Lauko daržovių tręšimo tyrimų raida

Transcription

1 LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ (3). Lauko daržovių tręšimo tyrimų raida Ona Bundinienė Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT 54333, Babtai, Kauno r., el. paštas Straipsnyje aptariami lauko daržovių tręšimo tyrimai, atlikti Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute m. Tręšimo klausimams spręsti atlikti vegetaciniai, tikslieji lauko ir gamybiniai bandymai bei įvairūs laboratoriniai tyrimai. Tyrimams naudotos birios ir tirpios, vienanarės ir kompleksinės mineralinės trąšos, atlikti pagrindinio ir papildomo maitinimo per lapus tręšimai. Nuo visų azoto trąšų didėjo tirtų daržovių ir vaistažolių derlingumas. Azoto trąšų normos daržovėms apskaičiuotos, remiantis nustatytu mineralinio azoto kiekiu dirvožemyje. Kopūstams ir morkoms azoto normai nustatyti dirvožemio ėminiai imti iš 0 60 cm, burokėliams ir svogūnams iš 0 40 cm dirvožemio sluoksnių. N min. ir N trąšų suma kopūstams 300, burokėliams 170, morkoms 120 ir svogūnams 100 kg ha -1. Optimali azoto norma kopūstams yra N 180, turtinguose fosforo ir kalio dirvožemiuose N 120, burokėliams N 90, svogūnams N 30 kg ha -1. Nitratų kiekis daržovėse priklauso nuo augale vykstančių fiziologinių procesų, agroklimato ir agrotechnikos veiksnių. Papildomas tręšimas per lapus didino burokėlių ir morkų derlių ir gerino produkcijos laikymąsi. Azoto trąšos neturėjo įtakos tirtų vaistažolių cheminei sudėčiai, eterinių aliejų kiekiui ir kokybei. Reikšminiai žodžiai: daržovės, mineralinės trąšos, mineralinis azotas dirvožemyje, nitratai, organinės trąšos, tręšimas per lapus, vaistažolės. Įvadas. Daržovių augintojų tikslas užauginti didelį bendrąjį derlių su kuo didesne standartinio derliaus išeiga, laikymo metu patirti buvo mažiai nuostolių, išsaugoti gerą vidinę ir išorinę produkcijos kokybę (Sakalauskas ir kt., 2005; Дерюгин, Кулюкин, 1988). JAV žemės ūkio departamento duomenimis, nuo trąšų priklauso net 70 % bendrojo augalų derliaus. Lietuvoje nuo trąšų priklauso 67,5 % derliaus (Min. trąšos, 1973). Augdamos daržovės sunaudoja gerokai daugiau maisto elementų negu javai ar daugiametės žolės (Аутко, 2004) ir iš armens išplaunama daug daugiau azoto, negu auginant javus (Stone, Rowse, 1992), ypač laikotarpiu nuo rudens iki pavasario arba pertręštuose bei anksti baigusių vegetaciją augalų laukuose (Neeteson ir kt., 1999). Todėl, norint užauginti gausų ir geros kokybės derlių be žalos aplinkai, reikia augalus reguliariai ir tinkamai tręšti, ypač dėmesį skiriant azoto trąšoms (Scholberg ir kt., 215

2 2000; Babik, Elkner, 2002). Azoto trąšų norma priklauso nuo mineralinio azoto kiekio dirvožemyje: kuo jo daugiau, tuo didesnis žemės ūkio augalų derlius ir mažesnis azoto trąšų efektyvumas (Matusevičius, Vaišvila, 1994, Lorenz ir kt., 1989). Neatskiriama intensyvios daržovių auginimo technologijos dalimi tampa kompleksinės trąšos ir tręšimas per lapus. Papildomas tręšimas per lapus turi dvigubą efektą: stimuliuoja dirvožemyje esančių maisto medžiagų pasisavinimą, aprūpina augalus maisto medžiagomis reikiamu momentu (Boliglova, Dzienia, 1999) bei sustiprina augalų atsparumą ligoms (Kolota, Osinska, 2001). Be to, nesikeičia dirvožemio struktūra, mažėja dirvožemio ir gruntinių vandenų, taigi ir aplinkos užteršimas, reikia mažiau trąšų (Liet. dirvož..., 1998). Išaiškinta, kad įvairūs augalai, papildomai patręšti per lapus, apie 50 % maisto medžiagų pasisavina jau per pirmąsias šešias valandas (Иванова ir kt., 1999). Daržovių agrotechnikos tyrimai prasidėjo 1927 m. Žemės ūkio akademijos mokomajame darže Dotnuvoje ir Fredos sodininkystės mokykloje, tesėsi Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje, o vėliau Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute (LSDI) Babtuose (Kviklienė, Baranauskienė, 1988; Bobinas, 2002). Darbo tikslas aptarti ir apibendrinti daržovių tręšimo tyrimus, vykdytus LSDI nuo 1989 iki 2007 m. Tyrimų objektas, metodai ir sąlygos. Tyrinėjant lauko daržovių tręšimo klausimus, atlikti vegetaciniai, tikslieji lauko ir gamybiniai bandymai bei įvairūs laboratoriniai tyrimai. Tyrimams naudotos birios ir tirpios, vienanarės ir kompleksinės mineralinės trąšos, organinės trąšos, atlikti pagrindinio ir papildomo maitinimo per lapus tręšimai. Tyrimų metu atlikti augalų biometriniai matavimai, nustatyti biocheminiai bei fiziologiniai augalų produktyvumo rodikliai. Atlikta daržovių derliaus apskaita, skirstant derlių į standartinį ir nestandartinį bei nustatant standartinio derliaus išeigą. Dirvožemio agrocheminiai tyrimai. Dirvožemio mėginiuose buvo nustatyta: phkcl potenciometriniu; humusas (%) Tiurino, judrieji P 2 O 5 ir K 2 O (mg kg -1 arba mg 100 g dirvožemio) Egnerio-Rimo-Domingo (A-L), mineralinis azotas (kg ha -1 ) jonometriniu 1N KCl ištraukoje, kalcis ir magnis (mg kg -1 ) atominės absorbcijos spektrometriniu metodais. Augalų fiziologinės, biocheminės ir cheminės analizės. Lapų plotas matuotas automatiniu matuokliu ( WinDias ). Fotosintezės pigmentų (chlorofilų a, b ir karotinoidų) kiekis žalioje lapų masėje buvo nustatytas 100 % acetono ekstrakte spektrofotometriniu Vetšteino (Wettstein) metodu (Гавриленко, Жыгалова, 2003) spektrofotometru Genesys 6. Grynasis fotosintezės produktyvumas apskaičiuotas remiantis formule (Третьяков, 1998). Produkcijoje nustatyta: sausosios medžiagos gravimetriškai, išdžiovinus +105 ± 2 C temperatūroje iki nekintamos masės (Food analysis, 1986), tirpios sausosios medžiagos refraktometru (skaitmeninis refraktometras ATAGO), vitaminas C titruojant 2,6-dichlor-fenolindofenolio natrio druskos tirpalu (Методы..., 1987), cukrus AOAC metodu (AOAC, Official...,1990), nitratai potenciometriniu metodu su jonselektyviniu elektrodu (Metodiniai nurodymai..., 1990). Augaluose azotas (N) nustatytas Kjeldalio metodu, fosforas (P) kolorimetriškai, kalis (K) liepsnos fotometru, kalcis (Ca) ir magnis (Mg) atominės absorbcijos spektrometriniu metodu. Analizės atliktos LSDI Agrochemijos laboratorijoje ( ), Biochemijos ir 216

3 technologijos laboratorijoje, Augalų fiziologijos laboratorijoje bei LŽI Agrocheminių tyrimų centre. Duomenų patikimumas įvertintas dispersinės analizės metodu, naudojant programą Anova, ryšys tarp atskirų rodiklių koreliacinės-regresinės analizės, tarpusavio ryšių pobūdis ir stiprumas statistinės takų koeficientų analizės metodais, naudojant programą Stat_eng (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Kai kurie duomenys matematiškai apdoroti Microsoft Excel programa. Bandymų laukų dirvožemiai velėniniai glėjiški pajaurėję (VG 1j ) (pagal naująją dirvožemių klasifikaciją karbonatingieji sekliai glėjiški išplautžemiai IDg8-k (Calc(ar)i / Epihypogleyc Luvisols LVg-p-w-cc), gerai sukultūrinti, pagal granuliometrinę sudėtį priesmėliai arba lengvi priemoliai ant lengvų ar vidutinio sunkumo priemolių. Dirvožemio armuo cm storio. Visais tyrimų metais dirvožemiai buvo neutralios arba šarminės reakcijos (ph KCl 6,8 7,9), mažo ar vidutinio humusingumo (1,5 2,8 %), fosforingi arba didelio fosforingumo ( mg kg -1 ), nuo mažo (100 mg kg -1 ) iki didelio (259 mg kg -1 ) kalingumo, bet daugeliu atvejų mažo (31 60 kg ha -1 ), kartais vidutinio (61 90 kg ha -1 ) azotingumo ir turintys daug kalcio ir magnio. Meteorologinės sąlygos. Normaliai šilti buvo 1996, 1998 ir 2005 m. vegetacijos laikotarpiai, šiltesni nei daugiamečiai vidutiniai oro temperatūros rodikliai buvo 1988, 1989, 1992, 1995, 1997, 2006 metų vegetacijos laikotarpiais. Karšta buvo 1994, 1999, 2001 ir 2002 m., o vėsu 1990, 2004 ir 2007 m. vegetacijos laikotarpiu. Normaliai drėgni buvo 1996, 1997, 2000, 2003 m., sausi 1988, 1991,1992, 1994, 1995, 1998, 1999, 2002 ir 2005 m., šlapi 1989, 1990, 2001, 2004, 2006 ir 2007 m. vegetacijos laikotarpiai. Rezultatai ir jų aptarimas. Apibendrinti tiksliųjų ir gamybinių tyrimų duomenys (Staugaitis, 1997 b) parodė, kad pavasarį mineralinio azoto kiekis dirvožemyje daugiausia priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, agrometeorologinių sąlygų, buvusio priešsėlio ir organinių trąšų, vasarą nuo suintensyvėjusios mikroorganizmų veiklos, rudenį nuo to, kuri daržovių rūšis auginta ir kokia joms azoto norma skirta. Priesmėliuose mineralinio azoto yra 22 %, o priemoliuose 50 ir 55 % daugiau negu smėlio dirvožemiuose. Mineralinio azoto mažėja dirvožemio sluosniui gilėjant ir jo kiekio svyravimai daug priklauso nuo nitratinio, o mažiau nuo amoniakinio azoto kiekio. Daugiausia azoto lieka po svogūnų auginimo, daug po morkų, mažiausiai po vėlyvųjų kopūstų. Didesni jo kiekiai dirvožemyje randami, jei buvo tręšta didesnėmis, negu reikėjo augalų derliui išauginti, azoto normomis. Kopūstinės daržovės. Kopūstams azotas labai svarbus. Netgi ir nedidelis šio mitybos elemento trūkumas labai sumažina derlingumą, o dėl jo pertekliaus pablogėja derliaus kokybė ir laikymasis sandėliuojant. Tyrimai, vykdyti m. Vilniaus rajono Maišiagalos daržininkystės ūkyje, m. LSDI ir Lietuvos specializuotuose daržininkystės ūkiuose, esančiuose įvairiose klimato zonose, tręšiant 60 t ha -1 mėšlo, parodė, kad kopūstams rekomenduojama N 180 norma (Jurkšaitis, Lankauskas, 1991; Staugaitis, Putelis, 1993; Staugaitis ir kt., 1993; Staugaitis, 1997 a). Taip tręšiant, gautas didžiausias derliaus priedas, geriausia standartinio derliaus išeiga ir kopūstai geriausiai išsilaikė rudens ir žiemos laikotarpiu. Išaiškinta, kad fosforo trąšomis netręšiama, kai dirvožemyje yra mg kg -1 judriojo fosforo (Jurkšaitis, 217

4 Lankauskas, 1991). Pavasarį azoto normai nustatyti geriausia dirvožemio ėminius imti iš 0 60 cm sluoksnio. N min. ir N trąšų suma yra 300 kg ha -1 (Staugaitis, 1997 a). Ekonominiu atžvilgiu kopūstus tręšti vienanarėmis trąšomis efektyviausia ir perpus pigiau, negu didele kompleksinių trąšų norma, o papildomas tręšimas per lapus derlių padidina tik sausringais metais (Staugaitis ir kt., 2005). Lenkų tyrėjų duomenimis, trąšų pavidalas neturėjo įtakos derliui (Sady ir kt., 2001). Tyrėjai teigia, kad nuo azoto trąšų produkcijoje gausėjo nitratų, taip pat didėjo azoto susikaupimas, bet mažėjo cukrų kiekis (Jurkšaitis, Lankauskas, 1991). G. Staugaičio tyrimų duomenimis, azoto trąšos neturėjo įtakos cukrų kiekiui (Staugaitis, 1997 a). Užsienio tyrėjų duomenimis, nuo azoto trąšų didėjo derliai ir nitratų kiekis gūžėse (Aquino ir kt., 2005; Кравцов, 1990). Žiedinių kopūstų Amazing ir brokolių Excelsior F 1 tręšimo įvairiomis azoto normomis tyrimų duomenys parodė, kad azoto trąšos didino derlių, bet kartu didėjo ir nitratų kiekis produkcijoje (Staugaitis, Karitonas, 1998). Prieš daigų sodinimą optimali N min cm sluoksnyje ir azoto trąšų azoto kiekių suma buvo 300 kg ha -1. Vokiečių tyrėjai žiediniams kopūstams rekomenduoja kg ha -1, Lietuvos tyrėjai kg ha -1 azoto normas (Spickermann, 1989; Weier, Schapf, 1988; Staugaitis, Jurkšaitis, 1994). Brokolius Vakarų Europoje rekomenduojama tręšti palyginti didelėmis azoto normomis iki 300 kg ha -1 (Everaarts, 1993). Šakniavaisės daržovės. Burokėliai. Nuo azoto trąšų ir tręšimo būdų iš esmės didėjo burokėlių derlius ir standartinio derliaus išeiga (Staugaitis ir kt., 1993; Petronienė, Petronis, 1995; Staugaitis, 1996; Staugaitis, Tarvydienė, 2004; Staugaitis ir kt., 2004). Nustatant pavasarinę azoto normą, dirvožemio ėminius geriausia imti iš 0 40 cm dirvožemio sluoksnio. N min. ir N trąšų suma yra 170 kg ha -1. Dalies azoto trąšų įterpimas vegetacijos metu papildomai, palyginti su visa norma pavasarį, neturėjo esminės įtakos burokėlių derliui (Staugaitis, 1996). Užsienio tyrėjų duomenimis, burokėlių produktyvumas, nepaisant veislės ir tipo, taip pat didėja nuo azoto trąšų naudojimo (Ugrinovic, 1999). Tyrėjų gauti duomenys rodo, kad azoto trąšos mažino tirpių sausųjų medžiagų, bendrojo cukraus bei vitamino C kiekius. Didinant azoto normą, gausėjo mineralinio azoto viršutiniuose dirvožemio sluoksniuose ir nitratų kiekiai šakniavaisiuose. Ištirta, kad azoto normos neturėjo įtakos šakniavaisių laikymuisi sandėlyje bei biocheminių elementų kitimui juose (Petronienė, Petronis, 1995) m., atlikus azoto trąšų su ceolitu bei ceolito (prekinis ženklas ZeoVit EcoAgro) įtakos raudonųjų burokėlių veislės Pablo F 1 produktyvumui tyrimus, nustatyta, kad didžiausias burokėlių prekinis derlius (61,5 t ha -1 ) ir jo išeiga (80,5 %) gauta tręšiant azoto trąšomis su ceolitu, išbėrus jas per du kartus (Bundinienė ir kt., 2006 a). Mažiausia produkcijos savikaina gauta, patręšus burokėlius minėtomis trąšomis (Бундинене, Бобинас, 2006). Ceolito sorbcinės savybės, daugelio užsienio tyrėjų duomenimis, užtikrina % ekonomiškesnį azoto naudojimą, prailgina maisto medžiagų veikimo trukmę ir sumažina dažno tręšimo būtinumą (Ilsildar, 1999; Li ir kt., 2002; Постников ir kt., 1991). Didžiausią asimiliacinį lapų plotą užaugino burokėliai, tręšti azoto trąšomis su ceolitu bei ceolitu ir amonio salietra. Grynojo fotosintezės produktyvumo didėjimas liepos ir rugpjūčio mėnesiais pastebėtas tręšiant minėtomis trąšomis (Šikšnianienė ir kt., 2006) m. tiriant trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP (3,4 dimetilpyrazol-fosfatas), prailginančiu azoto veikimą, įtaką daržovių derliui, nustatyta, kad 218

5 didžiausias svogūnų, morkų, burokėlių ir baltagūžių kopūstų derlius ir geriausia standartinių derlių išeiga gauta tręšiant trąšomis su nitrifikacijos inhibitoriumi DMPP, prekinis pavadinimas Entec-Avant. Tirtos trąšos neturėjo esminės įtakos biocheminiams rodikliams ir nedidino nitratų kiekio daržovėse (Bundinienė ir kt., 2008). Minėtos trąšos, esant kritulių kiekiui, artimam daugiamečiam vidurkiui, padidino burokėlių lapų plotą. Visos naudotos trąšos, esant kritulių kiekiui, artimam daugiamečius vidurkiui, padidino fotosintezės pigmentų kiekį burokėlių lapuose. Grynasis fotosintezės produktyvumas iki liepos mėn. didėjo, o rugpjūčio mėn. sumažėjo iki nulio (Šikšnianienė ir kt., 2007 a). Vokietijoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad trąšos su nitrifikacijos inhibitoriumi didina daržovių derlių, sumažina azoto išsiplovimo nuostolius (Zerulla ir kt., 2001). Didžiąją reikalingų maisto medžiagų dalį burokėliai, kaip ir kitos daržovės, pasisavina iš trąšų, išbertų priešsėjinio dirvos paruošimo metu, kitą dalį iš dirvožemio. Tačiau, augalams augant, vis labiau juntamas maisto medžiagų stygius m. ištirta papildomo tręšimo per lapus tirpiomis trąšomis įtaka raudonųjų burokėlių derliui ir šakniavaisių kokybei. Geriausias prekinis raudonųjų burokėlių derlius ir prekinio derliaus išeiga gauta patręšus tris kartus kalcio salietra (30,0 t ha -1 ir 75,6 %) arba du kartus ruduoju nutrifolu ir kartą žaliuoju nutrifolu (28,8 t ha -1 ir 67,9 %). Sausųjų ir tirpių sausųjų medžiagų bei cukraus kiekiai burokėlių šakniavaisiuose mažai priklausė nuo papildomo tręšimo. Nitratų kiekis, tręšiant mineralinėmis trąšomis ir tręšiant papildomai per lapus, buvo didesnis, negu auginant burokėlius be trąšų (Bundinienė ir kt., 2007 a). Didžiausias tinkamos realizuoti prekinės produkcijos kiekis gautas tręšiant burokėlius per lapus ruduoju nutrifolu du kartus ir žaliuoju nutrifolu vieną kartą ( Bundinienė ir kt., 2007 b). Tręšiant papildomai per lapus, padidėja daržovių derlius (Osinska, Kolota, 2002; Elkner, Kaniszewski, 2001; Gutezeit, 2000; Sady ir kt., 2005). Morkos. Racionalus morkų tręšimas azotu yra svarbus derlingumo didinimo bei šakniavaisių kokybės gerinimo veiksnys. Pavasarį mineralinis azotas nustatomas 0 60 cm sluoksnyje. Optimali N min. ir N trąšų suma yra 120 kg ha -1. Daugiau cukrų ir tirpiųjų medžiagų buvo azotu netręštose, o karotino ir vitamino C tręštose N 60 morkose (Staugaitis, 1995 a). Kelių metų tyrimų duomenys parodė, kad nuo azoto morkų derlius nedidėjo (Staugaitis ir kt., 1993). Baltarusijos tyrėjų nuomone, morkoms azoto trąšos mažai efektyvios, o kai kuriais metais tręšti azotu netgi nereikia (Аутко, 2004). Per gausiai tręšiant azotu, šakniavaisiuose susikaupia daug vandens ir nitratų, dėl to jie labiau serga ir būna pažeisti kenkėjų, prasčiau laikosi (Raynal-Lacroix ir kt., 1994) m. tiriant kalcio amonio salietros, azoto trąšų su ceolitu bei ceolito (prekinis ženklas ZeoVit EcoAgro) įtaką valgomųjų morkų veislės Samson produktyvumui, nustatyta, kad didžiausias morkų prekinis derlius (56,4 t ha -1 ) ir jo išeiga (72,7 %) buvo tręšiant azoto trąšomis su ceolitu (N ) (Bundinienė ir kt., 2006 b). M. Zdravkovic ir kitų tyrimų duomenimis, mėšlu tręštos morkos užaugino 48,4 t ha -1, kalcio amonio nitratu 41,5 t ha -1 ir tręštos NPK mišiniu 41,5 t ha -1 derlių (Zdravkovic ir kt., 1997). Tręšimas kalcio amonio salietra padidino fotosintezės pigmentų kiekį morkų lapuose. Didžiausias asimiliacinis morkų lapų plotas buvo patręšus azoto trąšomis su ceolitu arba amonio salietra su ceolitu. Tręšimas azoto trąšomis grynajam fotosintezės produktyvumui įtakos neturėjo (Šikšnianienė ir kt., 2007 b). 219

6 Be pagrindinio tręšimo, didelį poveikį morkoms daro papildomas tręšimas per lapus, ypač labai lietingais arba sausais metais, kai vienu atveju maisto medžiagos yra išplaunamos, o antruoju nepasisavinamos (Gaučienė, Viškelis, 1996). Rusijoje atliktų tyrimų duomenys parodė, kad papildomas morkų tręšimas skystomis trąšomis, pagamintomis KAS trąšų pagrindu, į jų sudėtį įtraukiant vandenyje tirpaus fosforo, kalio ir mikroelementų, užtikrino 14 % derliaus priedą ir sumažino nitratų kiekį šakniavaisiuose 1,4 1,5 karto (Воробьева, Добрoвольская, 2005) m. tiriant Kemira Ferticare , kalcio salietros bei įvairių jų derinių įtaką Svalia F 1 morkų derliui, laikymuisi ir kokybei, nustatyta, kad didžiausias derliaus priedas gautas po pagrindinio tręšimo du kartus patręšus Kemira Ferticare (N 10 + N 10 ) ir kartą kalcio salietra (N 10 ). Blogiausiai laikėsi papildomai netręštos morkos (nuostoliai 22 %), geriausiai tręštos kalcio salietra (14,2 %). Pajamos už prekinę produkciją tiek rudenį, tiek po ilgo laikymo yra panašios (Zalatorius, Viškelis, 2005) m., įvertinant lapų trąšų įtaką morkų šakniavaisių derliui ir jo kokybei bei pelningumui, nustatyta, kad geriausias standartinis morkų derlius gautas tręšiant ruduoju nutrifolu ir du kartus nitraboru (57,3 t ha -1 ) arba tris kartus nitraboru (56,6 t ha -1 ). Standartinio derliaus išeiga buvo atitinkamai 79,3 ir 68,7 %, savikaina abiem atvejais - 0,16 Lt kg -1, o papildomos grynosios pajamos atitinkamai 12,6 ir 12,2 tūkst. Lt ha -1 (Bundinienė, Zalatorius, 2007) m., tiriant papildomo tręšimo per lapus boro trąšomis (Tradebor ir Boramin Ca) įtaką salierų Brilliant ir Diamant produktyvumui, nustatyta, kad tręštuose boru salieruose padaugėjo nitratų, o cukrų, askorbo rūgšties ir tirpių sausųjų medžiagų kiekiai nesikeitė. Laikymo masės nuostoliai nedideli, vidutiniškai 11,1 16,3 %. Salierų šakniavaisių tvirtumui ir laikymuisi boro trąšos įtakos neturėjo (Стаугайтис ir kt., 2004; Dambrauskienė ir kt., 2005). Italijos tyrėjų nuomone, didinant azoto normą, nitratų kiekis salieruose didėjo ir didžiausias aukščiausios kokybės derlius gautas tręšiant 200 ir 400 kg ha -1 N (Colla ir kt., 2001). Svogūninės daržovės. Svogūnų kuokštinės šaknys pasiekia 40 cm gylį, todėl dirva jiems augti turi būti puri, humusinga, turinti daug maisto medžiagų. Iš dirvožemio svogūnai tepajėgia įsisavinti iki 1 %, o iš trąšų apie 30 % azoto (Дерюгин, Кулюкин, 1986) m. atliktų tyrimų duomenys parodė, kad didžiausias ropelių derlius gautas tręšiant svogūnus N 30, nors atskirais metais optimali norma buvo N 60 arba ir visai netręšiant gautas geras derlius. Azoto trąšos didino tirpių sausųjų medžiagų, vitamino C ir nitratų kiekius ropelėse bei mineralinio azoto kiekį dirvožemyje. Azoto normai nustatyti dirvožemio ėminius geriausia imti iš 0 40 ir 0 60 cm sluoksnių. Optimali mineralinio azoto ir trąšų azoto suma atitinkamai 100 ir 130 kg ha -1 (Staugaitis, 1995 b). Tyrimai, atlikti m. siekiant nustatyti įvairių azoto trąšų normų įtaką pigmentų kiekiui svogūnų lapuose, parodė, kad esminis chlorofilų a ir b kiekio padidėjimas nustatytas patręšus maksimaliomis N normomis. Chlorofilų a ir b kiekis stipriai koreliavo su azoto kiekiu svogūnų lapuose (r 2 = 0,81), todėl chlorofilus svogūnų vegetacijos metu verta nustatyti, kai norima įvertinti augalo apsirūpinimą azotu (Čižauskas, Brazaitytė, 2003). Porams reikia ypač gerai sukultūrintų, nerūgščių, turtingų mitybos elementų, lengvo priemolio dirvų. Tyrimų, atliktų m. auginant ankstyvuosius Rival ir vėlyvuosius Pandora veislės porus, duomenys parodė, kad azoto trąšos didino 220

7 porų antžeminę masę ir prekinį derlių. N 300 norma masę padidino 2,2, standartinį derlių 1,8 karto. Nuo azoto trąšų padaugėjo azoto, kalio ir nitratų, o sumažėjo cukrų, vitamino C, tirpių sausųjų ir sausųjų medžiagų. Tręšti N 180 norma porai geriausiai laikėsi sandėliuose. (Staugaitis, Viškelis, 2001; Sorensen ir kt., 2006). Nustatyta, kad ankstyvieji porai yra derlingesni nei vėlyvieji (Staugaitis, Viškelis, 2002). Lapinės daržovės m. tiriant trąšų įtaką lapinių daržovių produktyvumui, nustatyta, kad Aisbergo tipo gūžinių salotų Crispin didžiausias derlius ir augalo masė gauta, kai tręšta N 135 norma. Azoto trąšos neturėjo įtakos cukrų, vitamino C ir tirpių sausųjų medžiagų kiekiui, tačiau didino nitratų ir sausųjų medžiagų kiekį gūžinėse salotose. Azoto trąšos didino azoto ir mažino kalio kiekius gūžėse, o fosforo, kalcio bei magnio kiekiui įtakos neturėjo. Gūžinėms salotoms prieš sodinimą optimali Nmin ir Ntrąšų norma yra 240 kg ha -1, jei dirvožemio ėminiai imami iš 0 30 cm sluoksnio, ir 300 kg ha -1, jeigu iš 0 60 cm sluoksnio (Staugaitis, Viškelis, 2000). Nitratai. Nitratų kaupimasis augaluose natūrali augalų fiziologinio proceso grandinė. Daugiausia jų būna augalo dalyse, kuriomis juda maisto medžiagos stiebuose, lapkočiuose, mažiausiai lapalakščiuose ir vaisiuose. Apibendrinus ilgamečių tyrimų duomenis, buvo nustatytas nitratų kiekis įvairiose daržovėse (lentelė). Nitratų kiekis priklausė nuo auginimo metų sąlygų, vegetacijos periodo trukmės, derliaus nuėmimo laiko ir subrendimo laipsnio, tręšimo azoto ir, veikiant minėtiems veiksniams, gali keistis 3 4,5 karto (Bagdonaitė, 1995; Staugaitis, Lubytė, 1998). G. Staugaičio tyrimų duomenimis, užauginti mažiau nitratų turinčias daržoves galima, auginant tam tikras veisles, azoto skiriant atlikus dirvožemio agrochemines analizes bei derlių nuimant optimaliu laiku (Staugaitis 1997 b, 1999). Lentelė. Nitratų kaupimasis daržovėse (pagal Staugaitį, 1997 c) Table. Accumulation of nitrates in vegetables (according to Staugaitis, 1997) Nitratų kiekis daržovėse Amount of nitrates in vegetables, mg kg -1 Mažai Small amount ( ) Vidutiniškai Average ( ) Daržovės Vegetables 1 2 Žalieji žirneliai, pomidorai, paprikos, česnakai, bulvės, cikorinės salotos, svogūnų ropelės, vėlyvosios morkos Green pea, tomato, sweet pepper, garlic, potato, chicory lettuce, onion turnips, late carrot Agurkai, vėlyvieji gūžiniai kopūstai, lauke auginami svogūnų laiškai, cukinijos, moliūgai, aguročiai, patisonai, porai, rūgštynės, ankstyvosios morkos, pastarnokai, petražolių šakniavaisiai, narcizalapiai svogūnai, žiediniai kopūstai, gelteklės Cucumber, late head cabbage, spring onions grown in field, patisson, leek, sorrel, early carrot, parsnip, parsley root-crop, daffodil leaf onions, cauliflowers, black salsify 221

8 Lentelės tęsinys Table continued Daug Many ( ) Labai daug Very many ( ) 1 2 Ankstyvieji žiediniai ir gūžiniai kopūstai, burokėliai, brokoliai, salierai, griežčiai, ropiniai kopūstai, ropės, krienai, rabarbarai, lauko ridikėliai ir ridikai, šiltnamiuose auginami svogūnų laiškai Early cauliflower and head cabbage, red beet, broccoli, celery, swede, turnip cabbage, turnip, horse-radish, rhubarb, field radish and radish, spring onion grown in greenhouses Salotos, garbanotieji gūžiniai kopūstai, mangoldai, špinatai, šiltnamiuose auginami ridikėliai, Pekino kopūstai ir burokėlių lapai Lettuce, curly head cabbage, mangold, spinach, radish grown in greenhouses, Peking cabbage Vaistažolių tręšimas. Aromatiniai augalai ne tik puikūs prieskoniai, bet ir pagrindinė žaliava gamybai eterinių aliejų, kurie turi stiprų antimikrobinį ir antioksidantinį poveikį. Augalų produktyvumą didina azoto trąšos (Viškelis ir kt., 2003) m. tyrimų duomenys parodė, kad, išbėrus azoto trąšų du kartus per vegetaciją, gaunamas didesnis vaistinių šalavijų derliaus priedas, ypač kai žolė pjaunama du kartus per metus. Eterinių aliejų kiekis žolėje kito nuo 0,32 iki 0,50 % ir azoto trąšos neturėjo įtakos jų kiekiui ir kokybei bei nekeitė cheminės vaistinių šalavijų sudėties (Dambrauskienė ir kt., 2001). Tyrimų, atliktų 1998 m. duomenimis, azoto trąšos neturėjo įtakos pirmajam antramečių vaistinių čiobrelių derliui, tačiau padidino antrąjį derlių, taip pat neturėjo įtakos cheminei sudėčiai bei eterinių aliejų kiekiui ir kokybei. Vertingesnė buvo antrojo derliaus žaliava (Dambrauskienė ir kt., 2000) m. atliktų tyrimų duomenys parodė, kad didžiausias pirmamečių pipirmėčių žalios masės derliaus priedas gautas, patręšus N 120 azoto norma, augalams skiriant ją per tris kartus. Papildomas tręšimas azotu didino nitratų kiekį žalioje masėje, tačiau nekeitė kitų biocheminių rodiklių (Dambrauskienė ir kt., 2007). Naudojant naujas trąšas ir kitas chemines priemones, brangstant energetinėm ir darbo sąnaudom bei siekiant pagerinti produkcijos kokybę, reikalinga sumodeliuoti ir ištirti integruoto šakniavaisių daržovių, svogūnų ir kopūstų auginimo technologijas, išsiaiškinti aplinkos ir agrobiologinių veiksnių įtaką lauko daržovių vystymuisi, produktyvumui, kokybei ir aplinkai, nustatyti dirvožemyje vykstančių agrofizikinių, agrocheminių bei mikrobiologinių procesų intensyvumo lygį ir jų poveikį produktyvumui. Išvados. 1. Visos azoto trąšos didino tirtų daržovių ir vaistažolių derlingumą. Azoto trąšų normos daržovėms apskaičiuojamos, remiantis nustatytu mineralinio azoto kiekiu dirvožemyje. 2. Pavasarį azoto normai kopūstams nustatyti geriausia dirvožemio ėminius imti iš 0 60 cm sluoksnių. N min. ir N trąšų suma yra 300 kg ha -1. Įvertinus visus veiksnius, taigi ir ekonominį, optimali azoto norma kopūstams yra N 180, turtinguose fosforo ir kalio dirvožemiuose N Norint nustatyti pavasarinę azoto normą burokėliams, dirvožemio ėminius geriausia imti iš 0 40 cm dirvožemio sluoksnių. N min. ir N trąšų suma yra 170 kg ha

9 Optimali azoto trąšų norma burokėliams N 90. Dalies azoto trąšų atidavimas vegetacijos metu papildomai, palyginti su visa norma pavasarį, neturėjo esminės įtakos burokėlių derliui. 4. Morkoms tikslinga Nmin nustatyti 0 60 cm dirvožemio sluoksniuose. Optimali N min. ir N trąšų suma yra 120 kg ha Azoto normai nustatyti svogūnų pasėlyje dirvožemio ėminius geriausia imti iš 0 40 sluoksnių. Optimali mineralinio azoto ir trąšų azoto suma 100 kg ha Nitratų kiekis daržovėse priklauso nuo augale vykstančių fiziologinių procesų, agroklimato ir agrotechnikos veiksnių. 7. Papildomas tręšimas per lapus didino burokėlių ir morkų derlių ir gerino produkcijos laikymąsi. 8. Azoto trąšos didino vaistinių šalavijų, antrų metų čiobrelių ir pirmamečių pipirmėčių derlių ir neturėjo įtakos šių augalų cheminei sudėčiai, eterinių aliejų kiekiui ir kokybei. Gauta Parengta spausdinti Literatūra 1. AOAC Official methods of analysis of the association of official analytical chemists. K. Helrich. 15 th edition. Arlington (Virginia), USA. 2. Aquino L. A., Puiatti M., Pereira P. R. G Effect of spacing and doses of nitrogen on the qualitative characteristic of the yield of cabbage. Horticulture Brasileira. 23(1): Babik I., Elkner K The effect of nitrogen fertilization and irrigation on yield and quality of broccoli. Acta Horticulturae, 571: Bagdonaitė Ž. Nitratų kiekis daržovėse Sodininkystė ir daržininkystė, : Bobinas Č Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas. Žemės ūkio mokslai, 2: Boliglova E., Dzienia S Impact of foliar fertilization on plant on the content of macroelements in potato. Electronic Journal of Polish Agricultural Universities html 7. Bundinienė O., Bobinas Č., Duchovskis P a. Azoto trąšų ir ceolito įtaka raudonųjų burokėlių produktyvumui ir morfometriniams rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1): Bundinienė O., Bobinas Č., Duchovskis P b. Įvairių azoto trąšų ir ceolito įtaka valgomosios morkos produktyvumui ir morfometriniams rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(4): Bundinienė O., Viškelis P., Zalatorius V a. Papildomo tręšimo per lapus įtaka raudonųjų burokėlių derliui ir šakniavaisių kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1):

10 10. Bundinienė O., Viškelis P., Zalatorius V b. Papildomo tręšimo per lapus įtaka raudonųjų burokėlių šakniavaisių kokybei ir laikymuisi. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): Bundinienė O., Zalatorius V Lapų trąšų įtaka morkų derliui, biometriniams rodikliams ir pelningumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(4): Bundinienė O., Duchovskis P., Viškelis P., Zalatorius V Trąšų su amonio stabilizatoriumi DMPP įtakos daržovių derliui ir kokybei tyrimai. Sodininkystės ir daržininkystės mokslo tyrimai. Mokslinės ataskaitinės konferencijos medžiaga, 21: Colla G., Temperini O., Battistelli A., Moskatello S., Proietti S., Saccardo F., Branceleone M. P Nitrogen and celery (Viterbo). Colture Proteste, 30(4): Čižauskas A., Brazaitytė A Azoto trąšų įtaka pigmentų kiekiui svogūnų lapuose. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(2): Dambrauskienė E., Bundinienė O., Viškelis P., Zalatorius V Azoto normų įtaka pirmamečių pipirmėčių (Menta piperita L.) derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(2): Dambrauskienė E., Viškelis P., Staugaitis G Storability of celery under additional fertilization with boric fertilizers. Sodininkystė ir daržininkystė. 24(3): Dambrauskienė E., Viškelis P., Venskutonis R Effect of nitrogen fertilizers on the Thyme (Thymus vulgaris L.) crop and quality. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(4): Dambrauskienė E., Viškelis P., Venskutonis R Azoto įtaka vaistinių šalavijų derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(2): Elkner K., Kaniszewski S. T The effect of nitrogen fertilization on yield and quality factors of celery (Apium graveolens L. var. Dulce Mill/Pers.). Vegetable Crops Research Bulletin, 55: Everaarts A. P General and quantitative aspects of nitrogen fertilizer use in the cultivation of brassica vegetables. Acta Horticulturae, 339: Food anаlysis: general techniques, additives, contaminants and composition FAO. Rome. 22. Gaučienė O., Viškelis P Meteorologinių sąlygų įtaka karotino kiekiui morkose. Biologija, 3: Gutezeit B Effect of N fertilizer on yield and nitrate level of carrot cultivars. Gemüse, 36(12): Ilsildar A. A Effect of the addition of zeolite to the soil on nitrification. Tr. J. of Agriculture and Forestry, 23: Jurkšaitis J., Lankauskas J Trąšų įtaka kopūstų derliui, kokybei, laikymuisi ir ekonominiam apsimokamumui. Sodininkystė ir daržininkystė, 10: Karitonas R., Staugaitis G Azoto įtaka brokoliams. Sodininkystė ir daržininkystė, 17(1): Kolota E., Osinska M. Efficiency of foliar nutrition of field vegetables grown at different nitrogen rates. Acta Horticulturae, 563:

11 28. Kviklienė N., Baranauskienė M Lauko daržovių agrotechnikos tyrimai. Sodininkystė ir daržininkystė, 7: Lietuvos dirvožemių agrocheminės savybės ir jų kaita J. Mažvila (sudaryt.). Kaunas. 30. Li Z., Alessi D., Allen L Influence of quaternary ammonium on sorption of selected metal cations onto cilnoptilolite zeolite. Journal of Environmental Quality, 31: Lorenz H. P., Schlaghecken J., Engel G., Maync A., Ziegler J Ordnungsgemäße Stickstoff-Versorgung im Freiland-Gemüsebau-KNS-System. Ministerium Für Landwirtschaft, Weinbau und Forsten Rheinland. Pfalz. 32. Metodiniai nurodymai nitratams nustatyti augalininkystės produkcijoje Vilnius. 33. Matusevičius K., Vaišvila Z Dirvožemio mineralinio azoto, mechaninės sudėties ir azoto trąšų įtaka kai kurių žemės ūkio augalų derliui. Tręšimo sistemos ir dirvožemio derlingumas. Konf. skirta dr. Kazio Plesevičiaus 80-osioms gimimo metinėms paminėti. Birželio 16 d., Vilnius, Mineralinės trąšos K. Plesevičius (sudaryt.). Vilnius. 35. Neeteson J. J., Booij R., Whitemore A. P A review on sustainable nitrogen management in intensive vegetable production systems. Acta Horticulturae, 506: Osinska M., Kolota E The effect of foliar applied polycompound fertilizers on yield of iceberg lettuce. Folia Horticulturae, 14(1): Petronienė D., Petronis P Azoto normų ir tręšimo būdų įtaka burokėlių derliui, kokybei ir laikymuisi. Sodininkystė ir daržininkystė, 14: Raynal-Lacroix C., Bohec J., Dily F La nutrition azotee de la carotte. Acta Horticulture, 354: Sady W., Smolen S., Roźek S Effect of differianted nitrogen fertilization and foliar application on yield and biological quality of carrot crop. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(3): Sady W., Wojciechovska R., Roźek S The effect of form and placement of N on yield and nitrate content of white cabbage. Acta Horticulturae, 563: Sakalauskas A., Zalatorius V., Malinauskaitė S Biometrinių matmenų įtaka morkų prekiniam paruošimui. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(1): Scholberg J., McNeal B. L., Boote K. J Nitrogen stress on growth and nitrogen accumulation by field-grown tomato. Agronomy Journal, 92: Sorensen J. N., Staugaitis G., Cizauskas A. Optimum nitrogen supply for leeks at two climatic conditions in the Baltic Sea region Acta Horticulturae, 700: Spickermann U Nitratbelastung und Stickstoffaufnahme durh verschiedene Gemüsearten in Abhangigkeit von Pfanzenentwicklung und Stickstoffversorgung. Dissertation Rheinishe Friedrich. Wiilhelm Univerustat, Bonn. 225

12 45. Staugaitis G a. Azoto trąšų normų ir dirvožemio mineralinio azoto įtaka morkų derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 14: Staugaitis G b. Azoto trąšų normų įtaka svogūnų derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 14: Staugaitis G Burokėlių tręšimo azotu sistema. Sodininkystė ir daržininkystė, 15: Staugaitis G a. Azoto diagnostika ir svarba baltiesiems gūžiniams kopūstams. Sodininkystė ir daržininkystė, 16: Staugaitis G b. Mineralinio azoto kitimas daržovių vegetacijos metu ir įtaka augalams. Sodininkystė ir daržininkystė, 16: Staugaitis G c. Nitratų kiekiai įvairiose daržovių rūšyse ir veiksniai, sąlygojantys jų kaupimąsi. Žemės ūkio mokslai, 2: Staugaitis G Nitratai lapinėse daržovėse. Žemės ūkio mokslai, 1: Staugaitis G., Jurkšaitis J Daržovių tręšimas. Diena, Vilnius. 53. Staugaitis G., Karitonas R Azoto trąšų normų ir dirvožemio mineralinio azoto įtaka žiediniams kopūstams. Sodininkystė ir daržininkystė, 17(1): Staugaitis G., Lubytė J Nitratai šakniavaisėse daržovėse. Žemės ūkio mokslai, 2: Staugaitis G., Putelis J Dirvožemio mineralinio azoto (N min. ) ir azoto trąšų normų įtaka kopūstų derliui ir nitratų kiekiui produkcijoje. Sodininkystė ir daržininkystė, 12: Staugaitis G., Putelis J., Autukevičius J Azoto trąšų rūšių įtaka daržovių derliui ir kokybei. Sodininkystė ir daržininkystė, 12: Staugaitis G., Tarvydienė A Sėklų ir trąšų normų įtaka įvairių veislių tipų raudonųjų burokėlių derliui. Sodininkystė ir daržininkystė, 23(1): Staugaitis G., Tarvydienė A., Pilipavičius V Raudonųjų burokėlių masės prieaugio priklausomumas nuo sėklos ir trąšų normų. Žemės ūkio mokslai, 2: Staugaitis G., Viškelis P Trąšų ir dirvožemio mineralinio azoto įtaka gūžinėms salotoms. Sodininkystė ir daržininkystė, 19(2): Staugaitis G., Viškelis P Azoto trąšų normų įtaka porų derliui ir laikymuisi. Sodininkystė ir daržininkystė, 20(4) 1: Staugaitis G., Viškelis P Porų derlius, kokybė, mineralinė sudėtis ir laikymasis. Sodininkystė ir daržininkystė, 21(2): Staugaitis G., Dalangauskienė A., Dalangauskas A Vienanarių ir kompleksinių trąšų įtaka baltiesiems gūžiniams kopūstams. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(2): Stone D. A., Rowse H. R Reducing the nitrogen requirement of vegetable crops by precision fertilizer injection. Aspects of Applied Biology, 30: Šikšnianienė J. B., Duchovskis P., Bundinienė O. Brazaitytė A Skirtingų azoto normų ir ceolito įtaka burokėlio pasėlio fotosintezės rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė, 25(1):

13 65. Šikšnianienė J. B., Bundinienė O., Brazaitytė A., Duchovskis P a. Trąšų su nitrifikacijos inhibitoriumi poveikis raudonųjų burokėlių fotosintezės rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(2): Šikšnianienė J. B., Bundinienė O., Brazaitytė A., Duchovskis P., Stepulaitienė I b. Skirtingų azoto trąšų formų ir ceolito įtaka morkų fotosintezės rodikliams. Sodininkystė ir daržininkystė, 26(1): Tarakanovas P., Raudonius S Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė, taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT-PLOT iš paketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. LŽI, Akademija. 68. Ugrinovic K Effect of nitrogen fertilization on quality and yield of red beet (Beta vulgaris var. Conditiva Alef. ). Acta Horticulturae, 506: Viškelis P., Bobinas Č., Dambrauskienė E Measures for development of medicinal and spice herbs production in Lithuania. Sodininkystė ir daržininkystė, 22(4): Zalatorius V., Viškelis P Papildomo juostinio tręšimo per lapus įtaka morkų produktyvumui ir laikymuisi. Sodininkystė ir daržininkystė, 24(1): Zerulla W., Barth T., Dressel J., Erhardt K., Horchler von Locquenghien K., Pasda G., Rädle M., Wissemeier A ,4-dimethylpyrazole phosphate (DMPP) a new nitrification inhibitor for agriculture and horticulture. Biology and Fertility of Soils, 34(2): Zdravkovic M., Damjanovic M., Corokalo D The influence of fertilization on yield of different carrot varieties. Acta Horticulturae, 462: Weier U., Scharpf H. C Stickstoffdügung von Blumenkogl. Gemüse, 2: Аутко А. А В мире овощей. Минск. 75. Бундинене О., Бобинас Ч Влияние цеолитсодержащих азотных удобрений на урожайность и биометрические показатели корнеплодов столовой свеклы. Овощеводство, 12: Воробьева Т. А., Добрoвольская И. П Влияние внекорневых подкормок на урожайность и качество столовых корнеплодов. Материалы Международной Научно-Практической Конф. Эффективное овощеводство в современных условиях. Июль, 2005 г., Минск, Гавриленко В. Ф., Жыгалова Т. В Большой практикум по фотосинтезу. Москва. 78. Дерюгин И. П., Кулюкин А. Н Агрохимические основы системы удобрения овощных и плодовых культур. Агропромиздат. Москва. 79. Иванова Г. И., Цыгуткин А. С., Костина Л. П Изучение влияния доз и сроков внесения азотных удобрений на физические свойства зерна озимой пшеницы на основе постановки опыта по неполной факториальной схеме. Агрохимия, 5: Кравцов С. А Минеральное питание и сохранность белокочанной капусты. Научно-технический Бюллетень, 2: Методы биохимического исследования растений Под редакцией А. И. Ермакова. Ленинград. 227

14 82. Постников А. В., Зекунов Ф. В., Елисеева Н. А Овощные культуры при выращивании на цеолите. Химизация Сельского Хозяйства, 11: Стаугайтис Г. Ю., Вишкялис П. И., Дамбраускене Е. Л Внекорневое внесение бора под корневой сельдерей. Международный Сборник Научных трудов, Третьяков Н. Н Физиология и биохимия сельскохозяйственных растений. Москва, 639. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES (3). The aspects of field vegetable fertilization investigation O. Bundinienė Summary It is discussed in the article the experiments of field vegetable investigation carried out at the Lithuanian Institute of Horticulture in There were fulfilled field, vegetation, and production experiments and various laboratory investigations. Dry and soluble, monomial and complex mineral fertilizers were used in investigations, the main and additional fertilizations through leaves were carried out. All the nitrogen fertilizers increased the productivity of the investigated vegetables and medicinal herbs. The rates of nitrogen fertilizers for vegetables are calculated basing on the amount of mineral nitrogen in soil. In order to establish nitrogen rates for carrot and cabbage soil samples were taken from 0 60 cm, for red beet and onion from 0 40 cm soil layers. Nmin and Nfertilizers sum for cabbage 300, red beet 170, carrot 120 and onion 100 kg ha -1. The optimal nitrogen rate for cabbage is N 180, in soils rich with phosphorus and potassium N 120, red beet N 90, onion N 30 kg ha -1. The amount of nitrates in vegetable depends on physiological processes, which take place in the plant, agroclimatic and agrotechnical factors. The additional fertilization through leaves increased red beet and carrot yield and improved production storability. Nitrogen fertilizers didn t influence chemical composition, the quality and quantity of essential oils of medicinal sage, second year medicinal thyme and first year peppermint. Key words: vegetable, mineral fertilizers, mineral nitrogen in the soil, nitrates, organic compounds, fertilization through leaves, medicinal herbs. 228