MOKYMASIS: TEORINIAI MODELIAI

MOKINI, TU RIN I SPECIALI J UGDYMOSI POREIKI, VEIKSMINGAS MOKYMASIS: TEORINIAI MODELIAI Martynas Rusteika Šiauli universitetas vadas Special s ugdymo(si) poreikiai (SUP) yra ypatingieji mokini poreikiai, kuriems tenkinti reikalinga speciali pagalba (Ališauskas, 1997; 2002; Bagdonas, 1994; Kar ve lis, 1994). J. Un iu rys (2000) pa br ž, kad SUP determinuoja vaiko psichin s ar fizin s raidos sutrikimai, o J. Ambrukaitis (1997) nurodo, kad to kie mo ki niai tu ri ir mo ky mo si sun ku m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis (2009), per pastaruosius ketverius metus aptariamosios grup s mokini skai ius mokyklose kito nežymiai, o j integracija kla ses vy ko spar iai. Lietuvoje daugiausia yra mokini, tu rin i kal bos ir komunikacijos sutrikim. Per ket ve rius me tus kai kuri sutrikim tu rin i ugdytini skai ius pakito. Padaug jo mokini, ku riems b dingi kompleksiniai sutrikimai, kit sumaž jo. Galima prognozuoti, kad mokini su kompleksiniais sutrikimais ateityje gali daug ti, nes, kintant vairioms iš ori nio pa sau lio s lygoms, sud ting ja ir raidos sutrikimai. SUP turin- i mokini skai ius mokyklose 2005 2009 metais svy ra vo nuo 24681 iki 26704. Ma žiau siai mo ki ni su regos ir klausos sutrikimais j populiacijoje yra mažiau nei penki šimtai. Dauguma SUP mokini integruota bendrojo lavinimo mokykl kla ses (apie 50 t kstan i ), o ma žu ma (iki t kstan io) mo ko si tam skirtose specialiosiose ar išlyginamosiose klas se. Statistikos duomenimis, pus šim to t kstan i moksleivi turi galimyb b ti integruoti bendrojo lavinimo mokykl kla ses ir mo ky tis kar tu su sa vo bendraamžiais (Statistikos departamento leidinys, 2009). Lietuvos Respublikos švietimo politika remiasi užsienio patirtimi ir Lietuvos Respublikos švietimo statymas (2003) teisina asmen, tu rin i SUP, ugdym bendrojo lavinimo mokyklose, numato specialiosios pedagogin s pagalbos paskirt di din ti SUP tu rin i asmen mokymo(si) veiksmingum. Integruotas ugdymas dar nereiškia, kad ugdytiniai gerai jausis, lengviau mokysis ar daugiau išmoks, ta iau tikimasi s kmingos socializacijos, greitesnio adaptavimosi visuomen je. Dokumentuose vyrauja valdžios poži ris, kad SUP tu rin i mokini poreikiai turi b ti tenkinami veiksmingai. Ta iau juose stokojama pa ios veiksmingumo s vokos apibr žties, platesnio jo suvokimo konteksto ir paaiškinim, ko tiks liai tu r t imtis mokytojai, dirbantys su mokiniais heterogenin je klas je. Lietuvos mokslinink darbuose taip pat stokojama platesn s veiksmingo mokymo(si) analiz s. Šiuo straips niu siekiama apib dinti teorinius modelius, laiduojan ius SUP tu rin- 61 i mokini veiksming mokym (si). Tyrimo uždaviniai: 1) api br žti veiksmingumo s vok ; 2) iš ana li zuo ti te ori nius mo de lius, laiduojan ius veiksming mokym (si). Straipsnis aktualus d l formuojamojo ir edukacinio tikslo. J gyvendinus, paaišk s veiks mingumo s voka, bus moksliškai aprobuoti teoriniai modeliai, tod l taps vertingi kaip mokslinis šaltinis SUP tu rin i mokini poreiki tenkinimo tyrimams pl sti. Straipsnis reikšmingas bendrojo lavinimo mokyklos pedagogams, kurie dirba su SUP turin iais mokiniais ir siekia veiks min g didaktini tiks l gyvendinimo. Tyrimo metodologija. Pragmatizmo (Özsoy, 2009; Pa men tal, 2010; Uygun, 2008; Fal la ce, 2010; Fister, 2009) filosofi ja prasmina šio tyrimo esm, kuri ryšk ja per po ži r, kad spe cia li j poreiki mokiniai turi mokytis tinkamoje aplinkoje, s veikaudami su ben drak la siais ir mo kytojais, turi mokytis ne izoliuoti; perimdami patyrim ir aktyvum, kuo met užduotys diferencijuojamos ir individualizuojamos pagal atitinkamus heterogenin s gru p s arba individualius poreikius. Pragmatizmo filosofijoje individualumas ir socialumas yra tarpusavyje susij ir vie nas be kito neegzistuoja. Šiame kontekste speciali j poreiki turintys mokiniai yra individai su išskirtiniais poreikiais, kurie kei ia ugdymo realyb. SUP mokslei viai, kaip he te ro ge ni n s gru p s besimokantieji, iš si ski ria iš ben dros vi su mos ir rei ka lau ja di des nio arba specialaus mokytoj d mesio, tod l šia me kontekste veiksmingas mokymas(is) ypatingai svarbus. Veiksmingumo s voka siejama su mokinio poreiki tenkinimu, su individualumo ir socialumo aspektais. Tyrimo metodai: kontent analiz, mokslin s literat ros analiz. Tyrimo rezultatai Lietuvi kalboje žodis veiksmingumas su prantamas kaip veikimo proceso rezultatas, turintis pozityvi tak. Lietuvi kalbos žodyne s voka veiksmingas reiš kia labai paveikus, efektyvus (1997, p. 521). Veiks min gu mas tai veik la ar ba veik los iš raiš ka, daranti teigiam poveik jos suvok jui. Kiekvienas atliktas veiksmas vertinamas, tod l tos veik los veiksmingumas apib dina s kming ir pozityv rezultat, ta ria mai / ge rai at lik t dar b. Veiksmingumas, kaip tyrimo objektas, mokslin je literat roje n ra pla iai nagrin jamas. Edukologijoje labiau gilinamasi pro ble mi nes sri tis, ku rios

ISSN 1648-8776 JAUN J MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (29). 2010 konkre iau sprendžiamos pasitelkiant mokslines prieigas. Veiksmingumas labiau nusako technologin s arba verslo sri i objekt, kadangi rinkos poreikiai reikalauja efektyvaus objekt veikimo. Taigi, efektyvumo s voka keit si priklausomai nuo vairi veiksni. Daugiausia ta kos tam tu r jo pramon, to d l pats žo dis la biau sie ja mas su pro duktyvumu nei su mokymusi. Mokslinink teigimu (Atkins, Carnell, Lodge, Eagner, Whalley, 2007), ugdymo sistemoje efektyvumo s voka kelia daug nesusipratim, nes ne at sa ko pagrindin klausim kam ir ka da tu ri b ti efektyvu? Terminas efektyvus tampa reikšmingas tik tuo met, kai yra aiš k s tiks lai ir tu ri nys, to d l kiekvienam pedagogui, t vui ar mokiniui veiksmingas mokymas(is) gali tur ti vis kitoki reikš m. Mokytojas siekia išmokyti mokinius, mokinys išmokti, o t vai kad j vai kai b t išmokyti. Ta iau mokymo paradigmai kei iantis mokymosi, kinta ir ugdymo tiks lai. Vis la biau ug dy mo pro ce s siekiama kreipti mokym si, kad ug dy ti niai iš mok t mo ky tis ir, bai g mokykl, sugeb t orientuotis besikei ian iame pasaulyje, taikytis prie rinkos, nuolatos tobul ti. Kiekvienas pedagogas formuoja veiklos tikslus taip, kad jie atitikt šiuolaikinius ugdymo standartus, tod l, pasikeitus poži riui gy ja mas mo ki ni ži nias, pa kito ir prieiga. Kadangi mokymosi id jos dar ne gyvendintos, veiksmingo ugdymo gair s itin savalaik s ir reikalingos pedagogams. Veiksmingo mokymo(si) s voka jungia keturias dimensijas (Watkins, Carnell, Lodge, 2007): aktyv mokym si, mokym si bendradarbiaujant, atsakomyb mokantis ir mokym si apie mokym si. Dimensijos apibr žiamos kaip mokymosi procesai efektyviam mokymuisi, t. y. tie procesai tur t pa d ti siekti veiksmingo ugdymo. Mokslininkai sitikin, kad veiksmingas mokymasis tur t b ti orientuotas ne ži ni konstravim individualiai, bet j ge neravim su ki tais. Šiuo at ve ju tai itin tin ka so cia li nio konstruktyvizmo kontekste, orientuotame SUP turin i mokini ugdym. Kiekvienas SUP turintis ugdytinis, mokydamasis kartu su kitais, turi daugiau galimybi tobul ti, kadangi bendrame klas s fo ne sumaž ja jo mokymosi ribotumai. Mat, mokiniai, dirbdami kartu, dalijasi žiniomis, patirtimi, tarpusavyje bendrauja. SUP turintys ugdytiniai intengruojami mokymosi proces, jie nesijau ia izoliuoti, su jais dalijamasi informacija ir patirtimi. Mokymasis bendraujant ir bendradarbiaujant, atsakingai veikiant ir apm stant pat proces vyksta aktyviau nei mokantis individualiai. Visi ugdytiniai turi skirting patirt, pasi da li ji mas ja vyks ta in tegruotai, tod l efektyviau. Veiksmingai besimokantieji suvokia individuali ir socialini proces pažinimo b tinyb. Jie ga li kontroliuoti ir perži r ti mokym si, perkonstruoti mokymosi strategijas. Veiksmingas mokymasis aktyvus veikimas kartu su kitais, kai besimokantysis pats kontroliuoja ir perži ri strategij efektyvum tikslams ir turiniui pasiekti (Watkins, Carnell, Lodge, 2007). Mo ky ma sis šia me kon teks te yra reikšm s k rimas, kon stra vi mas, o ne pa pras tas jos pri mimas. Taigi, realizuojama mokymosi paradigma, kadangi mokymasis yra aktyvus ir pastang reikalaujantis procesas, nes sukuriamos prasm s, o j suvokimas vyksta dalijantis žiniomis su kitais. Veiksmingumas, reliatyvi s voka, kadangi daug kas pri klau so nuo pa ties po ži rio mokym ir mokym si. Su lai ku kei t si ir ugdymo sistemos, mokymo metodai, siekiniai. Veiksmingumas tiesiogiai suprantamas kaip vairi faktori visuma, padedanti siekti ugdymo kokyb s, to d l visiškai priklauso nuo poži rio pa t ug dy m. No rint pla iau analizuoti veiksmingum skatinan ias priežastis, b tina aptarti mo de lius, ku ri kontekste veiksmingumas gauna savo reikšm. Suvokimas, pri mimas (angl k. reception) Konstrukcija (angl k. construction) Bendra-konstrukcija (angl k. coconstruction) Modelis Susij s su kiekybe, faktais, g džiais; žinios perteikiamos per išorinius šaltinius (pvz., mokytoj ). Emociniai ir socialiniai aspektai nesvarb s Susij s su besimokan iojo reikšmi konstravimu diskusijos metu, atviru mokymusi, tyrin jimais, ryši k rimu Susij s su besimokan iojo reikšmi k rimu s veikaujant ir bendradarbiaujant su kitais, ypa dialogu Savyb s Mokymasis tai b ti išmokytam Mokymasis individuali reikšmi formavimas Mokymasis žinojimo k rimas kartu su kitais Mokymasis 1 pav. Trys mokymosi modeliai. Sudaryta remiantis Ch. Watkins, E. Carnell, C. Lodge (2007, p. 15). 62

SOCIALINIAI MOKSLAI. EDUKOLOGIJA Tradicinis modelis buvo populiarus, kai žmon s tu r jo išmokti limituot informacijos kiek, ta iau jis netinkamas šiuo metu, kai informacijos srautai did ja ir yra prieinami beveik kiekvienam siekian iam gyti nauj ži ni. Svarbiausia buvo išmokti veikti pagal sukurtas taisykles. Idealiausias pavyzdys yra darbinink kla s s mo ky mas, kad tos klas s atstovai tinkamai gal t vykdyti savo darbines funkcijas. Žmon s buvo mokomi valdyti technikas, instrukcines operacijas, tiksliai atlikti darb, ne nukrypdami nuo norm. Vai kai taip pat bu vo ugdomi tiesiogiai, pedagogui mokant klas je visus vaikus. Tuomet buvo svarbu išmokyti ir b ti išmokytam. Pažymys aukš iausias rodymas, kad esi išmokytas, tod l mokymosi procese daug d mesio kreipta žinioms, j sisavinimui ir geb ji mui jas at kar to ti, prisiminti ilg lai k. Tai atitinka mokymo paradigmos, kur buvo eliminuojami mokinio išgyvenimai, jo patyrimas, vidinis pasaulis, psichologinis saugumas ir analogiški požymiai, id jas. Šis modelis visiškai netinka SUP turintiems mokiniams ugdyti. Jis mokin spraudžia r mus, vadinamus ugdymo turiniu ir žiniomis, kuriuos reikia gyti. Neatsižvelgiama ši mokini poreikius. Jie bu vo lai ko mi ne itin tin ka mais mo ky tis ir pa siek ti aukšt išsilavinim. Suprasti dalyk pa ties mo kinio rei ka las, nes mo kytojas orientuojasi ben dr klas s ly g, dirba pagal program ir daugiausiai d mesio skirti tik gabiems mokiniams, kurie ateityje gali tur ti perspektyv tapti aukšto lygio specialistais. Šis modelis netinkamas šiuolaikiniam ugdymui, kadangi nuolatos besikei iantys informacijos srautai negali b ti siminti ir išmokti, tai nebe manoma padaryti net gabiausiems. Š model labai neigiamai vertino kritin s teorijos ir pedagogikos pradininkas P. Freire (2000), vardydamas žini perteikim mokiniams bankiniu mokymu, kai mokytojas it bankus pripildo mokini s mon ži nio mis ir tik ri na, kiek t ži ni užsiliko. Kuo daugiau tuo geriau vertinamas mokinys ir jo gabumai. SUP turintys ugdytiniai tokiame kontekste vertinami neigiamai, kadangi jie kažko nesugeba taip ge rai, kaip rei k t, patiria sunkum ir tai juos eliminuoja iš ger j mokini s rašo, užkertant keli ilgalaikiam tobul jimui. SUP turintis mokinys praranda galimyb b ti lygiavertis kitiems, tod l ga li jaustis atstumtuoju, b ti žemos savivert s. Š mo de l P. Frei re (2000) si l keis ti dia lo go prin ci pu pa rem tu modeliu, kuriame atvirai veikt mokytojas ir mokinys ir j s veika b t lygiavertiška. Konstrukcinis modelis siejasi su mokini pa tirtimi. Mokytojas aktyviai talkina besimokantiesiems, kurie patys stengiasi gyti patirties. Mokinys atlieka vairias veiklas, susijusias su tyrimais, kad gal t gyti tiriam j g dži, nes tik per pa ty ri m ateina patirtis. Formuojami s veikos santykiai, bendravimas, ta iau orientuojamasi individualius geb jimus. Mokiniai susikuria savo reikšmes, jas gy ja per patyrim aktyviai mokydamiesi, patys analizuodami, sintezuodami ir vertindami informacijos patikimum, kur da mi vai rias sche mas ir re flektuodami bei suprasdami tikrov. Mokymasis šiame kontekste yra reikšm s k rimas, kon stra vi mas, o ne pa pras tas jos pri mimas. Šiuo atveju realizuojama mokymosi paradigma, kadangi mokymasis yra aktyvus ir pastang rei ka lau jan tis pro ce sas, nes su ku ria mos pra sm s, o j suvokimas vyksta dalijimosi žiniomis su kitais procese. SUP turintys mokiniai šio modelio kontekste vertinami kaip individuali j poreiki turintys subjektai, kuriems reikia atitinkamos pagalbos. Jiems sukuriamos palengvintos ar pritaikytos ugdymo programos, kuri turinys ir jo mokymosi veiklos padeda realizuoti tikslus ir gyti reikiam ge b jim. Kaip pagalba rekomenduojamas individualizuotas ugdymas: prie kiekvieno speciali j poreiki mokinio priderinamos užduotys, mokymo temos, praktin s veik los veiksmai ir kompetencijos, kuriuos tur s išsiugdyti. SUP turintys mokiniai gali jaustis silpnesni klas je nei ki ti ug dy ti niai, ta iau jie mo ky sis kar tu su kitais ir ga l s to bul ti pagal savo išgales. Šis modelis aiškiai atriboja mokini kognityvinius geb jimus ir api br žia t ge b jim tobulinimo gaires. Tod l SUP turintys mokiniai vis d l to ga li iš gyventi savo ribotum, o tai skatina žemesn savivert ir ne no r mokytis. Modelio kontekstas padeda mokytojams dirbti su vairi ga bum mokiniais, ta iau ta da pe dagogai privalo tur ti pakankamai kompetencij reikia ge rai iš ma ny ti SUP tu rin i mokini mokymosi ypatumus, metodikas, kurias galima pritaikyti jiems mo kyti, ir b dus, kaip integruoti ben dras veik las, kad ug dy ti niai su si for muo t teisingas individualias reikšmes. Ugdymo turinio individualizavimas arba diferencijavimas vienas iš veiksmingiausi b d, kuriuos mokytojai gali taikyti ugdymo praktikoje, nor dami efektyviai realizuoti numatytus tikslus. Bendrakonstrukcinis modelis panašus konstrukcin model, ta iau dominuoja reikšmi k rimas s veikoje su kitais. Mokytojas daugiausia d mesio skiria komunikacijos, bendravimo, s veikos k rimo geb jimams ugdyti. Sudaromos s lygos mokytis integruotoje aplinkoje: visi mokiniai mokosi drau ge kla s je, vieni su kitais dalijasi patirtimi, konstruoja žinias ne tik individualiai, bet ir bendrauda mi su ki tais, to d l su sidaro vairiapusiška nuomon, kritiškesnis poži ris ir suformuojamos rodymais pagr stos žinios. Svarbiausia, kad tomis žiniomis ir sukonstruotomis reikšm mis b t pasidalyta pamoko se kiek vienas gal t išsisakyti, vykt dialogas ir diskusijos. Žinios kuriamos bendraujant su kitais 63

ISSN 1648-8776 JAUN J MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (29). 2010 su mokytoju, su klas s drau gais, su t vais. Mokinys n ra izoliuotas nuo išorinio pasaulio, jo gaunama informacija apsvarstoma bendrai grup je, jos teisingumas matuojamas daugelio pritarimu, o ne pavieniu sitikinimu. SUP turintys mokiniai bendrakonstrukcinio modelio kontekste tampa svarb s kaip ir ki ti kla s s nariai. Mokytojui visi ugdytiniai vienodai reikšmingi ir vi s patirtis yra ypatinga, bendros patirties dalis, kadangi nuomon formuojama palaipsniui. SUP turintys mokiniai netraktuojami kaip individualizuoto ar diferencijuoto ugdymo dalyviai, jie visapusiškai integruojami ugdymo proces, net nežinodami, kad jiems už duo tys ga li b ti lengvesn s nei ki tiems, kadangi pats užduo i pasidalijimas grup se išoriškai at ro do kaip b tinas. Bendradarbiavimas ir s veika pagrindiniai elementai, kurie padeda SUP turin- ius mokinius integruoti bendrojo lavinimo procesus pa mo ko se: jie ga li lais vai reikš ti sa vo nuo mo n, išsakyti savo unikali patirt kitiems, nebijodami, kad bus nesuprasti, nes tur t vyrauti bendras pozityvus po ži ris tokius asmenis. Ypa ga b s mokiniai mokosi atlikdami sud tingesnes užduotis, ta iau tai da ro kar tu su tais, ku rie sil pniau mokosi d l rai dos ribotum. Bendrakonstrukcinis modelis Veikia drauge, pagr sdami savo žinojim Vienas kitam padeda išmokti per dialog Mokymosi tikslai kei iasi priklausomai nuo konteksto ir poreikio Sukuria produktus vienas kitam ir d l kit Priima išteklius iš išor s (už klas s rib ) Rodo supratim, kaip grupi procesai pl toja j mokym si Socialin s klas s strukt ros skatina vidin priklausomum Rodo bendr atsakomyb ir valdym klas je Vertinimo užduotys yra bendruomen s produktas, kuris atskleidžia augant kompleksiškum ir permanentiškai augan ias id jas Mokinys 2 pav. Bendrakonstrukcinis modelis, sudarytas autoriaus, remiantis Chris Watkins, Eileen Carnell, Caroline Lod ge (2007, p. 34 37, cit. Wat kins, 2005, Of sted, 2003, Brown and Fouts, 2003) Bendrakonstrukcinis modelis (2 pav.) tur t b ti svarbiausias, nes žmon s mokosi bendrauti ir gauna informacij ne tik pa tys veik da mi, bet ir kitiems veikiant. Autori Chris Wat kins, Ei le en Carnell, Caroline Lodge (2007) teigimu, efektyvumas labiau b t pasiekiamas bendradarbiaujant, kadangi šiame amžiuje laisvai prieinama informacija, reikalingi geb ji mai nuo lat ir vi s gyvenim mokytis ir panaudoti gaut informacij, darbo rinka reikalauja geb jim per teik ti ži nias ir jas ko o pe ra ty viai pa naudoti, o pats mokymasis gali vykti skirtingose edukacin se aplinkose ir vairiose grup se. Bendrakonstrukcinis modelis jungia vairius veiksnius, kurie atskleidžia veiksmingo ugdymo požymius. Jei mokytojai taikyt š model mokyklose, SUP turintys mokiniai, kartu mokydamiesi su kitais bendraamžiais, gal t pagr sti savo supratim, sitikinti jo teisingumu, sužinoti kit nuomon ir pra pl sti savo pažinim. Kalb ji mas jiems taip pat virs t ga limybe išreikšti savo žinojimo lyg ir j pa didinti d l ki t ta kos, nes dalijimasis žiniomis pagilina temos išmanym. Ypa svarbu, kad modelio kontekstas leidžia pedagogams keisti ugdymo tikslus ir juos koreguoti atsižvelgiant pasikeitusias ugdymo situacijas: SUP turintiems ugdytiniams tokia s lyga išpl st individualizavimo ir diferencijavimo galimybes ir sustiprint kiekvieno iš j poveik pažinimui. Svarbu, kad visi mokiniai suprast, jog mokymosi esm dalytis žiniomis ir kartu mokytis sud ting dalyk. mokymosi proces traukiami vair s išoriniai ištekliai, gerinantys suvokimo galimybes ir ple iantys realyb s ribas klas je. Taip sukuriamos palankesn s ir su tik ru gy ve ni mu labiau susijusios mokymosi aplinkos, tod l padid ja galimyb SUP turintiems ugdytiniams pažinti juos supant pasaul ir atpažinti j už mo kyk los sie n. Modelis leidžia mokiniams ir mokytojams steb ti mokymosi procesus ir j po ky ius dalyvaujant grupei: mokantis pasteb ti k SUP turintis vaikas naujo išmoko bendraudamas su klas s bendraamžiais, ko kia tai bu vo pa tir tis, kiek ji bu vo nau din ga žinojimo aspektu, ko dar tr ksta ir t. t. Atviras bendravimas ir bendradarbiavimas padeda vieniems kitus pa žin ti ir mo ky tis pa gal sa vo ga li my bes, pl sti jas, pasitelkus kit patirt ir supratim. Atsiranda stip- 64

SOCIALINIAI MOKSLAI. EDUKOLOGIJA rus tarpusavio ryšys ir priklausomyb SUP tu rin tys mo ki niai sie kia ben drau ti su ben dra am žiais, o pas tarieji su pirmaisiais, nes norima dalytis kitokia patirtimi, norima keistis informacija ir pažinti dalykus vairiapusiškai. Modelis leidžia integruoti SUP turin- ius mokinius ir jie tampa neatsiejama, labai svarbia ir visiems reikalinga ugdymo proceso grandimi. Jau iš si aiš kin ta, kad ug dy mas tam pa vi s jame dalyvaujan i žmo ni bendra atsakomybe, tod l ži nios taip pat yra vi sos kla s s darbo produktas. SUP turintys mokiniai n ra atstumtieji, kurie slopinami d l j raidos ribotum, anaip tol, jie ypa tin gie ji, tod l j pa tir tis uni ka li ir rei ka lin ga li ku si kla s s draug pa tir iai. Mokydamiesi pagal š mo de l, mokinai dalijasi žiniomis ir visi kartu priima sprendimus, bendras išvadas, susiformuoja kritiškas nuostatas ir ben dr po ži r vairius dalykus. Temos b na išsiaiškintos, žinios patikrintos, o išvados apibendrintos. Mokytojas n ra vienintelis autoritetas, nes mokymosi patirt gauna patys mokiniai, pedagogas jiems talkina. Pažymiai, kaip vertinimo rodikliai, rodo kla s je numatyt ben dr ži ni ly g, kurio vertinimo kriterijai buvo priimti tariantis su visais klas s na riais. Ver ti ni mas at lie ka mas ne pa gal mo ky to jo ar administracijos nustatytas taisykles, bet pagal mokytojo, klas s, t v ir administracijos susitartas taisykles, vertinimo kriterijus. Vertinimas orientuojamas didesn ži ni formavim ir j gijim ateityje, o ne j konstatavim dabartyje. Taip pat labiau akcentuojamas ži ni susiformavimo geb ji mas, o ne pats ži ni lygis. Išvados 1. Veiksmingumas ugdymo procese tai aiškiu tikslu ir tu ri niu gr stas aktyvus, atsakingas ir reflektyvus mokymasis, kurio metu apibendrinamos žinios, bendradarbiaujant su kitais žmo n mis. 2. Veiksniai, laiduojantys veiksming ugdym, labiausiai b t atskleisti ir realizuoti SUP turintiems mokiniams ugdyti taikant bendrakonstrukcinio mokymosi model. 3. Bendrakonstrukcinis modelis liberaliai galina SUP tu rin ius mo ki nius ir j t vus pažvelgti ugdymo proces, integruojant juos ben dras klas s veiklas. Mokymasis tampa bendravimo su kitais besimokan iaisiais procesu, kuriame SUP turintys mokiniai integruotai dalijasi žiniomis, patirtimi ir mokosi pažinti dalykus pagal savo sugeb jimus. J ži nios ver tinamos kaip ind lis ateities žinias, o ne dabartyje konstatuotas, tod l mokiniai laisviau gali reikštis, nebijoti klaid ir j vertinimo. 4. Modelio kontekste visi mokiniai svarb s ir j patirtis b tina kit pa tir iai, kiekvieno ugdytinio bendravimas su kitais ir mokymasis komandoje yra visos komandos darbo b simas rezultatas, tod l pa si da li ji mas už duo ti mis, pa tir ti mi, iš tek liais ir at sa ko my be ska ti na vi sus be si mo kan iuosius konstruktyviau pažvelgti mokym si kaip be siformuojant ir ilgalaik proces. Literat ra 1. Ali šaus kas A., 2002, Vaik raidos ypatingum ir speciali j ugdymo(si) poreiki vertinimas. Šiau liai: ŠUL. 2. Ambrukaitis J., 1997, vadas. Speciali j poreiki vaikai. Šiau liai. 3. At kins C., Car nell E., Lod ge C., Eagner P., Whalley C., 2000, Learning about learning. Lon don, New York. 4. Bag do nas A.,1994, Socialin s reabilitacijos organizaciniai aspektai: mokomoji priemon. Vil nius: Vilniaus universiteto leidykla. 5. Fal la ce T. D., 2010, The Mind at Eve ry Sta ge Has its Own Logic: John Dewey as Genetic Psychologist. Educational Theory. Vol. 60. Is sue 2. P. 129 146. 6. Fis ter B., 2009, The De wey Di lem ma. Library Journal. Vol. 134. Is sue 16. P. 22. 7. Frei re P., 2000, Kritin s s mon s ugdymas. Vil nius: Tyto Alba. 8. Kar ve lis V., 1994, Su tri ku sio vys ty mo si as me n korekcinis ugdymasis j socialin adaptacija bei integracija Lietuvoje. Speciali j poreiki vai k integruotas ugdymas: patirtis ir perspektyvos:mokslinio metodinio se mi na ro me džia ga. Šiau liai. 9. Lietuvi kalbos žodynas, 1997. Vil nius: Moks lo ir enciklopedij leidykla. 10. Lyberis A., 2002, Sinonim žodynas. Vil nius: LKI leidykla. 11. Özsoy S., 2009, Tur kish Mo der ni za tion, De moc racy, and Education: An Analysis from Dewey s Perspective. Educational Sciences: Theory & Practice. Vol. 9. Is sue 4. P. 1925 1931. 12. Pa men tal M. P., 2010, De wey, Situationism, and Moral Education. Educational Theory. Vol. 60, Is sue 2. P. 147 166. 13. Un iu rys J., 2000, Spe cia li j poreiki vai k in tegruotas ugdymas pradin se klas se. Specialusis ugdymas III. Šiau liai. 14. Uygun S., 2008, The im pact of John Dewey on the teacher education system in Turkey. Asia-Pacific Journal of Te acher Edu ca tion. Vol. 36. Is sue 4. P. 291 307. 15. Sta tis ti kos de par ta men to lei di nys, 2009, Švietimas 2008. Vilnius: Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausyb s. 16. Wat kins Ch., Car nell E., Lod ge C., 2007, Effective Le ar ning in Clas sro oms. London, California, India, Singapore: Paul Chapman Pub lis hing. 65

ISSN 1648-8776 JAUN J MOKSLININK DARBAI. Nr. 4 (29). 2010 EFFECTIVE EDUCATION OF STUDENTS WHO HAVE SPECIAL EDUCATION NEEDS: THEORETICAL MODELS Martynas Rusteika Summary Students having special education needs experience learning difficulties that usually arise because of lack of abilities that depend not only on the student, they could have been determined by external factors. Although rapid inclusive education policy is pursued in Lithuania and increasingly more students are involved in comprehensive schools, their needs are not effectively met. Attitude of the authorities in the documents is that needs of the students with special education needs have to be met effectively, but there is a lack of definition of the concept of effectiveness, a wider context of its perception, and explanations of what exactly teachers have to do when working with a heterogeneous class. The works by Lithuanian scientists also lack broader analysis of the concept of effectiveness and its attendant factors. Research aim: to reveal theoretical factors that ensure effective education of students having special educational needs. Research objectives: to determine the concept of effectiveness; to analyze factors that ensure effective learning. Results. Effectiveness in the process of education is active, responsible and reflective learning grounded on clear aim and content during which knowledge is summarized collaborating with other people. Factors ensuring effective education would be best revealed and implemented via the application of co-constructional learning model in education of students having special education needs. Co-constructional model liberally enables students having special ecucation needs and their parents to look at education process that integrates them in common class activities. Learning becomes a process of communication with other learners in which students having special education needs integrally share knowledge, experience and learn to know things according to their abilities. Their knowledge is assessed as an input to future knowledge, but not in present, thus students can express themselves more freely not being afraid of mistakes and their assessment. In the context of the model all students are important and their experience is a must for experience of others, communication of every student with others and learning in team is a future result of entire team, hence division of tasks and sharing of experience, resources and responsibility stimulates all learners to more constructively look at learning as a being formed and long-term process. Keywords: effectiveness, special education, special needs. MOKINI, TU RIN I SPECIALI J UGDYMOSI POREIKI, VEIKSMINGAS MOKYMASIS: TEORINIAI MODELIAI Martynas Rusteika Santrauka SUP turintys mokiniai patiria mokymosi sunkum, dažniausiai kylan i d l ge b jim tr kum, ne visai priklausan- i nuo paties mokinio. Nors Lietuvoje vykdoma sparti inkliuzinio ugdymo politika ir vis daugiau mokini traukiama bendrojo lavinimo klases, j poreikiai netenkinami efektyviai. Dokumentuose deklaruojamas poži ris, kad SUP tu rin i mokini poreikiai turi b ti tenkinami veiksmingai, ta iau stokojama pa ios veiksmingumo s vokos apibr žties, platesnio jo suvokimo konteksto ir paaiškinim, ko tiks liai tu r t imtis mokytojai, dirbantys su heterogenine klase. Lietuvi moks linink darbuose taip pat stinga platesnio veiksmingumo s vokos ir j ly din i veiks ni analiz s. Tyrimo tikslas atskleisti teorinius veiksnius, laiduojan ius SUP tu rin i mokini veiksming ugdym. Straipsnyje apibr žiama veiksmingumo s voka, analizuojami veiksniai, laiduojantys veiksming mokym si. Veiksmingumas ugdymo procese tai aiškiu tikslu ir turiniu gr stas aktyvus, atsakingas ir reflektyvus mokymasis, kurio metu apibendrinamos žinios, bendradarbiaujant su kitais žmon mis. Veiksniai, laiduojantys veiksming ugdym, labiausiai b t at skleis ti ir re a li zuo ti tai kant ben dra konst ruk ci n mokymosi model SUP turintiems mokiniams ugdyti. Bendrakonstrukcinis modelis liberaliai galina SUP turin ius mo ki nius ir j t vus pažvelgti ugdymo proces, integruojant juos ben dras kla s s veiklas. Mokymasis tampa bendravimo su kitais besimokan iaisiais procesu, kuriame SUP turintys mokiniai integruotai dalijasi žiniomis, patirtimi ir mokosi pažinti dalykus pagal savo geb jimus. J ži nios ver tinamos kaip ind lis ateities žinias, o ne dabartyje konstatuotas. Tod l mokiniai laisviau gali reikšti mintis, nebijodami klysti. Modelio kontekste visi mokiniai svarb s ir j patirtis b tina kit pa tir iai. Kiekvieno ugdytinio bendravimas su kitais ir mokymasis komandoje yra visos komandos darbo b simas rezultatas, tod l pasidalijimas užduotimis, patirtimi, ištekliais ir atsakomybe skatina visus besimokan iuosius konstruktyviau pažvelgti mokym si, kaip besiformuojant ir ilgalaik proces. Prasminiai žodžiai: veiksmingumas, specialusis ugdymas, specialieji poreikiai. teikta 2010-09-10 66