Sinantropinių augalų fitocenotinis įvertinimas ekologiniame ūkyje

Transcription

1 SSN X LŽŪU MOKSLO DARBA Nr. 83 (36) BOMEDCNOS MOKSLA Sinantropinių augalų fitocenotinis įvertinimas ekologiniame ūkyje Ligita Baležentienė Lietuvos žemės ūkio universitetas Spontaniškai plintantys ir formuojantys bioįvairovę žmogaus paveiktose buveinėse sinantropiniai augalai susitelkia į įvairias bendrijas m. LŽŪU Mokomojo ūkio ekologinės gamybos plote buvo tiriamos ir įvertinamos sinantropinės bendrijos pagal charakteringas ir diferencines rūšis, nustatytas tiriamųjų laukelių metodu. Skirtinga sinantropinių apofitų ir antropofitų rūšinė įvairovė bei šių augalų bendrijos jungiamos į 2 klases: Molinio Arrenatheretea Tx.37 ir Stellarietea mediae (Br. Bl. 32) Tx., Lohm. et Prsg.50, buvo nustatytos pakelėse ir pasėliuose, priklausomai nuo augalų bendrijos antropogeniškumo lygmens ir edafinių sąlygų. Antropogeniškai paveiktose ekologinės gamybos pasėliuose ir pakelėse įsikūrusią augalų įvairovę sudarė 21 magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus ir 1 asiūklūnų skyriaus (Equisetophyta) šeimos. Kerpių ir samanų rūšių tirtoje teritorijoje neaptikta. Dėl didesnės sinantropinių rūšių įvairovės pusiau natūralios pakelių bendrijos yra galimi rūšių kolonizacijos ištekliai ariamųjų laukų pasėliams. Miglinių (Poaceae) šeimos žolės ir daugiametės įvairiažolės telkiasi mažiau dirbamose, nesėtose ekologinės gamybos ploto pakelėse. Vienmečių nitrofilinių terofitų sinantropinė augalija vyravo EŽ žieminių kviečių bei avižų-žirnių mišinio pasėliuose. Ekologinė gamyba, antropogeninės buveinės, augalų bendrijos Įvadas Įvairaus lygio sinantropinių segetinių augalų bendrijų sudėtis ir struktūra yra glaudžiai susijusi su žemdirbystės sistema, lemiančia dirvos dirbimo būdus, trąšų tipus ir formas ir kitas agrotechnikos priemones (Marciniuk, 2005; Stupnicka-Rodzynkiewicz et al., 1987; Bruun et al., 2001; Pärtel et al., 2005). Aprašytos piktžolių fitocenozės yra susiformavusios intensyvios žemdirbystės pasėliuose (Stancevičius, 1959; Pашомавичюс, 1988; Dengler et al., 2005). Šiuolaikinės naujos žemdirbystės technologijos bei metodai lemia žymius pasikeitimus (eutrofikaciją, toksikaciją, vandens balansą ir kt.) sinantropinių augalų biotopuose (Ejrnæs, Bruun, 1995). Šie pokyčiai sąlygojo anksčiau susiformavusių laukų bendrijų bioįvairovę ir sandarą (Bruun et al., 2000). Dėl anglies dulkių, nuodingų industrijos bei automobilių išmetamų dujų pakito viršutinių dirvos sluoksnių cheminė sudėtis, ypač druskingumas, ph ir užterštumas sunkiaisiais metalais skatino stenotipinių charakteringųjų rūšių nykimą ir susiformavusių sinantropinių bendrijų irimą (Мотекайтите, 1986). Tačiau kartu šie neigiami antropogeninės kilmės veiksniai sąlygojo adventyvinių taksonų gausumą bei plitimą, skatinantį rūšių įvairovės didėjimą (Marciniuk, 2005; Pärtel et al., 2005). Literatūroje nėra duomenų apie sinantropinių, tarp jų ir segetinių augalų bendrijų, susiformavusių ekologinės gamybos sąlygomis, palyginamosios analizės. Šio darbo tikslas įvertinti sinantropinių augalų bendrijas LŽŪU Mokomojo ūkio (Kauno r.) ekologinės žemdirbystės grūdinių javų ir mišinių pasėliuose bei pakelėse; pagal charakteringas bei diferencines rūšis nustatyti augalų asociacijų sintaksonominę priklausomybę. Metodai Fitocenotinių tyrimų, atliktų m. LŽŪU Mokomojo ūkio (Kauno r.) ekologinės ir intensyvios žemdirbystės žieminių kviečių bei mišinių laukuose (1 pav.) rezultatai pateikti santraukinėse lentelėse. Sinantropinės augalijos sintaksonų klasifikacijos pagrindas buvo floristiniai diagnostiniai kriterijai ir fitocenotiniai tyrimai, atlikti pagal Ciuricho- Montpeljė fitocenologijos mokyklos nustatytas normas ir metodus, išdėstytus Tarptautiniame fitocenologinės nomenklatūros kodekse (Barkman et al., 1986) ir vėliau patobulintus (Rejmanek,1997; Theurillat et al., 1998). Šis pasirinktas floristinis sintaksonų diagnozavimo metodas yra vertinamas kaip ekologiškai informatyvus (Weber et al., 2000; Whittaker, 1980; Балявичене, 1991). Ši Vidurio Europos fitocenotinių sintaksonų sistema pripažįstama kaip pakankamai lanksti ir objektyvi, nes jos vienetus (asociacija, subasociacija, variantas) sudarančios augalų rūšys atspindi visos bendrijos ekologinę informaciją (Böttcher, 1980; Kropáč, 2006). 1 pav. Fitocenotinių stebėjimų transektos LŽŪU Mokomojo ūkio ekologinės gamybos laukuose (1 3 pakelės, 4 avižų žirnių mišinys, 5- ž. kviečiai) Fig. 1. Phytocenotical observation transects at organic farming fields of LUA Training farm (1 3 roadside, 4 oat pea mixture, 5 w. wheat) Sinantropinės bendrijos buvo tiriamos ir įvertinamos pagal charakteringas ir diferencines rūšis, nustatytas tiriamųjų laukelių metodu (Braun-Blanquet, 1964; Kent et al., 2003). Buvo tirta po 6 laukelius kiekvienoje pusiau antropogenizuotose pakelių (Pk) ir visiškai antropogenizuotose pasėlių (P) (žieminių kviečių ir avižų žirnių mišinio) bendrijose, nustatant ir palyginant rūšių įvairovę bei pastovu- 7

2 mą tiriamuose plotuose (Whittaker, 1980). Pradiniai fitoįvairovės duomenys surinkti vasarą (birželio liepos mėn.). Tiriamieji laukeliai buvo išdėstyti išilgai transektų kas m (Kent et al., 2003). Laukelio ploto dydis pasirinktas 0,5 m 2. Fitocenotiniai tyrimai vykdyti gerai drenuoto lengvo priemolio giliau glėjiškame palvažemyje PLb g4 (EndohypogleyiL-Eutric Planosols, PLe gln w) (LTDK 99). Dirvožemio ph varijavo tarp 7,1 7,0, buvo nemaži fosforo (214 mg kg -1 ), vidutiniai kalio (175 mg kg -1 ) ir humuso (2,09 2,16 %) kiekiai. Buvo sudaromi rastų augalų rūšių sąrašai. Rūšių taksonominis grupavimas ir pavadinimai naudoti pagal bendrai Lietuvoje naudojamą taksonominę nomenklatūrą (Jankevičienė, 1998; Gudžinskas, 1999). Augalų rūšių eko-sociologiniai rodikliai įvertinti pagal Braun-Blankė (1964) ir Elenbergo (2005) skales. Buvo įvertintas kiekvienos augalo rūšies statistinio patikimumo lygmuo (p < 0,05) ir išreikštas standartiniu nuokrypiu (SD) kiekvienoje tirtoje sinantropinių augalų asociacijoje. Duomenų statistinė vienfaktorė dispersinė analizė atlikta kompiuterine programa ANOVA. Rezultatai ir diskusija Daugelis autorių pažymi ūkininkavimo, kitų antropogeninių veiksnių poveikį augalų rūšių įvairovei bei gausai (Eiswert et al., 2001; Motiekaitytė, 2002). Tyrimo rezultatai patvirtina, kad žmogaus ūkinė veikla keičia bioįvairovę m. Ekologinės gamybos ūkyje išnyko 12 daugiamečių augalų rūšių, 2006 m. rudenį nugriovus vandentiekio bokštą ir dėl dirvožemio melioravimo darbų bei drėgmės sąlygų pasikeitimo. Šie darbai lėmė buveinės abiotinių sąlygų pokytį (numelioruota maža užpelkėjusi teritorija, sulyginta kalvelė prie bokšto), kuris atitinkamai sąlygojo bioįvairovės pasikeitimą, išnykstant higrofitams (Ph. communis, Sc. sylvaticus, Epilobium angustifolium, Typhoides arundinacea ir kt.) ir sausuminių pievų mezofitams (Veronica chamaedrys, Lotus corniculatus ir kt. ). Tačiau kiek ūkyje išnyko, tiek pat ir įsikūrė naujų rūšių (12 rūšių), todėl bendras bioįvairovės rūšių skaičius per m. išliko tas pats 71 rūšis. š viso ekologinės gamybos sąlygomis buvo užregistruota 81 rūšis per 3 metų laikotarpį (Baležentienė, 2008). Ekologinės žemdirbystės ūkio teritorijoje floristinio tyrimo metu bendras nustatytų augalų rūšių skaičius buvo 81 rūšis, priskiriama 19 magnolijūnų šeimų. Kaip ir visoje Žemės augalijos dangoje, gausiausiai atstovaujamos po 12 rūšių buvo nustatytos 2 šeimos: Poaceae ir Asteraceae, priklausančios skirtingoms magnolijūnų klasėms, atitinkamai Liliopsida ir Magnoliopsida. Fabaceae ir Brassicaceae šeimos buvo atstovaujamos 9 ir 6 rūšimis, o Caryophyllaceae, Rosaceae, Polygonaceae, Scrophulariacea 4, 3, 5 ir 4 rūšimis. Po 3 rūšis nustatyta Lamiaceae ir Ranunculaceae, po 2 rūšis Onagraceae, Apiaceae, Geraniaceae, Juncaceae šeimų. Monotipinės šeimos (Plantaginaceae, Cyperaceae, Chenopodiaceae, Violaceae, Urticaceae, Rubiaceae, Equisetaceae ir Boraginaceae) buvo atstovaujamos tik 1 rūšies. Samanų rūšių, kurios kartu su kerpėmis ir melsvabakterėmis dalyvauja susidarant biologinėms dirvos plutos bendrijoms, nebuvo aptikta tirtose buveinėse, tai rodo gana intensyvų antropogeniškumo lygį buveinėse, neleidžiantį parūgštėti dirvožemiui ir susiformuoti ilgaamžei augalinei dangai (Bowker et al., 2008). Tyrinėtos teritorijos antropogenizuotų agrofitocenozių sinantropinė segetinė flora suformavo trijų tipų asociacijas, sujungiamas į 2 sąjungas (Aperion spicae-venti Tx. ap. Obert. 49; Polygono-chenopodietalia (R. Tx. et Lohm. 50) J. Tx. 61), priskiriamas Stellarietea mediae (Br. Bl. 32) Tx., Lohm. et Prsg, 50 klasei. Anksčiau visos sinantropinės asociacijos buvo priskiriamos Rudero-Secalietea Br. Bl. 36 klasei. Pusiau natūralios pakelių bendrijos pagal charakteringųjų rūšių sudėtį priskirtinos Stellarietea mediae (1 ir 2 tansekta) ir pievų bendrijų Molinio Arrenatheretea Tx.37 (3 transekta) klasėms (1 lent.). 1 lentelė. Ekologinės gamybos laukų sintaksonominė bendrijų sudėtis Table 1. Syntaxonomical composition of organic farming fields Transekta Transecta 1, 2 3 4, 5 Klasė Classes Stellarietea mediae (Br. Bl. 32) Tx. Lohm. Et Prsg, 50 Molinio Arrenatheretea Tx.37 Stellarietea mediae (Br. Bl. 32) Tx. Lohm. Et Prsg, 50 Eilė Ordo Secali Violetalia arvensis Siss. 43 ap. Br. Bl. Et Tx. 46; Polygonochenopodietalia (R. Tx. et Lohm. 50) J. Tx. 61 Plantaginetalia majoris Tx. et Preissin (47) 50 Secali Violetalia arvensis Siss. 43 ap. Br. Bl. Et Tx. 46 Sąjunga Alliance Aperion spicae venti Tx. ap. Oberd. 49 Polygonion avicularis Br.-Bl. 31 Aperion spicae venti Tx. in Oberd. 49 Asociacija Association Lolio Plantaginetum majoris Beger 30 em. Siss. 1969* Festuco pratensis- Plantaginetum Balcerk. et Pawlak 2000 Vicietum angustifoliaehirsutae Nowinsky 64 Floristinė sudėtis pakelėse ir pasėliuose varijavo, priklausomai nuo bendrijos antropogeniškumo laipsnio bei edafinių ekotopo sąlygų (Bruun et al., 2001). Taip pat didesnė augalų rūšių įvairovė nustatyta pakelių (Pk) bendrijose dėl skirtingų priežiūros būdų, o tirtuose pasėliuose (P) rūšinė sudėtis buvo gana panaši, turbūt dėl panašių auginamų rūšių ir supaprastintos dvilaukės sėjomainos. 1 ir 2 transektų (pakelių) labiau skyrėsi nuo 3 transektos (2 ir 3 8

3 lent.). Pagal žvyrkelį išsidėsčiusios 1 ir 2 pakelių flora nesuformavo susivėrusių bendrijų dėl kasmetinių kelkraščio augalijos suardymo tvarkant kelią. Todėl čia bendrijos nuolat išlieka kūrimosi tarpsnyje, rūšinė sudėtis nenusistovėjusi, susideda tiek iš daugiamečių, tiek iš vienmečių sinantropų. Dėl šių priežasčių šiose 1 ir 2 transektose asociacijas sunku įvardinti dėl charakteringųjų rūšių nepastovumo. Čia įsikuriantys augalai formuoja bendrijas, kurias galima priskirti Polygono-chenopodietalia (R. Tx. et Lohm. 50) J. Tx. 61 bei Secali Violetalia arvensis Siss. 43 ap. Br. Bl. Et Tx. 46 eilėms. Šios eilės augalų bendrijos formuojasi derlingose dirvose, kokios nustatytos ir tirtuose laukuose. Besiformuojanti Vicietum angustifoliae-hirsutae asociacija laikoma labiausiai paplitusia Lietuvos teritorijoje dėl prisitaikymo prie įvairių edafinių sąlygų: nuo rūgščių smėlynų iki derlingų dirvų (Pашомавичюс, 1987). Todėl asociacijos bendrijos formuojasi gana skirtingos floristinės sudėties, bet su aukštesniems sintaksonams būdingomis rūšimis, dažnomis pasėlių piktžolėms: Fallopia convolvulus, Elytrigia repens, Chenopodium album ir kt. Šios nitrofilinių terofitų rūšys indikuoja derlingus, didelio bioaktyvumo šarminės ir artimos neutraliai reakcijai dirvožemius (Ellenberg, 1996; Ellenberg, 1998; Grime et al., 2007; Whittaker, 1980). 2 lentelė. Pasėlių bei 1 ir 2 pakelių fitocenotinė sudėtis (p<0,05) Table 2. Phytocenotical composition of crops and of the 1 st and 2 nd roadside (RS) (p<0.05) Vidutinis projektinis padengtumas, % Average project cover, % Aprašymų skaičius, vnt. Sampling plots, un. Vidutinis aprašytų rūšių skaičius, vnt. Average number of species per plot, un. Rūšys / Buveinė Species / Habitat (ž. kviečiai) 5 (w. wheat) 4 (avižų žirnių mišinys) 4 (oatpea mixture) 1 ir 2 PK 1 and 2 RS Ch.Ass. Vicietum angustifoliae-hirsutae Vicia angustifolia sp. D.Ass. Vicietum angustifoliae-hirsutae var. Matricaria matricarioides Matricaria matricarioides Ch.All. Aperion spicae ventae Apera spica-venti V sp. Vicia angustifolia sp. Ch.O. Secali Violetalia arvensis Viola arvense V V Fallopia convolvulus sp. Veronica arvensis Myosotis arvensis Raphanus raphanistrus sp. sp. Thlaspi arvense V Lamium purpureum V sp Sinapis arvensis sp. Fumaria officinalis sp. sp. Lapsana communis sp. Ch.O. Polygono-Chenopodietalia Alopecurus geniuculatus sp. sp. Chenopodium album V V Geranium pusillum sp. sp. Polygonum aviculare sp. Polygonum lapathifolium sp. sp. sp. D.O. Polygono-Chenopodietalia Capsella bursa-pastoris V Stellaria media V Ch. Cl. Stellaria mediae Chenopodium album V V Capsella bursa-pastoris V Tripleurospermum maritimum V Stellaria media Euphorbia helioscopia Equisetum arvense Elytrigia repens sp. sp. Polygonum aviculare Cirsium arvense Galeopsis tetrahit Polygonum persicaria Polygonum lapatifolia sp. Polygonum aviculare Matricaria recutita - sp. sp. Geranium pusillum sp. Convolvulus arvensis sp. sp. sp. Plantago major sp. sp. Poa annua sp. sp. Lydinčiosios rūšys Cerastium holosteoides V V Medicago lupulina V sp. Phleum pratense V Myosurus minimus sp. Rumex acetosa sp. Taraxacum oficinalis Agrostis stolonifera sp. Anchusa arvensis sp. - Sporadinės rūšys P: Arctium tomentosus +, Arthemisia vulgaris+, Bromus molis+, Galium aparine+, Glechoma hederacea+, Lolium multiflorum+,poa annua+, Poa trivialis 4, Ranunculus acris+, Ranunculus repens 2, Rumex crispus 3, Symphytum officinale 1, Stellaria graminea+, Trifolium pratense+, Vicia tetrasperma+. Sporadinės rūšys 1, 2 PK: Achillea millefolium, Anthriscus sylvestris, Arctium tomentosus +, Arthemisia vulgaris+, Bromus molis+, Carduus crispus, Conyza canadensis, Galium aparine+, Geranium pratense, Dactylis glomerata, Epilobium angustifolium, Erynchium cheiranthoides, Heracleum sibiricum, Glechoma hederacea+, Juncus bufonius, Lolium multiflorum+, Poa annua+, Poa trivialis 4, Ranunculus acris+, Ranunculus repens 2, Rumex crispus 3, Symphytum officinale1, Stellaria graminea+, Trifolium pratense+, Vicia tetrasperma+, Lathyrus pratensis, Lolium perenne, Lotus corniculatus, Oenothera biennis, Potentila anserina, Phragmites australis, Rumex crispus, Scirpus sylvaticus, Silene pratense, Sisymbrium altissimum, Symphytum officinale. Pagal literatūros nuorodas, šios asociacijos charakteringosios rūšys transektose nepasiekė didelio pastovumo ir dalyvavimo dėl mažo gausumo (Pашомавичюс, 1987). Tirtose laukų pakelėse įsikūrusios asociacijos su Chamomilla suaveolens variantas. Ši ruderalinė rūšis būdinga lau- 9

4 kams po melioracijos darbų, kurie taip pat buvo atlikti tiriamoje teritorijoje. Asociacijoje nemažai pievų ir ganyklų rūšių: Phleum pratense, Poa trivialis, Agrostis stolonifera, Trifolium repens, Taraxacum officinale, Stellaria graminea, Ranunculus repens, Veronica chamaedrys ir kt. Taip pat čia įsikūrusios klasei būdingos ir gerai augančios ruderalinėse buveinėse eksplerentinės rūšys (Plantago major, Poa annua, Polygonum aviculare), indikuojančios pradinius segetinės floros vystymosi etapus bei anksčiau buvusias sodybas (Sukopp, 2006). ntensyviai ir reguliariai įdirbant dirvą tokios apofitų rūšys užleidžia vietą tipiškoms segetinėms rūšims, tarp jų ir Apera spica-venti. 3 lentelė. 3 transektos (3 Pk) fitocenotinė sudėtis (p<0,05) Table 2. Phytocenotical composition of 3transecta (3 Pk) (p<0.05) Vidutinis projektinis padengtumas, % Average project cover, % 98 Aprašymų skaičius, vnt. Sampling plots, un. 6 Vidutinis rūšių skaičius aprašyme, vnt. Average number of species per plot, un. 24 Rūšys Species 3Pk Ch. Ass. Lolio-Plantaginetum Matricaria matricarioides Lolium perenne V Polygonum aviculare D. Ass. Lolio-Plantaginetum Plantago major Trifolium repens V Elytrigia repens Capsella bursa pastoris Ch. Ass. Festuco pratensis-plantaginetum Festuca pratensis V Alchemilla aggr. vulgaris sp. Ch. O. Plantaginetalia majoris Tx. et Preissin (47) 50 Polygonum aviculare Matricaria matricarioides Ch. Cl. Molinio Arrenatheretea Tx.37 Phleum pratense Festuca pratensis Festuca rubra Cerastium holosteoides Ranunculus acris Ranunculus repens Poa pratensis Poa trivialis Vicia cracca Deschampsia cespitosa Stellaria graminea sp. Trifolium pratense Veronica serpyllifolia Sporadinės rūšys: Achillea millefolium, Agrostis stolonifera, Alopecurus geniculatus, Anthriscus sylvestris, Apera spica-venti, Arctium tomentosus, Arthemisia vulgaris, Carduus crispus, Cirsium arvense, Equisetum arvense, Festuca pratensis, Heracleum sibiricum, Glechoma hederacea, Juncus bufonius, Lapsana communis, Lathyrus pratensis, Medicago lupulina, Lolium multiflorum, Poa annua, Polygonum persicifolia, Potentila anserina, Rumex crispus, Silene pratense, Stellaria graminea, Taraxacum officinale, Trifolium pratense, Tripleurospermum maritimum, Urtica dioica, Veronica chamaedrys,vicia sepium Pasėlių fitocenozės priskirtinos Secali Violetalia arvensis eilės Vicietum angustifoliae-hirsutae asociacijai, priklausančiai Stellarietea mediae klasei. Tai sudėtingos sintaksonomijos klasė, jungianti gana įvairias ir visas segetines bendrijas, įsikūrusias įvairiose ekologinėse sąlygose ir skirstomas į 5 eiles, 9 sąjungas ir 28 asociacijas. Šios bendrijos įsikuria kaip piktžolių bendrijos ariamoje žemėje ir kaip pionierinės ruderalinės bendrijos apleistoje antropogeniškai paveiktoje aplinkoje. Klasės diagnostinės rūšys dažniausiai yra vyraujantys ruderinės strategijos terofitai (Grime, 1979; Hunt et al., 2004; Whittaker, 1978), gerai prisitaikę prie neseniai pažeistų ir išplikusių pievų plotų (Marciniuk, 2006). Tai gali būti antrinių bendrijų (mažo pažeidimo lygio) pirminės ar pakaitinės (pažeidimas reguliariai kartojasi) sukcesijos. 3 pakelė (2 lent.) buvo suformuota užsėjant daugiamečių žolių mišinį, kuriame žymiai mažiau atsitiktinių vienmečių rūšių, dažniausiai įsikuriančių įvairiai pažeistos augalinės dangos vietose (užmirkusiose, eroduotose ir pan.). Čia augančių rūšių visuma priskirtina natūralių drėgnų ir mezofitinių pievų bendrijų klasei Molinio Arrenatheretea Tx.37. Šiai klasei priklausančios daugiametės pievų augalų rūšys pasižymi plačiu ekologiniu diapazonu ir daugiausia yra cirkumpoliarinės, rečiau kosmopolitinės. Šios glikofilinės pievų bendrijos dažniausiai susiformuoja išnaikinus miškus. Pagal Matuškevič (1984) tai pusiau natūralios ir antropogeninės velėninės šienaujamos ir ganomos bendrijos, susiformuojančios mezo- ir eutrofinėse neužmirkusiose mineralinėse ir organinėse dirvose ir yra paplitusios visame eurosibiriniame regione. Matuškevič nurodo didelį sistematinį šios klasės sudėtingumą Europos šalyse. Lietuvoje šios bendrijos formuojasi tiek žemyninėse, tiek užliejamose pievose (Natkevičaitė-vanauskienė, 1983; Dengle et al., 2006; Мотекайтите, 1986). Buvo rastos šios charakteringosios Molinio Arrenatheretea klasės rūšys: Achillea millefolium, Elytrigia repens, Festuca pratensis, Festuca rubra, Phleum pratense, Poa pratensis, Poa trivialis, Ranunculis acris, Symphytum officinale, Taraxacum officinale, Trifolium repens, Vicia cracca. Klasės O. Plantaginetalia majoris būdingos rūšys yra Polygonum aviculare ir Matricaria discoidea. All. Polygonion avicularis jungia antropogenines bendrijas su šiomis pastoviosiomis rūšimis: Lolium perenne, Poa annua, Plantago major, Polygonum aviculare. Molinio Arrenatheretea 3Pk transektoje nustatyta Ass. Lolio-Plantaginetum yra susiformavusi ant suslėgtos lauko kelio dirvos. Joje, be Plantago major ir Lolium perenne, įsikūrusios daugiametės pievos augalų rūšys, sudarančios beveik visiškai susivėrusią bendriją. švados Skirtinga sinantropinių apofitų ir antropofitų rūšinė įvairovė bei šių augalų bendrijos buvo nustatytos ekologinės gamybos ūkio pakelėse ir pasėliuose priklausomai nuo augalų bendrijos antropogeniškumo lygmens ir edafinių sąlygų. Antropogeniškai paveiktose Ekologinės gamybos ūkio gamybinių pasėliuose ir pakelėse įsikūrusią augalų įvairovę sudarė 21 magnolijūnų (Magnoliophyta) skyriaus ir 1 asiūklūnų skyriaus (Equisetophyta) šeimos, jungiamos į 2 klases: Molinio Arrenatheretea Tx.37 ir Stellarietea mediae (Br. Bl. 32) Tx., Lohm. et Prsg.50. Kerpių ir samanų rūšių tirtoje teritorijoje neaptikta, tai rodo aukštą 10

5 ekologinės žemdirbystės lygį. Dėl didesnės sinantropinių rūšių įvairovės pusiau natūralios pakelių bendrijos yra galimi rūšių kolonizacijos ištekliai ariamųjų laukų pasėliams. Miglinių (Poaceae) šeimos žolės ir daugiametės įvairiažolės linkusios telktis mažiau dirbamose nesėtose ekologinio ūkio pakelėse. Vienmečių nitrofilinių terofitų sinantropinė augalija vyravo EŽ žieminių kviečių bei avižų-žirnių mišinio pasėliuose. Literatūra 1. BALEVČENĖ, J Klasė Nardetea strictae Rivas Goday et Borja Carbonell 1961 Tyrulinės pievos. š Lietuvos augalija. 1. Pievos. Kaunas; Vilnius, p BALEVČENĖ, J., ir kt Lietuvos Raudonoji knyga. Augalų bendrijos. Vilnius. 153 p. 3. BALEVČENĖ, J., ir kt Lietuvos augalija. 1. Pievos. Kaunas; Vilnius. 269 p. 4. BALEŽENTENĖ, L Ekologinės ir intensyvios žemdirbystės įtaka fitoįvairovės kitimui. Vagos: mokslo darbai, nr. 79 (32), p BARKMAN, J.J.; MORAVEC, J.; RAUSCHERT, S Code of phytosociological nomenclature. Vegetatio, vol. 67, p BOWKER, M.A.; MLLER, M. E.; BELNAP, J., et al Prioritizing Conservation Effort through the Use of Biological Soil Crusts as Ecosystem Function ndicators in an Arid Region. Conservation Biology, vol. 22, p BRAUN BLANQUET, J Pflanzensociology: Grunzüge der Vegetationskunde. Wien, New York. 865 S. 8. BRUUN, H. H Deficit in community species richness as explained by area and isolation of sites. Diversity and Distributions, vol. 6, p BRUUN, H. H.; FRTZBØGER, B.; RNDEL, P. O., et al Plant species richness in grasslands: the relative importance of contemporary environment and land-use history since the ron Age. Ecography, vol. 24, p Council directive 92/43/EEC of 21 May 1992 on the conservation of natural habitats and of wild fauna and flora Official Journal of Europe Committee, vol. 35, p DENGLER, J.; RUSNA, S.; BOCH, S., et al Working group on dry grasslands in the Nordic and Baltic region Outline of the project and first results for the class Festuco-Brometea. Annali di Botanica N. S., vol. 6, p ESWERT, M.E.; HANEY, J.C Maximizing conserved biodiversity: why ecosystem indicators and thresholds matter. Ecological Economics, vol. 38, p EJRNÆS, R.; BRUUN, H.H Prediction of grassland quality for environmental management. Journal of Environmental Management, vol. 43, p ELLENBERG, H. Vegetation Ecology of Central Europe. Cambridge S. 15. ELLENBERG, H Vegetation Mitteleuropas mit den Alpen in ökologischer, dynamischer und historischer Sicht. 5 ed. Stuttgart s. 16. FURNESS, S. B.; GRME, J. P Growth rate and temperature responses in bryophytes. A comparative study of species of contrasted ecology. Journal of Ecology, vol. 70, p GRME, J. P. ; HODGSON, J. G.; HUNT, R Comparative plant ecology : a functional approach to common British species. 2. ed. Dalbeattie : Castlepoint Press. 748 p. 18. GUDŽNSKAS, Z Lietuvos induočiai augalai. Vilnius. 238 p. 19. HUNT R.A; HODGSON J.G.; THOMPSON K.A.; BUNGENER P.B.; DUNNETT N.P.; ASKEW, A. P A new practical tool for deriving a functional signature for herbaceous vegetation. Applied Vegetation Science, vol. 7, iss. 2, p Botanikos vardų žodynas Vilnius. 523 p. 21. KENT, M.; COKER, P Vegetation Description and Analysis: a Practical Approach. Chichester, p KROPÁČ, Z Segetal vegetation in the Czech Republic: synthesis and syntaxonomical revision. Preslia, vol. 78, p KURKN, K. A Phytocenotypes and Ecocenotic Potentials of Meadow Grasses. Journal of Ecology, vol. 33, No 1, p LA SORTE, F. A.; MCKNNEY, M.L.; PYßEK, P., et al Distance decay of similarity among European urban floras: the impact of anthropogenic activities on β diversity. Global Ecology and Biogeography, vol. 17, p MARCNUK, J Segetal plant communities of the town of Siedlce against a background of typical patches of rural areas plant communities of the Siedlce Supland. Electronic Journal of Polish Agricultural Universities (EJPAU), vol. 8, iss Matuszkiewicz, W Die Karte der potentiellen natürlichen Vegetation von Polen. Camerino. 99 S. 27. MOTEKATYTĖ, V Urbofitocenozės: sintaksonomija, toksikotolerantiskumas, sukcesijos, funkcijos. Vilnius. 250 p. 28. NATKEVČATĖ, M Lietuvos TSR adventyvinė flora. Biologijos instituto darbai, nr. 1, p NATKEVČATĖ-VANAUSKENĖ, M Botaninė geografija ir fitocenologijos pagrindai. Vilnius, p NAUJALS, J. R.; TUPČAUSKATĖ, J.; RUKŠĖNENĖ, J., ir kt Lietuvos augalinio rūbo struktūra: profesorės Marijos Natkevičaitės-vanauskienės požiūris : monografija. Vilnius. 226 p. 31. PÄRTEL, M.; BRUUN, H. H.; SAMMUL, M Biodiversity in Temperate European Grasslands: Origin and Conservation. n ntegrating Efficient Grassland Farming and Biodiversity: Proceedings of the 13th nternational Occasional Symposium of the European Grassland, Grassland Science in Europe, vol. 10, p RAMENSKY, L. G ntroduction to the geobotanical study of complex vegetations. Moscow, p REJMANEK, M Towards simplification of phytosociological nomenclature. Folia Geobotanica. Phytotaxonomia, vol. 32, p STANCEVČUS, A Lietuvos TSR pasėlių augalijos geobotaniniai tyrimai. LŽŪA moksliniai darbai, nr.1(6), p STUPNCKA-RODZYNKEWCZ, E.; ŁABZA, T.; HOCHÓŁ, T Changes in the weed infestation of crop plants on solid grounds on the soil of a weak-rye complex. Zeszpospolita Nauk AR. Kraków, vol. 26, iss. 19, p SUKOPP, H Apophytes in the flora of Central Europe. Polish Botanical Studies, vol. 22, p THEURLLAT, J. P.; MORAVEC, J ndex of Names of Syntaxa typified in Folia Geobotanica, vol. 33, p WEBER, H. E.; MORAVEC, J.; THEURLLAT, J. P nternational Code of Phytosociological Nomenclature. Journal of Vegetation Science, vol. 11, p WHTTAKER, R. H Classification of plant communities. Hague. 408 p. 40. WHTTAKER, R.H Communities and Ecosystems. 3rd ed. New York. 385 p. 41. БАЛЯВИЧЕНЕ, Ю Синтаксономлфитогеографическая структура растительности Литвы: монография. Вильнюс. 117 c. 42. МОТЕКАЙТИТЕ, В Рудеральная растительность Литвы и его состояние и биотопы: автореферат. Ленинград. 23 с. 43. РАШОМАВИЧЮС, В Структура и состояние сегетальной флоры Литовской ССР: автореферат. Вильнюс. 24 с. Ligita Baležentienė Phytocenotical Approach to Synanthropic Species in Organic Farm Summary Synanthropic plants that spontaneously spread and form biodiversity in anthropogenic habitats compose different communities. Synanthropic communities of LUA Training Farm were evaluated and estimated in accordance with characteristic and differential species determined by sampling plots during Different diversity of apophytes and antropophytes species and their communities belonging to 2 classes (Molinio Arrenatheretea Tx.37 and Stellarietea mediae (Br. Bl. 32) Tx., Lohm. et Prsg.50) in roadsides and crops was documented to depend on site anthropogenic level and edaphical conditions. The plant diversity established in anthropogenic habitats of roadsides and organic farming crops was composed of 21 Magnoliophyta family and 1 Equisetophyta family. Lichens and moss were not present in studied territory. Due to higher diversity of synanthropic species half natural habitats of roadsides were the possible 11

6 species of colonization sources for arable fields. Poaceae herbs and perennial forbs established on roadsides of less cultivated organic farming. Annual vegetation, composed of nitrofilic geophytes, predominated in w. wheat and oat pea mixture crops of Organic Farm. Organic farming, anthropogenic habitats, plant communities. Лигита Балежентене Фитоценотический обзор синантропических видов в экологическом хозяйстве Резюме Спонтанно распространяющееся синантропные виды, формирующие биоразнобразие на воздействованных человеком местонахождениях, объединяются в разные сообщества. В гг. на площади экологического производства Учебного хозяйства ЛСХУ по характерным и доминантным видам, определенным методом репрезентативных делянок, исследовались и оценивались синантропные сообщества. Неодинаковое видовое многообразие апофитов, антропофитов и их сообществ, объединенных в 2 класса (Molinio Arrenatheretea Tx.37 и Stellarietea mediae (Br. Bl. 32) Tx., Lohm. et Prsg.50), было определенно в зависимости от антропогенного уровня и эдафических условий у дорог и в посевах. 21 семейство отдела Magnoliophyta и 1 семейство отдела Equisetophyta составили растительное многообразие, скопившееся на воздействованных человеком придорожных местопребываниях и в посевах. Лишайников и мхов на исследованной площади не обнаружено. Полунатуральные придорожные сообщества вследствие обилия синантропных видов являются возможными ресурсами видовой колонизации посевов пахотный полей. Многолетнее разнотравье и травы семейства Poaceae сосредотачиваются на менее обрабатываемых, не сеянных придорожных участках экологического производства. Синантропная растительность однолетних нитрофильных терофитов преобладала на экологических посевах озимой пшеницы и смеси овса гороха. Экологическое производство, антропогенное местонахождение, растительные сообщества. Gauta m. kovo mėn., atiduota spaudai 2009 m. birželio mėn. Ligita BALEŽENTENĖ. Lietuvos žemės ūkio universiteto Aplinkos instituto Agroekologijos centro ( biomedicinos) mokslų daktarė, docentė. Adresas: Studentų g.11, LT Akademija, Kauno r. Tel. (8 37) ; el. paštas: ligita.balezentiene@lzuu.lt Ligita BALEŽENTENĖ. doctor of (biomedical) sciences, associated professor at Agroecology Centre, Environment nstitute, Lithuanian University of Agriculture. Address: Universiteto 11, LT Akademija, Kauno r. Tel. (8 37) ; e mail: ligita.balezentiene@lzuu.lt 12