Vanda Aramavičiūtė. Vilniaus universitetas

Transcription

1 pvasjngumas IR MEILĖ Vanda Aramavičiūtė Vilniaus universitetas 1 Dvasingumo esmės beieškant Kas jis žmogaus dvasingumas? klausia ne vienas filosofas psichologas pedagogas menininkas ar kitos sri tiės atstovas Vieni jų dažniausiai rašytojai literatūrologai žurnalistai dvasią dvasingumą sieja su ypatinga žmogaus šviesa Dvasia laikoma švie sos sinonimu vadinamu įvaiais vardais: degimu procesu vyksmu energi ja sąmone sp n u avi u i:vasį Įygina r u pu ritm? gyvrbe su tmogaus ps1chinerrus galionus su JO siela išnuntinu Jega (J Milhrus S Ge da T Sakalauskas) Dvasia pasak filosofo ė Kalendos (1991) tai kultū ros kūriniuose sukoncentruota daugelio žmonių sąmonė panaši į tai ką Plat onas vadina idėjų pasauliu G Hėgelis visuotiniu protu K perie; trečiuoju pasauliu (šalia fizinio žmogaus sielos arba mentalinio) Zodžiu dvasiomili laikytini idealūs reiškiniai žmonių pattys įkūnytos sktingose kultūros formose mitologijoje religijoje filosofijoje dorovėje moksle folklore kitur Žmogui jos tampa savitu reikšmingu gyvenimo savikū ros elgesio modeliu orientyru pavyzdžiu Iš to kas pasakyta apie dvasią dvasingumas suvokiamas kaip vidinis žmogaus spindėjimas kuriuo jis geba persmelkti artimo žmogaus šdį pa matyti suprasti liūdesį ar džiau mą kartu jį išgyventi (V Kubilius A Za latorius kt) Anot T Sakalausko (1992) žmogiškojo dvasingumo riba yra sielos judesys gerumo link Tada žmogus įsigilina į kito žmogaus būs eną supranta jo kitoniškumą pajunta nelaimę kančią tiesia pagalbos ranką Tuo tarpu pedagogikos mokslininko L Jovaišos teigimu dvasingumu pe r žengiama kasdieniškumo r iba už kurios nebelieka tamsumos beprasmy bės neteisybės rutinos Už tos ribos yra šventė šviesa tiesa grožis meilė džiaugsmas viltis Dvasingumas tos šventės išgyvenimas jo kuryba (L Jovaiša 1993 p 7) 2 Logoterapinė dvasingumo samprata Daugiabriaunis dvasingumo fenomen as gali būti įvaiai interpretuojamas Tai aiškiai matyti sktingii pasaulėžiūrų mokslininkų darbuose Kai kurie jų dvasingumf įžvelgia pozi tyvių idėjų vertybių bei i deal ų brandą arba pasaulėžiilrinę gelmę kiti transce dentinių galiq veikimą treti p asąmo nės raišką t t lltrp mob

2 liniq krypči11 vienokiu ar kituhiu ;1pd111 i kcliaoči11 Jva ingumo probie m11 verta 1< kti lu1'otnapim; a r:v:nytx:s lc< rij<\ adinam;1_h aukštumos }mngam krni rw!ik kiamas pa1':findinis vaidm11<i hd nunhlomi hihfai p:idnlanl)':<i žmogui siekti dvasio s r icholn1'ij;i (!\ l\j ku ('ia dva inci gt:jmiq lh:i vidifiniq pn vis<\ gyvcnim11 nc1 sunkiai ergnn! SillS humanistim:s krypties kfm jas V Frnnkli p ichiatras filoso fas 1mo aus dva\inį i\ ivyqyrn;1 kaip a mcnyhės branduolj remia valios laiwe prasmt s sid;:imu cnimo prasme l'rasnii<; idkojim<l apibrėži a mas kaip pagnrnhnis /rnogiškt1 vciksml) stimulas tikra is gyvenimo džiau mu altinis Pra miq atradimo vie1<1 laikoma objeklyvi tikrov( pantis daiktq asrnenq vi:nyhių hci idcalt1 paauli O nuo žmogų su to k a i p kokias prasmc:s indiyida renkasi esanči11 vcrtyhiq hierarchijoje bene daugiausia ' nuo jo dvasios auutumos l'rie vntyljiq galv::ių padėti žmogui priklamu rasti gyvenimo rra m priskniamos: l) kūrybinės arba tai ką pals žmogus c"ia kiyha laikomas kie k vien as geras darbh sąži pareiga pan: 2) pattinės arba t a i ką žmogus gauna iš pa <1uliui duoda kuria ningai a1lik1a pa aulio l y kuu save pralurtina patdama5 ti:są gėrį grožį išgyve nda ma mt:il<; pan; 3) nusistatymo (laikysenos) vengti s a vo gyvenime Būtent tai ko }mogus negali iš trečioje vertybių g rn pė j e arba žmo ga us susitį kimo su kausmu kalte mtimi įžv e lgi a ma pati tauriausia bei kilniausia atvedančios žmogų i pačias sunkiausias gyvenimiškas situacijas labiausiai veikia dvasios kaitą jos stipru mą did u mą Be abejo dvasinės sferos pokyčiai priklauso nuo žmogaus nuostatos vertybių gyvenimo pnt!imės atžvilgiu Todėl liga gali iiudyti ne dva inj bejėgiškumą bet įgyti tam tikros prasmės slypinčios ligonio kančios lemties supratime Ir tai leidžia žmo gui prasmingai gyventi bet kuriuo atveju Tačiau žmogiškosios egzistencijos prasmė nepasiekiama be laisvo pa sinkimo apsispn ndimo V Frnnklio įsitikinimu žmogui negalima pri mesti jokios pasaulėžiūros laisvė esanti vš bet ku rio būtinumo Kita ver tus laisvė itin aiškiai matoma iš žmogaus požiūrio i polinkius paveldimu mą a p li nką Mat šio po7iūrio apraiškos atspindi ar i n divida s geba valdyti savo polinkius ar jis pajėgia išsivaduoti iš cmesnių prigimtinių pradų ar gali būti laisvas nuo aplinkos įtakos Tuo V Fra nklis nesiekia paneigti minė tų veiksnių poveikio žmogaus asmenybei Jis tik nori įrodyti kad tikru ž mo gurni ta mp ama lllda tiek kada kiek ge b ama i<ieiti iš savo būties išori nės vidinės ribų Kitaip sakant žmogiškoji būtis prasideda tik t ada kai žmogus turi poziciją nuostatą ar požiūri socialinio kū ni š k ojo psichi nio pas auli o atžvilgiu geba pakilti vš jo priešintis jam Dvasiška tai kas laisva žmoguje O dvasinga asmenybė yra ta kuri visada gali prie šintis prieštarauti" pabrėžia mokslininkas (1990 p 112) Bet čia p at priduria gyvenimo prasme Šios verlyh<;s 68

3 gus tik iš dalies yra hisvas nes jo laiwc; ncahkniarna mui atsako Jcadž k bė IK prasmės siekimą n alinwimą klimą Laisvė ::itsn on1y s o hc <ilsak(int)h:s a!sakomyh(:s nebelieka laisvės be skai: a stuo llly t ti i a didesnė aisakomyhė; g u gz rsta savivale Tad kuo didesnė laisvė tuo v i C lo JajSV m' u1 suvoi>t1 l ' k am 11s pnva u Ll 111 \ a b a1 svariu 1nd1v1 1 to kiekvienam e D akyti Ir nors daug kam galinrn j a u st i atsakomylw; savo sąjiwi savo ats \ 1;rov<: ar 1 "i prgn m1 as yra trn11v:1'n(lentmc D1evm 1iet JOS druomenci n Jogotcrnpija atremiilma į tei<;tinę p<1 aukžiūq Šit<1ip Tu" asis t 1 di e višk " >es fiav1!nni10 a1sve'; at<;;1"oiny 1 Aptardamas žmogau rvasingnmo reflektyv10stnkujantį clvt1singt1m> pa ąmoninį šį v Franklis įžvelgi: v o ės Mes linornc pripalįs!arne D(' tik tai k:1s ncqrrnminga sa im n SI " J ] \ p 1VH a u ict 1r e vasrn1 ncs 1rrv1rnrg11m:1 ua matome ki l) l aseiškia polin rn::i Cf05' ąsąmoningo dvasin!\urn<:1 pa&ri_ml}_" (l?90 p % ) /:c lti'1 ž 10Ęa'E' c1' a:;_in: as remiasi es<1n o?rng1j' mt JJtyv1u Pamatu Srn1 mrnba fhflįs!' gum V franklis aptana sąh ncs ištakas funkcijas Jo nuomone s ai r nc e:ant1 Be to ji t11ri 1yšį ne su realia acionali nelogi ka nes ji kyla iš pas;1rnonės moraline prnsmc pngcidalijaria n'il;alinga O sąh11( galima o su ove kr ti turi vykti t_ y vykdo intuityvi fu_nkciją ji tar i užbėg ul aki 1 tam a ticipuoja patį veiksmą V Frnnkl!o žodna1s tari;int sąžine nuola< dcnna n amžinąjį" moraks įstatymą su a t s k i ru hnof:'llmi su konkrdia situflcija Nors i asmenybės teorija taikoma p ic:huterapijai bet jns p;1j:ila į a žmogų kaip i dvasinf; būtylx; yra pedagngikai Jei V Frank psichikos yuyrno be pasaukliii rcibminga lio jo pasekėjq nuomom' nėra žmogaus ros tai juo labiau nera sveiko žmogal!s gyvenr:o be Vertybių iueah; darančių pasaulėžiūros turinį Pw:aulėi if1ros nihilizmas bei būdingas dide!ei jaunesniosios vyresniosios žmogaus dvasinį tuštum11 bei kartos ei aliai skurdumą Šis dvasinis SIJ primitymnas rrnlo dalwrtinio ntflshhtlzis pwdrciš kiantis nuoboduliu aphtija neviltimi intnc<aį bei inici:ityvos :;!ok11 pasy vumu pan neretai tampa psicbinią ligi; bei tikrosios prasmė ; netektis jos alkis ncuroriq priefaslimi Be te dainai a("/cda nogq i pragagting;1 pasaulį Todėl tenka pritarti A Paškui kad pal gyvenimo pattimi i1 pla čiu pasnošimu paremta teorija sugehes prnkalbdi i erzistcncinę t11štumq kenčiantį modcrrn1jį žmogq" (1992 p 4546) Kita vc11us E;ios teorijos kryptis būdai skatinantys 7mogu palinli rnvo pasmllėwn įverti riti ją pratur tinti naujomis vertyhėmjs tarsi iš naujo įprasmina ver!yhinės pcdt1g;ogikos svarbą aktual11mą 3 Dva ingumn dorumo o;ųsaj11 Kaip jau minėjome Lietuw)je taip pa t esama darbq v i e n a ip ar k it aip nagrinėjanč'ilj <lvasingumo fenomeną Dar Nepriklausomoje Lietuvoje padėti dvasingumo sampratos p<imatai (Vy dūnas S ')alkauskis A Maceina A Damhrnuskas \::L) Vėliau i proble69

4 garrn inten'iyviai gvildrnama išeivijoje ' ia iš k i s ti darbai (S Giuodžio ' Uniaus P Kvclaičiu S Ylos K Matulaičio l N avi ck o A Paškaus J Pikūno J Pnmskio Jr kl) padeda t i ks liau apibrėžti sv a r b i a usi as dorybe li(:i dvaj;incs vn1ybcs atskleidžia dv<l inglm10 dorumo 1yšį bei skinurnus apiblidina kai kuriuos dvasinio tobukjimo as p e ktus Atkūrus Li e tuv os ne' priklausornyl)\' gi r a m alu vis labiau atsigręžiama j dvasines vcrtytxcs: ieš koma jtį tsmi s a vi t a rp i o ryšio specifikos d vas inė s saviugdos bei savikūros kelitj (S Dtcnuškaitė Z Jackūnas L J ova iša ė Kalenda B Kuzmick as ' ma J l\ r's1 V Sto;fk us \f ry /J rn1t1s / rma1t1s Ir kt ) Taigi dvasiu umo pagrindu Lietuvos tyrinėtojai ankstcsn dabar tiniai laiko vertybes i jomis grindžiami1 gywn i mo tikslo bei prasmės sam prat11 taip pat proto jamm11 harmoniją Tarp vcrtybiq pabrėliamos: univer sfllius dorinė (žmogus nacionalinė ku ltūra mokslas menas dora); tik do rinės (dorumas žrnoniškumas jautrumas altmizmas kt); idcalinės (paži nin:o nacijos gyvenimo asmenybės) kitos matą dedttma: Tho re mi an t is į dvasingumo pa universali ver tybinė orientacija moralinė nu os ta ta (H Kuz mickas T Sakalauskas lšmintinglįjtį pu o t a V 1992) j aut ruma s muzikai gamtai i minčiai jausmui kilo ž mogaus skausmui (R Pavilionis lcn p at) gyvenimas idealinėmis venyhėmis (L Jovaiša 1993) pan Nors skiasi patiūros į vertybes kaip dv a sing u mo pamatą bel dvasin Į>umas d ažni ausia i siejamas su dontmu kaip reik minga žmogaus bt1timi Etikos specialistų manymu kur nėra clcmcnlaraus dommo ten neįmano mas i r dvasingumas" (V Žemaitis 1990 p 5) damoji dvasi ngumo dalis ly:t e minė jn tymė Dorumas ne paprasta sude (Č: Kalenda kt) Kita ver tus dorumo be dvasingumo tai p pat negali būti Vadinasi tarp šių dviejų reiškinių egzistuoja gl a udi sąveika: dvac;ingumas skatina asmcnybt; elg tis o doturnas dvasiškai tobulėti Dorumas pa eiškia per a t ski r as dorai Jli hie didžiau vertybes bei dorybes Tačiali rarchijojc pmenybė ne re t ai atiduodama ž mon išku mui vienam blities apraišką Grindžiamas idėjomis apie jo dvasinio tobulėjimo būtinumą žmoniškumas ne tik išaukština žmogaus vertę bel i1 natū ra liai iškelia jo dvasinę būtį vš kitų di mens ij 11 kartu kidjia patti jo esmę E tik oje pabrėžiama kad žmoniš kumas kaip svarbiausia i mog au s charakteristika daugiausi a sieja'>i ne su fizine bet su dva ine hntimi atspindi jos įvaovę turtingumą Dėl to imo rtiškumui suteikiama ypatinga vieta dvasingumo sa mpratoj e žmonišk"u si11 žmog11l1s dorinėsdvasinės žmogaus vertingumą rnas suvok iamas kaip es ni in e dvasingumo apraiška pamatas charakteristi ku pan Antai Vydlinas įžvelgdamas žmoniškume įsikūnijusį dvasingumą fo1m1>l'ilrnrną vadino žmogaus tikrąja gyvybe arba esybe Kai visa tmogaus <1 1 wn1'li nn t!i žmoni kmno t11omcl galima kalbėt i apie subrendu

5 (1990) ją vadinti žmoniškumo stiprėjimu daik tin J1 ią dorą t igė filosofas me pasaulyje Žmoniškumas yra phti tu ri n i n ga sąenybė ti asn rtybinį sa ty :i su kit žmogumi phčiu v na būdi vok a api JI neatskmama pobudž10 kategonja nuo daugelio vert1namo10 aip v imi K etinitf sąvokų S ekiant tiks iau api ;rėžti žmoniš um turinį nelengva iustatyti jį nusak ančnį ąvokų h1erarch1ją be1 suhordmac1ją Vydunas buvu mėginusių konkretizuoti žmoniškurrk turinj Pagal jį žrno enas pmųjų ndi ios dorybės arba spinduliai: tiesa malonumas teisingu nišku rną atspi mas k antrybė skaistumas taurumas didingumas garbingumas tvtuma yr a:ke h s žmoni umo gražumas i intis eilė (1990! Mažutis v1dme a žmorn kumas apxbrcžiamas kaip k1lm pastovi 1r ob Ct stą nife ma jektyvi laikysena kiekvieno ž mogaus atžvilgiu paseiškianti vis11 prigimtl! esminitį žmoggkąjų vertybi11 pripažinimu respektavimu gyvenime" ( 1950 p 13) žmoniškumo pagrind as teisingumas jno grindžiama pagarba žmo gui kurią konkrečiame gyvenime išlaikanti tikdidelė meilė rnog u i Auto riaus nuomone ši meilė įstengia matyti gerbti 1mogiškąsias vertybes net tada kada pats žmogus visiškai s u voki a jų menkumą bei silpnumą Beje išimtinį meilės vaidmenį yra nurodęs Vydūnas Anot jo laips niškas doros įsigalėjimas padeda įtvtinti žmoguje harmoniją Tačiau har mcinija gali atsasti ten kur i m i nt i s meilė yra vš kihį žmogaus galių Tuo tarpu kiti filosofai (Č Kalcnda V Že maitis) aptardami žmoniškumą per žmogaus santykį su kitu žmogumi meilę laiko šio sudvasinto santykio forma Iš mdlės kylą altruistiniai jausmai skatinantys žmogų gyventi bei aukotis kitam Vadinasi meilė sudaro pnrnatą žmogaus dorumui bei žmo 4 Meilė dvasingumo šerdis tų niškumui reikštis Išeivijos filosofai itin pabrėžia integįalim; meilės fankciją rv'lcilė tai lyg dorovinio gyvenimo stuburas ar moralinio stathio gija jungianti rišan ti artinanti siejanti vertyhes doryb% gėrio aspacijas tc)a J L Na vickas (1988) Būdama tokia galinga jėga ji sujungia įvaių pažlūnį am žiaus luomo sktingos lyties 1mones į vieną tautą vieną valstybę" (S Gruodis 1947 p 115) Žodiiu meik interpretuojama k aip atsko žmogaus kaip tautos bei valstybė s egzistencijos pama t as į Ir dar daugiau Meilė yra pagrindinė žmogaus dvasinė galia kuri al klcidžia vertybių pa sauij veda į aukščiausią jiį realizavim11 tiek savyje tiek kitose būtybėse ar aplinkiniame pasaulyje akcentuoja A Baltinis (1959) O tai reiškia kad meilė apima visas žmogau" d;asios galias nulemia j11 savaiškos kryp tį būdą lygj Kitais žodžiais meilė yrn žmogaus dvasinio pasaulio pi:igrdas jo dva">ingumo šerdis bei esmė Pripažinus tokią didelę meilės reikšmę btitina giliau ją patinti Šiuo tikslu ryžtamės pat e ik t i keletą meilės sampratų "11

6 gau tik 5 S Ylos meilės sampr11fa S Yla meilę p ri ski ri a prie itin jaullių žrno " M ilė yra kaip tokia prigimta iega lygi a i ncapč111opiama save esme k aip 1r neapčiuo er_zistcn ijos r_rohkm:1_kurių 1 egal!ma p<>linti pmtu piama savo wibmu" rašo jis (1947 p 6) Tai vidinė jėga kylanti iš dvasios g rlrni1r foje nėra protinio elemento nors pratas čia dalyvauja taip pat ni1 a fizinio prado nors jis gi dalyvauja atliekr p rie monės funkciją o rai rei!kia kad meilė turi savąj ą psichologinę logiką" kurią įmanoma pa 7inti lik pajautimu įsijautimu Ši1 aip suvokdamas meilės paž in i mo g ali r;1ybes aptardama!> ją d a ugi au psichologiniu aspektu S Yla m gina apį brėiti meilės esmę struktūrą formas savybes tiblą kt Tad kokie išskiami svarbiausi me ilė s elementai? Prieš juos damas m;{ tyto_jas pilną apibūdin meilę palygina su sauli: s spinduliu išsiskaidančiu į Jaug_yby spalvų Šias mciks spalvas" arba clcmcntw; jis pavadina: s i mpa tija f;u ijavėjimu ilgc iu susivienijimu dž i augs mu laime t aip pal jauta nerimu užuo baime kančia net pykčiu Susižavėjimą laiko lyg meilės p anga pticš kurią individas patia įvaių išgyvenimų: nustebimą dėmesį domėjimąsi skatinantį ieškoti kontakto su kitu asmeniu įspūdį dar labiau priartinantį prie šio asm e ns su ną tymą kt Ši meilės p ra d žia gali būti ndinama impatija įsižiūrėjimu apimančiu minėtas prad i n e s mciks ap raiškas Užuojauta gi laikoma simpatija tik kylančia kitu keliu: dajniau siai kitam asmeniu i prasitams apie savo gyvenimą ar išsipasakojus trngiškus jo momentus Tuomet žavėjimasis yra lyg natūralw s i m p a tijos padarinys bet s ki ri asi nuo jos nes susižavėjęs individas to asmens jau n<e he s tebi nebetyrinėja o gėrisi džiaugiasi O kai žavesys p avsta viską pavergiančiu jausmu tada pasidaro bej ė gė s bet kokios įtakos net kitų pajuoka apmau das pan Kadangi norima nuolat žavėlis kyla ilgesys uba artumos trnuka siekimas būti kartu t<lm p a naudojant protą valią Su i lges iu sit:jasi nerimas nes meilė pas"k S Ylos ni:ra tokia sut art is kur visos sąlygos bū na aiškios žin0mos Priešingai meilė visada lieka paslaptinga neaiški nep asotinama Dėl to žmogus išgyvena baimę me la ncholiją l iūd esį kan čią neviltį bei netik m mą Žino ma jis patia džiaugsmą laimę kai įsiti kina meilės tikrumu pilnumu Be to panašius išgyvenimus gali patti t t Greta S Yla nurodo kad meilė neseiškia viena kuria forma bet turi daug pakopų Tarp jų plačiausia savo apimtimi esanti v isuotinė arba žmp kūrėjas susižavėjęs kuri a nors id ėj a jos siekiąs ją atradęs nijos meilė Kūdikystėje ši meilė paseiškia simpatija palankumu tie žmonėm kude kūdikiu rūpin i juo domisi; vailystėje simpa tij a jimusi d rau gais ją elgesiu Jifidesiu; brendimo amžiuje bendn:į reikalų išgyvenjmu idealaus žmonių išgyvenimo ilgėjimusi pan tavė žmonių J<adangi visuotinė meilė krypsta į vi&uomenę bei bendruomenę t ai ji gali biiti pava 72

7 1m:ile 'foo tarpu meilė linkstanti i atskus usmenis susietus dxnta socialine ko ste (profesine; idenlngine religine pan) vadinama giminy tajji tikra 'T '' ia me 1 k ' k' 1e n a p u na ats 1rns usmems Jlln D ff J:iu ta' l ) k' le mei e lektyvin 1 c h us vidines traulws v d1mo sutapimo 1d a Į bendrnmo Šmo papnndu m 1 rna reikštis simpatija riipeslis pasitikėjima sitlvartas kančia vienybė tikra šeiminics meilė kaip šalia to i skiama n pa siamėjanti išore gilėjami 'lr'idumi nna dvifalė mi:ilė trišalė savo tam savo meilė; unitarinė meilė kurios objektas yra Dievas Būtent lai li s meilės formomis bei pakopomis tarp kuritį rrwik nndinemi laikoma pag upė Ir kuo siauresne vaga ji teka tuo _ji skaidresnė avasario aip p išsilieja k ė Bet :a1i_ galin sia yriausia eil s s ov l1tlrw '(:v sn a r gilesnė i n eto1as kui JI išteka iš 1iavo n aturnht! nb11 per rašo ty n a1 vawui et tuom vandenyr10 gelmes o šči kra be eina į Apibiidindamas tikrąh meile S Yla pažymi kad joje gjf1ji gilus dinis Dėl lo meilė yra išsižfldanti kantri susivaldanti nqrnvydi ric idi ys urin t džiuojanti neįt<1ringn taip pat ji nesiderina su neteisybe neti:sa yra tyra turi viltį KJta vertus mei!c vrn organiška nedak1jna nes liek šios sa vybės tiek jos elementai hd p11kopos yra susipyne; neatskfomi S Ylos požiūriu vienor!hi sunku p»sf'kyti kur kada prasideda tas 11r kitas meilės elementas kokia it1 pase i kll110 eilė: simpatija susižavėjimas yra pra diniai jausmai išlit'kantys v( liau nes jtį netekus meilė gali atsidurti kryž kelėje Panašiai galin;a apibudinti atskus meiles objektus ne nors kai ku rie jų gc1u bihi rylikcsnt mcik jų atžvilgiu yra kaip nedaloma visuma Ki taip sakant ar tai bfi!ų vi os žmrmijos ar a ts k i ro asmens meilė ją lydės vienatinė bendri arba L gyvenimai bei jausmai Meilės tikslą S Yla kildina ili pačios meilės prigimties kurios pasktis pažadinti suak!yvinti vidines žmogaus galias keisti a naujinti jo as meny!x; prntmtinti ją naujnis bruofai!ll lr pan 'faip suprn darnas prigimli nes meilės funkcijas ji5 vi q pinna išveda nlividaahį meilės 1iksl;i Bet kar tu iškelia tr socialinį liksią nukrc iplą į kitą asmenį su kuriuo žmogus skia vidinės vienybės idealius pilrwlv('s: abipusio dalinimosi atsivėrimo ll pratimo prisi imo pagalbos Trur:1pai kau:mnt nori atrnsli rnvc kitame kitą savyje Ir 1ik tuomet palndia autorius kai <1trnnda tokj asmenį ku riam biina įdumi jo dvn<;ios pasiapti;; ne tik prisiša pamėgsta bet ptlma žu atveria savi: taip pat nori išklau ;yti suprasti kitą Nors žmogus lahai geros nuomonės npie save jis vi:momct lrou ;ave pasitikrinti: b(1ti įvcri!n tas suprastas ar rrntaisytas Ypač ieškoma kito asmens kuris jausltj h ip kaip jis Čia S Yl11 pritaria Berdiajevui jog tik mylį'\ žmogus jš tikrųjų atw: ria asmenyb tik jis įžvelpja jos genialumą Be meilės neįmancma atverti kito asmens pasaulio ne«mylįs žmogus ne tik mato daugiau bet pastebi 7J

8 rni kas yra objektyvu tikra Antra vertus meilė ugdo tobulina žmoni dva!;inj pasaulį O kuo aukštesnį tobulumo laipsni žmogus pasiekia tuo Ia veiklą tuo jis daugiau sie kia kūrybinio bendradar L>iavro Pasak S Ylos kolektyvinės me i l ės fazėje jis ieško draugų bendra minčiq bendrnuarbių o dvišalėje meilėje glaudžiasi prie kito žmogaus kaip 1avo ve ik los intymiausio patarėjo įkvėpėjo Tokiu būdu mei l ė išeį dama į soci;jint;: plotmę skatina žmogaus kūiybišh1mą: žadina naujas idė jns naujus kūrinhrs naujus dvasinius sąjūdžius pan Lodžiu vienaip ar kitaip reiškiasi dvasiniu vaisingumu galinčil1 pe rei ti į fizinę sferą Todėl pagrindinis meilės tikslas sąs dvasinis vaisingumas Būtent i j į suvedami visi kili a11ksčia11 minėti meilės tikslai S Yla a n a lin1oja meilės brendimą Čia jis aptaria pačius ryškia usi us meilės tapsmo e ta pus : vaikystės paauglystės jaunystės meilę vyro žmo nos motinos tėvo meilę 1aip pat me i lė s krizę hei meilės atsinaujinimą Eidamas tokiu keliu rodo laipsnišką meilės brendimą: nuo netobulų p nnijų me ilė s daigų pasodančių apie 45uosius metus iki bręstančio jau nualio idealios ero tinė s meilės turinčios aiškų estetinį pagrindą o nuo jos iki rmdringos neramia bet jau tikros jaunystės meilės galinčios pasiekti pilnąjrt brandą pavsti jtehinta vyro žmonos meile kuri savo ruožtu toliau skleidžiasi mo t i niš kumo teviškumo linkme Išryškindamas kiekvie no ta rpsni o specifinius bruožus įtikinamai parodo kaip su amžiumi pasi reiškia vis stipresnės meilė požymiai Kartu pažymi kad nestaigi laipsniš ka mei l<!s branda apsaugo žmogq nuo nelaimių Meilė kaip švie sa ne štų baisią žalą teigia S Yla je igu ji s t aiga be jokio paruošimo pilnai išsiskleis h! žmogus neišlaikytlį jos stiprumo Bet tai reti atsitikimai žmonijos istori joje kaip nedažni atvejai kai meilė paseiškia visais savo komponental 6 P Ma!deHJo meilės samprata Kaip S Ylai P Maldeikiui meilė yr a viena aktualiausių žmogiškosios egzistencijos p ro blemų vienas giliau silį žmogaus išgyve nimų paseiškiančių stipria dvasios jėga Tačiau pačią meilės esmę jis supranta šiek tiek kitaip Jis mano kad meilė yra viso s as me nybės išgyvenimas čia dalyvauja įvaios psichinės funkcijos: ne tik jaurmai bet pažinimo valios elementai (apsisp rendim as nutarimas pa syžimas) Kita vertus nors meilę autorius suvokia kaip daugelio psichinių funkcijų kompl eksą bet kartu neneigia jos stipraus emocionalumo a cionalu mo impu l'iyvumo Ieškodamas tikros meilės esmės P Ma ldeikis aptaria ne tik meilės simktūrą tipus bei formas savybes brandos tendencijas bet lygina sk tingtį epochų bei visuomenių meilės sampratą iškelia XX amžiaus meilės kliiitis galimybes Remdamasis Platonu M Šeleriu meilės pagrind u lai ko žmogiškojo vertingumo specifinės asmens vertybės arba jo centrinėli biaujsijungia i so ci alinę "!i

9 kaip f'rndo_ž ogu š ės alp i mą B čia į ei \: reik rn JllO pnpažlntlfll\ Ir lrošktmą VadtnaSl rtv:tle!hfsl ejlffią ttk škojimą Je 'e ria akis kito žmogaus vertingumui pajinti Kur nėra mylnn ;mnrns 3 e o ten nėra nė meilės" p>ibrdia tyrint'tojas ( t970 p 22) t liau'iio ver inim a paži nimas!ė m t ik vit na 1ci t ad i ažjs pr u art et k aip 1r k1t1 teoret1k111 Į meiles pamatą deda lf gno kitam K dahs ės sm }ės e eidimą Būtenl per visišką savęs at i d avi m ą siekiant kitam gnn asmeniui g i a iaseiškianti pati kilniausill meilė linkinti l i m s myl mam asmeniui Ta n eiškinys r es 1 ėra dažnas nogus myli save: nori btiti r ilė n au tokia me ugus i r pan Žodžiu ji trokšta sa gero mas s ne tik kitam gerbia laimingas i s ld e i ki o r o džials nor a dovanoti l P M i 11vi: arba ki tfl priimt1 u bet sa 1\Jo tarpu vien tik noras pačiam daryti gera nclcidim;1s kitiems t:1 p1!ii : vel ia! aukš\es io!'11ogam "'c t bės oizmas o ne meilė Tikroji rni:ik apimflnti lt'w kitarn dary atlikti esąs eg mą kito a <; me ns teikiamo gėrio prit mimą; arb11 IJ;sąlygii sim;s a1;davi mą su dėkingumu tokio atidavimo priėmimą Tad p;igrindiniai m1:iks cle myl im o asmen<; vertinimas laimės jam troškimas norns jo Į;ij dalyvauti Jei kurio nors elcm:n1o trūksta fili Pchus tikra meilė ei tik mėje s an t y kių apraiška [' Maldeikio nuomo ne kai kitas a muo yra verti arti m11 mentai namas bel nen' rima d a ryti jam gera tai paseiškia i1 ifovėjimw; prie šingai kai trokštama daryti gera kitam be jo vcning1imo pripažinimn pa siaukojimas užuojauta Kaip S Yla P Maldeikis išska dang meilės form11 Žvelgdamas j meilę kaip į vi<;uotinį ki1rybinj procesą pmiansia aptr;a visuotinę meilę apimančią visus žmones kurie nori kitus supra ti būti kihį suprasti kilus įverti nt i tikėtis jų įvertinimo su kitais suarfrti bcmlrndarbiautį l:rnkti iš kitų bendradarbvimo pan Kartu jis mano kad meilė pnseiškia viso je visatoj e : kaip lrnsminė energija ji jungia m: vien 1moncs ty l visus gyvus organizmus Tokio požiūrio kontekste pakikia krikščniskos meilė sam pratą arba dieviškosios kūrybos apraiškfj tmoguje Kaip svarbiaui11 jungti<: tarp Dievo 7mogaus ji esanti tobuliausia ry ys tarp žmonit) nes jai pad e d a nt žmonės tobulėja artėja prie Kf1rėjo Kiek žmopus turįs m: iks kiek ji žmoguje paseiškianti kiyhiškai tiek jis atitkąs Kfė jo pnvcikslą Tad meilė tcti kūrybinis visatos Kūrėjo v11jioi; past'iškna Sykiu P Maldeikis pabrėžia kad meilė nuolat svyrnojnnti tup dv11sios gamtos arba tarp dva>inės vitalinės meilės Kai meilė remiasi dvasinė mis vertybėmis asmens vidiniu gro:liu kilr1h1 dorine n110'1tata religini11 nuošdumu kt ji tampa dvasiniu aktu Kiekviena tikrn meilė turinti be11t kiek!imu dvasiškumo nes pmiausia ji trokšta iltfr;i dvasinės vin1ybės s11 my" asmeniu Be to dvasinė meilė yra idealas būdingas Y!!kanĮ kllltini TiH) tttrpu seksualinė meilė grindžiama hi olppin e žmogau prigntimi kii!5

10 niškurnu yrn dva s inė s meilės pridingybė Tačiau tikra seksualinė meilė u re i škia dvasinę meilę Turėdamas galvo_je meilės objektų įvaumą P Maldeikis n agrinėja kitus rncilės tipus : Dievo žmogaus arba arti mo savęs tėvų vaikų brolių seserų erotinę tėvynės neasmeninių d alykų meilę Dievo mielę laiko a t rakči a us i a aukščiausia Dievo žmogaus santykių forma Kartu ši rncijc esanti p as t ov i nesavanaudiška kadangi Dievas myli visus žmones ne dėijų vertingumo Iš čia kyla ž mo gaus meilė žmogui nepaisant kas jis pats it kokie san tyk i a i su juo Tad šitokia krikščioniška artimo meilė kartu yra pridtį meilė ku ri P Maldeikio tvtinimu nėra meilė emocine pras me nes ji neįpardgoja gėrėtis bei žavė tis priešu mėgti jį o tik norėti jam gera Dėl to artimo meilė skiama prie pačių tobuliausių dvru;inės meilės apraiškų ( ia vertėt11 pridurti kad panašiai artimo meilę apibrėžia kiti autorial Antai P Kvelaitis (1948) teigia kad artimo meilė yra ne jausmo bet proto valios dalykas Svarbiausios jos ypatybės veiklumas nuošdumas visuotj numas 'Ibdėl tokios meijės rezultatas yra pagalb a bet ku ri am žmogui visuose jo sielos kūno reikaluose teikiama ne tik maloniu žodžiu bet darbu tiesa nereikalaujant už tai jokio dėkingumo ar pripažinimo ve iks mu Tačiau nemažiau reikšminga yra savęs arba savos asmenybės meilė Jai priskiamos šios apraiškos: savo teigiamų ypatybių teisingas įvertini mas; savo vertingumo pripažinimas savo kūrybinių sugebėjimų brangini mas pasitikėjimas jais savo žmogiškos paskties supratimas kt Apibend rinant savęs me ilė yra savęs supratimas savyje gėrio ieškojimas Ji sulai ko žmogų nuo per didelio s avęs kri tikavimo nuo abejingumo tiek savęs tiek savo siekiamų ve rtybių atžvilgiu" teigia P M alde ikis (ten pat p 51) Be abejo taip suprantama savęs mehė neturi nieko bendra su savimeile ar egoizmu Dėl to ji pagrįstai dedama į individualybės pagrindą Lygia greta ji lemia meilės žmogui arba artimui plėtotę bei kol')'bę nes tikra savęs meilė yra kartu meilė kitam Ir atvkščiai meilė kitam asmeniui padeda geriau suprasti save: ne vie n dvasines bet kūniškąsias vertybes (sveika tą grožį) Aptardamas tėvų vaikų meilę autorius pmenybę teikia motinos meilei kaip gryniausiai efektyviausiai Mat ši meilė turi kitokį psichologi nį pamatą ' kūdikis yra pačios motinos d alis kūryba Todėl motinos meilė yra labiausiai įsijaučianti suprantanti taip pat besąlygiška intensyvi išlie kanti jos nesumažina nei laikas nei nuotolis ar išsiskyrimas Tad ji nėra trapi įtari kaip kitos meilės Tuo tarpu tėvo meilė yra jau kitokia nes tėvas ne tik jaučia silpnesnį biologinį ryšį su vaiku mažiau su juo bendrauja bet pačią meilę reiškia kitaip: globa pamokymais su_pl!iindijųmu su ap tinka s1mgumo užtikrinimu joje pan Be to tėvo meilė gali būti sąlygiška

11 otina iehia mc i lės pr dž ą jf\ l olia u pl toja a ali t at:; pne tevo nei pne mot mos Tačrnu kaip IT kl l1 tynne pnsmša ' ikas kitaip deikis lai kosi požiflrio kad vaikų me i lė nėr a tokia stipri kaip to i P Mal tėvo meilė jiems Ir tai suprant<ima nes vaik a i be nd rauj a su ki ti os su bend raamžiais ku dq clva<;ia artimesnė nei kvtį kar ypač s ė mi is žmo n '> tėva aika y a p at ys art i a usi žmonės tos o v Be joki os ahejones didelę reikšmę žmogaus gyve nime tu n meile tarp brolių seserų Skia mieji jos požymiai: natflralumas artimu mas sugyve nnas priprat imas familiarnmas so li d a m mas pan '!'a pat ši me ilė jung dama vienod o amžiaus a s me n i s vyrc nius jaurcsnius rei k ia'>i sktin gais santykiais: su vienais jie bima šiltesni artime sni su kitai3 šaltesni tolimes ni Tačiau ne paisant šių sktum11 meilė tarp broli11 sescn1 r M a l deikio nuomone įpare i goj a labiau nei artim11 d nrngi1 meili: nes bruli0 ar vėlesnė m \ : sesers nepas inksi nepalik si Erotinė meilė atspindi ęstetinę meilės pusę kyia nči!j iš s11sijav1 jimo ens išore vidumi kfina s i e lo s bei dvh\io gro/ iu žocu iu kai o asm kit kit as asmuo paveikia s avo patrauklumu gražu nm ba lrn tonu judes iais jė ga apsengimu kt Pasak P M a lde ikio ši meik p indj_iarn<' vertinimu sus ūpin i mu susižavėjimu garbi nimu O ten pat aprašom:i tė")1ncs meilė iš kitų šaltinių: l ) iš emocinio sua uii mo su s av o kraštu t y į; kildi nama negalėjimo a ts iskt i nuo aplinkos įtakq: p risi imo prie žm': niq žemės daiktų jų estetinio poveikio pan; 2) iš tautinio ;ol idaroj mo pajautimo kai krašto rnc i lė pavsta t;iu tos meile Tada a rm10 n e t ik jaučia savo tautos likimą a rtimu m ą su jos žmonė mi bet siek i? t au tos g:: rov( s garbė ;; 3) iš t au t i n ė s individu alybės ypač iš tauto l li ryb i nio prado hrnnginno: žmogus suprant a vertina bei bra ngi na t a u t os sukur t as vcrtylxs (kultūrą kūrybą kt) Taigi tėvynės meile P Ma!dcik;o t :iginm reiškia i tiek :mo ciniu susijungimu 5u savo žeme t i e k soli d;: rurnu tv; i s;1si!'yve n i mu su visa tauta l iek savo ta u t o s teigiamų be i kuryhinių ypatyhiq brnngini;nu Be to savo krašto meilė kaip mokslo kfyhm mcik di'\i v a<l inarna bc 1sm ::nių dalyk ų meile Č ia yra visi pagrindini ai meilės c ltak:n ai: auksči amias sub jektyvus vertinimas sav9s atidavimas i r kl11ybinis J i i a11 gsrrw Norėdamas parodyti meilės evoliucij;i Vd1 1m1 visl'orrn:nėjc P M2!de ikis remia5i Se nojo testamr n:o senovės gn;ihį k rikščionylxs viduriių mm jųjų amli11 meilės samprnta Nors teorinius meilės p agrindus ųci vižia gra ikjį mąstytojų (Platono Ju isto!e lio Plutarc:ho kt) filosofija tačiau svarbiau siu meilės s a mp ra t os ša ltiniu au torius teigia esant k rikščionybe Mat k6kš čionybė iš Se nojo test amcnto perėmusi Dievo actimo meilės įstatymą o iš senovės graiklį kai kuri uos filosofinius pradmenis sukūrė gilią meii9 kuri t apo krikščioniško gyvenimo esminiu principu pagrindini11 ;sų žmo 77

12 gaus veiksmų kri te rijumi motyvu Skelhdama t e occ n tri nę meilę ja grin džiamą artimo meilę ji neaukštino e ro t inės me ilės bet nl pinosi auk t cs nės me ilės apraiškomis Už ta t tuomet pi rmą ka rt ą iškilo dvasinės fizi nės meį konfliktas jo s pre ndimo moralinis p agrįs tu mas Deja vėlesni a nij iai susilpnino krik čionybės įtaką me ilės s amp r a t a i lbd ėl P Maldeikis neat si ks tiktinai viduramžių meilę vadina poetine riteriška o naujtįjtį amžių ra ciona lia romantiška su kil u si ą prieš raci o nalu mą nu }saik ia kukli a bei per dė t ai d rovia pagaliau laisva kovojančia dėl būvio Kaip S Yla P Maldeikis nagrim j a ind ivido bre ndi mą meilei Jo nuo tikrus pradus iš kuriq išsivysto po mone jau gimda mas žmogus turi t a m linkis pris:rišti prie mylinčių asrnem ats i lyginti jie ms už palankumą dė me sj šilumą Ta ip gimstanti meilė motinai tėvui kiliems šeimos nariarm jei jie hūna nlpestingi paslaugūs mei l ūs Kai vaikas st okoja aplinkinių mei lės jis pats gi ne ga l i jos subrandinti bei išre ik l i O bc meilės (ypač be moti nos meilės) sutrinka nonnalus vaiko vystymasis ne t ik f iz inis bet emocinis P Maldcikis pri t aria kih1 tyrinė toių nu o mo ne i kad mei lės bei šilumos stoka yra vi e n a esminių vaiko nervinių psichinių s utriki mų protinis socialinis p ri ežas fo1 Kartu jis pi>fymi k ad šeimoje brnndinamas meilės suprati mas pe r keli a mas į kitą apli nką Aptardamas ind ivid o meilės raidą už k imos ribų autorius jau pra džios mokykloje įžvelgia prieš'ngų lyčitį meilės vystymos i pradžią Ji lyg atitinkanti meilės evoliucijos teoriją kuri teigia kad meilė prasidedanti abe j i ngu mu kitai lyči a i vėliau pasiekiančiu t a m t ikrą neapykantos la i ps nį iš kurio dar vėliau kyla 11ktyvus abipusis susidomėjimas Va ikui tapus paaug liu meilė be abejo formuojasi sp arčiau nes p a au glystėje i ma ma i lgėt is tik ro draugo Kai p a au glyi; uranda idealq asmeni gimsta pmoji me ilė daž nai vienpusiška nesubrendusi pras ided anti susižavėjimu išoriniu grožiu Taip atsitinka dėl to kad paauglys d a r nėra s u b re nd ę s dva s inei Yisapusiš kai meilei nes jo fizinė bra nd a nesutampa su be nd rąja asmenybės branda Konkrečiau kalbant socialinis doros intelekto est et i nis re li ginis subren dimas atsilieka nuo p aa u glio fizinio išsivystymo Bet jaunuolis gali bilti ne s ubrendęs tokiai me i lei P M a lddkio manymu nesklanduma i kyla tada kai fizinis brend imas vyks ta pe r attk s ti ja unu olis dar nepradė_jęs domėtis gilesnėmis problemomis Žodž iu kai jaunuolis gre i čiau subį'\:sta fiziologiš kai o dvasinis brendimas gerokai ats ilieka 1bkiu atveju j aunuolis nej auči a didesnio susidomėjimo nei savo išsiauklėjimu nei menu mokslu dora reli gija apskritai nei socialine veikla bet yra stipriai veikiamas priešingų ža lingiį poli nk iq : nuotykio i e škoj i mo reikšmės siekimo kovos seksualinių kt :i;vo Dažnai toks j aunuol is nevengia nusika lt imų arogancijos nepripažįsta klaidų nesip:aili nusikaltęs Tad vaq u ar jis i gyvena gilesnį meiks

13 1 sį Ka ip mano P M alde i k is viskas p:r daul! r e alu aplinka seksuliai pn g nt a Todėl nors d r n g kas vadinama m e i le bet tikros mci!c bū n a ne Kart u prid u da d si: aug ne vi i r asick!a subrcndu ios rn :ilės tygi Nesubrendusi me ile e s a n t i tokia kun rc1šk1as1 pernelyg d1dclm J1rns tningumu perdėtos romantikos s ie ki mu siivarank i H 11mu t a i p pat nepa nesugebėj imu ats ižyclgti i jo individuaty ankamu k ito a s me ns suprntimu ' 1 :ug k bę arba meilė vertinama tik fiziologiniu aspektu pan O subrendtrni meilė yr orien tuota į realią asmenybę jos vertingu mo atpaži11m1 pripaži ni mą jai bei ri1pinim ąsi ja sup ratimą pagarbą l lį k au s i rrn p lačb i n a grinėjamas kūno i r dvrisios konflik tas ša lia mni:l paseiškia ntis XXame amžiuje Svarbi au ia šio konflikto džiai itin akivaiz genezės priežastis tai fizinės dvasinės mei ks sktingu m as pim1ą k ari ą iškeltas Platono filosofijoje i r išsami a i krikščionybės a t skle istas P Maldei Jdo manymu konflikto sprend imas grj tinas ahiejų meilės push1 reikšmės prip ažinimu jų suderinimu keliant žmogaus kūm1 iki dvasinės aukštu mos Tačia u gyvenime st i p rėj a priešinga tendencija lenkianti į civčisinl:s nieilf:s reikšmingumo sumenkinimą sek s o atpalaidavimą ši> a mžiaus seksuali nė revoliu cij a a iškiai atspindinti nusigręžimą nuo moralės prinnp11 bei nor mų Tad minėtas konfliktas yra tapęs visuotinu pasauldiii:i ni u gręsia mo ratinis ch a o sas Ueje tarp veiksnių d a r a nč i q į t ak ą XX amžiaus me i lės sam pra tai P Maldeikis priskia i r Frcudo teoriją pernelyg vienašališkaį iškė lusią seksualinių p o link i q s ferą moderniąją d ailiąją kūrybą maž ai besi dominčią meilė k i lnu mu technikos p aža nvi ka t i nanačią racionalmną meilėje intymau gyvenimo tyrimus 7 K Vollylos nttilės samprata Ap t ard a m as k a aliki kos se ksualinės etikos pagrindus K Voi tyla a n alizuo_ia p a grind ines moralines gėrybes ver tybes Ta rp jų išskia meilę k aip yp a t ingą pačią d id ž i a usią rer tybę pasau lyje Taip inte rpre tuodamas meilės re ikš mę pateikia įvaiapusi ką lšsa mią jos analizę metafizinę p ichologinę etinę Analizuod a mas meilę me t a fizišk ai au torius ne t ik 2tskleidžia lxndr1 meilės s a mpr a tą bet apibrdia svarbi attsius meilės elementm lahiansiai išreiškiančius jos esmę Taip pat apibūdina meilės kaip vientisos siste mos atskini elementų specifinius ypatumus bei vidi nins savitarpio ryšius vietą Kitaip s a k a n t meilei me t a fiz i ni u aspektu nagrinėti naudoja sisteminį pri ncipą p a ga l kurį meilė analizuoj<na kaip vient isas fenomenas Taikyd11mas šį prcipą išeit ies tašku K Voityla renkasi požiūrį kad mei lė yra dviejų asmem1 abipusis kreip imasis <am tikro gėrio kontekste Detaliai nagrinedamas meilės strnk tūrą au1orius paž;ymi kad čia ;i k i riarni meilės elementai nus ako jvaio'i meilėfi esmę tik V'fW moters rnei] je jie savičia u p i! s i reiškia

14 Tad kokie gi esminiai me i lės kompone n t a i? lyrinėtojo m a nymu p ryš i ai O kam nors patil;ti l ai tartum prisi ta tyti I a m tikram gė riui t a rtum pateikti tą gėrį bi!uri Todė l šis meilės eleme nt as d a u gi au siejasi su pro t iniu bei dvasini u a s me ns pažinimu Kitaip sakant čia d a lyva uj a ne vie n protas be t jaus mai valia Tačiau visa e mocinė gama įsijungia ne tiek pažinimu kiek jutimu bd pa ttimi Tuo a s r n c m e mocionalumo bei jausmingumo reikšmė nep a ndgiama nuo to ne mažai priklauso orientacija i p a ti k i mo o bj ektą ta ip rat įvaių vertybi11 a t r a nka jtį suvoki mas bd išgyvenimas masis ekme n t as yra p a t ikimas: nuo jo p r asid e d a as me nų Au torius teigia jog patik imas tai dar nėra meilė o tik vienas iš jos apraišklį ar aspe ktų Ki t a vertus p ;1 t i k imas gal i būti sta igus neti kė ta ; nebuktas aklas" ne a t i tinkantis tiesos apie patikimo objektą Juk huna a lvejq kai gėris i kurį l i nkst ama iš tikrųjų nėra toks kaip apie jį manoma Gėrio gali iš viso ne b ūti Tuomet atsiduriama tarsi tuštumoje k u r gali įvyk ti prieš inga reakcija: n e a pyk a nta ta m pa či a m asmeniui Taigi palikimo metu itin svarbu ži no ti tiesą apie t ą žmogų kuris patinka kuriam _jauči a mas palankumas Ta i padeda de rama i ugdyti me i lę atsižve lgti ne tik į d alines vertybes bet į tas kurios iš tiesų tam asme niui būd i ngos Ant rasis meilės ele ment as tai me ilės troškimas tiksliau kito as mens gėrio geidimas iekimas atspindintis vyro moters me ilės esmę Šis ele mentas grindžiamas tuo kad žmogui k a ip ribotai nepakankamai tobulai L<;menybci reikia k i to asmens kuriuo galėtų papildyti save Iš čia k ild i na mas san tykio su Dievu bū t inu mas žmogu i re ikia Dievo kad j i s galėtų gyve nti Bet tuo pačiu au t o ri us nurodo jog čia k a lbama apie ką kita: vyras arba moteris p a geidauj a kito a&mens ne vien dėl to kad galė tų papildyti savo būtį Čia veikia seksualinis potraukis ku ris yra dviejų a smenų meilės pagrindas o ši regkiasi gė rio sau siekimu Trečiasis meilt s ele me ntas pala nkumas labiausiai aktua lizuojantis po t e nci ali as kito asmens galimybes Šis elementas skat ina 1mogų t rok t i gėrio ki ta m a meniui ka ip s a u p ačiam Me ilės prigimtis atspindi tokio troškimo bei palankumo vienovę jų t arpusavio ryšį: vie nas asmuo nori gero kitam as meniui k aip sau p a čiam Jis trokšta kad tas asmuo būttį geras nes priešingu atveju nebus geras Jam komentuoja autorius Kartu patankuma žadina atsibojimą nuo savo int erestį : nesiek gėrio sau" siek gėrio kit am" siek kit am to kas tau yra gera" Tai jau taurios tyros meilės at pindžiai nes apie cle mtntų kitą asmenį galvojama daugiau negu apie save Tokia meilė labiausiai pade tą asmeni į kurį ji nukreipia meilės abipusiškumas grindžiamas tuo kas da žmogui to bulėti o drauge tobu l i na Ketvtasis elementas tai yra bendra vieninga tarp abiejų asmenų Kiekvienas jų turi nepakartoja mą neprilygstamą savąjį aš" kuris paded a km1i tarsi mažą at;ką pasau ' (

15 o kelias į tą aš" arba į jo vidinį pasaulį 1iesiamas per laisvą valią kai ji įsijungia į šį procesą Jei tas kelias turės hk vieną kryptį tai meilė bus vienpusiška stokos pilnatvės lai s be i džiaugsmo ' Iačiau vienpus Bka mei lės prigimtis dvipusė nes jos tikrąją būtį sudaro du asmenys Todėl ji remia si tuo kas tarp jų bendra vieninga artima kas padeda susidaryti vie nam dariniui mes" Nuo lo itin priklauso meilės pilnatvė didybė branda Taip abi pusiškumas tarsi sintetina troškimą palankią meilę jas sujungia Ž ino ma abipusiškumas gali būti įvaus nes jo lygme nį lemia gėrio paseiškimo pobūdis: kuo gėris teisingesnis tikresnis tuo meilė abipusi kesnė tv tesnė glaudesnė Autoriaus įsitikinimu labai svarbu ką abu asme nys įoda į savo meilę kokias vertybes įdeda į jos turinį ar meilę laiko dorybe Tik abipusiško indėlio svarumu galima u1 tikrinti visišką pasitikėjimą abipusę paramą saugumą ramybę Žodžiu priartėjimą prie te isingos tvtos mei lės Tik ant tokios meilės pamatų p a t a ri a ma st atyti bendrą gyvenimo rfimą šviečiantį tikro žmoni kumo altruizmo dvasia Jei tokh1 pamati nėra meilė apkaišoma vartotojiškornis nuostatomis jutiminio pasitenkini n10 troškimu egoizmu pan Pasak autoriaus tad a gyvenimm palieka daug nuodėmių drnmzlių kartėlio Reikšmingi me i lės e leme ntai yra simpatija draugystė bei bičiu lys t ė K Voityla yp a č su bt i l i ai aptaria šilį elementų apraiškas j1į vidinius ryšius parodo kokiomis są lygo mi s simpatija t ampa draugyste nusako jos silpnu mo bei s t i p rumo požymius Daro išvadą kad vyro moters meilę reikia grįs ti drau g_y ste bičiulyste nes čia kitaip daug stipriau paseiškia valia: aš noriu gėrio tau t aip kaip noriu sau pačiam'' Čia t avasis aš" t a mp a lyg m a n u oju aš" Dėl to a t s a nd a ypa tinga s žmonių s us ivieniji mas jų ąjungos glaudumas 1\Jo tarpu simp atija kaip emocinė nuostata ki to asmens a tžvilgiu dar nėra draugystė Patraukd ama sujungdama vienydama žmones simpatija tik s ud a ro sąlygas d raugystei kad ji taptų išraiškingesnė spalvingesnė šiltesnė S imp at ij a p adeda d rau gys t ei išlai kyti normalią emocinę temperaturą palankq klimatą nuolatinę trauką Antra vertus emociniai išgyvenimai poj\i čiai simpatija ne tik p a l aiko abipusę meilę bet sudaro galimy ją pati k ri nti išbandyti įrodyti Be simp a t ijos meilė d arosi s ilpnesnė vienpmiškesnė Vadina'ii reikia rūpes tingai pu oselė ti tiek s imp atiją tie}: draugystę Simpatij a atspind i subjek tyvtjjį meilės profilį draugystė objektyvtjji J ie abu reikalingi meilei l\uk!ėjamuoju požiūriu itin svarbu gerai s uprasti kad simpatija draugystė turi ne stelbti bet p a re mt i p a p i ldyt i viena kitą Be to nereikia palikti me ilės simpatijos lyg me nyj e nes be d rau gystės nepasiekiama meilės brnn da Dė l t o p a t ar t i na simpatiją p ave rs t i draugyste o draugyst ę papildyti simpatija Būtent tada kai simpatij11 jgyj a \'i s d a u gi au objektyvumo 1 m mažu vsta drau gyste vyksta meilės taps mas ų

16 Ir pagaliau pasln1 tinis meilės elementas išrinktoji arba suladėtinių jaunavedži ų sutuoktinių meilė k a i p mi nė tųj ų elementų sintezė Ir drauge jau kitokia meilė pas e išk ia nti ab ip usišku a tsid avimu Mora line prasme as muo gali atsiduoti žmogui Dievui Būtent per at'iidavimą formuojasi Kristaus žodž i us : kas išsa ugo savo gyvybę praras ją o kas prarand a savo gyvybę dėl manęs atras ją" Šie žodžiai a tspi nd i pa t į re alia u s ią paradoksą pasei kiantį že mėje Jo esmė yra ta kad iš prigimties žmogus linkęs siekti kuo turtingesnės savo būties kuo tobu le s nio savojo aš" Jis gali atsiduoti taip kad ne tik nepaže mintų nesumenkint ų savęs bei dvasiškai praturtėtų Toks a t<>id avimas drauge vykstantis praturtėjimas tai jau išsktinės meilės forma kuri laikosi ant tvto vertybinio pamato Tai lyg viso žmogiškojo aš" kristaliza ypatinga meilė Čia Popiež ius primena cija tikroj i žmogaus esmės apraiška Tokios meilės formos būna įvaios p avyzdž iu i gydytojo molytqjo iėvų sutu o k t inių meilė Mano ma kad mokyt ojui gydytojui p a k ank a turė ti gėrio norą O a tsid avimas pasinktam asmeniui ja u reiškia ki toki ą meilės formą: arba asmens santykį su Dievu arba vyro moters s antuok ą Jei būttį kalbama tik apie seksualinį atsidavimą būtų u t ilitarizmas Nuo me ta fizin ts meilės ana lizės einama prie psichologinės Ji pradeda ma elementarių ps ic hinio gj'\'cpimo elementų į pii džio išgyvenimo bei susi ja ud ini mo esmės akr:ualizavimu Čia į pūdis apibūdinamas kaip t a m tikra reakcija i vieną ar Litą objektą sakyk ime į asmens indhidualius bruožus jo specifines savytx:s arba į jo be ndrą vaizdą Išgyvenimas bei susijaudinimas tai jau kitokio tipo reak cija a t pindinri objek t o verte; <\u toriu mano kad jd bus reaguojama i materialinę vertybę tai išgyvenimas būsiąs pavšutini kes nis o jei į dvasios vertylx; intenstyvesnis gilesnis Kita vertus jei įspūdis sus ijungi a su išgyveninru tai žmogaus s ąmonėje a tsispindi ne vien objekto vaizdas bet jo vertė Be abejo ta da pa didėj a o bje k t e re ikšmė o tai padeda užmegzti sktingų lyčių ryšį: nuo pmo įspūdžio ne re t a i me ilė prasided a Kadangi sutuoktinių kontaktas neįmanomas be jutiminės arba kūni5 kosios meilės autorius gana plačiai aptaria aistringumą grindžiamą seksu alinės vertybės išgyvenimu Aišku ši vertybė pmiausi a sieja i su asmens kūnu jo grožio pajautimu bei išgyvenimu Tačiau aistringumui būdinges nis kitas d alykas: kūno k aip galimo malonu mo objekto išgyvenimas Vad i nasi š i psichinė savybė tu ri vartotojišką orientaciją trukdo estetiškai pa jausti kūno grožį O jei taip tai kū nui priskiama ne estetinė bet utili ta d nė funkcija Bet asmuo negali b11ti malonumo objektas įspėja Popiežius Kūnas esti žmogaus kaip visumos d alis neatskiama nuo jo vertingumo Todėl orientacija į kllną kaip į malonumų objektą kelia grėsmę asmens vertei Kartu pripaųstama kad aistringumas yra natūrali žmogiška reakcija 82

17 i k itos lyties atstovą ga li n t i sužadinti tau re nius jausmus Bet kai ši reak 1 tyra lcnki nti icn seksualinių vertybių link ji tampa grėsmin cij a akla 01u1 nes menkina JO vertę rnc as a g Au torius n a gri nėj a kitą vi!>ai pridingą psichinio gyvenimo elemen tą: as1m: ns j a u trumą arba jo c mch:i ng u m;\ jatto;mingumą Jis skiasi nuo ais tringu mo tuo kad ;iejasi su kitu žmogumi kaip su inte gralia visuma pa vytdžiui su vyriškumu ar motc ri k u mu Pasak au to riaus jausmingumas yra susijc; s ne su vartojimu bet su 1m: nu cs tc tinitį V!; rtybių i gyvcnimu tiksliau su nu os t aba Sll!>ilavėjimu sukeli a mu konkre taus asmens vyriškumo ar mote rišku mo Ta igi j ausmingu mą išreiškia visai kitokie troškima norai sie Jda i Tarp jų vyrauja išsktinu mo išimtinumo artumo švelnumo intymu mo poreikiai no r as būti su kitu kaip p a čiam su savimi vis k a rtu t t Be abejo didt:j antis abipusis artu mas idka nt is vis įva esnių švelnu mo apr ai klį g a li vsti aistri ngumu bet n tokia gryna ryškia jo forma ži noma čia skfriasi vyro moters reakcijos pobūd is le mi a mas sktingų psic hikos hd asmrnybės s truk t ū ros yp a tu mų Juos apta rd a mas K Voityla p ažymi kad jausmingumni nit:k a d nebus būdi ngas u t ilitarizmas nes jis pa laiko asmens vertę kuri gali būti padidinama Emocingas asmuo linkęs idealizuoti savo meilė s objcktą priskti jam daugiau ve r tybi ų kurios daž nai pasodo net ikros mylimas asmuo jų neturi arba turi daug mažiau lodė! tenka nusivilti ypač k a i atotntkis tarp įsivaizduojamo ide alo re alios tikrovės t a mp a itin akivaizdus Ta igi poli nkis ide alizuoti meilės objek tą nė ra mc iks jėga o ve ikiau silpnu mas kliūt is Dėl to ne tik juti mi nė be t i r e moc i n ė jausmi nt me ilė negali būti brandi nes stokoja objektyvaus pag rindo ku rio viena p a ti nc sukuria Cia reikia kitų šalti nit1 tikslų kitų dvasi nit! jėgų integrnoj anči11 įvaias me i l ė s apraiškas i visumą Pasak Popie žiam labai sva rbūs mc iks i n te gracijos dėme nys yra tiesa laisvė Būtent tiesa la isve daugi ausia remiasi meilės integracijos procesas Laisvė yra laisvė me ilės inte gr acija neįsivaizduojama jei į šį psichologinė rn'ilės esmė nes jutiminė me il ė jos neišre iškia Be to pris ki riama valios sfe rai Tad proce są nc sijun g i a valia Kita vertus laisvė išgyvenama kartu su tiesa rašo autorius Nors k iekviena mcįlės situacija turi savo tiesą bet meilė reika la uja objektyvios tiesos Tik ji p a ded a pasie k ti meilės integraciją Išnagrinėjęs meilę psichologi kai autorius gvildena ją et iniu aspektu Kadangi laisvė rei;kiasi lik su tiesa tai žmogui privalu mokėti pasinkti gėrį Vadinasi laisvė nea tskiama nuo moralinių vertybių O tai reiškia etiškai Kitaip sakant meilė yra p avaldi meilei kaip dorybei be kurios ne kad meilė psichologiškai turi paklusti meilei kaip e mocinis išgyve nimas įmanoma patti tikrosios meilės Savaime kyla kitas svarbus klausimas: kaip realizuoj asi meilė kaip do ryllė'! Kuo ji l abiausiai p aseiškia kurios jos apraiškos itin pastebimos žmo83

18 nių veiksmuose? Popiežia us ak imi s žve lgiant pi rmasi s ele me ntas asrne ns be to nėra meilės Jei meilė negrindž iama kito tis mens vertingumo pripaž inimu ji gali būti t ik seksualinio ar erotinio pobū vertės pripažinimas nes a'imu o 0 kaip seksualinės vertybės turėtojas Seksualinė vertybė ne t ilc siejama su asmens ve rte bet jai turi paklusti 'fuo paseiškia e tinės meilės arba meilės kaip dorybės specifika skatinanti pripažinti kito as džio Dėl to kiekvienos lyties atstovas vist! pma vertinamas kaip tik paskui men'i vertingumą O vertingumą savo ruožtu lemia žmog aus dvasi ni o gyve nimo struktūra turinys vidus visa jo būtis tobulumo p akopa kitais žodžiais tariant žmogaus Kitas etinės meilės f'lementa!l tai vieno asmens priklausymas kitam Aptardamas šj elementą K Voi ty l a dar kartą pabrėžia kad meilė labiau siai pasei kia per at'iidavimą Meilė tarsi klausia: ar trokštama atsiduoti asmeniui kurį myli? Ar norima būti tik i imtine savo nuosavybe? Taip mei lė sk at i na žmogų plėsti savo egzistenciją ją praturtinti Toks abipusis savęs vieno kitam atidavimas prilygsta abipusiam priklausymui Bet čia keliama kita problema: kaip pasiekli išsaugoti tokį abipusgkumą įvaių nuo išeities Iat kintančių jutiminit1 jaus mi ni t1 reakdjtį sk alėj e? Ieškodamas tyrinėtojas a tkre ipia dėmesį i tai kad tikroji meilė remiasi davimu ėmimu Jo nuomone čia e anti abipusgkumo paslaptis nes kas moka imti tas geba duoti Be abejo tą į manoma padaryti tik pripažinus savo kito vertę nes tuomet susidaro palankus klimatas Pasinkimas atsakomybė t aip pat reik š mingi etinės meilės elemen tai Pai; i nk imas prilyginamas savęs suradimui kitame kito savyje Ši interpretacija grindtiama tuo kad žmogus pmiausia esti savimi kad galė tų būti su kitu asmeniu g alė tt1 gyventi su juo jame Dėl to žmogu s turi surao; ti s ave ja me jį savyje lačiau kas lemia pasinkimą? Autorius mano kad daryti įtaką gali daugel is veiksnių: psichiniųfiziologinilį sornatinit1kons titucinių asmenybinių kt Bet kartu pripažįsta kad čia lieka individuali paslaptis nes nėra griežttį taisyklią Ne viską gali pa a iš k i n t i fiiosofija e ti ka fiziologija seksologija kiti mokslai Tačiau tinkamas p a inki mas K Voitylos manymu galimas tada kai re nk amasi ne eksualinio gyvenimo partne rį bet asmenį kuriam norima atiduoti savo gyvenimą Seksualinės vertybės tik lydi tokį pasi nki mą prisideda p ri e jo psichologinės išraiškos bet nėra vienintelis svarbiausias motyvas Ir dar vi e nas e tinės meilės elementas t a i jau minėta IaLwė Čia a u t o rius ke lia mintį kad duoti save tai apriboti laisvę Tačiau meilė tą davimą pada ro teigiamu džiaug mingu kūrybišku reiškiniu Kiekvienas žmogus daugiau siekia meilės negu laisvės ; laisvė yra tik priemonė o meilė tikslas Valia yra l aisva ieškodama pasinkdama bet ji nėra lalwa nuo b1 i tinumo 84