc el al p ). Mczolito cpochos gyvcntojai ezcro pakrantcsc kuriosc gausu archcologiniq stovyklavieciq. isikurdavo nuolat (Ril1lanticnc 1999 p ; Ostrauskas 1999

4 252 I"JDR~ ANTANAITlSJACOIlS. MI GLl STANCIKAITE p. 3166). Ziedadulki\.! analizes pagrindu sudarytoje diagramoje velyvojo borealio ir ankstyvojo atlancio nuosedose isauga su zmogaus veikla sietin\.! augal\.! ziedadulkill. ir mikroskopinill. angliuk\.! kiekis (I pav.). Pries 8300 metl.! susiklosciusiose nuosedose pagauseja prie takll. ir gyvenamlj.jll. bust\.! klestincill. kieci\.! dilgelill. baland\.! zicdadulki\.!. Tuo pat metu nuosedose atsirado ir gausybe mikroskopinil[ angliukl[ isaugo bendras zolini\.! augaill. ziedadulkill. kiekis liudijantis apie bemiskill. teritorijl[ plerr<\.. Analogiskll. zicdadulkill. spektro pokycill. pastebeta ir ankstyvajame atlantyje t. y. pries 7500 mellt susiklosciusiose nuosedose. Oaug salia zmonill. bustll. ir takq plintancill. augaill. ziedadulkill bendras zolinil[ augaill. ziedadulkill. kickio padidejimas ir pastcbimai isaug~s angliuk\.! kiekis nuosedose sictinas su netolicsc egzistavusia mezolito epoch os gyvenviete. Tipologiskai bei IIe metodu datavus Kabelill. 2osios akmens amziaus gyvenvietcs kulturinius sluoksnius isaiskejojog vienas jl[ susi formavo butent borealio pabaigoje atlancio pradzioje (Ostrauskas 1999 p. 3166). Oaugybe [vairiose Europos salyse atjikllt tyrimll. [rode jog mezojito Jaikotarpiu gyventojai degino miskus ir sill. degimll. pedsakai fiksuojami nuosedose (ZveJebiJ 1994 p. 4849). Kai kuriuose Estijos regionuose pirmi misko deginimo ir kirtimo pozymiai siekia nct borealio viduri. t. y BP; antras ir intensyviausias toks laikotarpis buvo tarp 7000 ir 6500 BP ankstyvojo atlancio pabaigoje (Poska el 0/ p. 312). IS Latvijojc atlikt\.! ziedadulkill. ir spon.t diagramll. matyti kad zmonil[ poveikis augmcnijai isryskeja nuo atjancio pradzios t. y. nuo 8000 BP (Vasks e/ p. 291). Be abejo tai nebuvo globalus didcjes teritorijas apimantis miskll. naikinimas taciau atskirq medzil[ rusil[ ziedadulkill. kreivill. kitimas Jiudija trumpajaik[ sill. augajll. kiekio sumazejim<\.. Panas us pokyciai isryskejo ir istyrus Grildos ezcro nuosedll. pjuv[ kuriame isaugus zmogaus veiklos indikatoril[ kreivei sumazejo guobl[ ziedadulkil[. Gaisravietese pjito virziai (Cal/ulla) ir sakiai (Pleridilllll) kurill. sprendziant is ziedadulkil[ spektro buvo gausu tiriamoje teritorijojc. Reikia pripazinti kad minetus misko sudeties pasikeitimus sieti vi en su zmonill. veikla yra probjemiska: jie is dalies gali boti susij~ su naruraliais miskq gaisrais vejovartomis dirvozemio erozija (Edwards 1982 p 17; Zvelebil 1994 p. 49). Net ir mazll.misko plollt deginimas bei gyventojll. veikla gyvenvictcje ir nedideleje aplinkineje teritorijoje sukeldavo pavirsiaus erozij<\.. Pries 8300 metll. netoliese [sikurus mezolito epochos medziotojams Grudos dere susiformavo plonas smelio tarpsluoksnis. Kontroliuojamas deginimas turbot buvo praktikuojamas ne tik gyvunl[ kuriuos zmones medziojo. ganykloms piesti bet ir augaill. kuriuos patys zmones valge ir naudojo buityje produktyvumui didinti. Lazdynl[ (Cory/us awl/alia) ir agarll. (Trapa lia/alls) riesutai sprendziant pagal makroliekanl[ radinius archeologiniuose paminkluose buvo svarbus mczolito gyventojl[ maisto saltinis. MaksimoniL[ 4osios stovyklos zidinelyje buvo surastas agaro lukstelis daugelyje Lampedzil[ stovyklos zidiniq buvo lazdynll. riesutl[ Galubalio ir Kamsq durpynuose greta archeologiniq radinill. taip pat aptikta agaro ir lazdynl[ riesutll. (Rim anti ene 1996a p. 9798). Mezolitinesc Lubanos zemumos stovyklavietese buvo surasta agarll. (Jlo3e 1988 c. 119). Pastaruosius 30 metl[ daug [vairil[ pasaujio salil[ mokslininkll. nagrinejo s<\.moningo augaill. ir faunos produktyvumo didinimo galimyb~ (pavyzdziui Oidziojoje Britanijoje Simmons 1969 p. 113 J 19; Smith 1970 p. 8196; Mcllars J 975 p. 4956; 1976 p. 1546; Siaures Al11crikoje apibendrinta Lewis 1973; Australijoje Jones 1973 p Hallman 1975). P. A. Mellars ( 1976 p ) apskaiciavo kad del sqmoningll. misko deginiml[ augalinio ir gyvulinio maisto padaugeja iki % (Bogucki 1988 p. 38). Kalbant apie misko deginimo strategijl[ efektus P. Bogucki toliau cituoja P. A. Mellars ir S. C. Reinhardt (1978 p. 260): 1) tankaus pomiskio sunaikinimas padidina zl11onill. populiacijll. mobilum'l; 2) paskatina augalinil[ resursl[ ypac seklinil[ zolil[ (pvz. Ch enopodilllll (balandos) riesutll. (pvz. lazdynl[) ir sakniagumbinil[ augaill. (pvz. sakys) augimq; 3) retejant miskui pagereja medzioklcs s'llygos; 4) padidinus pasarl[ resursll. kokyb~ ir kiekyb~ isauga bendros gyvunl[ skaiciaus ir populiacijos tankumas; 5) padideja jaunl[ gyvlinll. augimo greitis ir suaugusil[ gyvunll. maksimalus dydis; 6) valdomas gyvunll. pasiskirstymas ir tuo budu medziokle tampa labiau nuspcjama bci vciksmingcsne" (Bogucki 1988 p. 3839). Pokyciai mczolito gamtincje aplinkoje bei zicdadulkil[ spektruose pastebimi tik tiriant stovyklavietcje ar labai arti jos slugsancias nuoscdas nes to meta gyventojll. poveikis juos supusiai aplinkai dar buvo labai silpnas. Ir gcologines teritorijos s'llygos lemusios dirvozemio tin augalijos pobod[ viei1l[ ar kitl[ augaill. rusil[ vyravim'l. ncmaza dalimi nuleme zmogaus poveikio aplinkai intcnsyvulti'l. GyventojL[ veiklos pedsakai paciais ankstyviausiais holoceno etapais isryskeja teritorijose kuriosc vyravo smeiingi lengvi dirvozemiai. Matyt dirvozcmis cia buvo lengviau pazeidziamas ir tai nedelsiant turedavo [takos augalijai. Palcobotaniniai tyrimai atlikti [vairiose Rytl[ Baltijos regiono dalyse patvirtino auganci'l zmogaus [tak! aplinkai neolito metu. Sis laikotarpis apima holoceno dal[ kai aplinkos pokyciams daug [takos turcjo klimato svyravimai taciau net ir jl[ fonc isryskeja zmogaus ukines

5 AK"IENS IR BRONZOS AMZIAUS GYVENTOJV POVEIKIS APLI 'KAI IR JV OKINE VI:.IKLA RYTV BALTIJOS REGlmE 253 veiklos sukelti augalijos bei visos gamtines aplinkos pasikeitimai. Daugelis Europos mokslininktt pripazistajog neolito metu ivyko esmini4. zmogaus ir gamtos santyki4. pokyci4.: zmogus pamazu pradejo keisti supanci'l aplink'l priversdamas jq tarnauti savo interesams (Behre 1988 p ). Tiriant ankstyvojo ir vidurinio neolito metu susiklosciusias ezen.j. ir pelki4. nuoscdas istyrus daugeli pjuvi4. isryskeja ziedadulki4. spektro pokyciai atspindintys zenklius to meta augalijos sudcties pasikeitimus. Daznoje ziedadulki4. diagramoje ypac jei netoliese egzistuoja ankstyvojo ar viduriniojo neolito gyventojl[ stovyklavietes isryskeja misko gaisll.j. ar mechaninio miskl[ kirtimo sukelti augalijos pasikeitimai. lskirstos ar isdegusios laukymcs veliau uzzeldavo taciau augalijos sudetis jose skirdavosi nuo aplinkini4. plot4.. Degimuose pirmieji isikurdavo sakiai virziai vcliau cia plisdavo berzai drcgnesnese augimvietese karklai kuriuos keisdavo lazdynai 0 sausose augimvietese kadagiai. Del intensyvejancios zmonil[ veiklos prasidedavo pavirsiaus erozija ir dazname sedimentaciniame baseine kurio pakrantese gausu to laikotarpio archeologini4. stovyklavieci4. susi fonnuodavo mineraline medziaga praturtinti nuosed4. sluoksniai. Tokie augalijos pokyciai kai misko vietoje plisdavo krull1ynai ar pievos siuo laikotarpiu pastebimi dar ir del to jog ankstyvojo ir viduriniojo neolito arba vclyvojo atlancio pabaigos ankstyvojo subborealio pradzios miskai Lietuvoje buvo tankusjuose augo daug lapuoci4. medzil[ o naturaliai susiformavusios pievos ir krumynai buvo reti jie egzistavo tik ezell! ar upi4. pakrantese eroduojamuose potvyni4. uzliejamuose plotuose. Pleciantis bemiskiams plotams medzi4. ziedadulki4. kiekis nuoscdose sumazeja bet tuo pat metu pagauseja zolini4. augal4. ziedadulki4. neretai stebimas ir mikroskopini4. angliuk4. kreives suolis (2 pav.). Ziedadulki4. diagramose isryskeja guobl[ ziedadulki4. kreivcs svyravimai kuri4. priezastis mokslininkai stengiasi issiaiskintijau beveik keturiasdcsill1t met4.. Klasikiniu pavadintas pries 5000 metl.[ beveik sinchroniskai didziojoje Europos dalyje pasireisk((s guob4. ziedadulki4. kiekio sumazejimas ilgq laikq buvo siejamas su zmogaus veikla: esq gyventojai guob4. sakoll1is scr«nall1inius gyvulius (Iversen 1973 p. 1126; Troels Smith 1960 p. 132). Taciau P. RowleyConwy (1982 p ) matematiskai irode jog siuo laikotarpiu gyvuli4. skaicius turejo buti neitiketinai didelis kad sukeltj.t toki zym4. guobyn4. nykim'l vi en naudojant j4. sakas pasarui. Daugelis tyrinetoj4. neat meta ir klimato itakos nes butent pereinant is atlancio i subboreali jis atveso (Iversen 1941 p. 165; Smith 1981 p ). Tolcsni tyrimai leido pakoreguoti siq hipotezl:( ir dabar manoma jog staigus guob4. ziedadulki4. kiekio sumazejimas Ii udijantis Silt medzi4. sunykimq didelese teritorijose buvo sqlygotas tiek zmogaus veiklos tiek guobynuose greitai ir placiai isplitusios ligos (Peglar Birks 1993 p. 6168). Pagal P. Bogucki (1988 p. 34) iskeltq teorijq staigus ir nepertraukiamas guob4. nykimas galejo buti sukeltas pasikartojancil[ gaisrl[ ir galbut atspindejo intensyvejanli zmoni4. ir gyvuli4. augalinio maisto rinkimq. Pries 5000 met4. guob4. ziedadulki4. sumazejo Siaures vakar4. Lietuvoje Birzulio ezero apylinkcse pries mel4. guobynai sunyko pietrytincje salies dalyje GnJdos ezero apylinkese 0 pries 5100 met4. Baltijos juros pakrantes regione. Visose minetose teritorijose gausu ankstyvojo ir viduriniojo neolito laikotarpio gyventoj4. slovyklavieci4. 0 pokyciai guob4. ziedadulkil[ kreivcse gali buti sietini su zmoni4. veikla. Guobyn4. nykimas kai kuril[ ll1okslininkl[ siejamas su sill augal4. sak4. ir lapll panaudojimu naminill gyvulil[ pasarui tai yra netiesioginis gyvulininkystes irodymas ir atskiruose Lietuvos regionuose atlikti ziedadulkil[ tyrimai tai patvirtino (Seibutis Savukynienc 1998 p. 5160; Stancikaite 2000 p. 33). Namini4. gyvuli4. kalll4. buvo aptikta viduriniojo neolito archeologinillose paminkluose atlikus osteologinills tyrimlls (Daugnora Girininkas 1996 p. 146). Ziedadulkil[ analizcs rezultatai patvirtino gyvulininkystcs plitim'l viduriniojo neolito laikotarpiu Latvijoje esancio Lubanos ciero apylinkese (llebkobckah 1987 c. 94). Pirmos ganyklos galcjo buli reloki turtingo pomiskio miskai ar degiml[ plotai ezer4. pakrantese plylcjusios pievos. PastanUl[ plotai sprendziant pagal ziedadulkil[ analizes rezultatus dar buvo nedideli ir ganymas miske matyl buvo labai placiai paplitl:(s. Augall[ gyvulininkystcs indikatoril[ kiekis atskir4. Lietuvos region4. diagramose gana skirtingas taciau tai be abejones priklausc ir nuo regiono geologincs ir geomorfologines situacijos nulcmusios ne tik dirvozemio sudeli bet ir zmonil[ ukincs veiklos pobiidi bei jos raid'l. Dubos ir Pelesos ezell.j.. plytcjusill Pietrycil[ Lietuvoje nuosedose susiklosciusiose pacioje ankslyvojo ir viduriniojo neolito pradzioje (pries metl[) buvo aptiktos pirmosios pavienes javl[ (Cerealia) ziedadulkes (3 pav.). Atlikus Zemaitiskes 3iosios gyvenvietes nuosedl[ pjuvio tyrimus rastos sill. augal4. ziedadulkcs datuojamos atlancio pabaiga arba viduriniuoju neolitu (Kabailiene Grigiene 1997 p. 47). Javai subrandina ir isbarslo labai mazai ziedadulki4. (Vllorela 1973 p. 127) todel manoma jog net ir labai nedidelis j4. kiekis patvirtina gana intensyvi'l zemdirbyst«. Beje net ir neradus javl[ ziedadulkil[ nuosedose nepaneigiamas zemdirbystcs kaip vienos gyventojl[ Llkines veiklos foi111l! egzistavimas regione (Behre 1981 p ). Tokiu atveju butina ieskoti kit4. su zemes dirbimu susijusi4.

6 ~ Jl. ~ ; e.~ ; ~ c SAnl'!.:i'l.Arp (hmno. mtdijq Ir krumok..~oi" I_ onll~ 'wi lolill i:if'd:ld u I ki II \ ti"': ~ubjti:anl~ (;1 OH \ 1("f"II) 1\10(; \l S \ ~ It'':l t)'. I'()I~\TOIU\I It 1 T\"'... 1M. (;nf "\\IU~ KlSn "IJIK.\TOIU \1 rii It\IUIICK\Sn... "UI".\IIUtl\I IIt IHtH. Plt\1 1M. (; ''Ii\ 1\.1 t. "IH... \TORI \1 It I S\l Sl 1'11"1.. (;\1""""1. lie UU;I"'!. ''')J!o..\HHU \lltl 1\1'''' KC).~ MH'I '" \1 "\(;Ut 1\..\1 0'~'.. lnl~nsnlt) ImuRau_ \rchwlu~jni.. '~lldo~ lall..ucilrpi.. paminkla \nht'ili'i!:nial p;'j:... IIH'I'nolu~inlU_IKlmIOI'l'nf Im:'i 1.. l.ulllrpi.li duoml'nhl (hlnlu!gtlm hlorlflfoli lalka. " 11 't 'Ja "'" I \nk.~i"'a~b ~ub.. llanlb \tl)'\;i\i~ 'ubooruh~ Krn M ollaj (;tld.ih IImi:iu\ 1.:1""riO.. mtiu " j'. Ank.\In:a~h _uhlhlrtall 'PUCIALAPlAI MED11A1 \ foln a~i\ nwhl.h \nk.\h~ii\h Ir.idunnl\ \ tin..." \ n('ohl.l~. " ~" \nk.'lpa~~ atllln") ' llnll\i\ horuh.. " KRUMOK$NW IR WLts tl 1M).0 " \Irznlila\ I pay. Zmogaus veiklos indikatoriai Grudos clero nuoscdl[ sp0ll.! ir zicdadulkil[ diagramojc...."._.. ~ _. _ II E :; ~... ~ ('J c~ ; '1000 (hrono/llno~ Vel)'\'.I'ih.. ub.lllanl; AnkstpOl'h 3ulmtlunti.. \ e ly'u ~i\ \ubbort.'alb. Ank!ily\ a... b... ubbore:lli... \"I.p:I.oi alj<mlh \nkslpasi\ :llianli" 'elnll'~i'i!l4lreali\ \nl...'''..... oorulo<l I'rebort':!li' \'"di:iai krumoluniai ir luli' ~ '> ~ ) \ '5 r ( I I Zrnog;lU!! \('ikjos indik:lloriai (t I '1 i kro\kopinia i anl!liukai 0 1')01 " Taklf ir ~\cnamqj4 bustu indik;ltoriai II) I I I I I Zerndirb}Sle... indik:lloriai (II r ~ ~ l Dregn4 pic\ 4 ir ~;In~ klu indik:lloriai It) S:IU\4 pie'll ~an}ki4 ir d('~irn4 indik:lloriai (I.: Guuha (['/fllii.\ ) '. I\.irlirnai ir dcgimai Gpentoj4 \'Ciklos r('komtrukcij;'1 p;lg:11 palinologiniu... duomeni Gpulinink)~I~ lemd irb~ 'ilt>... (. \rch('olo~inia i p.. minklai I k"""niii'm 1m. C;nc;al... il'n. I"~ : T.ullI\i(!U\ I"~ I \rchcolo~iniai laikol:lrpiai IstoriniOli 1~likui Gelei.:it'.... llmliti.. Z:II\'ario.. miius \'eh\;ih n('olilll\ \nk...i~"\l".i\ ir \ idurilli~ lieolll'" 'Ieiulil1\ 2 pav. Gyventoj4 veiklos rekonslrllkcija palinologinil! tyril1l4 pagrindll Pelesos e/cro apylinkcse. NUU\;III1lC IIlICn"\\1 \I.'kl.1 :"1lUllall11l'... llpn. \t..'lklii I :PI/(ll.ll'b... Ipn\ \l'lkl\ (' \'Cllil F'\~' Ln!d"dulh'

7 . ': ~ " ;: r C.. = ~ ~ ~ ~.~.&> r... ~ ~... '::... ~.. ::.~ I..~. n.n.~.. n "". ~. n = T..... I. '0. o. o c.. + t t' 1 1 o... <)..; <) en o.d :J o. ~ I t ~~ L_. ~ =v~ =:~::;/ :: ::;::::.:: ::::::\/ ~~~.. o '". n 1)\ Or t... '" c..

8 256 I"DRE A"'T""AITISJACOBS. \1IGLI STA:CIKAITE augalijos sudetics pokyci4.. Vienas svarbiausi4. tokii\. vcikli\. patvirtinanci4. [rodym4. yra piidymams biiding4. augall[ plitimas (Bchrc 1986 p. 232; Regnell 1989 p. 162). Valgomosios (Rumex acelosa) ir smulkiosios (Rumex ace/osel/a) riigstyni4. ziedadulki4. gausa nuosedose daznai susijusi su del zemes dirbimo ar misko deginimo suardytq biotop4.pletra teritorijojc (Behrc 1981 p ). Deja palinologines analizes metu nei Dubos nei Pelesos dcrq nuosedose susiklosciusiosc ankstyvojo neolito pradzioje nepavyko aptikti piidymams biiding4. augal4. ziedadulki4.. Tai leidzia teigti jog ncpaisant jav4. ziedadulki4. pasirodymo nuoscdose gyvcntojai ankstyvojo ncolito mctu zemes dar ncdirbo. Panasi situacija buvo uztiksuota ir [ pietus bci pictvakarius nuo Dubos ir Pclcsos czcr4. plytincioje Lcnkijos teritorijoje kur viduriniojo neolito nuosedose buvo aptikta pavieni4. javq zicdadulkiq nors kitl[ zemdirbystes plcrr't patviliinancil[ augalijos sudctics pokyci4. tenyksciams mokslininkams taip pat ncpavyko aptikti (RalskaJasiewiczowa Latalowa 1996 p ). Viduriniojo ncolito pabaigoje PietryCi4. Lietuvos czcruose susiklosciusiosc nuoscdose aptikta daugiau griidiniq augal4. zicdadulkiq 0 neretai kartu pasirodo ir piktzoles. Tuo I11ctU siojc tcritorijojc jau galcjo atsirasti patys pirmieji kultiiriniqjavq pasclill plotai. Pimlas ir gausiausiai aptiktas sukultiirintas augalas neolito laikotarpiu Vakar4. Lictuvojc yra kanapcs (Cannabis)l. Kanapi4. scklos aptiktos daugiausia Svcntosios viduriniojo ir vclyvojo ncolito paminkluosc (ypac Svcntosios 3B 23; Rimanticnc I 996a) bei Sarncles gyvenvietcjc (Butrimas 1997 p. 183). Siq zicdadulkiq rasta ir Zvidzcjc Rytq Latvijojc manoma viduriniojo neolito sluoksnyjc (Jakubovskaja 1997 p ). Siosc gyvcnvictesc taip pat rasta kasamlu4. lazd4. kapliq kasruveli4. trintuv4. grustuvi4. ir kitll [ranki4. susijusi4. su zcmcs purcnimu kasimu bei augalinio maisto apdorojimu. Latvijojc pirmosios gausesncs javq turbiit midiq (!fordeulil) zicdadulkes kartu su piktzolemis ir takl[ bci piidyi114. augalais (trispalvc naslaite Viola Iricolor L.) riigtimi (PolygonulIl) kdiu (Spergula sp.) balanda (Chenopodiaccac) pasirodo Gipka ir EiQi gyvcnvictcse mazdaug pries 5500 met4. (Vasks el p ; Seglins et al p. 125). Labai [domus faktas yra tas jog toje pacioje Eil)i gyvcnvictcje paviencs Cerealia zicdadulkes buvo aptiktos sluoksniuose susiformavusiuose borealio/atlancio sandiiroje 0 Malmutos upes ziotyse jos aptiktos dar senesniuose sluoksniuosc (Seglins el al p. 124). Micii4. (!IordeulIl) ziedadulkes Zvidzcs gyvcnvieteje Latvijoje turbiit priklauso vidurinio ncolito sluoksniui (Jakubovskaja 1997 p ). Manoma kad jl[ atsiradimas susijt';s su Piltuvelines kcramikos kultiiros zmonil[ [taka (Loze 1997 p. 40; Vasks el p. 298). Miezi4. rasta ir Kreici gyvenvieteje kuri datuojama viduriniuoju ir vclyvuoju neolitu (Vasks el al p. 298). Midis (Hordeum) kanape (Cannabis) dilgele (Urlica) ir vikis (Vicia) zinomi is Latvijos teritorijos viduriniojo arba velyvojo neolito laikotarpio archcologini4. paminkl4. (Vasks el al p. 296). lntensyvaus miskq dcginimo ir kirtimo laikotarpis tikriausiai sictinas su padidcjusia galvijininkystcs svarba pastcbimas visojc Estijoje mazdaug 5000 BP 0 pries 4500 mct4. isryskcja ir pirmicji primityvios zcmdirbystcs pozymiai (Poska el al p. 313). Seniausios javl[ (Cerealia) ziedadulkcs Estijojc buvo surastos vakarineje salics dalyjc: aviz4. (Al'ella) aptikta Velise pelkeje; jl[ amzius 5200 mctll (Kriiska 2000b p. 73; Vcski 1998 p. 63) 0 pries 5000 mctl[ Sill auga 14. ziedadu Ikcs patcko ir [ Vakarq Mustjiirvcs pelkt';. (Vcski 1998 p. 57) miezi4. (I/ordeum) buvo rasta K6ivasoo pclkcje liiiumaa saloje ir datuojami 5100 BP (Kriiska 2000b p. 73; Kbnigsson el al p. 619). K vieciq (Trilicum tipo) zicdadulki4. datuojamq mazdaug 4700 BP buvo rasta Vakar4. Estijos Mustjiirve pclkcjc (Vcski 1998 p. 119).0 aviz4. (Al'ella) zicdadulki4. aptiktll Hiiul11aa salos K6ivasoo pelkeje amzius 4500 mctl[ (Kbnigsson ct ai p. 619). Laukiniai augalai viso ncolito metu isliko svarbus maisto saltinis. Daznas ir vcrtas dcmesio neolito archcologiniuosc pal11inkluosc Rytq Baltijos regione aptiktas maisto radinys yra riesut4. liekanos lazdyn4. (Coryllls (Il'cl/alla) ir agan.[ (Trapa lialalls). Agarai (Trapa lialalls) buvo ypac paplit~ siltuosc atlancio ir subborcalio pcriodll dcruosc ir j4. isplitimo zona sickc Vidurin~ Svcdiji\. ir PictLl Suomij't siaurcjc (BallKlllla 1970 c. 134; Rimantienc 1979 p. 43). Sarnates vidurinio neolito gyvenvietesc lazdyn4. ir agarq ricsutll kcvalq sluoksniai apic biis!ll zidinius siekia nct iki 40 cm 0 kartu surastos 23 kultuvcs bci netoliesc rasti 6 mediniai kapliai ir 3 akmcnines kapli4. galvutcs rode cgzistavus primityvi<t Kanapcs siais laikais auginalllos dcl keturi4. priez.ascill: I I) pluosiui galllinii (galllinnlllos vif\'cs maisinis audeklas audiniai): 2) maislui (scklos aliejus); 3) kaip psicholomimelinis narkolikas: 4) kaip vaislinc zoic (Merlin 1972 p. 17I 8). Sillolaikincjc Illcdicinoje Call1/(/hi.l' vartojamas auglit[ vystyllluisi nuslopinti npelilui skatinli kaip antidepresanlas kaip bcndras analgelikas. kovoti su sunkiu dusuliu glaukomos ligoni4. akies obllolio spalldimui sumazinli (King. Teale 1976 p Graham 1976 Harris 1976 p I).

9 AKMENS IR BRONZOS AMZIAUS GYVENTOJV POVLlKIS APLI"K!\I IR JV OKI"'!:. VEIKL!\ RYTV BALTIJOS REGIONI: 257 kultivacij'l (BaHKIIHa 1970 c. 134). Latvijoje esanci4.lca Kreici PiestiQa Osa Leimaniski Zvidze Abora I Lagaza gyvenvieci4. kulttiriniuose sluoksniuose buvo surasta agaf4. (J1eBKoBCKa$l 1987 c ; J103e 51Ky60BcKaH 1984 c. 8889). Atlancio laikotarpiu agarai augo Pictl! Estijos ezeruose pavyzdziui Kirikumae ezcre (Poska el ai tyrimams be riesutl! (Cory/us (/I 'el/alla) buvo aptiktas svendras (T\pha sp.) strelialape pupliauska (Sagillaria sagilli(()/ia L.) sketinis bezis (BuIOIIIIIS ulllbel/allls L.) didzioji dilgele (Urlica (lioica L. et var.) baltoji balanda (ChellopodiulIl a/hulil L.) gausiasekle balanda (Chellopodillll1 Po~\ 'sperlllulii L.) darzine zliuge (Slel/aria media L.) p. 307; Saarse Rajall1ae 1997 p. 7592). ESlijos Hiiumaa saloje Kapu VIII veiyvojo mezolito (ankstyvojo neolito pagal Lietuvos periodizacijos schem'l.) stovyklavietejc aptikta 2031 lazdyn4. (COIY/US GI'ellalla) kevalll fragmentas sver«s 646 g kuril! amzius pagal 1 4 C dat'l yra 6172±50 BP (Tln2024)(Kriiska Lougas 1999 p. 163). Lietuvoje ll1inetos riesut4. riisys aptiktos abicjose Sventosios ir Kretuono gyvenvieci4. serijose bei Sarneles gyvcnvieteje ir beveik visose Zemaitijos aukstumos gyvenvietese (Rimantiene ; rhphiihhkac 1990; Butrimas 1996 p ) Lazdynai (Col)llls ave//al1a) yra daznas komponentas Europos vidutinio klimato juostos placialapil! 'lzuolo ir buko medzil! zonoje. Kaip rase]. Lepiksaar (1986 p. 59) lazdynl! pradejusil[ plisti jau prcborealio pabaigojc gausumas turejo biiti labai svarbus daugelio zinduolil[ riisil[ maitinimosi ekologijai nc tik del jll vaisil[ 1. y. riesutq bet ir del dirvozemio susidarymo ]0 manymu lapai padeda susiformuoti giliall1 dirvozemio sluoksniui turinciall1 nemazai kirnlinl[ vabzdzil[ ir moliuskl[ kuric yra svarbus maistas tokicms visaedziams gyviinams kaip semai ir barsukai. Lazdynl! riesutai yra t1l11ingas baltyll1l[ maisto saltinis ypac svarbus rudeni jis gerai tinka riebaliniam sluoksniui susiforll1uoti; tai naudinga ne tik kaip cnergijos rezervas bet ir garantuoja sekmingq ziemojim'l. Sernas yra vicnas ttl gyviinl[ kurio islikimas labai priklauso nuo lazdynl[gausos (Lcpiksaar 1986 p 59). Misk4. deginimas galejo ypac leigiall1ai paveikli lazdynl! produktyvumq (Bogucki 1988 p. 40; Mellars Reinhardl 1978 p. 260; Smilh 1970 p. 8196; Salmi 1963 p. 1 67; Jacobi 1978 p. 7585; Zvelebil 1994 p. 49). Lazdynl! riesutq ir agarl! radin ill gausumas nc lik Rytt[ Baltijos regione bet ir visoje Europoje atlancio ir subborealio periodl! metu kartu su palinologiniais Cory/us ave/al1a ir Trapa lialal1s bci anglingl! dalelil! duomcnimis rodanciais misko deginimo epizodus skat ina kai kuriuos mokslininkus daryti prielaid'l apie sill. augall! ankstyvosios kultivacijos galimybt( (BaIlKI11Ia 1970 c. 134; Clark 1976 p. 476; Bogucki 1988 p. 40; Zvelebil 1994 p. 41; Butrimas 1996 p. 183). Be lazdynl! ir aganl riesutq neolilo epochos archeo 10giniL[ stovyklaviecil! kulturiniuose sluoksniuosc randamos ir kitl[ augall! kuriuos gyventojai galejo vartoti kaip maisto saltini. makro/iekantl Zvidzes ankstyvojo neo/ito s/uoksnyje paemus kelis pavyzdzius paleokarpologiniams paprastoji van dens lelija (N)'lIlphaea alba L.) paprastoji liigne (NlIphar /ulea L.) sliauziancioji gervuoge (Rubus caesious L.) pelkine nolra (Stachys pa/lislris L.) (Loze 1997 p anal izavo T. Jakubovskaja). Svcntosios 4/2 radimvieleje buvo surasta paprasloj i liigne (Nuphar /ulea L.) didzioji dilgeie (Urlica (lioica L.) ir baltoji balanda (Chel1opodium a/hum L.) (Rimanticne: 1996b p. 14 analizavo D. Kisielicnc). Neolito metu pradedant viduriniuoju ncolitu archeologiniuose paminkluose pastebimas nuolatines augalams rinkti ir apdoroti naudojaml[ irankill (kasimo lazdos kapliai kasluveiiai kultuves peiliai pjautuveliai talpos griistuvdiai kirviai) kiekio gausejimas. Tai liudija apie daugiau negu atsitiktini rankiojimq. Archcologiniai radiniai sudaro irankil! komplekt'l. tinkamq primityviai apdirbli zemt( augalams nuimti bei perdirbti miskams kirsti. Daugelio irankil[ funkcijos ndinomos 0 kitl! gali biiti nctiksliai nustatytos. M. Zvclebilas pavyzdziui arraso vien'l ragini iranki kuris tradiciskai vadintas kirviu vedcga ar kirtikliu ir priskirtas pric irankil! mcdziams ardirbti taciau pagal trasologin(( analiz(( tai buvo kaplio ar kaupluko variantas skirtas zemci rurenti (Zvclebil 1994 p. 55; TmlOcpccB 1981 c ). Y. Lang apraso iranki vadinamq Schuh/eislcllkei/s kuril! Estijoje rasta kaip alsitiklinil[ radinil[: Estijoje sie irankiai priskirti kirvio katcgorijai taciau Centrinejc Europoje jie susijt( su Bandkeramik kulliira ir vadinami akmeniniais arklo antgaliais (Lang 1999a p. 328; Glob 1939 p ). Sill irankil[ chronologija ESlijojc neaiski laciaujie gali biili susij(( su Estijos viduriniojo neolito pabaiga (Lang 1999a p b p ). Apibcndrinant galima tcigti jog turint akivaizdzil[ augalll naudojimo desninguml[ kartu galima manyti ir aric laukinil! augall[ kultivacijos galimybt( (Zvelcbil 1994 r. 5556). Velyvojo neolito mctu pries metl[ susiklosciusil! nuosedl[ zicdadulkil[ analize leidzia teigti jog to meta gamtines aplinkos pokyciai buvo gana intensyviis ir ncmaza dalimi nulemti zmogaus veiklos. Velyvojo ncolilo mctu didcjant naminil[ gyvulill skaiciui ir pleciantis ganykll[ plotams gyvcnlojai buvo rriversti deginti ir kirsti miskus. Daznai ankstyvojo subborealio antrosios puses vclyvojo subborcalio pradzios ziedadulkil[ spektruose pastebimai isauga zolinil[ augall! ziedadulkil.j. kiekis 0 medzil.j. ypac placia/apil.j. sumazeja. Tiesa loks kreivil! suolis gali biiti trumpalaikis taciau jis

10 258 I'<DRt A>:TANAITIS JACOBS. MIGLI STA"l('IKAITE pastebimas atlikus daugelio pjuvil{ tyrimus kuril{ nuosedos formavosi tuo metu kai apylinkcse egzistavo vclyvojo neolito gyventojl{ stovyklavictcs. Jl{ egzistavimq patviltina ir gausybc nuoscdose surasll! ruderalinil{ augall{ kiecil{ dilgelil{ balandl{ rugstynil{ zicdadulkil{. Bcveik visada tuo pat mctu nuosedose padidcja ir mikroskopinil{ angliukl{ kiekis. Velyvojo neolito meiu kite ir vyraujantis picv4 bei ganykl4 tipas: tm'kim ankstyvojo ir viduriniojo ncolito laikotarpiu didziqjq ganykll[ dali sudan! sausos mish[ ganyklos ir degimai kuriuosc klcstcjo sakiai virziai ir kadagiai. 0 velyvojo ncolito laikotarpiu plito dregnos pievos ir ganyklos kuriosc augo ivairil{ rusil{ rugstynes (RulJlex acelosa/acetosela) varpiniai (Poaccae) augalai siauralapiai gyslociai (Plal/tago!tll/ceolata). Siauralapis gyslotis J. Iverseno buvo pripazintas pagrindiniu primityvil{ ganyklq indikatoriumi dcl didelio sviesos poreikio ncbudingu miskl[ ganykloms (Iversen 1973 p. 1126). Sis greitai pudymuosc paplintantis augalas neticsiogiai patvirtina ir zcmdirbystcs plctrq ncs butent uzzeliantys pudymai ankstyvaisiais zcmdirbystcs ctapais pamazu tapdavo ganyklomis (Bchre 1981 p ). lvairiuosc Lietuvos regionuosc istirtuosc pjuviuosc vclyvojo neolito nuoscdose aptikta ncmazai grudinil[ augall[ zicdadulkiq. Ankstyvojo ncolito Il1ctu i scdimcntacinius bascinus pateko tik pavienes javq zicdadulkes 0 jau viduriniojo neolito pabaigojc jq kick is daugclyjc pjuviq isaugo. ncrctai kartu su joll1is ranelama ir piktzoli4. VClyvojo ncolito pradziojc prics 4300 mclq javl[ zicdadulkiq kreive Birzulio clcro nuosedosc pasickc 14% ir toks elidclis jq kickis grciciausiai susij~s su intcnsyviai apylinkcsc pletojama zcmdirbystc (Guobyte Stancikaite 1996 p ). Tuo mctu clcro apylinkcsc buvo gausu Virvclines kcramikos kultiiros gyvcntojl{ stovyklaviccil[ (Butrimas 1997 p ) ir sis zemdirbystcs ctapas (Svcntojoje Nidojc. Saillclejc) buvo aptikta suanglejusiq obuoliuh[ (Malus vaisiai Nidoje) 0 zieelaelulkil[ tyrimai bci sckll{ analizc parode kad buvo kultivuoti dviciliai kvicciai (TriticuIJI dicoccol/). micziai (liordeulji) soros (Pal/icuIJI) Scrytcs (Setaria italica) ir kanapes (Cannabis) (Rill1antienc 1996a p. 276). Kai kuric Lietuvos archcologai patcikia piliarozil[ (Malvaceac) kultivavimo galimyb~ (pavyzdziui Saillcles gyvcnvictejc ir Sventosios 9ojojc radil1lvictejc) vclyvojo ncolito laikotarpiu (Butrimas 1996 p. 183; Rimantienc 1999 p. 277). Ziceladulkiq tyriml[ duomenimis Siaures rytl[ Lictuvoje Kretuono clcro apylinkcsc zl1logaus ukine veikla isryskejo slibborcalio laikotarpiu kai isryskeja miskq naikinimo cpi7odai plcciasi ganyklq plotai gausll dcgimq zcmdirbystcs indikatori4. Zemaitiskes 3 ir Zemaitiskes 2 subborcalio sluoksnio pjuviuosc kartu su piktzoli4 ir rudcralini4 augall{ zicdadulkemis rasta jav4 (Cerealia) (Kabailiene Grigicne 1997 p. 48). Dcja tiksliau nustatyti javq rusiq ncpavyko. ZemaitiskCs 2 kulturiniame sluoksnyjc rasta pavicni4 Canl/ahi.I / IlulJlulus zicdadulki4 (Antanaitis et al. 2002)~. Daugclyjc atskinlose regionuose istirtl[ pjuvi4 javl[ zicdadulkiq krcivcs vclyvojo ncolito mctu ncistisines: po staigios kulminacijos ncretai cina visiskas jq isnykimas ar labai staigus sul1lazejimas. Tai Icidzia tcigti jog zcmdirbyste vclyvojo ncolito Illetu dar buvo tik pamazu plintanti 0 nc nuolatine ukio saka. Atskirosc Lietuvos teritorijos dalysc gyventojai j'l. plerojo gana intcnsyviai taciau buvo ir tokiq victq kuriose zcll1dirbystes pcdsakai ir sillo laikotarpiu labai nczymus. VClyvojo neolito metu gyventojai pamazu isisavino nauj'l. ukio sakq nors gyvulininkystc jau buvo placiai paplitusi ir pakankaillai svarbi. Zemcs dirbimq primityviq kultivacij'l. vclyvojo neolito mctu I iudija ir to laikotarpio archeologiniuose pamink Cia gali buti susij~s butcnt su sios kulturos zmoncmis. luose pavyzdziui Salllelcs ir idos gyvcnvietcje surasti v Zcmelirbystcs inelikatoriq velyvojo ncolito mctu gausll ir Pietryciq Lictuvoje tik cia jos pcdsakai atsiranda truputi vcliau Dubos clcro pjuvyjc javq zicdadulkil[ krcivc isauga pries metq sllsikloscillsiose nuosedosc (3 pav.). Baltijos pajurio rcgione ypac Sventosios apylinkcsc istirtuosc pjuviuosc taip pat buvo rasta javl[ zicdadulkiq taciau jq kickis nuosedose net ir velyvojo ncolito metu yra labai nedielelis 0 datavus sluoksni kuriamc jos buvo rastos isaiskejojogj is susi follnavo pries 4500 mct4 (Stancikaite 2000 p. 33). VClyvojo neolito Vakarq Lietuvos Narvos ir Pal1laril{ kulturl{ gyvcnvictesc gyvatgalviai kapliai (Butrimas 1996 p. 183; Rimanticne 1989 p. 74)1. Nidojc rasti nct 75 kapliai bei jl[ nuolauzl! 41 trintuvas kclctas trinamqjq girncliq fragmcnt4 bei gyvcnamuosiuose bustuose victos atsargoms kaupti. Kclctas rankini4 arklq (Svcntoji 3B Svcl1toji 6) jaucio jungo modclis (Sventoji 412) bei zymi kapliq trinamt.uq girnl{ trintuvcliq girnelil[ bei pjautuvl[ asmcneli4 gausa taip pat rode zcmdirbystes plctrq. llgicji pastatai Rytl[ Lictuvos ankstyvojo bronzos amziaus Krctuono Ie gyvcl1victcjc bei Zemaitiskes 2 vclyvojo neolito/ ankstyvojo bronzos amziaus gyvcnvictcje intcrprctuoti Jll tiksills datavil1las ncaisklls; pagal archcologin~ mcdziagq tllrctll blili vclyvojo neolito. taciall palinologijos intcrpretacija rodo bronzos ar gal net ir ankstyv~i gclezics al1lzill (Antanaitis 1'1. al.. :!OO:!). J Lictllvoje 2inoma bent 50 gyvatgalvill kaplill. Jic paplit~ visojc Pamari4. kllituros srityjc ir jos itakos zonojc (Ril1lanticnc R. 19R9 p. 74).

11 AKMENS IR BRONZOS AMLIAUS GYVENTOJV POVllKIS APLI'\K\I IR JV OKIN~' VLlKLA RYTV IlALTIJOS REGIO"!.:. 259 ne tiktai kaip zmonil[ gyvenamiej i namai bet ir kaip tvartai naminiams gyvuliams bei vieta maisto atsargoms laikyti taip pat liudija sustiprejusi<\. gamybinio ukio veikl<\. (Daugnora Girininkas 1996 p. 46; Girininkas A. ::odine injormacija ). Lubanos zemumos gyventojai neolito pabaigoje ankstyvojo bronzos amziaus pradzioje BP pradejo pletoti zemdirbyst(( (JleBKoBcKaH 1987 c. 79). Zvidzes (turbut) velyvojo neolito palinologijos pavyzdziuose rasti kvieciai (TriticulII) (Jakubovskaja 1997 p. 157). Velyvojo neolito RytL[ Latvijos Abuoros I gyvenvieteje salia kaplio ir kauptuko pavidalo [rankil[ bci akmeninio gtiistuvo aptikta netgi apie simtq trintllvl! (Jl03c 1979 c. 14). IS Abuoros I gyvenvietes idcnti fikuotos 166 augall[ makroliekanos tarp kuril[ gausu [vairiq antropochorq dilgeliq rugstynil! rugtinil[ baltlljq balandq balandiniqliekanl[ (JleBKoBcKaH 1987 p. 60). Nors cia identifikuotos totorisko grikio (Fagopyrulll tatariel/lil) ir linl[ (LillI/III sp.) ziedadulkes kazin ar jos priklauso velyvojo neolito sluoksniui. JavL[ (Cerealia) ziedadulkiq rasta Abuoros I velyvojo neolito (subborealio antrosios puses) ir Lagazos velyvojo ncolito/ ankstyvojo bronzos amziaus gyvenvictese. EiQi ir Lagazos gyvenviecil! pjuviuose rasta daug trintuv4 (Vasks et al p. 27) EiQi rastas medinis kaplys/kauptukas. Nors EiQi irgi identifikuotos linl[ ziedadulkes taciau tai kclia daug abejonil[. Estijos archeologo A. Kriiskos nuomone gamybinis ukis Estijoje yra stipriai susij((s su velyvojo ncolito Virvelines keramikos kultura (Kriiska 2000b p. 72). Anot A. Kriiskos (2000a p 14) virvelininkl[ gyvenamosios vietos skyresi nuo kiill akmens amziaus mcdziotojl[ rankiotojl[ gyvenamlul[ vietl[. Sis fenomcnas ypac pastebimas Estijos pajuryje kuriame to meta gyvenvietes yra toliau nuo juros kranto. Siaures Estijoje gyvcnvieciq randama Glint ruoze (Lang 1996 Fig. 10 I 120; Lang Konsa 1998 p. 6777). Suanglej~s miezio gtiidas buvo rastas Virvelines keramikos kulturos 5ukcje (Kriiska 2000b p. 14; Jaanits 1992 p. 49). Visos Estijos teritorijos pelkil[ ir ezerq sluoksniuose susiklosciusiuose velyvojo neolito ir ankstyvojo bronzos amziaus laikotarpyje daznai aptinkama Cerealia Hordeum ir TriticulII ziedadulkil[ (Kriiska 2000b p. 73; Veski 1998 p. 119; 1996 p ; Kihno 1996 p ; Poska Saarse 2002 p ; Laul Kihno 1999 p. 318; Saarsc el al p ; Saarse et ai p. 3144). Seniausios kviecil[ (Triticum) ziedadulkes Siaures Estijoje (Maardu ezere) datuojamos 3800 BP (Veski 1998 p. I 19). Antroji velyvojo subborealio puse sutampa su bronzos amziumi kuris prasidejo pries 3500 metl[ ir truko iki 2500 met4. pries dabart[. Siuo laikotarpiu laukiniai augalai tikriausiai liko svarbus maisto saltinis ncs archcologinesc bronzos amziaus stovyklavietcse pavyzdziui Turlojiskcsc aptikta ncmazai augall[ vaisill ir sekll[ kurie matyt buvo valgomi. Taciau siuo metu isigalejo ir paplito naujos ukio sakos kurios pamazu keitc mitybos pobudi. Atlikus ziedadulkil[ tyrimus [vairiose Lietuvos teritorijos vietose isaiskejojog bronzos amziaus pradziojc diagramose padidcja zolil[ kiekis. Toks poky tis yra ticsiogiai susij((s su bcmiskil[ plotl[ plctra ir ypac isryskeja teritorijose kuriosc gausu to laikotarpio gyventojq stovyklavieciq. Antroje bronzos amziaus puseje zolinil[ augall[ zicdadulkes sudaro iki 10%. Naturali gamtines aplinkos raida antrojc subborealio puscje ncgalcjo nulcmti tokio zymaus miskl[ plotl[ sumazcjimo ir tai sietina su intcnsyvia gyventojq ukine veikla. To meta l1uoscdosc gausu karkll[ berzl[ neretai kadagil[ ziedadulkil[. Placialapil[ mcdzil[ ziedadulkil[ kiekis tuo metu sumazeja jas ncretai pakeicia cgle ar pusis. Tokie zicdadu IkiL[ spektro pokyciai patvirtina ne tik ll1iskq plotq mazcjill1<\.. bet ir jq sudcties kait<\.: uksll1ingus ir tankius placialapill ll1iskus keite rctcsni misrieji miskai ir krumynai. Zmogaus veikla sukelc ir atskirq zoliniq augalll rlisil[ plitim<\. nuoscdose gausu ruderaliniq augalll kurie plito jau ne tik stovyklavictcsc ar salia takq bet ir dirbaml[ laukq bei ganyklll pakrasciuose zicdadulkiq. M iskl[ deginimas ir kirtimas ncretai sukeldavo dirvozcmio ero7ij<\. ir ll1ineralinil[ dalclil[ kiekis nuoscdosc padidedavo. Mikroskopinill angliukll kick is ypac antroje laikotarpio puscje staigiai isauga ir dazniausiai sis kreivcs suol is sutampa su zmogaus vcikl'l. liudijanciq indikatoriq krcives augimu. Bc mikroskopinil[ angliukl[ bronzos amziujc susiklosciusiose l1uoscdose daugiau ir plika akimi [ziuriml[ anglingq dalcliq. Tai ypac budinga nuoscdoll1s susiklosciusioms bronzos amziaus archeologinil[ stovyklaviccil[ kaimynystcjc. Augalijos sudeties kaita bronzos amziaus nuoscdosc yra susijusi su nuolatiniu picvll ir ganyklq plotll didcjimu. ZiedadulkiL[ tyrimo rezultatai leidzia daryti isvadc\. jog bronzos amziuje toliau pletesi dregnl[ pievll ir ganyklq plotai. Nct PietryciL[ Lietuvojc kurioje vyrauja sausi smelingi dirvozemiai padidejo dregnl[ ganiavl! plotai nors cia neabejotinai vyravo sausos ganyklos. lsaug~ ganiavl[ plotai nuolatinis su gyvulininkyste susijusil[ augall[ indikatoril[ zicdadulkil[ kiekio augimas nuoscdose ir osteologincs mcdziagos gausa istirtose bronzos all1ziaus stovyklavictese (Grigalavicicl1c p. 280) Icidzia tcigti jog gyvulininkystc sios cpochos gyventojall1s dabartincs Lictuvos tcritorijojc jau buvo labai svarbi galbut net vyraujanti jl[ ukio saka. Bronzos all1ziaus nuoscdose ypac antroje laikotarpio pusejc gausu ir zemdirbysres plitim<\. liudijancil[ augal1l.

12 260 II\I)IU ANTJ\:\AITlSJACOUS. \11(Lf STA('IKAlH Estijojc (Lang 1999a p ). A. Vasks ir kt. raso: "Galimas dalykas kad naujose geografiskai ir ckologiskai apgyvcntosc victose siuo laikotarpiu tuo paciu Illetu cgzistavo elu ekonoll1ikos modcliai taciau apic iii pcrejilllo i gamybini uki laikotarpi kol kas yra labai mazai eluoillci1l( (Vasks el al p. 302). Mcs zinollle kad bronzos amziaus Latvijos Kivutkalns piliakalnyje aptikta Illicziq kviccil[ sorq (Grigalavicicnc 1995 p. 100). Latvijos vclyvojo bronzos alllziaus archcologiniai duoll1cnys rodo ncabejotinai suintcnsyvcjusi'l zcllldirbyst~: arimo vagos aptiktos po sutvirtintoll1is Liclvarde ir Dicvukalns gyvcnvietcmis. Laukuosc rasta sillltai akl1lcninil[ itvcriaml[jl[ kirvil[ 0 losc gyvcnviclesc aptikti javq grftdai (rusys nczinol11os) daugial11ccil[ piktzolilj. scklos (Slel/aria RUlllex acelosel/a ir I. 1.) arklo vaglj. ZYIllCS arklai ivairus irankiai skirti zcl11ci dirbti liudija lydill1incs zclllelirbystes vyravilll'l. Iajame tlikstant I11ctyjc pi'. Kr. (Vasks el al p I Graudonis 1989 p. 73). Latvijos Vinakalnio itvil1intoje gyvenvieteje buvo rasta micziq kviccil[ sorq zirnil[ pupl[. Pagrindine kultftra bllvo micziai ir kvieciai (Graudonis p. 100). Bronzos al1lziujc Estijojc suintcnsyvcjus gal11ybinial1l ftkiui. bc l11iczil[ (flore/clim) ir kvicciq (TriticuIII) atsiranda pirlllos rllgill (Sccale) zicdadulkcs (Tondi paminkle ll1azdaug 2700 BP; Poska ('I al p. 311). Y. Lang apraso daugcli vclyvojo bronzos all1ziaus vadinal1llj. kcltiskll ir baltiskl[ dirbal11lllaukl[ (fossiljiclds) atradil1lq Estijojc (Lang 1995 p. 176 Lang 1992 p. 832; I 994a Archcologinil[ stovyklaviccil[ kaimynystcjc istirtuose pjuviuosc paprastai aptinkama ncmazai javl[ (Cerealia) zicdadulkil[. Daugiausia tai kvicciai (Trilicum) ir ll1icziai (flordcum) kartais avizos (AI'cl/a). Jau pries 3300 mctl[ istisincs janl zicdadulkiq krcivcs susiformavo Pietrycil[ Lietuvos Dubos CLCro nuoscdll pjuvyje (3 pay.). Tai Icidzia tcigti jog nuo bronzos all1ziaus vidurio siall1c rcgionc zell1dirbyste tapo nuolatiniu gyventojq verslu (Stancikaite ::WOO p. 33). Ankstyvesni LCll1dirbystcs kaip vicnos gyvcntojl[ ukio sakll plitimq regionuosc kuriuose vyrauja Icng\i smclingi dirvozemiai savo darbuosc akccntavo ir ankstcsni tyrinctojai (CaBYKJIIICIIC Ccii6YTIIC c. ~47~51; 1976 c ). Smclingas dirvas bu\o Icngviau idirbti prill1ityviais irankiais kuriuos tuo Il1ctu turcjo gyvcntojai nors dcrlius tokiuose plotuose buvo neabcjotinai mazesnis nci dcriingcsniuosc priemolio ar pricsll1c1io plotuose. Su zell1dirbystcs plctra sictinas ir puelymams budingl[ augalq plitill1as. Rugstynill gyslociq ivairil[ graizazicdziq rugtiniq gvazdikinil[ seimll atstovll zieeladulkil[ gausa nuosedose susijusi su elirball1l1 Iaukl[ o \Cliau su pudymq plitimu. Bronzos all1liujc panasiai kaip ir yclyvojo neolito laikotarpiu salia stovyklavictcs budavo isdcginall1as ir iskertall1as misko plotas kuriame praelziojc seelavo javus 0 veliau ganc gyvulius. Bc abcjo bronzos amziujc gyvcntojtli idirbelavo daug dielcsnius zemcs plotus nci vclyvojo neolito. Bronzos amziuje atskirose tcritorijose zcll1dirbyste tapo nuolatiniu nors galbut elar ir nc pagrindiniu gyventoju vcrslu. Rasti irankiai trinall1osios girnos. trintuvai ir nctgi zalvariniai pjautuvcliai (Svcntojoje Gembuteje) leidzia manyti kad p. ~~26; 1994b 1994c p. 112); sie laukai tcigia zcll1dirbystc SIUO laikotarpiu buvo suintcnsyvcjusi (Grigalavicicnc 1995 p. 101). Gyvulininkystc tuo metu buvo elaug svarbesnc ukio saka. Skirtingas gcologines ir gcomorfologincs sqlygas turinciq tcritorijl[ tyrimai Icidzia tcigti.jog gyvcntojl[ poveikis aplinkai labiau isryskcjo tcn kur vyrauja sll1clingi dirvozemiai. Bcndras gyvcntojl[ povcikis aplinkai bronzos all1ziujc toliau stiprcjo ir to meta gyvcntojai jau sugcbcjo sunaikinti ncmazus miskll plotus. plcsti ganyklas kultivuoti augalus ncbudingus natliraliai tcritorijojc klcstcjusiol1ls augall[ bendrijoms. Laikotarpis tarp 3500 ir 3000 BP Latvijos tcritorijojc archcologll vaelinamas tal1lsiuoju periodu ncs apic uki siuo laikotarpiu yra mazai informacijos (Vasks el al p. ~99300). IS sio anksty\'ojo bronzos amziaus laikotarpio archcologinil[ paminkll[ turima ypac mazai palcobotaninil[ duomenl[. Latvijos mokslininkai senl[ (ncolito) gyvenviccill zcll1dirbystes ir gyvulininkystcs sull1azcjill1'l intcrprctuoja kaip pcrsikraustymq i naujas gyvenall1'lsias victovcs kurios tiko gamybiniall1 ukiui plctoti (ll1orcninio kalvoto rcljcfo plotuosc) (Vasks el al p. 30~). Estijos archcologai panasiai intcrprctuoja bronzos al1lzill Y. Lang rodo palyginti aukslq gamybinio ukio issivystyl1lq \Clyvajal11c bronzos al11ziuje Estijojc. Tokic keltiski arba baltiski lallkai yra uzfiksuoti daugclyje ivainl[ Siaures ir Rytl[ Estijos victl[. Ankstyviausi laukai datllojami dazniausiai senojo gcldies amziaus pinmtia pusc (Lang 1995 p. 178; Lang 1992 p. 69)0 pirillicji kcltiski laukai Kristaus gil11il11o laikotarpill. Taciau atlikus SahaLoo pall1inklo laukl[ sistemll kasincjimus gautos radioanglies elatos rodo kad sis laukas jau buvo naudojamas XIX al11ziujc pi'. Kr. (Lang 1995 p. 179). Palcobotaniniai duomcnys leidzia tcigti jog gyvulininkystc Rytl[ Baltijos rcgione atsiranda ir pradeda plisti IlUO vclyvojo atlancio 1. y. jau nuo ankstyvojo arba nuo viduriniojo ncolito pradzios. VClyvojo atlancio viduriniojo ncolito mctu palinologl[ duomenimis atsiranda pirmicji zcmdirbystcs pozymiai. I. Loze pradini zel1lelirbystcs ctan Lubanos zemul110s teritorijoje sicja su piltuvclincs kcralllikos (TRB) kultura ir vieluriniuoju ncolitu (Loze 1997 p. 40; Jl03c 1988 c. 67). Lictuvos tcritorijojc (pavyzdziui Kretuono czero mikrorcgione) (Girininkas 1994 p. 242; Antanaitis Girininkas 2000)

13 I Mezolitas Ankstyvasisvidurinysis neolitas... '. ' A Velyvasis neolitas Bronzos amzius I Gelezies amzius Istorini4 laik4 pradzla Pusynai Eglynai ~:::t. :r Degimal Placlalapi4 miskal Pievos A.../".. I! Berzynai Krumynal Dirbami laukai I\zuolynai Ezerai Stovyklavletes ir gyvenvietes 4pav. zmogaus povell<lo ap\inl<al kalta.

14 262 I'DRE ANTANAITISJACOUS. MIGLE STA:CIK.\ITE ir Kaliningrado srityje (Cedmaro gyvenvietesc) (Tmto <peeb 1998 c. 275; 1996 c. 165) taip pat matomi Piltuvclincs keramikos kultciros pedsakai. Anglingq dalelil/. kiekis antropogeninil/. indikatoril/. susijusil/. su zemdirbyste bei pavienil/. javl[ (Cerealia) ziedadulkil/. pagauscjimas pastebimas tiktai subborealio velyvojo neolito laikotarpiu Lietuvos ir Latvijos teritorijose (Stancikaite 2000 p. 33 Vasks el al p. 297) 0 Estijoje bronzos amziuje (Poska el al p. 313) nors kai kurie archeologiniai duomenys taip pat rodo velyvojo neolito laikotarpi (Lang 1999a p ; Kriiska 2000b p. 72). Nors gyvulininkystc atrodo vis dar vyrauja nuo to laiko zemdirbystc ir gyvulininkyste plctojasi tolygiai. Paleobotaniniai duomenys rodo kad visosc salyse gamybinis ukis illla tikrai intensyveti jau bronzos amziuje. Lietuvoje gyvulininkyste pradeda intcnsyveti nuo vclyvojo ncolito zemdirbystc kai kur nuo ankstyvojo bronzos amziaus ypac pastcbimai nuo bronzos amziaus pabaigos (Stancikaite 2000 p. 33). Latvijoje visi radiniai rodo kad gamybinis uk is pasidare pagrindine ckonomikos saka jau nuo bronzos amziaus vidurio mazdaug 3000 BP (Vasks el al p. 291). Estijoje. palinologijos duomenimis gamybinis ukis. atrodo taip pat intensyvejo tiktai velyvajame bronzos amziuje (Poska el al p. 313). Apibcndrinant reikia pabrezti kad duomenl/. bazese yra teritorinil/. ir laikotarpio spragl[; be to turimi duomenys rode buvus zemdirbystes intensyvumo svyravimus'. Gausi paleobotaninil/. tyriml/. medziaga Icido aptikti nc tik ankstyviausius zmogaus veiklos sukeltus gamtincs aplinkos pokycius isryskcjusius mezolito gyventojams isikurus tirtose teritorijose taciau ir nustatyti zmonil/. poveikio aplinkai raid<\. bei jl/. ukines vciklos pobudi atskirais akmens ir bronzos amziaus etapais baltl/. zemcsc (4pav.) Macrobotanical and palynological research of two archaeological sites in Lithuania II Archaeobotany in the Nordic countries NAG Archaeology and environment p. 5 2 J. Bchrc K.E The role of man in European vegetation history II Vegetation History p Bcluc K.E. (ed.) 1986 Anthropogenic indicators in pollen diagrams. RotterdamBoston Behrc K.E. 198 I. The interpretation of anthropogenic indicators in pollen diagrams II Pol/en und Spores 198 I T.23(2)p Belue K.E The role of man in European vegetation history II Vegetation History p Bogucki P Forest Farmers and Stockherdcrs. Cambridge Butrimas A Birzulio baseino ir Zemaici4. aukstumos akmens amziaus tyrincjimll apzvalga II LA. Vilnius T. 15 p. 107I 3 J. Butrimas A Samelcs neolito gyvenviete II LA. Vakanl Lietuvos akmens amziaus paminklai. Vilnius T. 14 p J. Clark D. L Mesolithic Europe: The economic basis II Problems in Economic and Social Archaeology. London.1976p.44948J. Daugnora L. Cirininkas A Osteoarchcologija Lietuvoje: Vidurinysis ir velyvasis holocenas. Vilnius Edwards K Man space and the woodland edge speculation on the detection and interpretation of human impact in pollcn profiles II Archaeological Aspects of Woodland Ecology. Oxford: British Archaeological Report S p Cirininkas A Ryt4. Pabaltijo neolito zalvario amziaus Cikinio ir visuomeninio gyvenimo modclis II Lietuvos istorijos mctrastis metai. Vilnius 2000 p Cirininkas A Baltll kultciros istakos. Savastis. Vilnius Clob P. V Ard og plov I Nordens Oldtid. Aarhus. 195 J. Clob P. V Der Einfluss der bandker3mischen Kultur in Danemark II Acta Archaeologica. Copenhagen. L1TERATOROS SARASAS Vol. X p Craham J. D. P Cannabis and Health. Welsh Antanaitis I. Cirininkas A Neolithic Chronology and Periodization in Lithuania II Pranesimas konferencijoje "Chronology of the Neolithic Period in Eastem Europe" Sankt Pctcrburgas lapkricio 27gruodzio 3 d. AntanaitisJacobs I. Stancikaite M. Kisiclicnc D. National School of Mcdicine Craudonis J Nocietinatas apmctnes Daugavas Icjtcce. Riga Crigalavicicnc E Zalvario ir ankstyvasis gelczies amzius Lietuvoje. Vilnius Pavyzdziui. Vakarl[ LictllvOjC zcllldirbystc isplinta anksciall ncgu RytL[ LiclUvojc (Girininkas :2000. p. 525): RylL[ Lictuvos ir Rytl[ Latvijos archcologiskai istinosc gyvcnvictcsc zcllldirbystc. atrodo. net slllllazcja vclyvojo neolito iaikotajl1iu. Estijos duolllcnys rode didelius intcnsyvllmo svyravillllls. Trys gcografiskai ir ckologiskai skiningos zonos buvo Estijojc kur ploni 100 dirvozcmi4 silloksniai sudarc tinkallliausias s~lygas gamybinialll Llkiui pli:totis: kai kuriosc vietosc tai prasidi:jo jau viduriniojo ncolito laikotaroiu o kituosc Estijos rcgionllosc kllr kas vcliau (Lang 1999a p ).

15 AKMENS IR [JRONZOS AMZIAUS GYVENTOJV POVEIKIS APLINKAlIR JV UKINE VElKLA RYTV [JALTIJOS RLGIONE Guobyte R. Stancikaite M Zmogaus veiklos pedsakai Birzulio ezerc ziedadulkitt diagramose. Geomorfologine ezerc apylinkil[ sandara II LA. Vilnius T. 14 p Hallman S Fire and Hearth: a Study of Aboriginal Usage and European Usurpation in Southwestern Australia. Australian Aboriginal Studies 58. Canberra Harris L. S Antitumor Properties of Cannabanoids II Pharmocology of Marihuana p Iversen J The development of Denmark's nature since the last glacial II Danm Vol. 7C p Iversen J Land occupation in Denmark's Stone age II Damn T. II 66 p Jaanits L P611umajanduse eeldustc kujunemine II Eesti talurahva ajalugu. Tallinn 1992 p Jacobi R. M Population and landscape in Mesolithic lowland Britain II The Effect of Man on the Landscape: the lowland Zone. London p Jakubovskaja I Early Anthropogcnic Activties in Eastern Latvian Lowlands Ncw Pollen Analyses from Zvidze Lake lubana Region II ISKOS II 1997 p Jones R The Neolithic Palacolithic and the hunting gardeners: man and land in thc Antipodes II Ouaternary Studies. Selected Papers from the IX INQUA Congress ed. by Suggate. Wellington 1973 Bulletin 13 p Kabailiene M. Grigienc A Vegetation and signs of human cconomic activities in the environs of Lake Kretuonas during the middle and late Holocene II Geologija Vol. 21. p Kabailiene M. StanCikaitc 1\1. Ostrauskas T Living conditions and activity of man in the environs of Lake Griida in the end of late Glacial and Holocene II Geologija Vol. 21 p Kihno K The Holocene pollen record from Saha M ire and its correlation with the vegetational history as recorded at Lake Maardu II PACT 51. Rixcnsart 1996 p King L. J. Teale J. D Biochemical Aspccts of Cannabis II Phannacology of Marihuana. New York Vol. I. p Konigsson L.K. Saarse L. Veski S Holocene history of vegetation and landcape on the K6pu Peninsula Hiiumaa Island Estonia II Geology ( I) p Kriiska A. 2000a Stone Age settlement and economic processes in Estonian coastal area and Islands. I Kriiska A. 2000b Corded Ware culture sites in NOI1h Eastern Estonia II De Tcmporibus Antiquissimis ad Honorem lembit Jaanits. Muinasaja Teadus. Tallinn Vol. 8. p Kriiska A. Lougas L Late Mesolithic and Early Neolithic Settlement at Kopu Hiiumaa Island Estonia II PACT 57. Rixensart 1999 p Lang Y. 1999a The Introduction and Early Histo Fanning in Estonia as Revealed by Archacological J\ rial II PACT 57. Rixensart 1999 p Lang Y. 1999b PreChristian History of Farn1iJ the Eastern Baltic Region and Finland: A Synthesis li P 57. Rixcnsart 1999 p Lang Y Muistne Riivala. Muistised kronole ja maaviljelusliku asustuse kujuncmine loodeeestis Pirita joe alamjooksu piirkonnas 12. Muinasaja teadl Tallinn Lang Y Early Farming and Fanning Socie Estonia: marginal notes to some tcndencies of deveiopi (English summary) II Eesti Arhcologia Historiograaf Teoreetilisija Kultuuriajaloolisi Aspekte. Muinaasaja Te; Tallinn Vol. 3 p Lang Y. 1994a Fossil Fields at SahaLoo II T} Vol. I p Lang Y. 1994b Celtic and Baltic Fields in Nortl tonia. Fossil field systems of the Latc Bronze Age and Pre man Iron Age at SahaLoo and Proosa II Acta Archaeolo (llmumiscl) Lang Y. 1994c Arhcoloogilise materjali kg tusvoi l1lalustest oietolmud iagramm iga (Maardu jiirve ja lil1lbruse p6hjal) II TATO Vol. I p Lang Y Eesti labidaspeaga luun6elte dat misest II Stilus Vol. I p Lang Y. Konsa M Two Latc Neolithic to E Iron Age settlement sites at liul1lae North Estor Arheoloogilised viilitiiiid Eestis. Tallinn p. 77. Laul S. Kihno K Viljelusmajandusliku asu kujunemisjooni Haanja k6rgustiku kaguveerul II I Arhcoloogia Ajakiri 3: I p Lepiksaar J Thc Holocene Histor Theriofauna in Fennoscandia and Baltic Countries II NI Late Quaternary Biology and Ecology. Uppsala p Lewis H. T Patterns of Indian Burning in I fornia: Ecology and Ethnohistory II Anthropological Pa Ramona 1973 I. Loze I ZcmkopTbas icviesana Latvijas teril (Lubana ezera baseins) II Archeologija un etnografija. I 1997.T. XIXp Mellars P. A Fire ecology animal populat and man: a study of some ecological relationships II Pro( ings of thc Prchistoric Socicty p Mellars P. A Ungulate populations econ patterns and the Mesolithic landscape II The Effect of on the Landscapc: the Highland Zone. London 1975 p Mellars P. A. Reinhardt S. C 1978 Patten Mesol ithic landuse in southern England: a geological spective II The Early Postglacial Settlement of North err rope. London 1978 p

16 264 INDRE ANTANAITISJACOllS. MIGLE STANCIKAITE Merlin M. D Man and Marihuana II Teaneck 1972 p Ostrauskas T Kabelil[ 2oji akmens amziaus gyvenviete II LA T. 16 p Peglar S. M. Birks H. J. B The mid 110 locene Ulmus fall at Diss Mere South East England disease and human impact? II Vegetation HistOlY and Archacobotany Vol. 2 p Poska A. Saarse L Vegetation development and introduction of agriculture to Saaremaa Island Estonia: the human response to shore displacement II The Holocene p Poska A. Saarse L. Veski S. Kihno K Farming from the Neolithic to the PreRoman Iron Age in Estonia. as Refleted in Pollen Diagrams II PACT 57. RixensaI p RalskaJasiewiezowa M. Latalowa M Poland II Palaeoecological events during the last years: regional syntheses of palaeoecological studies of lakes and mires in Europe p Regnell J Vegetation and land use during 6000 years. Palaeoecology of the cultural landscape at two sites in southem Skane Sweden II Lundqua Thesis Vol. 27 p Rimantienc R Traces of Agricultural Activity in the Stone Age Settlements of Lithuania II PACT 57. RixensaI p Rimantienc R. 1996a Akmens amzius Lietuvoje. Vilnius p. Rimantienc R. 1996b Sventosios 4oji radimviete. Sventosios 6oj i radimviete II Vii nius T. 14 p Rimantienc R Nida: semul! baltl! gyvenviete. Vilnius Rimantienc R Sventoji [I: Pamaril[ kultliros gyvenvietes. Vilnius Rimantiene R Sventoji I: Narvos kulturos gyvenvietes. Vilnius RowleyConw)' P Forest grazing and clearance in temperate Europe with special reference to Denmark: an archaeological view II Archaeological Aspects of Woodland Ecology. Oxford 1982 Series 146 p Saarse L. Kaup Eo Heinsalu A Holocene environmental events in the Viitna area North Estonia II Geology. 47: I. p Saarse L. Rajamlie R Holocene vegetation and climate change on the Haanja Heights SE Estonia II Geology p Saarse L. l\lliemets H. Pin'us R Rouk A.l\l. Sarv A. lives Eo 1996 Estonia. Paleoecological Events dllring the Last rears. Chichester 1996 p Salmi M On the distribution of Con'llIs II Bulletin Comm. Geol. Finland p Seglins V. Kalnina L. Lacis A The Lubans Plain. Latvia as a Reference Area for Long Tenn Studies of Human Impact on the Enviroment II PACT 57. Rixensart 1999 p Seibutis A. Savukynienc N A Review ofmajor Tuming Points in the Agricultural HistOlY of the Area Inhabited by the Baltic Peoples Based on Palynological Historical and Linguistic Data II PACT 54. Rixensal1 p Simmons I. G Evidence for vegetation changes associatcd with Mesolithic man in Britain II The Domestication and Exploitation of Plants and Animals. London 1969 p Smith A. G The Neolitic II Thc environment in Brithish Prehistory p Smith A. G The influence of Mesolithic and Ncolithic man on British vegetation: a discussion II Studies in thc Vegetat ional II istoly of the British Isles. Cambridge 1970 p StanCikaitc 1\ Gamtiniai ir zmogaus veiklos s'l.lygoti aplinkos pokyciai Lictuvos teritorijoje velyvajame ledynmetyje ir holocene II Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius p. Satavicius E Hamburgo kulturos radiniai Lietuvoje II LA p TroelsSmith J Ivy mistletoe and elm: climatic indicators fodder plants II Danmarks Geologiske Undersogelse Series IV. Vol. 4 No.4 p Vasks A. Kalnina L. Ritllms R The Introduction and PreChristian History of Farming in Latvia II PACT 57. Rixensart 1999 p Veski S HistOlY of vegetation and human impact in northern Saaremaa Estonia based on the biostratigraphy of the Surusoo Mire: preliminary results II PACT 51. Rixensart 1996 p Vcski S Vegetation History Human Impact and Palaeogeography of West Estonia. Pollen Analytical Studies of Lake and Bog Sedmients II Uppsala 1998 Striae p. VlIorcla I Relative pollen rain around cultivated fields II Acta Botanica Fennica p Zvclcbill\ Plant Use in the Mesolithic and its Role in the Transition to Fall11ing II Proceedings of the Prehistoric Society p Balll<lIlIa JI. B Top(1H11I II KOBall CTOllHKa CapHa Te. Pllrll rllplllutllh:ae A KpCTyollac CpC1I1I111 II noj.'l lieojllit. ApXeOJlOrIllI JIllTBbl. BlIJlbIIlOC T. 7. JIcBh:OBCl<an r.m npllpolla IlyeJlOBeK B cpcllllem rojlouelle JlyoaHcKoll 1IIIJlllibi. Pllra 1987 c. 94. JI03C H. A noccjlclllill Ka~IClllloro BeKa JIy6allcKoilll1l31111bl. Me30JlIIT pallllllil II cpellliliii lieojliit. Pllra Jl03C H. A n03llii1l1l IICOJllIT II pahlilili 6pOl13a JIy6allcKoil pabllllllbl. Pllra JlOJe H. A. ~h:y6obel<an T. B <!>Jlopa na~llit HIIKOB Ka~lelllloro BllllcKoll CCP 1984 N2 5 c BeKa JIy6allcKoil HII311Hbi II IIAH J1aT