Kaip prancūzus mokyti lietuvių kalbos, 12 arba apie morfofonologijos naudą

Transcription

1 Kaip prancūzus mokyti lietuvių kalbos, 12 arba apie Paryžiaus Nacionalinis Rytų Kalbų ir Civilizacijų institutas (INALCO) Lietuvių studijų sekcija 2 rue delille Paris CEDEX 07 France helene.depenanros@free.fr Šiame straipsnyje pristatomas lietuvių kalbos gramatikos mokymo metodas, taikomas Nacionaliniame rytų kalbų ir civilizacijų institute (INALCO). Pasidalijama patirtimi, kaip efektyviai mokyti studentus sudėtingos lietuvių morfologijos sistemos subtilybių atskleidžiant jai būdingus dėsningumus. Morfologija pateikiama remiantis plačiu sinchroniniu lietuvių kalbos fonologijos ir ypač jos balsių sistemos tyrimu. Jo pagrindu sukurta balsių ištęsimo teorija naudojamasi pereinant nuo dvylikos daiktavardžių linksniuočių sekos į trylikos griežtai apibrėžtų paradigmų hierar- This article presents the method of teaching Lithuanian grammar practised in Inalco (National Institute of Orient Languages and Civilizations). This method has the advantage to overcome the apparent complexity of Lithuanian morphology, to bring to light a basically regular system, and thus it is (more) easily assimilated by students. This presentation of morphology is based on a thorough study, in synchrony, of the phonology of Lithuanian, and particularly its vowel system. The theory of vowel development thereby worked out is a productive tool which allows to shift from a presentation of nominal declensions in 12 juxtaposed paradigms to a system Santrauka Summary How to teach the French Lithuanian? or About the chiją. Straipsnis taip pat nurodo, koks šios teorijos ryšys su būdvardžių ir įvardžių linksniavimu ir su kai kuriais sudėtingos veiksmažodžių morfologijos aspektais. Išvadose pabrėžiama, kad fonologijos tyrimas yra svarbus sudėtingos morfologijos kalbos (kaip lietuvių kalbos) mokymui, nes jis palengvina gramatikos įsisavinimą, o tai yra būtina tiems, kurie viliasi kada nors išmokti šią gražią kalbą. Esminiai žodžiai: morfonologija, gramatika, s, lietuvių kalbos balsių sistema, sinchroninė lingvistika. of 13 declensions organized in a hierarchical and reasoned manner. The author as well shows that this theory allows to account for adjectival and pronominal declensions, and also some of the verbal system complexities. Finally she underlines that such research is essential for learning a language with complex morphology like Lithuanian, because it makes the assimilation of grammar easier, which is an indispensable key if one wants to master this beautiful language one day. Key words: morphophonology, grammar, declensions, Lithuanian vocalic system, synchronic linguistics. 1 2 Šiame straipsnyje pateikiama tam tikra lietuvių kalbos gramatikos koncepcija, kurią ėmėsi kurti profesorius Michelis Chicouène as ir kuri šiandien plėtojama Paryžiaus Rytų kalbų ir Civilizacijų institute. Prof. M. Chicouène as yra išskirtinis šio instituto mokslininkas morfofonologas, sukūręs originalias lietuvių ir rusų kalbų morfologijos koncepcijas. Mes prisiimame bet kokią atsakomybę už galimus nesutapimus su jo sukurtu modeliu. 141

2 Kaip prancūzus mokyti lietuvių kalbos, arba apie Lietuvių kalba, kaip žinoma, yra laikoma sudėtinga ir archajiška kalba, kuri išsaugojo senovines, artimas indoeuropiečių prokalbei struktūras. Šie lietuvių kalbos aspektai aiškiai matyti Vytauto Ambrazo redaguotoje Lietuvių kalbos gramatikoje (1996). Skaitytojas iš karto nustemba dėl linksniuočių, asmenuočių gramatinių formų, sudėtingų paradigmų gausos tiek vardažodžio, tiek veiksmažodžio morfologijoje. Būtent todėl bet kuriam, net ir lotynų ar vokiečių kalbas mokančiam prancūzui studentui, išvydusiam How to teach the French Lithuanian? or About the sudėtingas lietuvių kalbos linksniuočių lenteles, pateiktas minėtoje gramatikoje, telieka nusiteikti sukandus dantis viską ištisai kalti atmintinai arba nedelsiant mesti lietuvių kalbos studijas! 1. Nepaprastai sudėtinga sistema Lietuvių kalbos daiktavardžio morfologija yra nepaprastai sudėtinga. Tradiciškai lietuvių kalbos gramatika nustato 5 linksniuotes, kurios turi po keletą paradigmų. 1 paradigma 1a lentelė 2 (i)a (i)u (i)o 2 paradigma 3 paradigma 4 paradigma 5 paradigma 6 paradigma 7 paradigma ė 8 paradigma 9 paradigma i 10 paradigma 11 paradigma namas kelias brolis turgus vaisius sala ponia gėlė šalis žvėris vanduo sesuo namo kelio brolio turgaus vaisiaus salos ponios gėlės šalies žvėries vandens sesers 12 paradigma namui keliui broliui turgui vaisiui salai poniai gėlei šaliai žvėriui vandeniui seseriai namą kelią brolį turgų vaisių salą ponią gėlę šalį žvėrį vandenį seserį namu keliu broliu turgumi vaisiumi sala ponia gėle šalimi žvėrimi vandeniu seserimi name kelyje brolyje turguje vaisiuje saloje ponioje gėlėje šalyje žvėryje vandenyje seseryje name kely broli turgau vaisiau sala ponia gėle šalie žvėrie vandenie seserie namai keliai broliai turgūs vaisiai salos ponios gėlės šalys žvėrys vandenys seserys namų kelių brolių turgų vaisių salų ponių gėlių šalių žvėrių vandenų seserų namams keliams broliams turgums vaisiams saloms ponioms gėlėms šalims žvėrims vandenims seserims namus kelius brolius turgus vaisius salas ponias gėles šalis žvėris vandenis seseris namais keliais broliais turgumis vaisiais salomis poniomis gėlėmis šalimis žvėrimis vandenimis seserimis namuose keliuose broliuose turguose vaisiuose salose poniose gėlėse šalyse žvėryse vandenyse seseryse Stebint šią linksniuočių įvairovę, be akivaizdaus jų sudėtingumo, iškyla keletas klausimų. Pirma, pirmoji vadinama a arba ia linksniuote, bet jos trečia paradigma neturi jokio a. Antra, kas tas balsis i, atsirandantis kai kuriose se ir sudarantis atskirą paradigmą (ia, iu, io) ir kodėl nėra tokios paradigmos nei i, nei ė se? Be to, jei šios s apima visus lietuvių kalbos daiktavardžius, tai kur priskirti žodį marti, nes niekur tokios galūnės nėra? Pagaliau, kaip paaiškinti studentams, pradedantiems mokytis lietuvių kalbos, kad balsis u pasirodo iš tikrųjų tik 7 kartus u je ir užleidžia savo vietą tai dvibalsiui au, tai dvibalsiui uo, tai ilgajam balsiui ū kituose linksniuose? Tas pats o je, kurioje a pasirodo taip pat dažnai, kaip ir o. Ir mes nekalbame apie pirmąją linksniuotę, kurioje balsis a dažniausiai užleidžia vietą balsiams u, o ar e. Dėstydami lietuvių kalbos morfologiją Prancūzijos studentams, privalome atsižvelgti į šiuos klausimus ir į juos nuosekliai atsakyti, kad linksniuočių sistema būtų aiškesnė. Tokį atsakymą randame, tyrinėdami lietuvių kalbos balsių sistemą. 2. Veiksminga priemonė: balsių ištęsimo teorija Lietuvių kalba turi daug balsių, kurie, priešingai nei, pavyzdžiui, rusų kalboje, niekada nėra redukuojami. Atvirkščiai, jie gali būti praturtinti, tariami nevienodai intensyviai, ištęsti priklausomai nuo konteksto (žr. trumpi a ir e, kurie tariami tęsiamai, kai jie yra kirčiuotame žodžio kamieno skiemenyje). Lietuvių kalba taip pat turi daugybę dvibalsių, iš kurių šeši gali pasirodyti kamienuose ir yra vadinami pirminiais: ei, ai, ui, au, uo, ie, ir net triftongų. Šitokia didelė balsių įvairovė labai apsunkina tarimo mokymąsi mūsų studentams. 2 Būdama formaliosios formų aprašymu besirūpinančios kalbotyros šalininkė ir manydama, kad nėra šauksmininko specialaus daugiskaitos požymio, straipsnio autorė mano, kad šis linksnis lietuvių kalboje egzistuoja tik vienaskaitos paradigmoje, o daugiskaitos paradigmoje vartojamas vardininkas. 142

3 Kaip suvokti lietuvių kalbos fonologijos sistemą? Vos pažvelgę į lietuvių kalbos abėcėlės raides, pastebime, kad lietuvių kalbai ilgio bruožas yra relevantinis. Iš karto matyti opozicija tarp trumpo i ir ilgo y ar tarp trumpo u ir ilgo ū 3. Antras relevantinis lietuvių kalbos bruožas priešakio bruožas. Pagal abu šiuos bruožus galima paprastus lietuvių kalbos balsius klasifikuoti ir juos priešpriešinti vieną kitam šitaip: Trumpieji Ilgieji 2 lentelė Priešakiniai i e y ė Užpakaliniai a u Ryškus pasidalijimas tarp priešakinių ir užpakalinių balsių, atskiriantis balsius a ir e, nors šie yra labai panašūs tembro požiūriu, yra pateisinamas: jis pažymi priešakinių ir užpakalinių balsių priešingą poveikį prieš juos einantiems priebalsiams. Iš tiesų matome, kad prie prieš balsius a, o, u ar ū (kaip ir prieš dvibalsius, prasidedančius vienu iš šių paprastų balsių) yra tariami kietai: labas, lokys, lubos, lūpa, o prie prieš balsius i, y, ė ar e (kaip ir prieš dvibalsius, prasidedančius vienu iš šių paprastų balsių) minkštai: likti, lyti, lėlė, ledai. Bendrinėje lietuvių kalboje surasti minimalią porą, kuri leistų priešpriešinti kietąjį priebalsį minkštajam, neįmanoma. Taigi galima manyti, kad minkštumo opozicija yra konteksto variantas, susijęs su žodyje esančių balsių tipu. Kitaip sakant, kadangi visi galūniniai prie tariami kietai, galime tvirtinti, kad jie palatalizuojami, kai po jų eina priešakinis balsis 4. Tada galima aukščiau pateiktos lentelės antraštes pakeisti ir ją užpildyti šitaip: 3 lentelė Palatalizuojantys Trumpieji i e Ilgieji y ė o Veliarizuojantys a u 3 Skirtumas, pavyzdžiui, tarp tembrų i ir y laikomas nerelevantiniu lietuvių kalbos fonologijos sistemos bruožu. 4 Ši sistema iš esmės skiriasi nuo rusų kalbos sistemos, kurioje dėl ištisos minimalių porų стол [stol] / столь [stol ] tipo eilės galima aiškiai išskirti esant dvi skirtingas kietųjų ir minkštųjų priebalsių klases. o ū ū Dėstydami lietuvių kalbą pagal Paryžiaus nacionalinio rytų kalbų ir civilizacijų instituto programą, mes giname hipotezę, kad visi lietuvių kalbos trumpieji gali būti ištęsti. Mes teigiame, kad centriniai e ir a išsitęsia balso moduliacija: ilgas balsio e laipsnis yra ė, o ilgas balsio a laipsnis yra o. Be to, mes teigiame, kad kraštutiniai gali būti ištęsti iki dvibalsio: trumpas balsis i gali išsitęsti iki pirmo laipsnio ilgumo y ir iki antro laipsnio ilgumo dvibalsio ie. Balsis u turi dar ilgesnę ištęsimo seriją iki pirmo laipsnio ilgumo ū, antro laipsnio ilgumo dvibalsio uo ir iki trečio laipsnio ilgumo dvibalsio au. Galima šią lietuvių kalbos fonologijos sistemą pavaizduoti tokia lentele: 4 lentelė Palatalizuojantys Trumpieji i e Ilgieji y ė 1 laipsnio ie dvi 2 laipsnio dvi Veliarizuojantys Šis lietuvių kalbos balsių sistemos suvokimas yra svarbi hipotezė, kuri išaiškina ne tik lietuvių kalbos priebalsių tarimą, bet ir gausius bei įvairius balsių pasikeitimus morfologijoje. Ši produktyvi sistema leidžia suvokti prancūzų studentams tam tikrą dėsningumą lietuvių kalboje (žr. žemiau 4 šio straipsnio dalį). 3. Antriniai dvi Čia apibūdinta sistema nėra pilna. Reikia dar aptarti 5 raidę i, kuri atsiranda vadinamosiose io, iu ir ia paradigmose. Ši i tikrai turi ypatingą fonologijos statusą. Pirmiausia pastebime, kad ji susijungia tik su užpakaliniais s. Be to, ji nepasireiškia atskirai, bet stipriai palatalizuoja prieš ją esančius priebalsius. Paprastai studentams mes pateikiame pavyzdžių, kurie išryškina trejopą nuo konteksto priklausomą priebalsio tarimą: pavyzdžiui, trijulės ponas, panelė, ponia arba žaisti, žinoma, žiurkė, ar dar labas, liepa, liūtas. Ši stipri palatalizacija net yra panaši į mutaciją dantinių garsų d ir t atveju, nes šie prie virsta atitinkamai dž (žaidi, žaidžia) ir č (kvieti, kviečia). Šią palatalizaciją mes vadiname 5 Beje, mes nenagrinėsime mišriųjų dvigarsių, kurie susidaro iš trumpo balsio ir skambaus priebalsio, klausimo, nes jis neturi ypatingo vaidmens morfologijoje. a o u ū uo au 143

4 Kaip prancūzus mokyti lietuvių kalbos, arba apie antrine palatalizacija, kuri skiriasi nuo paprastos (ar pirminės) palatalizacijos. Atitinkamai dvibalsius, sudarytus iš užpakalinio balsio minkštumo ženklo i, mes vadiname antriniais dvis. Šiuos antrinius dvibalsius galima pavaizduoti schemoje aiškiai parodant, kad priešakinio balsio ir minkštumo ženklo i kombinacija nėra įmanoma: Antriniai dvi 5 lentelė Palatalizuojantys ia Veliarizuojantys io iu iū iuo iau How to teach the French Lithuanian? or About the Tokia lietuvių kalbos fonologijos koncepcija leidžia suvokti šios kalbos morfologiją kaip iš tikrųjų sudėtingą, bet iš esmės taisyklingą sistemą ir šitaip atsakyti į klausimus, kurie iškyla skaitant Dabartinės lietuvių kalbos gramatiką. 4. Nauja lietuvių kalbos linksniuočių sistema Ši lietuvių kalbos fonologijos sistema leidžia išskirti penkias pagrindines daiktavardžių linksniuotes pagal įvairiose galūnėse esamą balsį. Šį balsį mes vadiname galūnės pagrindu. Norėdami sugrupuoti daiktavardžius pagal jų gimines, dviem pirmoms ms priskiriame daiktavardžius su galūnėmis -as ir -us; dviem paskutinėms ms daiktavardžius su galūnėmis -a ir -ė, o trečiajai linksniuotei vyriškosios ir moteriškosios giminių daiktavardžius su galūne -i. 6 lentelė namas turgus žvėris šalis sala gėlė namo turgaus žvėries šalies salos gėlės namui turgui žvėriui šaliai salai gėlei namą turgų žvėrį šalį salą gėlę namu turgumi žvėrimi šalimi sala gėle name turguje žvėryje šalyje saloje gėlėje name turgau žvėrie šalie sala gėle namai turgūs žvėrys šalys salos gėlės namų turgų žvėrių šalių salų gėlių namams turgums žvėrims šalims saloms gėlėms namus turgus žvėris šalis salas gėles namais turgumis žvėrimis šalimis salomis gėlėmis namuose turguose žvėryse šalyse salose gėlėse Taigi matome, kad antrosios s struktūros esmę sudaro galūnės pagrindas u, kuris visose galūnėse atsiranda įvairiomis balsio formomis: jis gali pasireikšti trumpuoju u (kuris gali susijungti su antru skiemeniu, žr. vienaskaitos ir daugiskaitos įnagininką, vienaskaitos vietininką) arba ilguoju ū (daugiskaitos vardininkas) ar dvibalsiu uo (daugiskaitos vietininkas), ar dar dvibalsiu au (vienaskaitos kilmininkas). Taip matyti vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko morfofonemos, kurias sudaro balsis ų. Trečiosios s struktūra remiasi galūnės pagrindu i. Dar kartą lietuvių kalbos balsių sistemos hipotezė leidžia paaiškinti ir trumpojo balsio i, ir ilgojo balsio y, ir dvibalsio ie buvimą galūnėje. Šitaip 11 iš 13 formų pasirodo taisyklingos ir telieka studentams parodyti du truputį netaisyklingus atvejus, kuriuos turime vienaskaitos kilmininke ir naudininke (galūnės balsis, paimtas iš antrosios ir ketvirtosios linksniuočių, ir minkštumo ženklas, pridėtas vienaskaitos naudininko formoje). Ketvirtosios s struktūra remiasi galūnės pagrindu a. Šiuose teoriniuose rėmuose ši atrodo kaip taisyklingumo modelis, pristatantis visose galūnėse, išskyrus daugiskaitos kilmininką, galūninį pagrindą a trumpojo balsio a arba ilgojo balsio o formomis. Tą patį galima pasakyti apie penktą linksniuotę, kurioje galūnės pagrindas e atsiranda visose galūnėse. Telieka atkreipti studentų dėmesį į daugiskaitos kilmininko galūnę, kuri susidaro iš morfofonemos ų, sujungtos su palatalizuojančiu elementu ženklu i. Išimtimi šioje sistemoje atrodo pirmoji, nes ji neturi unikalaus galūninio pagrindo. Ji iš esmės netaisyklinga ir mes šitaip ją pristatome savo lietuvių kalbos dėstymo programoje. Išskyrus tą žymią išimtį, kurią sudaro pirmoji, globalinė lietuvių kalbos daiktavardžių 144

5 linksniavimo sistema pasirodo iš esmės taisyklinga. Atkreipsime studentų dėmesį į vienodą įvairių linksnių sudarymą: - daugiskaitos vardininkas: galūnės pagrindas pirmoje ištęsimo stadijoje + s (turgūs, šalys, salos, gėlės), - vienaskaitos kilmininkas: galūnės pagrindas ilgiausioje ištęsimo stadijoje + s (turgaus, šalies, salos, gėlės), - vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkas: galūnės pagrindas pirmoje ištęsimo stadijoje + -je ar -se (šalyje, saloje, gėlėse). Be to, nesunkiai išskirsime netaisyklingas formas: - Antrosios s vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkas: galūnės pagrindas trumpiausioje stadijoje + -je vienaskaitos formai (turguje); galūnės pagrindas pirmoje dvibalsio stadijoje + -se daugiaskaitos formai (turguose). - Trečiosios s vienaskaitos naudininko galūnė įgyja galūnės pagrindą a moteriškosios giminės formoje ir galūnės pagrindą u vyriškosios giminės formoje: šaliai, žvėriui. - Darinys su minkštumo ženklu trečiosios s vienaskaitos naudininko galūnėje (žvėriui, šaliai) ir penktosios s daugiskaitos kilmininko galūnėje (gėlių). Minėtos penkios s yra pagrindas kitoms ms. Šitai mums leidžia teigti, kad trys antrinės s yra atitinkamai susijusios su pirmąja, antrąja ir ketvirtąja mis. Šias tris linksniuotes vadiname antrinėmis mis ne tik todėl, kad jos prieštarauja pagrindinėms ms, bet ir todėl, kad jų galūnės turi antrinius dvibalsius. Antrinių linksniuočių trečiojoje ir penktojoje se nėra todėl, kad šioms ms yra būdingas galūnės pagrindas su priešakiniu balsiu, o pagal aukščiau pristatytą lietuvių kalbos fonologijos sistemą priešakiniai nesiderina su minkštumo ženklu (žr. 5 lentelę). Trys antrinės s atitinka Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos 2, 5 ir 7 paradigmas. 7 lentelė 1 antrinė 2 antrinė 3 antrinė 4 antrinė 5 antrinė kelias vaisius ponia kelio vaisiaus ponios keliui vaisiui poniai kelią vaisių ponią keliu vaisiumi ponia kelyje vaisiuje ponioje kely vaisiau ponia keliai vaisiai ponios kelių vaisių ponių keliams vaisiams ponioms kelius vaisius ponias keliais vaisiais poniomis keliuose vaisiuose poniose Galime teigti, kad moteriškosios giminės yra tobulai taisyklinga: jos galūnės visiškai tos pačios, kaip pagrindiniame modelyje, tik su minkštumo ženklu i. Antrojoje je, jeigu vienaskaita yra visiškai taisyklinga (palyginti su pagrindiniu modeliu), pastebime, kad daugiskaita paimta iš pirmosios s. Pirmoji antrinė atitinka pirmąją pagrindinio modelio linksniuotę, išskyrus vienaskaitos vietininką, kur atsiranda trečiosios s galūnė -yje. Šalia pagrindinių ir antrinių modelių nustatome dvi mišriąsias linksniuotes, kurias taip pavadiname todėl, kad tam tikros jų formos susipina su trečiąja linksniuote, paimdamos jai būdingą galūnės pagrindą i. Abi mišriosios s priklauso atitinkamai pirmajai ir ketvirtajai ms; pirmoji mišrioji atitinka Dabartinės lietuvių kalbos gramatikos trečiąją paradigmą; o dėl ketvirtosios mišriosios s, tai ji šioje gramatikoje neturi atskiros paradigmos mes čia priskiriame daiktavardį marti. 145

6 Kaip prancūzus mokyti lietuvių kalbos, arba apie How to teach the French Lithuanian? or About the 8 lentelė 1 mišrioji mišrioji 5 brolis marti brolio marčios broliui marčiai brolį marčią broliu marčia brolyje marčioje broli marčia broliai marčios brolių marčių broliams marčioms brolius marčias broliais marčiomis broliuose marčiose Pirmojoje mišriojoje je galūnės pagrindo i skolinys atsirado vienaskaitos vardininke, galininke ir vietininke; kitų linksnių linksniavimas sutampa su pirmąja antrine linksniuote. Ketvirtojoje je galūnės pagrindo i skolinys atsiranda tik vienaskaitos vardininke. Ši sistema yra tinkamesnė, nes ji integruoja žodį marti į daiktavardžių linksniuočių panoramą 6. Be to, ji parodo, kad žodžiai su galūne -as (namas) yra artimi žodžiams su galūne -is (brolis) ir paaiškina, kodėl pastarojoje je jokio a nėra. Žodžius su galūne -uo pristatome kaip trečiosios s modifikuotą modelį. Iš tikrųjų mes čia kalbame apie trečią linksniuotę su jai būdingu galūnės pagrindu i, tačiau patiriančią tam tikros formos modifikaciją, kuri vyksta tai šaknyje (vienaskaitos vardininke), tai galūnėje (vienaskaitos kilmininke). Telieka pabrėžti, kad daugiskaitos kilmininko galūnėje nevartojamas minkštumo ženklas, skirtingai nuo pagrindinio modelio galūnės, ir sistema atrodo iš esmės taisyklinga. 9 lentelė modifikuota 4 5 vanduo sesuo vandens sesers vandeniui seseriai vandenį seserį vandeniu seseria vandenyje seseryje vandenie seserie vandenys seserys vandenų seserų vandenims seserims vandenis seseris vandenimis seserimis vandenis seseris vandenyse seseryse 6 Kaip toliau matysime, mes pristatome būdvardžių linksniuotes, susijusias su daiktavardžių mis. Taigi šiuo požiūriu labai svarbu, kad žodis marti figūruotų daiktavardžių linksniuočių panoramoje, nes šitaip aiškiai integruotume ir moteriškosios giminės būdvardžius su galūne -i (pvz., graži). 146

7 Trumpai tariant, aukščiau pristatyta lietuvių kalbos fonologijos sistema leidžia reorganizuoti lietuvių kalbos linksniuotes išryškinant griežtesnę struktūrą ir šitaip parodyti jų taisyklingumą. Mes turime ne 12 einančių viena po kitos linksniuočių, o 13 hierarchinių paradigmų. 10 lentelė 1 pagrindinė 2 pagrindinė 3 pagrindinė 4 pagrindinė 5 pagrindinė namas turgus žvėris/šalis sala gėlė 1 antrinė 2 antrinė 4 antrinė kelias vaisius ponia 1 mišrioji 4 mišrioji brolis marti 3 modifikuota vanduo/sesuo Šitaip studentus mokyti lietuvių kalbos linksniavimo lengviau, nes pateiktos sistemos logika nesunkiai suvokiama. Ją mes pateikiame etapais pradžioje įvedame pagrindines linksniuotes, po to, kai jos jau išmoktos, aiškiname antrines, vėliau mišriąsias ir modifikuotas linksniuotes. 5. Perspektyvos Aukščiau pristatyta balsių ištęsimo teorija gali būti tiesiogiai taikoma ne tik lietuvių kalbos daiktavardžių, bet ir būdvardžių, įvardžių linksniuočių bei veiksmažodžių asmenuočių pertvarkymui Būdvardžių ir įvardžių linksniavimas Dėstydami lietuvių kalbą Inalco institute, mes teigiame, kad būdvardžių ir įvardžių s susijusios su daiktavardžių mis. Mes siūlome 4 būdvardžių linksniavimo sistemas ir nurodome, kad jos atitinka daiktavardžių linksniuotes: 1 sistema: mažas (1 pagrindinė ) maža (4 pagrindinė ) 2 sistema: žalias (1 antrinė ) žalia (4 antrinė ) 3 sistema: didelis (1 mišrioji ) didelė (5 pagrindinė ) 4 sistema: gražus (2 pagrindinė ) graži (4 mišrioji ) Tą patį atliekame su parodomaisiais įvardžiais: 1 stadija: šis (1 mišrioji ) ši (4 mišrioji ) 2 ir 3 stadija: tas/anas (1 pagrindinė ) ta/ana (4 pagrindinė ) Ryšį tarp būdvardžių, įvardžių ir daiktavardžių linksniuočių įrodome, pristatydami iš pradžių moteriškąją giminę, kur iš tikrųjų nėra jokio skirtumo santykis tarp sala, maža ir ana arba tarp marti, graži ir ši, arba dar tarp ponia, žalia (ir tokia) yra akivaizdus. O dėl vyriškosios giminės, pradedame nuo daiktavardžių linksniavimo pagrindų ir pabrėžiame būdvardžių ir įvardžių linksniuočių savybes, kurios jas skiria nuo daiktavardžių linksniuočių. - Būdvardžių linksniavime išskiriame 4 specifines galūnes: vienaskaitos naudininke (-(i)am), vienaskaitos vietininke (-(i)ame), daugiskaitos vardininke (-i), daugiskaitos naudininke (-iems) 7. - Kalbėdami apie įvardžius paaiškiname, kad jie linksniuojami panašiai, kaip ir būdvardžiai, su kuriais juos sieja galūnė. Mes aiškiname, kad jų specifiškumas yra tas, kad jiems nepriimtinas trumpasis balsis galūnėje, o jo vietoje pasirenkamas antras balsio ištęsimo laipsnis. Šitaip jeigu turime namu ir mažu vienaskaitos įnagininke, įvardis turės variantą uo galūnėje: anuo/tuo; tas pats bus ir su daugiskaitos galininku. Taip pat jeigu turime maži (daugiskaitos vardininko vyriškosios giminės būdvardžio specifinė galūnė -i), tai įvardžio galūnėje bus variantas ie: anie/tie. Kaip matome, balsių ištęsimo teorija leidžia paprastai ir logiškai išaiškinti naują lietuvių kalbos morfologijos sudėtingumo šaltinį 8. 7 Mes čia negrįžtame prie būdvardžių tipo gražus linksniavimo specifiškumų, kur turime daiktavardžio turgus linksniavimą vienaskaitos vardininke, kilmininke, galininke ir daugiskaitos vardininke, ir būdvardžio didelis linksniavimą kituose linksniuose. 8 Telieka pažymėti, kad įvardžių tipo koks, joks ir toks, kurie priklauso pirmajai mišriajai linksniuotei, balsio ištęsimas būna tik balsio i atveju (plg. tokie ir tokiu/tokius). 147

8 Kaip prancūzus mokyti lietuvių kalbos, arba apie How to teach the French Lithuanian? or About the 5.2. Veiksmažodžių morfologija Aiškindami studentams veiksmažodžių morfologiją, mes dar kartą atkreipiame jų dėmesį į lietuvių kalbos fonologijos sistemą. Nors V. Ambrazo redaguota gramatika nustato 3 veiksmažodžių grupes, mes nustatome 5. Iš tiesų mes atskiroms grupėms priskiriame veiksmažodžius, pvz., sukti, nešti ir verkti, kurie gramatikoje priskirti pirmajai grupei (su esamuoju laiku (i)a) greta veiksmažodžių tipo matyti ir regėti, kurie atitinka mūsų ketvirtąją ir penktąją veiksmažodžių grupes. Pirmajai grupei priskiriame veiksmažodžius (tokius kaip sukti), kurie turi esamojo laiko jungiamąjį balsį a ir būtojo laiko jungiamąjį balsį o; antrajai grupei priskiriame veiksmažodžius (tokius kaip nešti), kurie irgi turi esamojo laiko jungiamąjį balsį a, bet kurie skiriasi nuo pirmųjų savo būtojo laiko galūne ė; trečiajai grupei priskiriame veiksmažodžius, turinčius esamojo laiko jungiamąjį balsį ia ir būtojo laiko jungiamąjį balsį ė. Šitaip parodome, kad lietuvių kalbos veiksmažodis, asmenuojamas esamajame ir būtajame laikuose, visada turi tą pačią struktūrą: šaknį, jungiamąjį balsį, atsirandantį tik nuo trečio asmens, ir asmens ženklą arba galūnes, visada tas pačias (u, i,, me, te, ). Pirmosios klasės veiksmažodį galima pavaizduoti šitaip: šaknis jungiamasis galūnė balsis suk u suku suk i suki suk a suka suk a me sukame suk a te sukate suk a suka Remdamiesi šia pagrindine sistema, galime išvesti kitas esamojo laiko asmenavimo formas, išskyrus penktąją asmenuotę, kuri turi jungiamąjį balsį i ir šitaip radikaliai skiriasi nuo pirmosios asmenuotės. Ir atvirkščiai, parodome, kad trečiosios grupės esamojo laiko asmenavimas atitinka pirmosios grupės asmenavimą plius minkštumo ženklas i. šaknis minkš- jungia- galūnė tumo masis ženklas balsis a verk i u verkiu verk i verki verk i a verkia verk i a me verkiame verk i a te verkiate verk i a verkia Dar kartą lietuvių kalbos fonologijos sistema pagrindžia minkštumo ženklo nebuvimą vienaskaitos antrajame asmenyje: negalima sudaryti antrinio dvibalsio su priešakiniais s (žr 5 lentelę); šitaip vienaskaitos antrajame asmenyje nėra dantinio garso mutacijos, nors tokia mutacija būna visuose kituose veiksmažodžių tipo kviesti, žaisti asmenyse. Taip pat paaiškiname, kad ketvirtosios grupės veiksmažodžių asmenavimas susijęs su pirmosios: iš tiesų turime tą pačią sistemą, tik šįkart plius balsis a 9. šaknis balsis a jungia galūnės masis balsis a mat a u matau mat a i matai mat (a a) o mato mat (a a) me o matome mat (a a) te o matote mat (a a) 10 o mato Pabaigoje pateiksime paskutinį balsio ištęsimo teorijos efektyvumo pavyzdį ir paaiškinsime sudėtingą sangrąžinių veiksmažodžių asmenavimą. Iš tiesų sangrąžinio veiksmažodžio asmenavimas, jeigu jį palygintume su tokio pat nesangrąžinio veiksmažodžio asmenavimu, gali atrodyti perdėtai sudėtingas. tikėti tikėtis sukti suktis tikiu tikiuosi suku sukuosi tiki tikiesi suki sukiesi tiki tikisi suka sukasi tikime tikimės sukame sukamės tikite tikitės sukate sukatės tiki tikisi suka sukasi Iš tikrųjų lengva paaiškinti šias balsių modifikacijas, jeigu laikytume, kad sangrąžos dalelytė si turi savybę ištęsti galūnių balsius, kai tai galima, iki antrosios stadijos: dviejų pirmųjų asmenų u ir i atitinkamai tampa uo (kai kuriais atvejais su minkštumo ženklu i) ir ie; galūnių me ir te e, neturintys dviejų ištęsimo stadijų, tampa ilguoju 9 Būtojo laiko formas galime paaiškinti tokiu pačiu būdu, bet šiame straipsnyje šio atvejo neaptarsime. 10 Kaskart abiejų a darinys atitinka balsio a ilgąją stadiją, iš čia asmenavime atsiranda o (žr. 2 lentelę). 148

9 balsiu ė; kadangi trečiuosiuose asmenyse asmens ženklo nėra, juose nėra ir balsio ištęsimo. Dar kartą įsitikiname, kad sudėtinga morfologijos struktūra atrodo žymiai taisyklingesnė ir paprastesnė, o dėl tokios analizės, atskleidžiančios, kaip funkcionuoja lietuvių kalbos balsių sistema, Prancūzijos studentai kalbą išmoksta lengviau. Sėkmingam lietuvių kalbos mokymuisi užsienio studentams būtina išmanyti bendrąją kalbotyrą, kurios kurse, prieš gvildenant morfologijos vingrybes, didelis dėmesys turėtų būti skiriamas fonologijos aspektams. Niekada nebus per daug primygtinai teigti, kad lietuvių kalbos gramatika yra sudėtinga ir kad jos negalima gerai išmokti, jeigu ją dėstysime šiuo metu madingais komunikaciniais metodais. Jeigu šie metodai gali būti taikomi dėstant kalbas, kurių gramatika atrodo paprastesnė, pavyzdžiui, anglų kalbą, jie yra visiškai nepakankamas įrankis dėstyti lietuvių kalbą, kur negalime apsieiti be tvirto gramatikos kurso. Literatūra DLKG Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, red. V. Ambrazas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Chicouène, M., Skūpas L-A, 1998, Parlons Lituanien Kalbėkime lietuviškai. Paris: L Harmattan. Chicouène, M., 1984, La représentation des consonnes palatalisées dans l écriture lituanienne moderne: structure du système graphique en rapport avec le système phonologique et le système morphologique. Slovo n 5, Publications langues O. Paris, Chicouène, M., 2004, Grammaire du russe d aujourd hui. Paris: Langues pour tous. 149