Jo Dievi kosios Malonyb s A. C. Bhaktivedantos Swami Prabhupƒdos knygos

Transcription

1

2 Jo Dievi kosios Malonyb s A. C. Bhaktivedantos Swami Prabhupƒdos knygos lietuvi kalba: Bhagavad-gŒtƒ, kokia ji yra rœmad-bhƒgavatam, 1 Giesm (2 tomai) K a, Auk iausiasis Dievo Asmuo (2 tomai) Vie paties Caitanyos mokymas Atsidavimo nektaras Sav s pa inimo mokslas rœ œ opani ada Anapus laiko ir erdv s Pamokym nektaras Yogos tobulyb Akistata su mirtimi angl kalba: Bhagavad-gŒtƒ As It Is rœmad-bhƒgavatam, 1Ä10 Giesm s rœ Caitanya-caritƒm ta K a, The Supreme Personality of Godhead Teachings of Lord Caitanya The Nectar of Devotion The Nectar of Instruction rœ œ opani ad Easy Journey to Other Planets Teachings of Lord Kapila, the Son of Devah ti Teachings of Queen KuntŒ The Science of Self-Realization The Path of Perfection K a Consciousness: The Topmost Yoga System Perfect Questions, Perfect Answers Transcendental Teachings of Prahlƒda Mahƒrƒja K a, the Reservoir of Pleasure The Journey of Self-Discovery Life Comes From Life The Perfection of Yoga Beyond Birth and Death On the Way to K a Rƒja-vidyƒ: The King of Knowledge Elevation to K a Consciousness K a Consciousness: The Matchless Gift A Second Chance Message of Godhead urnalas ÀBack to GodheadÐ ( k r jas)

3

4 A Second Chance (Lithuanian) Skaitytojus, susidom jusius knyga, Tarptautin Kri nos s mon s organizacija kvie ia ra yti arba apsilankyti centruose: ISKCON Raugyklos g. 23-1, 01140, Vilnius tel ISKCON Savanori pr. 37, 44255, Kaunas tel Kauno Ved kult ros centras Paneri g. 187, 48437, Kaunas tel mob info@veducentras.lt Knygas angl kalba galima u sisakyti adresu: Bhaktivedanta Library Services Petite Somme 2, 6940 Durbuy, Belgium M s elektroninio pa to adresai: vilnius@pamho.net M s tinklalapiai: Copyright Ñ 1998 The Bhaktivedanta Book Trust International, Inc. ISBN Printed in 2007

5 Turinys ³ anga vii 1 Ajƒmila velgia mir iai akis 1 SKYRIUS: Kuo mogus skiriasi nuo gyvulio? 2 2 SKYRIUS: Pam gd iojant k r j 8 3 SKYRIUS: Paskutinei valandai art jant 15 4 SKYRIUS: ÀSiela negimsta ir nemir ta...ð 18 2 Vi ud tos meta i k Yamad toms 5 SKYRIUS: Vi ud tos skuba pagalb 24 6 SKYRIUS: Dvasinio dangaus gyventojai 27 7 SKYRIUS: ³ valgos galia 31 8 SKYRIUS: Religija 38 9 SKYRIUS: Bausm SKYRIUS: Likimas kaip mogaus valios i rai ka SKYRIUS: Jausm pasaulis SKYRIUS: Aistr paklaidintas SKYRIUS: Ajƒmilos nuopuolio prad ia SKYRIUS: Visuomen s vadov i davyst SKYRIUS: Nuod mi i pirkimas SKYRIUS: Ajƒmilos irdyje nubunda Dievo meil Ajƒmilos atgaila 17 SKYRIUS: Pra vies jimo akimirka SKYRIUS: Piligrimas, at j s tiksl 132

6 4 Yamarƒja lovina vent j vard 19 SKYRIUS: Yamarƒjos od iai i sklaido visas abejones SKYRIUS: Vienas Dievas visiems SKYRIUS: Slaptingoji i mintis SKYRIUS: ventojo vardo didyb 167 Apie autori 173 K os s mon j s namuose 176 Termin odynas 189 Kaip tarti sanskrit 197

7 ³ anga Gul damas mirties patale, Ajƒmila su siaubu velg tris nuo mias mogystas, at jusias i pl ti jo i mir tan io k no ir pasiimti mirties dievo Yamarƒjos buvein, kur baud iami nusid j liai. Ta iau stebuklingu b du jis i veng baisaus likimo. Kaip tai atsitiko, j s patirsite i ios knygos puslapi. Skaitydami knyg, daug su inosite apie sav j Àa Ð bei mus supan i tikrov, ji pad s nuodugniau pa inti i rei kini esm, o tai leis geriau pasiruo ti paskutin ms gyvenimo valandoms, nei vengiamai akistatai su mirtimi. Pasakojimai apie kontaktus su pana iomis b tyb mis iandien ne naujiena, juos girdime i savo am inink, patyrusi klinikin mirt, ir tai suteikia tvirtesnio pagrindo tik jimui pomirtiniu gyvenimu metais i jo George Gallupo (D ord o Gelopo) Jaunesniojo knyga ÀNuotykiai am inyb jeð ("Adventures in Immortality"), kur paskelbti rezultatai apklausos, tyrusios amerikie i po i r pomirtin gyvenim, o taip pat priemir io i gyvenimus ir poj ius palikus k n. e iasde imt septyni procentai apklaust j nurod tik pomirtiniu gyvenimu, o penkiolika procent teig, kad patys yra vienaip ar kitaip su mirtimi susid r. Klausin jant mones, pabuvojusius ant mirties slenks io, devyni procentai j teig, kad buvo atsiskyr nuo k no, o a tuoni procentai tvirtino, jog mirdami mat Ànepaprast b tyb arba b tybesð. vii

8 viii Akistata su mirtimi Be joki abejoni, Gallupo tyrimo rezultatai labai intriguojantys, ta iau jie palieka be atsako esmin klausim : ar mokslas turi rodym, patvirtinan i priemir io i gyvenimus Å pirmiausia tuos, kurie susij su atsiskyrimu nuo k no? ³rodym lyg ir pakakt Å tai liudijimai moni, kurie pabuvojo ant mirties ribos ir pagal visus po ymius buvo prarad s - mon, bet v liau tiksliai atpasakojo vykius, susijusius su j fiziniu k nu, tarsi visk b t mat i alies. irdies priepuoli i tikti ligoniai, nelaiming atsitikim aukos ir m yje su eisti kareiviai Å visi pasakoja patyr pana i i gyvenim. Emory Universiteto medicinos fakulteto kardiologas daktaras Michaelas Sabomas (Maiklas Saboumas) atliko mokslin toki pasakojim tyrim. Jis apklaus trisde imt du pacientus, kuri irdies veikla buvo nutr kusi. Pacientai tvirtino ai kiai mat, kaip atsiskiria nuo k no. Sustojus ird iai, kraujas nebepatenka smegenis, tod l pacientas tur t b ti visi kai be s mon s. Ta- iau i trisde imt dviej pacient, kurie sak si ird iai sustojus atsiskyr nuo k no, dvide imt e i gal jo gana tiksliai nupasakoti, kaip buvo gaivinami. O likusieji e i pacientai netgi nurod jiems taikytas gaivinimo priemones, ir j parodymai visi kai atitiko operacijos metu u darame ligonin s urnale u fiksuotus duomenis. Studijos rezultatai, kuriuos Sabomas i samiai apra o 1982 metais i leistoje knygoje ÀPrisiminimai apie mirt : medicininis tyrimasð ("Recollections of Death: A Medical Investigation"), tikino j, kad i gyvenimai, susij su i jimu i k no, yra real s. Jis pri jo prie i vados, kad s mon Å tai atskirai nuo smegen egzistuojantis fenomenas ir kad lemiam mirties akimirk ji trumpam atsiskiria nuo smegen. Sabomas ra o: ÀGalb t s mon, atsiskirianti nuo fizin s smegen substancijos, ir yra siela, pasak kai kuri religijos doktrin, i liekanti po biologin s organizmo mirties? Mano manymu, tai Å svarbiausias klausimas, kuris kyla tyrin jant moni pasakojimus apie priemir io patirt Ð.

9 ³ anga ix vien svarbiausi mogui klausim labai nuodugniai tyrin ja ir knygos puslapiuose nu vie ia autorius Å Tarptautin s K os s mon s organizacijos k r jas ir dvasinis mokytojas (ƒcƒrya) Jo Dievi koji Malon A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupƒda. Istorij apie Ajƒmil ir apie jo akistat su mirtimi prie kelis t kstantme ius Indijoje savo mokiniui karaliui ParŒk itui papasakojo didysis dvasinis mokytojas ukadeva Gosvƒmis. J pokalb rasime e tojoje À rœmad-bhƒgavatamð Giesm je (À rœmad- BhƒgavatamÐ Å tai klasikinis sanskrito k rinys, vadinamas sunokusiu vaisiumi nuo nemaraus Indijos Ved ra tijos med io). 1975Ä76 metais rœla Prabhupƒda, dirbdamas prie angli kojo À rœmad-bhƒgavatamð vertimo, i vert ir pasakojim apie Ajƒmil ir, kaip visame knygos tekste, kiekvien posm i samiai komentavo. Istorija apie Ajƒmil rœlos Prabhupƒdos komentuota ir anks- iau. 1970Ä71 met iem jis keliavo po Indij su grupe savo mokini i Vakar. Mokiniai jau kelet kart buvo gird j rœl Prabhupƒd kalbant apie Ajƒmil ir, j pra omas, Prabhupƒda perskait cikl paskait, kuri pagrind sudar Ajƒmilos istorija. Taigi knyg, kuri skaitytojas ima rankas, sudaro e tosios À rœmad-bhƒgavatamð Giesm s tekstai (i skirti riebiu riftu), i - traukos i rœlos Prabhupƒdos komentar ir 1970Ä71 met kelion s po Indij metu ra yt paskait transkribuoti fragmentai. Ajƒmilos gyvenimo istorija kupina dramati kos tampos, labai taigi ir jaudinanti. A tri filosofin ir metafizin polemika, lydinti Ajƒmilos susitikim su mirties pasiuntiniais iki pat jo i vadavimo momento, tikrai bus domi tiems, kurie ie ko atsakym svarbiausius gyvenimo klausimus. Leid jai

10

11 1 Ajƒmila velgia mir iai akis

12 1 SKYRIUS Kuo mogus skiriasi nuo gyvulio? ukadeva Gosvƒmis tar karaliui ParŒk itui: Kƒnyakubjos mieste (dabar Kanaud as, Indija) gyveno brahmanas, vardu Ajƒmila. Jis pa m sau u pa i tarnait, parsidavin jusi vyrams, ir artimai bendraudamas su ia puolusia moterimi prarado visas brahmano dorybes. Ajƒmila grob mones, suk iavo prie lo im stalo, pl ikavo. itaip, per moni kan ias, jis peln si gyvenimui, maitino mon ir vaikus. (À rœmad-bhƒgavatamð Ä22) Pasekmi d snis Ajƒmila buvo brahmano s nus ir grie tai laik si reguliatyvi j princip (nevalg m sos, nepalaik draud iam lytini santyki, nevartojo intoksikat, nedalyvavo azartiniuose lo imuose), bet, pamil s palaid moter, jis prarado visas dorybes. Liov - sis laikytis reguliatyvi j princip, mogus nei vengiamai ima daryti nuod mes. Reguliatyvieji principai padeda mums i likti mon mis. J nesilaikydami, mes puolame iliuzinio gyvenimo, mƒyos, li n. Norint dvasi kai tobul ti, b tina laikytis reguliatyvi j princip, atitaisyti klaidas, padarytas ankstesniuose ir dabartiniame gyvenimuose. Tik dorybingi, vis nuod mi atsikrat mon s paj g s iki galo patirti Diev. Nusid j liams ir tiems, kurie 2

13 Ajƒmila velgia mir iai akis 3 negali gyventi be k ni k patogum, emi kos draugyst s, visuomen s ar eimos idinio, dvasinis tobulumas nepasiekiamas. Neteis ti ry iai su moterimis alingi tuo, kad sunaikina visas brahmani kas dorybes. Susid j s su prostitute, Ajƒmila u mir o visus draudimus. Jis virto suk iumi ir vagimi. Kas gyvena nedorai, tas bus nubaustas. Galb t jis i vengs karaliaus ar valstyb s teismo, bet nuo Dievo teismo niekur nepab gs. Materialistas mano: ÀA apgavau Diev, tad ir toliau galiu ramiausiai daryti nuod mes ir d iaugtis gyvenimuð. Ta iau ƒstros ( ventra iai) teigia, kad tokie mon s apipl ia patys save, nes jie bus priversti v l gyventi materialiame k ne ir jiems bus u visk atlyginta. mogus, kil s i brahmano eimos, tur t b ti teisingas ir susitvard s, puikiai i manyti Å tiek teori kai, tiek prakti kai Å dvasin gyvenim ir ventai tik ti ƒstr teiginiais. Nesivadovaudamas ƒstromis, mogus degraduoja. ƒstrose u ra yti did i j pasaulio i min i ir i nurodymai. Ta iau atsiranda suk i, kvaili, kurie neteisingai ai kina ventra ius ir klaidina mones. Pastaraisiais de imtme iais ÀBhagavad-gŒtƒÐ susilauk daugyb s interpretacij, ir nepatyrusi visuomen iuos ÀkomentarusÐ laiko pasitik jimo vertomis i minties knygomis. Vienas komentatori teigia, kad Kuruk etros m io laukas simbolizuoja material k n, o penki broliai Pƒ ˆavos Å tai penki materialaus k no jutimo organai. Ta iau i samprata klaidinga. Kaip galima ai kinti ÀBhagavad-gŒt Ð, pa iam jos nesuprantant? Tai tikriausias absurdas. Norint i tikr j i manyti Dievo moksl, reikia kreiptis tikr dvasin mokytoj ir i girsti ÀBhagavad-gŒt Ð i jo l p. Mes turime sekti did i j asmenybi, praeities ƒcƒry (dvasini mokytoj ) pavyzd iu. Taip elgdamiesi mes padarysime sau did iausi paslaug. Nereikia nieko i sigalvoti ar teigti pa iam. Mes turime tiesiog perimti did i j ƒcƒry nurodymus Å toks yra Ved suvokimo kelias. Reikia susirasti tikr dvasin mokytoj ir nuolankiai jo klausin ti. Dvasinis mokytojas, ventas mogus, ai kina

14 4 Akistata su mirtimi ventra ius, o ventra iai atskleid ia Absoliu i Ties. Tikro, dvasi kai susivokusio mokytojo od iai turi b ti pripa stami kaip tiesa. ƒstr nevalia savaip interpretuoti. Antai ÀBhƒgavatamÐ ra- oma, kad K a i k l Govardhanos kalv labai lengvai, tarytum vaikas gryb, ta iau mon s tuo netiki. Netikintys À rœmad- BhƒgavatamÐ interpretuoja j ir ie ko netiesiogini prasmi. ƒstr prasm ai ki, jose n ra ko nesuprasti, ir vis d lto vair s nedor liai ƒstr pagrindu kuria sau patogias i vadas. Jei pasakyta ai kiai, kam interpretuoti? Savomis interpretacijomis vadinamieji indologai ir religijos tyrin tojai sudark vis Ved literat r. Dar niekada nebuvo pasitaik, kad tikras ƒcƒrya ai kint ƒstras derindamas jas prie savo nori. Ta iau m s dienomis vadinamieji specialistai ir visuomen s lyderiai i kraipo ventra i esm, tod l monija vis labiau grimzta materialios b ties praraj. Vis moni labui ie niek ai turi b ti i kelti dienos vies. Tai ir paskatino mus i leisti ÀBhagavad-gŒt, kokia ji yrað. iuolaikin s visuomen s nuosmukis iuose À rœmad-bhƒgavatamð posmuose pasakyta, kad brahmanas Ajƒmila susi av jo palaida moterimi ir itaip prarado brahmani k sias dorybes. Jam tebuvo dvide imt met. Susid j s su paleistuve, Ajƒmila buvo priverstas elgetauti, skolintis, vogti ir lo ti i pinig. ie posmai rodo, kaip degraduoja mogus, susid j s su i tvirk le. Dora moteris ne stums vyro nuod m Å iki jos galima nusiristi tik su paleistuve. Kuo labiau visuomen taikstosi su prostitucija ir palaidu lytiniu gyvenimu, tuo palankesn dirv sudaro suk iams, vagims, pl ikams, girtuokliams ir lo jams. Neatsitiktinai pirmas dalykas, kur mes rekomenduojame K os s mon s jud jimo dalyviams, Å vengti amorali ry i, nes jie yra prad ia dorovinio nuopuolio su nei vengiamais tolesnio slinkimo

15 Ajƒmila velgia mir iai akis 5 nuokaln n etapais: m sos valgymu, azartiniais lo imais ir girtuoklyste. inoma, susilaikyti sunku, bet tai visai manoma atsidavus K ai, nes praktikuojant K os s mon emi pro iai palengva tampa atgras s. Anuomet Ajƒmila buvo i imtis; m s dienomis Ajƒmil Å milijonai. Ir jei lytiniam palaidumui leisime ir toliau nevar omai plisti, visuomen bus pasmerkta lugti, nes j u tvindys pl ikai, vagys, suk iai ir t.t. Tad jeigu i tikr j norime, kad pasaulis tapt geresnis, ugdykime K os s mon, nes tai geriausias ind lis kuriant tiek materialin, tiek dvasin monijos gerov. Prad j praktikuoti bhakti-yog, atsidavimo tarnyst, atsikratysime vis yd. Mes turime daugyb anarth, bjauri yd, kuri svarbiausios Å m sos valgymas, svaigal vartojimas, palaidas lytinis gyvenimas, azartiniai aidimai. Ta iau m laikytis bhakti-yogos princip, nurodyt ÀBhagavad-gŒtojeÐ ir À rœmad-bhƒgavatamð, jas veiksime. Dabar sunku rasti mog, i manant Ved ventra ius, Å niekas nebepaiso Ved nurodym. mon s mieliau skaito visokias abejotinos kilm s ir turinio knygas, kurios naikina K os s mon. Tik iliuzijos aptemdytoje s mon je gali kilti mintis, kad atsikratyti aling pro i ir i sigelb ti pad s mogaus prigim iai svetima mistin s meditacijos praktika. I tikr j ka kada buvo manoma i sivaduoti, praktikuojant a ƒ ga-yog, a tuoniapakop yogos meditacij. Ta iau iandien niekas nebegali vykdyti jos keliam reikalavim, tod l dirbtin s pastangos u siimti yoga mums niekuo nepad s. Auk iausiasis Vie pats, nor damas pad ti Kali am iaus puolusiems mon ms, prie penkis imtus met apsirei k kaip rœ Caitanya Mahƒprabhu. Jis suprato, kad io am iaus mon s nepaj gs net laikytis reguliatyvi j princip, o k jau kalb ti apie a ƒ ga-yogos praktik. Kad palengva tobul dami gal tume pasiekti auk iausi j dvasinio gyvenimo pakop, Jis dovanojo

16 6 Akistata su mirtimi mums mahƒ-mantr : Hare K a, Hare K a, K a K a, Hare Hare/ Hare Rƒma, Hare Rƒma, Rƒma Rƒma, Hare Hare. Did iuma io am iaus moni yra nepataisomai degradav, tod l jie negali praktikuoti kit dvasinio apsivalymo ir aukos metod. Bet kartoti Hare K a gali visi. Neatsitiktinai ÀB han-nƒradœya Purƒ ojeð ( ) pasakyta: harer nƒma harer nƒma harer nƒmaiva kevalam kalau nƒsty eva nƒsty eva nƒsty eva gatir anyathƒ À iame nesantarv s ir veidmainyst s am iuje vienintelis i sivadavimo kelias Å kartoti vent Vie paties vard. N ra kito kelio. N ra kito kelio. N ra kito kelio.ð vento Vie paties vardo kartojimas visais laikais buvo labai efektyvus, ta iau Kali am iuje jis ypa veiksmingas. ukadevos Gosvƒmio papasakota istorija apie Ajƒmil rodo, kaip io metodo praktika kei ia mogaus gyvenim. I tar s vent Nƒrƒya os vard, Ajƒmila i veng visatos teis jo Yamarƒjos bausm s. Palaido lytinio gyvenimo pavojai Kad ventas Vie paties vardas b t maksimaliai veiksmingas, j reikia kartoti be nusi engim. O tam b tina savitramda. Vis pirma turime atsisakyti draud iam lytini santyki. Seksas yra vienas i fizini poreiki, tod l ƒstros su tam tikromis i lygomis j teisina. ƒstros leid ia gyventi teis toje santuokoje ir suart ti su mona norint prad ti vaikus. Lytiniai santykiai kitais tikslais yra nepateisinami. Tas, kuris vengia eimyninio gyvenimo atsakomyb s, bet lik s viengungis neatsisako nesantuokinio sekso, yra neatsakingas mogus ir u tai susilauks atpildo. inoma, jei mogus mano, kad eimyninis gyvenimas Å pernelyg didel na ta, jis gali jo atsisakyti ir tokiu b du i vengti daugyb s r pes i. eimos suk rimas Å labai atsakingas ingsnis,

17 Ajƒmila velgia mir iai akis 7 tod l tas, kuris jau iasi nepasireng s j engti, tur t likti brahmacƒriu Å mokiniu, besilaikan iu skaistos ad. mogus, kuris vadovaujamas dvasinio mokytojo praktikuoja brahmacary, septyniasde imt penkiais procentais jau yra atsiriboj s nuo materijos. Ta iau iandien asketi kas brahmacƒrio gyvenimas nieko nevilioja. mon s nenori vesti, bet ir nenori atsisakyti sekso. Taip nyksta mogaus doryb s. Gyventi su prostitute ir prad ti su ja vaikus yra nuod m. Nuod m je prad ti, gimsta nepageidautini vaikai (var a-sa kara), kurie lemia visuomen s nuopuol. Ajƒmila susid jo su paleistuve ir susilauk su ja de imties vaik. Jis tiek nusirito, jog nor damas i maitinti did iul savo eimyn m vengti s iningo darbo, elgetavo, skolinosi ir vog. Palaidai gyvenantis mogus anks iau ar v liau ima vartoti svaigalus ir atsiduria prie lo im stalo. Taip gyvenant reikia daug pinig, ir nor damas pasipelnyti mogus ima suk iauti ir vogti. Esmin Ajƒmilos degradavimo prie astis buvo jo amoral s ry iai su prostitute. tai kod l K os s mon s praktika draud ia lytin palaidum. Bhaktas turi arba vesti, arba laikytis skaistos ad. is principas yra labai veiksmingas ir padeda i laikyti auk t dorov s lyg.

18 2 SKYRIUS Pam gd iojant k r j ukadeva Gosvƒmis t s : Garbusis karaliau, taip Ajƒmilai besir pinant de im ia s n ir paleistuve, prab go a tuoniasde imt a tuoneri jo pasibjaur tino ir nuod mingo gyvenimo metai. Jauniausi j s n jis pavadino Nƒrƒya a, ir ma ylis t vams buvo vis brangiausias ir mieliausias. (À rœmad-bhƒgavatamð Ä24) T v meil Ajƒmila gyveno nuod m je Å apie tai byloja faktas, kad, b damas a tuoniasde imt a tuoneri met, jis dar tur jo ma vaik. Ved kult roje prasta, kad vyras, sulauk s penkiasde imties met, i eina i nam. Garbingo am iaus sulaukusiam mogui nevalia toliau gyventi namuose ir tur ti vaik. Lytiniai santykiai leid iami dvide imt penkerius metus Å nuo dvide imt penkeri iki penkiasde imties met. Po to reikia visi kai atsisakyti sekso ir tapti vƒnaprastha, o v liau Å duoti ir sannyƒsos adus. Ta iau Ajƒmila, susid j s su kek e, i si ad jo brahmani kosios kult ros ir tapo did iausiu nusid j liu, nors formaliai ir buvo suk r s eim. Ajƒmila susipa ino su prostitute, eidamas dvide imtuosius metus, ir susilauk su ja de imties vaik. Bebaigiant devint j de imt, i mu jo mirties valanda. Dauguma jo vaik buvo jau suaug, tod l, suprantama, ma asis Nƒrƒya a, jauniausias vaikas, tapo t v numyl tiniu, ir Ajƒmila jam buvo kupinas velniausi jausm. K dikio ypsena pavergia t vo, motinos ir artim j irdis. 8

19 Ajƒmila velgia mir iai akis 9 T vai negali atsid iaugti, kai vaikas pradeda tarti pirmuosius neri lius od ius. Jei vaikas nekelt t vams susi av jimo, augdamas jis nepatirt j meil s. T vi ka meil b dinga net gyv nams. Syk, mums apsistojus Kanpuroje, prie m s kambario atklydo be d ion su jaunikliu. Be d ioniukas smuko pro pertvaras kambar, ir jo motina baisiai sunerimo. I susijaudinimo ji nerado sau vietos. Mums iaip taip pavyko prasprausti be d ioniuk pro pertvaras, ir motina, pa iupusi j savo gl b, dingo. Motinos ir vaiko meil mon s laiko venta, ta iau, kaip matome, ji egzistuoja ir tarp gyv n. Tai materialios gamtos d snis, o ne kokia nors i skirtin ypatyb. Jei motinos ir vaiko nejungt meil s ry iai, vaik niekas neaugint. T v meil mogui gimta ir b tina, ta iau ji nepakyl ja dvasin lyg. Did iausias palaid nas ir i tvirk lis Ajƒmila vis d lto labai myl jo savo jauniausi vaik. Devyniasde imtmetis, jis d iaug si savo ma yliu visai kaip Mahƒrƒja Nanda ir motina Ya odƒ Vie - pa iu K a. Dvasin meil ir vairov T v meil materialiame pasaulyje Å tai i kreiptas dvasiniame pasaulyje egzistuojan ios pirmaprad s t v meil s atspindys. Viskas kyla i transcendentin s tikrov s. Neatsitiktinai ÀVedƒntas trojeð (1.1.2) pasakyta: janmƒdy asya yata Å ÀAuk iausioji Absoliuti Tiesa yra tai, i ko viskas kylað. Jei meil, siejanti vaikus ir t vus, neb t b dinga Absoliu iai Tiesai, ji neegzistuot ir materialiame pasaulyje. Absoliuti Tiesa yra visa ko prad ia. Visa vairov, kuri regime materialiame pasaulyje, Å tai dvasinio pasaulio vairov s at vaitas. Jei Absoliuti Tiesa b t be vairov s, mus supantis pasaulis neb t toks margas ir vairus. Neteis s tie, kurie teigia, kad Absoliuti Tiesa yra pilka ir bedvas (nirƒkƒra), kad jai neb dinga vairov (nirvi e a). Vis d lto yra kategorija moni, Å kalbu apie mƒyƒvƒd ius, Å kurie nusivyl i io materialaus pasaulio vairov s kylan iomis

20 10 Akistata su mirtimi ydomis sivaizduoja, jog dvasinis pasaulis yra impersonalus ir vairov apskritai jam neb dinga. Impersonalistai suvokia es Brahmanas, dvasia, bet jie ne ino, kad brahmajyoti, dvasin se sferose, egzistuoja nesuskai iuojama daugyb planet. Jie mano, kad brahmajyoti Å galutin tiesa. Impersonalistai nieko nei mano apie Vaiku hos planetas ir d l savo suvokimo sprag bus priversti gr ti materialaus pasaulio planetas. À rœmad- BhƒgavatamÐ ( ) liudija: ye 'nye 'ravindƒk a vimukta-mƒninas tvayy asta-bhƒvƒd avi uddha-buddhaya ƒruhya-k cchre a para pada tata patanty adho 'nƒd ta yu mad a ghraya ÀNors impersonalistai, galima sakyti, i sivadav, j s mon n ra visi kai gryna, nes jie abejingi K os lotoso p doms. Nepaisant grie t asketizmo pratyb, kuriomis impersonalistai siekia Brahmano b vio, jie negali i vengti nuopuolio ir gr ta material pasaul.ð Dvasinis k nas ir dvasiniai aidimai Filosofai impersonalistai nepaj gia velgti skirtum tarp i ori - kai pana aus materialaus ir dvasinio pasauli gyvenimo. Ma a to, jie nepaj g s velgti materialaus k no ir Dievo pavidalo skirtybi. Jie sitikin, kad impersonalusis brahmajyoti (dvasinis spind jimas, kur skleid ia Vie paties k nas) yra Auk iausioji Absoliuti Tiesa. Mƒyƒvƒd iai klysta, tardami, kad nu eng s Dievas, kaip ir mes, gyvenantys materialiame pasaulyje, gyja material k n. i samprata yra impersonalizmas, mƒyƒvƒdos filosofija. Dievas turi k n, ta iau Jo k nas ne materialus kaip m s. Dievo k nas yra sac-cid-ƒnanda-vigraha Å dvasinis, am inas, kupinas palaimos ir i minties. Kiekvienas, suvokiantis K os pavidalo vir b ti kum, pasieks tobulum. i ties ÀBhagavadgŒtojeÐ (4.9) patvirtina Pats K a:

21 Ajƒmila velgia mir iai akis 11 janma karma ca me divyam eva yo vetti tattvata tyaktvƒ deha punar janma naiti mƒm eti so 'rjuna ÀNu eng s A ne gyju materialaus k no. Mano gimimas ir darbai yra grynai dvasin s prigimties. Kiekvienas, kuris iki galo tai suvokia, jau yra i sivadav s.ð Savo motinai Ya odai K a buvo tikr tikriausias vaikas. Kai ji neduodavo K ai sviesto, Jis visk versdavo auk tyn kojom, tarytum Jam jo reik t! Dievas gali apsireik ti mogui kaip paprastas mirtingasis, ir vis d lto Jis visad yra Auk iausiasis Asmuo, Dievas. Impersonalistui Dievas nepa inus, nes jis laiko Diev paprastu mogumi. ÀBhagavad-gŒtojeÐ (9.11) K a vadina tai kvailybe: avajƒnanti mƒ m ˆhƒ Å ÀTik kvailys laiko Mane paprastu mogumið. Mƒyƒvƒdis teigs: ÀTai juk vaikas. Kaip Jis gali b ti Dievas?Ð Net Brahmƒ ir Indra suabejojo K os dievyste. ÀArgi gali tas berni k tis b ti Auk iausiasis Vie pats?ð Å dvejojo jie.å ÀReik t J i bandytið. Pasitaiko ir apsi auk li, kurie pretenduoja Dievus. Patikrinkime juos ir sitikinsime, kokie jie ÀDievaiÐ. Mƒyƒvƒd iai tvirtina: ÀA esu Dievas, a esu K a, a esu RƒmaÐ. Pasakyti Àa Å K að arba Àa Å RƒmaÐ nesunku, ta iau savo pretenzij jie nepagrind ia darbais. ÀJeigu tu Å Rƒma, parodyk savo auk iausi j gali! Rƒma nuties tilt per Indijos vandenyn. K padarei tu? B damas septyneri met, K a pak l Govardhanos kalv. Kuo gali pasigirti tu?ð Mesdami i k mes primename jiems K os darbus. ie nenaud liai sako: ÀVisa tai Å fantazijos, legendosð. Taip papras iausias mogus ir pripa stamas Rƒma arba K a. ios kvailyst s ir toliau nesiliauja, ta iau tie, kurie apsiskelbia Dievu, ir tie, kurie apsi auk l Juo pripa sta, susilauks pelnyto atpildo. Dievu apsiskelbti gali kas tik netingi, ir visada atsiras kvaili, kurie tuo patik s, ta iau apsi auk lio garbinimas niekam nei eis naud.

22 12 Akistata su mirtimi Kart ir Vie pats Brahmƒ suabejojo, ar tik nebus K a toks apsi auk lis. Indijoje, V ndƒvanos kaimelyje, atsirado berni k - tis, kur visi laik Auk iausiuoju Dievu ir kuris dar ne manomus dalykus. Brahmƒ nutar J i bandyti. Jis pavog K os ver- elius bei b r Jo draug ir juos pasl p. Kai po met Brahmƒ gr o V ndƒvan ir i vydo juos lyg niekur nieko tebe aid ian- ius toje pat vietoje, jis suprato, kad K a i siskleid Savo beribe galia ir suk r daugyb s ver eli bei berniuk ekspansijas. Net berniuk motinos nesuprato, kad j s n s yra K os ekspansijos, nors pa ios steb josi, kod l kiekvien vakar, berniukams sugr us i ganykl, jas u pl sdavo vis stipresnis meil s jausmas. Brahmƒ nusilenk K ai, pripa indamas Jo vir enyb, ir sud jo puikias maldas, lovinan ias Vie pat. Pana iai nutiko ir Indrai. J visi kai suglumino K os od iai, pasakyti t vui Nandai Mahƒrƒjai: ÀKam kelti auk Indrai, jeigu jis Å Auk iausiojo Vie paties vald ioje?ð K a neteig Nandai Mahƒrƒjai: ÀA esu Auk iausiasis Vie patsð. Jis sak : ÀIndra yra Auk iausiojo Vie paties valioje, ir jis pareigotas r pintis, kad jums netr kt vandens. Tod l n ra prasm s kelti jam yajš [auk ].Ð Nesulauk s aukos, Indra t o ir nutar pamokyti V ndƒvanos gyventojus. Jis pasiunt V ndƒvan baisi li t, kuri truko septynias paras ir buvo beu tvindanti vis miestel. Prapliupus lietui, K a, septynmetis vaikas, pak l Govardhanos kalv ir sukviet visus V ndƒvanos gyventojus drauge su gyvuliais po ja pasisl pti. R pindamasis V ndƒvanos gyventoj saugumu, K a, u mir s apie valg ir poils, septynias dienas ir naktis laik i k l s kalv. Tada Indra suprato, kad K a yra Auk iausiasis Asmuo, Dievas. Pasakodama ias istorijas À rœmad-bhƒgavatamð sp ja, kad mƒyƒ, i orin K os energija, kartais net pa iam Brahmai ir Indrai pateikia nei sprend iam galvos ki, k jau kalb ti apie mus.

23 Ajƒmila velgia mir iai akis 13 Taigi Dievas kartais pasirodo mums kaip Dievas, o kartais Å kaip paprastas mirtingasis, ta iau nei man liai impersonalistai Jo dievi kuosius aidimus atmeta kaip legend arba mit. Jie arba netiki ƒstromis, arba interpretuoja j teiginius, vadovaudamiesi ardha-kukkuti-nyƒya, Àdedekl s paskuigalio logikað. Tur j s mogus vi t, kuri kasdien pad davusi po auksin kiau in. mogaus b ta kvailio, ir jis taip pagalvoj s: ÀTa vi ta tikrai gra- aus pinigo man atne a, tik kad jos lesalas brangiai kainuoja. Ogi imsiu ir nupjausiu jai galv Å tada nereik s jos lesinti, ir auksiniai kiau iniai man nieko nekainuos.ð B tent taip ƒstras supranta impersonalistai. ÀNe, ne, kur tai gird ta! it viet i - brauksimð, Å mintija impersonalistas. Mƒyƒvƒd iams labai patinka K os od iai: ÀMatyk Mane visur ir visuoseð, ta iau kai Jis sako: ÀVisk atmesk ir atsiduok ManÐ, Å su tuo ie skystapro- iai nenori sutikti. Mƒyƒvƒd iai pritaria tam, kas jiems paranku, o kas ne Å jie atmeta. Ta iau ƒcƒryos ƒstr itaip nedarko. K ai i d s ius ÀBhagavad-gŒt Ð, Arjuna tar : ÀViskas, k Tu sakei, yra tiesað. Absoliuti Tiesa Å inojimo altinis ÀVedƒnta-s trað yra autoritetingiausias Ved veikalas, ir joje (1.1.2) pasakyta: janmƒdy asya yata Å ÀAbsoliuti Tiesa yra visa ko prad ia ir altinisð. odis janma i vertus rei kia ÀgimimasÐ. ia n ra k interpretuoti Å prasm visi kai ai ki. Viskas iame materialiame pasaulyje gimsta i Absoliu ios Tiesos, kaip ir m s k nas gimsta i motinos s i. Janmƒdy asya yata Å viskas nuo pasaulio suk rimo iki jo sunaikinimo gl di Absoliu- ioje Tiesoje. Absoliuti Tiesa yra visa ko altinis, visa ko prad ia ir ramstis. Kas b dinga pirminiam altiniui? À rœmad-bhƒgavatamð (1.1.1) skelbia: janmƒdy asya yato 'nvayƒd itarata cƒrthe v abhijša svarƒ Å ÀPirminis visa ko altinis gali b ti tik Auk iausioji S - mon, tiesiogiai ir netiesiogiai suvokianti vis tikrov Ð. Jis yra

24 14 Akistata su mirtimi Auk iausioji Dvasia, Jis i mano visk, nes yra tobulas. Mes taip pat esame dvasia Å dvasin s kibirk tys. Kai tik dvasin kibirk - tis patenka motinos s ias, ima formuotis b simasis k nas. Tai rei kia, kad dvasin kibirk tis yra k no ir vis jo dali atsiradimo altinis. Nors k n formuoja m s energija, mes ne inome, kaip vyksta kraujagysli arba kaul formavimosi procesas. Tai rodo, kad mes nesame Dievas. O K a ino visk. Absoliuti i mintis Å b dingas Absoliu ios Tiesos bruo as. ÀA inau visk, kas vyko praeityje, kas vyksta dabar ir kas bus ateityjeð, Å tvirtina K a ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.26). Absoliu i Ties suvokiame gij ini i dvasinio mokytojo, ta iau kyla klausimas: kaip K a tapo visk suvokian iu? Kokiu b du Jis taip tobulai visk i mano? O i mano Jis visk tod l, kad yra visi kai savaranki kas (svarƒ ). Jam nereikia nieko i nieko mokytis. Kai kurie nedor liai m gina suvokti savo Àdievyst Ð semdamiesi ini i mƒyƒvƒd i. Bet K ai nereikalingi jokie mokytojai Å Jis ir be j yra Dievas.

25 3 SKYRIUS Paskutinei valandai art jant ukadeva Gosvƒmis t s : Senis Ajƒmila buvo labai atsid j s vaikui ir juo r pinosi. Neri li s naus kalba, pirmieji netvirti jo ingsniai Ajƒmilai buvo tikra paguoda. Ar jis s sdavo valgyti, ar gerti, Å visada kviesdavosi prie sav s ma yl. Taip besir pindamas Nƒrƒya a ir nuolat kartodamas jo vard, Ajƒmila n nepasteb jo, kad priart jo paskutin valanda, kad mirtis jau visai alia. Ir kai at jo laikas mirti, paikuolis Ajƒmila negal jo m styti apie niek daugiau, vien tiktai apie savo s n Nƒrƒya. (À rœmad-bhƒgavatamð Ä27) Vaiko vardas Posmuose ai kiai pasakyta, kad Nƒrƒya a buvo visai ma as Å nemok jo dar dorai kalb ti ir vaik ioti. Senis buvo labai atsid j s vaikui ir nepaprastai juo d iaug si. Ma ylis vadinosi Nƒrƒya a, tad senio l pose nuolat skamb jo ventas Nƒrƒya os vardas. Ir nors Ajƒmila tardavo j kreipdamasis vaik, ne tikr j Nƒrƒya, Å Nƒrƒya os varde slypi tokia berib galia, kad senasis Ajƒmila aukdamas Dievo vardu s n dvasi kai apsival. ÀJeigu d l vienoki ar kitoki prie as i mogui patinka ventas Vie paties vardas (tasmƒt kenƒpy upƒyena mana k e nive- ayet), Å sako rœla R pa Gosvƒmis, Å jisai jau engia i sivadavimo keliuð. iandienin je Indijoje gyva tradicija suteikti vaikui Dievo vard Å K a, Govinda, Nƒrƒya a. Tardami K os, Govindos arba Nƒrƒya os vard, t vai dvasi kai apsivalo. 15

26 16 Akistata su mirtimi Mirties valand Ajƒmila auk si Nƒrƒya os, galvodamas apie jauniausi j s n. Ajƒmila buvo brahmano s nus ir jaunyst je garbino Nƒrƒya, kaip prasta kiekvieno brahmano namuose. Ir nors nusid j lis Ajƒmila auk si s naus, sutelkus mint vent Nƒrƒya os vard jo atmintyje i kilo Nƒrƒya a, kuriam buvo i - tikimas jaunyst je. Antrojoje À rœmad-bhƒgavatamð Giesm je (2.1.6) paai kinta, kaip svarbu atminti Nƒrƒya mirties akimirk : etƒvƒn sƒ khya-yogƒbhyƒ sva-dharma-parini hayƒ janma-lƒbha para pu sƒm ante nƒrƒya a-sm ti ÀAuk iausias tobulumas, kur gali pasiekti mogus nuodugniai tyrin damas materij ir dvasi, siekdamas mistini gali ar nepriekai tingai vykdydamas nurodytas pareigas, Å tai geb jimas paskutin gyvenimo akimirk atminti Nƒrƒya, Dievo Asmen Ð. Taigi, s moningai ar nes moningai, Ajƒmila mirties akimirk vis d lto kartojo Nƒrƒya os vard ir pasiek visi k tobulum. Mirtis Å lemtinga gyvenimo akimirka Kaip jau sakyta, vis svarbiausia Å kokios mintys aplanko mog mirties akimirk. Jei labai pasitikime savimi: ÀMirsiu Å na ir kas? Didelio ia daikto!ð Å mes negal sime dvasi kai tobul ti. Kaip oras ne a kvap, mogaus mintys mirties metu nusine a j kit k n. Jei mogus i siugd vai avos, tyro bhakto, s mon, jis i syk eina Vaiku h. Jeigu jis m sto kaip paprastas karmis, dirbantis d l malonumo, po mirties jam teks likti materialiame pasaulyje ir kent ti. Tarkim, a esu verslo mogus. Jei vis gyvenim iki pat paskutin s dienos u siimsiu verslu, tai, savaime suprantama, ir mirties metu mano mintys suksis apie versl. Vienas Kalkutos verslininkas prie mirt dom josi, kaip tvarkomi valdymo reikalai jo fabrike. Galimas daiktas, kit gyvenim jis gim savo fabrike

27 Ajƒmila velgia mir iai akis 17 iurke. Tai visi kai tik tina. Mintys, kilusios mirties akimirk, perne mus kit k n. K a yra labai maloningas ir dovanoja mums k n, kuris atitinka m s s mon s b v mirties akimirk : ÀM stai kaip iurk? Na k gi, b k iurke. M stai kaip tigras? Tai tapk tigru. M stai kaip Mano bhaktas? Ateik pas Mane.Ð Kartodami Hare K a, mes galime taip transformuoti savo s mon, kad visada atminsime K. K a ÀBhagavad-gŒtojeÐ (6.47) teigia: yoginƒm api sarve ƒ mad-gatenƒntar-ƒtmanƒ Å ÀDid iausias i yog yra tas, kurio irdis visad su ManimiÐ. Svarbiausias K os s mon s jud jimo u davinys Å pad ti mon ms pasiekti visi kos K os s mon s b v. Pasiek j, mirties akimirk prisiminsime K. Gyvenimo b das lemia mogaus s mon mirties akimirk. Tai d sninga. I mintingas mogus ruo iasi mir iai, o kvailys mano, kad am- inai gyvens su mona ir vaikais jaukiuose namuose. Iliuzijos apimtas mogus m sto: ÀTuriu s skait banke, puik nam ir eim, Å a saugusð. Ta iau nei banko s skaita, nei namas, nei eima m s nei gelb s. À rœmad-bhƒgavatamð (2.1.4) pasakyta: dehƒpatya-kalatrƒdi v ƒtma-sainye v asatsv api te ƒ pramatto nidhana pa yann api na pa yati Pami lis galvoja: ÀTvirtas k nas, suaug vaikai, gera mona ir banko s skaita Å tai mano i sigelb jimasð. Materialus pasaulis Å tai m io laukas, o mes Å tame lauke kovojantys kariai. M s kariauna Å tai vaikai, mona, banko s skaita, tautie iai ir t.t. À rœmad-bhƒgavatamð sp ja mus nepasikliauti tokiais silpnais kareiviais. Nors mogus ino, kad kitados gyvenusi jo t v ir seneli jau neb ra tarp gyv j, jis nesupranta, kad toks likimas laukia kiekvieno, taip pat ir jo paties. Tai kaip jis apgins s n? Kaip s nus apgins j? Materialistui, kuriam lyg galvijui r pi tik maistas, miegas, savisauga ir lytiniai malonumai, ie klausimai nekyla.

28 4 SKYRIUS ÀSiela negimsta ir nemir ta...ð ukadeva Gosvƒmis t s : Staiga Ajƒmila pamat tris nerangius eriais ap jusius padarus, i sigim li kais k nais, iauriais perkreiptais veidais. Su virv mis rankose, jie eng i sivesti j Yamarƒjos buvein n. Ma ylis, kur Ajƒmila labai myl jo, aid alimais, ir i vyd s juos Ajƒmila paklaik s m auktis s naus. Taip, su a aromis akyse, Ajƒmila i tar vent Nƒrƒya os vard. (À rœmad-bhƒgavatamð Ä29) Tro kimas i vengti mirties Mirties akimirk mon s, ypa nusid j liai, labai i sig sta ir kar tligi kai trok ta i sigelb ti. Sielai, inoma, negresia mirtis (na hanyate hanyamƒne arœre), ta iau i vieno k no kit pereinama labai skausmingai. Mirties metu skausmas esti toks stiprus, kad gyva b tyb nebegali ilgiau pasilikti savo k ne. Kartais, kai gyvenimas mogui virsta kan ia, jis nusi udo. Bet savi udyb yra nuod m, ir pagal karmos d sn j vykd iusiojo laukia bausm. Mirdamas Ajƒmila i vydo tris nuo mius, siaub kelian ius padarus su virv mis rankose; jie buvo apaug styran iais eriais, j plaukai buvo i drik visas puses. Tai buvo Yamarƒjos tarnai, Yamad tos, at j i pl ti Ajƒmil i k no ir temptis Yamarƒjos teism. Kartais mir tantis mogus pamat s Yamad tas aukia i baim s. Ajƒmil taip pat sukaust siaubas. Ajƒmilai labai pasisek, nes aukdamasis s naus jis i tar 18

29 Ajƒmila velgia mir iai akis 19 vent Nƒrƒya os vard, tod l prie jo mirties patalo kandin Yamad t atskub jo ir Nƒrƒya os pasiuntiniai, Vi ud tos. I - sigand s Yamarƒjos virvi, Ajƒmila su a aromis akyse i tar vent Vie paties vard, nors i tikr j jis auk si ne Vie paties Nƒrƒya os, o savo s naus. Kaip K a ir Jo bhaktai ateina pasaul ir i jo i eina Kitas paklaus: ÀMir ta bhaktai, mir ta ir paprasti mon s. Koks ia skirtumas?ð O skirtum paai kint toks pavyzdys. Kat pa iumpa iurk ir ne asi j dantyse, bet lygiai taip sikandusi ji ne a ir ka iukus. Dantys tie patys, ta iau ka iukams patogu ir saugu, o iurk jau iasi pakliuvusi mirties nasrus. Analogi kai ir bhaktai, at jus mirties valandai, keliauja dvasin karalyst, Vaiku h, o paprastus nusid j lius Yamarƒjos pasiuntiniai Yamad tos nusitempia pragaro sferas. Toks likimas lauk ir Ajƒmilos. ÀBhagavad-gŒtojeÐ (4.9) K a sako: janma karma ca me divyam Å ÀMano nu engimas pasaul ir pasitraukimas i jo Å tai dvasinis, transcendentinis aktasð. Kokiu tikslu K a ateina material pasaul? ³ klausim Jis atsako ankstesniame posme (Bg. 4.8): paritrƒ ƒya sƒdh nƒ vinƒ ƒya ca du k tƒm dharma-sa sthƒpanƒrthƒya sambhavƒmi yuge yuge ÀEpocha po epochos A Pats nu engiu, kad i laisvin iau teisuolius, sunaikin iau nedor lius ir atkur iau religijos statymusð. Dievas turi vienintel r pest Å apginti i tikimus bhaktus ir susidoroti su demonais. tai kod l Vie pats Vi u vaizduojamas su ginklais Å v zdu bei cakra (disku), Å kuriais gina bhaktus, ir lotoso iedu bei kriaukle, kuriais bhaktus laimina.

30 20 Akistata su mirtimi K os bhaktai, si sti Vie paties material pasaul skelbti Jo lov s, kaip ir Pats Vie pats, nusileid ia pasaul ir i eina i jo transcendenti kai. Vai avoms, arba Vi u (K os) atsidavusiems tarnams, at jimas pasaul ir pasitraukimas i jo yra ventas aktas. tai kod l abiej sukak i proga mes rengiame j garbei ventes. I tikr j net paprastos gyvos b tyb s niekada negimsta ir nemir ta, juolab K a ir Jo bhaktai. Da nai ateistai sako, kad Dievas mir s. Jie ne ino, kad net ma iausioji gyva b tyb nemirtinga. Tad ar gali b ti, kad mirt Dievas? ÀBhagavad-gŒtƒÐ vadina ateistus m ˆhomis Å kvailiais ir nenaud liais. Jie nieko nei - mano, bet dedasi i simokslinusiais mon mis ir tau kia niekus, kurie neduoda nieko gera nei jiems, nei visuomenei. I sivadavimas medituojant K Nors vis gyvenim Ajƒmila gyveno nuod mingai, mirties metu jis, iaip ar taip, m st apie Nƒrƒya, K, ir jam i syk atsirado galimyb i sivaduoti. M styti apie K gali kiekvienas. Gop s, K os draug s piemenait s, meditavo K paskatintos jausmo, kuris nei manan iam mogui gali b ti pana us aistr. i upƒla t o ant K os ir negal jo net trumpam Jo u mir ti, o Ka sa prisimin K dreb damas i baim s. Ka sa ir i upƒla buvo demonai, ta iau K a dovanojo jiems i vadavim, nes jie m st apie Auk iausi j Dievo Asmen vis savo gyvenim ir atmin J mirties valand. inoma, geriausia galvoti apie K palankiai. Bhakti, atsidavimo tarnyst, Å tai palankus nusiteikimas K os at vilgiu. i upƒla ir Ka sa nebuvo bhaktai: bhaktu vadiname t, kuris yra palankus K ai. Ta iau K a nesikrato ir t, kurie Jam prie- i ki. K a toks maloningas, kad kiekvienas, kuris nuolat apie J m sto, tegu ir kaip apie savo prie, tampa did iausiu i yog ir i sivaduoja. Taigi net didieji K os prie ai Ka sa ir i upƒla pasiek rezultat, kurie gyjami tik per yogos pratybas ir asketizmo praktik. ³ impersonal Brahmano vyt jim (brahmajyoti)

31 Ajƒmila velgia mir iai akis 21 silieja ne tik did iausieji mokslo vyrai (jšƒniai), kurie d jo daug pastang, kad pasiekt Brahman, bet ir tie, kurie negal jo u mir ti K os i neapykantos. Jie taip pat patenka dvasin vyt jim. I eit, kad jšƒni tiksl pasiekia ir K os prie ai. Bet tai n ra did iausias laim jimas. Gyva b tyb gali kur laik i silaikyti Brahmano vyt jime (brahmajyoti) kaip dvasin s viesos dalelyt. Saul s vies sudaro daugyb ma iausi viesos daleli, kurios gretintinos su gyvomis b tyb mis, galin iomis egzistuoti brahmajyoti kaip ma iausios dvasin s viesos dalelyt s. Ta iau jos pasmerktos v l nusileisti materiali k rinij. Gyvoms b tyb ms gimtas laim s tro kimas, bet impersonalioje b tyje n ra d iaugsm. I siilgusi d iaugsmo, gyva b tyb priversta gr ti material pasaul. Taigi egzistuoja labai didel tikimyb, kad gyva b tyb, pasin rusi Brahmano vyt jim, patirs nuopuol. K os bhaktai nesiekia i sivaduoti. Vienintelis j tikslas Å su atsidavimu tarnauti K ai, nesvarbu kur Å materialiame ar dvasiniame pasaulyje. Ir vis d lto K os malone jie i sivaduoja. Jie pasikelia Goloka V ndƒvanos planet, K os buvein, kur n ra materiali negand Å gimimo, mirties, senatv s ir lig. Taigi bhakto likimas i esm s skiriasi nuo impersonalist ar jšƒni likimo. Bhaktas Å labai i kilni asmenyb. Kaip ir impersonalistas bei jšƒnis, jis perskrod ia Brahmano vyt jim, ta- iau juo nesusi avi. J vilioja Vaiku hos planetos, o labiausiai Å Goloka V ndƒvana, kur, apsuptas Savo palydov, am inai vie - patauja Auk iausiasis Asmuo, Dievas.

32

33 2 Vi ud tos meta i k Yamad toms

34 5 SKYRIUS Vi ud tos skuba pagalb ukadeva Gosvƒmis t s : Garbusis karaliau, i gird i Ajƒmilos l p vent savo valdovo vard, kur Ajƒmila, baisiausiai i sigand s, i tar be joki nusi engim, Vi ud tos Å Vi u pasiuntiniai Å akimirksniu atsirado alia mir tan iojo. Yamarƒjos pasiuntiniai jau pl siel i Ajƒmilos irdies, bet, nuaid jus griausmingiems Vi ud t balsams, mai at lijo. (À rœmad-bhƒgavatamð Ä31) Vie paties pasiuntini pasirodymas Mirties valdovo Yamarƒjos pasiuntiniai Yamad tos atskub jo pasiimti su savimi Ajƒmilos, kuris auk si s naus Nƒrƒya os: ÀNƒrƒya a, s neli, ateik! A mir tu!ð K a yra be galo maloningas: vos i gird s mir tant Ajƒmil tariant ÀNƒrƒya a!ð, Jis tuojau i siunt Savo pad j jus Vi ud tas jo gelb ti. rœla Vi vanƒtha Cakravartis hƒkura yra pa ym j s, kad Vi ud tos atskub jo pas Ajƒmil, i gird i jo l p vent savo valdovo Nƒrƒya os vard. Jie nesvarst, kod l jis kartojo vard. Nors j tardamas Ajƒmila galvojo ne apie Vie pat, o apie savo s n, Vi ud tos vis tiek atskub jo jo ginti. Tardamas vent Vie paties vard, mogus lovina Vie pat. Ta iau Ajƒmila kartojo vent Nƒrƒya os vard ne siekdamas pa lovinti Vie pat, o i meil s s nui. Ir vis d lto nuo irdi tarnyst Vie pa iui jaunyst s metais j i gelb jo, ir dabar jis kartojo vent vard kaip Vie paties bhaktas, be joki eidim. To pakako, kad jis i pirkt visas nuod mes ir susilaukt Vi ud t paramos. 24

35 Vi ud tos meta i k Yamad toms 25 Nƒrƒya os vardas toks galingas, kaip ir Pats Auk iausiasis Dievo Asmuo Nƒrƒya a, K a. ia gl di nƒma-sa kœrtanos, Dievo vardo kartojimo, paslaptis. Kartodami vent K os vard, mes i syk sueiname s lyt su Pa iu K a, nes Vie paties vardas nematerialus; jis dvasinis, absoliutus. Kitaip sakant, tarp K os ir Jo vardo n ra skirtumo. Yamad tos k sinasi i pl ti Ajƒmilos siel Atskub j prie mirtimi besivaduojan io Ajƒmilos, Vi ud tos gr smingai u sipuol Yamad tas: ÀK j s darote? Nedr skite! J s neturite teis s vestis io mogaus pas Yamarƒj!Ð Vai av, t, kuris nusilenk prie Vie paties Vi u lotoso p d, visada sergsti Vie paties Vi u pasiuntiniai. Vos tiktai Ajƒmila i tar vent Nƒrƒya os vard, Vi ud tos kaipmat atsirado prie jo, sak Yamad toms atsitraukti ir pagrasino juos nubausti, jei nepaklausys ir bandys i pl ti Ajƒmilos siel i irdies. Yamarƒjos pasiuntini galioje Å teisti visas nuod mingas gyvas esybes, bet Vie paties Vi u pasiuntiniai gali nubausti net pat Yamarƒj, jeigu jis padarys k bloga vai avai. iuolaikiniai mokslininkai materialiais prietaisais negali aptikti k ne gl din ios sielos, ta iau À rœmad-bhƒgavatamð juodu ant balto para yta, kad siela gl di pa iame irdies centre (h daya); Yamad tos taik si i pl ti Ajƒmilos siel i jo irdies. irdis yra k no mechanizmo dalis. ÀBhagavad-gŒtojeÐ (18.61) Vie - pats sako: Œ vara sarva-bh tƒnƒ h d-de e 'rjuna ti hati bhrƒmayan sarva-bh tƒni yantrƒr ˆhƒni mƒyayƒ ÀAuk iausiasis Vie pats gl di vis irdyse, o Arjuna. Jis vadovauja gyvoms b tyb ms, t nan ioms k ne, kur tarytum ma in sudaro materiali energijað. odis yantra rei kia Àma inað. K no ma inos ÀvairuotojasÐ Å individuali siela. Ji yra k no vadovas

36 26 Akistata su mirtimi ir savininkas, ta iau auk iausias vadovas ir savininkas Å Supersielos pavidalo Dievo Asmuo. Gyva b tyb gauna k n, kurio nusipeln praeit gyvenim, mƒyai tarpininkaujant; atsi velgdama io gyvenimo darbus mƒyƒ suformuoja jos b sim k n. At jus mirties valandai, gyvai b tybei parenkamas naujas k nas, ir individuali siela drauge su Supersiela persikelia savo nauj Àma in Ð. Taip siela keliauja i k no k n Å vyksta persik nijimo procesas. Prie persikeliant i vieno k no kit, nuod ming siel Yamarƒjos pasiuntiniai nusitempia pragar, kad ji apsiprast su s - lygomis, kuriomis jai teks gyventi gavus nauj k n.

37 6 SKYRIUS Dvasinio dangaus gyventojai ukadeva Gosvƒmis t s : Vi ud toms pastojus keli, saul s dievo s naus Yamarƒjos pasiuntiniai m klausin ti: ÀKas j s, kad dr sote pasiprie inti Yamarƒjai? Kam j s tarnaujate? I kur at jote ir kod l draud iate mums pasiimti Ajƒmil? Gal j s rojaus planet pusdieviai, dievai iai, o gal Å i kiliausieji bhaktai? J s akys Å tarsi lotoso iedlapiai. Geltonais ilko apdarais, su lotoso girliandomis, su dailiais almais ant galv ir su auskarais ausyse, j s spindite valumu ir jaunyste. Keturiose ilgose savo rankose j s laikote lankus, str lines ir kardus, v zdus, kriaukles, diskus ir lotoso iedus. Nuo j s sklinda akinanti viesa, i sklaid iusi ia tvyrojusi tams. Bet sakykit, kod l j s mums trukdot?ð (À rœmad-bhƒgavatamð Ä36) Dievi kasis siki imas U savo nuod mes Ajƒmila pateko Yamarƒjos, auk iausiojo teis jo, galioto svarstyti gyv b tybi nuod mes, inion. Ir kai Yamarƒjos pasiuntiniams buvo u drausta j pasiimti, jie nustebo, nes lig tol niekas visuose trijuose pasauliuose nebuvo sutrukd s jiems vykdyti savo pareig. I Vaiku hos nusileid Vi ud tos atrod labai ne prastai: jie buvo keturrankiai. Yamarƒjos tarnai sutiko juos su derama pagarba. Jie ne inojo, i kokios planetos Vi ud tos atvyko, tod l 27

38 28 Akistata su mirtimi m sp lioti: ÀJ s turb t nusileidote i dangaus planet. Ta iau kod l j s ki at s m s reikalus? Mes Å Yamad tos, ir m s pareiga Å suimti nusid j lius. Visas Ajƒmilos gyvenimas Å vienos nuod m s, tod l dabar, i mu us paskutinei jo valandai, mes galioti nuvesti j pas Yamarƒj, saul s dievo Vivasvƒno s n. Tad kod l j s mums trukdote?ð Reik mingiausias odis trisde imt antrajame posme Å siddhasattamƒ, Àtobuliausias i tobuliausi j Ð. ÀBhagavad-gŒtojeÐ (7.3) pasakyta: manu yƒ ƒ sahasre u ka cid yatati siddhaye Å i milijon moni gal tik vienas siekia tapti siddha, tobulas, kitaip sakant, dvasi kai susivok s. Dvasi kai susivok s mogus ino, kad jis yra ne k nas, o dvasin siela (aha brahmƒsmi). iais laikais toks mogus Å retenyb, ta iau tas, kuris vis d lto suvokia, kad jis ne k nas, yra pasiek s tobulum ir vadinamas siddha. Kai mogus supranta es s neatsiejama Auk iausiosios Sielos dalel ir su atsidavimu ima Jai tarnauti, jis tampa siddha-sattama. Ir jam atviras kelias Vaiku h, K alok. Taigi odis siddha-sattama nurodo tyr Vie paties bhakt. Yamad tos Å Yamarƒjos (vieno i siddha-sattam ) tarnai, tod l jie inojo, kad siddha-sattama pranoksta pusdievius, dievai ius ir, inoma, visas kitas io materialaus pasaulio gyvas esybes. tai kod l Yamad tos klaus, kuo remdamiesi Vi ud tos trukdo jiems vykdyti Yamarƒjos, i kilnios sielos, nurodymus. Reikia pasakyti, kad Ajƒmila dar nebuvo mir s, nes Vi ud t siki imas sutrukd Yamad toms i pl ti siel i jo irdies. Kol Yamad tos ir Vi ud tos gin ijosi, Ajƒmila buvo tarp gyvenimo ir mirties. Kam atiteks jo siela, priklaus nuo gin o baigm s. Dvasinis gro is Vi ud tos buvo labai pana s Vie pat Vi u. Yamad tos, gyvendami nusid j li pasaulyje, niekada lig tol nebuvo j mat. Tod l, i vyd ias nuostabaus gro io b tybes, jie labai nustebo ir taip prakalbo: ÀJ s i or byloja apie j s kilnum, ir j s kupini dangi k gali. Nuo j s sklindanti viesa i sklaid tams,

39 Vi ud tos meta i k Yamad toms 29 gaubian i pasaul. Bet kod l j s norite sutrukdyti mums atlikti savo pareig?ð V liau mes dar su inosime, kod l Yamarƒjos pasiuntiniai Yamad tos supainiojo Ajƒmil su nusid j liu. Nors visas Ajƒmilos gyvenimas buvo nuod mingas, nuolat kartodamas vent Nƒrƒya os vard, jis dvasi kai apsival, o ito Yamad tos ne vertino. Vi ud t k nai vyt jo tod l, kad jie nusileido i dvasinio pasaulio, kur viskas skleid ia vies. Pats K a ÀBhagavad-gŒtojeÐ (15.6) sako: na tad bhƒsayate s ryo na a ƒ ko na pƒvaka Å ÀMano buvein ap vie ia ne saul, m nuo, ugnis ar elektros energijað. I kur atsirado Vi ud tos, Yamad tos ne inojo, ta iau buvo akivaizdu, kad jie Å ypatingos b tyb s. J k nai vyt te vyt jo, jie buvo keturrankiai ir nepaprastai gra s. ie posmai tiksliai apra o Vaiku hos gyventoj apdar ir i or s bruo us. Juos puo ia geltono ilko drabu iai ir girliandos, o keturiose rankose kiekvienas j laiko disk, g l, v zd ir kriaukl. Jie labai pana s Vie pat Vi u, ta iau neturi vienos ak krintan ios detal s Å Kaustubhos brangakmenio, kuris ri tik ant Vie paties kr tin s. Vaiku hos gyventojai i ori kai labai pana s Nƒrƒya, nes yra pasiek sƒr pyos i sivadavim, ir vis d lto jie elgiasi kaip tarnai. Visi Vaiku halokos gyventojai puikiausiai ino, kad j valdovas yra Nƒrƒya a, K a, o jie Å Vie paties tarnai. Visi jie yra dvasi kai susivokusios, am- inai laisvos sielos, nitya-muktos. Nors teori kai Vaiku hos gyventojas gal t apsiskelbti Nƒrƒya a, jis niekada to nepadarys, nes yra visi kai sis monin s K ir i tikimai tarnauja Vie - pa iui. Tam did iausios takos turi visas Vaiku halokos dvasinis klimatas. Dalyvaudamas K os s mon s jud jime, i mok s i tikimai tarnauti Vie pa iui K ai, mogus irgi visad gyvena Vaiku halokoje ir su materialiu pasauliu neturi joki s saj. Anapus materialaus pasaulio Mums, egzistuojantiems materialaus pasaulio nelaisv je, dvasinis pasaulis tolimas ir nesuvokiamas. Ta iau jis realiai egzistuoja.

40 30 Akistata su mirtimi Vie pats K a sako ÀBhagavad-gŒtojeÐ (8.20): paras tasmƒt tu bhƒvo 'nyo Å ÀAnapus emesniojo, materialaus pasaulio egzistuoja kitas, auk tesnysisð. Materialioji gamta Å tai vienas i pasauli, kur sudaro milijonai visat, susispietusi atokiame dvasinio dangaus kampelyje. Mes negalime pasakyti, kaip pla iai i sidriekusi viena m s visata, kurioje yra nesuskai iuojama daugyb planet ; o visat materialioje k rinijoje Å milijon milijonai. Materiali k rinija tesudaro vos ketvirtadal visos b ties. Kitaip sakant, visa materiali k rinija t ra ketvirtoji K os energijos dalis. Kiti trys ketvirtadaliai tenka dvasiniam dangui. Varg ai mon s mano, kad be m s planetos daugiau niekas neegzistuoja, ta iau i j m stysena varli ka Å geriau nepavadinsi. Varl, t nanti ulinyje, be jo daugiau nieko nemato ir apie visk sprend ia pagal savo ulin. Papasakok jai apie vandenyn, Å ji vis tiek negal s sivaizduoti jo platybi. Varli ko mentaliteto mon s irgi samprotauja: ÀDievas yra itoks ir anoksð, ÀDievo karalyst atrodo taip ir anaipð arba: ÀA esu DievasÐ, ÀDievo n rað. Bet visa tai Å gryniausios kvailyst s.

41 7 SKYRIUS ³ valgos galia ukadeva Gosvƒmis t s : Yamarƒjos pasiuntiniams taip tarus, Vƒsudevos tarnai nusi ypsojo ir emais tarsi padang s dundesys balsais prakalbo: ÀJei j s i ties Yamarƒjos tarnai, sakykite, kokia religijos statym prasm ir kokie bedievyst s po ymiai? Kaip baud iami nusid j liai? Ir kas i tikr j vertas bausm s? Ar visi mon s, veikiantys d l malonumo, jos nusipelno?ð (À rœmad-bhƒgavatamð Ä39) Kas inotina dharmos atstovams Yamad tos papriekai tavo Vi ud toms: ÀJ s esate nepaprastos asmenyb s, bet neder t ki tis m s reikalusð. Yamad tas labiausiai nustebino tai, kad Vi ud tos, tokios i kilnios sielos, stojo prie Yamarƒjos vali. O Vi ud tos, savo ruo tu, nustebo, kad Yamad tos, nors ir skelb si es Yamarƒjos, auk iausiojo religijos statym inovo, tarnai, t statym nei man. Vi ud tos ypsojosi, galvodami: ÀKokius niekus jie ia paisto? Jeigu jie i tikr j yra Yamarƒjos tarnai, tur t inoti, kad Ajƒmilos nevalia liesti.ð Vi ud tos grie tai prabilo: ÀJ s sakot s atstovauj Dharmarƒjai [Yamarƒjai], mirties valdovui bei religijos saugotojui, ir kaltinate mus, kad ki am s jums patik tus reikalus. Tai gal paai - kinsite, kas yra dharma, religija, ir kas yra adharma, bedievyst? Jeigu i tikr j esate Yamarƒjos atstovai, turite inoti atsakym klausim.ð Vi ud t klausimas i ties labai reik mingas. Tarnas turi inoti, ko i jo nori eimininkas. Yamarƒjos tarnai teig vykd 31