Šaknies balsių kaita: morfonemų modeliai ir struktūriniai šaknies tipai Root vowel alternation: models of morphonemes and structural root types

Transcription

1 Ž m o g u s i r Ž o d i s O O I I Šaknies balsių kaita: morfonemų modeliai ir struktūriniai šaknies tipai Root vowel alternation: models of morphonemes and structural root types Gražina AKELAITIENÈ Vilniaus pedagoginis universitetas T. Ševčenkos g., LT009 Vilnius The article investigates the types of morphophonological vowel alternation in the roots of Lithuanian words. The vowel morphophonemes which occur in root are classified under separate models. As a result of the automatic vowel alternation three types of morphophonemes apear: ) <VC/V>, Noun roots basically display one type of morphonemes, i. e. <V/V>tyņe. Verb rootallomorphs in the inflexional forms are responsible fox<v/v> type morphonemes, while in word formation even eight Summary type morphonemes are possible: ) <V i /V u >, ) <Vu/V i >, ) <Ve/Vi>, ) <V i /V e >, ) <V/V>, ) <V/V>, 7) <Vv/V>, 8) <V/V v >. Although the alternating root structure manifests it self in a variety of ways, the greatest range of morphonemes is typical in the roots which possess a onemember ending, and the initial and final position contains sonorant consonants next to a vowel, i. e. (C)RVR structure roots. Keywords: automatic alternation of vowels, nonautomatic alternation, compensatory lengthening, morphophonological neutralization. Lietuvių kalboje morfonologinė balsių kaita nepalyginamai dažnesnė ir įvairesnė už priebalsių kaitą. Apie kalbos balsių kaitą yra nemažai rašyta tiek diachroniniu, tiek sinchroniniu aspektu. Šio straipsnio tikslas sumodeliuoti šaknyje funkcionuojančias balsines morfonemas, parodyti jų sąsają su struktūriniais šaknies tipais ir aptarti, kuris modelis ir kaip aktyviai realizuojamas įvairiuose kalbos lygmenyse.. Automatinės kaitos modeliai Kaitos, kurias absoliučiai lemia morfonologinė pozicija (automatinės ) yra neįvairios. Iš esmės galima kalbėti apie trejopą šaknies raiškos keitimąsi: ) trumposios balsinės fonemos ir priebalsio junginys gali pasikeisti į ilgąją balsinę fonemą; ) morfemos balsis tam tikroje morfono loginėj e pozicijoje sutrumpėja; ) trumpoji balsinė fonema gali pasikeisti į ilgąją. Kitaip tariant, šaknyje funkcionuoja šių modelių morfonemos: ) <VC/V>, ) <V/V> ir )<V/V>.. <VC/V> modelio morfonemas sudaro skirtingi šaknies struktūriniai segmentai nežymėtojo Rusų kalboje, priešingai, balsių kaita neįvairi, o dėl jos susidariusios morfonemos neproduktyvios (žr. Трубецкой, 987, 0). Čia morfonema suprantama kaip dvinaris vienetas, kurį sudaro pagrindinį ir šalutinį morfemos alomorfus skiriančios fonemos. Apskritai morfonema gali būti suprantama kaip simbolis, žymintis iš karto kelias fonemas, galinčias pakeisti viena kitą toje pačioje morfemoje (žr. Хэмп, 9, ). Dėl automatinių ir neautomatinių kaitų supratimo žr. (Akelaitienė, 99, ; plg. Hockett, 98, ).

2 Šaknies balsių kaita: morfonemų modeliai ir struktūriniai šaknies tipai Root vowel alternation: models ofmorphonemes and structural root types morfonemos nario pozicijoje esantį fonemųjunginį sudaro balsis (šaknies centrai priklausanti fonema) ir finales priebalsis. Kaita būdinga apibrėžtos struktūros šaknims. Ji vyksta dvinarę RT finale turinčiose šaknyse, būtent: {hand}, {lind}, {žhd} ir kt, kurių sprogstamasis priebalsis /d/ ar Itl pakinta į Isl, šakniai susijungus su fonemomis Itl ar Isl prasidedančiomis morfemomis. Viena iš kaitos sąlygų ir yra ta, kad šaknyje Vn junginys pakinta į ilgąją balsinę fonemą tik tada, kai eina prieš šakniai, o ne kitai morfemai priklausantį priebalsį lsl Ą, kitaip tariant, finales priebalsis Inl išnyksta, o balsis pailgėja prieš finales morfonemas <t/s> ar <d/s>. Finales kietumas ar minkštumas kaitai įtakos neturi. )/u/+/v/ ZuZ: {buv} {bu}ti,{gr'uv} {gr'ujti, {kl'uv} {kl'û}ti, {puv} {pujti, {sruv} {sru}ti, {s'uv} {s'u}ti,{šč'uv} {šč'û}ti, {žuv} {žu}ti 7. Taigi <VCZV> tipo morfonemą sudarančių priebalsinių fonemų inventorius labai ribotas ( išnykti" gali tik balsingieji pučiamieji /j/, /v/ ir balsingasis nosinis /n/... <VZV> tipo morfonemos funkcionavimo poziciją vienur galima pagrįsti fonologiniais veiksniais, kitur morfologiniais. Ilgasis šaknies balsis dažnai pasikeičia, kai pasikeičia fonologinė pozicija. Lietuvių bendrinėje kalboje yra apie šešiasdešimt veiksmažodžių, turinčių (C)VR struktūros šaknį būtojo kartinio laiko formoje. Jų bendraties 8 šaknis išreiškiama Tokią kaitą patiriančių šaknų yra per dvidešimt, iš jų didesnė dalis turi priešakinius balsius lel ir UI: alomorfu su trumpuoju balsiu. Vertinant kaitos sąlygas, pirmiausia minėtinas fonologinis veiksnys: {blend'}ė, {grend'jė, {kent'jė, {rent'jė, {sklend'jė, šaknies centro ir finalės priebalsiui (R tipo) atsidūrus {sprmd'jė, {švent'jė, {ment'jė, {bréndjo; {grind'}ė, viename skiemenyje, balsio ilgumas neišlaikomas, {blindjo, {lindjo, {spindjo, {žmdjo. Nepriešakiniai nors apskritai VR tipo tautosilabinis junginys įmanomas (tokie junginiai galimi ne tik prieš atvirąjąmorfe balsiai yra tik keliose šaknyse: {gctndjo (išsigando), {kandjo, {s'unt'jė, {skûnd'jè (toks pakitimas mų sandūrą (pavyzdžiui, perkūnsargis), bet ir tam galimas ir dviskiemenėje šaknyje {galmdjo). Automatinį kompensacinį balsio pailgėjimą galima įžvelgti dar kitokios morfonologinės struktūros veiksmažodžių šaknyje. Prieš bendraties formantą ti (ar kitus priebalsinius formantus) atsidūrę CVRstraktūros šaknies alomorfai automatiškai pasikeičia, jei šaknies balsis trumpasis, o finales pozicijoje yra fonemos Ijl ar lvi. Prisijungus priebalsiniam formantui, tikro morfonologinio tipo veiksmažodžių šaknyje), pavyzdžiui: {šęi}ti, {męi}ti, {töi}ti. Visų tokių šaknų finale vienanarė, o j os pozicij oj e gali būti visi balsingieji priebalsiai, bet daugiausia tokių šaknųbaigiasi priebalsiu/v/, pavyzdžiui: {šoy} {ššu}ti, {mov} {mšu}ti. Sutrumpėti gali visi ilgieji balsiai, tik kintamosios fonemos /uo/ kaita į /u/ realizuota vienintelėje šaknyje {puol} {pul}ti, o /ie/fonema pasikeičia skiemens riba ir iš finales prie balsių ir šaknies balsių susidaro tautosilabinis junginys, pavyzdžiui: *{gij}ti, *{žuv}ti. Kaitos reikalauja fonologinė sistema, nes tautosilabinėje pozicijoje po kitų balsių einantys /j/ ir /v/ gali funkcionuoti tik kaip neskiemeniniai [u], \į] (plg. {gšvjti, {lijjti, {zųjjtp ), sudarydami su prieš einančiais kokybiškai kitokiais balsiais vadinamuosius fonetinius dvibalsius. Tokių šaknųyra per dešimt. tėra tik tarminiame veiksmažodyje ) /i/+/j/ /i/: {gij} fgfjti, {lij} flfjti, {rij} {rijti, {sij} {sijti, {šlij} {šlijti, {vij} {vi}ti; {miel} {mil}ti karštais akmenimis vanden šildyti". Balsis loi pasikeičia į /a/, o /ei į /e/: {bęr} {bef}ti, {žei} {željti. _ Kaip minėta, ne visos CVR struktūros šaknys patiria kaitą. Svarbus dar vienas veiksnys kamiengalio kokybė. V Vkaita būdinga ė kamiengal turinčių veiksmažodžių šakniai 9. Taigi, aptariant mųjų kaitų morfonologinę poziciją, minėtini ir fonologiniai, ir morfologiniai veiksniai. Šį reiškinį galima vadinti morfonologine neutralizacija, nes tam tikroj e mor Kitaip yra, kai tarp dvigarsio Vn ir priebalsio Isl yra morfemų riba (plg. vienanarę finale turinčias šaknis sensta, ttnstd). Skolinių morfemos taip pat nepaklūsta šiam dėsningumui (plg. balansas). Apie tai, kad sudėtiniai dvibalsiai fonologiškai laikytini balsio ir fonemų Ijl arba lvi junginiais, žr. (Girdenis, 99, 8). s Viename skiemenyje gali išlikti ir junginys /MV/, pavyzdžiui, jis susidaro sudurtiniuose žodžiuose šaknų sandūroje (ŽMVgaudis), bet praktiškai tokių pozicijų kaip ir nepasitaiko. 7 A. Girdenis Dabartinės kalbos gramatikoje", aptardamas {gij}ti tipo veiksmažodžių šaknų kitimą, užsimena ir apie galimybę įžiūrėti kitos krypties kaitą (žr. Girdenis, 997, ). /м7 ir Iri pasikeitimas į /uj/, /ij/ aptariamas ir akademinėje gramatikoje (LKG 97, ) (mojo tipo veiksmažodžiai ten aptariami kartu su kitais vadinamaisiais intarpiniais). Kad morfonologiškai čia turi būti postuluojamas balsio pailgėjimas, argumentų žr. (Akelaitienė, 99, 707). 8 Lyginami būtent būtojo kartinio ir bendraties formų šaknies alomorfai, nes teoriškai jie gali būti laikomi to paties (neprezentinio) kamieno variantais. 9 Iš kamiengalį o turinčių veiksmažodžių kaitai paklūsta tik {ey} {e]}ti Tuo remiantis, galima teigti, kad sėjo, plojo tipo žodžių fonema Ijl laikytina ne šaknies finale, o įspraustiniu garsu, panaikinančiu hiatą. tel

3 m o g u Z o d г s 0 0 II ) kaita būdinga tvirtapradėms atvirosioms šaknims (yra pora išimčių: {su}ti ir {sü}s, {vt}ti ir (\ï'}s), bet gali pakisti ir kitokios fonologinės struktūros CVC(C) tipo šaknų balsis. ) balsis kinta, kai mosios šaknys įeina į gramatinę a. formą. fonologinėje pozicijoje balsių diferencinis požymis tarsi išnyksta. Ilgojo balsio pasikeitimas į trumpąjį gali būti tiesiogiai ir nesusijęs su fonologiniais dalykais. Automatine kaita laikytinas balsio sutrumpėjimas būsimojo laiko a. formoje. Kaita V V vyksta keliolikoje.. Trečiasis modelis V K apibendrina tik dviejų balsinių fonemų /a/ ir / e/ kaitas, tačiau jos būdingos daugybei šaknų, nesvarbu, kokios gramatinės klasės žodžių jos yra. Kaitą lemia kirčio vietos pasikeitimas, taigi jibūdinga visiems silpniesiems kamienams (ne visose formose išlaikantiems kirtį). Dėl didelio atvirųjų 0 šaknų: {bû} {bùjs, {kl'w} {kl'ùjs, kaitos automatiškumo, priklausymo nuo fono {gr'û} {gr'u}s,{šč'w} {šč'u}s,{pw} {pùjs, loginės pozicijos, ji yra labai artima fonologinei neutralizacijai (balsiųkiekybės požymis tarsi neutralizuo {zu} {zù}s, {srû} {srù}s; {gr} {gi}s, {Ir} {li}s, {ri} {ri}s, {šli} {šli}s. V Vkaitos morfonologinę poziciją sudaro keli parametrai: jamas, bet ne absoliučiai visose šaknyse). Palyginkime veiksmažodžio {rmn}o ir įvardžio {rmn}o, daiktavardžio {rakt}ų ir veiksmažodžio {mk}tų šaknis jos rodo, kad ši labai reguliari kaita turi tam tikrų morfonologiniais veiksniais paaiškinamų išimčių. Tokio pobūdžio kaitą irgi visiškai tinka vadinti morfonologine neutralizacija.. Neautomatinės kaitos modeliai Neautomatinė kaita atlieka dvejopą vaidmenį: vienais atvejais ji padeda sudaryti didesn kontrastą tarp paradigmos (veiksmažodžio laikų formų) narių, kitais paryškina darinio ir pamatinio žodžio formalųjį skirtumą. Taigi funkcijų atžvilgiu vienos morfonologinės balsių kaitos vadintinos paradigminėmis, kitos derivacinėmis... Paradigminės kaitos Veiksmažodžio laikųparadigmoje funkcionuoja trijų tipųmorfonemos: ) <F/P>(balsis pailgėja), ) <V/Vn> (trumpasis balsis pakinta į balsio ir balsingojo priebalsio junginį), ) <V /V >(aukštutinio pakilimo balsis pakinta į žemutinio pakilimo balsį). Visų trijų modelių morfemos skiria būtojo kartinio laiko (preterito) ir esamojo laiko (prezenso) šaknies variantus. Tik vienais atvejais nežymėtuoju nariu laikytinas būtojo, kitais esamojo laiko variantas.... Preterito prezenso formalią opoziciją paryškinančios kiekybinės balsių kaitos būdingos (C)(C)<V/V>R ir (C)(C)< V/V>S(T) struktūros mutatyvinių veiksmažodžių šaknims. <V/V> modeliui atstovauja visų poklasiųbalsinės fonemos: priešakiniai žemutiniai <e/e> ir nežemutiniai <///>, nepriešakiniai žemutiniai <a/a> ir nežemutiniai <u/w>. Lyginant morfonemų, funkcionuojančių moje opozicijoje, sąlygas, išryškėja jų distribucijos ir produktyvumo skirtumai (žr. lentelę). 0 Tiksliau nt, atvirieji (neturintys finales) yra tik bendraties šaknies alomorfai. Tik pagrindinius (nežymėtuosius) variantus turėdami galvoje, veiksmažodžių struktūros tyrėjai teigia, kad visos šaknys laikytinos uždarosiomis (žr. Kruopienė, 000, ). Atlikus eksperimentą, paaiškėjo, kad rašybos taisyklė, kuria mokoma, kad visų veiksmažodžių, turinčių finale, būsimojo laiko a. formos šaknies balsis toks pat kaip bendraties, yra per daug apibendrinanti iš tiesų gyvojoje kalboje ir kelių uždarų šaknų tariamas trumpasis balsis: {slugjs, {trukjs, {luz), {rugjs, {sprus}, {digjs, {plis}. Plačiau dėl eksperimento duomenų interpretacijos žr. (Akelaitienė, 99, 8). Turimi galvoje ako anka tipo veiksmažodžiai, tradiciškai vadinami intarpiniais; paprastai priebalsis /n/ laikomas ne šaknies priebalsiu, o įsiterpusiu į šaknį morfu. Mažoji raidė apačioje (V e ) reiškia ne fonemų poklasį, o konkrečią fonemą. Simboliai V iir K reiškia, kad kaitoje dalyvauja ne bet kokie aukštutiniai ir žemutiniai balsiai, o būtent /i/ ir /e/. Tie patys indeksai viršuje (Vi) reiškia apibendrintą aukštutinių ar žemutinių balsių poklasį.

4 Šaknies balsių kaita: morfonemų modeliai ir struktūriniai šaknies tipai Root vowel alternation: models ofmorphonemes and structural root types lentelė. <V/V> modelio morfonemų distribucija ir produktyvumas Finale Morfonemos <i/ï> <u/u> <e/e> <а/сґ> Iš viso /z/ /r/ 9 R tipo //j/ /v/ /n/ /s// /s/ /z/ /l/ /l/ S tipo /zg/ /sk/ /šk/ /zd/ Iš viso 9 8 Didžioji dauguma (78%) nagrinėjamų šaknų turi pabrėžtinas ir semantinis veiksnys: kinta ne visų morfonemas, kurių nariai aukštutinio pakilimo balsiai. Prieš skirtingas finales mosios morfonemos rios turi mutatyvinę reikšmę (plg. aktyvų veiksmą (C)(C)VR S (T) struktūros šaknų centras, o tik tų, ku būna nevienodai dažnai. Pavyzdžiui, morfonema <///> reiškiančius zuja, guja, duja, uja). prieš /l/ palyginti dažna {{ž<i/l>l}a, t<ifv>l}a),... Aptartoms <V/V> modelio morfonemoms <u/u> tėra vienoje šaknyje ({d<u/w>l}d), o <e/e> funkciškai lygiavertės <V/Vn> morfonemos. Turimi visai nepasitaiko; prieš /j/ morfema <///> yra septyniose šaknyse {{r<i/l>j}a, g<ifr >j}a), o su <e/e> irveiksmažodžiai tunka, plinka, anka, genda. galvoje to paties semantinio tipo (mutatyviniai) Nors, <a/a> tokių šaknų visai nėra; prieš finale /v/ <u/w> yra aštuoniose šaknyse ({b<u/w>vja, {gr '<u/w>vjd), o kitokio šaknies centro ir šios finalės derinio visai nėra. Apskritai morfonemų, kurias sudaro aukštutiniai balsiai, distribucija daug platesnė: jos galimos ir vienanarės, ir dvinarės finalės šaknyse {{r<i/v>zg}a, {t<i/v>šk}a, {gr<u/w>zd}d), o morfonemos <a/cr> ir <e/e > būnatik vienanarės finalės šaknyse {{t<e/e>ž}ta, {kl<e/t>r}a, {ž<a/ā>l}a, (š<a/ā>š}ta u ). Beto, kaip minėta, tradiciškai jųmorfonologinė struktūra interpretuojama kitaip (ma apie išlikusią intarpo morfemą), sinchroniškai /n/ gali būti suvokiama kaip esamojo laiko šaknį išplečianti fonema. <V/Vn> modelio morfonemos realizuojamos tik (C)(C)VTstruktūros šaknyse (tik prieš sprogstamaisiais priebalsiais išreikštą finale). Morfonemų produktyvumo santykis su skirtingais finalės poziciją užimančiais priebalsiais parodytas lentelėje. lentelė. <V/Vri> modelio morfonemų distribucija ir produktyvumas ^^^^^ Finale Iš viso M orfonem os/b// /b/ /p/ /t/ /t/ /g/ /k/ < i/in > <u/un> <e/en> < a/an > S tipo finale turinčiuose veiksmažodžiuose esamojo laiko reikšmė reprezentuojama ne tik kamiengaliu ir šaknies alomorfo balsiu, bet ir formantu st, kurio pirmasis priebalsis susilieja su šaknies finale (susidaro vadinamoji morfemų sankloda). Naujausiuose veiksmažodžių šaknies struktūros aprašuose šio tipo šaknys aptariamos kaip stabilųjį centrą turinčios šaknys (žr. Kruopienė, 000). Manyčiau, kad abi interpretacijos neprieštarauja viena kitai: centras iš tiesų nekinta kinta šaknies struktūra.

5 m o g u Z o d г s 0 0 II Kaip matyti, (C) (C) VT struktūros šaknies alomorfus dažniausiai skiria morfonemos <i/in> ir <u/un>, į kurias, kaip ir į aukščiau aptartas, įeina aukštutiniai balsiai. Peršasi išvada apie fonologinės raiškos santyk su semantika: galima teigti, kad būsenos kitimo reikšmę (mutatyvinę) labiau linkstama manifestuoti aukštutinio pakilimo balsiais. Turint galvoje visišką <V/V> ir<v/vn> morfonemų funkcin tapatumą, žymėtųjų alternantų distribucin pasiskirstymą, kaitos pozicij ą galima išreikšti bendra formule : V ~* V/SR(T)} > VnT} [+mutativa] [+prezensas] Žymėtuosius abiejų tipų morfonemų narius galima vertinti kaip prezenso kamiengalio {a} komponentus: tiek balsių ilgumas, tiek priebalsio /n/ atsiradimas (šaknies nazalumas) atlieka informuojamąją funkciją, taigi tarsi sudaro su kamiengaliu pertrūkstamą morfemą Nagrinėjant morfemųfunkcijas ir raišką kartais užsimenama apie sinkretizmą. Kai kuriomis <V/V> modelio morfonemomis taip pat galime iliustruoti šį reiškinį. Be aukščiau minėtų preterito prezenso opozicijąžyminčių morfonemų, <VA / >tipo morfonemos <u/u> ir </// > funkcionuoja ir opozicijojeprezensas preteritas. Tokių veiksmažodžių, kaip {kur '} {kur'jė, {tir'} {tir '}ė, šaknies raiškos kitimas nagrinėtinas ne tik diachroniškai, bet ir sinchroniškai V Kkryptimi, nes būtent preterito šaknies alomorfas yra informatyvesnis, aiškiau reprezentuojantis gramatinę reikšmę. Būtent šį alomorfą laikant žymėtuoju nariu, galima tiksliau apibrėžti kaitos ribas, t. y. nusakyti morfonemos funkcionavimo morfonologinę poziciją. Morfonemos <u/w> ir <///>, skirtingai negu aukščiau aptartosios, opozicijojeprezensas preteritas nėra labai dažnos. Gerokai dažniau šią opoziciją paryškina kitokie alternantai: morfonemos <e/ę> ir <a/o>, kurias sudaro neaukštutiniaibalsiai, šaknyse pasitaiko, karto dažniau (ypač produktyvi morfonema <e/e> 8 ). Šių morfonemų distribucija, kaip jau autorės rašyta anksčiau 9, yra skirtinga: <///>, <u/w> ir <a/o> iš esmės galima tikr tipo finale turinčiose šaknyse (išsiskiria tik {t<u/w>p}ė, {p<u/w>t}ė ir {v<a/o>g}ė), o <e/e> gali būti prieš vairius finales priebalsius. Kadangi mosios morfonemos funkcionuoja su preterito kamiengaliu ė (kamiengal o turinčių veiksmažodžių būtojo kartinio laiko šaknis nekinta), galima kalbėti apie šių gretimų morfemų morfonologinę sąsają.... Veiksmažodžio laikų paradigmos narius gali skirti ir skirtingo pakilimo balsių kaita. Keliolikoje šaknų funkcionuoja morfonema, kurią sudaro priešakiniai kontrastingo pakilimo balsiai / e/ ir /i/, pavyzdžiui kemša, bet kimšo, kerpa, bet kirpo. Kalbos istorikai, nagrinėdami tokių veiksmažodžių raišką, apie silpnąjįbūtojo laiko šaknies vokalizmo laipsnį taigi postuluojama / e/ /i/ krypties kaita (žr. Venckutė, 98,). Sinchroniškai šių fonemų kaitaliojimasis laikytinas ne kiekybine, o kokybine kaita. Svarstytina ir dėl kaitos krypties. Morfonologiniu atžvilgiu yra pagrindo kalbėti ir apie priešingos krypties kaitą. Tokių veiksmažodžių, kaip perka, telpa, kemša, perša (tokių (C)CVR T S tipo šaknųyrakeliolika), formų opozicija rodo, kad žymėtuoju nariu reikėtų laikyti alomorfą su /e/, nes jis retesnis mųjų veiksmažodžių formų paradigmoje. Kaip ir būdinga žymėtiesiems nariams, jis psicholingvistiškai informatyvesnis, nes išsiskiria būtoj o kartinio laiko ir bendraties kamienų fone 0. Be to, nustatant nežymėtąjį alomorfą, morfonologijoje laikomasi kriterijaus kaita nagrinėtina tokia kryptimi, kad būtų galima suformuluoti paprastesnę ir didesnę aiškinamąją galią turinčią taisyklę. Laikantis šio kriterijaus, postuluotina morfonema <i/e> /i/ /e//rst+{a} [+prezensas]. Ši išvada remiasi tik dabartinės kalbos medžiaga. Kalbininkai mano, kad dabartinė šių veiksmažodžių reikšmė esanti nesena. Kitų kalbų faktai rodo ją buvus terminatyvinę, o keletas ir kalbos tarmėse vartojamų aktyvaus veiksmą reiškiančių veiksmažodžių suponuoja prielaidą ir kalboje jas reiškus aktyvų veiksmą (žr. Kaukienė, Pakalniškienė, 990, 9). 7 Tokius morfus yra skyrę deskriptyvistai, panašiai morfemų ribų perkėlimą" yra aiškinęs P. Gardas (plg. Garde, 9, 0). 8 Anksčiau kaita /a/ /o7 buvo aktualesnė kalbos veiksmažodžiui: buvo daugiau šaknų, turinčių morfonema <a/ o>. Ją turėjo ne tik šaknys su finale lvi, kaip yra dabar, bet ir kitokius finales priebalsius turinčios morfemos, pvz.: blaškia bloškė, gabia gobė ir kit. (dabar šios šaknys turi unifikuotą ilgąjį vokalizmą). 9 Plačiau apie mųjų morfonemų distribuciją, apie veiksmažodžių semantikos, kamiengalio ir morfonologiniu kaitų sąsają žr. (Akelaitienė, 99, 8). 0 Kalbamųjų veiksmažodžių esamojo laiko šaknies alomorfas nepaklūsta ir kai kurių tarmių fonologiniams dėsningumams, pavyzdžiui, rytų aukštaičiai šių veiksmažodžių esamojo laiko šaknyje išlaiko dvigars /en/, nors kitose pozicijose jis verčiamas. i p i ' / '. ' Л ' :, ' і, / v : 'i :!., M... '. i i, '. i

6 Šaknies balsių kaita: morfonemų modeliai ir struktūriniai šaknies tipai Morfonema <i/e> budinga dvinarės finales šaknims, bet keturiose šaknyse ji yra prieš vienanarę finale R: {g<i/ë>n}a, {m<i/ë>n}a, {v<i/ë>j}a, {v<i/é>r(d)}a. Nagrinėjant mąją kaitą /i/ /e/ kryptimi, šie veiksmažodžiai pritampa prie kitų morfonemą <i/e> turinčių veiksmažodžių, nes ir čia alternantą/e/ galima laikyti prezenso kamiengalio {a} priklausomuoju komponentu, pavyzdžiui: /e/ (galvijus) /e/ {min}+{a} (mįslę) Root vowel alternation: models ofmorphonemes and structural root types... Be aptartų morfonemų, veiksmažodžių šaknyje pasitaiko ir labai retų morfonemų, susidariusių dėl tų veiksmažodžių kaitybos. Iš dalies prie <V i /V e > tipo morfonemų fonologiniu atžvilgiu šliejasi šaknų {šl<uo/a>(v)}ė ir {d<uo/a>(v)}ė balsinė morfonema: ją sudaro neaukštutinio nežemutinio pakilimo balsio /uo/ kaitaliojimasis su žemutiniu /a/. Apibendrinant galima pasakyti, kad veiksmažodžio laikų paradigmose šaknis kinta neįvairiai. Labiausiai realizuotas šaknies balsinių morfonemų modelis yra <V/V> (jam atstovauja per 00 šaknų); perpus mažiau šaknų turi <V/Vn> tipo struktūrą, o <Vi/V e > modelis realizuotas tik keliolikoje šaknų. Darinio ir pamatinio žodžio šaknies balsis gali skirtis įvairiais fonologiniais požymiais: eile, pakilimu, kiekybe ir įtemptumu. Žodžių daryboje funkcionuojančios morfonemos yra jau aprašytos anksčiau (žr. Akelaitienė, 99), todėl čia tik palyginsime skirtingų modelių morfonemų lyginamąjį svorį žodžių daryboje. Morfonologinė kaita padeda sudaryti raiškesnį kontrastą tarp darinio ir pamatinio žodžio kamieno. Ji dažniausiai papildo išvestinių vardažodžių galūnes bei priebalsines priesagas, o balsinių priesagų vediniams nebūdinga (pasitaiko tik sporadiškai), žodžių daryboje funkcionuoja per 0 morfonemų, tačiau apibendrinant jas visas galima kalbėti apie šių modelių morfonemas: ) <Vi/V u >: /o>, <ie/a>, <evo>, <//o>irkt;.. Derivacinės kaitos ) <V e /V i >: <e/i>, <ie ) <Vi/Ve>: <i/e>, < r/ie> irkt.; i/v>, <u/u>, <a/o>, <e/ę> irkt.; /u>, <r/i>, <uo/u>, <e/e>, <ova>irkt.; ) <Vv/V>: <au/u>, <au/u>, <ei/r>, <ei/i> irkt.; 8) <V/Vv>: <ie/ai>, <i/ai>, <r/ai>, <evai> irkt. Ne visų modelių morfonemos reikšmingos žodžių daryboje. Daugiausia šaknų apima <V i /V u > tipo kitimas (priešakinis balsis pasikeičia į nepriešakinį). Visiškai nebūdinga vokalizmui priešakėti", t. y. nepriešakiniambalsiui darinyje pasikeisti įpriešakinį (tokio tipo rasta vienintelė šaknies {m<a/i>l};morfonema <a/i> susidaro opozicijoje malti miltai). Labai įvairios yra balsinės morfonemos, kurių nariai skiriasi pakilimo atžvilgiu. Žymėtasis morfonemos narys dažniau esti nežemutinis balsis vyrauja augančio pakilimo" morfonemos {{n<e/i>r}ti, {d<ie/r>g}čioti). Krintančio pakilimo" morfonemos ( modelis) kalbos žodžių darybai yra nebūdingos, pasitaiko sporadiškai {{m<i/e>r}dėti, {ž<r/ie>d}as). Ilgumo atžvilgiu balsis kinta įvairiose darybos opozicijose. Šiuo atžvilgiu dažniau skiriasi šaknų alomorfai, kurių centre aukštutiniai balsiai /i/ ir /u/ (pvz.: {m<u/w>š}is, {k<i/r>š}oti). Darinių šaknies balsis paprastai ilgėja, o ne trumpėja. Gana produktyvios kai kurios morfonemos, atstovaujančios modeliams <Vv/V> (<au/u>: {l<au/ii>ž}ti, {<au/w>g}is; <au/u>: {pj<au/u>}dyti, {d<au/u>ž}ti) ir <V/Vv> (<ie/ai>: {gr<ie/ai>b}yti, {Kie/âï>}styti; <v/ai>: {gn<v/ai>b}yti, {kl<v/m>dž'}oti; <i/ai>: {m<i/ai>t}inti, br<i/ai>dyti ir kt.). Šie modeliai iliustruoja žodžių daryboje gana dažną fonemų junginio kitimą į vienąfonemą (arba atvirkščiai). Dviejų fonemų junginys žymėtojo nario pozicijoje būna rečiau, kadangi tokia morfonema gali susidaryti ne bet kokios struktūros šaknyse. Jos išimtinai retos R finales šaknyse: (C)V v R struktūros šaknys iš esmės gali jungtis tik su balsiu prasidedančiais formantais, nes kitu atveju susidarytų trigarsinė samplaika (o šio tipo junginiai kalboje galimi tik prieš atvirąją sandūrą). Formose davė, šlavė esančią fonemą lvi, matyt, reikėtų laikyti ne šaknies finale, o interfiksu, naikinančiu hiatą. Prieš esamojo laiko kamiengalį a šio tipo veiksmažodžiuose tokią funkciją atlieka /ji; /j/ ir lvi susiję papildomosios distribucijos santykiu: tarp morfonologiškai trumpojo kamieno balsio ir kamiengalio įsiterpia lvi (davė, plg. važiavo), ilgųjų balsių ir kamiengalio hiatą naikina /j/ (šluoja, plg. mylėjo).

7 m o g u Z o d г s 0 0 II Apžvelgus visą šaknies balsių kitimo įvairovę, galima daryti šias išvadas:. Šaknųbalsis dažniausiai kinta ilgumo atžvilgiu; tiek automatinis, tiek neautomatinis kitimas. Išvados Literatura dažniausiai vyksta ilgėjimo kryptimi (vyrauja <V/V> tipo morfonemos).. Žodžių daryboje vykstančios kaitos daugelyje šaknų išreiškia <V i /V u > tipo kitimą, o balsio priešakėjimas šakniai nebūdingas. Akelaitienė G. Ilgųjų ir trumpųjų balsių kaita būsimojo laiko veiksmažodžio šaknyje // Gimtasis žodis, Nr., 99. Akelaitienė G. Morfonologinės kiekybinės kaitos prezenso:preterito paradigmoje // Kalbotyra, t. (), 99. Akelaitienė G. Morfonologinės balsių kaitos žodžių daryboje. Vilnius, 99. Garde P. Limite de morphemes et limite de phonemes (avec application au russe) // Word, vol., Nr., 9. Girdenis A. Teoriniai fonologijos pagrindai. Vilnius, 99. Hockett Ch. Kurs językoznawstwa współczesnego. Warszawa, 98. Kaukienė A. Pakalniškienė D. Dėl kalbos intarpinių veiksmažodžių // Baltistica, t. (), 990. Kruopienė I. Bendrinės kalbos veiksmažodžio šaknies struktūra: daktaro disertacija. Vilnius, 000. Venckutė R. Lietuvių kalbos kiekybinė balsių kaita (apofonija) // Baltistica, t. 9(), 98. Хэмп Э. Словарь американской лингвистической терминологии. Москва. Трубецкой Н. Морфонологическая система русского языка // Избранные труды по филологии. Москва, 987.