33(3 4) SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. Eina nuo 1983 m. Published since 1983

Size: px
Start display at page:

Download "33(3 4) SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. Eina nuo 1983 m. Published since 1983"

Transcription

1 LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE OF HORTICULTURE, LITHUANIAN RESEARCH CENTRE FOR AGRICULTURE AND FORESTRY AND ALEKSANDRAS STULGINSKIS UNIVERSITY SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ 33(3 4) Eina nuo 1983 m. Published since 1983 Babtai 2014

2 UDK 634/635 (06) Redaktorių kolegija Editorial Board Dr. Audrius SASNAUSKAS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija) prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija) dr. Edite KAUFMANE (Latvija, Latvijos valstybinis sodininkystės institutas biomedicinos mokslai, biologija) dr. Aleksandras KMITAS (ASU, žemės ūkio mokslai, agronomija) dr. Pranas VIŠKELIS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija) dr. Giedrė SAMUOLIENĖ (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija) prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (LAMMC SDI, žemės ūkio mokslai, agronomija) prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (ASU, žemės ūkio mokslai, agronomija) Redakcinė mokslinė taryba Editorial Scientific Council Dr. Audrius SASNAUSKAS pirmininkas (Lietuva), prof. habil. dr. Pavelas DUCHOVSKIS (Lietuva), dr. Kalju KASK (Estija), dr. Edite KAUFMANE (Latvija), prof. habil. dr. Zdzisław KAWECKI (Lenkija), dr. Giedrė SAMUOLIENĖ (Lietuva), prof. habil.dr. Albinas LUGAUSKAS (Lietuva), habil. dr. Maria LEJA (Lenkija), prof. habil. dr. Lech MICHALCZUK (Lenkija), prof. dr. Ala SILAJEVA (Ukraina), prof. habil. dr. Algirdas SLIESARAVIČIUS (Lietuva), prof. habil. dr. Vidmantas STANYS (Lietuva), prof. dr. Viktor TRAJKOVSKI (Švedija) Redakcijos adresas: Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas LT Babtai, Kauno r. Tel. (8 37) Faksas (8 37) El. paštas Address of the Editorial Office: Institute of Horticulture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry LT Babtai, Kaunas district, Lithuania Phone Telefax Leidinio adresas internete Leidinys cituojamas CAB Abstracts, EBSCO Publishing, VINITI duomenų bazėse ISSN Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, 2014 Aleksandro Stulginskio universitetas, 2014

3 LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ (3 4). Aldona Misevičiūtė uoginių augalų selekcininkė Vidmantas Stanys, Tadeušas Šikšnianas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT Babtai, Kauno r., el. paštas Straipsnyje pateikiama mokslo organizatorės, žymios uoginių augalų selekcininkės ir tyrėjos Aldonos Misevičiūtės trumpa biografija ir 45 metų mokslinės veiklos apžvalga. Parodyta, kad ji buvo išskirtinai produktyvi mokslininkė, skyrusi daug energijos uoginiams augalams tirti, davusi pradžią naujai juodojo serbento selekcijos krypčiai pasaulyje, panaudojant atsparumą serbentinei erkutei nulemiantį dominantinį P geną. Ji sukūrė 18 uoginių augalų veislių, tarp jų pirmąją pasaulyje serbentinei erkutei atsparią juodojo serbento veislę Vakariai, ir prielaidas tolesnei selekcijai vykdyti, išskirdama serbentų atsparumo serbentinei erkutei, tamsiajai miltligei ir braškių stambiauogiškumo donorus. Ji užėmė garbingą vietą tarp Lietuvos ir pasaulio uoginių augalų tyrėjų. Reikšminiai žodžiai: Aldona Misevičiūtė, selekcija, uoginiai augalai, veislių tyrimas. Trumpa A. Misevičiūtės biografija. Aldona Ona Misevičiūtė gimė 1926 m. rugpjūčio 3 d. Tauragės mieste, tarnautojų šeimoje. Nuo 1935 m. mokėsi Biržų gimnazijoje, ją baigė 1943 metais. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Namų ūkio agronomijos fakultetą Dotnuvoje, jį baigė 1947 m. (1 pav.) m. A. Misevičiūtė studijavo Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijos Vaisių ir daržovių laikymo ir perdirbimo katedros aspirantūroje m. apgynė disertaciją Mineralinių trąšų įtaka braškių ir juodųjų serbentų uogų kokybei. Tais pačiais metais jai suteiktas žemės ūkio mokslų kandidato laipsnis (nostrifikuotas 1992 m. agrarinių mokslų daktarė). Grįžusi į Lietuvą, m. mokslininkė dirbo Žemdirbystės ir dirvožemio instituto Agrochemijos ir fiziologijos laboratorijoje, m. Vytėnų bandymų 3

4 stotyje, o ją reorganizavus Sodininkystės ir daržininkystės institute m. ji ėjo direktoriaus pavaduotojo mokslo reikalams pareigas, o m. dirbo vyr. moksline bendradarbe, m. Sodo augalų selekcijos skyriaus vedėja. Nuo 1986 m., iki išeidama į pensiją (1992 m.), A. Misevičiūtė dirbo vyr. moksline bendradarbe tuomečiame Vaisių ir daržovių ūkio mokslinio tyrimo institute. Kad ir kokias pareigas eidama, mokslininkė visą laiką rinko ir tyrė uoginių augalų: serbentų, agrastų, aviečių ir braškių, veisles, vykdė braškių bei juodųjų serbentų selekciją m. ji ėjo antraeiles pareigas Lietuvos žemės ūkio akademijos Sodininkystės ir žemės ūkio produktų technologijos katedroje. 1 pav. Lietuvos žemės ūkio akademijos Namų ūkio agronomijos fakulteto studentės. Pirmoje eilėje pirma iš dešinės A. Misevičiūtė. Fig. 1. Students of Faculty of Household Agronomy, Lithuanian Academy of Agriculture. A. Misevičiūtė first on the right in the first row. Pripažinimas m. Aldonai Misevičiūtei suteiktas vyresniosios mokslinės bendradarbės vardas (sodininkystės specialybė), o 1972 m. Lietuvos Respublikos nusipelniusios agronomės vardas. Už pasiekimus selekcijoje mokslininkei skirta prof. D. Rudzinsko premija (1982 m.), už nuopelnus mokslui Lietuvos mokslo premija (1998 m.). Be to, ji buvo apdovanota dviem Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos sidabro medaliais ir garbės raštais. Aldona Misevičiūtė buvo išrinkta Visasąjunginės žemės ūkio mokslų akademijos (VASCHNIL) Vakarų skyriaus sodininkystės sekcijos ir žemės ūkio kultūrų imuniteto probleminės tarybos Uoginių kultūrų selekcija ir veislių tyrimas nare. Ji buvo ilgametė LŽŪA baigiamųjų darbų vertinimo komisijos pirmininkė. 4

5 Mokslinis palikimas. Aldonos Misevičiūtės visa darbinė veikla susijusi su moksliniais tyrimais ir mokslo organizavimu. Ji aktyviai dirbo mokslinį darbą 45 gyvenimo metus. Per šį laikotarpį parašė 108 publikacijas, vidutiniškai 2,4 publikacijos per metus (2 pav.). Pirmoji jos parengta mokslinė publikacija buvo skirta braškių tręšimo klausimams ir paskelbta Maskvos Timiriazevo žemės ūkio akademijoje 1952 metais (Мисявичюте, 1952). Paskutinė publikacija, skirta naujoms juodojo serbento veislėms aprašyti, buvo paskelbta 1997 metais mokslo darbuose Sodininkystė ir daržininkystė (Misevičiūtė, 1997). 2 pav. Kaupiamoji A. Misevičiūtės publikacijų (vnt.) kreivė. Fig. 2. Cumulative curve of A. Misevičiūtė publications (u.). Produktyviausias A. Misevičiūtei buvo trečiasis kūrybinio darbo dešimtmetis ( m.). Per šį dešimtmetį ji paskelbė pusę visų publikacijų (3 pav.). 3 pav. Publikacijų pasiskirstymas (vnt.) pagal atskirus kūrybinio darbo laikotarpius. Fig. 3. Distribution of publications (u.) by certain periods of creative work. 5

6 Devyniasdešimt procentų publikacijų buvo parašyta lietuvių kalba. Iš 108 paskelbtų straipsnių ir knygų 52 procentus sudarė mokslinės publikacijos. Vienos autorės publikacijos sudarė 72 procentus. Aldona Misevičiūtė buvo fundamentalių veikalų Lietuvos pomologija (1974, 1996) bendraautorė. 4 pav. Publikacijų pasiskirstymas procentais pagal tyrimų kryptis. Fig. 4. Distribution of publications in percent by field of research. Visas Aldonos Misevičiūtės publikacijas galima sugrupuoti pagal tyrimų kryptis (4 pav.). Didžiausią parengtų publikacijų dalį sudaro darbai, skirti uoginių augalų veislėms tirti. Po to eina pomologiniai straipsniai ir selekcijai skirti tyrimai. A. Misevičiūtė daug jėgų atidavė kurdama sveikos uoginių augalų sodinamosios medžiagos auginimo sistemą Lietuvoje, diegdama pažangias uoginių augalų auginimo technologijas sodininkystės ūkiuose, domėjosi uoginių augalų fiziologija ir fenologija. 1 lentelė. Uoginių augalų veislių sukaupimas ir tyrimas (vnt.) įvairiais laikotarpiais Table 1. Accumulation of berry plant varieties and research (u.) during different periods Augalų rūšys Plant species Juodasis serbentas Blackcurrant Raudonasis serbentas Redcurrant Paprastasis agrastas Gooseberry Paprastoji avietė Red Raspberry Daržinė braškė Garden Strawberry Veislių skaičius Number of varieties 1958 m m m

7 Serbentų, agrastų, braškių ir aviečių veislių kolekcijos buvo pradėtos sistemingai rinkti 1958 metais (1 lentelė) metais buvo tiriama 65 juodojo, 6 raudonojo serbentų, 75 agrastų, 110 braškių ir 15 aviečių veislių. Per metų laikotarpį įvertinta daugiau nei 400 juodojo, 65 raudonojo serbentų, daugiau nei 120 agrastų, daugiau nei 100 aviečių ir daugiau nei 400 braškių veislių (Misevičiūtė, 1977; Misevičiūtė, Lukoševičius, 1988). Veislių tyrimo rezultatai buvo panaudoti sudarant Lietuvos uoginių augalų standartinį sortimentą. Atrinktos atsparios tamsiajai miltligei ir serbentinei erkutei juodojo serbento veislės. Parodyta, kad Skandinavijos valstybėse sukurtų veislių augalai, priklausantys skandinaviniam juodojo serbento porūšiui, gerai perduoda palikuonims atsparumą tamsiajai miltligei, o juodojo serbento veislių augalai, priklausantys sibiriniam juodojo serbento porūšiui, atsparumą serbentinei erkutei. Tarpveislinių juodojo serbento hibridų klonai Stachanovka Altaja Sovchoznaja išsiskyrė tiek atsparumu serbentinei erkutei, tiek produktyvumu ir uogų kokybe (Misevičiūtė, 1981, 1995). Pirmoji pasaulyje visiškai atspari serbentinei erkutei juodojo serbento veislė Vakariai sukurta 1990 metais (Misevičiūtė, 1994 a). Ji davė pradžią naujai selekcijos krypčiai pasaulyje. Veislė buvo įtraukta į Švedijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir kitų valstybių selekcijos programas. Molekuliniais biologijos metodais parodyta, kad veislės augalų atsparumą serbentinei erkutei lemia dominantinis genas P (Mažeikienė ir kt., 2012) metais įvertinta 38 tūkstančiai 310-ies šeimų sėjinukų. Iš jų išskirta 14 juodojo serbento veislių. Šiuo metu 11 veislių įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Šių veislių charakteristika vertingi požymiai ir donorinės savybės pateikta 2 lentelėje. 2 lentelė. A. Misevičiūtės sukurtų juodojo serbento veislių charakteristika Table 2. Charactristics of blackcurrant varieties developed by A. Misevičiūtė Veislė Cultivar Sukūrimo metai Year of breeding Vidutinis uogų derlius Average berry yield, t/ha Vidutinė uogos masė Average berry mass, g Pažeidžia ligos balais (0 5) Level of damage (score 0 5) Vertingiausi požymiai ir donorinės savybės Most valuable features and donor traits Ankstyvosios veislės Early Cultivars Kastyčiai ,0 0,7 3 Joniniai ,0 1,2 2 Atsparumas šalčiui, krūmo parametrai Resistance to frost, bush size Ankstyvumas, uogų kokybė Earliness, berry quality 7

8 2 lentelės tęsinys Table 2 continued Vidutinio ankstyvumo veislės Cultivars of Average Earliness Almiai ,6 1,2 1 Produktyvumas Productivity Vyčiai ,2 1,0 2 Atsparumas tamsiajai miltligei Resistance to powdery mildew Pilėnai ,3 1,1 2 Gagatai ,0 1,3 1 Kriviai ,5 1,1 0,5 Blizgiai ,0 1,2 2,5 Smaliai ,0 1,2 2 Vėlyvosios veislės Late cultivars Vakariai ,5 0,8 1 Dainiai ,5 1,0 2 Vėlyvas žydėjimas, atsparumas šalnoms Late flowering, resistance to frosts Uogų dydis ir kokybė, atsparumas lapų ligoms Berry size and quality, resistance to leaf diseases Atsparumas lapų ligoms ir serbentinei erkutei, uogų kokybė (vitamino C gausa) Resistance to leaf diseases and blackcurrant gall mite, quality of berries (abundance of vitamin C) Produktyvumas, uogų kokybė Productivity, quality of berries Uogų kokybė (vitamino C gausa), produktyvumas Quality of berries (abundance of vitamin C), productivity Atsparumas serbentinei erkutei, žiedų atsparumas šalnoms Resistance to blackcurrant gall mite, resistance of flowers to frosts Atsparumas serbentinei erkutei, krūmo parametrai Resistance to blackcurrant gall mite, bush size Siekiant išvesti ankstyvas desertinės paskirties ir vidutinio ankstyvumo perdirbti tinkamas braškių veisles, ištirti sėjinukų iš 168 šeimų, gautų kryžminant 54 veisles. Įvertinta hibridinių klonų, sukurtos 4 braškių veislės (Misevičiūtė 1973, 1982, 1984, 1994), iš kurių 3 įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Šių veislių charakteristika vertingi požymiai ir donorinės savybės pateikta 3 lentelėje. 8

9 3 lentelė. A. Misevičiūtės sukurtų braškių veislių charakteristika Table 3. Characteristics of strawberry varieties developed by A. Misevičiūtė Veislė Cultivar Nida Vėlyva Late Ankstyvumas Earliness Venta Ankstyva Early Jaunė Vidutinio ankstyvumo Average earliness Sukūrimo metai Year of Breeding Derlius Yield, t/ha Vidutinis uogos dydis Average Berry Size, g , , ,5 16 Vertingiausi požymiai ir donorinės savybės Most valuable features and donor traits Ištvermingumas žiemą, tinkamumas perdirbti Winter hardiness, processing suitability Uogų kokybė, stambiauogiškumo donoras Quality of berries, large size berry donor Ištvermingumas žiemą, atsparumas lapų ligoms Winter hardiness, resistance to leaf diseases Misevičiūtės mokslinis palikimas rodo, kad ji buvo išskirtinai produktyvi mokslininkė, skyrusi savo mokslinę energiją uoginiams augalams tirti, davusi pradžią naujai juodojo serbento atsparumo serbentinei erkutei selekcijos krypčiai pasaulyje, panaudojant P geną. Ji sukūrė 18 uoginių augalų veislių ir prielaidas tolesnei selekcijai vykdyti, išskirdama serbentų atsparumo serbentinei erkutei, tamsiajai miltligei ir braškių stambiauogiškumo donorus Gauta Parengta spausdinti Literatūra 1. Mazeikiene I., Bendokas V., Stanys V., Siksnianas T Molecular markers linked to resistance to the gall mite in blackcurrant. Plant Breeding, 131: Misevičiūtė A Braškių veislė Jaunė. Sodininkystė ir daržininkystė, 13: Misevičiūtė A Braškių veislė Nida. Sodininkystė ir daržininkystė, 16: Misevičiūtė A Braškių veislė Venta. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto 1981 metais baigtų tiriamųjų darbų trumpi pranešimai, Misevičiūtė A Juodųjų serbentų selekcijos raida Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Sodo augalų selekcijos uždaviniai ir perspektyvos, Misevičiūtė A a. Juodųjų serbentų veislė Vakariai. Sodininkystė ir daržininkystė, 13:

10 7. Misevičiūtė A Juodųjų serbentų veislių tyrimas. Sodininkystė ir daržininkystė, 21: Misevičiūtė A., Lukoševičius A Sodo augalų veislių tyrimas ir selekcija. Lietuvos vaisių ir daržovių ūkio mokslinio tyrimo instituto darbai, 7: Misevičiūtė A Nauja braškių veislė Venta. Sodininkystė ir daržininkystė, 21: Misevičiūtė A Naujos juodųjų serbentų veislės Almiai, Laimiai, Vyčiai, Pilėnai, Joniniai. Sodininkystė ir daržininkystė, 16: Мисявичюте А. Ф Влияние минеральных удобрений на урожай и качество ягод земляники. Реферaты докладов. Московская ордена Ленина Сельскохозяйственная академия имени К. А. Тимирязева, Москва, 16: Мисявичюте А Селекция Селек ия черной смородины на устойчивость к смородинному почковому клещу. В кн.: Селекция и сортоизучение черной смородины. Барнаул, SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES (3-4). Aldona Misevičiūtė the Breeder of Small Fruit Plants V. Stanys, T. Šikšnianas Summary A short biography and a review of 45 year long scientific activity of a famous small fruit plant breeder and tester Aldona Misevičiūtė is presented in this publication. She was an exceptionally productive researcher and studied small fruit plants, her work established a new trend of blackcurrant breeding using parental material with a dominant P gene responsible for the resistance to gall mite. She is the author of 18 small fruit cultivars including blackcurrant Vakariai the first blackcurrant cultivar in the world completely resistant to gall mite. In her studies A. Misevičiūtė identified donors of blackcurrant resistance to gall mite, powdery mildew, large fruit strawberries and these studies enabled further breeding of small fruit plants. Aldona Misevičiūtė was a respectable person in small fruit research in Lithuania and in the world. Key words: Aldona Misevičiūtė, breeding, small fruits, variety testing. 10

11 LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ (3 4). Naminės obels Paprastojo antaninio Nr. SR0523 hibridų Rvi10 geno paveldėjimas ir superjautrumo atsako požymiai Dalia Gelvonauskienė, Sidona Sikorskaitė-Gudžiūnienė, Rimantė Grencevičiūtė, Inga Stepulaitienė, Inga Miliūtė, Vidmantas Stanys, Danas Baniulis Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT Babtai, Kauno r., el. paštas Rauplės (V. inaequalis (Cke) Wint.) yra viena žalingiausių naminės obels (M. domestica Borkh.) ligų. Rauplėgrybio rasinės sudėties pokyčiai ir virulentiškumo didėjimas skatino taikyti naujas obels atsparumo veiksnių strategijas panaudoti kelis atsparumo genus pagal piramidinio atsparumo principą. Tam reikalingi efektyvių atsparumo rauplėgrybiui genų donorai. Iki šiol LAMMC SDI obels selekcijos programoje kaip Rvi5 geno donoras buvo panaudota veislė Orlovim, kuri yra Paprastojo antaninio ir hibrido Nr. SR0523 palikuonis. Pastaraisiais metais Orlovim veislės vaismedžiai tapo pažeidžiami rauplėgrybio, nors tai nebūdinga kai kurioms kitoms veislėms, kilusioms iš tos pačios kryžminimo kombinacijos. Šiuo tyrimu buvo charakterizuotos penkių iš Paprastojo antaninio ir hibrido Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos kilusių obels veislių atsparumo rauplėgrybiui savybės, Rvi10 geno paveldėjimas ir superjautrumo atsako požymiai. Visoms tirtoms veislėms buvo būdinga atsparumo požymių variacija. Tyrimo metu atsparios rauplėgrybiui išliko Pamiat Isajeva, Pervinka ir Slavianin veislės, o atsparumą rauplėgrybiui prarado Čistotel ir Orlovim veislės. Panaudojant molekulinį žymeklį nustatyta, kad iš penkių tirtų hibridinių obels veislių Rvi10 geną paveldėjo tik Čistotel ir Pamiat Isajeva veislės. Tokie tyrimo rezultatai rodo, kad tirtų obels hibridų skirtingą atsparumą rauplėgrybiui lemia ne Rvi10 genas, bet skirtingų poligeninio atsparumo genų derinys, paveldėtas iš vieno ar abiejų tėvinių genotipų. Aktyvesnis programuotos ląstelių žūties procesas, kuris gali būti susijęs su rauplėgrybio infekcijos aktyvinamu superjautrumo atsaku, buvo būdingas Slavianin veislei šios veislės lapų DNR fragmentacijos intensyvumo vidurkis buvo apytiksliai nuo 1,5 iki 2,8 karto didesnis nei kitų tirtų veislių. Didesnės vandenilio peroksido koncentracijos nustatytos tik rauplėgrybio pažeistų genotipų lapuose. Reikšmingų vandenilio peroksido koncentracijos skirtumų tarp rauplėgrybiui atsparių genotipų nerasta. Reikšminiai žodžiai: atsparumas rauplėgrybiui, obelinis rauplėgrybis, poligeninis atsparumas, Rvi5 genas, Rvi10 genas, superjautrumas. 11

12 Įvadas. Naminės obels (M. domestica Borkh.) rauplių sukėlėjas obelinis rauplėgrybis (Venturia inaequalis (Cke) Wint.) (toliau rauplėgrybis) yra askomicetas, kurio pirmajai infekcijos stadijai būdingos biotrofinės savybės patogeno grybiena auga tarp lapo ar vaisiaus kutikulės ir jų epidermio ląstelių. Sudygusios rauplėgrybio konidijos suformuoja apresoriją ir prasiskverbia pro lapo ar vaisiaus kutikulę (Nicholson ir kt., 1973, 1977; Chevalier, Parisi, 1991). Konidijoms sudygus ant jautrių obels genotipų lapų, po jų kutikule išplinta rauplėgrybio stroma ir po 7 10 parų susiformuoja konidioforai. Biotrofiniams ligų sukėlėjams būdinga tai, kad jie sugeba slopinti pirminę augalo ląstelių apsauginę funkciją, kurią aktyvina kiti mikroorganizmai ar nematodai (Koeck ir kt., 2011). Tokie ligų sukėlėjai į ląstelės apoplastą ar citoplazmą išskiria efektorius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai sąveikauja su mikrobiologinės kilmės junginius atpažįstančiais receptoriais ar slopina jų sužadintą ląstelinio signalo perdavimą (Ellis ir kt., 2009; Panstruga ir Dodds, 2009). Kad apsisaugotų nuo biotrofinių ligų sukėlėjų, augalų ląstelės turi antrinę apsauginę funkciją, kurią aktyvina atsparumo (R) genai, atpažįstantys ligų sukėlėjo išskiriamus efektorius. Šis mechanizmas labai specifiškai atpažįsta ligos sukėlėją, sąveikaujant R genui ir ligos sukėlėjo avirulentiškumo (Avr) genui pagal principą genas prieš geną (Jones, Dangl, 2006). Sąveika vyksta tarp ligos sukėlėjo sintetinamo efektoriaus, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai koduoja Avr genas, ir augalo ląstelės receptoriaus, koduojamo R geno. Avr ir R genų sąveika aktyvina greitą ir efektyvų apsauginį atsaką, kuris vadinamas efektoriaus aktyvintu imunitetu. Toks apsauginis atsakas dažniausiai infekcijos vietoje aktyvina programuotos ląstelių žūties mechanizmą ir pasireiškia kaip superjautrumo atsakas. Jis ypač efektyviai padeda apsisaugoti nuo biotrofinių ligų sukėlėjų, kurie yra priklausomi nuo gyvų augalo ląstelių, kaip maisto šaltinio. Yra žinoma keletas obels superjautrumo atsaką aktyvinančių atsparumo rauplėgrybiui genų: Rvi4, Rvi5, Rvi7, Rvi10, Rvi15 ir Rvi17 (Bus ir kt. 2011). Išsamiausiai tirtas yra Rvi5 (Vm) geno sąlygojamas atsakas. Šiam atsakui būdingi morfologiniai požymiai, vadinamosios adatos dūrio duobutės, susidarantys dėl lokalizuotos lapų epidermio ląstelių žūties (Chevalier, Lespinasse, 1994). Superjautrumo atsaku pasireiškiantis Vm atsparumas rauplėgrybiui, susijęs su Rvi5 genu, yra būdingas M. micromalus ir M. atrosanguinea 804 palikuonims (Dayton, Williams, 1970). Šiuo metu yra žinomi du Rvi5 geno molekuliniai žymekliai: OPB12 SCAR (Cheng ir kt., 1998) ir SSR Hi07h02 (Patocchi ir kt., 2005). Nors Vm atsparumu pasižymintys obels genotipai yra jautrūs penktai rauplėgrybio rasei (Williams, Brown, 1968), tačiau Rvi5 geno sąlygoto atsparumo taikymas išlieka aktualus, kuriant rauplėms atsparias veisles pagal piramidinio kryžminimo schemą. Pasaulyje ir Lietuvoje kaip Rvi5 geno donoras dažnai naudojamas obels hibridas Nr. SR0523, sukurtas Nyderlanduose, veislę Red Melba sukryžminus su Wolf River ir M. atrosanguinea 804 hibridu (Ryabtsev, 2000). Rauplėgrybio rasinės sudėties pokyčiai ir virulentiškumo didėjimas skatino taikyti naujas obels atsparumo veiksnių strategijas panaudoti kelis atsparumo genus pagal piramidinio atsparumo principą. LAMMC SDI obels selekcijos programoje Rvi6 geno 12

13 sąlygojamas obels atsparumas rauplėgrybiui yra viena svarbiausių taikomų strategijų. Be to, plėtojamos ir kitos obels selekcijos programos kryptys į kryžminimus įtraukiami poligeninio atsparumo ir atsparumo, sąlygojančio superjautrumo atsaką, donorai m. D. Bulavienė obels kryžminimams panaudojo imunius rauplėms hibridus Nr. SR0523, Nr. OR33T90, kuriems būdingas Rvi5 genas (Gelvonauskienė ir kt., 2008) m. B. Gelvonauskis atliko obels kryžminimus, panaudodamas monogeninio (hibridas Nr. SR0523) ir poligeninio atsparumo ( Discovery, Paprastojo antaninio, Katja, Auksio veislės) donorus (Gelvonauskis, 1998). Vėliau buvo sukurti obels hibridai, kryžminimams panaudojus Orlovim veislę. Ši veislė turi Rvi5 geną, paveldėtą iš hibrido Nr. SR0523. LAMMC SDI genetinių išteklių kolekcijoje saugoma keletas Sedov su bendrautoriais sukurtų obels veislių, gautų sukryžminus Paprastojo antaninio veislę ir hibridą Nr. SR0523 Čistotel, Orlovim, Pamiat Isajeva, Pervinka ir Slavianin (Sedov ir kt., 1989). Autorių buvo nustatyta, kad dėl Rvi5 geno, paveldėto iš hibrido Nr. SR0523, šios veislės pasižymi Vm atsparumu rauplėgrybiui. Tačiau iki šiol nebuvo tirta, kokius dar genus minėtos veislės paveldėjo iš Paprastojo antaninio. Iki šiol LAMMC SDI obels selekcijos programoje buvo panaudota veislė Orlovim, kuri, be Vm atsparumo rauplėgrybiui, turi ir kitų vertingų savybių: vaismedžiai anksti dera, ištvermingi žiemą, vaisiai geros kokybės. Pastaraisais metais paplitus penktai rauplėgrybio rasei, Orlovim veislės obelys tapo pažeidžiamos rauplėgrybio, nors tai nebūdinga kai kurioms kitoms veislėms, kilusioms iš Paprastojo antaninio ir hibrido Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos. Galbūt toms obels veislėms būdingas piramidinis atsparumas, susidaręs papildomų atsparumo rauplėgrybiui genų, paveldėtų iš Paprastojo antaninio veislės, dėka. Todėl tokie genotipai galėtų būti naudojami kaip monogeninio ir poligeninio atsparumo rauplėgrybiui genų donorai obels selekcijoje. Darbo tikslas charakterizuoti Vm atsparumu pasižyminčių obels veislių, kilusių iš Paprastojo antaninio ir hibrido Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos, atsparumo rauplėgrybiui savybes ir genetinę prigimtį. Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos. Tyrimas atliktas m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos ir biotechnologijos skyriuje. Tyrimams buvo naudotos LAMMC SDI genetinių išteklių lauko kolekcijoje auginamos obelų veislės: Čistotel, Orlovim, Pamiat Isajeva, Pervinka, Slavianin, Gala, Tabokinė, hibridas Nr. SR0523 ir Paprastojo antaninio klonas B0829 (1 lentelė). Obels atsparumo rauplėgrybiui tyrimų laikotarpiu meteorologinės sąlygos buvo skirtingos. 13

14 1 lentelė. Obels veislių kilmė ir atsparumo rauplėgrybiui genetinė prigimtis Table 1. Origin and scab resistance of apple cultivars Genotipas Genotype Tėvai Parentage Kilmės šalis Origin Atsparumo prigimtis Resistance background Šaltinis Reference Čistotel Paprastasis antaninis hibridas Nr. SR0523 Orlovim Paprastasis antaninis hibridas Nr. SR0523 Pamiat Paprastasis antaninis Isajeva hibridas Nr. SR0523 Pervinka Paprastasis antaninis hibridas Nr. SR0523 Slavianin Paprastasis antaninis hibridas Nr. SR0523 Nr. SR0523 Red Melba ( Wolf River Malus atrosanguinea 804) Paprastojo antaninio klonas B0829 Nežinoma unknown Gala Golden Delicious Kidd s Orange Red Tabokinė Nežinoma Unknown Rusija Russia Rusija Russia Rusija Russia Rusija Russia Rusija Russia Nyderlandai Netherlands Rusija Russia Naujoji Zelandija New Zealand Nežinoma Unknown Rvi5 (Vm) Rvi5 (Vm) Rvi5 (Vm) Rvi5 (Vm) Rvi5 (Vm) Rvi5 (Vm) Rvi10 (Va), poligeninis polygenic Jautri rauplėms Scab susceptible Nežinoma Unknown Sedov ir kt. (1989) Sedov ir kt. (1989) Sedov ir kt. (1989) Sedov ir kt. (1989) Sedov ir kt. (1989) Ryabtsev (2000) Morgan ir Richards (1993) Schenato ir kt., (2008) 2010 m. orai buvo palankūs rauplėgrybio infekcijai prasidėti ir vystytis. Balandis, gegužė ir birželis buvo drėgnesni, palyginti su daugiamečiu kritulių vidurkiu. Liepos rugpjūčio mėnesiai buvo palankūs rauplėms vystytis: iškrito gerokai daugiau kritulių, palyginti su daugiamečiu vidurkiu, o temperatūra buvo palanki infekcijai vystytis m. orai buvo vidutiniškai palankūs rauplėgrybio infekcijai prasidėti. Oro temperatūra buvo aukštesnė, o kritulių iškrito mažiau nei vidutiniškai. Birželio mėnuo buvo šiltesnis ir sausesnis, palyginti su daugiamečiais vidurkiais. Liepos rugpjūčio mėnesiai buvo šiltesni ir iškrito gerokai daugiau kritulių, palyginti su daugiamečiais vidurkiais m. pavasario pradžia buvo palanki rauplėgrybio infekcijai vystytis. Balandis buvo vėsesnis ir drėgnesnis, palyginti su daugiamečiu vidurkiu. Gegužės mėn. buvo šiltesnis ir iškrito daug daugiau kritulių, palyginti su daugiamečiais vidurkiais. Birželio rugpjūčio mėnesiais meteorologinės sąlygos buvo nepalankios rauplėgrybiui vystytis ir plisti: temperatūra buvo net 2 3 C aukštesnė, o kritulių iškrito mažiau, palyginti su daugiamečiais vidurkiais m. pavasario pradžia buvo vidutiniškai palanki rauplėgrybio infekcijai vystytis: balandis buvo šiltesnis ir sausesnis, palyginti su daugiamečiais vidurkiais. 14

15 Birželio mėnesio temperatūra ir kritulių kiekis buvo artimi daugiamečiais vidurkiams. Liepa buvo karšta ir sausa mėnesio vidutinė temperatūra buvo 3 C aukštesnė, o kritulių iškrito 20 mm mažiau. Rugpjūtis buvo karštas ir drėgnas. A t s p a r u m o r a u p l ė g r y b i u i v e r t i n i m a s. Atsparumo rauplėgrybiui požymių kokybiniam vertinimui atlikti buvo taikyta 6 kategorijų skalė pagal Hough (1944) ir Chevalier ir Parisi (1991): 0 nėra matomų simptomų, 1 superjautrumo atsako požymiai, 2 chlorozės dėmės ir nekrotiniai pažeidimai be sporuliacijos; 3 a nekrotiniai pažeidimai su negausia sporuliacija, 3 b negausūs nekrotiniai pažeidimai su sporuliacija, 4 gausūs nekrotiniai pažeidimai ir sporuliacija. Kiekybinis vertinimas buvo atliktas taikant 1 9 balų skalę pagal Lateur ir Popular (1994): 1) 0 %, 2) 0 1 %, 3) 1 5 %, 4) 5 25 %, 5) ± 25 %, 6) %, 7) ± 50 %, 8) ± 75 %, 9) > 90 %. G e n ų i d e n t i f i k a v i m a s P G R m e t o d u. Obels lapų ėminiai paimti liepos mėnesį ir laikyti 70 C temperatūroje. Bendroji DNR išskirta taikant Edwards ir kt. (1991) metodą. Lapų bandiniai (~ 100 mg) sutrinti homogenizatoriumi 60 s, 28 rpm., po to užpilta 700 µl ekstrakcijos buferio (200 mm Tris-HCl (ph 7,5), 250 mm NaCl, 25 mm EDTA, 0,5 % SDS) ir centrifuguota 2 min rpm. Į 300 µl supernatanto įpilta tiek pat izopropanolio ir inkubuota 2 min. kambario temperatūroje. DNR nusodinta centrifuguojant 5 min rpm. Nuosėdos plautos 70 % etanoliu, nucentrifuguotos. DNR ištirpinta 100 µl sterilaus vandens. Obels genotipams charakterizuoti PGR metodu buvo panaudotas Rvi5 genui specifiškas atsitiktinai pagausintos polimorfiškos DNR molekulinio žymeklio P pradmuo 5 -AGCCTCGATT-3, sukurtas Hemmat ir kt. (2003). PGR reakcija buvo atlikta 10 µl reakcijos tūrio, turinčio 2 µl ( ng) DNR, 1 U Dream Taq DNR polimerazės ( Thermo-Fisher Scietific, Lietuva), 1 Dream Taq polimerazės buferio, 0,8 µm pradmens ir 0,2 mm dntps. PGR atlikta Hemmat ir kt. (2003) nustatytomis sąlygomis: denatūracija 2 min. 94 C temparatūroje, 38 ciklai po 1 min. 94 C temparatūroje, 2 min. 35 C temparatūroje, 2 min. 72 C temperatūroje, galutinė fragmentų sintezė vykdyta 8 min. 72 C temperatūroje termocikleryje Mastercycler epgradient S ( Ependorf, Vokietja). DNR fragmentų analizė atlikta naudojant DNR/RNR analizatorių MCE-202 Multina ( Shimadzu, Japonija), taikant DNA-500 atskyrimo tirpalą ir DNR fragmentų ilgio standartą ( Thermo-Fisher Scietific, Lietuva). Analizės rezultatai apdoroti taikant MultiNA Viewer programą ( Shimadzu, Japonija). G e n o m i n ė s D N R f r a g m e n t a c i j o s a n a l i z ė. Obels lapų ėminiai paimti 2014 m. liepos mėnesį, tuo pačiu metu, kai buvo atliekamas obels atsparumo rauplėgrybiui požymių vertinimas. Lapų ėminiai laikyti -70 C temperatūroje. Bendroji DNR išskirta taikant Doyle ir Doyle (1990) metodą. Genominės DNR fragmetų dydžio analizei atlikti buvo naudotas DNR/RNR analizatorius MCE-202 Multina, kaip nurodyta ankstesniame skyriuje, taikant DNA-1000 atskyrimo tirpalą. Kiekybinei analizei atlikti buvo naudota 100 ng bendrosios DNR bandinio. Tyrimo rezultatų skyrelyje pateikti duomenų vidurkis ir standartinė vidurkio paklaida buvo skaičiuoti naudojant Microsoft Excel programą ( Microsoft, JAV). Lapų bandinių analizė kartota 3 5 kartus. Duomenų vidurkių palyginimo analizė atlikta taikant vienfaktorinės dispersinės analizės metodą ir post hoc daugkartinio lyginimo Bonferoni testą, panaudojant Prism v. 3 programą ( GraphPad, JAV). H i s t o c h e m i n i s v a n d e n i l i o p e r o k s i d o k a u p i m o s i v e r - t i n i m a s. Buvo tirtas vandenilio peroksido kaupimasis lapų diskuose naudojant histocheminį dažymą 3,3-diamino benzidinu (DAB) pagal Thordal-Christensen 15

16 ir kt. (1997). Išpjauti lapų diskai buvo inkubuojami 5 val. kambario temperatūroje 1 mg/ml DAB, 10 mm Na 2 HPO 4, ph 7, 0,05 % Tween 20 tirpale. H 2 O 2 reaguojant su DAB susidaro rausvai rudos spalvos netirpus dažas. Kontroliniai mėginiai buvo inkubuojami Na 2 HPO 4 ir Tween 20 tirpale be DAB. Po inkubacijos mėginiai buvo fiksuoti 10 min. juos verdant 3 : 1 : 1 etanolio, acto rūgšties, glicerolio tirpale. Mėginiai laikyti ir analizuoti 96 % etanolyje. Rezultatai m. ir m. liepos mėnesį, obels aktyvios vegetacijos ir rauplėgrybio paplitimo metu, buvo charakterizuoti penkių Paprastojo antaninio ir Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos palikuonių ir jų tėvinių obels genotipų bei rauplėgrybiui jautrios kontrolinės veislės Gala (1 lentelė) atsparumo rauplėgrybiui požymiai. Vertinimo rezultatai parodė, kad daugumai tirtų genotipų, išskyrus kontrolinę veislę Gala, buvo būdinga daugiau ar mažiau plati atsparumo požymių variacija (1 pav.). 1 pav. Naminės obels genotipų atsparumo rauplėgrybiui kokybinio (A) ir kiekybinio (B) vertinimo rezultatai. Fig. 1. Results of qualitative (A) and quantitative (B) assessment of resistance to apple scab of the domestic apple genotypes. Nebūdingi obels atsparumo rauplėgrybiui tyrimų rezultatai buvo gauti 2011 metais: visi tirti obels genotipai, išskyrus kontrolei naudotą veislę Gala, neturėjo rauplėgrybio infekcijos požymių. Nors 2011 metais nėra Pamiat Isajeva veislės 16

17 atsparumo vertinimo duomenų, bet ši obels veislė buvo viena iš mažiausiai rauplėgrybio pažeidžiamų genotipų per visą tyrimo laikotarpį. Todėl galima manyti, kad ir 2011 metais ši veislė negalėjo išsiskirti didesniu rauplėgrybio infekcijos intensyvumu. Kitais atsparumo rauplėgrybiui tyrimo metais tėviniams genotipams hibridui Nr. SR0523 ir Paprastojo antaninio veislei dažniausiai buvo būdingas dalinis atsparumas (chlorozės ir silpnos sporuliacijos požymiai). Paskutiniais tyrimo metais hibridas Nr. SR0523 buvo intensyviai pažeistas rauplėgrybio infekcijos (4 kategorijos infekcijos intensyvumas iki 6 balų), panašiai kaip ir rauplėgrybio pažeidžiama veislė Gala. Paprastojo antaninio veislės pažeidimo laipsnis buvo mažesnis 2 3 a kategorijos infekcijos intensyvumas nuo 2 iki 5 balų ir 2011 metais visi tirti Paprastojo antaninio ir hibrido Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos palikuonys buvo atsparūs rauplėgrybio infekcijai. Čistotel ir Pamiat Isajeva veislių suderinamos reakcijos su rauplėgrybiu nenustatyta dar ir 2013 metais, o Pervinka ir Slavianin veislės buvo visiškai atsparios rauplėgrybio infekcijai 2014 metais metais ant Pervinka ir Slavianin veislių lapų pastebėta nedidelio intensyvumo chlorozės dėmių ar net negausių sporuliacijos požymių (2 3 a kategorijos infekcijos intensyvumas iki 2 balų). Tačiau paskutiniais tyrimo metais labiausiai išreikštas atsparumo rauplėgrybiui praradimas buvo būdingas Čistotel ir Orlovim veislėms. Jas rauplės pažeidė tokiu laipsniu, kuris pasiekė tėviniams genotipams arba jautriai veislei Gala artimą lygį (3 b ir 4 kategorijos infekcijos intensyvumas nuo 2 iki 6 balų). Yra žinoma, kad visiems tirtiems Paprastojo antaninio ir Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos palikuonims būdingas Rvi5 geno lemiamas Vm atsparumas rauplėgrybiui, kurį jie paveldėjo iš hibrido Nr. SR0523. Siekiant nustatyti, kurie iš tirtų palikuonių paveldėjo ir Paprastojo antaninio veislei būdingą Rvi10 geną, buvo panaudotas šio geno DNR žymeklis P PGR analizės rezultatai rodo, kad iš penkių tirtų genotipų Rvi10 geną paveldėjo tik Čistotel ir Pamiat Isajeva veislės (2 pav.). 2 pav. Paprastojo antaninio ir Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos hibridų Rvi10 geno paveldėjimo analizės molekulinių žymeklių metodu rezultatai. Fig. 2. Identification of inheritance of Rvi10 gene among the hybrids of Paprastasis antaninis ir No. SR0523 crossing combination using molecular marker method. 17

18 Šiems genotipams buvo nustatytas apytiksliai 800 bp PGR reakcijos produktas, atitinkantis P DNR žymeklį. Nors nežinoma, ar Paprastojo antaninio klonas B0829 yra genetiškai artimas Sedov su bendrautoriais atliktiems obels kryžminimams (Sedov ir kt., 1989) naudotam genotipui, tačiau P žymeklis buvo būdingas šiam klonui m. buvo atliktas obels atsparumo rauplėgrybiui atsako tyrimas, panaudojant DNR fragmentacijos analizę ir vandenilio peroksido histocheminį dažymą lapuose. Tyrimu nustatyta, kad visų tirtų obels genotipų lapams būdingi tam tikro lygio genominės DNR fragmentacijos požymiai. Jie yra susiję su superjautrumo atsaką sąlygojančiais programuotos obels lapų ląstelių žūties procesais. Tai rodo lapuose kapiliarinės elektroforezės metodu identifikuotos smailės, kurios atitinka vidutiniškai 156, 358 ir 571 bp DNR ilgį (būdingi elektroforegramų rezultatai parodyti 3 pav.). 3 pav. Naminės obels genotipų lapų genominės DNR fragmentacijos analizės rezultatai. Fig. 3. Results of analysis of genomic DNA fragmentation of leaves of the domestic apple genotypes. Apytiksliai 180 bp intervalą atitinkantis DNR fragmentų ilgis rodo, kad lapuose vyksta chromatino skaidymas oligonukleosomų lygmeniu. Minėto ilgio DNR fragmentas yra naudojamas kaip programuotos ląstelių žūties ir superjautrumo atsako požymis (Kuthanova ir kt., 2008). Šis požymis buvo ypač aiškus Tabokinės veislės lapuose. Ši obels veislė panaudota kaip teigiama kontrolė. Panaši DNR fragmentacija buvo būdinga visiems tirtiems genotipams, todėl DNR degradacijos intensyvumas buvo įvertintas kiekybiškai pagal mažesnių kaip 700 bp DNR fragmentų smailių plotą (4 pav.). Esminis skirtumas (reikšmingumo lygmuo p < 0,05) buvo nustatytas tik tiriant obels veislę Slavianin, kurios lapų DNR fragmentacijos intensyvumo vidurkis buvo apytiksliai 2,8 karto didesnis nei kontrolinės veislės Gala ir apytiksliai 1,5 2,0 kartus didesnis nei kitų tirtų veislių. 18

19 4 pav. Naminės obels genotipų lapų genominės DNR fragmentacijos kiekybinės analizės rezultatai. Fig. 4. Results of quantitative analysis of genomic DNA fragmentation of leaves of the domestic apple genotypes. Taikant lapų diskų dažymą su vandenilio peroksidu reaguojančiais ir rudos spalvos precipitatą formuojančiais DAB dažais, buvo įvertinta aktyvių deguonies junginių gamyba tiriamų obels genotipų lapuose. 5 pav. pateikti reprezentatyvūs pavyzdžiai, kurie atitinka tirtiems genotipams būdingą lapų dažymo DAB dažais spalvos intensyvumo variaciją. 5 pav. Vandenilio peroksido kaupimosi naminės obels genotipų lapuose identifikavimas dažant su DAB (+DAB) ir kontrolinis variantas be DAB ( DAB). Fig. 5. Detection of production of hydrogen peroxide in leaves of domestic apple by staining with DAB (+DAB) and control without DAB ( DAB). 19

20 Daugumos tirtų genotipų lapams buvo būdinga gerokai intensyvesnė spalva nei kontroliniams. Nors daugumai genotipų buvo būdinga gan didelė DAB dažais inkubuotų lapų spalvos intensyvumo variacija, tačiau rauplėgrybio pažeidžiamų ar iš dalies atsparių genotipų ( Čistotel, Orlovim, Nr. SR0523, Paprastasis antaninis ) lapuose kaupėsi didesnis vandenilio peroksido kiekis. Tai buvo būdinga ir kontrolinei veislei Gala, pasižyminčiai suderinama reakcija su rauplėgrybiu. Lapų diskų pakraščiuose pastebimi aktyvių deguonies junginių sintezės židiniai, kurie yra susiję su mechaniniu lapų pažeidimu. Aptarimas. Iš tirtų obels genotipų šeši genotipai išsiskiria Vm atsparumu rauplėgrybiui, kurį lemia Rvi5 genas, paveldėtas iš M. atrosanguinea 804. Hibridas Nr. SR0523 yra antros kartos palikuonis, gautas iš kryžminimo kombinacijų su M. atrosanguinea 804 (Ryabtsev, 2000). Obels veislės Orlovim, Čistotel, Pamiat Isajeva, Pervinka ir Slavianin buvo gautos Paprastojo antaninio veislę sukryžminus su hibridu Nr. SR0523 (Sedov, 1989). Įvertinus šių genotipų atsparumą rauplėgrybiui lauko sąlygomis nustatyta, kad tyrimų laikotarpiu genotipai buvo nevienodo atsparumo rauplėgrybiui. Matyt, jų atsparumo požymiai kinta, priklausomai nuo rauplėgrybio populiacijoje esančių rasių paplitimo ir kamienų virulentiškumo pakitimų. Pastaraisias metais nustatyta Vm atsparumu pasižyminčių genotipų suderinama sąveika su rauplėgrybiu rodo, kad obelys buvo užkrėstos penktos rasės rauplėgrybio. Per visą tyrimų laikotarpį dideliu atsparumu rauplėgrybiui išsiskyrė Pamiat Isajeva, Pervinka ir Slavianin veislės. Todėl buvo padaryta prielaida, kad šiems genotipams yra būdingi papildomi atsparumo rauplėgrybiui genai, kurie greičiausiai buvo paveldėti iš Paprastojo antaninio veislės. Antaninis (užsienio literatūroje dažniausiai vartojamas sinonimas Antonovka ) iš Rusijos kilusi veislė (Morgan ir Richards, 1993), kuri pasižymi didele genetine ir atsparumo rauplėgrybiui įvairove. Antaninio klonai Stein Antonovka (sin. Stone Antonovka, Antonovka kamenichka ) ir Antonovka 1-1/2 lb (sin. Antonovka polutorafuntovaya ), Paprastasis antaninis (sin. Antonovka obyknovennya ) pasižymi dideliu atsparumu rauplėgrybiui (Schmidt, 1939; Zdanov ir Sedov, 2002), kuris dažniausiai siejamas su poligenine atsparumo prigimtimi. Tačiau yra nustatyta, kad kai kuriems Antaninio klonams, tokiems kaip Shmidt s Antonovka, PI , PI , PI , PI , ir veislei Antonovka polutorafuntovaya būdingas Rvi10 genas (Williams ir Kuc, 1969). Hemmat ir kt. (2003) nustatė Rvi10 geno žymeklį P Genetiniai tyrimai, panaudojant Rvi10 geno molekulinį žymeklį, patvirtino prielaidą, kad tirti genotipų Paprastojo antaninio ir Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos hibridai nevienodai paveldėjo monogeninio atsparumo rauplėgrybiui genus iš tėvinių genotipų: tik du palikuonys Čistotel ir Pamiat Isajeva yra paveldėję Rvi10 geną iš Paprastojo antaninio veislės metais Čistotel veislė pasižymėjo ypač intensyvia suderinama sąveika su rauplėgrybiu, tačiau Pamiat Isajeva veislei ji nebuvo būdinga, todėl Rvi10 geno paveldėjimo tyrimo rezultatai leidžia daryti išvadą, kad skirtingą Paprastojo antaninio ir Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos palikuonių atsparumą rauplėgrybiui lemia ne Rvi10 genas. Galima daryti prielaidą, kad tirti Paprastojo antaninio ir Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos hibridai paveldėjo skirtingus atsparumą rauplėgrybiui 20

21 sąlygojančius poligenus ir didesnį veislių Pamiat Isajeva, Pervinka ir Slavianin atsparumą užtikrina paveldėtas efektyvesnis jų derinys. Sunku pasakyti, ar tokie genai buvo paveldėti tik iš Paprastojo antaninio ar iš abiejų tėvinių genotipų. Nėra duomenų apie hibrido Nr. SR0523 poligeninį atsparumą, taip pat nežinoma, koks Paprastojo antaninio klonas buvo naudotas kryžminimams, o galbūt buvo naudoti keli skirtingi klonai. Todėl negalima vienareikšmiškai pasakyti, kad obels veislėms Pamiat Isajeva, Pervinka ir Slavianin būdingas didesnis atsparumas rauplėgrybiui yra susijęs vien tik su iš Paprastojo antaninio paveldėtais poligenais ir kad visų šių veislių atsparumą užtikrina tas pats genų rinkinys. Visiems Paprastojo antaninio ir Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos hibridams yra būdingas Rvi5 genas, o Čistotel, Pamiat Isajeva ir Paprastasis antaninis turi ir Rvi10 geną. Tiek Rvi5, tiek Rvi10 genai sąlygoja superjautrumo atsaką (Lespinase, 1989; Chevalier, Lespinasse, 1994). Tačiau obels atsparumo rauplėgrybiui tyrimo lauko sąlygomis laikotarpiu ant tiriamų obels genotipų lapų nebuvo nustatyta aiškių superjautrumo atsako morfologinių požymių, pasireiškiančių kaip adatos dūrio duobutės. Tokių požymių nebuvimas paskutiniais tyrimo metais gali būti susijęs su rauplėgrybio rasių, kurios slopina šių genų aktyvinamą atsaką, išplitimu. AvrRvi5 avirulentiškumo lokusą turinti penkta rauplėgrybio rasė yra seniai žinoma (Williams, Brown, 1968). Reikia pažymėti, kad Rvi5 geną įveikianti rauplėgrybio rasė greičiausiai buvo išplitusi viso tyrimo laikotarpiu, nes hibridas Nr. SR0523 buvo pažeistas ir pirmaisiais tyrimo metais. Tik 2011 m. suderinamumo sąveikos nebuvo nustatyta hibridui Nr. SR0523, kaip ir daugumai genotipų, išskyrus rauplėgrybiui jautrią veislę Gala. Galbūt tai susiję su rauplėgrybio vystymusi nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis 2011 m. vasarą, kuriai buvo būdingi dideli temperatūros ir drėgmės režimo svyravimai. AvrRvi10 lokuso egzistavimas dar nebuvo patvirtintas, bet galbūt egzistuoja dešimta rauplėgrybio rasė, kuri įveikia Rvi10 geno sąlygojamą atsparumą (Bus ir kt., 2011). Paprastasis antaninis buvo pažeidžiamas nuo tyrimo pradžios, o kita Rvi10 geną turinti veislė Čistotel prarado atsparumą tik paskutiniais tyrimo metais. Todėl tokių duomenų negalima paaiškinti vien dešimtos rasės paplitimu. Be to, apie šios rasės paplitimą tyrimo metu sunku spręsti, nes literatūroje yra duomenų, kad Rvi10 genas ne visuomet užtikrina efektyvią obels apsaugą nuo rauplėgrybio infekcijos (Bus ir kt. 2012). Matyt, efektyviai obels apsaugai, sąlygojamai Rvi10 geno, reikalinga šio geno sąveika su kitais genais. Todėl galima daryti prielaidą, kad tyrimo laikotarpiu efektyvumą praradimo keletas atsparumo genų. Išsamiau apibrėžti rauplėgrybio populiacijos genetinę struktūrą padėtų obels atsparumo rauplėgrybiui diferenciatorių taikymas. Pastaraisiais metais Europoje buvo sukurta V. inaequalis virulentiškumo vertinimo programa panaudojant obels genotipus kaip rauplėgrybio rasinės prigimties diferenciatorius (Patocchi ir kt. 2009). Tarptautinio tinklo dalyviai yra ir Lietuvos mokslininkai. Obels diferenciatorių taikymas artimiausiu metu leis išsamiau vertingi rauplėgrybio rasių paplitimą ir nežinomos kilmės obels atsparumo požymių prigimtį. Kita vertus, didelis rauplėgrybiui būdingas genetinis kintamumas sąlygoja kamienų su naujomis virulentiškumo savybėmis atsiradimą. Tokie agresyvesni kamienai gali pažeisti ir poligeniniu atsparumu pasižyminčius obels genotipus. Dėl kompleksiškos požymių prigimties išsiaiškinti poligeninio atsparumo paveldėjimo dėsningumus yra sudėtinga. Tokie tyrimai reikalauja išsamesnių žinių 21

22 apie obels ir rauplėgrybio sąveikos mechanizmus. Kadangi tirtų genotipų atsparumas nėra susijęs su Rvi10 geno paveldėjimu, yra neaiški atsparumu rauplėgrybiui pasižyminčių obels veislių Pamiat Isajeva, Pervinka ir Slavianin atsparumo genetinė prigimtis. Todėl buvo atlikti tyrimai, kuriais įvertinta, ar šiems genotipams būdingi su superjautrumo atsaku susiję DNR fragmetacijos ir aktyvių deguonies junginių gamybos požymiai. Nesuderinamai augalo ir ligos sukėlėjo sąveikai būdingas aktyvių deguonies junginių, tarp jų superoksido, vandenilio peroksido ir hidroksilo radikalų, koncentracijos padidėjimas augalo audiniuose (Lamb ir Dixon, 1997). Aktyvūs deguonies junginiai yra toksiški ligos sukėlėjui ir atlieka signalinę funkciją augalo ląstelėse. Dažniausiai nesuderinamos sąveikos metu infekcijos vietoje aktyvinamas superjautrumo atsakas. Jis pasireiškia programuota ląstelių žūtimi, kurios būdingas požymis yra genominės DNR fragmentacija (Kuthanova ir kt. 2008). Yra žinoma, kad ir jauniems augalo lapų audiniams būdingas tam tikras programuotos ląstelių žūties pasireiškimo lygis, kuris susijęs su audinių vystymosi procesais (Horii ir Marubashi, 2005). Tai paaiškina ir daugumos tirtų obels genotipų lapuose nustatytą DNR fragmentacijos lygį. Didesnis DNR fragmentacijos intensyvumas buvo būdingas tik Slavianin veislei. Ypač išreikšta šios veislės trumpesnių kaip 200 bp DNR fragmentų smailė. Kadangi DNR fragmentacijos tyrimo metu nebuvo nustatyta veislės Slavianin rauplėgrybio infekcijos požymių, galbūt šiai veislei būdingi aktyvesni programuotos ląstelių žūties procesai gali būti susiję su rauplėgrybio infekcijos aktyvinamu superjautrumo atsaku. Vandenilio peroksido kaupimosi lapuose histochemine analize, kaip ir DNR fragamentacijos atveju, nustatyta, kad visų tirtų obels genotipų lapuose kaupiasi aktyvūs deguonies junginiai. Aktyvių deguonies junginių kaupimosi atsparumu išsiskiriančių veislių Pamiat Isajeva, Pervinka ir Slavianin lapuose vertinimas aiškių skirtumų neparodė, labiau ši savybė yra išreikšta rauplėgrybiui jautrių genotipų lapuose. Tokie tyrimo rezultatai atitinka anksčiau nustatytą augalams būdingą sąveikos su ligos sukėlėjui savybę, kuomet aktyvių deguonies junginių gamybos židiniai buvo nustatyti suderinamos sąveikos infekcijos pažeistuose kriaušės lapuose (Venisse ir kt., 2001). Šie požymiai yra nesusiję su superjautrumo atsako indukcijos procesais. Infekcija pažeidžia didelį jautrių genotipų lapų plotą, todėl su ja susijusi aktyvių deguonies junginių sintezė yra aiškiai matoma. Kadangi rauplėgrybio indukuojamas superjautrumo atsakas yra išreikštas lokaliai tik rauplėgrybio prasiskverbimo po lapo kutikule vietose, galima daryti prielaidą, kad ir aktyvių deguonies junginių kaupimasis pasireiškia tik nedidelėse ląstelių sankaupose ir nėra pastebimas viso lapo mastu. Išvados. 1. Paprastojo antaninio ir Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos hibridams ir jų tėviniams genotipams būdinga atsparumo požymių variacija. Tėviniams genotipams hibridui Nr. SR0523 ir Paprastojo antaninio veislei visais tyrimo metais buvo būdingas tik dalinis atsparumas rauplėgrybiui (chlorozės ir negausios sporuliacijos požymiai). Pirmaisiais tyrimo metais visi tirti šios kryžminimo kombinacijos hibridai buvo atsparūs rauplėgrybio infekcijai, o Pamiat Isajeva, Pervinka ir Slavianin veislės išliko visiškai ar iš dalies atsparios rauplėgrybio infekcijai visais tyrimo metais. Labiausiai išreikštas atsparumo rauplėgrybiui praradimas buvo būdingas Čistotel ir Orlovim veislėms, kurių pažeidimo laipsnis 22

23 paskutiniais tyrimo metais pasiekė 3b ir 4 kategorijos infekcijos intensyvumą nuo 2 iki 6 balų. 2. Paprastojo antaninio ir Nr. SR0523 kryžminimo kombinacijos hibridai nevienodai paveldėjo monogeninio atsparumo rauplėgrybiui Rvi10 geną iš Paprastojo antaninio veislės. Iš penkių tirtų hibridinių veislių šio geno molekulinis žymeklis buvo būdingas tik Čistotel ir Pamiat Isajeva veislėms. Todėl šios kryžminimo kombinacijos tirtų obels hibridų skirtingą atsparumą rauplėgrybiui lemia ne Rvi10 genas, bet skirtingų poligeninio atsparumo genų derinys, paveldėtas iš vieno ar abiejų tėvinių genotipų. 3. Lapų genominės DNR fragmentacija buvo būdinga visiems tirtiems obels genotipams, tačiau Slavianin veislės DNR fragmentacijos intensyvumo vidurkis buvo apytiksliai nuo 1,5 iki 2,8 karto didesnis nei kitų tirtų veislių. Aktyvesnis programuotos šios veislės ląstelių žūties procesas gali būti rauplėgrybio infekcijos aktyvinamo superjautrumo atsako pasekmė. Vandenilio peroksido kaupimosi lapuose analizė neparodė aiškių skirtumų tarp rauplėgrybiui atsparių obels genotipų. Didesnės vandenilio peroksido koncentracijos kaupėsi rauplėgrybio pažeistų genotipų lapuose. Padėka. Tyrimas finansuotas Europos socialinio fondo lėšomis pagal visuotinės dotacijos priemonę, projektas Nr. VP1-3.1-ŠMM-07-K Gauta Parengta spausdinti Literatūra 1. Bus V. G. M., Rikkerink E. H. A., Caffier V., Durel C.-E., Plummer K. M Revision of the nomenclature of the differential host pathogen interactions of Venturia inaequalis and Malus. Annual Review in Phytopathology, 49: Bus V. G. M., van de Weg W. E., Peil A., Dunemann F., Zini E., Laurens F. N. D., Blažek J., Hanke V., Forsline P. L The role of Schmidt Antonovka in apple scab resistance breeding. Tree Genetics and Genomes, 8: Cheng F. S., Weeden N. F., Brown S. K., Aldwinckle H. S., Gardiner S. E., Bus V. G Development of a DNA marker for Vm, a gene conferring resistance to apple scab. Genome, 41(2): Chevalier M, Lespinasse Y Histological and cytological studies of the interaction between apple selections carrying the resistance Vm and compatible and incompatible Venturia inaequalis strains. In: H. Schmidt, M. Kellerhals (eds.), Progress in Temperate Fruit Breeding. Kluwer Academic Publishers, Netherlands, Chevalier M., Parisi L A microscopic study of the different classes of symptoms coded by the Vf gene in apple for resistance to scab (Venturia inaequalis). Plant Pathology, 40:

24 6. Dayton D. F., Williams E. B Additional allelic genes in Malus for scab resistance of two reaction types. Journal of American Society for Horticultural Science, 95: Doyle J. J., Doyle J. L Isolation of plant DNA from fresh tissue. Focus, 12: Edwards K., Johnstone C., Thompson C A simple and rapid method for the preparation of plant genomic DNA for PCR analysis. Nucleic Acids Research, 19(6): Ellis J. G., Rafiqi M., Gan P., Chakrabarti A., Dodds P. N Recent progress in discovery and functional analysis of effector proteins of fungal and oomycete plant pathogens. Current Opinion in Plant Biology, 12: Gelvonauskienė D., Gelvonauskis B., Sasnauskas A., Stanys V., Bendokas V Obelų selekcija Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute. Sodininkystė ir daržininkystė, 27(3): Gelvonauskis B Obelų selekcija. Kn.: A. Liekis (sudaryt.). Augalų selekcija. Lietuvos mokslų akademija, Vilnius, Hemmat M., Brown S., Aldwinckle H. S., Weeden N Identification and mapping of markers for resistance to apple scab from Antonovka and Hansen s baccata #2. Acta Horticulturae, 622: Horii M., Marubashi W Even juvenile leaves of tobacco exhibit programmed cell death. Plant Biotechnology, 22: Hough L. F A survey of the scab resistance of the foliage on seedlings in selected apple progenies. Journal of the American Society for Horticultural Science, 44: Jones J. D. G., Dangl J. L The plant immune system. Nature, 444: Koeck M., Hardham A. R., Dodds P. N The role of effectors of biotrophic and hemibiotrophic fungi in infection. Cellular Microbiology, 12: Kuthanova A., Opatrny Z., Fischer L Is internucleosomal DNA fragmentation an indicator of programmed death in plant cells? Journal Experimental Botany, 59(8): Lamb C., Dixon R. A The oxidative burst in plant disease resistance. Annual Review Plant Physiology and Plant Molecular Biology, 48: Lateur M., Populer C Screening fruit tree genetic resources in Belgium for disease resistance and other desirable characters. Euphytica, 77: Lespinasse Y Breeding pome fruits with stable resistance to disease: 3 genes, resistance mechanisms, present work and prospects. IOBC/WPRS Bulletin, 12: Morgan J., Richards A The book of apples. Ebury Press, London, Nicholson R. L., Van Scoyoc S., Williams E. B, Kuć J Etiolated apples hypocotyls: a useful host tissue in apple scab research. Phytopathology, 63:

25 23. Nicholson R. L., Van Scoyoc S., Williams E. B, Kuć J Host-pathogen interactions preceding the hypersensitive reaction of Malus sp. to Venturia inaequalis. Phytopathology, 67: Panstruga R., Dodds P. N Terrific protein traffic: the mystery of effector protein delivery by filamentous plant pathogens. Science, 324: Patocchi A., Frei A., Frey J. E., Kellerhals M Towards improvement of marker assisted selection of apple scab resistant cultivars: Venturia inaequalis virulence surveys and standardization of molecular marker alleles associated with resistance genes. Molecular Breeding, 24(4): Patocchi A., Walser M., Tartarini S., Broggini G. A. L., Gennari F., Sansavini S., Gessler C Identification by genome scanning approach (GSA) of a microsatellite tightly associated with the apple scab resistance gene Vm. Genome, 48(4): Ryabtsev A. S Genotype SR0523 in the breeding of scab-resistant apple. Vesti Akademii Agrarnykh Nauk Respubliki Belarus, 2: Schenato P. G., Valdebenito-Sanhueza R. M., Duarte V Determinacao da presenca da raca 1 de Venturia inaequalis no sul do brasil. Tropical Plant Pathology, 33(4): Schmidt M Venturia inaequalis (Cooke) Aderhold. IX. Fünfjährige Freiandbeobach-tungen über den Schorfbefall von Apfelsorten. Gartenbauwiss, 13: Sedov E. N., Zdanov G. A., Sedova V. V., Sedyseva G. A., Trunova Z. M., Krasova N. G Selekciya Yabloni (Apple Breeding). Agropromizdat, Moscow. 31. Thordal-Christensen H., Zhang Z., Wei Y., Collinge D. B Subcellular localization of H 2 O 2 in plants. H 2 O 2 accumulation in papillae and hypersensitive response during the barley-powdery mildew interaction. Plant Journal, 11(6): Venisse J. S., Gullner G., Brisset M. N Evidence for the involvement of an oxidative stress in the initiation of infection of pear by Erwinia amylovora. Plant Physiol. 125: Williams E. B., Brown A. G A new physiologic race of Venturia inaequalis, incitant of apple scab. Plant Disease Reports, 52: Williams E. B., Kuć J Resistance in Malus to Venturia inaequalis. Annual Review of Phytopathology, 7: Zhdanov V., Sedov E Breeding for digenic apple resistance to scab. Genetika, 38(12):

26 SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. SCIENTIFIC ARTICLES (3 4). Inheritance of Rvi10 gene and traits of hypersensitive response among the Paprastasis antaninis No. SR0523 hybrids of domestic apple D. Gelvonauskienė, S. Sikorskaitė-Gudžiūnienė, R. Grencevičiūtė, I. Stepulaitienė, I. Miliūtė, V. Stanys, D. Baniulis Summary Apple scab (V. inaequalis (Cke) Wint.) is one of the most damaging diseases of domestic apple (M. domestica Borkh.). Changes in composition of races of apple scab population and increase in virulence requires implementation of new strategies for apple resistance, such as pyramidization of several resistance genes. This strategy requires donors of effective resistance genes. Previously, cultivar ʻOrlovimʼ, a pedigree of ʻPaprastasis antaninisʼ and hybrid No. SR0523, was used as donor for Rvi5 gene in breeding programmes at the Institute of Horticulture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry. During last several years a loss of resistance was observed for trees of cultivar ʻOrlovimʼ, but it was not characteristic to several other cultivars that were pedigree of the same combination. This study assessed traits of resistance to apple scab, inheritance of Rvi10 gene and traits of hypersensitive response among five cultivars that were pedigree of the combination. A variation of resistance traits was characteristic to all of the cultivars included in the study. During the study period, cultivars Pamiat Isajeva, Pervinka and Slavianin remained resistant to apple scab, and loss of resistance was observed for cultivars Čistotel and Orlovim. The application of molecular marker for Rvi10 gene identified that among the five cultivars the gene was inherited by Čistotel ir Pamiat Isajeva. These results demonstrated that differences in resistance to apple scab were not associated to Rvi10 gene, but could be determined by inheritance of different combinations of polygenic resistance genes from one or both of parental genotypes. Higher intensity of programmed cell death processes that might be associated with scab induced hypersensitive response was observed for cultivar Slavianin. An average DNA fragmentation intensity was 1.5 to 2.8 fold higher for leaves of this genotype as compared to other cultivars included in the study. Higher levels of hydrogen peroxide production were observed only for leaves of susceptible genotypes, but no clear difference could be identified among the genotypes resistant to apple scab. Key words: apple scab, hypersensitive response, polygenic resistance, Rvi10 gene, Rvi5 gene, scab resistance. 26

27 LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ (3 4). Homogenizavimo proceso įtaka morkų ir obuolių sulčių kokybei ir technologinėms savybėms Marina Rubinskienė 1*, Pranas Viškelis 1, Jonas Viškelis 1, Dalia Urbonavičienė 1, 2, Asta Pauliucenkaitė 2 1 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, LT Babtai, Kauno r., el. paštas m.rubinskiene@lsdi.lt 2 Kauno technologijos universitetas, Cheminės technologijos fakultetas, Radvilėnų pl. 19, LT-5025 Kaunas Augant vartotojų susidomėjimui sveika mityba, ne tik didėja ilgesnio galiojimo laiko produktų paklausa, bet ir skiriama daugiau dėmesio geresnei jų kokybei, funkcinėms ir mitybinėms savybėms ir produkto saugai. Sultys turi būti ne tik didelės mitybinės vertės, bet ir patrauklios vartotojams. Morkų sulčių didžiausias trūkumas trumpas galiojimo laikas ir išsisluoksniavimas. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijoje buvo atliktas tyrimas siekiant ištirti homogenizavimo proceso įtaką morkų ir obuolių sulčių svarbiausioms maistinėms ir technologinėms savybėms: cheminei sudėčiai, jusliniams rodikliams, CIELab spalvų koordinačių pokyčiams bei sulčių išsisluoksniavimui. Geriausios juslinės ir technologinės savybės buvo morkų ir obuolių sulčių, morkų sultis kupažuojant su 30 proc. obuolių sulčių. Gamybos technologijoje panaudotas ultragarsinis homogenizatorius pagerina morkų ir obuolių sulčių fizikines savybes: išvaizdą ir juslinius rodiklius. Mažiausiai sultys išsisluoksniavo jas homogenizuojant 2 min. esant 80 proc. amplitudei. Nustatyta, kad homogenizacija neturi esminės įtakos morkų ir obuolių sulčių cheminėms savybėms, todėl nekinta jų maistinė vertė. Reikšminiai žodžiai: cheminė sudėtis, homogenizavimas, morkų ir obuolių sultys, sedimentacija, technologinės savybės. Įvadas. Morkos (Daucus sativus Röhl.) yra vienos iš daugiausia vartojamų daržovių. Jų didelė maistinė vertė, jas galima plačiai naudoti kulinarijoje. Reikia pažymėti, kad morkose gausu biologiškai aktyvių junginių: antioksidantų, vitaminų A, B, C, D, E ir K, mineralinių medžiagų (kalcio, natrio, fosforo, kalio ir geležies), β-karoteno ir polifenolinių junginių (Qin ir kt., 2005; Yen ir kt., 2007; Luciano ir kt., 2009). Morkos dažnai vartojamos šviežios, apdorotos termiškai ir perdirbtos į daugelį rūšių maisto produktų, pavyzdžiui: sultis, sausas sriubas, kūdikių maistą (Klaiber ir kt., 2005). Morkų sultys yra labiausiai vertinamos kaip natūralus provitamino 27

28 A šaltinis ir priskiriamos alfa-tokoferolio-beta-karoteno gėrimų grupei (ATBC-gėrimai) (Carle, 1999; Marx ir kt., 2000; Schieber ir kt., 2002). Dėl mokslinių tyrimų sklaidos ir augant vartotojų domėjimusi mityba ne tik didėja ilgesnio galiojimo laiko produktų paklausa, bet ir skiriama daug dėmesio geresnei jų kokybei, funkcinėms ir mitybinėms savybėms ir produkto saugai (Jabbar ir kt., 2014). Galutinio produkto kokybė iš dalies priklauso nuo taikomų perdirbimo metodų. Siekdami patenkinti vartotojų norus, mokslininkai ieško tokių maisto perdirbimo būdų, kurie padeda išsaugoti ir pagerinti daržovių ir vaisių sulčių mitybinę vertę (Bhat ir kt., 2011 a, Bhat ir kt., 2011 b). Ultragarso panaudojimas yra naujas neterminis maisto apdorojimo metodas. Jis gerina maistinių medžiagų savybes ir kitus kokybės rodiklius, didina daržovių ir vaisių sulčių vertę (Abid ir kt., 2013;. Bhat ir kt., 2011 a; Rawson ir kt., 2011). Didžiausias morkų sulčių trūkumas trumpas jų galiojimo laikas. Dažniausiai morkų sultys apdorojamos termiškai: blanširuojant, verdant. Tačiau taip pagamintų sulčių skonis nepriimtinas vartotojui. Todėl svarbu parinkti ir sukurti metodus, galinčius padėti spręsti morkų sulčių perdirbimo technologines problemas. Buvo pasirinktas neterminis homogenizavimo procesas. Darbo tikslas ištirti homogenizavimo proceso įtaką morkų ir obuolių sulčių svarbiausioms technologinėms ir maistinėms savybėms: sedimentacijai, cheminei sudėčiai, jusliniams rodikliams bei CIELab spalvų koordinačių pokyčiams. Tyrimo objektas, metodai ir sąlygos metais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijų laboratorijoje tirti morkų ir obuolių sulčių bandiniai. Morkų sultys buvo spaudžiamos iš morkų hibrido: Nerac F 1. Obuolių sultys buvo spaudžiamos iš Auksio veislės obuolių. Morkų ir obuolių vaisių sultys buvo paruoštos taikant tą pačią gamybos technologiją. Žaliava buvo susmulkinama VORAN 547 qni-4 (Austrija) smulkintuvu ir gauta masė spaudžiama VORAN 60K (Austrija) sulčių presu. Morkų ir obuolių sulčių technologinio proceso etapai pateikti 1 paveiksle. Paruošti morkų sulčių, sumaišytų su obuolių sultimis, bandiniai buvo homogenizuojami ultragarsiniu homogenizatoriumi Branson Digital Sonifier (USA), keičiant homogenizavimo trukmę 2, 3, 4, 5 min. ir variacijos amplitudę 50, 60, 70, 80 proc., tai atitinka 100, 120, 140 ir 160 vatų (W) galingumą. Po homogenizavimo bandiniai buvo pasterizuojami iki +86 ± 2 C temperatūros. Kontrolinis bandinys nebuvo homogenizuojamas, tik pasterizuojamas. Kiekvieno bandinio buvo paruošta po 3 pakartojimus. Morkų ir obuolių sulčių bandinių cheminės sudėties ir fizikinių savybių tyrimai atlikti po trisdešimties dienų. Bandiniuose nustatyta tirpios sausosios medžiagos skaitmeniniu refraktometru ATAGO PR-32 (Atago Co., Ltd., Tokyo, Japan), askorbo rūgštis titruojant 2,6-dichlorfenolindofenolio natrio druskos tirpalu (AOAC, 1990); titruojamasis rūgštingumas titruojant 0,1 N NaOH tirpalu ir perskaičiuojant į citrinos rūgšties kiekį (Ермаков и др., 1987). Aktyvusis rūgštingumas (ph) buvo matuotas ph-metru inolab ph Level 1 su SenTix 81 (WTW) elektrodu. Sulčių išsisluoksniavimas įvertintas atsiradusių sluoksnių storį išreiškus procentais. 28

29 1 pav. Sulčių gamybos technologinė schema Fig. 1. Technological Scheme of Juice Production Morkų ir obuolių sulčių bandiniuose efektyviosios skysčių chromatografijos metodu nustatytas α- ir β-karoteno kiekis. Tyrimams atlikti buvo naudoti α- ir β-karoteno (1 : 2) isomerų mišinys (min. 95 % SigmaAldrich, Vokietija) ir trans-β-karoteno (min. 95 % Sigma-Aldrich, Vokietija) standartai. α- ir β-karoteno kiekybinė analizė atlikta modifikuotu Lemmens ir kt. metodu (2010). Tiriamiesiems junginiams identifikuoti naudota atvirkštinių fazių YMC Pack 25 cm ilgio, 4,6 mm vidinio skersmens chromatografinė kolonėlė, pripildyta sorbento YMC 30 5 µm skersmens dalelių (YMC Europe GmbH, Vokietija). Aparatūrą sudarė efektyviosios skysčių chromatografijos atskyrimo modulis, automatinis dozatorius su 100 µl bandinio kilpa (Waters, 2695, U. S. A.), keičiamo bangos ilgio dviejų spindulių ultravioletinės ir regimosios spinduliuotės (Waters, 2489, UV Vis detector, U. S. A.) ir fotodiodų matricos (Waters, 2998, PAD detector, U. S. A.) detektoriai, kolonėlės termostatas (Waters, MA 01757, U. S. A.). Duomenys apdoroti EMPOWER programa. Dujoms iš tirpiklių pašalinti integruotas automatinis degazatorius. Mobiliąją fazę sudarė metanolis (MeOH) ir metiltertbutileteris (MTBE). Tirpiklių gradientinės tekėjimo sąlygos prasidėjo nuo pradinių sąlygų (85 % MeOH, 15 % MTBE), per 20 min. keičiant į galutines sąlygas (45 % MeOH, 55 % MTBE), eliuento tekėjimo greitis 1 ml/min. Mėginio tūris 10 µl. Tiriamieji junginiai nustatyti esant 450 nm fiksuotam bangos ilgiui (UV-Vis) ir nm bangos ilgių intervalui (PAD). Sulčių spalvos koordinatės vienodo kontrasto spalvų erdvėje buvo matuojamos spektrofotometru MiniScan XE Plus (Hunter Associates Laboratory, Inc., Reston, Virginia, USA). Šviesos atspindžio režimu buvo matuojami parametrai L*, a* ir b* (atitinkamai šviesumas, raudonumo ir geltonumo koordinatės pagal CIEL*a*b* skalę) ir apskaičiuojamas spalvos grynumas (C = (a* 2 + b* 2 ) 1/2 ) ir spalvos tonas (h = arctan(b*/a*)) (McGuiere, 1992). Dydžiai L*, C, a* ir b* matuojami NBS vienetais, spalvos tonas h o laipsniais nuo 0 iki 360. Duomenys pateikti 29

30 kaip trijų matavimų vidurkiai. Spalvų koordinatės apdorotos programa Universal Software V L* vertė nurodo baltos ir juodos spalvos santykį, a* vertė raudonos ir žalios spalvos santykį, b* vertė geltonos ir mėlynos spalvos santykį. Tyrimai atlikti CIEL*a*b* vienodo kontrasto spalvų erdvėje (CIE L*a*b*, 1996). Nufiltruotų morkų sulčių skonis buvo tirtas elektroniniu liežuviu (α-astree, Alpha MOS, Prancūzija) kambario temperatūroje (20 ± 5 C). Tyrimui atlikti imta po 80 ml sulčių. Analizei naudoti septyni potenciometriniai cheminiai jutikliai (ZZ, BA, BB, CA, GA, HA ir JB) ir palyginamasis elektrodas Ag/AgCl. Duomenys apdoroti AlphaSoft programa. Bandymai buvo kartoti mažiausiai 3 kartus, vidutinės vertės ir jų standartiniai nuokrypiai apskaičiuoti naudojant programų paketą SELEKCIJA (Tarakanovas, Raudonius, 2003). Rezultatai ir aptarimas. Išspaustose morkų ir obuolių sultyse yra daug kietųjų dalelių, kurios laikant nusėda ant dugno. Laikomos sultys išsisluoksniuoja, kinta jų spalva ir vartotojui toks produktas tampa nepatrauklus. Atliekant morkų sulčių gamybos tyrimus daug dėmesio skiriama produktų sedimentacijos klausimams. Siekiant sumažinti šias neigiamas savybes, taikomos įvairios sulčių apdorojimo priemonės, pvz.: parūgštinimo režimai, meceracija fermentais, homogenizavimas, blanširavimas ir kt. (Reiter ir kt., 2003; Jabbar ir kt., 2014). Atliekant mūsų tyrimus morkų traiškymo metu buvo įpurkšta rūgščių obuolių sulčių ir taip sumažintas sulčių ph. Pleriminariais tyrimais nustatyta, kad geriausi rezultatai gauti, kai 70 proc. morkų sulčių maišoma su 30 proc. obuolių sulčių. Sultys buvo homogenizuojamos ultragarsiniu homogenizatoriumi. Po laikymo vizualiai įvertinti jų pokyčiai. Sulčių sedimentacijos tyrimų rezultatai pateikti 2 paveiksle. 2 pav. Homogenizacijos parametrų įtaka sedimentacijai (A variacijos amplitudė; L homogenizavimo trukmė; A1 50 %, A2 60 %, A3 70 %, A4 80 %; L1 2 min., L2 3 min., L3 4 min., L4 5 min.) Fig. 2. Influence of Homogenization Process on Carrot and Apple Juice Sedimentation (A variation of the amplitude; L homogenization time; A1 50 %, A2 60 %, A 3 70 %, A4 80 %; L1 2 min, L2 3 min, L3 4 min, L4 5 min). 30

31 Nustatyta, kad nehomogenizuotos sultys (kontrolė) sluoksniuojasi labiausiai. Pakuotėje nusistovi didesnis, morkų ir obuolių sultims nebūdingas viršutinis skaidrus sluoksnis ( debesėlis ), kuris sudaro 11 proc. pakuotės tūrio. Nehomogenizuotose sultyse iškrenta daugiausia (11 proc. tūrio) nuosėdų. Mažiausia sulčių sedimentacija pastebėta A4/L1, A4/L2, A4/L3 ir A4/L4 variantuose, kai kupažuotos morkų ir obuolių sultys buvo homogenizuojamos esant 80 proc. variacijos amplitudei. Nepriklausomai nuo homogenizavimo trukmės, pakuotėse kietųjų dalelių sluoksnis sudarė 1 proc., viršutinis skaidrus sluoksnis 3 proc. tūrio. Taip pat buvo įvertinta homogenizavimo variacijos amplitudės ir trukmės įtaka sulčių cheminei sudėčiai. Tyrimų rezultatai pateikti 1 lentelėje. 1 lentelė. Homogenizavimo parametrų įtaka morkų ir obuolių sulčių cheminei sudėčiai Table 1. Influence of Sonication Process on Carrot and Apple Juice Chemical Composition Variantas Variant variacijos amplitudė Variation of amplitude, % Kontrolė Control laikas Time, min. sėk. Tirpios sausosios medžiagos Soluble solids, % Askorbo rūgštis Ascorbic acid, mg 100g -1 Titruojamasis rūgštingumas Titrable acidy, % Aktyvusis rūgštingumas Active acidity, ph α-karoteno β-karoteno procentinė procentinė koncentracijacija, koncentra- α-carotene β-carotene percentage percentage, concentration, concentration % % 8,9 9,2 3,22 4,46 24,68 60, ,5 8,8 3,57 4,32 23,55 61, ,4 9,2 3,55 4,34 23,62 61, ,5 9,2 3,48 4,34 23,59 61, ,5 8,8 3,50 4,32 23,41 61, ,6 9,2 3,52 4,31 23,37 61, ,5 9,2 3,50 4,39 23,28 61, ,5 8,8 3,52 4,34 23,27 61, ,6 8,8 3,52 4,30 23,26 61, ,6 9,2 3,53 4,30 23,30 61, ,6 8,8 3,52 4,30 23,32 61, ,7 8,8 3,49 4,31 23,60 61, ,6 8,8 3,52 4,32 23,51 61, ,6 8,8 3,52 4,29 23,60 61, ,6 8,8 3,54 4,32 23,66 61, ,7 8,8 3,52 4,31 23,47 61, ,5 8,8 3,53 4,31 23,60 61,58 R 05 /LSD 05 0,082 0,136 0,034 0,026 0,186 0,254 31

32 Pastebėta, kad skirtingos homogenizavimo sąlygos neturėjo didelės įtakos morkų ir obuolių sulčių cheminės sudėties rodikliams. Tarp variantų nustatyti tirpių sausųjų medžiagų, titruojamojo rūgštingumo kiekio pokyčiai yra nežymūs ir statistiškai neesminiai. Tai rodo, kad tirti homogenizacijos parametrai neturi įtakos šiems rodikliams. Taip pat nenustatyta homogenizacijos parametrų įtakos askorbo rūgšties kiekiui sultyse. Galima daryti prielaidą, kad, naudojant ultragarsinę homogenizaciją, morkų ir obuolių sultyse askorbo rūgšties oksidacija nevyksta. Kitų tyrėjų atlikti tyrimai taip pat rodo, kad ultragarso panaudojimas pagerina sulčių fizikines savybes ir padeda išsaugoti jų maistinę vertę (Gao, Vasantha Rupasinghe, 2012; Jabbar ir kt., 2014). 3 pav. α- ir β-karoteno, išskirtų iš morkų ir obuolių sulčių, ekstrakto HPLC chromatograma Fig. 3. Typical HPLC α- and β-carotene Extracted from Carrot-Apple Juice Chromatogram Karotenoidai yra plačiai tyrinėjami visų pirma kaip bioaktyvūs komponentai, atliekantys svarbias biologines funkcijas žmonių organizmuose, taip pat kaip natūralūs pigmentai. Dar 1930 m. nustatyta, kad kai kurių karotenoidų aktyvumas toks, kaip provitamino A. Vieni iš svarbiausių yra α-karotenas ir β-karotenas, kurie žmogaus ir gyvūnų organizmuose gali būti paversti į vitaminą A. Paskutiniu metu pasirodančiuose moksliniuose straipsniuose teigiama, kad ypač moterims ir vaikams trūksta vitamino A. Vienas iš geriausių α- ir β-karoteno šaltinių yra morkos ir morkų produktai (sultys, tyrės, sriubos). Pagrindiniai karotenoidai oranžinės spalvos morkų veislėse yra α- ir β-karotenas, kurie kartu sudaro net proc. visų karotenoidų kiekio. Likusi dalis yra ksantofilai ir kiti bespalviai pigmentai (Pinheiro-Sant ana ir kt.,1998). 3 paveiksle pateikta homogenizuotų morkų sulčių ekstrakto chromatograma. Jos smailės identifikuojamos lyginant jų išėjimo iš kolonėlės laikus su standartų chromatogramomis ir su PDA detektoriumi gautais spektrais (4 pav.). Nustatyta, kad smailė, matoma ties 15,7 minute, yra α-karotenas (1), o ties 17,3 minute β-karotenas (2). Gauti rezultatai sutampa su literatūros šaltiniuose pateikiamais duomenimis, patvirtinančiais, kad 32

33 vyraujantys morkų sultyse karotenoidai yra α-karotenas ir β-karotenas. Nustatyta, kad homogenizacijos parametrai neturėjo įtakos α- ir β-karoteno kiekiui sultyse. Morkų ir obuolių sultyse išlieka gana didelė β-karoteno koncentracija 72,2 72,6 procento. Galime teigti, kad technologinio proceso metu β-karotenas produkte išlieka stabilus. Tai patvirtina ir Lemmens su kolegomis (2010) atlikti morkų tyrės tyrimai, kuriais nustatyta, kad β-karotenas neskyla ir išlieka gana stabilus. 4 pav. PAD spektrų absorbcijos maksimumai (λmax ) (1) ir (2) chromatografijos pikų pagal (a) α karoteno ir (b) β-karoteno standartus Fig. 4. Wavelengths of Maximum Absorption (λmax ) in PAD spectra of (1) and (2) Chromatographic Peak Absorbance Spectra of Standard (a) α carotene and (b) β-carotene Morkų sultys yra nerūgščios, todėl konservuotuose produktuose susidaro tinkamos sąlygos bakterijoms augti (Kontrimas, Bičkauskienė, 1991). Didesnį produktų rūgštingumą galima pasiekti pridedant į morkų sultis rūgštinančių medžiagų, pvz., citrinos rūgšties. Taip pat galima kupažuoti morkų sultis su rūgščiomis vaisių sultimis, pavyzdžiui, obuolių. Gauname sulčių mišinį su mažesniu ph, kuris gali veikti kaip natūrali apsauga nuo daugelio mikroorganizmų. Receptūroje naudotų Auksio veislės obuolių sulčių aktyvusis rūgštingumas (ph) siekia 3,3. Sumaišius 70 proc. morkų ir 30 proc. obuolių sulčių, gautas produkto ph 4,46 užtikrino sulčių kokybės stabilumą 33

34 ir mikrobiologinę saugą. Taip pat pagerėjo sulčių skonis ir aromatas. Pastebėta, kad naudojant ultragarsinį homogenizatorių padidėjo sulčių rūgštingumas. Didžiausias rūgštingumas nustatytas homogenizuojant sultis dvi minutes, esant 80 proc. variacijos amplitudei (1 lentelė). Spalva, kaip ir skonis, aromatas bei tekstūra, yra svarbi maisto savybė, nuo kurios dažnai priklauso, ar vartotojas rinksis šį produktą. Spalvos pasikeitimas taip pat parodo, kokie cheminiai pokyčiai vyksta produkte. Po 30 laikymo dienų sultys buvo suplaktos. Kontroliniame bandinyje buvo stebima sulčių spalva viršutiniame sluoksnyje ir vėliau, suplakus bandinį, matuojamos spalvų koordinatės vienodo kontrasto spalvų erdvėje. Morkų ir obuolių sulčių CIELab spalvų koordinačių duomenys pateikti 5 paveiksle. Nustatyta, kad iš esmės nuo kitų skiriasi tik kontrolinis, nesuplaktas, bandinys, t. y. jo viršutinis sluoksnis. Labiausiai skiriasi koordinatės a* vertės parametrai. Suplakto kontrolinio varianto šviesumo rodiklis L* mažesnis, tačiau ir šis rodiklio skirtumas yra neesminis. Taip pat nenustatyta esminių skirtumų tarp spalvos koordinačių a* ir b* vertės rodiklių. Tai rodo, kad homogenizavimo procesas, nepriklausomai nuo keičiamų parametrų, morkų ir obuolių sulčių CIELab spalvų koordinatėms esminės įtakos neturi. Galima teigti, kad homogenizavimo metu morkų ir obuolių sultyse pigmentai karotenoidai nedegraduoja ir nesioksiduoja. Nepasikeitė ir įvairiais režimais homogenizuotų sulčių spalvos tonas (h ), išskyrus nesuplakto kontrolinio varianto viršutinę dalį (5 pav.). 5 pav. Homogenizavimo parametrų įtaka morkų ir obuolių sulčių CIELab spalvų koordinatėms Fig. 5. Influence of Sonication Process on Carrot and Apple Juice CIELab Color Coordinates Morkų skonio savybių skirtumai įvertinti elektroniniu liežuviu. Gauti matavimų duomenys apdoroti principinės komponentų analizės (PKA) būdu. Nustatyta, kad 34

35 šiuo metodu tirtų sulčių bandiniai buvo nesuskirstyti į atskiras grupes, nes visi tirti bandiniai, taip pat ir kontrolinis, persidengė vienas su kitu (6 pav.). 6 pav. Morkų ir obuolių sulčių PKA diagrama Fig. 6. PCA Diagram of Carrot-Apple Juices Šie rezultatai rodo, kad aparatūra nenustatė skirtingai apdorotų morkų sulčių skonio skirtumų. Išvados. 1. Ultragarsinio homogenizatoriaus panaudojimas morkų ir obuolių sulčių gamybos technologijoje padeda sumažinti sedimentaciją ir pagerina produktų juslines savybes. Mažiausia sulčių sedimentacija pastebėta bandiniuose, kai kupažuotos morkų ir obuolių sultys buvo homogenizuojamos esant 80 proc. variacijos amplitudei. 2. Nustatyta, kad homogenizacija nekeičia cheminių ir biocheminių morkų ir obuolių sulčių savybių, nekinta sulčių maistinė vertė. Norint sumažinti produkto ph, rekomenduojama į receptūrą įtraukti 30 proc. obuolių sulčių. Didžiausias ph nustatytas homogenizuojant sultis dvi minutes esant 80 proc. variacijos amplitudei. Morkų ir obuolių sultyse buvo daugiau β-karoteno nei α-karoteno. Didžiausios β-karoteno koncentracijos 72,62 ir 72,64 proc. morkų ir obuolių sultyse nustatytos esant 60 proc. amplitudei ir atitinkamai 3 ir 4 min. homogenizavimo trukmei. 3. CIELab spalvų koordinačių vertėms morkų ir obuolių sultyse homogenizavimo proceso parametrai įtakos neturėjo. Padėka: Darbą finansavo Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (projekto Nr. MT-14-17). Gauta Parengta spausdinti

36 Literatūra 1. Abid M., Jabbar S., Wu T., Hashim M. M., Hu B., Lei S., Zhang X., Zeng X Effect of ultrasound on different quality parameters of apple juice. Ultrasonics Sonochemistry, 20(5): AOAC Vitamin C (ascorbic acid) in vitamin preparations and juice. In: K. Helrich (ed.), Official Methods of Analysis, 15 th ed. AOAC Inc., Arlington, VA. 3. Bhat R., Ameran S. B., Voon H. C., Karim A. A., Tze L. M a. Quality attributes of starfruit (Averrhoa carambola L.) juice treated with ultraviolet radiation. Food Chemistry, 127: Bhat R., Kamaruddin N. S., Min-Tze L., Karim A. A b. Sonication improves kasturi lime (Citrus microcarpa) juice quality. Ultrasonics Sonochemistry, 18: Carle R Physical and chemical stability of ATBC-drinks. Fruit Processing, 9: CIE L*a*b* Color Scale. HunterLab Applications Note (7). 7. Gao J., Vasantha Rupasinghe H. P Nutritional, physicochemical and microbial quality of ultrasound-treated apple-carrot juice blends. Food and Nutrition Sciences, 3: Yen Y. H., Shih C. H., Chang C. H Effect of adding ascorbic acid and glucose on the antioxidative properties during storage of dried carrot. Food Chemistry, 107: Jabbar S., Abid M., Hu B., Wu T., Hashim M., Lei S., Zhu X., Zeng X Quality of carrot juice as influenced by blanching and sonication treatments. LWT Food Science and Technology, 55(1): Klaiber R. G., Baur S., Koblo A., Carle R Influence of washing treatment and storage atmosphere on phenylalanine ammonialyase activity and phenolic acid content of minimally processed carrot sticks. Journal of Agriculture and Food Chemistry, 53: Kontrimas J., Bičkauskienė S Viskas apie sultis. Vilnius. 12. Lemmens L., Vleeschouwer K., Moelants K., Colle I., Loey A., Hendrickx M β-carotene Isomerization Kinetics during thermal treatments of carrot puree. Journal of Agricultural and Food Chemistry, 58: Luciano J. Q., Isabel O. S., Robert S. F., Afonso M. R., Olga M. B Comparative study on antioxidant properties of carrot juice stabilized by highintensity pulsed electric field or heat treatments. Journal of the Science of Food and Agriculture, 89: Marx M., Schieber A., Carle R Quantitave determination of carotene stereoisomers in carrot juices and vitamin supplemented (ATBC) drinks. Food Chemistry, 70: McGuiere R. G Reporting of objective color measurements. HortScience, 27(12):

37 16. Pinheiro-Santana H. M., Stringheta P. C., Brandao S. C. C., Azeredo R. M. C Carotenoid retention and vitamin A value in carrot (Daucus carota L.) prepared by food service. Food Chemistry, 61(1 2): Qin L., Xu S. Y., Zhang W. B Effect of enzymatic hydrolysis on the yield of cloudy carrot juice and the effects of hydrocolloids on color and cloud stability during ambient storage. Journal of the Science of Food and Agriculture, 85: Rawson A., Tiwari B. K., Patras A., Brunton N., Brennan C., Cullen P. J., O Donnell C Effect of thermosonication on bioactive compounds in watermelon juice. Food Research International, 44: Reiter M., Stuparić M., Neidhart S., Carle R The role of process technology in carrot juice cloud stability. LWT Food Science and Technology, 36: Schieber A., Marx M., Carle R Simultaneous determination of carotenes and tocopherols in ATBC drinks by high-performance liquid chromatography. Food Chemistry, 76: Tarakanovas P., Raudonius S Agronominių tyrimų duomenų statistinė analizė taikant kompiuterines programas ANOVA, STAT, SPLIT PLOT iš paketo SELEKCIJA ir IRRISTAT. Akademija. 22. Методы биохимического исследования растений Под ред. А. И. Ермакова. Ленинград, 431. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. MOKSLO DARBAI (3 4). Quality and Technological Parameters of Carrot-Apple Juices as Influenced by Sonication Treatment M. Rubinskienė, P. Viškelis, J. Viškelis, D. Urbonavičienė, A. Pauliucenkaitė Summary Due to the increase in scientific evidence and knowledge, consumers are now seeking delicious, convenient, nutritious and safe food products having natural taste and freshness. It is well established that traditional thermal techniques can extend the shelf life of food products and ensure their safety, but they cause loss in nutritional and physicochemical parameters. In order to overcome the problems, there is a need to introduce innovative and novel technologies that can successfully be used to extend shelf life, ensure safety, improve quality and consumer perception without any adverse effect and damage to the nutrients. The main problem with carrot juices is the shelf life of short duration. The Laboratory of Biochemistry and Technology of the Institute of Horticulture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry investigated the fresh carrot-apple juice treated with ultrasound; different physico-chemical, sensory characteristics, CIELab color coordinate changes and sedimentation were evaluated. The results show that the best organoleptic and technological properties were achieved in the carrot-apple juice with 70 % carrot and 30 % apple juice. The minimum juice stratification observed in the 37

38 carrot-apple juice homogenized at 80 % amplitude for 2 min. No significant effect of sonication was observed on ph, the total soluble solids and titratable acidity, carotenoids content and CIELab color coordinates of carrot-apple juice. The findings of the study suggested that sonication treatment could improve the quality of carrot-apple juice. It may successfully be employed for the processing of carrot-apple juice with improved quality and safety from the consumer s health point of view. Key words: carrot-apple juices, chemical composition, sedimentation and technological properties, sonication. 38

39 LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ (3 4). Puslaidininkinių ir aukšto slėgio natrio lempų emituojamos šviesos poveikis pomidorų daigų augimui skirtinguose substratuose Aistė Bagdonavičienė 1, Julė Jankauskienė 1, Aušra Brazaitytė 1, Algirdas Novičkovas 2, Laurynas Dabašinskas 2, Pavelas Duchovskis 1 1 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Sodininkystės ir daržininkystės institutas, Kauno g. 30, Babtai, LT Kauno r., el. paštas a.kasiuleviciute@lsdi.lt 2 VU Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institutas (MTMI), Saulėtekio al. 9 III, LT Vilnius Darbo tikslas palyginti puslaidininkinių lempų, sudarytų iš raudoną ir mėlyną šviesą emituojančių diodų, ir aukšto slėgio natrio lempų šviesos poveikį pomidorų daigams, auginamiems skirtinguose substratuose. Objektas pomidorų hibridas Magnus. Tyrimui naudoti skirtingi substratai: durpės bei vermikulito ir durpių substratas (santykis 3 : 2). Tyrimams naudotos lempos, sudarytos iš raudonos 665 nm ir mėlynos 451 nm bangos ilgių šviesą emituojančių diodų (LED). Mėlynos sudedamosios dalies fotonų srauto tankio dalis buvo 9 proc. nuo bendro 200 µmol cm -2 s -1 lempos fotonų srauto tankio. Kontroliniai augalai auginti po aukšto slėgio natrio lempomis (HPS). Tyrimo metu buvo palaikomas 16 val. fotoperiodas, 22/18 ± 2 C dienos/nakties temperatūra ir proc. santykinė oro drėgmė. Nustatyta, kad raudonos ir mėlynos spektro dalies šviesą emituojantys diodai (LED) vermikulito ir durpių substrate mažino pomidorų daigų aukštį, augalai suformavo mažiau lapų, jų plotas, žalia ir sausa masė buvo mažesni, augalai lėčiau vystėsi, tačiau buvo nustatytas didesnis chlorofilo a ir b kiekis, palyginti su po aukšto slėgio natrio (HPS) lempomis augintais daigais. Tyrimo pabaigoje šie augalai pasiekė V organogenezės etapą ir suformavo mažiau žiedų. HPS lempų šviesa skatino pomidorų daigų augimą ir vystymąsi, žiedynas pasiekė VII organogenezės etapą. Galima teigti, kad puslaidininkiniai šviesos šaltiniai bei vermikulito ir durpių substratas lėtina pomidorų daigų vystymąsi, tačiau daigai užauga neištįsę, kompaktiški ir kokybiški. Reikšminiai žodžiai: daigai, durpės, fotosintezės pigmentai, LED, masė, pomidorai, substratas, šviesa, vermikulitas. 39

40 Įvadas. Šviesa yra gyvybiškai svarbus aplinkos veiksnys, darantis įtaką augalų augimui ir vystymuisi (Lau, Deng, 2010), veikdamas augalą ne tik kaip vienintelis energijos šaltinis fotosintezei vykti, bet ir kaip išorinis veiksnys (Wenke, 2012). Taikant pažangias daržovių daigų dirbtinio apšvietimo technologijas, jau žinoma, koks gali būti augalų fotoatsakas, kad galėtume valdyti augalų augimo ir vystymosi kryptingumą (Urbonavičiūtė ir kt., 2008; Brazaitytė ir kt., 2009; Brazaitytė ir kt., 2010; Olle, Viršile, 2013; Duchovskis ir kt., 2013; Brazaitytė, Kasiulevičiūtė, 2013; Jankauskienė, Kasiulevičiūtė, 2013; Sirtautas ir kt., 2014). Tinkamai parinkus dirbtinio apšvietimo spektrą, užtikrinamas normalus pasirinkto augalo augimas ir vystymasis (Wenke, 2012), veikiant augimo ir vystymosi procesų pusiausvyrą, fotofiziologinius procesus nukreipiant ūkiui naudinga linkme (Bliznikas ir kt., 2004). Raudona ir mėlyna šviesos yra pagrindinės šviesos spektro sudedamosios dalys, tinkamiausios pomidorų daigams auginti. Raudona šviesa svarbi fotomorfogenezės procesams augaluose vykti ir skatina augimą bei vystymąsi, o mėlyna šviesa skatina chlorofilų sintezę, mažina augalų tįsimą ir didina sausųjų medžiagų kiekį antžeminėje dalyje (Olle, Viršile, 2013). Tačiau kitų autorių atlikti tyrimai su pomidorais parodė, kad, švitinant raudonais ir mėlynais šviesą emituojančiais diodais, kokybiškiems daigams užauginti pakanka vien tik raudonos šviesos (Hernández, Kubota, 2012). Šiuo tyrimu siekiama pomidorų daigams auginti plačiai naudojamas aukšto slėgio natrio lempas (HPS) pakeisti raudonomis ir mėlynomis šviesos spektro komponentėmis. Kitas svarbus veiksnys auginant augalus substratas. Populiari technologija šiltnamiuose augalų auginimas mineraliniuose substratuose. Substratų kilmė skirtinga, skiriasi jų fizikinės, cheminės, biologinės savybės (Jankauskienė ir Brazaitytė, 2007). Substratas turi išlaikyti tinkamą ir augalui prieinamą vandens ir oro santykį, skatinti geriausią šaknų augimą ir padėti augalui patenkinti fiziologinius poreikius. Dažnai naudojamas organinio ir mineralinio substratų mišinys, kuris gali sumažinti fizikinius pokyčius substrate ir užtikrinti geras fizikines jo savybes, išlaikyti poringumą ir struktūrinį vientisumą (Bilderback ir kt., 2005). Vermikulitas, kaip hidrožėručių grupės mineralas (Valášková, Martynkova, 2012), yra naudojamas kaip mineralinis substratas. Jis nebrangus, kintant aplinkos sąlygoms išlieka stabilus (Drelich ir kt., 2011). Visuose žemynuose tiriama vermikulito tinkamumas, įtaka ir naudojimo įvairiems augalams daiginti ir auginti būdai (Olle ir kt., 2012; Vaughn ir kt., 2011). Atlikti tyrimai su pomidorų daigais parodė, kad vermikulito ir durpių substratas (1 : 2) turi geras savybes: tinkamas tankis, geras poringumas ir optimalus ph (RunHua, ZengQiang, 2012). Tačiau vermikulito ir durpių substrato naudojimas šiltnamiuose kelia aplinkos užterštumo problemas ir tai didina auginimo išlaidas. Durpės gaunamos iš pelkynų, o tai skatina pelkių nykimą ir daro žalos ekosistemai (Fulton ir kt. 2013). Todėl vienas iš šio tyrimo tikslų buvo nustatyti, ar vermikulito ir durpių substratas gali būti naudojamas kaip substrato, naudojamo šiltnamiuose pomidorų daigams auginti, gerinimo priemonė. Darbo tikslas palyginti puslaidininkinių lempų, sudarytų iš raudonų ir mėlynų šviesą emituojančių diodų, ir aukšto slėgio natrio lempų šviesos poveikį pomidorų daigams, auginamiems skirtinguose substratuose. 40

41 Tyrimo vieta, metodai ir sąlygos. Tyrimai atlikti 2013 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto Augalų fiziologijos laboratorijos fitotrono komplekse su pomidorų hibridu Magnus. Tirti skirtingi substratai: durpių substratas bei vermikulito ir durpių substratas (santykis 3 : 2). Pomidorų daigai auginti polimeriniuose puodeliuose, pripildytuose paruošto substrato (ph 6 6,5). Iki sudygimo buvo palaikoma 23/19 ± 2 C dienos/nakties temperatūra, fotoperiodas 16 valandų. Pomidorams sudygus, dienos/nakties temperatūra buvo 22/18 ± 2 C, fotoperiodas 16 valandų. Tyrimams naudotos lempos, sudarytos iš raudonos 665 nm ir mėlynos 451 nm bangos ilgių puslaidininkinių šviesos diodų (LED), sukonstruotos ir pagamintos Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų institute. Lempą sudaro radiatorius ir nuo drėgmės poveikio apsaugotas elektrinis modulis su 22 vnt. raudonos (spektro smailės bangos ilgis λ = 665 nm; Luxeon Rebel LXM3-PD , Philips Lumileds Lighting Company, JAV) ir 2 vnt. mėlynos (spektro smailės bangos ilgis λ = 451 nm; Luxeon Rebel LXML-PR , Philips Lumileds Lighting Company, JAV) spinduliuotės šviesos diodais. Mėlynos spektro sudedamosios dalies fotonų srauto tankio dalis yra 9 proc. nuo bendro ~200 µmol cm -2 s -1 lempos fotonų srauto tankio. Kontroliniai augalai auginti po aukšto slėgio natrio lempomis (HPS), kurių fotonų srauto tankis ~200 µmol cm -2 s -1 (SON-T Agro, Philips, JAV). Matuotas daigų poskilčio aukštis (cm), poskilčio skersmuo (cm), visas augalo aukštis (cm). Sausosios medžiagos nustatytos išdžiovinus antžeminę dalį 105 ± 2 C temperatūroje iki nekintamos masės (g), džiovinta 24 valandas. Augalo lapų asimiliacinis plotas (cm 2 ) matuotas naudojant lapų ploto matuoklį WinDias (Delta-T Devices Ltd, UK). Chlorofilų a, b ir karotenoidų kiekis augalų lapuose nustatytas spektrofotometriniu metodu 100 % acetono ekstrakte pagal Wettstein (Гавриленко ir kt., 1975), naudojant spektrofotometrą Genesys ( ThermoSpectronic, JAV). Augalo organogenezės etapas nustatytas pagal F. Kuperman (Kyперман, Ржанова, 1985). Biometriniams rodikliams įvertinti buvo imama po dešimt augalų (n = 10). Chlorofilų ir karotenoidų kiekiui nustatyti buvo daromi trys analitiniai matavimai (n = 3). Statistinei analizei atlikti apskaičiuoti vidurkiai. Naudojant statistinę programą STATISTICA 7 apskaičiuoti standartiniai nuokrypiai nuo vidurkio ir patikimumo lygmuo esant 95 ir 99 %, taikant Fisherio LSD testą. Rezultatai. Nustatyta, kad pomidorų daigų poskilčių aukščiui skirtingas apšvietimas ir skirtingas substratas neturėjo esminės įtakos (1 pav.; 1 lentelė). Pomidorų daigų poskilčio skersmeniui skirtingas apšvietimas turėjo esminės įtakos (2 pav.). Švitinant augalus šviesą emituojančiais diodais (LED), vermikulito ir durpių substratas neigiamai veikė daigų poskilčio skersmenį: jis buvo 24 proc. mažesnis negu daigų, augusių po LED durpių substrate ir po aukšto slėgio natrio lempomis abiejuose tirtuose substratuose (2 pav.; 1 lentelė). Tarp HPS lempų ir skirtingų substratų įtakos pomidorų daigų poskilčių skersmeniui esminių skirtumų nenustatyta (2 pav.). Po HPS lempomis durpių substrate augę pomidorų daigai buvo ištįsę, o daigai, augę vermikulito ir durpių substrate, buvo neesmingai žemesni (3 pav.). LED lempos iš esmės lėtino pomidorų daigų, augintų vermikulito ir durpių substrate, tįsimą (3 pav.; 1 lentelė). 41

42 1 pav. Pomidorų daigų poskilčio aukštis. Fig. 1. Hypocotyl length of tomato transplants, cm. 2 pav. Pomidorų daigų poskilčio skersmuo. Fig. 2. Hypocotyl diameter of tomato transplants, cm. 3 pav. Pomidorų daigų aukštis. Fig. 3. Height of tomato transplants, cm. 4 pav. Pomidorų daigų lapų skaičius, vnt. Fig. 4. Leaf number of tomato transplants (units). 5 pav. Pomidorų daigų lapų plotas. Fig. 5. Leaf area of tomato transplants, cm 2 42

43 6 pav. Pomidorų daigų žalia masė. Fig. 6. Fresh weight of tomato transplants, g. 7 pav. Pomidorų daigų sausa masė. Fig. 7. Dry weight of tomato transplants, g. 8 pav. Pomidorų daigų šaknų žalia masė. Fig. 8. Root fresh weight of tomato transplants, g. 9 pav. Pomidorų daigų šaknų sausa masė. Fig. 9. Root dry weight of tomato transplants, g. Tyrimo metu nustatyta, kad daigai, augę po raudonos ir 9 % mėlynos spektro dalies šviesą emituojančiais diodais (LED) vermikulito ir durpių substrate, suformavo mažiau lapų (4 pav.), jų lapų plotas buvo daugiau kaip du kartus mažesnis nei daigų, augusių tik durpių substrate (5 pav.; 1 lentelė). Nustatyta, kad skirtingas apšvietimas turėjo esminės įtakos pomidorų daigų lapų plotui, auginant augalus durpių substrate. Tyrimas parodė, kad po HPS lempomis vermikulito ir durpių substrate augę pomidorų daigai užaugino mažiau žalios ir sausos masės nei durpių substrate augę daigai (6, 7 pav.; 1 lentelė). Nustatyta, kad skirtingas apšvietimas turėjo esminės įtakos pomidorų daigų žalia ir sausai masei, auginant augalus skirtinguose substratuose. Po LED lempomis augusių pomidorų daigų žalia ir sausa šaknų masė buvo mažesnė nei augusių po HPS lempomis. Jų masei skirtingas substratas turėjo esminės įtakos (8, 9 pav.; 1 lentelė). 43

44 10 pav. Chlorofilo a ir b kiekis pomidorų daigų lapuose. Fig. 10. Chlorophyl a and b content in leaves of tomato transplants, mg g pav. Karotenoidų kiekis pomidorų daigų lapuose. Fig. 11. Carotenoid content in leaves of tomato transplants, mg g pav. Chlorofilo a ir b santykis pomidorų lapuose Fig. 12. Chlorophyl a and b ratio in leaves of tomato transplants Nustatyta, kad aukšto slėgio natrio lempų šviesa turėjo teigiamos įtakos fotosintezės pigmentų kiekiui pomidorų daigų lapuose. Po LED lempomis vermikulito ir durpių substrate augę pomidorų daigai sukaupė daugiau chlorofilo a ir b nei augalai, augę po aukšto slėgio natrio lempomis (10 pav.). Vermikulito ir durpių substratas, švitinant augalus šviesą emituojančiais diodais, teigiamai veikė chlorofilo a ir b kaupimąsi, tačiau esminių skirtumų nenustatyta (1 lentelė). Vermikulito ir durpių substratas neigiamai veikė karotenoidų kaupimąsi pomidorų daiguose, auginant augalus po skirtingais šviesos šaltiniais. Karotenoidų kiekis pomidorų daigų lapuose, augintuose durpių substrate po šviesą emituojančiais diodais, buvo didesnis negu daigų, augusių po aukšto slėgio natrio lempomis, lapuose (11 pav.; 1 lentelė). Chlorofilo a ir b santykio pomidorų daigų lapuose skirtumai, veikiant daigus skirtinga šviesa ir auginant skirtinguose substratuose, buvo neesminiai. Chlorofilo a ir b santykis pomidorų daigų, augusių po šviesą emituojančiais diodais vien tik durpių substrate, lapuose buvo didesnis negu daigų, augusių po aukšto slėgio natrio lempomis, lapuose (12 pav.; 1 lentelė). 44

33(1 2) SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. Eina nuo 1983 m. Published since 1983

33(1 2) SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. Eina nuo 1983 m. Published since 1983 LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE OF HORTICULTURE, LITHUANIAN

More information

34(1 2) SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. Eina nuo 1983 m. Published since 1983

34(1 2) SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. Eina nuo 1983 m. Published since 1983 LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI SCIENTIFIC WORKS OF THE INSTITUTE OF HORTICULTURE, LITHUANIAN

More information

Angliavandenių įtaka kultūrinių kriaušių mikroūglių užsigrūdinimui žemoje teigiamoje temperatūroje

Angliavandenių įtaka kultūrinių kriaušių mikroūglių užsigrūdinimui žemoje teigiamoje temperatūroje LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2011. 30(3 4). Angliavandenių

More information

The effect of de-acclimation and re-acclimation treatments on winter rapeseed cold resistance in vitro

The effect of de-acclimation and re-acclimation treatments on winter rapeseed cold resistance in vitro SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(4). The effect of de-acclimation and re-acclimation treatments

More information

Skirtingų vasarinių miežių veislių jautrumas ozonui

Skirtingų vasarinių miežių veislių jautrumas ozonui žemės ūkio mokslai. 2008. t. 15. Nr. 4. P. 35 39 lietuvos mokslų akademija, 2008 lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2008 Skirtingų vasarinių miežių veislių jautrumas ozonui Kristina Dėdelienė, Romualdas

More information

Prognosis of radionuclides dispersion and radiological measurements in Lithuania after the accident at Fukushima Daiichi nuclear

Prognosis of radionuclides dispersion and radiological measurements in Lithuania after the accident at Fukushima Daiichi nuclear Prognosis of radionuclides dispersion and radiological measurements in Lithuania after the accident at Fukushima Daiichi nuclear power plant Rima Ladygienė, Aušra Urbonienė, Auksė Skripkienė, Laima Pilkytė,

More information

Kalio trąšų formų įtaka ekologiškai auginamų morkų derliui ir kokybei

Kalio trąšų formų įtaka ekologiškai auginamų morkų derliui ir kokybei ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2007. Nr. 1. P. 20 25 Lietuvos mokslų akademija, 2007 20 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 Sodininkystė ir daržininkystė Horticulture Садоводство и овощеводство Kalio trąšų

More information

CALCULATION OF ELECTROMAGNETIC WAVE ATTENUATION DUE TO RAIN USING RAINFALL DATA OF LONG AND SHORT DURATION

CALCULATION OF ELECTROMAGNETIC WAVE ATTENUATION DUE TO RAIN USING RAINFALL DATA OF LONG AND SHORT DURATION Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 2, pp. 163 168 (2007) CALCULATION OF ELECTROMAGNETIC WAVE ATTENUATION DUE TO RAIN USING RAINFALL DATA OF LONG AND SHORT DURATION S. Tamošiūnas a,b, M. Tamošiūnienė

More information

S. Tamošiūnas a,b, M. Žilinskas b,c, A. Nekrošius b, and M. Tamošiūnienė d

S. Tamošiūnas a,b, M. Žilinskas b,c, A. Nekrošius b, and M. Tamošiūnienė d Lithuanian Journal of Physics, Vol. 45, No. 5, pp. 353 357 (2005) CALCULATION OF RADIO SIGNAL ATTENUATION USING LOCAL PRECIPITATION DATA S. Tamošiūnas a,b, M. Žilinskas b,c, A. Nekrošius b, and M. Tamošiūnienė

More information

PROTEOMIKA. Rūta Navakauskienė. El.paštas:

PROTEOMIKA. Rūta Navakauskienė. El.paštas: PROTEOMIKA Rūta Navakauskienė El.paštas: ruta.navakauskiene@bchi.lt Literatūra Simpson, Richard J. Proteins and proteomics: a laboratory manual. Cold Spring Harbor (N.Y.): Cold Spring Harbor. Laboratory

More information

Electrochemical investigations of Ni P electroless deposition in solutions containing amino acetic acid

Electrochemical investigations of Ni P electroless deposition in solutions containing amino acetic acid CHEMIJA 7 Vol No P 7 Lietuvos mokslų Electrochemical akademija, investigations 7 of NiP electroless deposition in solutions containing amino acetic acid Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 7 Electrochemical

More information

Effects of nitrogen fertilizers on wheat photosynthetic pigment and carbohydrate contents

Effects of nitrogen fertilizers on wheat photosynthetic pigment and carbohydrate contents 80 Tatjana Tranavičienė, Jūratė B. Šikšnianienė, Akvilė Urbonavičiūtė, Ilona Vagusevičienė, Giedrė Samuolienė et al. BIOLOGIJA. 2007. Vol. 53. No. 4. P. 80 84 Lietuvos mokslų akademija, 2007 Lietuvos mokslų

More information

Alternatyvių augalų apsaugos priemonių įtaka braškių augumui ir produktyvumui bei kekerinio puvinio plitimui

Alternatyvių augalų apsaugos priemonių įtaka braškių augumui ir produktyvumui bei kekerinio puvinio plitimui Alternatyvių augalų apsaugos priemonių įtaka braškių augumui ir produktyvumui bei kekerinio puvinio plitimui Neringa Rasiukevičiūtė 1, Alma Valiuškaitė 1, Nobertas Uselis 1, Živilė Lukšienė 2 1 Lietuvos

More information

The modelling of climate change influence on plant flowering shift in Lithuania

The modelling of climate change influence on plant flowering shift in Lithuania ZEMDIRBYSTE-AGRICULTURE vol. 97, No. 1 (21) 41 ISSN 1392-3196 Zemdirbyste-Agriculture, vol. 97, No. 1 (21), p. 41 48 UDK 581.543:634.1:581.145.1.36 The modelling of climate change influence on plant flowering

More information

Algebraic and spectral analysis of local magnetic field intensity

Algebraic and spectral analysis of local magnetic field intensity Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 132-2818 Proc. of the Lithuanian Mathematical Society, Ser. A Vol. 6, DOI:.388/LMR.A.. pages 4 9 Algebraic and spectral analysis of local magnetic field intensity Mantas

More information

Flowering initiation in carrot and caraway

Flowering initiation in carrot and caraway SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(2). Flowering initiation in carrot and caraway Giedrė Samuolienė

More information

Struktūrinė geologija

Struktūrinė geologija Pirmadienį pirmą pusdienį Struktūrinė geologija Audrius Čečys audrius.cecys@gf.vu.lt / audrius.cecys@gmail.com + 370 686 96 480 http://web.vu.lt/gf/a.cecys ir Dropbox Struktūrinė geologija yra mokslas

More information

Lietuvos miškų pajaurėjusių, paprastųjų ir rudžemiškųjų smėlžemių granuliometrinės sudėties ypatumai

Lietuvos miškų pajaurėjusių, paprastųjų ir rudžemiškųjų smėlžemių granuliometrinės sudėties ypatumai ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2014. T. 21. Nr. 3. P. 181 190 Lietuvos mokslų akademija, 2014 Lietuvos miškų pajaurėjusių, paprastųjų ir rudžemiškųjų smėlžemių granuliometrinės sudėties ypatumai Valstybinė miškų

More information

Tvirtinu: UŽSAKOMOJO DARBO

Tvirtinu: UŽSAKOMOJO DARBO Tvirtinu: Fizikos Instituto direktorius dr. Vidmantas Remeikis 29 m. m n. d. UŽSAKOMOJO DARBO PAGRINDINIŲ CHEMINIŲ PRIEMAIŠŲ FONINIŲ KONCENTRACIJŲ BEI FIZINIŲ PARAMETRŲ ATMOSFEROS IŠKRITOSE IR POLAJINIUOSE

More information

THE STRUCTURE OF MORPHOLOGY AND PROPERTIES OF MODIFIED POLYCHLOROPRENE ADHESIVE COMPOSITION

THE STRUCTURE OF MORPHOLOGY AND PROPERTIES OF MODIFIED POLYCHLOROPRENE ADHESIVE COMPOSITION Kaunas University of Technology Institute of Physical Electronic of Kaunas University of Technology Kristina Žukienė THE STRUCTURE OF MORPHOLOGY AND PROPERTIES OF MODIFIED POLYCHLOROPRENE ADHESIVE COMPOSITION

More information

N-(4-Metoksi-2-nitrofenil)-β-alanino natrio druskos poveikis vasarinių rapsų (Brassica napus L.) derliaus kokybei

N-(4-Metoksi-2-nitrofenil)-β-alanino natrio druskos poveikis vasarinių rapsų (Brassica napus L.) derliaus kokybei ISSN 1392 1231. CHEMINĖ TECHNOLOGIJA. 2012. Nr. 1 (59) N-(4-Metoksi-2-nitrofenil)-β-alanino natrio druskos poveikis vasarinių rapsų (Brassica napus L.) derliaus kokybei Z. Brazienė LAMMC filialas Rumokų

More information

GARSĄ SUGERIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠDĖSTYMO VIETŲ ĮTAKA SKAIČIUOJANT SALĖS AIDĖJIMO TRUKMĘ SKIRTINGOMIS FORMULĖMIS

GARSĄ SUGERIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠDĖSTYMO VIETŲ ĮTAKA SKAIČIUOJANT SALĖS AIDĖJIMO TRUKMĘ SKIRTINGOMIS FORMULĖMIS GARSĄ SUGERIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠDĖSTYMO VIETŲ ĮTAKA SKAIČIUOJANT SALĖS AIDĖJIMO TRUKMĘ SKIRTINGOMIS FORMULĖMIS Vytautas J. Stauskis Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Įvadas Projektuojant įvairaus

More information

ŠILAUOGĖS (VACCINIUM) VEISLIŲ JAUTRUMAS DEGULIŲ SUKĖLĖJUI FUSICOCCUM PUTREFACIENS

ŠILAUOGĖS (VACCINIUM) VEISLIŲ JAUTRUMAS DEGULIŲ SUKĖLĖJUI FUSICOCCUM PUTREFACIENS ŠILAUOGĖS (VACCINIUM) VEISLIŲ JAUTRUMAS DEGULIŲ SUKĖLĖJUI FUSICOCCUM PUTREFACIENS Elicija Stackevičienė, Banga Grigaliūnaitė, Giedrė Abrutienė GTC Botanikos instituto Ekonominės botanikos laboratorija

More information

DIELECTRIC PROPERTIES OF AURIVILLIUS-TYPE Bi 4-x O 12. Ti 3 CERAMICS

DIELECTRIC PROPERTIES OF AURIVILLIUS-TYPE Bi 4-x O 12. Ti 3 CERAMICS Lithuanian Journal of Physics, Vol 53, No 4, pp 210 214 (2013) Lietuvos mokslų akademija, 2013 DIELECTRIC PROPERTIES OF AURIVILLIUS-TYPE Bi 4-x CERAMICS E Palaimienė a, J Banys a, VA Khomchenko b, and

More information

ISSN Žemdirbystė / Zemdirbyste / Agriculture, vol. 94, No. 4 (2007), p UDK : :

ISSN Žemdirbystė / Zemdirbyste / Agriculture, vol. 94, No. 4 (2007), p UDK : : ISSN 1392-3196 Žemdirbystė / Zemdirbyste / Agriculture, vol. 94, No. 4 (2007), p. 129 138 UDK 633.853.494 321 :631.527:631.147 APLICATION OF BIOTECHNOLOGY METHODS IN SPRING RAPESEED (BRASSICA NAPUS L.)

More information

RESEARCHES AND DEVELOPMENT OF CYLINDRICAL MULTICHANNEL CYCLONE WITH ADJUSTABLE HALF-RINGS

RESEARCHES AND DEVELOPMENT OF CYLINDRICAL MULTICHANNEL CYCLONE WITH ADJUSTABLE HALF-RINGS VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Inga JAKŠTONIENĖ RESEARCHES AND DEVELOPMENT OF CYLINDRICAL MULTICHANNEL CYCLONE WITH ADJUSTABLE HALF-RINGS SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION TECHNOLOGICAL SCIENCES,

More information

THE EIGENVALUE PROBLEM FOR DIFFERENTIAL OPERATOR WITH NONLOCAL INTEGRAL CONDITIONS

THE EIGENVALUE PROBLEM FOR DIFFERENTIAL OPERATOR WITH NONLOCAL INTEGRAL CONDITIONS VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY INSTITUTE OF MATHEMATICS AND INFORMATICS Živil JESEVIČIŪTö THE EIGENVALUE PROBLEM FOR DIFFERENTIAL OPERATOR WITH NONLOCAL INTEGRAL CONDITIONS SUMMARY OF DOCTORAL

More information

The seasonal development characteristic of different rhododendrons taxa and cultivars in Northern Lithuania. 1. Leafing peculiarities

The seasonal development characteristic of different rhododendrons taxa and cultivars in Northern Lithuania. 1. Leafing peculiarities ISSN 1392-3196 ŽEMDIRBYSTĖ=AGRICULTURE Vol. 97, No. 4 (2010) 107 ISSN 1392-3196 Žemdirbystė=Agriculture, vol. 97, No. 4 (2010), p. 107 114 UDK 635.9:582.912.42:634.1:581.144.4 The seasonal development

More information

VILNIUS UNIVERSITY LIJANA STABINGIENĖ IMAGE ANALYSIS USING BAYES DISCRIMINANT FUNCTIONS

VILNIUS UNIVERSITY LIJANA STABINGIENĖ IMAGE ANALYSIS USING BAYES DISCRIMINANT FUNCTIONS VILNIUS UNIVERSITY LIJANA STABINGIENĖ IMAGE ANALYSIS USING BAYES DISCRIMINANT FUNCTIONS Summary of doctoral dissertation Physical sciences (P 000) Informatics (09 P) Vilnius, 2012 Doctoral dissertation

More information

R. Plukienė a, A. Plukis a, V. Remeikis a, and D. Ridikas b a Institute of Physics, Savanorių 231, LT Vilnius, Lithuania

R. Plukienė a, A. Plukis a, V. Remeikis a, and D. Ridikas b a Institute of Physics, Savanorių 231, LT Vilnius, Lithuania Lithuanian Journal of Physics, Vol. 45, No. 4, pp. 281 287 (2005) MCNP AND ORIGEN CODES VALIDATION BY CALCULATING RBMK SPENT NUCLEAR FUEL ISOTOPIC COMPOSITION R. Plukienė a, A. Plukis a, V. Remeikis a,

More information

Effect of sample solvents on the peak shape of small polar compounds in hydrophilic interaction chromatography

Effect of sample solvents on the peak shape of small polar compounds in hydrophilic interaction chromatography chemija. 2017. vol. 28. No. 4. P. 233 239 lietuvos mokslų akademija, 2017 Effect of sample solvents on the peak shape of small polar compounds in hydrophilic interaction chromatography Inga Baškirova,

More information

ELECTROMAGNETIC FIELD AND DISPERSION CHARACTERISTIC CALCULATIONS OF OPEN WAVEGUIDES MADE OF ABSORPTIVE MATERIALS

ELECTROMAGNETIC FIELD AND DISPERSION CHARACTERISTIC CALCULATIONS OF OPEN WAVEGUIDES MADE OF ABSORPTIVE MATERIALS VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY STATE RESEARCH INSTITUTE CENTER FOR PHYSICAL SCIENCES AND TECHNOLOGY Tatjana GRIC ELECTROMAGNETIC FIELD AND DISPERSION CHARACTERISTIC CALCULATIONS OF OPEN WAVEGUIDES

More information

Nullity of the second order discrete problem with nonlocal multipoint boundary conditions

Nullity of the second order discrete problem with nonlocal multipoint boundary conditions Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 0132-2818 Proc. of the Lithuanian Mathematical Society, Ser. A Vol. 56, 2015 DOI: 10.15388/LMR.A.2015.13 pages 72 77 Nullity of the second order discrete problem with

More information

MATHEMATICAL MODELS FOR SCIENTIFIC TERMINOLOGY AND THEIR APPLICATIONS IN THE CLASSIFICATION OF PUBLICATIONS

MATHEMATICAL MODELS FOR SCIENTIFIC TERMINOLOGY AND THEIR APPLICATIONS IN THE CLASSIFICATION OF PUBLICATIONS VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY INSTITUTE OF MATHEMATICS AND INFORMATICS Vaidas BALYS MATHEMATICAL MODELS FOR SCIENTIFIC TERMINOLOGY AND THEIR APPLICATIONS IN THE CLASSIFICATION OF PUBLICATIONS

More information

INFLUENCE OF FORMING PRESSURE OF SAMPLES MADE OF THE MIXTURE OF

INFLUENCE OF FORMING PRESSURE OF SAMPLES MADE OF THE MIXTURE OF INFLUENCE OF FORMING PRESSURE OF SAMPLES MADE OF THE MIXTURE OF UNBURNT CLAY AND SAPROPEL ON THERMOPHYSICAL PROPERTIES JUOZAS NAVICKAS, DALIA KASPERIUNAITE Aleksandras Stulginskis University, Lithuania

More information

Analysis of genetic risk assessment methods

Analysis of genetic risk assessment methods Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 32-288 Proc. of the Lithuanian Mathematical Society, Ser. A Vol. 56, 25 DOI:.5388/LMR.A.25.9 pages 7 2 Analysis of genetic risk assessment methods Vytautas Tiešis, Algirdas

More information

MECHANISMS OF THE ELECTRON-INDUCED ALANINE MOLECULE FRAGMENTATION

MECHANISMS OF THE ELECTRON-INDUCED ALANINE MOLECULE FRAGMENTATION Lithuanian Journal of Physics, Vol. 53, No. 4, pp. 195 209 (2013) Lietuvos mokslų akademija, 2013 MECHANISMS OF THE ELECTRON-INDUCED ALANINE MOLECULE FRAGMENTATION J. Tamulienė a, L.G. Romanova b, V.S.

More information

I. Rimšelytė a, J. Ovadnevaitė a, D. Čeburnis a,b, K. Kvietkus a, and E. Pesliakaitė a

I. Rimšelytė a, J. Ovadnevaitė a, D. Čeburnis a,b, K. Kvietkus a, and E. Pesliakaitė a Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 4, pp. 523 529 (2007) CHEMICAL COMPOSITION AND SIZE DISTRIBUTION OF FINE AEROSOL PARTICLES ON THE EAST COAST OF THE BALTIC SEA I. Rimšelytė a, J. Ovadnevaitė

More information

INFLUENCE OF POTASSIUM, MAGNIUM AND SULFUR FERTILIZERS ON ECOLOGICALLY CULTIVATED PERENNIAL GRASSES

INFLUENCE OF POTASSIUM, MAGNIUM AND SULFUR FERTILIZERS ON ECOLOGICALLY CULTIVATED PERENNIAL GRASSES 6. Lukow O.M. and McVetty P.B.E. (1991). Effect of cultivar and environment on quality characteristics of spring wheat. Cereal Chem. 68. 597-601. 7. Masauskiene A., Gaurilcikiene I., Masauskas V. (2002).

More information

INVESTIGATION OF LAMINATED LEATHER RHEOLOGICAL BEHAVIOUR

INVESTIGATION OF LAMINATED LEATHER RHEOLOGICAL BEHAVIOUR KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY INSTITUTE OF PHYSICAL ELECTRONICS OF KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY Daiva Milašienė INVESTIGATION OF LAMINATED LEATHER RHEOLOGICAL BEHAVIOUR Summary of doctoral dissertation

More information

Research of the Grid-Tied Power System Consisting of Wind Turbine and Boiler GALAN

Research of the Grid-Tied Power System Consisting of Wind Turbine and Boiler GALAN ELECTRONICS AND ELECTRICAL ENGINEERING ISSN 392 25 200. No. 0(06) ELEKTRONIKA IR ELEKTROTECHNIKA ELECTRICAL ENGINEERING T 90 ELEKTROS INŽINERIJA Research of the Grid-Tied Power System Consisting of Wind

More information

INVESTIGATION OF PULSATING FLOW EFFECT ON METERS WITH ROTATING PARTS

INVESTIGATION OF PULSATING FLOW EFFECT ON METERS WITH ROTATING PARTS A N D R I U S T O N K O N O G O V A S INVESTIGATION OF PULSATING FLOW EFFECT ON METERS WITH ROTATING PARTS S U M M A R Y O F D O C T O R A L D I S S E R T A T I O N T E C H N O L O G I C A L S C I E N

More information

THe use of mathematical models for modelling sulphur dioxide sorption on materials produced from fly ashes

THe use of mathematical models for modelling sulphur dioxide sorption on materials produced from fly ashes ENERGETIKA. 2018. T. 64. Nr. 2. P. 105 113 Lietuvos mokslų akademija, 2018 THe use of mathematical models for modelling sulphur dioxide sorption on materials produced from fly ashes Natalia Czuma 1, Katarzyna

More information

THE ASSESSMENT OF THE CELESTIAL BODY INFLUENCE ON THE GEODETIC MEASUREMENTS

THE ASSESSMENT OF THE CELESTIAL BODY INFLUENCE ON THE GEODETIC MEASUREMENTS VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Darius POPOVAS THE ASSESSMENT OF THE CELESTIAL BODY INFLUENCE ON THE GEODETIC MEASUREMENTS SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION TECHNOLOGICAL SCIENCES, MEASUREMENT ENGINEERING

More information

Effect of UV-B radiation and ozone stress on photosynthetic pigment system of various horticultural plants

Effect of UV-B radiation and ozone stress on photosynthetic pigment system of various horticultural plants SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(4). Effect of UV-B radiation and ozone stress on photosynthetic

More information

Formation of Cu(I) compounds in the Cu Cu(II) maleic acid system

Formation of Cu(I) compounds in the Cu Cu(II) maleic acid system chemija. 2009. vol. 20. No. 4. P. 226 230 lietuvos mokslų akademija, 2009 lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Formation of Cu(I) compounds in the Cu Cu(II) maleic acid system Julija Uljanionok*,

More information

VILNIUS UNIVERSITY. Alma Molytė INVESTIGATION OF COMBINATIONS OF VECTOR QUANTIZATION METHODS WITH MULTIDIMENSIONAL SCALING

VILNIUS UNIVERSITY. Alma Molytė INVESTIGATION OF COMBINATIONS OF VECTOR QUANTIZATION METHODS WITH MULTIDIMENSIONAL SCALING VILNIUS UNIVERSITY Alma Molytė INVESTIGATION OF COMBINATIONS OF VECTOR QUANTIZATION METHODS WITH MULTIDIMENSIONAL SCALING Summary of Doctoral Dissertation Physical Sciences, Informatics (09 P) Vilnius,

More information

E. Šermukšnis a, V. Palenskis a, J. Matukas a S. Pralgauskaitė a, J. Vyšniauskas a, and R. Baubinas b

E. Šermukšnis a, V. Palenskis a, J. Matukas a S. Pralgauskaitė a, J. Vyšniauskas a, and R. Baubinas b Lithuanian Journal of Physics, Vol. 46, No. 1, pp. 33 38 (2006) INVESTIGATION OF DYNAMIC CHARACTERISTICS OF InGaAsP / InP LASER DIODES E. Šermukšnis a, V. Palenskis a, J. Matukas a S. Pralgauskaitė a,

More information

OPTIMIZATION OF THIN LAYER CHROMATOGRAPHY METHODS FOR SEPARATION AND IDENTIFICATION OF ANTIDEPRESSANTS IN THEIR MIXTURE

OPTIMIZATION OF THIN LAYER CHROMATOGRAPHY METHODS FOR SEPARATION AND IDENTIFICATION OF ANTIDEPRESSANTS IN THEIR MIXTURE OPTIMIZATION OF THIN LAYER CHROMATOGRAPHY METHODS FOR SEPARATION AND IDENTIFICATION OF ANTIDEPRESSANTS IN THEIR MIXTURE PLONASLUOKSNĖS CHROMATOGRAFIJOS METODIKOS OPTIMIZAVIMAS ANTIDEPRESANTŲ MIŠINIO SKIRSTYMUI

More information

Augalų morfogenezė ir žydėjimo iniciacija

Augalų morfogenezė ir žydėjimo iniciacija LIETUVOS SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(3). Augalų morfogenezė ir žydėjimo iniciacija Giedrė Samuolienė

More information

PJŪTIES LAIKO POVEIKIS ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ GRŪDŲ BALTYMŲ KIEKIUI IR SEDIMENTACIJOS RODIKLIUI

PJŪTIES LAIKO POVEIKIS ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ GRŪDŲ BALTYMŲ KIEKIUI IR SEDIMENTACIJOS RODIKLIUI III skyrius. AUGALININKYSTĖ Chapter 3. CROP PRODUCTION ISSN 1392-3196 Žemdirbystė / Zemdirbyste / Agriculture, t. 95, Nr. 1 (2008), p. 58 72 UDK 633.11 324 :581.19.631.84:631.55.03 PJŪTIES LAIKO POVEIKIS

More information

Root growth characteristics of Festuca, Lolium and Festulolium in relation to stress tolerance

Root growth characteristics of Festuca, Lolium and Festulolium in relation to stress tolerance BIOLOGIJA. 27. Vol. 18. No. 1. P. 64 68 Lietuvos mokslų akademija, 27 64 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 27 Root growth characteristics of Festuca, Lolium and Festulolium in relation to stress tolerance

More information

Cheminė kinetika: reakcijų mechanizmai

Cheminė kinetika: reakcijų mechanizmai Cheminė kinetika: reakcijų mechanizmai Teoriniai cheminės kinetikos modeliai Susidūrimų teorija Cheminė reakcija įvyksta susidūrus dviems (arba daugiau) dalelėms (molekulėms, atomams, jonams ir t.t.) viename

More information

Hilbert Schmidt component analysis

Hilbert Schmidt component analysis Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 0132-2818 Proc. of the Lithuanian Mathematical Society, Ser. A Vol. 57, 2016 DOI: 10.15388/LMR.A.2016.02 pages 7 11 Hilbert Schmidt component analysis Povilas Daniušis,

More information

Evaluation of Turkish oat landraces based on morphological and phenological traits

Evaluation of Turkish oat landraces based on morphological and phenological traits ISSN 1392-3196 ŽEMDIRBYSTĖ=AGRICULTURE Vol. 99, No. 2 (2012) 149 ISSN 1392-3196 Žemdirbystė=Agriculture, vol. 99, No. 2 (2012), p. 149 158 UDK 633.13:631.526.32:631.58 Evaluation of Turkish oat landraces

More information

Phenological growth stages of hemp (Cannabis sativa L.): codification and description according to the BBCH scale

Phenological growth stages of hemp (Cannabis sativa L.): codification and description according to the BBCH scale ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2017. T. 24. Nr. 2. P. 31 36 Lietuvos mokslų akademija, 2017 Phenological growth stages of hemp (Cannabis sativa L.): codification and description according to the BBCH scale Sergey

More information

METHODS OF COMPUTATIONAL INTELLIGENCE FOR DEFLECTION YOKE TUNING

METHODS OF COMPUTATIONAL INTELLIGENCE FOR DEFLECTION YOKE TUNING KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY Vygandas Vaitkus METHODS OF COMPUTATIONAL INTELLIGENCE FOR DEFLECTION YOKE TUNING Summary of Doctoral Dissertation Technological Sciences, Informatics Engineering (07T)

More information

Reklamos internete vartotojų segmentavimas taikant latentinį Dirichlė paskirstymo modelį

Reklamos internete vartotojų segmentavimas taikant latentinį Dirichlė paskirstymo modelį Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 0132-2818 Lietuvos matematikų draugijos darbai, ser. B www.mii.lt/lmr/ 56 t., 2015, 1 6 Reklamos internete vartotojų segmentavimas taikant latentinį Dirichlė paskirstymo

More information

The Euler Mascheroni constant in school

The Euler Mascheroni constant in school Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 032-288 Proc. of the Lithuanian Mathematical Society, Ser. A Vol. 55, 204 DOI: 0.5388/LMR.A.204.04 pages 7 2 The Euler Mascheroni constant in school Juozas Juvencijus

More information

METHODS FOR GENERATION OF RANDOM NUMBERS IN PARALLEL STOCHASTIC ALGORITHMS FOR GLOBAL OPTIMIZATION

METHODS FOR GENERATION OF RANDOM NUMBERS IN PARALLEL STOCHASTIC ALGORITHMS FOR GLOBAL OPTIMIZATION METHODS FOR GENERATION OF RANDOM NUMBERS IN PARALLEL STOCHASTIC ALGORITHMS FOR GLOBAL OPTIMIZATION Algirdas Lančinskas, Julius Žilinskas Institute of Mathematics and Informatics 1. Introduction Generation

More information

Short Term Wind Speed Forecasting with ANN in Batman, Turkey

Short Term Wind Speed Forecasting with ANN in Batman, Turkey ELECTRONICS AND ELECTRICAL ENGINEERING ISSN 139 115 11. No. 1(7) ELEKTRONIKA IR ELEKTROTECHNIKA T 17 ELECTRONICS ELEKTRONIKA Short Term Wind Speed Forecasting with ANN in Batman, Turkey T. Ç. Akinci Department

More information

Cultural Heritage in the Context of Sustainable Development

Cultural Heritage in the Context of Sustainable Development Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 2006.Nr.3(37), P.74-79 ISSN 1392-1649 Environmental research, engineering and management, 2006.No.3(37), P.74-79 Cultural Heritage in the Context of Sustainable

More information

INVESTIGATION OF THE THERMAL HYDRAULIC INTERACTION BETWEEN THE BODIES OF A DIFFERENT FORM AND A FLUID

INVESTIGATION OF THE THERMAL HYDRAULIC INTERACTION BETWEEN THE BODIES OF A DIFFERENT FORM AND A FLUID L I N A S P A U K Š T A I T I S INVESTIGATION OF THE THERMAL HYDRAULIC INTERACTION BETWEEN THE BODIES OF A DIFFERENT FORM AND A FLUID S U M M A R Y O F D O C T O R A L D I S S E R T A T I O N T E C H N

More information

10 16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo sąsaja

10 16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo sąsaja ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2015 35 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2015.35.9188 10 16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo sąsaja Raminta Seniūnaitė

More information

Received 14 November 2005

Received 14 November 2005 Lithuanian Journal of Physics, Vol. 45, No. 6, pp. 437 443 (2005) CERN LARGE HADRON COLLIDER PROJECTS TO IMPROVE THE RADIATION HARDNESS OF IONIZING RADIATION DETECTORS: THE ROLE AND CONTROL OF DEFECTS

More information

Changes in the sensitivity of agricultural plants to the impact of ozone and UV-B radiation in simulated warmer climate conditions

Changes in the sensitivity of agricultural plants to the impact of ozone and UV-B radiation in simulated warmer climate conditions EKologija. 2008. vol. 54. No. 4. P. 195 200 DOI: 10.2478/v10055-008-0030-0 lietuvos mokslų akademija, 2008 lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2008 Changes in the sensitivity of agricultural plants to

More information

B. Čechavičius a, J. Kavaliauskas a, G. Krivaitė a, G. Valušis a, D. Seliuta a, B. Sherliker b, M. Halsall b, P. Harrison c, and E.

B. Čechavičius a, J. Kavaliauskas a, G. Krivaitė a, G. Valušis a, D. Seliuta a, B. Sherliker b, M. Halsall b, P. Harrison c, and E. Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 3, pp. 289 295 (2007) DIFFERENTIAL SURFACE PHOTOVOLTAGE SPECTROSCOPY OF δ-doped GaAs / AlAs QUANTUM WELLS B. Čechavičius a, J. Kavaliauskas a, G. Krivaitė a,

More information

V. Palenskis, J. Matukas, and B. Šaulys

V. Palenskis, J. Matukas, and B. Šaulys Lithuanian Journal of Physics, Vol. 49, No. 4, pp. 453 460 (2009) doi:10.3952/lithjphys.49408 ANALYSIS OF ELECTRICAL AND OPTICAL FLUCTUATIONS OF LIGHT-EMITTING DIODES BY CORRELATION METHOD V. Palenskis,

More information

VALIDATION OF THE CONDENSATION PARTICLE COUNTER UF- 02M IN LABORATORY AND AMBIENT CONDITIONS

VALIDATION OF THE CONDENSATION PARTICLE COUNTER UF- 02M IN LABORATORY AND AMBIENT CONDITIONS Lithuanian Journal of Physics, Vol. 53, No. 3 pp. 175 182 (2013) Lietuvos mokslų akademija, 2013 VALIDATION OF THE CONDENSATION PARTICLE COUNTER UF- 02M IN LABORATORY AND AMBIENT CONDITIONS G. Mordas,

More information

A. Žukauskaitė a, R. Plukienė a, A. Plukis a, and D. Ridikas b

A. Žukauskaitė a, R. Plukienė a, A. Plukis a, and D. Ridikas b Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 1, pp. 97 101 (2007) MODELLING OF NEUTRON AND PHOTON TRANSPORT IN IRON AND CONCRETE RADIATION SHIELDINGS BY THE MONTE CARLO METHOD A. Žukauskaitė a, R. Plukienė

More information

Ekonometrinių modelių pritaikymas OMXV indekso pokyčių prognozavimui

Ekonometrinių modelių pritaikymas OMXV indekso pokyčių prognozavimui ISSN 1822-7996 (PRINT), ISSN 2335-8742 (ONLINE) TAIKOMOJI EKONOMIKA: SISTEMINIAI TYRIMAI: 2016.10 / 1 http://dx.doi.org/10.7220/aesr.2335.8742.2016.10.1.10 Inga MAKSVYTIENĖ Giedrius SAFONOVAS Ekonometrinių

More information

Energetinių augalų auginimo ir ruošimo kurui technologijų vertinimas

Energetinių augalų auginimo ir ruošimo kurui technologijų vertinimas ISSN 1648-116X LŽŪU MOKSLO DARBAI. 2009. Nr. 85 (38) TECHNOLOGIJOS MOKSLAI Energetinių augalų auginimo ir ruošimo kurui technologijų vertinimas Algirdas Jasinskas Lietuvos žemės ūkio universitetas Apžvelgtos

More information

VIDUTINĖS KLIMATINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMĖS LIETUVOJE

VIDUTINĖS KLIMATINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMĖS LIETUVOJE VIDUTINĖS KLIMATINIŲ RODIKLIŲ REIKŠMĖS LIETUVOJE 1981 21 m. CLIMATE AVERAGES FOR LITHUANIA 1981 21 213 m. Įvadas Lietuvoje meteorologinių stebėjimų istorija siekia 177 m., kai Vilniaus Universitete buvo

More information

RESEARCH OF DYNAMICS OF RADIOCESIUM AND HYDROPHYSICAL PARAMETERS IN THE LITHUANIAN LAKES

RESEARCH OF DYNAMICS OF RADIOCESIUM AND HYDROPHYSICAL PARAMETERS IN THE LITHUANIAN LAKES VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Anastasija MOISEJENKOVA RESEARCH OF DYNAMICS OF RADIOCESIUM AND HYDROPHYSICAL PARAMETERS IN THE LITHUANIAN LAKES SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION TECHNOLOGICAL SCIENCES,

More information

Lietuvos kelių orų sąlygų (KOS) stotelių duomenų taikymas erdvinio temperatūros lauko analizei

Lietuvos kelių orų sąlygų (KOS) stotelių duomenų taikymas erdvinio temperatūros lauko analizei GEOGRAFIJA. 2012. T. 48. Nr. 2. P. 86 96 Lietuvos mokslų akademija, 2012 Lietuvos kelių orų sąlygų (KOS) stotelių duomenų taikymas erdvinio temperatūros lauko analizei Lauryna Šidlauskaitė, Justas Kažys

More information

Formation of barely soluble compounds in the CuSO 4. O system

Formation of barely soluble compounds in the CuSO 4. O system chemija. 2009. vol. 20. No. 1. P. 19 26 lietuvos mokslų akademija, 2009 lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Formation of barely soluble compounds in the CuSO 4 O system Albinas Pigaga*, Oksana Timofejeva,

More information

CONTROL OF OPTICAL VORTEX DISLOCATIONS USING OPTICAL METHODS

CONTROL OF OPTICAL VORTEX DISLOCATIONS USING OPTICAL METHODS Lithuanian Journal of Physics, Vol. 52, No. 4, pp. 295 300 (2012) Lietuvos mokslų akademija, 2012 CONTROL OF OPTICAL VORTEX DISLOCATIONS USING OPTICAL METHODS P. Stanislovaitis and V. Smilgevičius Laser

More information

ANALYSIS OF DROUGHTS AND DRY PERIODS IN LITHUANIA

ANALYSIS OF DROUGHTS AND DRY PERIODS IN LITHUANIA VILNIUS UNIVERSITY NATURE RESEARCH CENTRE KLAIPĖDA UNIVERSITY DONATAS VALIUKAS ANALYSIS OF DROUGHTS AND DRY PERIODS IN LITHUANIA Summary of Doctoral Dissertation Physical sciences, Physical geography (06

More information

STABILIZATION OF UNSTABLE PERIODIC ORBIT IN CHAOTIC DUFFING HOLMES OSCILLATOR BY SECOND ORDER RESONANT NEGATIVE FEEDBACK

STABILIZATION OF UNSTABLE PERIODIC ORBIT IN CHAOTIC DUFFING HOLMES OSCILLATOR BY SECOND ORDER RESONANT NEGATIVE FEEDBACK Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 3, pp. 235 239 (2007) STABILIZATION OF UNSTABLE PERIODIC ORBIT IN CHAOTIC DUFFING HOLMES OSCILLATOR BY SECOND ORDER RESONANT NEGATIVE FEEDBACK A. Tamaševičius

More information

LIETUVOS ŽEMDIRBYSTĖS INSTITUTAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS LITHUANIAN INSTITUTE OF AGRICULTURE LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE

LIETUVOS ŽEMDIRBYSTĖS INSTITUTAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS LITHUANIAN INSTITUTE OF AGRICULTURE LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE LIETUVOS ŽEMDIRBYSTĖS INSTITUTAS LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS LITHUANIAN INSTITUTE OF AGRICULTURE LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE ŽEMDIRBYSTĖ BIOMEDICINOS MOKSLŲ SRITIES AGRONOMIJOS KRYPTIES

More information

KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY LITHUANIAN ENERGY INSTITUTE. Kęstutis Jasiūnas

KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY LITHUANIAN ENERGY INSTITUTE. Kęstutis Jasiūnas KAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY LITHUANIAN ENERGY INSTITUTE Kęstutis Jasiūnas QUALITY AND RESOURCE INVESTIGATION OF HIGH VOLTAGE EQUIPMENT COMPLEX INSULATION Summary of Doctoral Dissertation Technological

More information

LIETUVOS REGIONŲ KONKURENCINGUMO KLASTERINĖ ANALIZĖ. Kauno technologijos universitetas, 2 Klaipėdos universitetas

LIETUVOS REGIONŲ KONKURENCINGUMO KLASTERINĖ ANALIZĖ. Kauno technologijos universitetas, 2 Klaipėdos universitetas ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011. Nr. 1 (25). Research papers. LIETUVOS REGIONŲ KONKURENCINGUMO KLASTERINĖ ANALIZĖ Jurgita Bruneckienė

More information

Įvairiuose projektuose nustatytų vidutinių Lietuvos dirvožemio parametrų

Įvairiuose projektuose nustatytų vidutinių Lietuvos dirvožemio parametrų Įvairiuose projektuose nustatytų vidutinių Lietuvos dirvožemio parametrų palyginimas dr. Virgilija Gregorauskienė Lietuvos geologijos tarnyba Problema dirvožemio duomenų, naudojamų formuojant ES dirvožemio

More information

2,5-DITIENILFURANO DARINIŲ SINTEZĖ

2,5-DITIENILFURANO DARINIŲ SINTEZĖ VILNIAU UNIVERITETA CHEMIJ FAKULTETA PLIMERŲ CHEMIJ KATEDRA Vaida Jelinskaitė 2,5-DITIENILFURAN DARINIŲ INTEZĖ Baigiamasis darbas bakalauro laipsniui įgyti Vadovai: Dr. Asta Zubrienė Doc. aulutė Budrienė

More information

Circumferential stress concentration factors at the asymmetric shallow notches of the lifting hooks of trapezoidal cross-section

Circumferential stress concentration factors at the asymmetric shallow notches of the lifting hooks of trapezoidal cross-section 5 ISSN 9-07. MECHANIKA. 0 Volume 8(): 5-57 Circumferential stress concentration factors at the asymmetric shallow notches of the lifting hooks of trapezoidal cross-section E. Narvydas*, N. Puodžiūnienė**

More information

VILNIUS UNIVERSITY MAŽVYDAS MACKEVIČIUS COMPUTER MODELING OF CHEMICAL SYNTHESIS AT HIGH TEMPERATURES

VILNIUS UNIVERSITY MAŽVYDAS MACKEVIČIUS COMPUTER MODELING OF CHEMICAL SYNTHESIS AT HIGH TEMPERATURES VILNIUS UNIVERSITY MAŽVYDAS MACKEVIČIUS COMPUTER MODELING OF CHEMICAL SYNTHESIS AT HIGH TEMPERATURES Summary of Doctoral Dissertation Physical Sciences, Informatics (09 P) Vilnius, 2013 Doctoral dissertation

More information

Effect of the photoperiod duration on the growth of Chrysanthemum plantlets in vitro

Effect of the photoperiod duration on the growth of Chrysanthemum plantlets in vitro SCIENTIFIC WORKS OF THE LITHUANIAN INSTITUTE OF HORTICULTURE AND LITHUANIAN UNIVERSITY OF AGRICULTURE. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2008. 27(2). Effect of the photoperiod duration on the growth of Chrysanthemum

More information

Vidutinės oro temperatūros dinamika Lietuvoje

Vidutinės oro temperatūros dinamika Lietuvoje GEOGRAFIJA. 2013. T. 49. Nr. 2. P. 114 122 Lietuvos mokslų akademija, 2013 Vidutinės oro temperatūros dinamika Lietuvoje Ana Mickievič, Egidijus Rimkus Vilniaus universitetas, M. K. Čiurlionio g. 21/27,

More information

Cold Hardiness of Apple and Changes in Dehydrin Composition

Cold Hardiness of Apple and Changes in Dehydrin Composition Journal of Stress Physiology & Biochemistry, Vol. 10 No. 2 2014, pp. 247-252 ISSN 1997-0838 Original Text Copyright 2014 by Rachenko, Rachenko and Borovskii ORIGINAL ARTICLE Cold Hardiness of Apple and

More information

PHOTOLUMINESCENCE CHARACTERISATION OF GaAs/AlGaAs STRUCTURES DESIGNED FOR MICROWAVE AND TERAHERTZ DETECTORS

PHOTOLUMINESCENCE CHARACTERISATION OF GaAs/AlGaAs STRUCTURES DESIGNED FOR MICROWAVE AND TERAHERTZ DETECTORS Lithuanian Journal of Physics, Vol. 51, No. 4, pp. 330 334 (2011) lietuvos mokslų akademija, 2011 PHOTOLUMINESCENCE CHARACTERISATION OF Ga/AlGa STRUCTURES DESIGNED FOR MICROWAVE AND TERAHERTZ DETECTORS

More information

An Effective Method for Initialization of Lloyd Max s Algorithm of Optimal Scalar Quantization for Laplacian Source

An Effective Method for Initialization of Lloyd Max s Algorithm of Optimal Scalar Quantization for Laplacian Source INFORMATICA, 007, Vol. 18, No., 79 88 79 007 Institute of Mathematics and Informatics, Vilnius An Effective Method for Initialization of Lloyd Max s Algorithm of Optimal Scalar Quantization for Laplacian

More information

LR Seimo narių elgsenos tyrimas, naudojant klasterinę analizę ir daugiamačių skalių metodą

LR Seimo narių elgsenos tyrimas, naudojant klasterinę analizę ir daugiamačių skalių metodą LR Seimo narių elgsenos tyrimas, naudojant klasterinę analizę ir daugiamačių skalių metodą Vytautas Mickevičius Vytauto Didžiojo universitetas, Informatikos fakultetas Kaunas, Lietuva El. paštas: vytautas.mickevicius@fc.vdu.lt

More information

Imituotų šalnų poveikis bulvių fotosintezės pigmentų kitimui

Imituotų šalnų poveikis bulvių fotosintezės pigmentų kitimui ISSN 648-6X LŽŪU MOKSLO DARBAI. 9. Nr. 85 (38) BIOMEDICINOS MOKSLAI Imituotų šalnų poveikis bulvių fotosintezės pigmentų kitimui Živilė Juknevičienė, Egidija Venskutonienė Lietuvos žemės ūkio universitetas

More information

Archeologinio sluoksnio diagnostika dirvožemio profilyje ir archeologinių vietovių apsauga

Archeologinio sluoksnio diagnostika dirvožemio profilyje ir archeologinių vietovių apsauga Archeologinio sluoksnio diagnostika dirvožemio profilyje ir archeologinių vietovių apsauga Dr. Andra Strimaitienė, dokt. Monika Žemantauskaitė Lietuvos istorijos institutas Archeologijos skyrius 2014-04-09

More information

V. Vaičikauskas and Z. Balevičius

V. Vaičikauskas and Z. Balevičius Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 1, pp. 81 85 (2007) MONOLAYER FILM ANALYSIS BY TOTAL INTERNAL REFLECTION ELLIPSOMETRY V. Vaičikauskas and Z. Balevičius Institute of Physics, Savanorių 231,

More information

Transferring Powdery Mildew Resistance Genes from Wild Helianthus into Cultivated Sunflower. Pilar Rojas-Barros, Chao-Chien Jan, and Thomas J.

Transferring Powdery Mildew Resistance Genes from Wild Helianthus into Cultivated Sunflower. Pilar Rojas-Barros, Chao-Chien Jan, and Thomas J. Transferring Powdery Mildew Resistance Genes from Wild Helianthus into Cultivated Sunflower Pilar Rojas-Barros, Chao-Chien Jan, and Thomas J. Gulya USDA-ARS, Northern Crop Science Laboratory, Fargo, ND

More information

Course type (compulsory or optional) Semester the course is delivered Study form (face-to-face or distant)

Course type (compulsory or optional) Semester the course is delivered Study form (face-to-face or distant) COURSE DESCRIPTION (Group C) Course Volume in Course Course code Course valid to group ECTS credits valid from POLN30 C 5 Reg. No. Course type (compulsory or optional) Course level (study cycle) Semester

More information

KONCENTRACIJOS KAITA STUDENTŲ AUDITORIJOJE

KONCENTRACIJOS KAITA STUDENTŲ AUDITORIJOJE ORO DRĖGNIO, TEMPERATŪROS IR KONCENTRACIJOS KAITA STUDENTŲ AUDITORIJOJE MEASUREMENTS OF RELATIVE HUMIDITY, AIR TEMPERATURE AND CONCENTRATION IN THE UNIVERSITY LECTURE HALL Lina Abaravičiūtė, Genė Šurkienė,

More information

Tranzistoriai. 1947: W.H.Brattain and J.Bardeen (Bell Labs, USA)

Tranzistoriai. 1947: W.H.Brattain and J.Bardeen (Bell Labs, USA) LTRONOS ĮTASA 2009 1 Tranzistoriai 1947: W.H.Brattain an J.Bareen (Bell Labs, USA) JPPi J.P.Pierce (Bell lllabs): tran(sfer)+(re)sistor ( ) t = transistor. t 1949: W.Schockley pasiūlė plokštinio vipolio

More information

Closing of Coster Kronig transitions and variation of fluorescence and Auger yields in isonuclear sequence of tungsten

Closing of Coster Kronig transitions and variation of fluorescence and Auger yields in isonuclear sequence of tungsten Lithuanian Journal of Physics, Vol. 51. No. 3, pp. 199 206 (2011) lietuvos mokslų akademija, 2011 Closing of Coster Kronig transitions and variation of fluorescence and Auger yields in isonuclear sequence

More information