Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

Transcription

1 Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras ATASKAITA Programos Eureka Mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų įgyvendinimas EUREKA projektas EUREKA E! 5363 Baltijos regione auginamų darţovių laikymo kontroliuojamoje atmosferoje parametrų optimizavimas ir naujų technologinių elementų kūrimas (BaltVegStor) Sutartis Nr. 10V-61 Ataskaitinis laikotarpis Prof. dr. Pranas Viškelis Akademija Babtai

2 Projekto partneriai Pūrės sodininkystės tyrimų centras, Abavas iela 2, LV-3124 Pūre, Tukuma raj., Latvija. Projekto vadovas dr. Liga Lepse, vyriausioji mokslo darbuotoja, Pūrės sodininkystės tyrimų centras. LPKS Baltijas dārzeņi, Rigos raj., LV-2117 Salaspilis, Latvija. Atsakingas vykdytojas: Kaspars Brunovskis, direktorius. Latvijos ţemės ūkio universiteto Dirvoţemio ir augalų mokslo institutas (Institute of Soil and Plant Sciences of Latvian University of Agriculture), Lielajā ielā 2, LV-3001 Jelgava, Latvija. Atsakingas vykdytojas dr. Biruta Bankina, vyresnysis mokslo darbuotojas. UAB Baltic Master, Dariaus ir Girėno g. 175, LT Vilnius, Lietuva. Atsakingas vykdytojas Gediminas Bacevičius, projektų vadovas. UAB Ingredientas, Kauno g. 30, LT Babtai, Kauno raj. Atsakingas vykdytojas Algirdas Grigalevičius, direktorius. 2

3 Projekto vykdytojo darbo grupė Pranas Viškelis, prof., dr. ; Česlovas Bobinas, prof., dr.; Dalia Urbonavičienė; Ramunė Bobinaitė dr.; Jonas Viškelis; Laura Ledeniova; Aušra Lanauskienė; Marytė Alikauskienė; Virginija Černeckaitė. 3

4 Santrauka Projekto tikslas - optimizuoti darţovių laikymo kontroliuojamoje/modifikuotoje atmosferoje parametrus bei kurti naujus technologinius elementus, leidţiančius maksimaliai išsaugoti darţovių, ypač greitai gendančių, kokybę bei biocheminę sudėtį, prailginti išsilaikymo terminą bei sumaţinti produkcijos laikymo kaštus. Ištirta Lietuvoje išaugintų darţovių (pomidorai, salotos, krapai, morkos, svogūnai) cheminė sudėtis bei fizikinės-cheminės savybės prieš laikymą, laikymo metu bei po laikymo. Nustatyta, kad laikant darţoves kontroliuojamoje atmosferoje su padidintu anglies dioksido kiekiu ir sumaţintu deguonies kiekiu darţovių biocheminė sudėtis laikymo metu kinta maţiau, lyginant su darţovių biochemine sudėtimi laikant paprastose šaldomose saugyklose, ir yra artima švieţių darţovių biocheminei sudėčiai. Ištirtas Latvijoje išaugintų darţovių antioksidacinis aktyvumas, CIEL*a*b* spalvų koordinatės bei polifenolių kiekis. Optimali kontroliuojamos atmosferos sudėtis morkų ir svogūnų laikymui yra 8,0 % CO 2 ir 10,0 % CO 2. Esant didelei anglies dioksido koncentracijai (virš 12%) tiek morkos, tiek svogūnai praranda prekinę vertę, paruduoja/patamsėja. Optimali kontroliuojamos atmosferos sudėtis pomidorų laikymui yra 3-5% O 2 ir 3-5% CO 2. Kontroliuojamos atmosferos sudėtis laikant Aisbergo tipo salotas turi didesnę įtaką askorbo rūgšties kiekiui negu kad laikymo temperatūra. Laikant optimalios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje, kuri pagal cheminės sudėties pokyčius ir prekinės produkcijos išeigą yra O 2 /0,0 % CO 2, po 21 paros laikymo askorbo rūgšties kiekis statistiškai patikimai nesiskiria nuo švieţių salotų laikant 1±0,5 C temperatūroje, tačiau tik neţymūs skirtumai stebimi ir laikant 3±0,5 C ir 6±0,5 C temperatūroje. Rekomenduoti technologiniai elementai, įgalinantys palaikyti kontroliuojamos atmosferos kamerose optimalų atmosferos drėgnį bei eliminuoti išsiskiriantį etileną. 4

5 Turinys 1. ĮVADAS TYRIMŲ REZULTATAI Tyrimų objektai ir metodai Cheminės sudėties bei fizikinių-cheminių savybių tyrimas ir įvertinimas Latvijoje išaugintų daržovių antioksidacinio aktyvumo, CIEL*a*b* spalvų koordinačių bei polifenolių kiekio prieš laikymą bei po laikymo tyrimas ir įvertinimas Trumpai laikomų daržovių (salotos, pomidorai, krapai) laikymo modifikuotoje atmosferoje optimalių sąlygų nustatymas Lietuvos agro-ekologinėmis bei metereologinėmis sąlygomis išaugintų daržovių (svogūnai, morkos) ilgo laikymo kontroliuojamoje atmosferoje parametrų optimizavimas Technologinių elementų, įgalinančių palaikyti kontroliuojamos atmosferos kamerose optimalų atmosferos drėgnį, kūrimas Daržovių kvėpavimo intensyvumo tyrimas, endogeninio etileno kiekio nustatymas ir technologinių elementų/-o prototipo etileno eliminavimui kūrimas IŠVADOS LITERATŪRA PARENGTŲ IR NUMATOMŲ PARENGTI PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS MTEP REZULTATAI PRIEDAI

6 1. ĮVADAS Projekto tikslas - optimizuoti darţovių laikymo kontroliuojamoje/modifikuotoje atmosferoje parametrus bei kurti naujus technologinius elementus, leidţiančius maksimaliai išsaugoti darţovių, ypač greitai gendančių, kokybę bei biocheminę sudėtį, prailginti išsilaikymo terminą bei sumaţinti produkcijos laikymo kaštus. Sprendžiami uždaviniai (visiems projekto partneriams): 1. Nustatyti trumpai laikomų darţovių (ţalumyninės darţovės, salotos, svogūnų laiškai, kai kurie prieskoniniai augalai) laikymo kontroliuojamoje ir modifikuotoje atmosferoje optimalias sąlygas (deguonies bei anglies dioksido kiekis, temperatūra, atmosferos drėgnis). 2. Nustatyti darţovių (kopūstai, svogūnai, morkos, salierai, kininiai kopūstai) laikymo kontroliuojamoje ir modifikuotoje atmosferoje optimalias sąlygas (deguonies bei anglies dioksido kiekis, temperatūra, atmosferos drėgnis). 3. Ištirti Lietuvos ir Latvijos agro-ekologinėmis, agrometeorologinėmis bei technologinėmis sąlygomis išaugintų darţovių cheminę sudėtį, fizikines savybes bei jų įtaką produkcijos išsilaikymui. 4. Sukurti technologinius elementus, įgalinančius palaikyti kontroliuojamos atmosferos kamerose optimalų atmosferos drėgnį. 5. Ištirti laikomų darţovių kvėpavimo intensyvumą, nustatyti endogeninio etileno kiekį, jo įtaką darţovių išsilaikymui bei produkcijos kokybei ir sukurti technologinius elementus/-ą etileno eliminavimui. 6. Sukurti naujus technologinius elementus, įgalinančius pigiau negu kontroliuojamos atmosferos kamerose laikyti trumpai laikomus greitai gendančius produktus. 6

7 2.TYRIMŲ REZULTATAI LAMMC planuoti darbai: Lietuvoje išaugintų darţovių (pomidorai, salotos, krapai, morkos, svogūnai) cheminės sudėties bei fizikinių-cheminių savybių prieš laikymą, laikymo metu bei po laikymo tyrimas ir įvertinimas; Latvijoje išaugintų darţovių antioksidacinio aktyvumo, CIEL*a*b* spalvų koordinačių bei polifenolių kiekio prieš laikymą bei po laikymo tyrimas ir įvertinimas; Trumpai laikomų darţovių (salotos, pomidorai, krapai) laikymo modifikuotoje atmosferoje optimalių sąlygų nustatymas; Lietuvos agro-ekologinėmis bei metereologinėmis sąlygomis išaugintų darţovių (svogūnai, morkos) ilgo laikymo kontroliuojamoje atmosferoje parametrų optimizavimas; Technologinių elementų, įgalinančių palaikyti kontroliuojamos atmosferos kamerose optimalų atmosferos drėgnį, kūrimas (kartu su ūkio subjektais); Darţovių kvėpavimo intensyvumo tyrimas, endogeninio etileno kiekio nustatymas ir technologinių elementų/-o prototipo etileno eliminavimui kūrimas Tyrimų objektai ir metodai Darţovės Lietuvos dalies bandymams buvo imamos iš LAMMC Sodininkystės ir darţininkystės instituto bandyminių laukų ir šiltnamių bei juos tiekė UAB Ingredientas, o Latvijoje išauginta produkcija Pūre sodininkystės tyrimų centrui buvo tiekiama iš centro bandyminių laukų bei LPKS Baltijas dārzeņi. Kai kuriuos Latvijos partnerių darţovių bandinius tyrėme prieš ir po laikymo kontroliuojamoje atmosferoje nustatydami jų biocheminę sudėtį, antioksidacinį aktyvumą bei CIELab spalvų koordinates. Buvo tiriamos trumpai laikomos darţovės krapai, laiškiniai svogūnai, salotos bei ilgai laikomos darţovės svogūnai bei morkos. Tyrimų metodai: tirpios sausosios medţiagos nustatytos skaitmeniniu refraktometru ATAGO; monosacharidai ir sacharozė Bertrano metodu (AOAC, ); askorbo rūgštis titruojant 2,6-dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu (AOAC, ); nitratų kiekiai potenciometriškai, su jonselektyviu elektrodu (Metodiniai nurodymai, 1990); fenolinių junginių kiekis nustatytas Folin-Ciocalteu metodu (Slinkard, Singleton, 1977) ir išreikštas galo rūgšties ekvivalentu; antioksidacinis aktyvumas nustatytas naudojant stabilų DPPH radikalą spektrofotometriškai pagal Brand-Williams ir kt. metodą (Brand-Williams, Cuvelier, Berset, 1995). DPPH laisvasis radikalas (C 18 H 12 N 5 O 6, 2,2-Difenil-1-pikrilhidrazilo hidratas, M = 394,32 g/mol) gautas iš firmos Sigma Aldrich Chemical, Vokietija, metanolis (CH 3 OH, analitiškai švarus) Penta, Čekija; Spalvos koordinatės vienodo kontrasto spalvų erdvėje buvo matuojamos spektrofotometru MiniScan XE Plus (Hunter Associates Laboratory, Inc., Reston, Virginia, USA). Šviesos atspindţio reţime buvo matuojami parametrai L*, a* ir b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIEL*a*b* skalę) ir apskaičiuojamas spalvos grynumas (C = (a* 2 +b* 2 ) 1/2 ) ir spalvos tonas (h = arctan(b*/a*)). Dydţiai L*, C, a* ir b* matuojami NBS vienetais, spalvos tonas h o - laipsniais nuo 0 iki 360. NBS vienetas tai JAV Nacionalinio standartų biuro vienetas, atitinkantis vieną spalvų skiriamosios galios slenkstį, t.y. maţiausias skirtumas spalvoje, kurį gali uţfiksuoti treniruota ţmogaus akis. Prieš kiekvieną matavimų seriją spektrofotometras buvo kalibruojamas su šviesos gaudykle ir baltos spalvos standartu, kurio spalvos koordinatės XYZ spalvų erdvėje X = 81,3, Y = 86,2, Z 7

8 = 92,7. Duomenys pateikti kaip trijų matavimų vidurkiai. Spalvų koordinatės apdorotos programa Universal Software V L* vertė nurodo baltos ir juodos spalvos santykį, a* vertė raudonos ir ţalios spalvos santykį, b* vertė geltonos ir mėlynos spalvos santykį. Tyrimai vykdyti CIEL*a*b* vienodo kontrasto spalvų erdvėje (CIE L*a*b*, 1996). Darţovių tekstūra matuota tekstūros analizatoriumi (TA.XTPlus, Stable Micro Systems, Godalming, Anglija). Analizės sąlygos: matuoti pradedama zondui prisilietus prie bandinio paviršiaus ir uţfiksavus 2 g jėgą, zondas į bandinį susminga 10 mm gyliu 1 mm/s greičiu. Minkštimo tvirtumų vidurkis apskaičiuojamas iš matavimo rezultatų. Analizei imama po penkis kiekvieno varianto bandinius. Analizės duomenys apdoroti Texture Exponent programa. Kvėpavimo intensyvumas tirtas dujų analizatoriumi EASI-1 (Absoger, Les Barthes, Prancūzija), kuris naudojamas tiesioginiam dujų (CO 2, O 2 ir etileno) kiekiui nustatyti dujų mišiniuose, pagal mūsų metodiką (Viškelis, 2002) ir apskaičiuotas VinSkaPro programa. Pagal šią metodiką apskaičiuota ir natūrali masės netektis dėl kvėpavimo intensyvumo. Etileno kiekis, išskiriamas vaisių, matuotas dujų analizatoriumi EASI-1 pagal kvėpavimo intensyvumo nustatymo metodiką ir išreikštas ppm etileno, kurį išskiria vienas kilogramas vaisių. Darţovių laikymas vykdytas trimis pakartojimais LAMMC Sodininkystės ir darţininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos saugyklose esant įvairiai temperatūrai (nuo +6 iki 0 C) ir esant santykiniam drėgniui %, modeliuojant įvairią kontroliuojamos atmosferos bei modifikuotos atmosferos sudėtį (nuo 21% iki 0% deguonies bei nuo 0% iki 10% anglies dioksido). Tyrimų duomenys įvertinti dispersinės analizės metodu (Tarakanovas, Raudonius, 2003) Cheminės sudėties bei fizikinių-cheminių savybių tyrimas ir įvertinimas Vienas iš darţovių produkcijos konkurencingumo didinimo veiksnių yra aukštos kokybės (vertinga biocheminė sudėtis, tinkamos fizikinės-cheminės savybės bei jusliniai rodikliai) produktų pateikimas į rinką. Tai įmanoma pasiekti tik moksliškai pagrindus, ištyrus ir sumodeliavus skirtingomis agroklimatinėmis sąlygomis išauginamų darţovių išorinės kokybės, juslinių savybių, fizikinių parametrų (audinių bei odelės tvirtumas, lemiantys švieţių produktų transportabilumą), skirtingų veislių fiziologinių parametrų (kvėpavimo intensyvumas, etileno išskyrimas, lemiantys darţovių išsilaikymą) rodiklius. Siekiant patenkinti Lietuvos vartotojų poreikį aukštos kokybės darţovėmis, būtina ne tik parinkti auginimui tinkamiausias tam regionui bei konkrečioms agroklimatinėms sąlygoms darţovių veisles (Karklelienė ir kiti, 2009), bet ir išsaugoti jų kokybę laikymo metu. Tam būtina diegti naujausias laikymo technologijas, tokias kaip laikymas kontroliuojamoje bei ultra ţemo deguonies kiekio atmosferoje (Holcroft, Kader, 1999), pakavimas bei laikymas modifikuotoje atmosferoje (Silva ir kiti, 1999). Taip galima ne tik maksimaliai išsaugoti darţovių kokybę (Rubinskiene ir kiti, 2008), sumaţinti laikymo nuostolius, bet ir praplėsti produktų vartojimo terminą, kas yra labai svarbu ūkininkams siekiant pelningai parduoti išaugintą produkciją. Darţovių išsilaikymą įtakoja jų cheminė sudėtis, kokybė, derliaus nuėmimo laikas bei laikymo sąlygos (Staugaitis ir kiti, 2008). Laikant optimaliomis sąlygomis, kurios nėra aiškiai apibrėţtos Lietuvoje išaugintoms darţovėms, galima išlaikyti produkciją, priklausomai nuo veislės, daugiausiai iki geguţės mėnesio. Švieţios darţovės laikymo metu natūraliai netenka masės dėl drėgmės garavimo ir juose vykstančių biologinių bei biocheminių procesų (noksta, kvėpuoja), kurių metu sunaudojama dalis maisto medţiagų. Švieţios produkcijos laikymuisi bei masės nuostoliams didţiulę įtaką turi augimo agroklimatinės sąlygos bei auginimo technologijos, branda, kokybė, biocheminė sudėtis, veislės, prekinis paruošimas, įpakavimas, transportavimas bei laikymo sandėliuose sąlygos. Kontroliuojamoje atmosferoje, o ypač ultra ţemo deguonies kiekio atmosferoje, pasaulyje laikomi daţniausiai vaisiai (Kader, 2002; Holcroft, Kader, 1999; Agar ir kiti, 1997; Larsen, Watkins, 1995, o darţovės laikomos labai retai, nes manoma, kad darţovėms dar per daug brangi tokia laikymo technologija. Lietuvoje ir Latvijoje kontroliuojamoje atmosferoje darţovės iki šiol nelaikomos, nes neţinoma nei optimali kontroliuojamos atmosferos ar modifikuotos atmosferos sudėtis, neţinomi nuo 8

9 tos sudėties priklausomi kiti laikymo parametrai, kaip temperatūra ir atmosferos drėgnis. Nėra iki galo išspręsti kontroliuojamos atmosferos drėgnio palaikymo klausimai. Nei Lietuvoje, nei Latvijoje visiškai netirtas endogeninio etileno kiekio kitimas laikant darţoves bei jo įtaka produkcijos išsilaikymui, kokybei bei cheminei sudėčiai. Laikant kontroliuojamoje atmosferoje sprendţiami ir ekologiniai klausimai. Esant padidintam anglies dioksido kiekiui ţūna daugelis mikroorganizmų, taigi, nereikia darţovių apdoroti antimikrobinėmis cheminėmis medţiagomis (Rubinskienė ir kiti, 2008). Laikyti kontroliuojamoje bei modifikuotoje atmosferoje leidţiama ir išskirtinės kokybės vaisius bei darţoves. Buvo atliktas Lietuvoje išaugintų darţovių (pomidorai, salotos, krapai, morkos, svogūnai) cheminės sudėties bei fizikinių-cheminių savybių prieš laikymą, laikymo metu bei po laikymo tyrimas ir įvertinimas. Dalis gautų rezultatų paskelbta mokslinėje publikacijoje (Radzevičius ir kiti, 2012), tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinėse konferencijose (Radzevičius A., Viškelis P., Karklelienė R., Viškelis J., Bobinas Č., Dambrauskienė E., Sakalauskienė S. Tomato ripeness influence on fruit quality // International Conference on Agricultural, Biotechnology, Biological and Biosystems Engineering (ICABBBE 2012). Paris, France, April 25-26, 2012.; Urbonavičienė D., Viškelis P., Radzevičius A., Viškelis J., Lukšienė Ţ. Evaluation of the chemical composition of Lithuanian tomato varieties // 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, KTU, May 17-18, 2012.; Urbonavičienė D., Viškelis P. Stability of lycopene toward UV-irradiation in oil solution // 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, KTU, May 17-18, 2012.; Viškelis P., Rubinskienė M., Dambrauskienė E., Karklelienė R., Radzevičius A. Quality parameters of dill (Anethum graveolens L.) and their changes during storage// 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, KTU, May 17-18, 2012.; Viškelis P., Lepse L., Lepsis J., Viškelis J., Bobinaitė R. Quality changes of green onions stored under modified atmosphere // 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, KTU, May 17-18, 2012.; Lepse L., Lepsis J., Viskelis P., Bimsteine G. Influence of controlled atmosphere on the carrot storage quality // Eurasian symposium on vegetables and greens. Yerevan, Armenia. October 16-20, 2012.; Lepse L., Lepsis J., Viskelis P. Influence of controlled atmosphere on the cabbage storage quality // Advances in agrobiology research and their benefits to the future. 41 st ESNA meeting 2012, the Slovak University of Agriculture in Nitra, Stara Lesna, September 2012.). Tyrimai buvo atliekami kompleksiškai bendradarbiaujant projekto partneriams LAMMC SDI, Pūrės sodininkystės tyrimų centrui, LPKS Baltijas dārzeņi, Latvijos ţemės ūkio universiteto Dirvoţemio ir augalų mokslo institutui, UAB Baltic Master ir UAB Ingredientas. Morkos sukaupia daug karoteno, kuris ţmogaus organizme veikiant virškinimo fermentams virsta vitaminu A. Gausu morkose ir kitų vitaminų B 1, B 2, D, E, K, C, PP, įvairių fermentų, mineralinių medţiagų kalio, natrio, kalcio, fosforo, chloro, magnio bei fiziologiškai aktyvių medţiagų sterolio, lecitino. Morkų karotenas yra keturių izomerų alfa, beta, gama ir dzeta. Pagrindinis yra -karotenas. Jis pasiţymi didţiausių biologiniu aktyvumu kaip provitaminas A ir sudaro 69 proc. nuo visų karoteno formų. Morkos labiausiai vertinamos dėl β-karotino kiekio. Morkos Svalia F1 ir Skalsa F 1 pasiţymi didţiausiu β-karotino kiekiu (Gaučienė, Viškelis, 2001), siekiančiu iki 18 mg/100 g. Morkų kokybė laikymo metu prastėja ir standartinės produkcijos išeiga po laikymo šaldomose saugyklose siekia tik apie 75% (Bundinienė ir kt., 2007). Paprastai morkos laikomos pramoninėse šaldomose saugyklose prie 1±1 C ir esant santykiniam drėgniui %. β-karotino kiekis laikant morkose maţėja, tačiau statistiškai patikimai maţėja tik laikant paprasto oro atmosferoje. Laikant morkas kontroliuojamoje atmosferoje esant 8,0 % CO 2 ir 10,0 % CO 2 nors β-karotino kiekis ir sumaţėja, lyginant su jo kiekiu švieţiose morkose, tačiau šis sumaţėjimas nėra statistiškai patikimas, stebima tik maţėjimo tendencija (1 pav.). Tačiau jau 2,0 % CO 2 rodo didelę teigiamą įtaką β-karotino kiekiui. β-karotino kiekis laikant morkas įprastoje šaldomoje saugykloje 6 mėnesius sumaţėjo statistiškai patikimai, lyginant su švieţiomis morkomis. 9

10 Askorbo rūgšties kiekis, mg/100 g Karotenoidų kiekis, mg/100 g Švieţios 21,3% O2/0,03% Svalia F1 Šatrija F1 O2/2,0% O2/4,0% O2/8,0% Kontroliuojamos atmosferos sudėtis O2/10,0% 6,0% O2/10,0% 1 pav. Karotenoidų kiekis švieţiose ir po 6 mėn. laikymo įvairios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje morkose Laikomuose svogūnuose Babtų didieji askorbo rūgšties kiekis maţėja nepriklausomai nuo kontroliuojamos atmosferos sudėties (2 pav.), tačiau anglies dioksido koncentracijos didinimas maţina askorbo rūgšties netektį. Laikant svogūnus 6 mėnesius įprastoje šaldomoje saugykloje askorbo rūgšties kiekis nuo 7,9 mg/100 g sumaţėja iki 5,6 mg/100 g, tuo tarpu laikant O 2 /10,0% CO 2 kontroliuojamoje atmosferoje askorbo rūgšties kiekis sumaţėja tik iki 7,5 mg/100 g (2 pav.), t.y. statistiškai nepatikimai Švieţi 21,3% O2/0,03% O2/2,0% O2/4,0% O2/8,0% Kontroliuojamos atmosferos sudėtis O2/10,0% 6,0% O2/10,0% 2 pav. Askorbo rūgšties kiekis švieţiuose ir po 6 mėn. laikymo įvairios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje Babtų didieji svogūnuose Laikant 6 mėn. keturių veislių svogūnus kontroliuojamoje atmosferoje optimaliose sąlygose ( O 2 /10,0% CO 2, 1±0,5 C temperatūroje ir 70% drėgnyje) askorbo rūgšties kiekis sumaţėja neţymiai, tuo tarpu sacharozė invertuojasi į monosacharidus, o nitratų kiekis padidėja (1 lentelė). Nitratų kiekio padidėjimas laikant morkas ir kopūstus kontroliuojamoje atmosferoje konstatuotas ir Latvijos partnerių (Lepse L., Lepsis J., Viskelis P., Bimsteine G. Influence of controlled atmosphere on the carrot storage quality // Eurasian symposium on vegetables and greens. Yerevan, Armenia P. 15.; Lepse L., Lepsis J., Viskelis P. Influence of controlled atmosphere on the cabbage storage quality // Advances in agrobiology research and their benefits to the future. 41 st ESNA meeting 2012, the Slovak University of Agriculture in Nitra, Stara Lesna, P. 112.). Nitratų didėjimo prieţastis numatoma detaliai tirti ateityje. 10

11 1 lentelė. Svogūnų cheminė sudėtis prieš ir po laikymo kontroliuojamoje atmosferoje optimaliose sąlygose Veislė Invertuotas cukrus, proc. Sacharozė, proc. Bendras cukrų kiekis, proc. Tirpios susosios medţiagos, proc. Askorbo rūgštis, mg/100 g Nitratai, mg/kg Sausosios medţiagos, proc. Svogūnai prieš laikymą Red Baron 2,77 5,4 8,17 10,3 5,4 59,7 11,3 Babtų didieji 1,67 7,99 9,66 10,9 7,9 65,4 11,8 Stutgarten Riesen 1,6 8,43 10,03 11,4 4,8 68,5 12,3 Spirit 3,29 3,92 7,21 8,8 5,0 62,5 9,3 Svogūnai po 6 mėn. laikymo O 2 /10,0% CO 2 kontroliuojamoje atmosferoje Red Baron 5,54 3,67 9,21 9,9 5,3 70,7 10,9 Babtų didieji 5,6 3,09 8,69 9,8 7,5 90,3 11 Stutgarten Riesen 5,53 3,42 8,95 9,9 4,2 86,3 11 Spirit 5,14 2,41 7,55 8,5 4,8 88,3 9,1 Gauti rezultatai rodo, kad tiek morkoms, nepriklausomai nuo jų veislės, tiek ir svogūnams Babtų didieji optimali pagal svarbiausių cheminės sudėties komponentų pokyčius kontroliuojamos atmosferos sudėtis yra O 2 /10,0% CO 2. Esant didelei anglies dioksido koncentracijai (virš 12%) tiek morkos, tiek svogūnai praranda prekinę vertę, paruduoja/patamsėja Latvijoje išaugintų daržovių antioksidacinio aktyvumo, CIEL*a*b* spalvų koordinačių bei polifenolių kiekio prieš laikymą bei po laikymo tyrimas ir įvertinimas Tyrimų duomenys perduoti Latvijos partneriams, kurie rezultatus analizavo ir apibendrino. Tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinėse konferencijose: Viškelis P., Lepse L., Lepsis J., Viškelis J., Bobinaitė R. Quality changes of green onions stored under modified atmosphere // 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, KTU, May 17-18, 2012.; Lepse L., Lepsis J., Viskelis P., Bimsteine G. Influence of controlled atmosphere on the carrot storage quality // Eurasian symposium on vegetables and greens. Yerevan, Armenia. October 16-20, 2012.; Lepse L., Lepsis J., Viskelis P. Influence of controlled atmosphere on the cabbage storage quality // Advances in agrobiology research and their benefits to the future. 41 st ESNA meeting 2012, the Slovak University of Agriculture in Nitra, Stara Lesna, September Trumpai laikomų daržovių (salotos, pomidorai, krapai) laikymo modifikuotoje atmosferoje optimalių sąlygų nustatymas Ištirta pomidorų veislių Balčiai, Viltis, Slapukai optimalios laikymo sąlygos. Nustatyta, kad visų tirtų veislių pomidorai geriausiai išsilaiko 6 C temperatūroje, tačiau tokioje temperatūroje praranda aromatą. Pomidorų vaisių optimali laikymo temperatūra yra C. Tokioje temperatūroje šalinant endogeninį etileną pomidorus galima išlaikyti iki 4 savaičių neprarandant prekinės išvaizdos ir nepabloginant tekstūros rodiklių (2 lentelė). Laikant kontroliuojamoje atmosferoje nustatyta, kad 11

12 2 lentelė. Pomidorų vaisių cheminės sudėties pokyčiai laikymo metu 10 C temperatūroje normalioje oro atmosferoje Veislė Laikymo trukmė, paros Tirpios sausosios medţiagos, % Titruojamasis rūgštingumas, % Sausosios medţiagos, % β- karotenas, mg/100 g Likopenas, mg/100 g Odelės tvirtumas, N/cm 2 Balčiai 0 4,08 0,68 5,63 0,47 4,27 664,70 3 3,88 0,69 5,09 0,61 4,41 623,50 7 4,08 0,74 5,11 0,57 3,67 617, ,17 0,73 4,75 0,58 3,55 607, ,15 0,73 4,83 0,75 4,32 546, ,69 0,65 4,44 0,92 4,69 509, ,57 0,67 4,41 0,77 4,73 552,90 Slapukai 0 4,43 0,73 4,52 0,65 5,05 495,30 3 4,63 0,70 4,12 0,84 5,72 473,70 7 4,93 0,73 4,01 0,79 5,13 474, ,87 0,74 3,90 0,80 4,70 483, ,90 0,68 3,82 1,02 5,92 431, ,74 0,69 3,83 1,12 6,00 400, ,64 0,72 3,80 0,90 5,09 449,50 Viltis 0 4,62 0,77 5,74 0,61 5,16 646,30 3 4,33 0,80 5,21 0,76 5,32 591,20 7 4,61 0,84 4,90 0,75 4,70 550, ,68 0,82 4,73 0,73 4,33 559, ,81 0,82 4,82 0,91 5,35 490, ,32 0,74 4,48 1,08 5,60 455, ,58 0,74 4,29 1,00 5,94 483,50 R ,485 0,045 0,568 0,123 0,128 58,568 optimali pomidorų laikymo kontroliuojamos atmosferos sudėtis yra 3-5% O 2 ir 3-5% CO 2, sprendţiant pagal biocheminę sudėtį ir odelės tvirtumą (3 lentelė). Laikant krapus modifikuotoje atmosferoje dvi savaites dėl susidariusios didelės anglies dioksido koncentracijos (iki 10%) krapai gerai išlaiko prekinę išvaizdą ir maţai keičiasi jų spalvų koordinatės ne tik laikant 1±0,5 C temperatūroje, bet netgi 20±0,5 C temperatūroje (3 pav.). Vertinant prekinės produkcijos išeigą nustatyta, kad optimalios krapų laikymo modifikuotoje atmosferoje sąlygos yra 1±0,5 C temperatūra, 95% santykinis atmosferos drėgnis ir 10% anglies dioksido koncentracija. Ištirta Aisbergo tipo salotų Elena cheminė sudėtis, jos pokyčiai laikant įvairios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje skirtingose temperatūrose (1±0,5 C, 3±0,5 C ir 6±0,5 C) tris savaites (21 parą). Nustatyta, kad kontroliuojamos atmosferos sudėtis turi didesnę įtaką askorbo rūgšties kiekiui negu kad laikymo temperatūra (4 pav.). Laikant optimalios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje, kuri pagal cheminės sudėties pokyčius ir prekinės produkcijos išeigą yra O 2 /0,0 % CO 2, po 21 paros laikymo askorbo rūgšties kiekis statistiškai patikimai nesiskiria nuo švieţių salotų laikant 1±0,5 C temperatūroje, tačiau tik neţymūs skirtumai stebimi ir laikant 3±0,5 C ir 6±0,5 C temperatūroje. 12

13 Askorbo rūgšties kiekis, mg/100 g Spalvų koordinačių reikšmė, sąl. vnt. 3 lentelė. Pomidorų cheminės sudėties ir odelės tvirtumo pokyčiai laikant 10±0,5 C temperatūroje 90% drėgnyje 21 parą įvairios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje Veislė Balčiai KA sudėtis, O 2 /CO 2 % Kontrolė, prieš TSM, % TA, % SM, % β-karotenas, mg/100 g Likopenas, mg/100 g Odelės tvirtumas, N/cm 2 4,08 0,68 5,63 0,47 4,27 664,70 laikymą 21,3/0,03 4,56 0,66 4,42 0,67 4,72 550,40 10/3 4,28 0,65 4,56 0,61 4,58 558,25 5/5 4,11 0,64 4,82 0,51 4,31 620,45 3/3 4,10 0,67 4,81 0,53 4,35 628,66 3/0 4,15 0,68 4,43 0,58 4,48 512,28 R ,416 0,058 0,522 0,112 0,142 64, Švieţi Laikymo 1 C temperatūra 20 C L a b C h 3 pav. Švieţių krapų Smaragd spalvų koordinatės ir jų pokyčiai laikant modifikuotoje atmosferoje 1±0,5 C ir 20±0,5 C temperatūroje Švieţios 21,3%O2/0% 10,0% O2/5,0% 5,0% O2/ Kontroliuojamos atmosferos sudėtis O2/3,0 % O2/0,0 % 1 C 3 C 6 C 4 pav. Askorbo rūgšties kiekis švieţiose Aisbergo salotose Elena ir jos pokyčiai laikant įvairios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje 21 parą 13

14 Prekinė produkcija, % Prekinė produkcija, % Svogūnų laiškų laikymo modifikuotoje atmosferoje rezultatai pateikti straipsnyje: Viškelis P., Bobinaitė R., Lepse L., Lepsis J., Viškelis J. Quality changes of green onions stored in modified atmosphere // Sodininkystė ir darţininkystė T. 30(1-2) (spaudoje). Kopija pridedama priede Lietuvos agro-ekologinėmis bei metereologinėmis sąlygomis išaugintų daržovių (svogūnai, morkos) ilgo laikymo kontroliuojamoje atmosferoje parametrų optimizavimas Morkų Svalia F1 ir Skalsa F 1 kai kurie cheminės sudėties pokyčiai laikant įvairios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje pateikti pav. 1 ir 2, o svogūnų Babtų didieji 1 lentelėje. Tačiau laikymo optimalias sąlygas apsprendţia ne tik cheminės sudėties, tekstūros, jusliniai rodikliai, bet ir prekinės produkcijos kiekis po laikymo. Nustatyta, kad tiek pagal cheminės sudėties pokyčius, tiek ir pagal prekinės produkcijos kiekį morkų laikymui optimali kontroliuojamos atmosferos sudėtis yra O 2 /10,0% CO 2 (pav. 1, pav. 2, pav. 5). Svogūnų laikymui optimali kontroliuojamos atmosferos sudėtis yra 3,0-6,0% O 2 /10,0% CO 2 (1 lentelė, 6 pav.) Svalia F1 Šatrija F1 0 Švieţios 21,3% O2/0,03% O2/2,0% O2/4,0% O2/8,0% Kontroliuojamos atmosferos sudėtis O2/10,0% 6,0% O2/10,0% 5 pav. Prekinės produkcijos kiekis laikant morkas įvairios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje 1±0,5 C temperatūroje 6 mėnesius Švieţi 21,3% O2/0,03% O2/2,0% O2/4,0% O2/8,0% Kontroliuojamos atmosferos sudėtis O2/10,0% 6,0% O2/10,0% 6 pav. Prekinės produkcijos kiekis laikant svogūnus Babtų didieji įvairios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje 1±0,5 C temperatūroje 6 mėnesius 14

15 Kvėpavimo intensyvumas, mg /(kg h) 2.6. Technologinių elementų, įgalinančių palaikyti kontroliuojamos atmosferos kamerose optimalų atmosferos drėgnį, kūrimas Saugyklose šaldymo sistemos išgarintojų temperatūra būna neigiama ir siekia net iki -12 C temperatūros. Tokioje temperatūroje saugyklose esanti drėgmė kondensuojasi ir uţšąla ant išgarintojo paviršiaus, o įsijungus išgarintojo atitirpinimo programai susidaręs ledas/šerkšnas atšyla ir vanduo nubėga į kanalizacijos sistemą. Saugyklose santykinis oro drėgnis būna maţas, tesiekiantis 80%, ir laikymo metu darţovės netenka turgoro, vysta, netenka masės, gaunama didelė masės netektis laikymo metu (Simson, Straus, 2010). Pasaulyje santykinio drėgnio palaikymo problema sprendţiama įvairiais būdais: pilamas vanduo ant saugyklos grindų, statomi rezervuarai su vandeniu, įrengiami specialūs vandens purkštukai (problema susidaro rūkas, kondensuojasi drėgmė), statomi specialūs garo generatoriai, tiekiantys garą į saugyklas. Tačiau visi šie būdai turi rimtų trūkumų. Geriausias būdas palaikyti optimalų atmosferos drėgnį yra pilnai uţpildyti saugyklą darţovėmis, kurios kvėpavimo metu išskirdamos vandenį padidina atmosferos santykinį drėgnį. Vykdant projektą mums kartu su projekte dalyvavusiais verslo subjektais kilo idėja sukurti technologinį elementą ir perprogramavus valdiklį sudaryti sąlygas, kad iššaldytas ant išgarintojo paviršiaus vanduo vėl būtų graţintas į saugyklą palaikant reikalingą santykinį atmosferos drėgnį. Technologinis sprendimas išbandytas ir aprobuotas tiek LAMMC Sodininkystės ir darţininkystės institute, tiek ir UAB Baltic Food Technologies. Ataskaitos priede pateikta optimalaus santykinio drėgnio palaikymo rekomendacija Daržovių kvėpavimo intensyvumo tyrimas, endogeninio etileno kiekio nustatymas ir technologinių elementų/-o prototipo etileno eliminavimui kūrimas Ištirtas morkų, svogūnų, krapų, pomidorų, petraţolių lapų, svogūnų laiškų kvėpavimo intensyvumas ir išskiriamo endogeninio etileno kiekis. Kvėpavimo intensyvumas laikant modifikuotos atmosferos susidarymo sąlygomis maţėja, nes pakuotėje dėl kvėpavimo kaupiasi anglies dioksidas ir maţėja deguonies koncentracija (7 pav.). Endogeninį etileną gausiausiai išskiria pomidorai, net iki 1,44 ppm/kg h (8 pav.). Kadangi etilenas vienus vaisius (pvz., pomidorus) nokina, sendina, o kitas ±0,5 C 20±0,5 C y = -73,03ln(x) + 356,52 R² = 0, y = -9,839ln(x) + 78,587 R² = 0, Laikas, h 7 pav. Krapų Smaragd kvėpavimo intensyvumas darţoves gadina (pvz., morkos apkarsta, salotos, svogūnų laiškai patamsėja, ištyţta, pajuoduoja) (Sharma et al., 2008), labai svarbu saugyklose šalinti etileną. Plačiausiai vartojama priemonė saugyklų tinkamas vėdinimas, tačiau laikant darţoves modifikuotoje ar kontroliuojamoje atmosferoje vėdinti neįmanoma. Todėl labai svarbu sukurti priemones, įgalinančias naikinti endogeninį etileną 15

16 Etileno kiekis, ppm Etileno biosintezės greitis, ppm/kg h hermetiškose saugyklose. Buvo išbandytas etileno naikinimas jį oksiduojant kalio permanganatu siurbiant saugyklos orą per kalio permanganato tirpalą, įdedant specialius ceolitinius paketus, įmirkytus kalio permanganatu, tačiau šie etileno šalinimo būdai nepasiţymėjo efektyvumu. Efektyviausias etileno šalinimo būdas pasirodė yra etileno oksidavimas ozonu, kuris gaminamas iš saugykloje esančio deguonies, jeigu jo yra, arba statant ozono generatorių saugyklos išorėje ir gaminamą ozoną tiekiant į kontroliuojamos atmosferos kameras per kamerų dujų analizės čiaupus. Šiems tyrimams naudojome ozono gamybos ir palaikymo sistemą OZ80, Biofresh Ltd, UK. Nustatyta, kad etileno kiekį kontroliuojamoje atmosferoje efektyviai maţina 200 ppbv ozono kiekis (9 pav.). 1,6 1,4 1,2 1 0,8 0,6 0,4 0,2 0 Balčiai Slapukai Viltis Veislė 8 pav. Etileno biosintezės greitis skirtingų pomidorų veislių vaisiuose laikant juos 10±0,5 C temperatūroje 5 4,5 4 3,5 3 2,5 2 1,5 1 0,5 0 Balčiai Slapukai Viltis Laikas, val. 9 pav. Etileno kiekio kaupimasis laikant pomidorus 10±0,5 C temperatūroje ir 200 ppbv ozono koncentracijos poveikis etileno kiekiui Ataskaitos priede pateikta etileno eliminavimo darţovių saugyklose rekomendacija. 16

17 3. IŠVADOS 1. Laikant darţoves kontroliuojamoje atmosferoje su padidintu anglies dioksido kiekiu ir sumaţintu deguonies kiekiu nustatyta, kad darţovių biocheminė sudėtis laikymo metu kinta maţiau, lyginant su darţovių biochemine sudėtimi laikant paprastose šaldomose saugyklose, ir yra artima švieţių darţovių biocheminei sudėčiai. Tai rodo, kad verta ne tik vaisius, bet ir darţoves laikyti kontroliuojamoje atmosferoje, nustačius jos optimalią sudėtį. 2. Optimali kontroliuojamos atmosferos sudėtis morkų ir svogūnų laikymui yra 8,0 % CO 2 ir 10,0 % CO 2. Esant didelei anglies dioksido koncentracijai (virš 12%) tiek morkos, tiek svogūnai praranda prekinę vertę, paruduoja/patamsėja. Optimali kontroliuojamos atmosferos sudėtis pomidorų laikymui yra 3-5% O 2 ir 3-5% CO 2, sprendţiant pagal biocheminę sudėtį ir odelės tvirtumą. 3. Kontroliuojamos atmosferos sudėtis laikant Aisbergo tipo salotas turi didesnę įtaką askorbo rūgšties kiekiui negu kad laikymo temperatūra. Laikant optimalios sudėties kontroliuojamoje atmosferoje, kuri pagal cheminės sudėties pokyčius ir prekinės produkcijos išeigą yra O 2 /0,0 % CO 2, po 21 paros laikymo askorbo rūgšties kiekis statistiškai patikimai nesiskiria nuo švieţių salotų laikant 1±0,5 C temperatūroje, tačiau tik neţymūs skirtumai stebimi ir laikant 3±0,5 C ir 6±0,5 C temperatūroje. 4. Kontroliuojamos atmosferos kamerose palaikyti optimalų drėgnį galima panaudojus sukurtą BALTVEGSTOR programą. 5. Efektyviausias etileno šalinimo būdas yra etileno oksidavimas ozonu, kuris gaminamas iš saugykloje esančio deguonies, jeigu jo yra, arba statant ozono generatorių saugyklos išorėje ir gaminamą ozoną tiekiant į kontroliuojamos atmosferos kameras. Nustatyta, kad etileno kiekį kontroliuojamoje atmosferoje efektyviai maţina 200 ppbv ozono kiekis. 4. LITERATŪRA 1. Agar I.T., Streif J., Bangerth F. Effect of high and controlled atmosphere (CA) on the ascorbic and dehydroascorbic acid content of some berry fruits // Postharvest Biology and Technology Vol. 11(1). P Bundinienė O., Duchovskis P., Šikšnianienė J.B., Viškelis P., Duchovskienė L., Zalatorius V. Papildomo tręšimo per lapus tirpiomis nitroboro, nutrifolo rudo ir nutrifolo ţalio trąšomis efektyvumo tyrimai morkų kokybei ir laikymuisi // Sodininkystės ir darţininkystės mokslo tyrimai Nr. 20. P CIE L*a*b* Color Scale. HunterLab Applications Note. 1996, Vol. 8, No Gaučienė O., Viškelis P. Tinkamiausių Lietuvoje auginti morkų (Daucus carota L.) derlius ir kokybė // Sodininkystė ir darţininkystė T. 20(4)-1. P Holcroft D. M., Kader A. A. Controlled atmosphere-induced changes in ph and organic acid metabolism may affect color of stored strawberry fruit // Postharvest Biology and Technology Vol. 17(1). P Holcroft D. M., Kader A. A. Controlled atmosphere-induced changes in ph and organic acid metabolism may affect color of stored strawberry fruit // Postharvest Biology and Technology Vol. 17(1). P Kader A. Postharvest Biology and Technology of Horticultural Crops, University of California, Division of Agriculture and Natural Resources, Oakland, CA, P

18 8. Karklelienė R., Viškelis P., Radzevičius A., Duchovskienė L. Evaluation of productivity and biochemical composition of perspective red beet breeding number // Acta Horticulturae Vol P Larsen M., Watkins Ch. B. Firmness and concentrations of acetaldehyde, ethyl acetate and ethanol in strawberries stored in controlled and modified atmospheres // Postharvest Biology and Technology Vol. 5(1-2). P Rubinskiene M., Viskelis P., Cesnauskas V., Dambrauskiene E. Effect of packaging on chemical composition and storability of frech-cut iceberg lettuce // FoodBalt conference proceedings. Jelgava, LUA, P Rubinskienė M., Viškelis P., Česnauskas V., Dambrauskienė E. Pakavimo būdo ir laikymo sąlygų įtaka pjaustytų aisbergo salotų kokybei // Sodininkystės ir darţininkystės mokslo tyrimai Babtai. Nr. 21. P Sharma M., Sitbon C., Subramanian J., Paliyath G. Changes in nutritional quality of fruits and vegetables durings storage. In: Postharvest biology and technology of fruits, vegetables, and flowers. Ed. Gopinadhan Paliyat et al. Wiley-Blackwell Publishing, P Silva F. M., Chau K. V., Brecht J. K., Sargent S. A. Modified atmosphere packaging for mixed loads of horticultural commodities exposed to two postharvest temperatures // Postharvest Biology and Technology Vol. 17(1). P Simson S.P., Straus M.C. Post-harvest technology of horticultural crops. Oxford, p. 15. Staugaitis G., Viškelis P., Venskutonis R. Optimization of application of nitrogen fertilizers to increase the yield and improve the quality of Chinese cabbage heads //Acta Agriculturae Scandinavica Section B. Soil and Plant Science Vol.58. P Tarakanovas P., Raudonius S. Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo SELEKCIJA IR IRRISTAT. Akademija, p. 5. PARENGTŲ IR NUMATOMŲ PARENGTI PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS Straipsniai: 1. Radzevičius A., Viškelis P., Karklelienė R., Viškelis J., Bobinas Č., Dambrauskienė E., Sakalauskienė S. Tomato ripeness influence on fruit quality // World Academy of Science, Engineering and Technology Vol. 64. P Viškelis P., Bobinaitė R., Lepse L., Lepsis J., Viškelis J. Quality changes of green onions stored in modified atmosphere // Sodininkystė ir darţininkystė T. 30(1-2) (spaudoje). 3. Lepse L., Lepsis J., Viskelis P., Bimsteine G. Influence of controlled atmosphere on the carrot storage quality // Acta Horticulturae (spaudoje). 4. Lepse L., Lepsis J., Bimsteine G., Viskelis P. Influence of controlled atmosphere on the cabbage (Brassica oleracea var. capitata) storage quality // Acta Horticulturae (spaudoje). Tezės 5. Lepse L., Lepsis J., Viskelis P., Bimsteine G. Influence of controlled atmosphere on the carrot storage quality // Eurasian symposium on vegetables and greens. Yerevan, Armenia P Lepse L., Lepsis J., Viskelis P. Influence of controlled atmosphere on the cabbage storage quality // Advances in agrobiology research and their benefits to the future. 41 st ESNA meeting 2012, the Slovak University of Agriculture in Nitra, Stara Lesna, P Viškelis P., Rubinskienė M., Dambrauskienė E., Karklelienė R., Radzevičius A. Quality parameters of dill (Anethum graveolens L.) and their changes during storage// 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, Technologija P

19 8. Viškelis P., Lepse L., Lepsis J., Viškelis J., Bobinaitė R. Quality changes of green onions stored under modified atmosphere // 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, Technologija P Urbonavičienė D., Viškelis P., Radzevičius A., Viškelis J., Lukšienė Ţ. Evaluation of the chemical composition of Lithuanian tomato varieties // 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, Technologija P Urbonavičienė D., Viškelis P. Stability of lycopene toward UV-irradiation in oil solution // 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, Technologija P Konferencijos: 11. Radzevičius A., Viškelis P., Karklelienė R., Viškelis J., Bobinas Č., Dambrauskienė E., Sakalauskienė S. Tomato ripeness influence on fruit quality // International Conference on Agricultural, Biotechnology, Biological and Biosystems Engineering (ICABBBE 2012). Paris, France, April 25-26, Lepse L., Lepsis J., Viskelis P., Bimsteine G. Influence of controlled atmosphere on the carrot storage quality // Eurasian symposium on vegetables and greens. Yerevan, Armenia. October 16-20, Lepse L., Lepsis J., Viskelis P. Influence of controlled atmosphere on the cabbage storage quality // Advances in agrobiology research and their benefits to the future. 41 st ESNA meeting 2012, the Slovak University of Agriculture in Nitra, Stara Lesna, September Viškelis P., Rubinskienė M., Dambrauskienė E., Karklelienė R., Radzevičius A. Quality parameters of dill (Anethum graveolens L.) and their changes during storage// 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, KTU, May 17-18, Viškelis P., Lepse L., Lepsis J., Viškelis J., Bobinaitė R. Quality changes of green onions stored under modified atmosphere // 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, KTU, May 17-18, Urbonavičienė D., Viškelis P., Radzevičius A., Viškelis J., Lukšienė Ţ. Evaluation of the chemical composition of Lithuanian tomato varieties // 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, KTU, May 17-18, Urbonavičienė D., Viškelis P. Stability of lycopene toward UV-irradiation in oil solution // 7 th Baltic Conference on Food Science and Technology Innovative and healthy food for consumers (FoodBalt-2012). Kaunas, KTU, May 17-18,

20 6. MTEP REZULTATAI Eil. Rezultato pavadinimas Rezultato reikšmė Nr. 1 Sukurtų, paruoštų diegti ar įdiegtų naujų technologijų skaičius 0 2 Sukurtų, paruoštų diegti ar įdiegtų naujų technologijų skaičius 0 3 Pateiktų tarptautinių patentinių paraiškų pagal Patentinės 0 kooperacijos sutartį ir Europos patentų konvenciją skaičius 4 Pateiktų nacionalinių patentinių paraiškų skaičius 0 5 Įgytų patentų skaičius 0 6 Publikacijų ţurnaluose, įtrauktuose į Mokslinės informacijos 0 instituto sąrašą, skaičius 7 Apgintų disertacijų skaičius 0 8 Sukurtų naujų darbo vietų verslo įmonėse skaičius 0 9 Sukurtų naujų darbo vietų mokslininkams ir tyrėjams verslo 0 įmonėse skaičius 10 Įkurtų naujų įmonių skaičius 0 11 Perskaitytų pranešimų konferencijose, seminaruose, kituose 7 renginiuose skaičius 12 Kiti projekto įgyvendinimo metu pasiekti rezultatai: Mokslinės publikacijos recenzuojamuose ţurnaluose 1 Parengtos mokslinės publikacijos ISI WOS ir kituose 2 recenzuojamuose ţurnaluose Parengtos rekomendacijos 2 Atspausdintos pranešimų tezės 7 20

21 7. PRIEDAI 21