KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS JOLITA RAPOLIENĖ

Transcription

1 KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS JOLITA RAPOLIENĖ SERGANČIŲJŲ REUMATOIDINIU ARTRITU PLAŠTAKOS IR RIEŠO FUNKCINĖS BŪKLĖS IR VEIKLOS SUTRIKIMŲ VERTINIMAS BEI KOREKCIJA ERGOTERAPIJOS PRIEMONĖMIS Daktaro disertacija Biomedicinos mokslai, slauga (11 B) Kaunas, 2007

2 Darbas atliktas metais Kauno medicinos universitete. Mokslinis vadovas: Prof. habil. dr. Aleksandras Kriščiūnas (Kauno medicinos universitetas, biomedicinos mokslai, slauga 11B) Mokslinis konsultantas: Prof. dr. Donald A. Neuman (Marquette universitetas, biomedicinos mokslai, slauga 11 B) 1

3 TURINYS SANTRUMPOS 4 ĮVADAS 5 1. LITERATŪROS APŢVALGA Reumatoidinio artrito epidemiologija Sergančiųjų reumatoidiniu artritu ergoterapija Ergoterapijos modeliai Funkcinės būklės bei efektyvumo vertinimas ergoterapijoje Veiksniai įtakojantys ergoterapijos efektyvumą KONTINGENTAS IR DARBO METODIKA Kontingentas Darbo metodika Ergoterapijos metodikos ir priemonės Ergoterapijos programos sudarymas Ergoterapijos efektyvumo vertinimo metodika Statistinė duomenų analizė TYRIMŲ REZULTATAI Tiriamojo kontingento charakteristika Sergančiųjų reumatoidiniu artritu riešo ir plaštakos funkcinės būklės ir jų savarankiškų veiklų dinamika Plaštakos ir riešo funkcinės būklės koreliaciniai ryšiai su sergančiųjų reumatoidiniu artritu motorine veikla Sergančiųjų reumatoidiniu artritu plaštakos funkcinės būklės ir motorinės veiklos dinamika ligonių grupėse Sergančiųjų reumatoidiniu artritu veiklų atsigavimo dinamika Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai pavalgyti lavinimas Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai atlikti asmens higieną lavinimas Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai maudytis lavinimas Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį lavinimas Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti apatinę kūno dalį lavinimas 58 2

4 Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai naudotis tualetu lavinimas Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į lovą, kėdę, ratukus lavinimas Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti tualete lavinimas Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą lavinimas Sergančiųjų reumatoidiniu artritu funkcinės būklės ir veiklų sutrikimų dinamika Veiksnių, įtakojančių sergančiųjų reumatoidiniu artritu motorikos funkciją, įvertinimas Sergančiųjų reumatoidiniu artritu ergoterapijos efektyvumo ir veiksnių, įtakojančių jį, įvertinimas bei jų prognostinės vertės nustatymas Ergoterapijos efektyvumo įvertinimas sergantiems reumatoidiniu artritu Veiksnių, įtakojančių motorinės veiklos gerėjimą, prognostinė vertė Rezultatų aptarimas IŠVADOS PRAKTINIAI PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS PUBLIKACIJOS DISERTACINIO DARBO TEMA BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS PRIEDAI 115 3

5 SANTRUMPOS β Logistinės regresijos koeficientas RA Reumatoidinis artritas RF Reumatoidinis faktorius AJA Aktyvių judesių amplitudė KMUK Kauno Medicinos Universiteto Klinikos KVVS Kasdieninės veiklos vertinimo skalė lls Laisvės laipsnių skaičius FNT Funkcinio nepriklausomumo testas NS Statistiškai nereikšminga p Reikšmingumo lygmuo r Koreliacijos koeficientas PI Pasikliautinasis intervalas PSO Pasaulinė sveikatos organizacija SP Standartinė paklaida CNS Centrinė nervų sistema ŠS Šansų santykis VSV Veiklos savarankiškas vertinimas ŢUM Ţmogaus uţimtumo modelis 2 Chi kvadrat kriterijus ES Elektrinė raumenų stimuliacija 4

6 ĮVADAS Reumatoidinis artritas tai sisteminė uţdegiminė jungiamojo audinio liga, pasireiškianti lėtiniu progresuojančiu eroziniu destrukciniu sąnarių uţdegimu, kuris labiausiai ţaloja sąnario sinovinį dangalą, kremzlę, po to ir kitas struktūrines sąnario dalis bei jį supančius audinius [74,75,76]. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, reumatoidiniu artritu serga 1-2 proc. ţmonių visame pasaulyje [1,30,85]. Šiaurės Amerikoje reumatoidiniu artritu serga 0,3-1,5 proc.gyventojų [13,26]. Daţniausiai susergama gyvenimo metais. Moterys serga 2-3 kartus daţniau nei vyrai. Po 50 metų sergamumo skirtumas tarp lyčių tampa ne toks didelis [43,75,76]. Lietuvoje reumatoidinio artrito epidemiologinių tyrimų paskutiniuoju metu nebuvo atlikta. Sprendţiant iš Tokių ligonių reabilitacija yra kompleksinė apjungianti įvairių reabilitacijos specialistų (fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, reumatologas, kineziterapeutas, ortozių specialistas...) komandos darbą. Reabilitacijos tikslas pasiekti maksimalų ligonių savarankiškumą, gerinant jų funkcinę būklę, taikant technines ir ortopedines reabilitacijos priemones bei pritaikant aplinką. Neabejotinai svarbią vietą atgaunant prarastas funkcijas kompleksinėje šių ligonių reabilitacijoje uţima ergoterapija. Tačiau iki šiol dar maţai yra atlikta tyrimų apie galimybes pagerinti plaštakos ir riešo funkciją bei su ja susijusias veiklas, taikant atskirus ergoterapijos kompleksus ir parenkant technines reabilitacijos priemones. Darbo hipotezė: sergančiųjų reumatoidiniu artritu plaštakos ir riešo funkcijos bei su ja susijusios veiklos gerėjimui taikant kompleksinį gydymą ir ergoterapiją turi įtakos ir ligonių amţius, ligos trukmė, išsilavinimas, darbo sąlygos, paveldimumas. Darbo tikslas: Įvertinti sergančiųjų reumatoidiniu artritu plaštakos ir riešo funkciją ir su ja susijusius veiklos sutrikimus bei jos korekcijos galimybes, taikant ergoterapiją. Darbo uţdaviniai: 1. Įvertinti ligonių, sergančių reumatoidiniu artritu, plaštakos ir riešo funkciją. 2. Nustatyti sergančiųjų reumatoidiniu artritu savarankiškos veiklos sutrikimus. 3. Įvertinti sergančiųjų reumatoidiniu artritu ergoterapijos efektyvumą. 4. Nustatyti veiksnius įtakojančius ergoterapijos efektyvumą ir jų prognostinę vertę. Mokslinis darbo naujumas: 5

7 Sergančiųjų reumatoidiniu artritu ergoterapija Lietuvoje maţai tyrinėta, nėra išsamių studijų apie sergančiųjų reumatoidiniu artritu motorikos ir atskirų veiklų sutrikimų vertinimą. Galime remtis tik nedidelėmis studijomis ar straipsniais, kuriuose tik iš dalies gvildenamos sergančiųjų reumatoidiniu artritu ergoterapijos problemos. Darbe taikytas kompleksinis sergančiųjų reumatoidiniu artritu plaštakos ir riešo funkcijos bei su ja susijusių veiklų ergoterapinis įvertinimas, sudarantis galimybę individualizuoti ergoterapiją priklausomai nuo sutrikusių gebėjimų. Nustatyta, kad sergantiesiems reumatoidiniu artritu labiausiai sutrinka gebėjimas persikelti į vonią, dušą, persikelti tualete, maudytis, apsirengti viršutinę ir apatinę kūno dalis, savarankiškai pavalgyti. Parodyta, kad individualizuota ergoterapija per gana trumpą jos taikymo laiką stacionarinio gydymo metu ţenkliai pagerina plaštakų ir riešų funkciją ir su ja susijusius gebėjimus: savarankiškai pavalgyti, apsirengti viršutinę ir apatinę kūno dalis, persikelti į vonią, dušą, persikelti tualete, maudytis. Įvertinti veiksniai įtakojantys ergoterapijos efektyvumą ir nustatyta jų prognostinė vertė. Praktinė darbo reikšmė: Atlikto darbo praktinę reikšmę sudaro tai, jog sergantiesiems reumatoidiniu artritu plaštakos ir riešo funkcijos bei su ja susijusių gebėjimų vertinimui taikyta FNT motorikos vertinimo dalis. Toks įvertinimas apibūdina šiuos gebėjimus ir duoda galimybę individualizuoti ergoterapijos kompleksus priklausomai nuo sutrikusių gebėjimų. Taip pat atskleisti veiksniai, turintys neigiamos įtakos ergoterapijos efektyvumui, o tai svarbu prognozuojant ligonio savarankiškumą bei darbingumą. Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidţia individualių ergoterapijos kompleksų sudarymo būtinybę gerinant sergančiųjų RA plaštakos ir riešo funkciją bei su ja susijusius gebėjimus. Atliktas darbas turėtų būti naudingas, parodant ergoterapijos svarbą kompleksiniame sergančiųjų RA gydyme. 6

8 1. LITERATŪROS APŢVALGA Reumatoidinio artrito epidemiologija Reumatoidinis artritas (RA) tai sisteminė uţdegiminė jungiamojo audinio liga, pasireiškianti lėtiniu progresuojančiu eroziniu destrukciniu sąnarių uţdegimu, kuris labiausiai ţaloja sąnario sinovinį dangalą, kremzlę, po to ir kitas struktūrines sąnario dalis bei jį supančius audinius [74,75,76,114]. Be judėjimo atramos aparato, liga paţeidţia širdį, plaučius, akis, gali vystytis vaskulitas, miokarditas, endokarditas, inkstų amiloidozė. Gali padidėti kepenys, bluţnis [23,39,69,114,126]. Patikimiausi duomenys apie sergamumo RA daţnumą, paplitimą ir mirtingumą gaunami atliekant reprezentatyvius tyrimus. Keletas jų jau yra atlikti įvairiose geografiniu ir etniniu poţiūriu skirtingose populiacijose. Norfolko artrito registras tiria bendruomenėje pasitaikančius naujus uţdegiminius artrito atvejus bei prospektyviai numato tolesnį epidemijos vystymąsi. Šis duomenų šaltinis yra pirmasis slauga paremtas sergamumo RA daţnio registras. Jo pristatymo laikotarpiu nuo 1990 iki 1991 metų buvo nustatyti 104 susirgimo RA atvejai, remiantis 1987 metais Amerikos Reumatologų asociacijos nustatytais sergamumo RA kriterijais [98,119]. Nustatytas metinis RA sergančiųjų daţnio vidurkis pagal amţių ir lytį gyventojų buvo 35,9 moterų atveju ir 14,3 vyrų atvejų. Maţiau RA atvejų pasitaikydavo jaunesniems nei 45 metai vyrams. Sergamumo RA daţnumas staigiai išauga didėjant amţiui, tuo tarpu, moterų sergamumo daţnis auga iki 45 metų amţiaus, vėliau stabilizuojasi, o nuo 75 metų amţiaus maţėja [98,119]. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, RA serga 1-2 proc. ţmonių visame pasaulyje [1,30,85]. Šiaurės Amerikoje RA serga 0,3-1,5 proc. gyventojų [75]. Didţiosios Britanijos duomenimis, RA metų amţiaus serga 25 moterys ir 20 vyrų 1000-iui gyventojų, o metų amţiaus moterys ir 110 vyrų 1000-iui gyventojų [75,92]. Vokietijoje sergančiųjų RA yra apie 4 milijonai, iš jų 5 proc. gydosi reguliariai [3]. JAV RA serga 2,1 milijonas ţmonių, iš jų 1,5 milijono sudaro moterys [89,90,91]. Šie duomenys tik patvirtina daugelio šalių autorių teiginius, kad RA 2 3 kartus daţniau serga moterys nei vyrai [11,54,57,74,88,94]. Lietuvoje RA serga apie 0,3-1 proc. šalies gyventojų [13,40,43,75,109]. Lietuvoje kasmet uţregistruojama apie 1200 naujų RA atvejų [65]. Daţniausiai susergama gyvenimo metais. Moterys serga 2-3 kartus daţniau nei vyrai. Po 50 amţiaus metų sergamumo skirtumas tarp lyčių tampa ne toks didelis [26,43,76,95]. RA registruose, nepriklausomai nuo šalies, kur jie sukurti, kaupiama informacija apie ligą, jos eigą, daţnį, analizuojama, kiek minėta liga turi įtakos bendrajai sveikatos būklei, gyvenimo 7

9 pilnatvei, darbingumui bei ligos baigčiai [61,62,63,115]. Šalių skirtumai vis dėlto egzistuoja ir jie yra nepakankamai ištirti. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu ergoterapija Vis plačiau taikant kompleksinę reabilitaciją, svarbu yra išsamiai apţvelgti kiekvieno reabilitacijos metodo galimybes. Viena naujesnių reabilitacijos sričių yra ergoterapija. ENOTHE (Europos ergoterapijos Aukštųjų mokyklų tinklas) duomenimis, per pastarąjį penkmetį ergoterapeutų skaičius Europoje išaugo apie 40 procentų [110]. Amerikos ergoterapijos asociacija ergoterapiją apibrėţia kaip gydymą kasdiene veikla, darbu ar laisvalaikio uţsiėmimais, kad didėtų paciento savarankiškumas, sustiprėtų socialinis vystymasis ir kad galima būtų išvengti negalios. Ergoterapija apima adaptaciją aplinkoje, maksimalaus nepriklausomumo siekimą ir gyvenimo pilnatvės gerinimą" [25,49] metais patvirtintame kitame šios asociacijos apibrėţime teigiama, kad <...ergoterapija yra tikslingos veiklos taikymas siekiant sveikatą gerinančių rezultatų, stabdant paţeidimo ar negalios vystimasi...> [6,25]. Schumway Cook A, Woollacott M. H ergoterapiją apibūdina kaip mokslą apie sutrikusios ţmogaus veiklos atgavimą ar ugdymą, siekiant gerinti jo biosocialines funkcijas, įveikiant ar maţinant negalią [97]. Britų ergoterapeutų asociacija apibrėţia ergoterapiją, kaip ţmonių, sergančių somatinėmis ir psichikos ligomis arba turinčių negalią, gydymą tikslinga veikla, kuri skatina pacientus siekti maksimalaus funkcinio nepriklausomumo visose gyvenimo srityse. Ergoterapeutai įvertina ne tik fizines, bet ir psichologines bei socialines pacientų funkcijas, nustato jų sutrikimo laipsnį. Ergoterapeutas sudaro pacientui veiklos programą, skirtą negaliai įveikti" [25]. Daugelis autorių [61,83,85,102,103] ergoterapiją apibrėţia kaip gydymo metodą, kurio tikslas pacientų galimybių atgavimas, palaikymas ar sutrikimų kompensavimas tikslingai veikiant, tikslu padėti pacientams (esant paţinimo sutrikimams, protinei ar fizinei negaliai) savarankiškai gyventi, atsiţvelgiant į jų norus, poreikius, bei visuomenėje nustatytus reikalavimus. Literatūroje nurodoma [25,83,84], kad ergoterapija apima ligonių poreikių įvertinimą, techninių reabilitacijos priemonių taikymą, pagalbinių ergoterapinių priemonių (įtvarų ar pritaikytų įrankių, skirtų tam tikrai veiklai palengvinti) naudojimą, naujų reabilitacijos technologijų kūrimą, gamybą ir taikymą, naudojimosi ortezais ar protezais mokymą kaip tvarkyti savo gyvenimą, prisitaikyti prie jo besikeičiančių galimybių bei poreikių [8,9,17,72,100,106,111,112,113,122]. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad būtent ergoterapija padidina pacientų savarankiškumą kasdienėje veikloje, dirbant bei leidţiant laisvalaikį [65,66,67,82,101,105,120,122]. 8

10 Ergoterapeutai veikia mokydami pacientus apsitarnauti. Todėl pirmiausia turi būti koncentruojamas dėmesys į ryšį su pacientu, stengiamasi įgyti jo pasitikėjimą, kad šiam atsirastų motyvacija [42]. ENOTHE ergoterapeutų suvaţiavime 2002m. buvo pabrėţta, kad ergoterapeutui svarbu įvertinti ţmogaus egzistavimą kasdienėje veikloje. Ergoterapija turėtų būti papildyta dalykais, kurie glaudţiai siejasi su šiuo mokslu: ţiniomis apie ţmogų, kaip apie biologinę būtybę, ţmogaus būtį, jo vaidmenis kasdienėje veikloje [80]. Ann Wilcock teigia, kad veikla būtina ir leidţia asmeniui patenkinti įgimtus biologinius, socialinius ir kultūrinius poreikius, įtakojamus kultūros, kad asmuo galėtų adaptuotis prie naujai pasikeitusių aplinkos sąlygų. Autorė teigia, kad visi ţmogaus poreikiai priklauso nuo jo sveikatos būklės, įgūdţių, bei tikslų ką nors pakeisti ar pasiekti savo gyvenime. Visi šie veiksniai glaudţiai susiję tarpusavyje ir vienas kitą įtakoja [116]. Autoriai akcentuoja, kad ergoterapijos teorija ir praktika yra nukreipta į veiklą, nes veikla yra ergoterapijos įtakos sfera. Ergoterapijos proceso planavimas prasideda duomenų apie pacientą rinkimu. Duomenų rinkimui daţnai naudojamos įvairios standartizuotos anketos, kurių klausimai atspindi tam tikrus ergoterapijos modelius. Nurodoma, kad ergoterapijoje labai svarbu pasirinkti modelį, kuris yra tinkamiausias duomenų rinkimui [19,34,35,58]. Anita Bjorklund teigimu, ergoterapijos tikslus galima išskirti i dvi grupes: bendruosius tikslus ir individualius tikslus. Bendrieji tikslai gali būti taikomi visiems pacientams, o individualūs tikslai yra konkretesni, kurių rezultatai yra lengviau patikrinami. Autorė išskyrė tris ergoterapijos taikymo etapus: pirmas, kasdienės veiklos ir ją ribojančių veiksnių tyrimas. Antras ergoterapijos priemonių taikymas, jų proporcingumo uţtikrinimas. Trečias ergoterapijos efektyvumo vertinimas, aptariant gautus rezultatus su pacientu [4]. Išsamesnis ergoterapijos poveikio planavimas pateikiamas koncepciniame planavimo modelyje. Jame išskiriamos šios dalys: praktinio modelio parinkimas, duomenų rinkimas, analizė, silpnųjų ir stipriųjų paciento pusių nustatymas, ergoterapijos plano sudarymas, jo įgyvendinimas bei ergoterapijos efektyvumo vertinimas. Planuojant ergoterapijos taikymą, šio modelio pagalba galima išsamiai apţvelgti paciento veiklą, nustatyti jo veikos problemas bei parinkti tinkamas ergoterapijos priemones joms išspręsti. Ergoterapijos modeliai S. Guidetti, K. Tham nurodo, kad išmokyti apsitarnauti yra svarbiausias reabilitacijos tikslas [5,42]. Planuojant pacientų, sergančių RA mokymą, ergoterapeutas turi tiksliai pasirinkti reikiamą modelį ir suplanuoti savo veiklą, ką konkrečiai mokys pacientus. Sutinkant su autoriais reikia 9

11 atkreipti dėmesį į tai, kad sėkmingam ergoterapijos tikslo pasiekimui reikia darnaus kiekvieno reabilitacijos komandos specialisto bendradarbiavimo su pacientu. Nurodoma, kad funkcinio nepriklausomumo, gebėjimų įvertinimas yra svarbus reabilitacijos proceso komponentas [5,64]. Vykdant pacientų, sergančių RA, rankų funkcijos bei veiklų įvertinimą standartizuotais testais yra sudaroma galimybė palyginti gautus duomenis su kitų autorių atliktais darbais. Pacientams, sergantiems RA, dauguma autorių rekomenduoja ergoterapijos programoje derinti šiuos praktikos modelius: Amerikos ergoterapeutų asociacijos veiklos modelį bei biomechaninį modelį. Pirmasis veiklos modelis buvo sukurtas ir patvirtintas Amerikos Ergoterapeutų Asociacijos dar 1970 metais. Jame buvo išskirti šie veiklos elementai: veiklos sritys, veiklos komponentai ir veiklos kontekstai. Autoriai [2,10] teigia, kad veikla susideda iš trijų sričių, trijų komponentų ir dviejų kontekstų. Nurodomos šios veiklos sritys: 1. Kasdienė veikla, kuri apima: asmenins higieną, apsirengimą, prausimąsi, valgymą, mobilumą, bendravimą bei seksualinę sferą. 2. Produktyvioji veikla arba darbas - apima namų išlaikymą, rūpinimąsi kitais, mokymąsi ir profesinę veiklą. 3. Ţaidimai arba laisvalaikis - apima ţaidimus arba laisvalaikio praleidimą, rekreaciją, priklausomai nuo paciento amţiaus ir lyties. Veikloje išskiriami šie komponentai: 1. Sensomotorinis - jungia tris asmens funkcijas: jutimų, motorikos bei nervų raumenų kaulų funkcijas. Jutimai skirstomi pagal tai, kur išsidėstę receptoriai. Nervų-raumenųskeleto funkcija apibūdina judėjimo galimybę, raumenų tonusą, jėgą, ištvermę, pusiausvyrą. Motorikos funkcija apima judesių koordinaciją, vikrumą. 2. Paţintinis - tai sugebėjimas panaudoti protines ţmogaus galimybes. Šis komponentas apima: sujaudinimą, orientaciją, atpaţinimą, dėmesio koncentravimo trukmę, veiklos iniciatyvą, veiklos uţbaigimą, atmintį ir k.t. 3. Psichosocialinis (psichologinis) - apima vertybes, interesus, savęs suvokimą, socialinį elgesį, bendravimą, saviraišką ir savikontrolę [59,84]. Veiklos komponentai uţtikrina ţmogaus sugebėjimą atlikti veiklos uţduotis tam tikrose gyvenimo srityse. Šiame Amerikietiškame ergoterapijos modelyje veiklos kontekstai yra šie: 1. Laiko (susiję su laiku) - apima paciento amţių, paciento negalumo būklę (ūmi, lėtinė). 2. Aplinkos kontekstas. Jis gali būti: a) fizinis (fizinė aplinka) - apima namus, baldus, įrankius ir kitus objektus; 10

12 b) socialinis (socialinė aplinka) - apima svarbias socialines grupes; c) kultūrinis kontekstas (kultūrinė aplinka) - apima tradicijas, elgesio normas, politinius veiksnius, mokymąsi, įsidarbinimą bei ekonominės paramos galimybes [84]. Tačiau šis modelis nevertina asmens bei jį supančios aplinkos sąveikos, dvasinės būsenos, todėl ergoterapeuto praktikoje daţnai naudojamas Kanadietiškas modelis, kuris apima tokias veiklos sritis, kaip apsitarnavimas, produktyvumas ir laisvalaikis. Pagal šį modelį veikla aprašoma kaip asmens ir aplinkos sąveika. Asmens veiklos komponentai susideda iš paţintinio, fizinio ir emocinio elementų, tačiau visų šių elementų centre yra dvasinis elementas. Dvasingumas, kaip centrinė gyvenimo šerdis yra išskirtinė Kanadietiško veiklos modelio savybė [59]. Biomechaninis modelis paremtas mechaniniais, kinetiniais ţmogaus judėjimo principais. Šie mechaniniai principai sustiprina kūno judėjimą ir pusiausvyrą. Gydymo metodai šiame modelyje naudoja jėgos, svertų ir sukimosi momento principus - tai sąnarių matavimai, raumenų jėgos testavimas, gydymo pratimai ir įtvarų naudojimas. Biomechaninio modelio tikslai yra: įvertinti specifinius fizinius amplitudės, jėgos ir ištvermės apribojimus, atstatyti amplitudę, jėgą ir ištvermę ir sumaţinti deformacijas [14,16,85]. Biomechaninis modelis tinkamas pacientams turintiems motorikos arba ortopedinių sutrikimų, nervų sistema (CNS) yra nepaţeista. Jie gali kontroliuoti judesius, bet jiems pasireiškia raumenų silpnumas, sumaţėjusi ištvermė, ryškūs sąnarių amplitudės apribojimai. Daţniausiai tai pacientai sergantys RA, osteoartritu, pacientai po kaulų lūţių, amputacijų, plaštakos traumų, nudegimų, motorinio aparato sutrikimų, po periferinių nervų paţeidimų, Guillain-Bare sindromo, nugaros smegenų paţeidimų ir raumenų distrofijų [59]. Nemaţiau paplitęs ergoterapeutų praktikoje yra ir ţmogaus uţimtumo modelis (ŢUM). Pagal šį modelį tokie veiksniai kaip valia, įpročiai, vaidmenys, įgūdţiai pagrinde įtakoja ţmogaus uţimtumą bei elgseną. Ergoterapeutas gali vertinti bet kurį iš šių veiksnių ar pacientą supančią aplinką [59,85]. Esant CNS sutrikimams rekomenduojama taikyti Motorinės kontrolės modelį. Modelio tikslas yra normalizuoti raumenų tonusą ir išgauti kuo taisyklingesnius judesius veikiant į sensomotoriką, skatinant tikslingą veiklą [59]. Norint įtakoti asmenį bei didinti jo gerovę ergoterapijoje daţnai taikomas grupinės veiklos modelis. Kiekvienas grupės narys ateina į grupę su savo asmeniniais tikslais, siekiais, pomėgiais, stipriosiomis bei silpnosiomis savybėmis. Skatinama į grupės darbus įtraukti asmenis su didesne negalios patirtimi, kurie savo patyrimais galėtų padėti kitiems grupės nariams. Grupinė veikla skatina pacientą prasmingai siekti uţsibrėţtų tikslų, didina jo motyvaciją kasdienėje veikloje [59]. 11

13 Literatūroje aprašomi ir kiti, rečiau ergoterapijoje taikomi modeliai: paţinimo-suvokimo modelis, paţintinės negalios modelis, jutimų integravimo modelis, prisitaikymo laike, erdvėje modelis ir kt. [59]. Visgi literatūroje neradome duomenų apie atskirų modelių taikymo ypatumus ligonių funkcinės būklės dinamikos bei sergančiųjų RA ergoterapijos efektyvumo įvertinimui. Funkcinės būklės bei efektyvumo vertinimas ergoterapijoje Rankomis ne tik manipuliuojame įvairiais daiktais, juos paimame ir išlaikome, tačiau galime pajusti ir jų formą, struktūrą, temperatūrą [27,41,79]. Visavertė rankos funkcija neįsivaizduojama be suėmimo funkcijos. Literatūroje aprašomos šios rankos suėmimo formos [41]: 1. Suėmimas sulenktais kabliu pirštais 2. Suėmimas tarpupirščiais 3. Plokštuminis suėmimas 4. Suėmimas ţiupsniu 5. Cilindrinis suėmimas 6. Sferinis suėmimas Taip pat yra siūloma ir paprastesnė klasifikacija, išskiriant dvi suėmimo formas: 1. Grubųjį suėmimą (jam galima priskirti sferinį ir cilindrinį suėmimą) 2. Smulkųjį suėmimą (jam priklauso ţiupsninio ir cilindrinio suėmimo formos) [41] Visiška plaštakos funkcija galima tik tada, kai yra nepaţeisti sąnariai, sausgyslės, yra harmoninga pusiausvyra tarp atskirų raumenų grupių tonuso. Visos amplitudės sąnarių judesiai galimi tik esant nepaţeistiems jų sąnarių paviršiams ir elastingai, be fibrozinių pakitimų kapsulei. Esant paţeistoms sausgyslėms ar susidarius sąaugoms tarp jų, taip pat nukenčia sąnarių lankstumas, pirštų judesiai bei plaštakos funkcija. Suimant daiktus labai svarbi harmoninga pusiausvyra tarp atskirų raumenų grupių tonuso. Plaštakos, riešo bei alkūnės sąnariai turi būti stabilūs, o kaulų vientisumas negali būti paţeistas. Galima išskirti keletą plaštakos funkcijos tyrimų metodų grupių. Vieni mokslinių straipsnių autoriai teigia, kad uţtenka ištirti paciento galimybę apsitarnauti ir visai nebūtina tirti kiekvieno sąnario judesių amplitudės [28,85]. Kiti prieštarauja minėtai nuomonei teigdami, kad vien tik paciento sugebėjimas apsitarnauti negali atspindėti tikrosios plaštakų funkcijos ir negalima įvertinti gydymo kokybės. 12

14 Pirmasis metodas aprašytas Jebseno. Tyrimo metu pacientas turi atlikti veiksmus, kurie reikalingi kasdienėje veikloje. Dar šis tyrimas vadinamas septynių objektyvių testų metodu [85]. Pacientas tyrimo metu per ribotą laiko tarpą turi atlikti septynis testus: 1. Rašymo. 2. Kortų vertimo imituojant verčiamus puslapius. 3. Pakelti smulkius įprastus daiktus. 4. Valgymo imitacijos. 5. Kaladėlių sudėjimo. 6. Pakelti lengvą didelį daiktą (iki 10 cm pločio). 7. Pakelti sunkų didelį daiktą (iki 600 g). Atlikti testai vertinami balais. Pakartotinai atliekant tyrimą galima įvertinti plaštakos funkcijos pokyčius po taikytos reabilitacijos ir įvertinti reabilitacijos veiksmingumą. Šio metodo privalumas pacientas atlieka veiksmus, kurie būtini kasdienėje veikloje. Šis metodas turi ir trūkumų. Šio tyrimo metu nėra galimybių įvertinti atskirų plaštakos dalių, o tik bendrą visos plaštakos funkciją. Antrasis funkcijos tyrimo metodas Carroll io aprašytas kiekybinis rankos funkcijos testas [18,26,85]. Šis metodas skirtas bendriems plaštakos ir rankos gebėjimams įvertinti. Jis paremtas prielaida, kad sudėtiniai rankos judesiai, naudojami įprastinėms kasdienio gyvenimo reikmėms atlikti, gali būti paversti paprastesniais modeliais. Testą sudaro šešios dalys: 1. Keturių skirtingų dydţių kubelių suėmimas ir pakėlimas suėmimui įvertinti. 2. Dviejų didėjančių apimčių vamzdelių paėmimas ir pakėlimas cilindriniam suėmimui įvertinti. 3. Rutulio suėmimas ir padėjimas sferiniam suėmimui įvertinti. 4. Keturių skirtingų dydţių stiklo rutuliukų paėmimas ir padėjimas tiriant gnybio suėmimą. 5. Vandens pripylimas iš ąsočio į stiklinę ir iš vienos stiklinės į kitą. 6. Rankos uţdėjimas uţ viršugalvio, uţ galvos, pridėjimas prie burnos, vardo parašymas rankos vidiniam ir išoriniam pasukimui ir kėlimui įvertinti. Šis metodas, kaip ir pirmasis, apibūdina tik bendrus plaštakos bei rankos gebėjimus ir nėra pakankamai išsamus. Trečiojo metodo šalininkai matuoja plaštakos sąnarių judesių amplitudę [53]. Kitas, kiek išsamesnis metodas - sąnarių judesių amplitudės ir jėgos tyrimas pagal Amerikos ortopedų akademijos ir Amerikos medikų asociacijos rekomendacijas. Šio tyrimo metu apskaičiuojamas kiekvieno piršto ir riešo sąnarių judesių amplitudės bei griebimo ir gnybio jėga bei apskaičiuojamas plaštakos ir visos rankos funkcijos nepakankamumas [53]. Šis metodas daţniausiai yra taikomas ligoniams patyrusiems rankų traumas (nudegimus). Tai išsamiausias tyrimas, 13

15 parodantis plaštakos ir riešo paţeidimo laipsnį bei funkcijos pokyčius taikant reabilitacijos priemones. Daţniausiai sąnarių judesių amplitudės tyrimai atliekami goniometru [20,27,53]. Tai daug sąnaudų nereikalaujantis darbas, tačiau jam atlikti reikia daug kantrybės ir įgūdţių. Šiam darbui palengvinti yra sukurti kompiuterizuoti plaštakos judesiams tirti skirti aparatai. Tokie aparatai patogūs, kadangi jais galima greitai ir tiksliai ištirti sąnarių judesių amplitudę [27,118]. Tiriant plaštakos funkciją negalima apsieiti be jėgos matavimo. Daugelis autorių siūlo tirti plaštakos griebimo jėgą bei atskirai įvertinti pirštų gnybio jėgą. Dominuojanti ranka paprastai būna daug stipresnė dirbančių fizinį darbą, tačiau daliai tiriamųjų nustatoma didesnė nedominuojančios rankos jėga. Kai kurių autorių teigimu, nedominuojančios plaštakos jėga buvo maţesnė tik 5,4 proc. tirtųjų vyrų ir 8,9 proc. moterų. Tiriant gnybio jėgą nustatyta, kad nedominuojanti ranka silpnesnė tik 4 proc. tirtųjų vyrų ir 6 proc. moterų [38,50,53]. Sergančiųjų RA funkcinės būklės vertinimui uţsienio autoriai daţniausiai rekomenduoja kasdienės veiklos vertinimo testą (ADL) [28,29,33,52,68], taip pat Sveikatos vertinimo klausimyną (SVK) [44,96], Artrito poveikio vertinimo skalę (APVS), Gyvenimo kokybės klausimyną (SF 36), [96]. Mums nepavyko rasti atliktų tyrimų, kuriuose būtų panaudotas FNT testas vertinant sergančiųjų RA plaštakos ir riešo funkciją bei motorinę veiklą. Tačiau manome, kad šis standartizuotas testas jautriau atspindi sergančiųjų RA motorikos problemas, nes kiekviena veikla vertinama 7 balų diapazone, ir yra plačiausiai naudojamas ergoterapijoje funkcinės būklės vertinimui. FNT sukurtas JAV 1993 m., yra daţniausiai naudojamas ligonių funkcinei būklei įvertinti. Jį sudaro 18 punktų, kiekvieno maksimali reikšmė - 7 balai, minimali - 1 balas. Bendra balų suma gali svyruoti nuo 18 iki 126 balų. Funkcinis nepriklausomumas, vertinamas remiantis FNT duomenimis, skirstomas į apsitarnavimą (valgymas, viršutinės kūno dalies tualetas, maudymasis, apsirengimas, apsiavimas, tualetas), sfinkterių kontrolę (šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolė), persikėlimą iš vienos vietos į kitą (lovoje, nuo kėdės ar veţimėlio, tualete, duše ar vonioje), judėjimą (vaikščiojimas arba vaţiavimas veţimėliu, lipimas laiptais), bendravimą (gebėjimą suvokti ir atsakyti) ir psichosocialinį paţinimą (socialinis bendravimas, problemų sprendimas, atmintis) [79]. Vertinant šiuo testu funkcinę būklę, gali būti išskiriamos motorikos bei paţintinės ir psichosocialinės funkcijos. Motorikos funkcijos apima apsitarnavimą, sfinkterių kontrolę, persikėlimą ir judėjimą; paţintinės ir psichosocialinės - bendravimą ir socialinį paţinimą [85]. Norint išsiaiškinti tiek motorines, tiek ir paţintines pacientų funkcijas atskirai tyrėjai ergoterapeutui siūlo padalinti šį testą į motorinę ir paţintinę-socialinę dalis. Motorinę dalį sudarytų 14

16 13 vertinimo pozicijų, kurios vertina pacientų kasdieninę veiklą, o 5 likusios pozicijos įvertintų pacientų socialinius santykius bei jų paţintines funkcijas [46]. Hall K.M. ir Heinemann A.W. nurodo, kad FNT susidedantis iš 18 dalių, padeda įvertinti ligonio galimybę apsitarnauti, judėti, kontroliuoti ţarnyno ir šlapimo pūslės funkciją, bendrauti, taip pat įvertinti paţintines funkcijas ir psichosocialinius pakitimus. Kiekvienos dalies vertinimo diapazonas nuo 1 iki 7 balų [45,47]. Kielhofner GA teigia, kad labai svarbu ergoterapijoje įvertinti ne tik pacientų funkcinę būklę, bet ir išsiaiškinti jų asmenybės silpnąsias ir stipriąsias puses, kaip pacientas suvokia problemą, ar gali ją atpaţinti. Problemų atpaţinimas ir įvardijimas padeda nustatyti ergoterapijos tikslus bei uţdavinius bei priemones jų įgyvendinimui [58]. Pagal 2001 metais PSO parengtą Tarptautinę funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikaciją yra skiriamas veiklos sunkumas arba lengvumas, kuris gali būti įvairių elgsenų sudedamuoju komponentu. Veiklos sutrikimai tai asmens lygmens veiklos sutrikimai. Pagal klasifikaciją išskiriami veiklos pobūdţio, trukmės ir kokybės ribotumai. Į klasifikaciją yra įtraukta veiklos ir dalyvumo sutrikimai, kurių įvertinimas yra labai svarbus ugdant ţmogaus sugebėjimus veikti [124]. Ergoterapijos efektyvumui įvertinti yra taikomi įvairūs testavimo metodai [46,49,50,56,77,81,83,99]. Jie padeda išaiškinti ar ergoterapijos uţsiėmimai išties gali padėti sumaţinti negalią ir padidinti aktyvumą kasdienėje veikloje. Literatūroje pabrėţiama, kad labai svarbu ergoterapijoje įvertinti ir paciento emocinę būklę, jo kaip asmenybės pomėgius, interesus, pasitenkinimą gyvenimu, nes tai lemia paciento motyvaciją, norą, ar nenorą dalyvauti ergoterapijos uţsiėmimuose [58]. Literatūros duomenys rodo, kad šiuo metu yra parengta nemaţai ligonių funkcinės būklės vertinimo testų. Ergoterapeutas gali pasirinkti jam priimtiniausią testavimo metodą, kuris padėtų įvertinti paciento funkcinę, emocinę būklę, išsiaiškinti pacientų problemas, siekius bei padėtų įvertinti ergoterapijos efektyvumą [24,36,107,108]. Atskirų ergoterapijos metodų efektyvumo vertinimas yra neatskiriama kompleksinės reabilitacijos vystymo dalis. Veiksniai įtakojantys ergoterapijos efektyvumą Šiame skyrelyje analizavome veiksnius, kurie literatūros duomenimis turi įtakos sergančiųjų RA ergoterapijos efektyvumui. Nurodoma, kad ligonių gyvenimo prognozė labiausiai priklauso nuo RA formos bei eigos ypatybių, lydinčių susirgimų, ligonio bendrosios fizinės būklės (raumenų išsivystymas, kūno svoris), asmens savybių (lytis, amţius susirgimo pradţioje, profesinio darbo pobūdis, intelektas, 15

17 materialinė būklė, šeimyninė padėtis), medicinos prieţiūros ir socialinės pagalbos lygio [31,32,126]. B.Svensson teigia, kad RA eiga moterims ţymiai sunkesnė nei vyrams, o remisijos periodas ţymiai trumpesnis. Tačiau jo atliktas tyrimas nepadėjo išsiaiškinti ligos prieţasčių, bet parodė, kad ligos eigai įtakos turi infekcijos, genetika ir lytis [74,91]. Berit Dellhag atliko tyrimą, kuriame vertino plaštakų griebimo jėga, sąnarių judesių amplitudę (AJA), kasdienio apsitarnavimo problemas, skausmą ir sustingimą, nustatė, kad plaštakų mankšta pagerino rankų funkciją ir sumaţino skausmą bei sustingimą, o susilpnėjusi moterų rankų funkcija turėjo reikšmingos įtakos jų kasdienės veiklos atlikimui [29]. Mathilda A Thulin atlikus tyrimą su 1 metus sergančiais RA, nustatė, kad per 18 mėnesių taikant ergoterapiją griebimo jėga, sąnarių judesių amplitudė pagerėjo, sumaţėjo skausmas tiek vyrams, tiek ir moterims [68]. Hammond A,Young A, and Kidao R. atlikę tyrimą su 326 pacientais sergančiais RA 2,5 metų, kurie buvo suskirstyti į tiriamąją ir kontrolinę grupes nustatė, kad anksti pradėjus taikyti ergoterapijos priemones (savarankiško apsitarnavimo mokymas saugant paţeistus sąnarius, energijos saugojimas, plaštakų mankštos taikymas, techninių priemonių parinkimas ir pritaikymas) pagerina ligonių rankų funkciją, palengvina apsitarnavimą, pagerėja plaštakų griebimo jėga [48]. Lindstrand J. atliko tyrimą, kuriuo parodė lyčių skirtumų įtaką rankos funkcijai. Iš viso dalyvavo 276 pacientai (69% moterų), kurie RA serga nuo 1 iki 3 metų. Rankos funkcija buvo įvertinta taikant sugriebimo gebėjimo testą, plaštakų griebimo jėgą. Rezultatai parodė, kad rankos funkcija buvo sutrikdyta ligos, bet taikant 3 mėnesius ergoterapiją, ji ţymiai pagerėjo tiek vyrams, tiek moterims. Tuo tarpu plaštakos griebimo jėga moterims atsistatė maţiau nei vyrams. P.Malcus-Johnson, C.Carlqvist, AL.Sturesson ir K.Eberhardt teigia, kad parinkus ir pritaikius technines priemones bei įtvarus, apmokinus rankų funkcijai palaikyti skirtus pratimus bei sąnarių apsaugos principus sergančiuosius RA, jiems tampa daug lengviau atlikti kasdienę veiklą [87]. Howard R Smith, MD teigia, kad sergant RA 5 metus maţdaug 33 proc. pacientų nebegali dirbti savo įprasto darbo, o sergant 10 metų maţdaug pusei visų sergančiųjų išsivysto ţymūs funkciniai sutrikimai. Blogesnę ligos prognozę lemia paveldimumas, moteriška lytis, vyresnis pacientų amţius [51]. Berit Dellhag, Bjelle A. stebėję 5 metus asmenis, sergančius RA ir vertinę jų plaštakų griebimo jėgą, sąnarių judesių amplitudę (AJA), rankų funkciją pagal rankų funkcijos vertinimo testą, kasdienę veiklą pagal sveikatos įvertinimo klausimyną, skausmą, pagal skausmo vertinimo skalę, nustatė, kad pagerėjus plaštakų griebimo jėgai bei padidėjus sąnarių judesių amplitudei, geresni rezultatai stebimi ir atliekant rankų funkcijos vertinimo testą bei atliekant kasdienę veiklą. 16

18 Tačiau blogesni rezultatai gauti moterims ir net 61 proc. moterų ir 4 proc. vyrų reikalinga kito ţmogaus pagalba atliekant kasdienę veiklą [29]. Daugelio autorių duomenimis ligos pradţioje yra paţeidţiami smulkieji plaštakų sąnariai, ko pasekoje yra sutrikdoma tokių ligonių kasdienė veikla. Autoriai teigia, kad labai svarbu kuo anksčiau pradėti tiek medikamentinį, tiek ir nemedikamentinį šių ligonių gydymą, norint kuo ilgiau išlaikyti jų normalią funkcinę būklę [21,70,71,86]. S.Stropuvienės atlikto tyrimo su Vilniaus miesto gyventojais, sergančiais RA neilgiau nei 4 metus, rezultatai parodė, kad vyriška lytis ir aukštesnis išsilavinimas yra veiksniai patikimai prognozuojantys geresnę pacientų funkcinę būklę. Buvo vertinta pacientų funkcinės būklės dinamika. Pacientai pildė klausimynus: gyvenimo kokybės klausimyną (SF- 36), artrito poveikio vertinimo skalę (APVS), sveikatos vertinimo klausimyną (SVK). Šiuo tyrimu norėta nustatyti ankstyvuosius prognozinius veiksnius, galinčius turėti įtakos RA eigai ir išeitims [104]. P.Malcus-Johnson, C.Carlqvist, AL.Sturesson ir K.Eberhardt apklausę sergančiuosius RA apie ergoterapeuto reikalingumą, teigia, kad techninių priemonių ir įtvarų parinkimas, rankos pratimai bei pacientų mokymas yra labai svarbūs sergantiesiems RA [87,93]. Brian D.Adams, Nicole M.Grosland, David M. Murphy ir kt. teigia, kad, jauniems asmenims, sergantiems RA trumpesnį laiko tarpą riešo judesių amplitudė didėja geriau, nei vyresniems asmenims sergantiems ilgesnį laiką [15]. Literatūros duomenimis, blogesnę RA eigą ir ankstesnį neįgalumo vystymąsi prognozuoja tokie rodikliai, kaip moteriška lytis, liga prasideda vyresniame nei 60 metų amţiuje, RA prasideda poliartritu, randama RA mazgelių ir aukšti reumatoidinio faktoriaus titrai, stebimas svorio kritimas, karščiavimas, nuolat laikosi aukštas ENG, ţemas išsilavinimo lygis [13,48,105,110,112]. Uţsienio autoriai išskiria keletą veiksnių lemiančių blogesnę ligos prognozę, tai paveldimumas, moteriška lytis, vyresnis pacientų amţius [51]. Gyvenimo trukmės maţėjimas sergant RA yra susijęs su piktybiniais augliais, lėtinėmis širdies ligomis, inkstų ligomis, bakterinėmis infekcijomis. Įvairių šalių autoriai nurodo skirtingą vidutinės gyvenimo trukmės sumaţėjimą (nuo 3 iki 15 metų). Tarp mirties prieţasčių, kurios tiesiogiai siejamos su RA arba jo gydymo komplikacijomis, daţniausiai minimas inkstų funkcijos nepakankamumas, širdies-kraujagyslių patologija, virškinimo sistemos ligos, sukeltos ilgalaikio vaistų vartojimo, ir generalizuota infekcija [7,25,99]. Literatūros duomenimis, ergoterapijos taikymas sergantiesiems RA, atsiţvelgiant ne tik į jų funkcinę būklę, bet ir į šalies ţmonių socialines, kultūrines, ekonomines sąlygas, didina jų savarankiškumą, padeda ugdyti darbinius įgūdţius [31,34,35,57,102,103,104,108]. 17

19 2. KONTINGENTAS IR DARBO METODIKA Tyrimui atlikti gautas Kauno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto leidimas, išduotas 2004m. gruodţio 21d. (protokolo Nr.160/2004). Kauno medicinos universiteto Reabilitacijos klinikos vadovas raštu patvirtino, jog tyrimo atlikimui neprieštarauja. Kontingentas Tirtųjų kontingentą sudarė 120 ligonių, sergančių RA, kuriems buvo nustatytas III funkcinis nepakankamumas. Šie pacientai buvo gydyti Kauno medicinos universiteto klinikų reumatologijos skyriuje m. Įtraukimo į tyrimą kriterijai: 1. Diagnozuotas reumatoidinis artritas (remiantis Amerikos reumatologų asociacijos (ARA) pasiūlytais kriterijais, 1987 m.). 2. Nustatytas III funkcinis nepakankamumas. 3. Savanoriškas sutikimas dalyvauti tyrime. Sergantieji RA, sutikę dalyvauti tyrime pagal sistemingos imties sudarymo principus buvo suskirstyti į dvi grupes po 60 ligonių. Tiriamosios grupės ligoniams buvo taikyta ergoterapija, o kontrolinės grupės ligoniams ergoterapija nebuvo taikyta. Visiems pacientams taikytas vienodos reabilitacijos procedūras (kineziterapija, elektrostimuliacija, mikrobangų terapija), bei gydymas vaistais pagal tą patį gydymo protokolą. Bendras ligonių amţiaus vidurkis 52,7±1,9 metai. Tiriamosios grupės ligonių amţiaus vidurkis buvo 53,4±1,8 metai, kontrolinės 52,0±1,9 metai, statistiškai reikšmingų ligonių amţiaus skirtumų tarp grupių nenustatyta (p > 0,05). Remiantis Pasaulio Sveikatos Organizacijos siūloma amţiaus klasifikacija, visi tirti ligoniai suskirstyti į 3 amţiaus grupes: jauno (iki 44 metų), vidutinio (45 59 metų) ir pagyvenusio (60 metų ir vyresni). Bendras sergančiųjų RA ligos trukmės vidurkis 11,8±2,5 metų: tiriamosios ligonių grupės 11,5±2,6 metų, kontrolinės 12,1±2,4 metų. Statistiškai reikšmingų ligos trukmės skirtumų tarp grupių nenustatyta (p > 0,05). Pagal ligos trukmę ligonius suskirstėme į tris grupes: sergančius iki 9 metų, sergančius metų, sergančius 20 metų ir ilgiau. Pagal išsilavinimą tiriamuosius suskirstėme į keturias grupes: turinčius pradinį, vidurinį, aukštesnįjį, aukštąjį išsilavinimą. 18

20 Ligoniams vertinant darbo sąlygas buvo rekomenduojama vertinti veiksnius, turinčius įtakos sergančiųjų RA funkcinei būklei. Tai šaltas oras, drėgmė, vibracija, monotoniškas darbas, priverstinė darbo poza, pasikartojantys rankų judesiai, darbas reikalaujantis didesnės rankų jėgos. Jei ligonius veikė ir fizikiniai, ir ergonominiai veiksniai buvo vertinama kaip blogos darbo sąlygos, jei veikė tik fizikiniai arba tik ergonominiai veiksniai vidutinės. Geromis darbo sąlygomis vertinome, kai ligonio darbas nebuvo susijęs su minėtais veiksniais. Tiriamuosius taip pat suskirstėme pagal tai ar buvo sergančių RA šeimoje (tėvai, broliai, seserys). Jei šeimoje RA sirgo vienas ir daugiau artimųjų vertinome kaip nustatytą paveldimumą, o jei nesirgo nenustatytą. 19

21 120 SERGANČIŲJŲ REUMATOIDINIU ARTRITU TIRIAMOJI GRUPĖ (n=60) KONTROLINĖ GRUPĖ (n=60) AMŢIUS LIGOS TRUKMĖ IŠSILAVINIMAS DARBO SĄLYGOS PAVELDIMUMAS <44m m. <9m m. PRADINIS VIDURINIS GEROS VIDUTINĖS NUSTATYTAS NENUSTATYTAS 60>m. 20>m. AUKŠTESNYSIS BLOGOS AUKŠTASIS 1 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu tyrimo ir vertinimo schema

22 Darbo metodika Įvertinus literatūros duomenis, remiantis KMUK Reabilitacijos klinikos ergoterapijos praktikos duomenimis, sudarytas tyrimo protokolas (1 priedas). Klausimynas buvo sudarytas iš 30 klausimų. Jis atspindėjo ligonių amţių, lytį, išsilavinimą, darbo sąlygas, ligos trukmę, paveldėjimą, pagrindinius nusiskundimus. Apklausa buvo vykdoma interviu metodu ligonio palatoje (2 priedas). Plaštakos raumenų jėgos vertinimas Plaštakos raumenų jėgai vertinti buvo naudojamas dinamometras. Jo ekrane rodoma maksimali griebimo jėga (0-90 kg), rodyklė automatiškai fiksuoja didţiausią parodymą. Dinamometro rankena yra pritaikoma pagal plaštakos dydį (5 pozicijos). Pacientas pasodinamas, pečiai atitraukiami, rankos per alkūnes sulenkiamos 90 laipsnių ir patogiai padedamos ant stalo, o riešo alkūninis nukrypimas tarp 0 ir 15 laipsnių. Kiekviena ranka atliekama po 3 bandymus. 2 pav. Rinkinys rankos funkcijai tirti Pirštų suspaudimo (gnybio/čiupimo) jėga buvo tiriama naudojant (gnybio/čiupimo) manometrą. Buvo matuojama: dviejų taškų suspaudimo jėga (I-II pirštų jėga), šoninio arba rakto suspaudimo jėga, ir trijų taškų suspaudimo jėga (I-II-III pirštų jėga).

23 3 pav. Prietaisas pirštų jėgai vertinti Riešo judesių amplitudės vertinimas Riešo judesių amplitudė buvo matuojama goniometru. Goniometrą sudaro dvi liniuotės ir kampamatis sutvirtinti tarpusavyje. Viena liniuotė stabili, kita judanti. Nejudanti goniometro dalis dedama išilgai anatominės galūnės ašies. Goniometro centras turi sutapti su judesio centru sąnaryje. Judanti goniometro dalis, juda kartu su galūne. Plaštakos sąnarių judesių amplitudės normos (3 priedas). 4 pav. Goniometras Funkcinio nepriklausomumo testas (FNT). Funkcinio nepriklausomumo testas, sukurtas JAV 1993 m., yra daţniausiai naudojamas ligonių funkcinei būklei įvertinti. Apie 72 % JAV medicinos įstaigų, reabilitacijos centrų naudoja šį testą [19]. Šiuo testu yra vertinama ne tik ligonio sugebėjimas apsitarnauti, bet ir supratimas, išraiška, socialiniai santykiai, problemų sprendimas, atmintis. Kiekviena veikla vertinama balais nuo 1 iki 7 (1 reikalinga visiška pagalba (apsitarnavimas 0 ), 2 maksimali pagalba (apsitarnavimas 25 ), 3 vidutinė pagalba (apsitarnavimas 50 ), 4 minimali pagalba (apsitarnavimas 75 ), 5 prieţiūra, 6 modifikuota nepriklausomybė (įrankis), 7 visiškai nepriklausomas. Vertinta

24 balų skale (4 priedas). FNT išskyrėme dvi testo dalis: motorikos, paţintinių ir psichosocialinių funkcijų sutrikimų vertinimas. Pagal šį testą vertinome tik su motorika susijusius gebėjimus: valgymą, asmens higieną, maudymasį, viršutinės bei apatinės kūno dalies apsirengimą, pasinaudojimą tualetu, persikėlimą į lovą, kėdę, ratukus, persikėlimą tualete, persikėlimą į vonią, dušą, ėjimą, vaţiavimą ratukais, lipimą laiptais. Ligoniai buvo testuojami atvykus į stacionarą ir išvykstant iš jo. Ergoterapijos metodikos ir priemonės Išskirtos pagrindinės ergoterapijos proceso dalys: praktikos modelio parinkimas, duomenų rinkimas, duomenų analizė, ergoterapijos komplekso sudarymas, jo taikymas, ergoterapijos efektyvumo įvertinimas. Ligonių ištyrimas bei ergoterapijos procedūros buvo atliekamos derinant veiklos atlikimo ir biomechaninį modelius. Taikant veiklos atlikimo modelį išskyrėme šiuos veiklos elementus: ligonio veiklos sritis, veiklos komponentus bei veiklos kontekstus. Šiuo modeliu buvo pagrįstas visas ergoterapijos taikymas, taip pat motorinės veiklos sutrikimų vertinimas naudojant FNT. Biomechaninį modelį taikėme atsiţvelgiant į mechaninius, kinetinius ţmogaus judėjimo principus. Įvertinome plaštakų sąnarių judesių amplitudę, plaštakų raumenų jėgą, pirštų čiupimo jėgą ir taikėme ergoterapines priemones šių funkcijų gerinimui ar kompensavimui. Ergoterapijos programos sudarymas Sergantieji RA į stacionarą atvyksta esant ligos paūmėjimui ar medikamentinio gydymo korekcijai, todėl pirmas 2-3 dienas, kol ligos simptomai (skausmas, patinimas) sumaţėja, ergoterapijos priemonių netaikėme, o supaţindinome ligonį su sąnarių apsaugos principais taip pat ir techninėmis priemonėmis, jų pritaikymu ir naudojimu, esant reikalui buvo parenkami ir pritaikomi įtvarai riešui ar plaštakai. Visiems tiriamosios grupės ligoniams buvo pateikti lankstinukai su ergoterapijos programa. Ši programa kiekvienam tiriamosios grupės ligoniui buvo sudaroma individualiai, priklausomai nuo plaštakos ir riešo funkcijos bei motorinės veiklos sutrikimų, ir vykdoma pagal KMUK Reabilitacijos klinikoje sudarytą protokolą. 23

25 1 lentelė. Individualus ergoterapijos komplekso protokolas sergantiesiems reumatoidiniu artritu I. Plaštakos ir riešo funkcinės būklės ir motorinės veiklos sutrikimų įvertinimas: 1. Ergoterapijos modelio pasirinkimas 2. Duomenų rinkimas Vertinimo objektas Vertinimo priemonės Vertinimo tikslas Trukmė 2.1.Plaštakos raumenų jėga. Dinamometrija. Įvertinti išlikusią plaštakų jėgą min Pirštų jėga. Manometrija. Įvertinti išlikusią pirštų jėgą. 2.4.Aktyvių riešo judesių amplitudė (lenkimas, tiesimas, alkūninis ir stipininis nuokrypiai) 2.5.Pacientų motorinė veikla. Ergoterapijos uţdaviniai 1.Aktyvių rankos judesių lavinimas 2.Plaštakos ir dilbio raumenų jėgos stiprinimas su ergoterapinėmis priemonėmis Goniometrija. FNT. Įvertinti išlikusią riešų judesių amplitudę. Nustatyti motorinės veiklos sutrikimus susijusius su plaštakos funkcija. II. Plaštakos ir riešo funkcinės būklės korekcija: Ergoterapijos priemonės Tikslas Trukmė Pratimai pečių lankui; Pratimai dilbio lenkimui ir tiesimui; Pratimai riešo lenkimui, tiesimui, alkūniniam ir stipininiam nuokrypiui; Pratimai plaštakai. Ergoterapinė masė; Lankstus treniruoklis Flexbar ; Plaštakos ir dilbio treniruoklis Airex ; Padidinti riešo judesių amplitudę ir pagerinti bendrą rankos funkciją. Padidinti plaštakos ir pirštų jėgą bei pagerinti bendrą rankos funkciją min. 3.Smulkiosios motorikos lavinimas 4. Koordinacijos lavinimas Dėlionė Sagutės Ergoterapijos priemonė Kopetėlės Pagerinti pirštų smulkiąją motoriką. Pagerinti pirštų ir bendrą rankos koordinaciją. 24

26 1 lentelės tęsinys. Ergoterapijos uţdaviniai 1. Savarankiško valgymo mokymas 2. Savarankiškos asmens higienos mokymas 3. Viršutinės ir apatinės kūno dalių savarankiško apsirengimo mokymas III. Motorinės veiklos sutrikimų korekcija: Ergoterapijos priemonės Tikslas Trukmė Valgymo proceso stebėjimas ir koregavimas. Techninių priemonių parinkimas ir pritaikymas (šaukštai pastorintais kotais, šiaudukas, puodelis su dviem rankenėlėm...) Techninių priemonių parinkimas ir rekomendavimas (dantų šepetėlis pastorintu kotu, šukos pastorintu ir pailgintu kotu, prietaisas dantų pastai išspausti...) Rengimosi technikos mokymas, stebėjimas ir koregavimas. Techninių priemonių parinkimas ir rekomendavimas (sagoms uţsegti, kojinėms apsimauti, šaukštas pailgintu kotu batams apsiauti...) Palengvinti savarankišką pavalgymą. Palengvinti savarankišką asmens higienos atlikimą. Palengvinti savarankišką apsirengimą min. 4. Maudymosi duše ar vonioje apmokymas 5. Savarankiško pasinaudojimo tualetu mokymas 6. Savarankiško persikėlimo į lovą, kėdę, ratukus, tualete, į vonią, dušą mokymas Techninių priemonių parinkimas ir rekomendavimas(kempinė pastorintu ir pailgintu kotu, vonioje suolelis, laikikliai...) Techninių priemonių parinkimas ir rekomendavimas(tualeto sėdynės paaukštinimas,laikikliai...) Techninių priemonių parinkimas ir rekomendavimas(laikikliai, neslystantys kilimėliai...) bei aptartos aplinkos pritaikymo galimybės. Palengvinti savarankišką maudymasį vonioje ir duše. Palengvinti savarankišką pasinaudojimą tualetu. Palengvinti savarankišką persikėlimą į lovą, kėdę, ratukus, tualete, į vonią, dušą. Abiejų grupių ligoniams buvo skiriama elektrostimuliacija, mikrobangų terapija, kineziterapija bei kompleksinis gydymas vaistais pagal tą patį gydymo protokolą. Ergoterapijos uţsiėmimai vyko 5 kartus per savaitę. Su ligoniais buvo dirbama individualiai. Taip pat ligoniai savarankiškai atlikdavo ergoterapijos uţduotis pagal paruoštą ir pateiktą raštu programą. Vidutinė gydymosi reumatologijos skyriuje trukmė apie dvi savaitės. Kineziterapijos procedūras atlikdavo kineziterapeutas. Pratimų kompleksai buvo parenkami individualiai, atsiţvelgiant į ligonio funkcinę būklę. 25

27 Elektrinė raumenų stimuliacija taikyta tikslu stiprinti raumenų jėgą ir gerinti mikrocirkuliaciją. Prieš elektros stimuliaciją atliekama elektrodiagnostika. ES kurso trukmė 10 procedūrų. Sergantiems reumatoidiniu artritu mikrobangų terapija taikyta skausmo ir uţdegimo maţinimui, audinių medţiagų apykaitos gerinimui.vidutiniškai buvo skirtos 5 procedūros. Sergantiesiems RA buvo skiriami skausmą maţinantys, priešuţdegiminiai, koreguojantys autoimuninius sutrikimus koreguojantys vaistai. Ergoterapijos efektyvumo vertinimas Ergoterapijos efektyvumas vertintas pagal FNT motorikos vertinimo dalį. Kai sergančiųjų RA po ergoterapijos FNT balų suma nesikeitė arba didėjo iki 3 balų vertinome tai kaip nepakankamą ergoterapijos efektyvumą, kai balų suma padidėjo nuo 3 iki 7 balų ir daugiau vertinome kaip gerą, ergoterapijos efektyvumą. Statistinė duomenų analizė Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant duomenų kaupimo ir analizės SPSS 10 (Statistical Package for Social Science) programos paketą. Tolydiesiems dydţiams vertinti buvo taikytos šios statistinės charakteristikos: vidurkis, standartinė paklaida (SP). Kokybinių kintamųjų ryšio hipotezėms tikrinti naudojome Chi kvadrato (χ 2 ) kriterijų. Kolmogorov-Smirnov testu nustatėme kiekybinių dydţių skirstinio tipą. Kuomet imties dydis pakankamas ir skirstinys normalusis, dviejų grupių vidurkių skirtumus nepriklausomoms imtims lyginome Stjudento (t) dvipusiu kriterijumi. Maţų imčių neparametrinių dydţių ar esant nenormaliam duomenų pasiskirstymui, vidurkių skirtumus lyginome naudodami Mann-Whitney ( U ) testą. Priklausomų imčių vidurkius esant normaliam skirstiniui lyginome Stjudento (t) poriniu kriterijumi, o esant nenormaliam skirstiniui Wilkoxon o priklausomų imčių kriterijumi. Kelių grupių vidurkių palyginimui naudojome dispersinę analizę ir taikėme Fišerio testą. Kai laisvės laipsnis daugiau nei 1, naudojome Bonferroni metodą. Analizuodami koreliacinius imties poţymių ryšius, naudojome Pearson koreliacijos koeficientą r kiekybiniams ir Spearman koreliacijos koeficientą kokybiniams dydţiams. 26

28 Tikrinant statistines hipotezes, naudoti šie reikšmingumo ţymėjimai: *p<0,05 (reikšminga); **p<0,01 (labai reikšminga); ***p<0,001 (ypač reikšminga), čia p ţymi ribinį reikšmingumo lygmenį, tikrinant hipotezes. Tikimybės vertinimui, kad veikiant tam tikram veiksniui, bus tam tikras poţymis, naudojome vienmatę logistinę regresiją, pateikėme šansų santykį (ŠS) ir jo pasikliautinąjį intervalą (PI). Kompleksiniam tikimybės vertinimui sudarėme daugiamatį logistinės regresijos modelį. 27

29 3. TYRIMŲ REZULTATAI Tiriamojo kontingento charakteristika Tiriamųjų kontingentą sudarė 120 ligonių, sergančių RA, kuriems nustatytas III funkcinis nepakankamumas, ir kurie buvo gydyti Kauno medicinos universiteto klinikų reumatologijos skyriuje. Visiems ligoniams buvo skiriama elektrostimuliacija, mikrobangų terapija, kineziterapija bei gydymas vaistais (analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uţdegimo, gliukokortikoidai). Tiriamąjai grupei ligonių buvo taikyta ergoterapija, kontrolinei grupei ergoterapija nebuvo taikyta. Abiejose grupėse buvo po 60 ligonių. Grupės buvo formuojamos sisteminės imties principu. Tiriamųjų amţiaus vidurkis 52,7±1,9 metai. Tiriamosios ligonių grupės amţiaus vidurkis buvo 53,4±1,8 metai, kontrolinės 52,0±1,9 metai (5 pav.). Statistiškai reikšmingų amţiaus skirtumų tarp grupių nenustatyta (p>0,05). 5 pav. Tiriamųjų amžiaus vidurkiai 28

30 Įvertinus duomenis kaip ligoniai pagal amţių pasiskirstė grupėse matome, kad tiriamojoje grupėje didesnę ligonių dalį sudarė vidutinio (45 59 m.) ir vyresnio amţiaus (60 m.ir vyresni) ligoniai, o kontrolinėje grupėje jauno amţiaus (44 m. ir jaunesni) ligoniai (2 lentelė). 2 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal amžių grupėse: Amţius (m.) Tiriamoji gr., Kontrolinė gr., Iš viso, n (proc.) n (proc.) n (proc.) 44 ir < 16 (26,6) 21 (35,0) 37 (30,8) (36,7) 20 (33,3) 42 (35,0) 60 ir > 22 (36,7) 19 (31,7) 41 (34,2) Iš viso 60 (100,0) 60 (100,0) 120 (100,0) 2 0,01; lls=2; p>0,05 Sergančiųjų RA ligos trukmės vidurkis 11,8±2,5 metų: tiriamojoje grupėje 11,5±2,6 metų, kontrolinėje 12,1±2,4 metų (6 pav.). 6 pav. Ligos trukmės vidurkis tiriamųjų grupėse 29

31 Išnagrinėjus duomenis kaip tiriamieji pagal ligos trukmę pasiskirstė grupėse matome, kad sergančiųjų iki 9 metų abiejose grupėse buvo daugiausiai: tiriamojoje sudarė 53,3 proc. tiriamųjų, o kontrolinėje 43,3 proc. tiriamųjų, o sergantieji 20 metų ir ilgiau tiriamojoje grupėje sudarė 20,0 proc., o kontrolinėje 6,7 proc. tiriamųjų (3 lentelė). Statistiškai reikšmingų ligos trukmės skirtumų tarp abiejų grupių nenustatyta (p>0,05). 3 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal ligos trukmę ligonių grupėse Ligos trukmė (m.) Tiriamoji gr., Kontrolinė gr., Iš viso, n (proc.) n (proc.) n (proc.) 9 ir < 32 (53,3) 26 (43,3) 58 (48,3) (26,7) 24 (40,0) 40 (33,3) 20 ir > 12 (20,0) 10 (16,7) 22 (18,3) Iš viso 60 (100,0) 60 (100,0) 120 (100,0) 2 0,01; lls=2; p>0,05 Išnagrinėjus tiriamųjų duomenis pagal išsilavinimą matome, kad 33,3 proc. tiriamųjų turėjo vidurinį išsilavinimą, 29,2 proc. aukštesnįjį išsilavinimą, pradinį turėjo 19,2 proc. ir tik 18,3 proc. tiriamųjų buvo su aukštuoju išsilavinimu (4 lentelė). Statistiškai reikšmingų skirtumų ligonių grupėse pagal išsilavinimą nenustatyta (p>0,05). Pradinį išsilavinimą tiriamojoje grupėje turėjo 21,7 proc., o kontrolinėje grupėje 16,7 proc. tiriamųjų. Vidurinį išsilavinimą tiriamojoje grupėje turėjo 38,3 proc., o kontrolinėje grupėje 28,3 proc. tiriamųjų. Aukštesnįjį išsilavinimą tiriamojoje grupėje turėjo 26,7 proc., aukštąjį išsilavinimą 13,3 proc.tiriamųjų. Kontrolinėje grupėje, kaip ir matyti iš lentelėje pateiktų duomenų aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 31,7 proc., o aukštąjį išsilavinimą 23,3 proc. tiriamųjų. 4 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal išsilavinimą ligonių grupėse Išsilavinimas Tiriamoji gr., Kontrolinė gr., Iš viso, n (proc.) n (proc.) n (proc.) Pradinis 13 (21,7) 10 (16,7) 23 (19,2) Vidurinis 23 (38,3) 17 (28,3) 40 (33,3) Aukštesnysis 16 (26,7) 19 (31,7) 35 (29,2) Aukštasis 8 (13,3) 14 (23,3) 22 (18,3) Iš viso 60 (100,0) 60 (100,0) 120 (100,0) 2 0,01; lls=3; p>0,05 Išanalizavus duomenis, kaip tiriamieji vertino savo darbo sąlygas pastebime, kad tik 25,8 proc. jų gerai vertino savo darbo sąlygas, o net 41,7 proc. ligonių savo darbo sąlygas vertino blogai. 30

32 Vidutinėmis savo darbo sąlygas įvertino 32,5 proc. tiriamųjų (5 lentelė). Statistiškai reikšmingų skirtumų ligonių grupėse pagal darbo sąlygų vertinimą nenustatyta (p>0,05). Pagal tai, kaip tiriamieji pagal darbo sąlygų vertinimą pasiskirstė grupėse matome, kad gerai savo darbo sąlygas tiriamojoje grupėje vertino 23,3 proc. ligonių, o kontrolinėje 28,3 proc.ligonių, blogai tiriamojoje grupėje savo darbo sąlygas vertino net 46,7 proc., o kontrolinėje 36,7 proc. ligonių. Darbo sąlygas vidutinėmis įvertino 30,0 proc. tiriamosios grupės ligonių ir 35,0 proc. kontrolinės grupės ligonių. Statistiškai reikšmingų skirtumų ligonių grupėse pagal darbo sąlygų vertinimą nenustatyta (p>0,05). 5 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal darbo sąlygas ligonių grupėse Darbo sąlygos Tiriamoji gr., Kontrolinė gr., Iš viso, n (proc.) n (proc.) n (proc.) Geros 14 (23,3) 17 (28,3) 31 (25,8) Vidutinės 18 (30,0) 21 (35,0) 39 (32,5) Blogos 28 (46,7) 22 (36,7) 50 (41,7) Iš viso 60 (100,0) 60 (100,0) 120 (100,0) 2 0,01; lls=2; p>0,05 Šeimyninės anamnezės duomenys parodė, kad 45 proc.tiriamųjų nurodė, kad RA sirgo vienas iš šeimos narių, 55 proc. tiriamųjų teigė, kad niekas šeimoje šia liga nesirgo (6 lentelė). 6 lentelė. Tiriamųjų pasiskirstymas pagal paveldimumą ligonių grupėse Paveldimumas Tiriamoji gr., Kontrolinė gr., Iš viso, n (proc.) n (proc.) n (proc.) Nustatytas 30 (50,0) 36 (60,0) 66 (55,0) Nenustatytas 30 (50,0) 24 (40,0) 54 (45,0) Iš viso 60 (100,0) 60 (100,0) 120 (100,0) 2 0,01; lls=1; p>0,05 Analizė parodė, kad mūsų tiriamojo kontingento daugumą sudarė vidutinio amţiaus asmenys, sergantys RA apie metų, turintys vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą, dirbantys nepalankiose darbo sąlygose. Visi tiriamieji pagal amţių, ligos trukmę, išsilavinimą, darbo sąlygas, paveldimumą ligonių grupėse pasiskirstė tolygiai. Statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05). 31

33 Sergančiųjų reumatoidiniu artritu riešo ir plaštakos funkcinės būklės ir jų savarankiškų veiklų dinamika Įvertinome ligonių, sergančių RA, riešo lenkimo, tiesimo aktyvių judesių amplitudę (AJA) bei stipininį ir alkūninį nuokrypius, ligonių plaštakos ir pirštų jėgą atvykus ir išvykstant iš stacionaro. Visumoje po stacionarinio gydymo pagerėjo ligonių abiejų rankų riešų lenkimas, tiesimas bei stipininis ir alkūninis nuokrypiai (7 lentelė). Gauti riešų judesių amplitudės skirtumai atvykus ir išvykstant yra statistiškai reikšmingi (p<0,001), tačiau judesių amplitudės sumaţėjimas išlieka. 7 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu riešų aktyvių judesių amplitudės dinamika Poţymiai Riešo lenkimas Riešo tiesimas Alkūninis nuokrypis Stipininis nuokrypis ***p<0,001, Ranka Dešinė Kairė Dešinė Kairė Dešinė Kairė Dešinė Kairė SP standartinė paklaida AJA vidurkis ± SP (laipsniais) (n = 120) Atvykus Išvykstant 33,0±1,3 35,6±1,3 35,7±1,4 38,6±1,4 33,5±1,4 35,8±1,4 35,6±1,5 38,5±1,5 19,7±0,8 21,6±0,8 20,5±0,8 22,7±0,8 14,5±0,7 16,1±0,7 13,8±0,6 15,5±0,6 p (tarp atvykus ir išvykstant) p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 Įvertinus I II pirštų jėgą, I II III pirštų jėgą (8 lentelė), rakto suspaudimo bei plaštakos jėgą atvykus ir išvykstant iš stacionaro gautas taip pat statistiškai reikšmingas pirštų bei plaštakos jėgos padidėjimas (p<0,001). 32

34 8 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu pirštų ir plaštakos jėgos dinamika Poţymiai I II pirštų jėga (kg) I II III pirštų jėga (kg) Rakto suspaudimo jėga (kg) Plaštakos jėga (kg) ***p<0,001, Ranka Dešinė Kairė Dešinė Kairė Dešinė Kairė Dešinė Kairė SP standartinė paklaida AJA vidurkis ± SP (laipsniais) (n = 120) Atvykus Išvykstant 1,8±0,1 2,2±0,1 1,8±0,1 2,3±0,1 2,4±0,1 2,9±0,2 2,3±0,1 2,8±0,2 3,4±0,2 3,2±0,2 13,7±0,6 12,7±0,6 3,9±0,2 3,8±0,2 15,9±0,6 14,9±0,6 p (tarp atvykus ir išvykstant) p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 Įvertinę visų sergančiųjų RA veiklos sutrikimus, susijusius su rankų funkcija atvykus į stacionarą, nustatėme, kad labiausiai buvo sutrikęs ligonių gebėjimas persikelti į vonią, dušą. Ligoniams atliekant šiuos veiksmus buvo reikalinga prieţiūra ar minimali pagalba. Atliekant kitus veiksmus ligoniams buvo reikalinga tik prieţiūra ar techninės reabilitacijos priemonės. Po kompleksinio gydymo ir ergoterapijos ţymiai pagerėjo gebėjimas valgyti, atlikti asmens higieną, rengtis viršutinę ir apatinę kūno dalis, pasinaudoti tualetu (9 lentelė). Įvertinus šias veiklas FNT dinamikoje gauti skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,001). 33

35 balais) 9 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu motorinės veiklos dinamika (vertinant FNT Veiklos Tiriamieji (n = 120) p (tarp atvykus ir išvykstant) Atvykus vidurkis ± SP Išvykstant vidurkis ± SP Valgymas 5,8 0,1 6,3 0,1 p<0,001 Asmens higiena 5,9 0,1 6,2 0,1 p<0,001 Maudymasis 5,6 0,1 5,7 0,1 p<0,01 Viršutinės kūno dalies p<0,001 5,6 0,1 6,1 0,1 apsirengimas Apatinės kūno dalies p<0,001 5,6 0,1 5,9 0,1 apsirengimas Pasinaudojimas tualetu 5,6 0,1 5,9 0,1 p<0,001 Persikėlimas į lovą, p<0,05 6,4 0,1 6,5 0,1 kėdę, ratukus Persikėlimas tualete 5,7 0,1 5,7 0,1 NS Persikėlimas į vonią, p<0,01 5,5 0,1 5,6 0,1 dušą Ėjimas, vaţiavimas p<0,001 5,9 0,1 6,1 0,1 ratukais Lipimas laiptais 5,6 0,1 5,7 0,1 p<0,001 ***p<0,001,**p<0,01, *p<0,05 SP standartinė paklaida Plaštakos ir riešo funkcinės būklės koreliaciniai ryšiai su sergančiųjų reumatoidiniu artritu motorine veikla Analizavome, kaip stacionarinio gydymo metu keitėsi plaštakos ir riešo funkcinė būklė ir kaip jos kitimas įtakojo ligonių motorinę veiklą. Plaštakos ir riešo funkcinės būklės kitimas įvertintas pagal riešo lenkimo, tiesimo, alkūninio ir stipininio nuokrypio amplitudės duomenis bei pirštų ir plaštakos jėgos duomenis ir kaip jie koreliavo su ligonių motorine veikla. 34

36 r=0,52; p<0,001 r=0,55; p<0,001 7 pav. Riešo lenkimo ir motorinės veiklos koreliacija Dešinės rankos riešo lenkimo amplitudės vidurkis pagerėjo 2,6±0,3 laipsniais, t.y. nuo 33,0±1,3 iki 35,6±1,3 laipsnių, o kairės rankos 2,9±0,4 laipsniais, t.y. nuo 35,7±1,4 iki 38,6±1,4 laipsnių. Gauti skirtumai tarp vidurkių atvykus į stacionarą ir išvykstant iš jo yra statistiškai reikšmingi (p<0,001). Tarp motorinės veiklos ir riešo lenkimo suminio pokyčio nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija (7 pav.). r=0,51; p<0,001 r=0,57; p<0,001 8 pav. Riešo tiesimo ir motorinės veiklos koreliacija Dešinės rankos riešo tiesimo amplitudės vidurkis reikšmingai pagerėjo 2,3±0,3 laipsnio t.y. nuo 33,5±1,4 iki 35,8±1,4 laipsnių (p<0,001). Kairės rankos riešo tiesimo amplitudės vidurkis taip 35

37 pat reikšmingai (p<0,001) pagerėjo 2,9±0,4 laipsnio, t.y. nuo 35,6±1,5 iki 38,5±1,5 laipsnių. Tarp motorinės veiklos suminio įvertinimo pokyčio ir riešo tiesimo amplitudės suminio pokyčio nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija (8 pav.). r=0,59; p<0,001 r=0,57; p<0,001 9 pav. Motorinės veiklos ir I-II pirštų jėgos koreliacija Dešinės rankos I-II pirštų jėgos duomenų vidurkis reikšmingai padidėjo 0,4±0,1 kg. t.y. nuo 1,8±0,1 iki 2,2±0,1 kg. (p<0,001), o kairės rankos 0,5±0,1 kg.t.y. nuo 1,8±0,1 iki 2,3±0,1 kg. (p<0,001). Tarp motorinės veiklos suminio įvertinimo pokyčio ir I-II pirštų jėgos duomenų vidurkio suminio pokyčio nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija (9 pav.). r=0,42; p<0,001 r=0,62; p<0, pav. Motorinės veiklos ir I-II-III pirštų jėgos koreliacija 36

38 Dešinės rankos I-II-III pirštų jėgos duomenų vidurkis statistiškai reikšmingai padidėjo 0,5±0,1 kg., t.y.nuo 2,4±0,1 iki 2,9±0,2 kg. (p<0,001). Kairės rankos I-II-III pirštų jėgos duomenų vidurkis taip pat padidėjo 0,5±0,1 kg. (nuo 2,3±0,1 iki 2,8±0,2 kg.) (p<0,001). Tarp motorinės veiklos suminio įvertinimo pokyčio ir I-II-III pirštų jėgos vidurkio suminio pokyčio nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija (10 pav.). r=0,46; p<0,001 r=0,62; p<0, pav. Rakto suspaudimo jėgos ir motorinės veiklos koreliacija Dešinės rankos rakto suspaudimo jėgos duomenų vidurkis padidėjo 0,5±0,1 kg. t.y. nuo 3,4±0,2 iki 3,9±0,2 kg., o kairės 0,6±0,1 kg.,t.y. nuo 3,2±0,2 iki 3,8±0,2 kg. Gautas skirtumas tarp vidurkių atvykus ir išvykstant yra statistiškai reikšmingas (p<0,001). Tarp motorinės veiklos ir rakto suspaudimo jėgos suminio pokyčio nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija (11 pav.). 37

39 r=0,62; p<0,001 r=0,51; p<0, pav. Griebimo jėgos ir motorinės veiklos koreliacija Dešinės ir kairės rankų griebimo jėgos duomenų vidurkis reikšmingai padidėjo 2,2±0,2 kg., t.y. nuo 13,7±0,6 iki 15,9±0,6 kg., ir atitinkamai 2,2±0,1 kg.,t.y. nuo 12,7±0,6 iki 14,9±0,6 kg. Gautas skirtumas tarp vidurkių atvykus ir išvykstant yra statistiškai reikšmingas (p<0,001). Tarp motorinės veiklos ir griebimo jėgos suminio pokyčio nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija (12 pav.). r=0,47; p<0,001 r=0,39; p<0, pav. Riešų alkūninio nuokrypio ir motorinės veiklos koreliacija 38

40 r=0,33; p<0,001 r=0,34; p<0, pav. Riešų stipininio nuokrypio ir motorinės veiklos koreliacija Tarp alkūninio nuokrypio amplitudės vidurkio ir motorinės veiklos suminio įvertinimo pokyčio nustatėme reikšmingą, bet silpną koreliacinį ryšį: dešinės rankos r=0,473, p<0,001, kairės rankos r=0,395, p<0,001 (13 pav.). Silpną koreliacinį ryšį nustatėme ir tarp stipininio nuokrypio ir motorinės veiklos suminio pokyčio: dešinės rankos r=0,332, p<0,001, kairės rankos r=0,388, p<0,001 (14 pav.). Nustatyti koreliaciniai ryšiai tarp riešo ir plaštakos funkcinės būklės ir motorinės veiklos rodo, kad ergoterapijos metu yra pagerinama plaštakos ir riešo funkcinė būklė, ko pasekoje gerėja motorika ir su ja susiję gebėjimai. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu plaštakos funkcinės būklės ir motorinės veiklos dinamika ligonių grupėse Duomenų analizė atskirose (skirtingose) ligonių grupėse parodė, kad tiriamojoje grupėje rankų funkcija ţenkliai pagerėjo, nustatyti abiejų rankų riešų lenkimo, tiesimo (10 lentelė), bei stipininio ir alkūninio nuokrypio skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,001), o kontrolinėje grupėje, rankų funkcija taip pat gerėjo, tačiau statistiškai reikšmingus skirtumus nustatėme tik vertinant abiejų rankų lenkimą ir alkūninį nuokrypį (p<0,05),o atliekant dešine ranka tiesimą, o kaire ranka stipininį nuokrypį reikšmingo pagerėjimo nenustatėme (p>0,05). 39

41 10 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu riešų judesių amplitudės dinamika grupėse Poţymis Ranka Atvykus vidurkis ± SP Riešo Dešinė 33,3±2,2 lenkimas Kairė 35,8±2,0 Riešo Dešinė 33,6±1,9 tiesimas Kairė 35,8±0,2 Alkūninis Dešinė 19,4±1,4 nuokrypis Kairė 20,7±1,1 Stipininis Dešinė 14,3±1,1 nuokrypis Kairė 14,1±0,8 ***p<0,001, *p<0,05 Tiriamoji grupė (n = 60) Išvykstant vidurkis ± SP 38,0±2,1 41,2±2,0 37,9±2,0 41,3±2,1 23,0±1,3 24,7±1,2 17,4±1,0 17,3±0,8 p (tarp atvykus ir išvykstant) p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 Kontrolinė grupė (n = 60) Atvykus vidurkis ± SP 32,7±1,6 35,6±1,8 33,3±2,0 35,3±2,1 20,0±1,0 20,3±1,1 14,6±0,9 13,6±0,8 Išvykstant vidurkis ± SP 33,2±1,5 36,0±1,8 33,6±1,9 35,6±2,1 20,3±0,9 20,6±1,0 14,8±0,9 13,6±0,8 p (tarp atvykus ir išvykstant) p<0,05 p<0,05 NS p<0,05 p<0,05 p<0,05 p<0,05 NS SP standartinė paklaida Įvertinus atvykus į stacionarą ir išvykstant iš jo tiriamosios grupės ligonių I II pirštų, I II III pirštų jėgą, rakto suspaudimo bei griebimo jėgą nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,001) (11 lentelė). Kontrolinės grupės ligoniams atvykus ir išvykstant iš stacionaro statistiškai patikimai skyrėsi tik griebimo jėgos bei dešinės rankos I II III pirštų jėgos duomenys (p<0,001). 11 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu pirštų ir plaštakos jėgos dinamika grupėse Poţymis Ranka I II pirštų Dešinė jėga (kg) Kairė I II III Dešinė pirštų jėga Kairė (kg) Rakto Dešinė suspaudimo Kairė jėga (kg) Plaštakos Dešinė jėga (kg) Kairė ***p<0,001, Tiriamoji grupė (n = 60) Atvykus vidurkis ± SP 1,8±0,2 1,9±0,2 2,4±0,2 2,5±0,2 3,4±0,3 3,3±0,2 13,5±0,9 12,4±0,8 Išvykstant vidurkis ± SP 2,6±0,2 2,8±0,2 3,3±0,2 3,3±0,2 4,4±0,3 4,5±0,2 17,3±0,9 16,3±0,9 p (tarp atvykus ir išvykstant) p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 p<0,001 Kontrolinė grupė (n = 60) Atvykus vidurkis ± SP 1,8±0,1 1,7±0,2 2,3±0,2 2,2±0,2 3,3±0,2 3,1±0,2 13,9±0,8 12,9±0,8 Išvykstant vidurkis ± SP 1,8±0,1 1,8±0,2 2,6±0,2 2,2±0,2 3,4±0,2 3,1±0,2 14,5±0,8 13,5±0,8 p (tarp atvykus ir išvykstant) NS NS p<0,001 NS NS NS p<0,001 p<0,001 SP standartinė paklaida 40

42 Po kompleksinio gydymo ir ergoterapijos tiriamosios grupės ligoniams statistiškai reikšmingai (p<0,001, p<0,01) pagerėjo gebėjimas valgyti, maudytis, rengtis viršutinę ir apatinę kūno dalis, atlikti asmens higieną, gebėjimas pasinaudoti tualetu, persikelti į vonią, dušą, eiti, vaţiuoti ratukais, lipti laiptais. Įvertinus kontrolinės grupės ligonių funkcinę būklę atvykus į stacionarą ir išvykstant iš jo nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,01, p<0,05) pagerėjo tik jų gebėjimas valgyti, rengtis viršutinę ir apatinę kūno dalis, persikelti tualete, eiti, vaţiuoti ratukais bei lipti laiptais, o ryškesnio pagerėjimo nestebėjom atliekant asmens higieną, maudantis, pasinaudojant tualetu, persikeliant į lovą, kėdę, ratukus, vonią, dušą (12 lentelė). 41

43 12 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu motorinės veiklos dinamika grupėse (vertinant FNT balais) Veiklos Tiriamoji grupė (n = 60) Atvykus vidurkis ± SP Išvykstant vidurkis ± SP p (tarp atvykus ir išvykstant) Kontrolinė grupė (n = 60) Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± ± SP SP p (tarp atvykus ir išvykstant) Valgymas 5,8±0,1 6,6±0,1 p<0,001 5,8±0,1 5,9±0,1 p<0,01 Asmens higiena 6,0±0,1 6,6±0,1 p<0,001 5,7±0,1 5,8±0,1 NS Maudymasis 5,5±0,1 5,8±0,1 p<0,001 5,6±0,1 5,6±0,1 NS Viršutinės kūno dalies apsirengimas Apatinės kūno dalies apsirengimas Pasinaudojimas tualetu Persikėlimas į lovą, kėdę, ratukus 5,7±0,1 6,4±0,1 p<0,001 5,6±0,1 5,8±0,1 p<0,01 5,6±0,1 6,2±0,1 p<0,001 5,6±0,1 5,7±0,1 p<0,05 5,7±0,1 6,1±0,1 p<0,001 5,6±0,1 5,6±0,1 NS 6,6±0,1 6,7±0,1 NS 6,2±0,1 6,3±0,1 NS Persikėlimas tualete 5,8±0,1 5,9±0,1 NS 5,5±0,1 5,6±0,1 p<0,05 Persikėlimas į vonią, dušą. 5,6±0,1 5,7±0,1 p<0,01 5,4±0,1 5,4±0,1 NS Ėjimas,vaţiavimas ratukais 5,9±0,1 6,1±0,1 p<0,01 5,7±0,1 5,9±0,1 p<0,05 Lipimas laiptais 5,5±0,1 5,6±0,1 p<0,05 5,7±0,1 5,9±0,1 p<0,01 ***p<0,001, **p<0,01, *p<0,05 SP standartinė paklaida Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad sergančiųjų RA kompleksinis stacionarinis gydymas pagerina plaštakų funkcinę būklę ir su ja susijusius gebėjimus. Ligoniams, kuriems papildomai stacionarinio gydymo metu buvo taikoma individuali ergoterapija plaštakų funkcinė būklė atsigauna daugiau, išugdomas didesnis ligonių savarankiškumas apsitarnaujant bei kasdienėje veikloje. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu veiklų atsigavimo dinamika Sergančiųjų RA išsami atskirų savarankiškos veiklos gebėjimų atsigavimo analizė buvo atliekama lyginant tiriamosios grupės ir kontrolinės grupės ligonių duomenis. Taip pat, veiklų analizė buvo atlikta priklausomai nuo ligonių amţiaus, ligos trukmės ir išsilavinimo vertinant ligonių veiklų sutrikimus FNT motorikos vertinimo dalimi. Analizavome veiklas, kurias labiausiai 42

44 Balų vidurkis+sp gali įtakoti ergoterapeutas, mokydamas ligonius procedūrų metu tai valgymas, asmens higiena, maudymasis, viršutinės bei apatinės kūno dalies apsirengimas, pasinaudojimas tualetu, persikėlimas į vonią, dušą. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai valgyti lavinimas Atvykus į stacionarą tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai valgyti. Ergoterapijos procedūrų metu tiriamosios grupės ligoniams buvo rekomenduojami specialūs valgymo įrankiai, valgymui palengvinti. Tiriamosios grupės ligonių gebėjimas savarankiškai valgyti pagerėjo ir vertinant FNT padidėjo vidutiniškai 0,8 balo (nuo 5,8±0,1 iki 6,6±0,1) (p<0,001), o kontrolinės grupės ligonių padidėjo vidutiniškai 0,1 balo (nuo 5,8±0,1 iki 5,9±0,1) (p<0,01) (15 pav.). Tiriamosios grupės ligoniai po kompleksinio gydymo ir ergoterapijos procedūrų tapo savarankiškesni, jiems tik kartais reikėjo papildomų priemonių valgymui palengvinti: šiauduko ar stalo įrankių pastorintais kotais. Atvykus Išvykstant 7,5 6,5 6,6 5,8 5,8 5,9 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5-0,5 Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. 15 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai valgyti dinamika Gebėjimo savarankiškai pavalgyti duomenų analizė parodė, kad atvykus į stacionarą buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai priklausomai nuo amţiaus. Duomenų analizė parodė, kad tiriamosios grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo savarankiškai pavalgyti skirtumai atvykus į stacionarą nustatyti tarp iki 44 metų amţiaus ir virš 60 43

45 metų amţiaus grupių (a<0,01). Reikšmingų gebėjimo valgyti skirtumų tarp amţiaus grupių kontrolinės grupės ligoniams nenustatėme (p>0,05). Iki 44 metų amţiaus tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai pavalgyti vidutiniškai pagerėjo 0,7 balo, gautas statistiškai reikšmingas skirtumas (p<0,01), o to paties amţiaus kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas valgyti vidutiniškai pagerėjo tik 0,3 balo (p<0,05). Vidutinio amţiaus tiriamosios grupės ligonių gebėjimas savarankiškai valgyti vidutiniškai pagerėjo 0,8 balo (p<0,001), o to paties amţiaus kontrolinės grupės ligoniams tik 0,1 balo (p>0,05). Tiriamosios grupės ligoniams 60 metų ir vyresniems gebėjimas savarankiškai valgyti vidutiniškai pagerėjo 0,9 balo (p<0,001), o to paties amţiaus kontrolinės grupės ligonių gebėjimas savarankiškai valgyti vidutiniškai pagerėjo tik 0,3 balo (p<0,05) (13 lentelė). amžiaus 13 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo valgyti kitimas priklausomai nuo Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Amţius p-tarp atvykus ir išvykstant <44 6,1±0,1ª 6,8±0,1 p<0,01 5,8±0,1 6,1±0,1 p<0, ,8±0,1 6,6±0,1 p<0,001 5,6±0,2 5,7±0,2 p>0,05 >60 5,6±0,1ª 6,5±0,2 p<0,001 5,8±0,1 6,1±0,1 p<0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Gebėjimo savarankiškai pavalgyti duomenų analizė parodė, kad atvykus į stacionarą ir išvykstant buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai priklausomai nuo ligos trukmės. Tiriamojoje grupėje reikšmingi gebėjimo savarankiškai valgyti skirtumai tarp ligos trukmės grupių atvykus nustatyti 9 metus ir trumpiau sergančiųjų bei sergančių RA 20 metų ir ilgiau (a<0,001), taip pat tarp metų ir 20 metų ir ilgiau sergančiųjų (a<0,01), o išvykstant iš stacionaro tik tarp 9 metus ir trumpiau sergančiųjų bei sergančių RA 20 metų ir ilgiau (a<0,001). Kontrolinėje grupėje reikšmingi gebėjimo savarankiškai valgyti skirtumai tarp ligos trukmės grupių nustatyti ligoniams atvykus ir išvykstant iš stacionaro 9 metus ir trumpiau sergančiųjų bei sergančių RA metų (a<0,001), taip pat tarp 9 metus ir trumpiau ir 20 metų ir ilgiau sergančiųjų (a<0,01) (14 lentelė). Duomenų analizė priklausomai nuo ligos trukmės parodė, kad tiriamosios grupės ligoniams, sergantiems RA 9 metus ir trumpiau gebėjimas savarankiškai valgyti reikšmingai pagerėjo 44

46 vidutiniškai 0,8 balo, o kontrolinės grupės sergantiesiems 9 metus ir trumpiau gebėjimas savarankiškai valgyti vidutiniškai pagerėjo tik 0,2 balo. Tiriamosios grupės ligoniams, sergantiems metų gebėjimas savarankiškai valgyti reikšmingai pagerėjo vidutiniškai 0,7 balo, o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas savarankiškai valgyti reikšmingai pagerėjo vidutiniškai tik 0,2 balo. Tiriamosios grupės ligonių sergančių 20 metų ir ilgiau gebėjimas savarankiškai valgyti vidutiniškai pagerėjo 0,8 balo (p<0,001), o tiek pat laiko sergantiems ligoniams, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta gebėjimas savarankiškai valgyti nepagerėjo (p>0,05) (14 lentelė). 14 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo valgyti kitimas priklausomai nuo ligos trukmės (vertinant FNT balais) Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Ligos trukmė Atvykus vidurkis ±SP Išvykstant vidurkis ± SP p-tarp atvykus ir išvykstant Atvykus vidurkis ±SP Išvykstant vidurkis ± SP p-tarp atvykus ir išvykstant <9 6,0±0,1ª 6,8±0,1ª p<0,001 6,0±0,1ªª 6,2±0,1ªª p<0, ,8±0,1ª 6,5±0,2 p<0,001 5,6±0,2ª 5,8±0,2ª p<0,05 >20 5,3±0,2ªª 6,1±0,2ª p<0,001 5,6±0,2ª 5,6±0,2ª p>0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Gebėjimo savarankiškai pavalgyti duomenų analizė parodė, kad išvykstant iš stacionaro buvo nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai priklausomai nuo išsilavinimo. Tiriamojoje grupėje reikšmingi gebėjimo savarankiškai valgyti skirtumai tarp grupių pagal išsilavinimą nustatyti ligoniams išvykstant iš stacionaro tarp pradinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių ligonių bei vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą turinčių ligonių (a<0,001). Kontrolinėje grupėje reikšmingų gebėjimo valgyti skirtumų tarp grupių pagal išsilavinimą nenustatėme (a>0,05) (15 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams, turintiems pradinį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai valgyti statistiškai reikšmingai pagerėjo vidutiniškai 0,6 balo, o kontrolinės grupės sergantiesiems RA turintiems tą patį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai valgyti vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Turintiems vidurinį išsilavinimą tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai valgyti reikšmingai pagerėjo vidutiniškai 0,6 balo, o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas savarankiškai valgyti reikšmingai pagerėjo vidutiniškai tik 0,2 balo. Tiriamosios grupės ligonių su aukštesniuoju išsilavinimu gebėjimas savarankiškai valgyti vidutiniškai pagerėjo 1,0 balu (p<0,001), o kontrolinės grupės ligonių, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai valgyti reikšmingai pagerėjo tik 0,3 balo. Aukštąjį išsilavinimą turinčių tiriamosios grupės ligonių 45

47 gebėjimas savarankiškai valgyti vidutiniškai pagerėjo 1,0 balu (p<0,001), o kontrolinės grupės ligonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, gebėjimas savarankiškai valgyti vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo (15 lentelė). 15 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo valgyti kitimas priklausomai nuo išsilavinimo Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP p-tarp atvykus ir išvykstant Išsilavinimas Pradinis 5,9±0,2 6,5±0,2ª p<0,001 5,6±0,3 5,7±0,4 p>0,05 Vidurinis 5,7±0,1 6,3±0,1ª p<0,001 5,9±0,1 6,1±0,2 p<0,05 Aukštesnysis 5,8±0,1 6,8±0,1 p<0,001 5,8±0,1 6,1±0,2 p<0,05 Aukštasis 6,0±0,0 7,0±0,0ªª p<0,001 5,6±0,2 5,7±0,2 p>0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Išanalizavus duomenis apie ligonių gebėjimą savarankiškai valgyti tarp tiriamosios ir kontrolinės grupės, nustatėme, kad ergoterapija yra efektyvi, nes tiriamosios grupės ligonių gebėjimas savarankiškai pavalgyti pagerėjo ţymiai geriau negu kontrolinės grupės ligonių, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,001). Taip pat analizavome gautus rezultatus po ergoterapijos priklausomai nuo amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo ir nustatėme, kad gebėjimas savarankiškai pavalgyti geriau atsistatė jauno amţiaus, sergantiems 9 metus ir trumpiau bei turintiems aukštąjį išsilavinimą. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai atlikti asmens higieną lavinimas Atvykus į stacionarą tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai atlikti asmens higieną. Ergoterapijos procedūrų metu tiriamosios grupės ligoniams buvo rekomenduojamos pagalbinės priemonės asmens higienos atlikimui palengvinti, suteikiama informacija kaip jomis naudotis. Tiriamosios grupės ligonių gebėjimas atlikti asmens higieną statistiškai reikšmingai pagerėjo ir vertinant FNT padidėjo vidutiniškai 0,6 balo, o kontrolinės grupės ligonių, vertinant FNT padidėjo vidutiniškai 0,1 balo (16 pav.). Tiriamosios grupės ligonių gebėjimas atlikti asmens higieną kito nuo 6,0±0,1 iki 6,6±0,1 (p<0,001), o kontrolinės grupės kito nuo 5,7±0,1 iki 5,8±0,1 balų (p>0,05). Tiriamosios grupės ligoniai po ergoterapijos procedūrų tapo savarankiškesni, jiems 46

48 Balų vidurkis+sp tik kartais reikėjo papildomų priemonių atliekant asmens higieną: šukų pastorintais ir pailgintais kotais ar dantų pastos laikiklio. Atvykus Išvykstant 7,5 6,5 6 6,6 5,7 5,8 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5-0,5 Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. dinamika 16 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai atlikti asmens higieną Tiriamosios grupės ligoniams reikšmingus gebėjimo savarankiškai atlikti asmens higieną skirtumus nustatėme tarp dviejų amţiaus grupių, tai ligoniai iki 44 metų amţiaus ir 60 m. ir vyresni. (a<0,05). Kontrolinės grupės ligoniams reikšmingus gebėjimo savarankiškai atlikti asmens higieną skirtumus nustatėme tarp šių amţiaus grupių, tai ligoniai iki 44 metų amţiaus ir metų (a<0,05) (16 lentelė). Tiriamosios grupės ligonių iki 44 metų amţiaus grupėje gebėjimas savarankiškai atlikti asmens higieną reikšmingai pagerėjo 0,5 balo, o kontrolinėje to paties amţiaus grupėje gebėjimas savarankiškai atlikti asmens higieną nepagerėjo (16 lentelė). Vidutinio amţiaus tiriamosios grupės ligonių gebėjimas savarankiškai atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo 0,6 balo (p<0,001), o kontrolinėje to paties amţiaus grupėje tik 0,1 balo. Tiriamosios grupės ligonių 60 ir vyresnių amţiaus grupėje gebėjimas savarankiškai atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo 0,8 balo (p<0,001), nors atvykus buvo prasčiausias vidurkis vertinant FNT. To paties amţiaus grupėje ligonių, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta gebėjimas savarankiškai atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo tik 0,2 balo. 47

49 16 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai atlikti asmens higieną kitimas priklausomai nuo amžiaus Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Amţius p-tarp atvykus ir išvykstant <44 6,3±0,1ª 6,8±0,1 p<0,01 5,9±0,1ª 5,9±0,1 p>0, ,0±0,2 6,6±0,2 p<0,001 5,4±0,2ª 5,5±0,2 p>0,05 >60 5,8±0,1ª 6,6±0,1 p<0,001 5,8±0,1 6,0±0,1 p>0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Tiriamosios grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo atlikti asmens higieną skirtumai tarp ligos trukmės grupių nustatyti atvykus ir išvykus 9 metus ir trumpiau sergančiųjų bei sergančių RA 20 metų ir ilgiau (a<0,001), taip pat tarp metų ir 20 metų ir ilgiau sergančiųjų (a<0,01). Kontrolinės grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo atlikti asmens higieną skirtumai tarp ligos trukmės grupių taip pat nustatyti ir atvykus ir išvykus 9 metus ir trumpiau sergančiųjų bei sergančių RA 20 metų ir ilgiau (a<0,001), taip pat tarp metų ir 20 metų ir ilgiau sergančiųjų (a<0,01) (17 lentelė). Tiriamosios grupės sergantiesiems RA iki 9 metų gebėjimas atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo 0,5 balo, sergantiems metų - 0,6 balo, o ligonių sergančių 20 metų ir ilgiau gebėjimas atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo 0,5 balo. Ligoniams, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta gebėjimas atlikti asmens higieną nepagerėjo. Tiriamosios grupės ligonių gebėjimas atlikti asmens higieną visose ligos trukmės grupėse reikšmingai gerėjo (p<0,001,p<0,01), o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, reikšmingo gebėjimo atlikti asmens higieną pagerėjimo nenustatėme (p>0,05) (17 lentelė). 48

50 17 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo atlikti asmens higieną kitimas priklausomai nuo ligos trukmės Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Ligos trukmė Atvykus vidurkis ±SP Išvykstant vidurkis ± SP p-tarp atvykus ir išvykstant Atvykus vidurkis ±SP Išvykstant vidurkis ± SP p-tarp atvykus ir išvykstant <9 6,3±0,1ªª 6,8±0,1ªª p<0,001 6,0±0,1ªª 6,0±0,1ªª p>0, ,8±0,1ª 6,4±0,2ª p<0,001 5,6±0,2ª 5,6±0,2ª p>0,05 >20 5,8±0,2ª 6,3±0,2ª p<0,01 5,5±0,2ª 5,5±0,2ª p>0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Tiriamosios grupės ligoniams, turintiems pradinį išsilavinimą gebėjimas atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo 0,7 balo, o kontrolinės grupės sergantiesiems RA turintiems tą patį išsilavinimą gebėjimas atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo (18 lentelė). Turintiems vidurinį išsilavinimą tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo 0,4 balo, o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Tiriamosios grupės ligonių su aukštesniuoju išsilavinimu gebėjimas atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo 0,9 balo, o kontrolinės grupės ligonių, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą gebėjimas atlikti asmens higieną pagerėjo tik 0,1 balo. Aukštąjį išsilavinimą turinčių tiriamosios grupės ligonių gebėjimas savarankiškai atlikti asmens higieną vidutiniškai pagerėjo 0,5 balo, o kontrolinės grupės ligonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, gebėjimas atlikti asmens higieną nepakito. Tiriamosios grupės ligoniams, sugebėjimas atlikti asmens higieną visose pagal išsilavinimą grupėse reikšmingai gerėjo (p<0,001, p<0,01), o kontrolinės grupės ligoniams, gebėjimas atlikti asmens higieną neţymiai gerėjo turintiems pradinį, vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą, tačiau reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05) (18 lentelė). 49

51 18 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo atlikti asmens higieną kitimas priklausomai nuo išsilavinimo Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP p-tarp atvykus ir išvykstant Išsilavinimas Pradinis 5,9±0,2 6,6±0,1 p<0,001 5,4±0,2 5,5±0,3 p>0,05 Vidurinis 6,0±0,1 6,4±0,1 p<0,01 6,0±0,1 6,1±0,1 p>0,05 Aukštesnysis 5,9±0,1 6,8±0,1 p<0,001 5,7±0,1 5,8±0,2 p>0,05 Aukštasis 6,5±0,2 7,0±0,0 p<0,01 5,6±0,1 5,6±0,1 p>0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Išanalizavus duomenis apie ligonių gebėjimą savarankiškai atlikti asmens higieną nustatėme, kad tiriamosios grupės ligoniams, kuriems buvo taikyta ergoterapija gebėjimas savarankiškai atlikti asmens higieną atsigavo ţymiai geriau negu kontrolinės grupės ligoniams, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,001). Taip pat išanalizavome rezultatus priklausomai nuo amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo ir nustatėme, kad po ergoterapijos gebėjimas savarankiškai atlikti asmens higieną geriau atsistatė vyresnio amţiaus ligoniams (parinkus technines reabilitacijos priemones), sergantiems metų ir turintiems aukštesnįjį išsilavinimą. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai maudytis lavinimas Atvykus į stacionarą tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai maudytis. Ergoterapijos procedūrų metu tiriamosios grupės ligoniams buvo rekomenduojamos techninės reabilitacijos priemonės, palengvinančios šios veiklos atlikimą, suteikiama informacija kaip jomis naudotis. Ligonių, kuriems buvo taikyta ergoterapija, gebėjimas maudytis gerėjo neţymiai, bet reikšmingai ir vertinant FNT padidėjo vidutiniškai 0,3 balo, o kontrolinės grupės ligoniams pagerėjimas nenustatytas (17 pav.). Tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas maudytis kito nuo 5,5±0,1 iki 5,8±0,1 balų (p<0,001), o kontrolinės grupės ligoniams pagerėjimas nestebimas. Tiriamosios grupės ligoniai po ergoterapijos procedūrų šiek tiek tapo savarankiškesni, tačiau jiems buvo reikalingos papildomos priemonės maudantis: šukos pastorintais ir pailgintais kotais, kempinė ilgu kotu, vonioje suolelis ar laikikliai, o kartais ir kito ţmogaus minimali pagalba ar prieţiūra. Tiriamosios grupės ligonių gebėjimas maudytis pagerėjo statistiškai reikšmingai (p<0,001). Statistiškai reikšmingų skirtumų kontrolinės grupės ligoniams nenustatėme (p>0,05). 50

52 Balų vidurkis+sp Atvykus Išvykstant 7,5 6,5 5,5 5,8 5,6 5,6 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5-0,5 Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. 17 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai maudytis dinamika Tiriamosios grupės ligoniams tarp jauno (iki 44 metų) amţiaus ir vyresnio (virš 60 metų) amţiaus grupių nustatyti reikšmingi gebėjimo savarankiškai maudytis skirtumai (a<0,01). Reikšmingų gebėjimo savarankiškai maudytis skirtumų tarp amţiaus grupių kontrolinės grupės ligoniams nenustatyta (a>0,05) (19 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams iki 44 metų amţiaus grupėje gebėjimas savarankiškai maudytis vidutiniškai pagerėjo 0,4 balo, o kontrolinėje to paties amţiaus grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas savarankiškai maudytis vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Vidutinio amţiaus tiriamosios grupės ligonių gebėjimas savarankiškai maudytis vidutiniškai pagerėjo 0,4 balo, o kontrolinėje to paties amţiaus grupėje tik 0,1 balo. Tiriamosios grupės ligoniams 60 metų ir vyresniems gebėjimas savarankiškai maudytis vidutiniškai pagerėjo 0,2 balo, o to paties amţiaus grupėje ligoniams, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta gebėjimas savarankiškai maudytis nepakito. Tiriamosios grupės sergančiųjų RA gebėjimas savarankiškai maudytis visose amţiaus grupėse reikšmingai gerėjo (p<0,001,p<0,01,p<0,05), o kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai maudytis gerėjo neţymiai, reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05) (19 lentelė). 51

53 19 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai maudytis kitimas priklausomai nuo amžiaus Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Amţius p-tarp atvykus ir išvykstant <44 6,0±0,2ª 6,4±0,2ª p<0,01 5,6±0,1 5,7±0,1 p>0, ,6±0,2 6,0±0,2 p<0,01 5,4±0,2 5,5±0,2 p>0,05 >60 5,1±0,2ª 5,3±0,2ª p<0,05 5,7±0,2 5,7±0,2 p>0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Tiriamosios grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo savarankiškai maudytis skirtumai tarp ligos trukmės grupių nustatyti 9 metus ir trumpiau sergančiųjų bei sergančiųjų RA 20 metų ir ilgiau (a<0,001), taip pat tarp metų ir 20 metų ir ilgiau sergančiųjų (a<0,01). Kontrolinės grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo savarankiškai maudytis skirtumai tarp ligos trukmės grupių nenustatyti (a>0,05) (20 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams, sergantiems RA iki 9 metų gebėjimas savarankiškai maudytis vidutiniškai pagerėjo 0,4 balo, o kontrolinės grupės sergantiesiems iki 9 metų gebėjimas savarankiškai maudytis išliko nepakitęs. Sergantiems metų tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai maudytis vidutiniškai pagerėjo 0,2 balo, o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas savarankiškai maudytis vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Tiriamosios grupės ligonių sergančių 20 metų ir ilgiau gebėjimas savarankiškai maudytis vidutiniškai pagerėjo 0,4 balo, o tiek pat laiko sergantiems ligoniams, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta gebėjimas savarankiškai maudytis nepakito. Tiriamosios grupės ligonių gebėjimas savarankiškai maudytis visose ligos trukmės grupėse reikšmingai gerėjo (p<0,001, p<0,05), o kontrolinės grupės ligoniams gebėjimo savarankiškai maudytis reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05) (20 lentelė). 52

54 20 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo maudytis kitimas priklausomai nuo ligos trukmės Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Ligos trukmė Atvykus vidurkis ±SP Išvykstant vidurkis ± SP p-tarp atvykus ir išvykstant Atvykus vidurkis ±SP Išvykstant vidurkis ± SP p-tarp atvykus ir išvykstant <9 5,9±0,1ª 6,3±0,1ª p<0,001 5,8±0,1 5,8±0,1 p>0, ,4±0,1ª 5,6±0,1ª p<0,05 5,5±0,2 5,6±0,2 p>0,05 >20 4,4±0,1ªª 4,8±0,2ªª p<0,05 5,3±0,3 5,3±0,3 p>0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Tiek tiriamojoje, tiek ir kontrolinėje grupėje reikšmingų gebėjimo savarankiškai maudytis skirtumų tarp grupių pagal išsilavinimą nenustatėme (a>0,05) (21 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams turintiems pradinį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai maudytis vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo, o kontrolinės grupės sergantiesiems RA turintiems tą patį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai maudytis nepakito. Turintiems vidurinį išsilavinimą tiriamosiosgrupės ligoniams gebėjimas savarankiškai maudytis reikšmingai (p<0,01) pagerėjo 0,3 balo, o kontrolinės grupės ligoniams, gebėjimas savarankiškai maudytis nekito. Tiriamosios grupės ligoniams turintiems aukštesnįjį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai maudytis statistiškai reikšmingai (p<0,01) pagerėjo 0,4 balo, o kontrolinės grupės ligoniams turintiems aukštesnįjį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai maudytis nepagerėjo. Aukštąjį išsilavinimą turintiems tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai maudytis reikšmingai (p<0,05) pagerėjo 0,5 balo, o kontrolinės grupės ligoniams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, gebėjimas savarankiškai maudytis vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo (21 lentelė). 53

55 21 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai maudytis kitimas priklausomai nuo išsilavinimo Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP p-tarp atvykus ir išvykstant Išsilavinimas Pradinis 5,4±0,3 5,5±0,3 p>0,05 5,5±0,3 5,5±0,3 p>0,05 Vidurinis 5,3±0,2 5,6±0,2 p<0,01 5,9±0,2 5,9±0,2 p>0,05 Aukštesnysis 5,6±0,1 6,0±0,1 p<0,01 5,7±0,2 5,7±0,2 p>0,05 Aukštasis 6,1±0,2 6,6±0,3 p<0,05 5,2±0,2 5,3±0,2 p>0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Išanalizavus duomenis apie ligonių gebėjimą savarankiškai maudytis nustatėme, kad ergoterapija yra efektyvi, nes tiriamosios grupės ligoniams, kuriems buvo taikyta ergoterapija gebėjimas savarankiškai maudytis reikšmingai pagerėjo, o kontrolinės grupės ligoniams pagerėjimas negautas (p>0,05). Taip pat analizavome gautus rezultatus priklausomai nuo amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo ir nustatėme, kad po ergoterapijos gebėjimas savarankiškai maudytis geriau atsistatė jauno ir vidutinio amţiaus, sergantiems 9 metus ir trumpiau ir turintiems aukštąjį išsilavinimą ligoniams. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį lavinimas Atvykus į stacionarą abiejų grupių ligoniai turėjo problemų rengiantis viršutinę kūno dalį. Ergoterapijos procedūrų metu tiriamosios grupės ligoniams buvo rekomenduojamos pagalbinės priemonės palengvinančios viršutinės kūno dalies rengimasį ir suteikiama informacija kaip jomis naudotis. Tiriamosios grupės ligoniams, gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį pagerėjo ir vertinant FNT padidėjo vidutiniškai 0,7 balo, o kontrolinės grupės ligoniams, padidėjo vidutiniškai 0,2 balo (18 pav.). Tiriamosios grupės ligoniams, gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį kito nuo 5,7±0,1 iki 6,4±0,1 (p<0,001), o kontrolinės grupės ligoniams kito nuo 5,6±0,1 iki 5,8±0,1 balų (p<0,01). Tiriamosios grupės ligoniams po ergoterapijos procedūrų tapo ţymiai lengviau rengtis viršutinę kūno dalį, jiems tik kartais reikėjo papildomų priemonių: įrankio sagoms uţsegti. Tiriamosios grupės ligonių gebėjimas rengtis viršutinę kūno dalį pagerėjo statistiškai patikimai labiau (p<0,001), nei kontrolinės grupės sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimas rengtis viršutinę kūno dalį (p<0,01). 54

56 Balų vidurkis+sp Atvykus Išvykstant 7,5 6,5 5,7 6,4 5,6 5,8 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5-0,5 Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. 18 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį dinamika Tiriamosios grupės ligoniams reikšmingus gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį skirtumus nustatėme tarp dviejų amţiaus grupių, tai ligoniai iki 44 metų amţiaus ir 60 m. ir vyresni (a<0,05). Kontrolinės grupės ligoniams reikšmingų gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį skirtumų pagal amţiaus grupes nenustatėme (a>0,05) (22 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams iki 44 metų amţiaus grupėje gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,7 balo, o kontrolinėje to paties amţiaus grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,2 balo. Vidutinio amţiaus tiriamosios grupės ligonių gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,8 balo, o kontrolinėje to paties amţiaus grupėje tik 0,2 balo. Tiriamosios grupės ligonių 60 ir vyresnių amţiaus grupėje gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,7 balo, o to paties amţiaus grupėje ligoniams gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Tiriamosios grupės sergančiųjų RA gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį visose amţiaus grupėse reikšmingai gerėjo (p<0,001), o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį gerėjo neţymiai. Reikšmingai gerėjo ligonių iki 44 metų bei m. amţiaus grupėse (p<0,05) (22 lentelė). Kontrolinės grupės 60 metų ir 55

57 vyresnių ligonių amţiaus grupėje gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05) (22 lentelė). 22 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį kitimas priklausomai nuo amžiaus Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Amţius p-tarp atvykus ir išvykstant <44 6,0±0,2 ª 6,7±0,1ª p<0,001 5,7±0,1 5,9±0,1 p<0, ,7±0,1 6,5±0,1 p<0,001 5,5±0,2 5,7±0,2 p<0,05 >60 5,4±0,1ª 6,1±0,2ª p<0,001 5,7±0,1 5,8±0,1 p>0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Tiriamosios grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį skirtumai tarp ligos trukmės grupių nustatyti 9 metus ir trumpiau sergančiųjų bei sergančių RA 20 metų ir ilgiau (a<0,001), taip pat tarp metų ir 20 metų ir ilgiau sergančiųjų (a<0,01). Reikšmingų gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį skirtumų tarp ligos trukmės grupių kontrolinės grupės ligoniams nenustatyta (a>0,05) (23 lentelė). Įvertinus tiriamosios grupės ligonių atvykus į stacionarą gebėjimą savarankiškai rengtis viršutinę kūno dalį pagal FNT skalę prasčiausias vidurkis gebėjimo savarankiškai rengtis viršutinę kūno dalį stebimas ligonių sergančių 20 metų ir ilgiau (4,8±0,1). Po ergoterapijos gautas pagerėjimas yra 0,5 balo pagal FNT. Sergantiems metų tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,7 balo, o sergantiems RA iki 9 metų gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį po ergoterapijos vidutiniškai pagerėjo 0,8 balo. Įvertinus kontrolinės grupės ligonių atvykus į stacionarą gebėjimą savarankiškai rengtis viršutinę kūno dalį pagal FNT prasčiausias vidurkis gebėjimo savarankiškai rengtis viršutinę kūno dalį stebimas taip pat ligonių sergančių 20 metų ir ilgiau (5,4±0,2). Kontrolinės grupės ligoniams, sergantiems metų gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo, o sergantiesiems RA iki 9 metų gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,2 balo. Tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį visose ligos trukmės grupėse reikšmingai gerėjo (p<0,001, p<0,01), o kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį neţymiai, bet reikšmingai gerėjo ligonių sergančių iki 9 metų bei sergančių 20 56

58 metų ir ilgiau grupėse (p<0,01, p<0,05) (23 lentelė). Kontrolinės grupės ligoniams, sergantiems metų gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį reikšmingai negerėjo (p>0,05). 23 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį kitimas priklausomai nuo ligos trukmės Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Ligos trukmė Atvykus vidurkis ±SP Išvykstant vidurkis ± SP p-tarp atvykus ir išvykstant Atvykus vidurkis ±SP Išvykstant vidurkis ± SP p-tarp atvykus ir išvykstant <9 5,9±0,1ª 6,8±0,1ª p<0,001 5,7±0,1 5,9±0,1 p<0, ,8±0,1ª 6,5±0,1ª p<0,001 5,6±0,2 5,7±0, 2 p>0,05 >20 4,8±0,1ªª 5,3±0,2ªª p<0,01 5,4±0,2 5,7±0,2 p<0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Reikšmingų gebėjimo apsirengti viršutinę kūno dalį skirtumų grupėse pagal išsilavinimą nenustatėme (a>0,05) (24 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams, kuriems buvo taikyta ergoterapija, turintiems pradinį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį reikšmingai (p<0,001) pagerėjo 0,9 balo, o kontrolinės grupės sergantiesiems RA turintiems tą patį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį nepagerėjo. Turintiems vidurinį išsilavinimą tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį statistiškai reikšmingai (p<0,001) pagerėjo 0,6 balo, o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Tiriamosios grupės ligoniams su aukštesniuoju išsilavinimu gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį reikšmingai pagerėjo 0,8 balo, o kontrolinės grupės ligonių, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį pagerėjo tik 0,2 balo. Aukštąjį išsilavinimą turinčių tiriamosios grupės ligonių gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį reikšmingai (p<0,01) pagerėjo 0,7 balo, o kontrolinės grupės ligonių, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta, turinčių aukštąjį išsilavinimą, gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,4 balo. Tiriamosios grupės ligoniams, gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį visose pagal išsilavinimą grupėse reikšmingai gerėjo (p<0,001, p<0,01), o kontrolinės grupės ligoniams, gebėjimas apsirengti viršutinę kūno dalį neţymiai, bet reikšmingai gerėjo ligonių turinčių aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą (p<0,05) (24 lentelė). Kontrolinės grupės ligoniams turintiems 57

59 pradinį bei vidurinį išsilavinimą gebėjimo apsirengti viršutinę kūno dalį reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05). 24 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį kitimas priklausomai nuo išsilavinimo Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP p-tarp atvykus ir išvykstant Išsilavinimas Pradinis 5,5±0,2 6,4±0,3 p<0,001 5,5±0,3 5,5±0,3 p>0,05 Vidurinis 5,7±0,1 6,3±0,2 p<0,001 5,8±0,1 5,9±0,1 p>0,05 Aukštesnysis 5,6±0,2 6,4±0,2 p<0,001 5,6±0,1 5,8±0,1 p<0,05 Aukštasis 6,1±0,2 6,8±0,2 p<0,01 5,5±0,2 5,9±0,1 p<0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Išanalizavus duomenis apie ligonių gebėjimą savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį nustatėme, kad ergoterapija yra efektyvi, nes tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį atsigavo ţymiai geriau negu kontrolinės grupės ligoniams, gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,001). Taip pat analizavome gautus rezultatus priklausomai nuo amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo ir nustatėme, kad po ergoterapijos gebėjimas savarankiškai apsirengti viršutinę kūno dalį geriau atsistatė vidutinio amţiaus, sergantiems 9 metus ir trumpiau ir turintiems pradinį išsilavinimą ligoniams. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti apatinę kūno dalį lavinimas Atvykus į stacionarą tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniai turėjo problemų rengiantis apatinę kūno dalį. Ergoterapijos procedūrų metu tiriamosios grupės ligoniams buvo rekomenduojamos pagalbinės priemonės palengvinančios apatinės kūno dalies rengimasį ir suteikiama informacija kaip jomis naudotis. Ligoniams, kuriems buvo taikyta ergoterapija gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį pagerėjo ir vertinant FNT padidėjo vidutiniškai 0,6 balo, o kontrolinės grupės ligoniams, padidėjo vidutiniškai 0,1 balo (19 pav.). Tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį kito nuo 5,6±0,1 iki 6,2±0,1 (p<0,001), o kontrolinės grupės ligoniams kito nuo 5,6±0,1 iki 5,7±0,1 balų (p<0,05). Tiriamosios grupės ligoniams po ergoterapijos procedūrų tapo ţymiai lengviau 58

60 Balų vidurkis+sp rengtis apatinę kūno dalį, jiems tik kartais reikėjo papildomų priemonių: prailgintos rankos, ar minimalios kito ţmogaus pagalbos uţsegant sagas ar uţtrauktuką taip pat aunantis kojines ar batus. Tiriamosios grupės ligonių gebėjimas rengtis apatinę kūno dalį pagerėjo statistiškai reikšmingai labiau (p<0,001), nei kontrolinės grupės sergančiųjų RA gebėjimas rengtis apatinę kūno dalį (p<0,05). Atvykus Išvykstant 7,5 6,5 6,2 5,6 5,6 5,7 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5-0,5 Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. 19 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti apatinę kūno dalį dinamika Reikšmingų apsirengti apatinę kūno dalį skirtumų tarp amţiaus grupių nenustatėme (a>0,05) (25 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams iki 44 metų amţiaus grupėje gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,8 balo (p<0,01), o kontrolinės to paties amţiaus grupės ligoniams, gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,2 balo (p>0,05). Vidutinio amţiaus tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį reikšmingai (p<0,001) pagerėjo 0,6 balo, o kontrolinės to paties amţiaus grupės ligoniams tik 0,1 balo (p>0,05). Tiriamosios grupės ligoniams 60 ir vyresnių amţiaus grupėje gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį reikšmingai pagerėjo 0,6 balo (p<0,001), o to paties amţiaus grupėje ligoniams, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo (25 lentelė). 59

61 25 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti apatinę kūno dalį kitimas priklausomai nuo amžiaus Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Amţius p-tarp atvykus ir išvykstant <44 5,8±0,2 6,6±0,2 p<0,01 5,7±0,1 5,9±0,1 p>0, ,6±0,1 6,2±0,1 p<0,001 5,4±0,2 5,5±0,2 p>0,05 >60 5,3±0,2 5,9±0,3 p<0,001 5,7±0,1 5,8±0,1 p>0,05 a tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Tiriamosios grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo apsirengti apatinę kūno dalį skirtumai tarp ligos trukmės grupių nustatyti 9 metus ir trumpiau sergančiųjų bei sergančių RA 20 metų ir ilgiau (a<0,001), taip pat tarp metų ir 20 metų ir ilgiau sergančiųjų (a<0,01). Reikšmingų gebėjimo apsirengti apatinę kūno dalį skirtumų tarp ligos trukmės grupių kontrolinės grupės ligoniams nenustatėme (a>0,05) (26 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams sergantiems RA iki 9 metų gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,8 balo, o kontrolinės grupės sergantiesiems iki 9 metų gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Sergantiems metų tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,5 balo, o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Tiriamosios grupės ligonių sergančių 20 metų ir ilgiau gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,4 balo, o tiek pat laiko sergantiems kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį pagerėjo tik 0,3 balo. Tiriamosios grupės ligoniams sugebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį visose ligos trukmės grupėse reikšmingai gerėjo (p<0,001, p<0,01, p<0,05), o kontrolinės grupės ligoniams, gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį neţymiai, bet reikšmingai gerėjo ligoniams sergantiems iki 9 metų bei sergantiems 20 metų ir ilgiau. Kontrolinės grupės ligoniams sergantiems metų gebėjimo apsirengti apatinę kūno dalį reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05) (26 lentelė). 60

62 26 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti apatinę kūno dalį kitimas priklausomai nuo ligos trukmės Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Ligos trukmė p-tarp atvykus ir išvykstant <9 5,8±0,1ª 6,6±0,1ª p<0,001 5,7±0,1 5,8±0,1 p<0, ,8±0,1ª 6,3±0,2ª p<0,01 5,5±0,2 5,6±0,2 p>0,05 >20 4,4±0,2ªª 4,8±0,3ªª p<0,05 5,4±0,2 5,7±0,2 p<0,05 a tarp ligos trukmės grupių SP standartinė paklaida Gebėjimo apsirengti apatinę kūno dalį statistiškai reikšmingų skirtumų tarp grupių pagal išsilavinimą nenustatėme (a>0,05) (27 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams, kuriems buvo taikyta ergoterapija, turintiems pradinį išsilavinimą gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,8 balo, o kontrolinės grupės sergantiesiems RA turintiems tą patį išsilavinimą gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį nepagerėjo. Turintiems vidurinį išsilavinimą tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,5 balo, o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Tiriamosios grupės ligoniams su aukštesniuoju išsilavinimu gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,5 balo, o kontrolinės grupės ligoniams, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta, turinčių aukštesnįjį išsilavinimą gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį nepagerėjo. Aukštąjį išsilavinimą turintiems tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo 0,7 balo, o kontrolinės grupės ligoniams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį vidutiniškai pagerėjo tik 0,2 balo. Tiriamosios grupės ligoniams, kuriems ergoterapija buvo taikyta, gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį visose pagal išsilavinimą grupėse reikšmingai gerėjo (p<0,001, p<0,01), o kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas apsirengti apatinę kūno dalį gerėjo nereikšmingai (p>0,05) (27 lentelė). 61

63 27 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai apsirengti apatinę kūno dalį kitimas priklausomai nuo išsilavinimo Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP p-tarp atvykus ir išvykstant Išsilavinimas Pradinis 5,5±0,3 6,3±0,3 p<0,001 5,3±0,4 5,3±0,4 p>0,05 Vidurinis 5,5±0,2 6,0±0,2 p<0,001 5,8±0,1 5,9±0,1 p>0,05 Aukštesnysis 5,5±0,2 6,0±0,2 p<0,001 5,7±0,1 5,7±0,1 p>0,05 Aukštasis 5,9±0,3 6,6±0,3 p<0,01 5,5±0,2 5,7±0,2 p>0,05 a tarp išsilavinimo grupių SP standartinė paklaida Išanalizavus duomenis apie ligonių gebėjimą savarankiškai apsirengti apatinę kūno dalį nustatyta, kad tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai apsirengti apatinę kūno dalį atsigavo ţymiai geriau negu kontrolinės grupės ligoniams, gauti skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,001). Taip pat analizavome gautus rezultatus priklausomai nuo amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo ir nustatėme, kad po kompleksinio gydymo ir ergoterapijos gebėjimas savarankiškai apsirengti apatinę kūno dalį geriau atsistatė jauno amţiaus, sergantiems 9 metus ir trumpiau ir turintiems pradinį išsilavinimą. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai naudotis tualetu lavinimas Atvykus į stacionarą tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai pasinaudoti tualetu. Ergoterapijos procedūrų metu tiriamosios grupės ligoniams buvo rekomenduojamos techninės priemonės, aplinkos pritaikymo galimybės. Ligoniams, kuriems buvo taikyta ergoterapija gebėjimas savarankiškai pasinaudoti tualetu pagerėjo ir vertinant FNT padidėjo vidutiniškai 0,5 balo, o kontrolinės grupės ligoniams, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta pagerėjimas nebuvo stebėtas (20 pav.). Tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai pasinaudoti tualetu kito nuo 5,7 ± 0,1 iki 6,1 ± 0,1 (p<0,001), o kontrolinės grupės ligoniams duomenys nekito: atvykus 5,6 ± 0,1 ir išvykstant buvo 5,6 ± 0,1 balų (p>0,05). Tiriamosios grupės ligoniai po ergoterapijos procedūrų pritaikius technines priemones: tualeto sėdynės paaukštinimą, laikiklius tapo savarankiškesni, jiems tik kartais reikėjo minimalios kito ţmogaus pagalbos prilaikyti, padedant išlaikyti pusiausvyrą, rengiantis drabuţius. Ligonių gebėjimas savarankiškai pasinaudoti tualetu pagerėjo statistiškai patikimai tik tiriamosios grupės sergantiesiems RA (p<0,001). 62

64 Balų vidurkis+sp Atvykus Išvykstant 7,5 6,5 5,7 6,1 5,6 5,6 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5-0,5 Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. 20 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai naudotis tualetu dinamika Reikšmingų gebėjimo savarankiškai naudotis tualetu skirtumų tarp amţiaus grupių ligoniams nenustatėme (a>0,05) (28 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams iki 44 metų amţiaus grupėje gebėjimas savarankiškai naudotis tualetu vidutiniškai pagerėjo 0,3 balo, vidutinio amţiaus ligonių - 0,5 balo, o 60 ir vyresniems gebėjimas savarankiškai naudotis tualetu vidutiniškai pagerėjo 0,6 balo. Tiriamosios grupės sergančiųjų RA gebėjimas savarankiškai naudotis tualetu visose amţiaus grupėse reikšmingai gerėjo (p<0,001, p<0,05), o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimo savarankiškai naudotis tualetu statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05) (28 lentelė). 63

65 28 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai pasinaudoti tualetu kitimas priklausomai nuo amžiaus Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Amţius p-tarp atvykus ir išvykstant <44 5,8±0,1 6,1±0,1 p<0,05 5,8±0,1 5,8±0,1 p>0, ,6±0,1 6,1±0,1 p<0,001 5,4±0,2 5,4±0,2 p>0,05 >60 5,6±0,2 6,2±0,3 p<0,001 5,6±0,1 5,6±0,1 p>0,05 SP standartinė paklaida Tiriamosios grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo savarankiškai naudotis tualetu skirtumai tarp ligos trukmės grupių nustatyti 9 metus ir trumpiau sergančiųjų bei sergančių RA 20 metų ir ilgiau (a<0,001). Kontrolinės grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo savarankiškai naudotis tualetu skirtumai tarp ligos trukmės grupių nenustatyti (a>0,05) (29 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams sergantiems RA iki 9 metų gebėjimas savarankiškai naudotis tualetu vidutiniškai pagerėjo 0,5 balo, sergantiems metų - 0,7 balo, o sergantiems 20 metų ir ilgiau gebėjimas savarankiškai naudotis tualetu vidutiniškai pagerėjo 0,5 balo. Gauti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,001, p<0,01). Kontrolinės grupės ligoniams visose ligos trukmės grupėse gebėjimo savarankiškai naudotis tualetu reikšmingo pagerėjimo nenustatėme (p>0,05) (29 lentelė). 29 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai pasinaudoti tualetu kitimas priklausomai nuo ligos trukmės Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Ligos trukmė p-tarp atvykus ir išvykstant <9 5,8±0,1ª 6,3±0,1ª p<0,001 5,7±0,1 5,7±0,1 p>0, ,7±0,1 6,1±0,1 p<0,01 5,5±0,2 5,5±0,2 p>0,05 >20 5,3±0,2ª 5,8±0,3ª p<0,01 6,0±0,2 6,0±0,2 p>0,05 a tarp ligos trukmės grupių SP standartinė paklaida Abiejose grupėse reikšmingų gebėjimo savarankiškai naudotis tualetu skirtumų tarp grupių pagal išsilavinimą nenustatyta (a>0,05) (30 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams, turintiems pradinį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai naudotis tualetu vidutiniškai pagerėjo 0,6 balo, turintiems vidurinį išsilavinimą - 0,5 balo, su 64

66 aukštesniuoju išsilavinimu gebėjimas savarankiškai naudotis tualetu vidutiniškai pagerėjo 0,4 balo, o aukštąjį išsilavinimą turinčių ligonių gebėjimas savarankiškai naudotis tualetu vidutiniškai pagerėjo 0,2 balo. Ligoniams, turintiems pradinį, vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą, gebėjimas savarankiškai naudotis tualetu statistiškai reikšmingai gerėjo (p<0,001, p<0,01), ir tik aukštąjį išsilavinimą turintiems ligoniams reikšmingas gebėjimo savarankiškai naudotis tualetu skirtumas nenustatytas (p>0,05). Kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai naudotis tualetu visose pagal išsilavinimą grupėse reikšmingai negerėjo (p>0,05) (30 lentelė). 30 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai pasinaudoti tualetu kitimas priklausomai nuo išsilavinimo Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP p-tarp atvykus ir išvykstant Išsilavinimas Pradinis 5,7±0,1 6,3±0,2 p<0,01 5,3±0,4 5,3±0,4 p>0,05 Vidurinis 5,6±0,1 6,1±0,1 p<0,001 5,8±0,1 5,8±0,1 p>0,05 Aukštesnysis 5,6±0,2 6,0±0,2 p<0,01 5,5±0,2 5,5±0,2 p>0,05 Aukštasis 5,9±0,1 6,1±0,1 p>0,05 5,6±0,1 5,6±0,1 p>0,05 a tarp išsilavinimo grupių SP standartinė paklaida Išanalizavus duomenis apie ligonių gebėjimą savarankiškai pasinaudoti tualetu nustatėme, kad tiriamosios grupės ligoniams, gebėjimas savarankiškai pasinaudoti tualetu pagerėjo labiau negu kontrolinės grupės ligoniams (p<0,001). Šiems ligoniams po ergoterapijos procedūrų pritaikius technines reabilitacijos priemones: tualeto sėdynės paaukštinimą, laikiklius tapo savarankiškesni, jiems tik kartais reikėjo minimalios kito ţmogaus pagalbos prilaikyti, padedant išlaikyti pusiausvyrą, rengiantis drabuţius. Taip pat įvertinome gautus rezultatus priklausomai nuo amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo ir nustatėme, kad gebėjimas savarankiškai pasinaudoti tualetu statistiškai reikšmingai po ergoterapijos pagerėjo vyresnio amţiaus (60 metų ir daugiau) ligoniams, sergantiems 9 metus ir trumpiau, turintiems pradinį išsilavinimą. 65

67 Balų vidurkis+sp Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į lovą, kėdę, ratukus lavinimas Atvykus į stacionarą tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams buvo neţymiai sutrikęs gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus. Ergoterapijos procedūrų metu tiriamosios grupės ligoniams buvo rekomenduojamos techninės priemonės, aplinkos pritaikymo galimybės. Abiejų grupių ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti į lovą, kėdę, ratukus pagerėjo ir vertinant FNT skale padidėjo vidutiniškai 0,1 balo (21 pav.). Tiek tiriamojoje, tiek ir kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingų gebėjimo persikelti į lovą, kėdę, ratukus skirtumų nenustatėme (p>0,05). Atvykus Išvykstant 7,5 6,6 6,7 6,2 6,3 6,5 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5-0,5 Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. 21 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į lovą, kėdę, ratukus dinamika Gebėjimo persikelti į lovą, kėdę, ratukus reikšmingų skirtumų tarp amţiaus grupių nei tiriamosios, nei kontrolinės grupės ligoniams nenustatėme (a>0,05) (31 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams iki 44 metų ir m. amţiaus gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus nepagerėjo, o ligoniams 60 ir vyresniems gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus padidėjo 0,1 balo. 66

68 Kontrolinės grupės ligoniams, gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus 0,1 balu padidėjo vidutinio amţiaus ţmonėms, o iki 44 metų bei 60 ir vyresniems gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus nepagerėjo. Ir tiriamosios, ir kontrolinės grupės ligoniams reikšmingų gebėjimo persikelti į lovą, kėdę, ratukus skirtumų visose amţiaus grupėse nenustatėme (p>0,05) (31 lentelė). 31 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į lovą, kėdę, ratukus kitimas priklausomai nuo amžiaus Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Amţius p-tarp atvykus ir išvykstant <44 6,8±0,1 6,8±0,1 p>0,05 6,2±0,1 6,2±0,1 p>0, ,7±0,1 6,7±0,1 p>0,05 6,2±0,2 6,3±0,1 p>0,05 >60 6,5±0,2 6,6±0,2 p>0,05 6,3±0,2 6,3±0,2 p>0,05 SP standartinė paklaida Tiriamosios grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo persikelti į lovą, kėdę, ratukus skirtumai tarp ligos trukmės grupių nustatyti 9 metus ir trumpiau sergančiųjų bei sergančių RA 20 metų ir ilgiau (a<0,001), taip pat tarp metų ir 20 metų ir ilgiau sergančiųjų (a<0,01). Kontrolinės grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo persikelti į lovą, kėdę, ratukus skirtumai tarp ligos trukmės grupių nustatyti 9 metus ir trumpiau sergantiesiems bei sergantiems RA metų (a<0,001), taip pat 9 metus ir trumpiau ir 20 metų ir ilgiau sergantiesiems RA (a<0,01) (32 lentelė). Sergantiems RA iki 9 metų gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus nepagerėjo nei tiriamosios, nei kontrolinės grupės ligoniams. Tiriamosios grupės sergantiesiems metų gebėjimas valgyti vidutiniškai pagerėjo 0,2 balo, o kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo. Tiriamosios grupės ligoniams sergantiems 20 metų ir ilgiau gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo, o tiek pat laiko sergantiems ligoniams, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus nepagerėjo. Abiejų grupių ligoniams reikšmingų gebėjimo persikelti į lovą, kėdę, ratukus skirtumų visose ligos trukmės grupėse nenustatėme (p>0,05) (32 lentelė). 67

69 32 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į lovą, kėdę, ratukus kitimas priklausomai nuo ligos trukmės Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Ligos trukmė p-tarp atvykus ir išvykstant <9 6,9±0,1ª 6,9±0,1ª p>0,05 6,4±0,1ªª 6,4±0,1ªª p>0, ,6±0,1ª 6,8±0,1ª p>0,05 6,1±0,1ª 6,2±0,1ª p>0,05 >20 5,9±0,2ªª 6,0±0,3ªª p>0,05 6,0±0,3ª 6,0±0,3ª p>0,05 a tarp ligos trukmės grupių SP standartinė paklaida Tiriamosios grupės ligoniams, turintiems vidurinį išsilavinimą, gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo, o turintiems pradinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus nepagerėjo. Kontrolinės grupės sergantiesiems RA turintiems pradinį, vidurinį, aukštesnįjį ar aukštąjį išsilavinimą gebėjimas persikelti į lovą, kėdę, ratukus nepagerėjo. Abiejų grupių ligoniams reikšmingų gebėjimo persikelti į lovą, kėdę, ratukus skirtumų nenustatėme (p>0,05). Reikšmingų gebėjimo persikelti į lovą, kėdę, ratukus skirtumų tarp grupių pagal išsilavinimą nei tiriamojoje, nei kontrolinėje ligonių grupėje nenustatėme (a>0,05) (33 lentelė). 33 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į lovą, kėdę, ratukus kitimas priklausomai nuo išsilavinimo Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP p-tarp atvykus ir išvykstant Išsilavinimas Pradinis 6,7±0,1 6,7±0,2 p>0,05 6,3±0,2 6,3±0,2 p>0,05 Vidurinis 6,6±0,1 6,7±0,1 p>0,05 5,8±0,1 5,8±0,1 p>0,05 Aukštesnysis 6,6±0,2 6,6±0,2 p>0,05 6,5±0,1 6,5±0,1 p>0,05 Aukštasis 6,9±0,1 6,9±0,1 p>0,05 6,0±0,2 6,0±0,2 p>0,05 SP standartinė paklaida Išanalizavę duomenis nustatėme, kad abiejų grupių ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti į lovą, kėdę, ratukus pagerėjo vertinant FNT vidutiniškai 0,1 balo. Statistiškai reikšmingų gebėjimo persikelti į lovą, kėdę, ratukus skirtumų nenustatėme (p>0,05). 68

70 Balų vidurkis+sp Taip pat įvertinome gautus rezultatus priklausomai nuo amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo ir nustatėme, kad gebėjimas savarankiškai persikelti į lovą, kėdę, ratukus statistiškai reikšmingai priklausomai nuo šių veiksnių negerėjo (p>0,05). Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti tualete lavinimas Atvykus į stacionarą tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai persikelti tualete. Jiems buvo reikalinga prieţiūra ar minimali kito ţmogaus pagalba atsisėdant, atsistojant standartiniame tualete. Ergoterapijos procedūrų metu tiriamosios grupės ligoniams buvo rekomenduojamos techninės reabilitacijos priemonės, aplinkos pritaikymo galimybės. Abiejų grupių ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti tualete reikšmingai nepagerėjo (p>0,05) (22pav.). Atvykus Išvykstant 7,5 6,5 5,8 5,9 5,5 5,6 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5-0,5 Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. 22 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti tualete dinamika Tiriamosios grupės ligoniams iki 44 metų amţiaus gebėjimas savarankiškai persikelti tualete vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo, o kontrolinės to paties amţiaus grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti tualete vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo. Vidutinio amţiaus tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti tualete vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo, o kontrolinės to 69

71 paties amţiaus grupės ligoniams nepagerėjo. Tiriamosios grupės ligoniams 60 metų ir vyresniems gebėjimas savarankiškai persikelti tualete išliko nepakitęs, o to paties amţiaus kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti tualete vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams statistiškai reikšmingų gebėjimo persikelti tualete skirtumų skirtingose amţiaus grupėse nenustatėme (p>0,05) (34 lentelė). Tačiau nustatyti statistiškai reikšmingi gebėjimo savarankiškai persikelti tualete skirtumai tiriamosios grupės ligoniams tarp iki 44 metų amţiaus ir virš 60 metų amţiaus grupių (a<0,01) bei ligoniams iki 44 metų amţiaus ir metų amţiaus grupių (a<0,01). 34 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti tualete kitimas priklausomai nuo amžiaus Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Amţius p-tarp atvykus ir išvykstant <44 6,2±0,2ªª 6,3±0,2ªª p>0,05 5,7±0,1 5,8±0,1 p>0, ,6±0,1ª 5,7±0,2ª p>0,05 5,4±0,2 5,4±0,2 p>0,05 >60 5,6±0,1ª 5,6±0,1ª p>0,05 5,5±0,1 5,6±0,1 p>0,05 a - tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Gebėjimo savarankiškai persikelti tualete tarp ligos trukmės grupių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta (a>0,05). Sergantiems RA iki 9 metų gebėjimas savarankiškai persikelti tualete statistiškai reikšmingai nepagerėjo nei tiriamosios, nei kontrolinės grupės ligoniams (p>0,05) (35 lentelė). Sergantiems metų tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti tualete vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo, o grupėje, kur ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas savarankiškai persikelti tualete vidutiniškai pagerėjo taip pat 0,1 balo. Tiriamosios grupės ligoniams sergantiems 20 metų ir ilgiau gebėjimas savarankiškai persikelti tualete vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo, o tiek pat laiko sergantiems kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti tualete nepagerėjo. Tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams visose ligos trukmės grupėse reikšmingų sugebėjimo savarankiškai persikelti tualete skirtumų nenustatėme (p>0,05). 70

72 35 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti tualete kitimas priklausomai nuo ligos trukmės Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Ligos trukmė p-tarp atvykus ir išvykstant <9 6,9±0,1 6,9±0,1 p>0,05 6,4±0,1 6,4±0,1 p>0, ,5±0,2 5,6±0,2 p>0,05 6,1±0,1 6,2±0,1 p>0,05 >20 5,0±0,2 5,1±0,3 p>0,05 6,0±0,3 6,0±0,3 p>0,05 a tarp ligos trukmės grupių SP standartinė paklaida Tiriamosios grupės ligoniams, turintiems pradinį išsilavinimą, gebėjimas savarankiškai persikelti tualete pagerėjo neţymiai tik 0,1 balo, o kontrolinės grupės sergantiesiems RA turintiems tą patį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai persikelti tualete nepagerėjo. Turintiems vidurinį išsilavinimą tiriamosios ir kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti tualete vidutiniškai pagerėjo po 0,1 balo. Tiriamosios ir kontrolinės grupės ligoniams su aukštesniuoju išsilavinimu gebėjimas savarankiškai persikelti tualete nepagerėjo. Aukštąjį išsilavinimą turintiems tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti tualete napagerėjo, o kontrolinės grupės ligoniams turintiems aukštąjį išsilavinimą, gebėjimas savarankiškai persikelti tualete vidutiniškai pagerėjo tik 0,1 balo. Tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams visose pagal išsilavinimą grupėse reikšmingų gebėjimo savarankiškai persikelti tualete skirtumų nenustatėme (p>0,05). Statistiškai reikšmingų skirtumų gebėjimo savarankiškai persikelti tualete tarp išsilavinimo grupių nenustatyta (a>0,05) (36 lentelė). 36 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti tualete kitimas priklausomai nuo išsilavinimo Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP p-tarp atvykus ir išvykstant Išsilavinimas Pradinis 5,6±0,2 5,7±0,2 p>0,05 5,3±0,3 5,3±0,3 p>0,05 Vidurinis 5,7±0,2 5,8±0,2 p>0,05 5,8±0,2 5,9±0,2 p>0,05 Aukštesnysis 5,9±0,2 5,9±0,2 p>0,05 5,7±0,1 5,7±0,1 p>0,05 Aukštasis 6,3±0,2 6,3±0,2 p>0,05 5,2±0,1 5,3±0,1 p>0,05 SP standartinė paklaida 71

73 Išanalizavus duomenis apie ligonių gebėjimą savarankiškai persikelti tualete nei tiriamojoje, nei kontrolinėje grupėje statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05). Taip pat įvertinome gautus rezultatus priklausomai nuo amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo ir nustatėme, kad ir po ergoterapijos gebėjimas savarankiškai persikelti tualete priklausomai nuo šių veiksnių statistiškai reikšmingai negerėjo (p>0,05). Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą lavinimas Atvykus į stacionarą tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams buvo sutrikęs gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą. Jiems buvo reikalinga prieţiūra, minimali ar net vidutinė kito ţmogaus pagalba įlipant į vonią ar dušo kabiną. Ergoterapijos procedūrų metu tiriamosios grupės ligoniams buvo rekomenduojamos techninės reabilitacijos priemonės, aplinkos pritaikymo galimybės. Tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą pagerėjo neţymiai, bet reikšmingai ir vertinant FNT padidėjo vidutiniškai 0,1 balo, o kontrolinės grupės ligoniams, pagerėjimas nebuvo stebėtas (23 pav.). Tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą kito nuo 5,6±0,1 iki 5,7±0,1 (p<0,01), o kontrolinės grupės ligoniams duomenys nekito: atvykus 5,4±0,1 ir išvykstant buvo 5,4±0,1 balų (p>0,05). Tiriamosios grupės ligoniai po ergoterapijos procedūrų pritaikius technines reabilitacijos priemones: neslystančius kilimėlius, laikiklius, vonios kėdutes tapo šiek tiek savarankiškesni, jiems reikėjo minimalios kito ţmogaus pagalbos prilaikyti lipant į vonią ar iš vonios. Ligonių gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą pagerėjo statistiškai patikimai tik tiriamosios grupės sergantiesiems RA (p<0,01). 72

74 Balų vidurkis+sp Atvykus Išvykstant 7,5 6,5 5,6 5,7 5,4 5,4 5,5 4,5 3,5 2,5 1,5 0,5-0,5 Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. dinamika 23 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą Tiriamosios grupės ligoniams iki 44 metų amţiaus gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą vidutiniškai pagerėjo 0,4 balo, vidutinio amţiaus ligoniams gebėjimas vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo, 60 metų ir vyresniems ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo. Kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą nepagerėjo. Tiriamosios grupės sergančiųjų RA gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą reikšmingai gerėjo (p<0,05) tik iki 44 metų amţiaus grupėje, o metų bei 60 ir vyresnių amţiaus grupėje gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatėme (p>0,05). Kontrolinės grupės ligoniams visose amţiaus grupėse gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05). Reikšmingi gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą skirtumai nustatyti tiriamosios grupės ligoniams tarp iki 44 metų amţiaus ir virš 60 metų amţiaus grupių (a<0,01), o kontrolinės grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą skirtumai nustatyti tarp iki 44 metų amţiaus ir metų amţiaus grupių ligoniams, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta, nenustatėme (p>0,05) (37 lentelė). 73

75 37 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą kitimas priklausomai nuo amžiaus Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Amţius p-tarp atvykus ir išvykstant <44 5,9±0,2 6,3±0,2ª p<0,05 5,9±0,2ª 5,9±0,2ª p>0, ,6±0,2 5,7±0,2 p>0,05 5,1±0,2ª 5,1±0,2ª p>0,05 >60 5,3±0,2 5,4±0,2ª p>0,05 5,2±0,2 5,2±0,2 p>0,05 a - tarp amţiaus grupių SP standartinė paklaida Tiriamosios grupės ligoniams sergantiems RA iki 9 metų gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą vidutiniškai pagerėjo 0,3 balo, sergantiems metų 0,1 balo, o sergantiems 20 metų ir ilgiau gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą pagerėjo taip pat 0,1 balo. Kontrolinės grupės ligoniams, kuriems ergoterapija nebuvo taikyta, gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą nepagerėjo. Tiriamosios grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą reikšmingai gerėjo ligoniams sergantiems RA 9 metus ir trumpiau (p<0,01), o sergantiems metų ir sergantiems 20 metų ir ilgiau gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05) (38 lentelė). Kontrolinės grupės ligoniams reikšmingų gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą skirtumų nenustatėme (p>0,05). Tiriamosios grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą skirtumai tarp ligos trukmės grupių atvykus į stacionarą ir išvykstant nustatyti 9 metus ir trumpiau sergantiems bei sergantiems RA 20 metų ir ilgiau (a<0,001), o kontrolinės grupės ligoniams reikšmingi gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą skirtumai tarp ligos trukmės grupių nustatyti 9 metus ir trumpiau sergantiems bei sergantiems RA metų (a<0,001), taip pat tarp 9 metus ir trumpiau ir 20 metų ir ilgiau sergantiesiems (a<0,01) (38 lentelė). 74

76 38 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą, kitimas priklausomai nuo ligos trukmės Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP Ligos trukmė p-tarp atvykus ir išvykstant <9 5,8±0,1ª 6,1±0,2ª p<0,01 5,6±0,2ªª 5,6±0,2ªª p>0, ,5±0,2 5,6±0,2 p>0,05 5,3±0,2ª 5,3±0,2ª p>0,05 >20 5,0±0,2ª 5,1±0,3ª p>0,05 5,2±0,3ª 5,2±0,3ª p>0,05 a tarp ligos trukmės grupių SP standartinė paklaida Abiejose grupėse reikšmingų gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą skirtumų tarp grupių pagal išsilavinimą nenustatėme (a>0,05) (39 lentelė). Tiriamosios grupės ligoniams turintiems pradinį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą vidutiniškai pagerėjo 0,1 balo, turintiems aukštąjį išsilavinimą 0,5 balo, o ligoniams, turintiems vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą nepagerėjo. Ligoniams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą reikšmingai gerėjo (p<0,001), o turintiems pradinį, vidurinį ir aukštesnįjį išsilavinimą ligoniams gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatėme (p>0,05). Kontrolinės grupės ligoniams gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą reikšmingai nepagerėjo (p>0,05) (39 lentelė). 39 lentelė. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu gebėjimo savarankiškai persikelti į vonią, dušą kitimas priklausomai nuo išsilavinimo Grupė Tiriamoji grupė Kontrolinė grupė Balai Atvykus Išvykstant p-tarp Atvykus Išvykstant vidurkis vidurkis ± atvykus ir vidurkis vidurkis ± ±SP SP išvykstant ±SP SP p-tarp atvykus ir išvykstant Išsilavinimas Pradinis 5,4±0,2 5,5±0,3 p>0,05 5,0±0,3 5,0±0,3 p>0,05 Vidurinis 5,4±0,2 5,4±0,2 p>0,05 5,8±0,3 5,8±0,3 p>0,05 Aukštesnysis 5,8±0,2 5,8±0,2 p>0,05 5,5±0,2 5,5±0,2 p>0,05 Aukštasis 6,1±0,1 6,6±0,2 p<0,05 5,1±0,2 5,1±0,2 p>0,05 SP standartinė paklaida 75

77 Išanalizavus duomenis apie ligonių gebėjimą savarankiškai persikelti į vonią, dušą nustatėme, kad tiriamosios grupės ligoniams, kuriems buvo taikyta ergoterapija gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą atsigavo geriau negu kontrolinės grupės ligoniams (p<0,001). Šiems ligoniams po ergoterapijos procedūrų pritaikius technines priemones: neslystančius kilimėlius, laikiklius, vonios kėdutes tapo šiek tiek savarankiškesni, jiems reikėjo minimalios kito ţmogaus pagalbos prilaikyti lipant į vonią ar iš vonios. Taip pat įvertinome gautus rezultatus priklausomai nuo amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo ir nustatėme, kad gebėjimas savarankiškai persikelti į vonią, dušą statistiškai reikšmingai po ergoterapijos pagerėjo jauno amţiaus (iki 44 metų) ligoniams, sergantiems 9 metus ir trumpiau ir turintiems aukštąjį išsilavinimą. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu funkcinės būklės ir veiklų sutrikimų dinamika Sergančiųjų RA funkcinės būklės kitimą tiriamojoje ir kontrolinėje grupėje vertinome FNT motorikos vertinimo dalimi. Tiriamosios grupės ligoniams motorinė veikla kito nuo 63,8±0,7 iki 67,7±0,8 balų (p<0,001), o kontrolinės grupės ligoniams nuo 62,4±0,7 iki 63,4±0,8 balų (24 pav.). Motorinės veiklos kitimą taip pat nagrinėjome priklausomai nuo ligonių amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo, darbo sąlygų ir paveldimumo. 76

78 24 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu motorinės veiklos kitimas Išanalizavus ligonių, sergančių RA motorinės veiklos pokytį priklausomai nuo amţiaus nustatėme, kad ir tiriamojoje, ir kontrolinėje grupėje atvykus geresni motorinės veiklos vidurkiai buvo jauno amţiaus (44 ir jaunesni) asmenų grupėje, o blogesni - pagyvenusių asmenų (60 ir daugiau metų) grupėje. Tiriamojoje grupėje ţymiausias pokytis gautas pagyvenusių asmenų (60 ir daugiau metų) grupėje, kurių funkcinė būklė atvykus buvo sunkiausia. Šioje grupėje FNT balų vidurkis kito nuo 60,9 1,2 iki 65,0 1,4 balų. Tačiau ir po ergoterapijos šiems ligoniams apsitarnaujant buvo reikalinga kito ţmogaus prieţiūra ar modifikuota pagalba (p<0,001). Maţiausias pokytis gaunamas jauno amţiaus (44 ir jaunesni) asmenų grupėje, kuriems atvykus buvo tik kartais reikalinga modifikuota pagalba ir po ergoterapijos šie ligoniai buvo pilnai savarankiški (p<0,001) (24 pav). Kontrolinėje grupėje gaunamas labai maţas motorinės veiklos pokytis. Šioje grupėje priešingai nei tiriamojoje šiek tiek didesnis pokytis 1,3 balo gaunamas jauno amţiaus asmenų (40 ir jaunesni) grupėje. Šioje grupėje FNT balų vidurkis kito nuo 64,0 0,9 iki 65,3 1,0 balų. Tačiau ir išvykstant šiems ligoniams buvo reikalinga kito ţmogaus prieţiūra ar modifikuota pagalba (p<0,001). Pagyvenusių asmenų (60 ir daugiau metų) grupėje, kurių funkcinė būklė atvykus buvo 77

79 sunkiausia gaunamas maţiausias motorinės veiklos pokytis 0,7 balo. Šiems ligoniams ir toliau išliko reikalinga kito ţmogaus prieţiūra ar techninės reabilitacijos priemonės (p<0,01). Išanalizavus ligonių motorinės veiklos pokytį priklausomai nuo ligos trukmės nustatėme, kad ir tiriamojoje, ir kontrolinėje grupėje atvykus geresni motorinės veiklos vidurkiai buvo trumpiausiai (9 ir maţiau metų) sergančių asmenų grupėje, o blogesni - ilgą laiką (20 metų ir ilgiau) sergančių asmenų grupėje. Išanalizavus tiriamosios grupės ligonių, sergančių RA trumpiausiai (9 ir maţiau metų) funkcinės būklės pokytį matome, kad atvykus šiems ligoniams į stacionarą buvo reikalinga kito ţmogaus prieţiūra ar modifikuota pagalba, o po ergoterapijos šie ligoniai buvo savarankiški. Jų FNT balų vidurkis kito nuo 66,6 0,8 iki 71,0 0,8 balų (p<0,001) (25 pav). Maţiausias pokytis gaunamas ilgą laiką (20 metų ir ilgiau) sergančių asmenų grupėje, šiems asmenims atvykus į stacionarą buvo reikalinga kito ţmogaus pagalba atliekant sudėtingesnes veiklas ar techninės reabilitacijos priemonės. Čia FNT balų vidurkis kito nuo 56,2 1,2 iki 59,6 1,5 balų. Tačiau po ergoterapijos šiems ligoniams tik kartais reikėjo kito ţmogaus prieţiūros ar techninių reabilitacijos priemonių (p<0,001) (25 pav). Išanalizavus kontrolinės grupės ligonių, sergančių RA funkcinę būklę geresnį pokytį stebime kaip ir tiriamojoje grupėje trumpiausiai (9 ir maţiau metų) sergantiems ir metų sergantiems RA ligoniams. Tačiau šiems ligoniams ir išvykstant iš stacionaro išlieka reikalinga kito ţmogaus prieţiūra ar modifikuota pagalba (p<0,001, p<0,01). Maţiausias pokytis gaunamas ilgą laiką (20 metų ir ilgiau) sergančių asmenų grupėje, šiems asmenims atvykus į stacionarą ir išvykstant išlieka reikalinga kito ţmogaus pagalba atliekant sudėtingesnes veiklas ar techninės reabilitacijos priemonės (p>0,05) (25 pav). 78

80 Atv y kus Išv y kstant 67,2+1,2*** 71,0+1,2*** 64,0+1,2*** 68,0+1,3*** 60,9+1,2*** 65,0+1,4*** MOTORINĖ VEIKLA PRIKLAUSOMAI NUO AMŢIAUS <44 <44 m. m m. 60> m. 64,9+0,9*** 65,3+1,0*** 60,8+1,5** 62,0+1,6** 62,4+1,1** 63,1+1,2** 66,6+0,8*** 71,0+0,8*** 63,7+0,9*** 67,3+1,0*** 56,2+1,2*** 59,6+1,5*** MOTORINĖ VEIKLA PRIKLAUSOMAI NUO LIGOS TRUKMĖS <9m m. 20> m. 64,4+0,7*** 65,5+0,8*** 61,2+1,4** 62,1+1,4** 60,3+1,8 61,0+1, Vidurkis+SP (FNT balai) Vidurkis+SP (FNT balai) Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. ***p<0,001, **p<0,01- tarp atvykus ir išvykstant. 25 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu motorinės veiklos kitimas priklausomai nuo amžiaus, ligos trukmės Įvertinę ligonių, sergančių RA, motorinės veiklos pokytį priklausomai nuo išsilavinimo nustatėme, kad ir tiriamojoje, ir kontrolinėje grupėje atvykus maţiausi motorinės veiklos vidurkiai buvo pradinį išsilavinimą turinčių asmenų grupėje. Tiriamosios grupės ligoniams ţymus pokytis (4,3 balo) gautas pradinį, aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims. Būtent aukštąjį išsilavinimą turintys ligoniai po ergoterapijos tapo savarankiški, o pradinį ir vidurinį išsilavinimą turintiems ir toliau buvo reikalingos techninės reabilitacijos priemonės (p<0,001). Kontrolinės grupės ligoniams ţymesnis, nors ir labai nedidelis pokytis (1,5 balo) gautas vidurinį išsilavinimą turintiems asmenims. Tačiau šiems ligoniams ir toliau išlieka reikalinga apsitarnaujant kito ţmogaus prieţiūra ar techninės reabilitacijos priemonės (p<0,01). Pradinį išsilavinimą turintiems asmenims gautas minimalus pokytis (0,2 balo) (p>0,05). 79

81 Įvertinus ligonių, sergančių RA funkcinės būklės pokytį tiriamosios grupės ligoniams, nustatyta, kad ţymus pokytis (4,2 balo) gaunamas tiek gerai, tiek ir blogai savo darbo sąlygas (4,1 balo) vertinančių asmenų grupėse. Tačiau matome, kad gerai savo darbo sąlygas vertinantys ligoniai po ergoterapijos tapo savarankiškesni, o savo darbo sąlygas vertinantiems blogai ir toliau buvo reikalingos techninės reabilitacijos priemonės. Visi gauti skirtumai atvykus ir išvykstant pagal darbo sąlygas yra statistiškai reikšmingi (p<0,001) (26 pav.). Kontrolinėje grupėje, statistiškai reikšmingas, nors ir labai nedidelis pokytis (1,0 balo) gaunamas gerai ir vidutiniškai savo darbo sąlygas vertinančių asmenų grupėje. Tačiau visų pagal darbo sąlygas nagrinėjamų grupių ligoniams ir toliau išlieka reikalinga apsitarnaujant kito ţmogaus prieţiūra ar techninės reabilitacijos priemonės (p<0,001). Įvertinus ligonių, sergančių RA funkcinės būklės pokytį taikant ergoterapiją matome, kad reikšmingas pokytis (4,2 balo) gaunamas tiriamosios grupės ligoniams, kurių artimieji nesirgo RA. Šie ligoniai po ergoterapijos tapo beveik visiškai savarankiški, tik labai sudėtingoms veikloms (maudytis ) atlikti reikalingos techninės reabilitacijos priemonės (p<0,001) (26 pav.). Kontrolinės grupės ligoniams nedidelis, bet taip pat reikšmingas pokytis (1,0 balo) gaunamas tiems asmenims, kurių artimieji sirgo RA. Tačiau šiems ligoniams ir toliau išlieka reikalinga apsitarnaujant kito ţmogaus prieţiūra ar techninės reabilitacijos priemonės (p<0,001) (26 pav.). 80

82 Atv y kus Išv y kstant MOTORINĖ VEIKLA PRIKLAUSOMAI NUO DARBO SĄLYGŲ 66,7,0+1,3*** 61,5+1,1** Geros 70,9+1,2 62,5+1,1 62,0+1,2*** 62,3+0,9** Vidutinės 65,4+1,3 63,5+1,1 63,4+1,2*** 63,2+1,6** 67,6+1,3 Blogos 64,0+1,6 MOTORINĖ VEIKLA PRIKLAUSOMAI NUO IŠSILAVINIMO 62,6+2,0*** 60,2+3,1 Pradinis 66,9+2,3 60,4+3,1 62,4+1,1*** 64,4+0,8** 65,9+1,2 Vidurinis 65,8+0,9 64,5+1,3*** 63,1+1,1** Aukštesnysis 68,8+1,3 64,1+1,2 68,0+1,2*** 60,6+1,2** Aukštasis 72,3+1,1 61,2+1,2 MOTORINĖ VEIKLA PRIKLAUSOMAI NUO PAVELDIMUMO 62,9+1,0*** 63,4+1,0** 67,1+1,1 Nenustatyta 64,3+1,1 64,6+1,1*** 61,7+1,0** Nustatyta 68,4+1,2 62,8+1, Vidurkis+SP (FNT balai) Vidurkis+SP (FNT balai) Tiriamoji gr. Kontrolinė gr. ***p<0,001, **p<0,01- tarp atvykus ir išvykstant. 26 pav. Sergančiųjų reumatoidiniu artritu motorinės veiklos kitimas priklausomai nuo darbo sąlygų, išsilavinimo, paveldimumo Mūsų duomenimis ligonių funkcinės būklės kitimą įtakojo ergoterapijos procedūros. Vertinant FNT skalės motorikos dalį tiriamosios grupės ligoniams jų funkcinė būklė pagerėjo reikšmingai geriau, dauguma ligonių tapo beveik visiškai savarankiški, ir tik labai sudėtingoms veikloms (maudytis ) atlikti išliko reikalingos techninės reabilitacijos priemonės. Kontrolinės grupės ligoniams ir toliau išliko reikalinga apsitarnaujant kito ţmogaus prieţiūra ar techninės reabilitacijos priemonės (p<0,05). 81

83 Veiksnių, įtakojančių sergančiųjų reumatoidiniu artritu motorikos funkciją įvertinimas Logistinės regresijos modeliu įvertinome veiksnius, įtakojančius sergančiųjų RA plaštakų jėgos ir judesių amplitudės bei motorikos funkcijos gerėjimą ir nustatėme jų prognostinę vertę. Įvertinus FNT motorikos funkcijų sutrikimus nustatėme, kad asmenų, sergančių RA, motorikos funkcijų gerėjimą sąlygojo amţius (p<0,05). Esant vyresniam ligonių amţiui šansas motorikos funkcijų gerėjimo maţėja 0,9 karto (0,953;1,000). Tačiau, jei šiems pacientams taikyta ergoterapija, šansas padidėja 11 kartų (ŠS=11,6; p<0,001). Todėl galime teigti, kad ergoterapija turi įtakos motorikos funkcijų gerėjimui (40 lentelė). 40 lentelė. FNT motorikos funkcijų gerėjimas priklausomai nuo amžiaus, ligos trukmės, išsilavinimo, darbo sąlygų, paveldimumo, ergoterapijos Veiksniai Logistinės regresijos koeficientas Šansų Santykis β SE p (95% PI) Amţius -0,024 0,012 p<0,05 0,976 (0,953;1,000) Ligos trukmė -0,039 0,033 NS 0,962 (0,902:1,026) Išsilavinimas 0,227 0,574 NS 1,255 (0,407;3,865) Darbo sąlygos -0,116 0,563 NS 0,847 (0,281;2,554) Paveldimumas -0,885 0,511 NS 0,413 (0,152;1,124) Ergoterapija 3,728 0,576 p<0,001 11,605 (13,458; 28,618) 82

84 Išanalizavę ligonių rankų griebimo jėgos rezultatus nustatėme, kad sergančiųjų RA, dešinės rankos griebimo jėgos didėjimą 26 kartus (ŠS=26,3;p<0,001), o kairės 19 kartų (ŠS=19,1; p<0,001) sąlygojo tik ergoterapija. Ligonių amţius, ligos trukmė, išsilavinimas, darbo sąlygos, paveldimumas griebimo jėgos didėjimui reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05) (41 lentelė). 41 lentelė. Griebimo jėgos didėjimo priklausomybė nuo amžiaus, ligos trukmės, išsilavinimo, darbo sąlygų, paveldimumo, ergoterapijos Veiksniai Logistinės regresijos koeficientas Šansų Santykis β SE p (95% PI) Dešinė ranka Amţius 0,016 0,019 NS 1,017 0,980;1,055) Ligos 0,037 0,031 NS 1,038 (0,976;1,103) trukmė Išsilavinim -0,073 0,533 NS 0,929 (0,327;2,640) as Darbo 0,007 0,532 NS 1,007 (0,355;2,853) sąlygos Paveldimu 0,497 0,536 NS 1,644 (0,575;4,703) mas Ergoterapi 3,270 0,526 p<0,0 26,299 (9,384;73,699) ja 01 Kairė ranka Amţius -0,003 0,018 NS 0,997 (0,962;1,034) Ligos 0,045 0,03 NS 1,046 (0.986;1,110) trukmė Išsilavinim -0,190 0,512 NS 0,827 (0,303;2,255) as Darbo -0,014 0,509 NS 0,986 (0,364;2,671) sąlygos Paveldimu 0,752 0,526 NS 2,120 (0,757;5,939) mas Ergoterapi 2,948 0,493 p<0,0 19,073 (7,262;50,093) ja 01 83

85 84

86 Išanalizavę sergančiųjų RA riešų tiesimo rezultatus nustatėme, kad dešinės rankos riešo tiesimo amplitudės gerėjimą 20 kartų (ŠS=20,4; p<0,001), o kairės - 12 kartų (ŠS=12,1; p<0,001) sąlygojo tik ergoterapija. Ligonių amţius, ligos trukmė, išsilavinimas, darbo sąlygos, paveldimumas riešų tiesimo funkcijos gerėjimo reikšmingai neįtakojo (p>0,05)(42 lentelė). 42 lentelė. Riešų tiesimo funkcijos gerėjimo priklausomybė nuo amžiaus, ligos trukmės, išsilavinimo, darbo sąlygų, paveldimumo, ergoterapijos Veiksniai Logistinės regresijos koeficientas Šansų Santykis β SE p (95% PI) Dešinė ranka Amţius -0,009 0,01 NS 0,991 (0,969;1,013) 1 Ligos 0,001 0,03 NS 1,001 (0,941;1,066) trukmė 2 Išsilavinim -0,064 0,54 NS 0,938 (0,325;2,704) as 0 Darbo -0,389 0,54 NS 0,678 (0,235;1,952) sąlygos 0 Paveldimu -0,649 0,48 NS 0,522 (0,201;1,360) mas 8 Ergoterapi 3,700 0,61 p<0,001 20,449 (12,134; 84,845) ja 4 Kairė ranka Amţius 0,028 0,02 NS 1,028 (0,982;1,076) 4 Ligos -0,038 0,04 NS 0,963 (0,890;1,040) trukmė Išsilavinim 0,352 0,67 NS 1,422 (0,379;5,344) as 5 Darbo -0,417 0,66 NS 0,659 (0,178;2,438) sąlygos 8 Paveldimu 1,149 0,70 NS 3,156 (0,796;12,516) mas 3 85

87 ja Ergoterapi 4,792 0,72 5 p<0,001 12,05 (29,11;49,05) 86

88 Įvertinę ligonių riešų lenkimo amplitudės rezultatus nustatėme, kad esant vyresniam ligonių amţiui šansas, kad dešinės rankos riešo lenkimas pagerės maţėja 0,9 karto (0,936;0,987) (p<0,001), tačiau, jei šiems pacientams buvo taikyta ergoterapija, jų šansas padidėja 21 kartą (ŠS=21,8; p<0,001). Kairės rankos riešo lenkimo pagerėjimą 27 kartus (ŠS=27,0;p<0,001) įtakojo tik ergoterapija (43 lentelė). Ligonių ligos trukmė, išsilavinimas, darbo sąlygos, paveldimumas riešų lenkimo funkcijos gerėjimui reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05). 43 lentelė. Riešų lenkimo funkcijos gerėjimo priklausomybė nuo amžiaus, ligos trukmės, išsilavinimo, darbo sąlygų, paveldimumo, ergoterapijos Veiksniai Logistinės regresijos koeficientas Šansų Santykis β SE p (95% PI) Dešinė ranka Amţius -0,039 0,01 p<0,001 0,961 (0,936; 0,987) 4 Ligos 0,05 0,03 NS 1,051 (0,988;1,118) trukmė 2 Išsilavinim 0,596 0,59 NS 1,815 (0,569;5,793) as 2 Darbo 0,158 0,57 NS 1,172 (0,382;3,596) sąlygos 2 Paveldimu -0,32 0,50 NS 0,726 (0,269;1,958) mas 6 Ergoterapi 4,125 0,67 p<0,001 21,869(16,399;133,408) ja 7 Kairė ranka Amţius -0,024 0,01 NS 0,977 (0,953; 1,001) 2 Ligos 0,032 0,03 NS 1,032 (0,965; 1,104) trukmė 4 Išsilavinim 0,227 0,58 NS 1,254 (0,401; 3,924) as 2 Darbo -1,075 0,61 NS 0,341 (0,102; 1,148) sąlygos 9 87

89 mas ja Paveldimu Ergoterapi -0,099 0,51 1 4,344 0,72 1 NS 0,906 (0,333;2,465) p<0,001 27,034 (18,731; 116,807) 88

90 Išanalizavę sergančiųjų RA riešų alkūninio nuokrypio amplitudės rezultatus nustatėme, kad sergančiųjų RA, dešinės rankos riešo alkūninio nuokrypio amplitudės gerėjimą 32 kartus (ŠS=32,2; p<0,001), o kairės 22 kartus (ŠS = 22,4; p<0,001) sąlygojo tik ergoterapija. Ligonių amţius, ligos trukmė, išsilavinimas, darbo sąlygos, paveldimumas riešų alkūninio nuokrypio gerėjimui reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05) (44 lentelė). 44 lentelė. Riešų alkūninio nuokrypio gerėjimo priklausomybė nuo amžiaus, ligos trukmės, išsilavinimo, darbo sąlygų, paveldimumo, ergoterapijos Veiksniai Logistinės regresijos koeficientas Šansų Santykis β SE p (95% PI) Dešinė ranka Amţius -0,014 0,01 NS 0,986 (0,964;1,008) 1 Ligos -0,017 0,03 NS 0,984 (0,928;1,043) trukmė 0 Išsilavinim 0,278 0,53 NS 1,320 (0,462;3,776) as 6 Darbo -0,234 0,51 NS 0,791 (0,288;2,176) sąlygos 6 Paveldimu 0,865 0,46 NS 2,374 (0,950;5,936) mas 8 Ergoterapi 3,473 0,67 p<0,001 32,236 (8,660;119,990) ja 1 Kairė ranka Amţius -0,012 0,01 NS 0,988 (0,967;1,009) 1 Ligos -0,022 0,02 NS 0,978 (0,924;1,035) trukmė 9 Išsilavinim -0,065 0,50 NS 0,937 (0,350;2,510) as 3 Darbo 0,241 0,50 NS 1,273 (0,476;3,408) sąlygos 2 Paveldimu 0,307 0,44 NS 1,359 (0,572;3,232) 89

91 mas 2 Ergoterapi 3,110 0,55 ja 8 p<0,001 22,417 (7,506;66,955) 90

92 Išanalizavę ligonių riešų stipininio nuokrypio amplitudės rezultatus nustatėme, kad sergančiųjų RA, dešinės rankos riešo stipininio nuokrypio amplitudės gerėjimą 14 kartus (ŠS=14,3; p<0,001), o kairės -13 kartų (ŠS=13,8; p<0,001) sąlygojo tik ergoterapija. Ligonių amţius, ligos trukmė, išsilavinimas, darbo sąlygos, paveldimumas riešų stipininio nuokrypio amplitudės gerėjimui reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05)(45 lentelė). 45 lentelė. Riešų stipininio nuokrypio gerėjimo priklausomybė nuo amžiaus, ligos trukmės, išsilavinimo, darbo sąlygų, paveldimumo, ergoterapijos Veiksniai Logistinės regresijos koeficientas Šansų Santykis β SE p (95% PI) Dešinė ranka Amţius -0,009 0,01 NS 0,991 (0,969;1,013) 1 Ligos -0,044 0,03 NS 0,957 (0,903;1,014) trukmė 0 Išsilavinim 0,423 0,53 NS 1,527 (0,538;4,337) as 3 Darbo 0,279 0,51 NS 1,322 (0,480;3,641) sąlygos 7 Paveldimu 0,439 0,46 NS 1,552 (0,628;3,835) mas 2 Ergoterapi 3,534 0,69 p<0,001 14,268 (8,832;32,963) ja 2 Kairė ranka Amţius -0,002 0,01 NS 0,998 (0,976;1,020) 1 Ligos 0,002 0,03 NS 1,002 (0,944;1,063) trukmė 0 Išsilavinim -0,274 0,55 NS 0,760 (0,254;2,273) as 9 Darbo 0,665 0,53 NS 1,945 (0,681;5,561) sąlygos 6 Paveldimu -0,492 0,48 NS 0,611 (0,238;1,574) 91

93 mas 2 Ergoterapi 4,429 1,05 ja 7 p<0,001 13,871 (10,564;35,857) 92

94 Įvertinę ligonių I-II pirštų jėgos rezultatus nustatėme, kad esant vyresniam ligonių amţiui ir ilgesnį laiką sergant RA šansas, kad dešinės rankos I-II pirštų jėga pagerės maţėja (p<0,05), tačiau, jei šiems pacientams buvo taikyta ergoterapija, jų šansas padidėja 14 kartų (ŠS=13,9; p<0,001). Kairės rankos I-II pirštų jėgos pagerėjimas esant vyresniam amţiui maţėja 0,9 karto (0,954;1,000), tačiau jei buvo taikoma ergoterapija, jų šansas padidėja 11 kartų (ŠS=11,3; p<0,001) (46 lentelė). Ligonių išsilavinimas, darbo sąlygos, paveldimumas I-II pirštų jėgos gerėjimui reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05). 46 lentelė. Pirštų I-II jėgos gerėjimo priklausomybė nuo amžiaus, ligos trukmės, išsilavinimo, darbo sąlygų, paveldimumo, ergoterapijos Veiksniai Logistinės regresijos koeficientas Šansų Santykis β SE p (95% PI) Dešinė ranka Amţius -0,033 0,01 p<0,05 0,967 (0,942;0,993) 3 Ligos -0,103 0,04 p<0,05 0,902 (0,831;0,979) trukmė 2 Išsilavinim 0,038 0,53 NS 1,039 (0,362;2,978) as 7 Darbo 0,592 0,53 NS 1,808 (0,639;5,115) sąlygos 1 Paveldimu -0,431 0,47 NS 0,650 (0,256;1,648) mas 5 Ergoterapi 2,635 0,60 p<0,001 13,939 (4,272;45,484) ja 3 Kairė ranka Amţius -0,024 0,01 p<0,05 0,977 (0,954;1,000) 2 Ligos -0,064 0,03 NS 0,938 (0,874;1,006) trukmė 6 Išsilavinim -0,315 0,50 NS 0,730 (0,270;1,977) as 8 Darbo 0,031 0,49 NS 1,031 (0,390;2,727) 93

95 sąlygos 6 Paveldimu -0,727 0,45 mas 0 Ergoterapi 2,421 0,55 ja 1 NS 0,483 (0,200;1,167) p<0,001 11,260 (3,824;33,153) 94

96 Įvertinę ligonių I-II-III pirštų jėgos rezultatus nustatėme, kad dešinės rankos I-II-III pirštų jėgos pagerėjimo šansas priklausomai nuo išsilavinimo sumaţėja 4 kartus (ŠS=3,9; p<0,01), tačiau, jei šiems pacientams buvo taikyta ergoterapija, jų šansas, kad pirštų jėga pagerės padidėja 7 kartus (ŠS=6,9; p<0,001). Kairės rankos I-II-III pirštų jėgos pagerėjimo šansas esant vyresniam amţiui sumaţėja 0,9 karto (0,923;0,982), tačiau jei buvo taikyta ergoterapija, jų šansas padidėja 17 kartų (ŠS=17,3; p<0,001). Ligonių ligos trukmė, darbo sąlygos, paveldimumas I-II-III pirštų jėgos gerėjimui reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05) (47 lentelė). 47 lentelė. Pirštų I-II-III jėgos gerėjimo priklausomybė nuo amžiaus, ligos trukmės, išsilavinimo, darbo sąlygų, paveldimumo, ergoterapijos Veiksniai Logistinės regresijos koeficientas Šansų Santykis β SE p (95% PI) Dešinė ranka Amţius 0,001 0,01 NS 1,001 (0,964;1,039) 9 Ligos -0,063 0,03 NS 0,939 (0,878;1,004) trukmė 4 Išsilavinim 1,362 0,53 p<0,01 3,902 (1,370;11,117) as 4 Darbo -0,435 0,50 NS 0,647 (0,240;1,744) sąlygos 6 Paveldimu 0,151 0,52 NS 1,163 (0,415;3,264) mas 6 Ergoterapi 1,936 0,52 p<0,001 6,934 (2,457;19,566) ja 9 Kairė ranka Amţius -0,049 0,01 p<0,05 0,952 (0,923;0,982) 6 Ligos -0,050 0,03 NS 0,951 (0,881;1,026) trukmė 9 Išsilavinim -0,630 0,57 NS 0,532 (0,171;1,656) as 9 Darbo 0,144 0,55 NS 1,155 (0,389;3,435) 95

97 sąlygos 6 Paveldimu -0,751 0,52 mas 2 Ergoterapi 3,855 0,81 ja 9 NS 0,472 (0,170;1,312) p<0,001 17,250 (9,489;23,275) 96

98 Įvertinę ligonių rakto suspaudimo jėgos rezultatus nustatėme, kad esant vyresniam ligonių amţiui šansas, kad dešinės rankos rakto suspaudimo jėga pagerės maţėja 0,9 karto (0,915;0,969) (p<0,001), tačiau, jei šiems pacientams buvo taikyta ergoterapija, jų šansas padidėja 31 kartą (ŠS=31,4; p<0,001). Kairės rankos rakto suspaudimo jėgos pagerėjimo šansas esant vyresniam amţiui ir ilgesnei ligos trukmei maţėja, tačiau jei buvo taikyta ergoterapija, jų šansas padidėja 17 kartų (ŠS=17,3; p<0,001) (48 lentelė). Ligonių išsilavinimas, darbo sąlygos, paveldimumas rakto suspaudimo jėgos gerėjimui reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05). 48 lentelė. Pirštų rakto suspaudimo jėgos gerėjimo priklausomybė nuo amžiaus, ligos trukmės, išsilavinimo, darbo sąlygų, paveldimumo, ergoterapijos Veiksniai Logistinės regresijos koeficientas Šansų Santykis β SE p (95% PI) Dešinė ranka Amţius -0,060 0,01 p<0,001 0,941 (0,915;0,969) 5 Ligos 0,039 0,03 NS 1,039 (0,977;1,105) trukmė 1 Išsilavinim 0,703 0,54 NS 2,020 (0,689;5,925) as 9 Darbo -0,017 0,52 NS 0,983 (0,349;2,774) sąlygos 9 Paveldimu -0,783 0,47 NS 0,457 (0,181;1,155) mas 3 Ergoterapi 3,448 0,61 p<0,001 31,447 (9,359;105,660) ja 8 Kairė ranka Amţius -0,070 0,01 p<0,05 0,933 (0,900;0,967) 8 Ligos -0,038 0,03 p<0,05 0,963 (896;1,035) trukmė 7 Išsilavinim 0,387 0,65 NS 1,472 (0,404;5,360) as 9 Darbo 0,689 0,63 NS 1,991 (0,571;6,944) 97

99 sąlygos 7 Paveldimu -0,814 0,57 mas 9 Ergoterapi 5,154 0,93 ja 7 NS 0,443 (0,143;1,377) p<0,001 17,305(27,582;108,579) 98

100 Logistinės regresijos modeliu įvertinę FNT motorikos funkcijų sutrikimus nustatėme, kad vyresnio amţiaus pacientams, sergantiems RA motorikos funkcijos geriau atsistatė, grupėje, kurios ligoniams buvo taikyta ergoterapija (p<0,001). Logistinės regresijos modeliu įvertinę riešų lenkimo, tiesimo, alkūninio bei stipininio nuokrypio amplitudţių gerėjimo tikimybę nustatėme, kad gerėjimą sąlygojo ergoterapijos priemonės, nes geresni rezultatai gauti tiriamosios grupės ligoniams, kuriems ir buvo taikyta ergoterapija (p<0,001). Vyresnis pacientų amţius reikšmingos įtakos turėjo tik riešų lenkimo atsigavimui (p<0,001). Įvertinę I-II pirštų jėgos, I-II-III pirštų jėgos, rakto suspaudimo jėgos bei griebimo jėgos pagerėjimo tikimybę, nustatėme kad griebimo jėgos gerėjimą sąlygojo tik ergoterapija (p<0,001), o amţius, ligos trukmė, išsilavinimas, darbo sąlygos bei paveldimumas reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05). Įvertinę I-II pirštų jėgos, I-II-III pirštų jėgos, rakto suspaudimo jėgos gerėjimo tikimybę, nustatėme, kad vyresnio amţiaus ligoniams, ilgesnį laiką sergantiems bei pradinį išsilavinimą turintiems ligoniams jėga gerėjo maţiau, tačiau tiriamosios grupės ligoniams, kuriems buvo taikyta ergoterapija jėga reikšmingai gerėjo (p<0,001) Sergančiųjų reumatoidiniu artritu ergoterapijos efektyvumo ir veiksnių, įtakojančių jį, įvertinimas bei jų prognostinės vertės nustatymas Ergoterapijos efektyvumo įvertinimas sergantiems reumatoidiniu artritu Ergoterapijos efektyvumą pagal funkcinės būklės duomenis įvertinome FNT motorikos vertinimo dalimi. Pagal mūsų darbo metodikoje nurodytus kriterijus, vertinant motorikos funkcijas, išskirtos asmenų, sergančių RA, grupės, kuriems buvo gautas geras ir nepakankamas ergoterapijos efektyvumas. Ergoterapijos efektyvumo duomenų analizė parodė, kad 66,6 proc. tiriamosios grupės ligonių gautas geras ergoterapijos efektyvumas, dauguma šių ligonių tapo savarankiški ir tik atliekant sudėtingas veiklas (maudytis...) buvo reikalingos techninės reabilitacijos priemonės. Nepakankamas ergoterapijos efektyvumas nustatytas 33,4 proc. sergančiųjų RA ir jiems kasdienėje veikloje reikalinga minimali kito asmens pagalba ar prieţiūra. Veiksnių įtakojančių ergoterapijos efektyvumą paieška parodė, kad geras ergoterapijos efektyvumas pasiektas 68,7 proc., o nepakankamas 31,3 proc. jauno amţiaus ligonių. Šie asmenys atliekant kasdienę veiklą buvo savarankiški ar tik atliekant sudėtingas veiklas naudojo technines priemones. Geras ergoterapijos efektyvumas nustatytas 63,6 proc., o nepakankamas ergoterapijos efektyvumas nustatytas 36,4 proc. vidutinio amţiaus ligonių. Vyresnio amţiaus sergantiesiems RA 99

101 geras ergoterapijos efektyvumas gautas 68,2 proc., o nepakankamas - 31,8 proc. ligonių (49 lentelė). 49 lentelė. Ergoterapijos efektyvumas sergančiųjų reumatoidiniu artritu priklausomai nuo amžiaus Efektyvumas Amţiaus grupės Iš viso < 44 m m. 60 > m. n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) Nepakankamas 5 (31,3) 8 (36,4) 7 (31,8) 20 (33.3) Geras 11 (68,7) 14 (63,6) 15 (68,2) 40 (66,7) Iš viso 16 (100) 22 (100) 22 (100) 60 (100) 2 4,53; lls=2; p>0,05 Taip pat nagrinėjome kaip ligos trukmė įtakoja ergoterapijos efektyvumą. Nustatėme, kad geras ergoterapijos efektyvumas pasiektas 75 proc., o nepakankamas - 25 proc. 9 metus ir trumpiau sergantiems RA. Geras ergoterapijos efektyvumas gautas 62,5 proc., o nepakankamas 37,5 proc. sergantiems RA metų. Sergantiems šia liga 20 metų ir ilgiau geras ergoterapijos efektyvumas nustatytas 50 proc., o nepakankamas taip pat 50 proc. sergančiųjų (50 lentelė). 50 lentelė. Ergoterapijos efektyvumas sergančiųjų reumatoidiniu artritu priklausomai nuo ligos trukmės Efektyvumas Ligos trukmės grupės Iš viso < 9m m. 20 > m. n (proc.) n (proc.) n (proc.) n (proc.) Nepakankamas 8 (25) 6 (37,5) 6 (50) 20 (33,3) Geras 24 (75) 10 (62,5) 6 (50) 40 (66,7) Iš viso 32 (100) 16 (100) 12 (100) 60 (100) 2 9,737; lls=2; p>0,05. Įvertinę FNT motorikos dalies balų sumą priklausomai nuo ligonių išsilavinimo nustatėme, kad geras ergoterapijos efektyvumas pasiektas 58,3 proc. pradinį ir vidurinį išsilavinimą turintiems ir 79,2 proc. aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintiems ligoniams. Nepakankamas ergoterapijos efektyvumas nustatytas 41,7 proc. pradinį ir vidurinį išsilavinimą turintiems ir 20,8 proc. aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintiems ligoniams (51 lentelė). 100

102 51 lentelė. Ergoterapijos efektyvumas sergančiųjų reumatoidiniu artritu priklausomai nuo išsilavinimo Efektyvumas Išsilavinimas Iš viso Pradinis ir vidurinis Aukštesnysis ir aukštasis n (proc.) n (proc.) n (proc.) Nepakankamas 15 (41,7) 5 (20,8) 20 (33,3) Geras 21 (58,3) 19 (79,2) 40 (66,7) Iš viso 36 (100) 24 (100) 60 (100) 2 9,166; lls=1; p>0, Veiksniai, turėję įtakos motorinės veiklos gerėjimui bei ergoterapijos efektyvumui, jų prognostinė vertė Vienas iš mūsų darbo uţdavinių buvo įvertinti veiksnius, kurie turėjo įtakos ergoterapijos efektyvumui, bei nustatyti tų veiksnių prognostinę vertę. Mus ypač domino tie atvejai, kai ergoterapijos efektyvumas buvo nepakankamas. Logistinės regresijos modeliu įvertinome veiksnius, turėjusius įtakos sergančiųjų RA nepakankamam ergoterapijos efektyvumui, t.y. motorinės veiklos gerėjimui ir nustatėme jų prognostinę vertę. Prognozuojant nepakankamą motorinės veiklos gerėjimą pasibaigus stacionariniam laikotarpiui, ligonių darbo sąlygos ir paveldimumas reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05). Išanalizavus duomenis daugiamatės logistinės regresijos modeliu, nustatyta, kad nepakankamas motorinės veiklos gerėjimas stebėtas daţniau esant vyresniam ligonių amţiui (ŠS=1,0; p<0,05), lyginant su jauno amţiaus ligoniais. Taip pat nustatyta, kad nepakankamas ergoterapijos efektyvumas, vertinant motorinės veiklos gerėjimą, stebėtas daţniau esant ilgesnei ligos trukmei (ŠS=1,1; p<0,05), lyginant su trumpesnį laiką sergančiais asmenimis. Taip pat nustatyta, kad nepakankamam ergoterapijos efektyvumui, vertinant motorinės veiklos gerėjimą, išsilavinimas reikšmingos įtakos neturėjo. Taigi mūsų duomenimis, nepakankamam ergoterapijos efektyvumui, t.y. motorinės veiklos gerėjimui reikšmingos įtakos turėjo vyresnis ligonių amţius ir ilgesnė ligos trukmė. Mūsų prognozės tikslumas, kad esant šiems veiksniams, bus gautas nepakankamas ergoterapijos efektyvumas, vertinant motorinės veiklos gerėjimą, yra 86,7 proc. (jautrumas 72,4 proc., specifiškumas 84,1 proc.). 101

103 52 lentelė. Nepakankamo ergoterapijos efektyvumo motorinės veiklos gerėjimui šansų santykiai taikant daugiamatę logistinę regresiją Veiksniai Logistinės regresijos koeficientas Šansų Santykis β SE p (95% PI) Amţius 0,044 0,014 p<0,05 0,957 (0,932-1,053) Ligos trukmė 0,074 0,036 p<0,05 1,077 (1,005-1,155) Išsilavinimas 1,103 0,663 p=0,096 3,014 (0,822-11,046) Apibendrinant rezultatus, galime teigti, kad įvertinę FNT motorinės veiklos gerėjimą, nustatėme, kad nepakankamam ergoterapijos efektyvumui įtakos turėjo vyresnis ligonių amţius (p<0,05) ir ilgesnė ligos trukmė (p<0,05). 102

104 3.9.Rezultatų aptarimas Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, RA serga 1-2 proc. ţmonių visame pasaulyje [1,30,85]. Lietuvoje RA serga apie 0,3-1% šalies gyventojų ir kasmet uţregistruojama apie 1200 naujų RA atvejų [75]. Daţniausiai susergama gyvenimo metais. Tai viena pagrindinių darbingo amţiaus ţmonių negalumo prieţasčių. Ši problema aktuali ne tik medicininiu, bet ir socialiniu, ekonominiu poţiūriais. Esant RA stebimi ţymūs kaulų sąnarių pakitimai, deformacijos, kurios trikdo ligonių savarankišką veiklą, dėl to labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą ir pradėti gydyti bei taikyti ligoniams reabilitaciją. Šios veiklos korekcijai ypatingą reikšmę turi ergoterapija. Mūsų darbo tikslas buvo: įvertinti sergančiųjų RA plaštakos ir riešo funkciją ir su ja susijusius veiklos sutrikimus bei jos korekcijos galimybes, taikant ergoterapiją. Tuo tikslu ištyrėme 120 ligonių, stacionarizuotų į KMUK reumatologijos skyrių, kuriems nustatytas III funkcinis nepakankamumas, tai yra ligonius, kuriems RA yra gana toli paţengęs. Tiriamieji buvo suskirstyti į dvi grupes po 60 ligonių. Visiems ligoniams taikytas kompleksinis gydymas, o tiriamosios grupės ligoniams papildomai buvo taikoma ergoterapija. Ligoniai pagal amţių, ligos trukmę, išsilavinimą, darbo sąlygas, paveldimumą statistiškai reikšmingai grupėse nesiskyrė (p>0,05). Tiriamosios grupės ligoniams ergoterapijos uţsiėmimai buvo atliekami derinant biomechaninį bei veiklos atlikimo modelius, kurie literatūros duomenimis labiausiai tinka esant motorikos sutrikimams. Motorinės veiklos sutrikimams vertinti pasirinkome FNT motorikos vertinimo dalį, kuri jautriai atspindi sergančiųjų motorikos sutrikimus, nes kiekviena veikla yra vertinama net 7 balų diapazone. Šio testo taikymas grindţiamas veiklos atlikimo modeliu, kuris plačiai naudojamas ergoterapijoje [78]. Visumoje motorinė veikla pagal FNT motorikos vertinimo dalį vertinama nuo 13 iki 91 balo ir šioje testo dalyje vertinami šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimai. Kadangi mūsų ligoniams šie sutrikimai nebūdingi, todėl mes jų neanalizavome ir mūsų motorinės veiklos vertinimas pagal šį testą svyravo nuo 11 iki 77 balų. Mūsų duomenys parodė, kad taikant kompleksinį gydymą stacionare sergančiųjų RA motorinė veikla pagerėjo nuo 63,1±0,7 balų atvykus iki 65,6±0,8 balų išvykstant. Gautas skirtumas yra statistiškai reikšmingas (p<0,001). Tai matomai lėmė skausmą malšinančių, antiuţdegiminių medikamentų vartojimas bei fizioterapinis gydymas. Įvertinę visų sergančiųjų RA veiklos sutrikimus susijusius su rankų funkcija atvykus į stacionarą nustatėme, kad labiausiai buvo sutrikęs ligonių gebėjimas persikelti į vonią, dušą. Ligoniams atliekant šiuos veiksmus buvo reikalinga prieţiūra ar minimali pagalba. Atliekant kitus 103

105 veiksmus ligoniams buvo reikalinga tik prieţiūra ar techninės reabilitacijos priemonės. Po kompleksinio gydymo stacionare visiems ligoniams nepriklausomai nuo to ar buvo taikyta ergoterapija pagerėjo su motorika susiję gebėjimai: pavalgyti, atlikti asmens higieną, rengtis viršutinę ir apatinę kūno dalis, pasinaudoti tualetu. Literatūroje taip pat nurodoma, kad sergantiesiems RA pradėjus taikyti ergoterapiją (savarankiško apsitarnavimo mokymas saugant paţeistus sąnarius, plaštakų mankštos mokymas, techninių priemonių bei įtvarų parinkimas ir pritaikymas) ţymiai gerėja plaštakų funkcinė būklė bei su ja susijusios veiklos ir ypač jei ergoterapija pradėta taikyti ligos pradţioje [48]. Literatūroje duomenų apie ergoterapijos efektyvumą vėlesnėse ligos stadijose rasti nepavyko. Biomechaninio modelio taikymas ligonių riešų judesių amplitudės, pirštų ir plaštakos jėgos didinimui ergoterapijos procedūrų metu davė galimybę mums pamėginti padidinti sergančiųjų riešų judesių amplitudę bei pirštų ir plaštakos raumenų jėgą. Ir tai pasitvirtino. Įvertinę riešų AJA bei pirštų ir plaštakos jėgą visiems tiriamiesiems atvykus į stacionarą ir išvykstant iš jo nustatėme reikšmingą riešų judesių amplitudės bei pirštų ir plaštakos jėgos padidėjimą (p<0,001). Plaštakos funkcinės būklės ir su ja susijusių veiklų pakartotinas įvertinimas po stacionarinio gydymo parodė, kad didėjant judesių amplitudei bei pirštų ir plaštakos jėgai pagerėja ligonių motorinė veikla: buvo nustatyta statistiškai reikšminga vidutinio stiprumo koreliacija tarp visų tiriamųjų motorinės veiklos suminio pokyčio ir dešinės (r=0,52) bei kairės (r=0,55) rankos riešų lenkimo amplitudės (p<0,001). Tarp motorinės veiklos suminio pokyčio ir dešinės (r=0,51) bei kairės (r=0,57) rankos riešų tiesimo amplitudės taip pat nustatyta reikšminga vidutinio stiprumo koreliacija (p<0,001). Tarp motorinės veiklos suminio pokyčio ir alkūninio bei stipininio nuokrypio nustatėme statistiškai reikšmingą, bet silpną koreliacinį ryšį. Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, kad didėjant riešo lenkimo, tiesimo, alkūninio ir stipininio nuokrypio amplitudei gerėja sergančiųjų RA motorinė veikla. Taip pat buvo nustatyta statistiškai reikšminga vidutinio stiprumo koreliacija tarp visų tiriamųjų motorinės veiklos suminio pokyčio ir dešinės (r=0,62) bei kairės (r=0,55) plaštakų griebimo jėgos (p<0,001). Todėl galima teigti, kad kuo didesnė plaštakos raumenų jėga tuo lengviau ligoniams apsitarnauti kasdienėje veikloje. Mūsų duomenys rodo, kad vertinant bendrą plaštakos funkcinę būklę labai svarbu įvertinti pirštų jėgą, kadangi sergant RA smulkieji pirštų sąnariai yra paţeidţiami labiausiai, ko pasekoje sumaţėja pirštų ir plaštakos griebimo jėga. Buvo nustatyta vidutinio stiprumo koreliacija tarp tiriamųjų motorinės veiklos suminio pokyčio bei dešinės (r=0,59) ir kairės (r=0,57) plaštakų I-II pirštų jėgos (p<0,001). Taip pat statistiškai reikšmingą vidutinio stiprumo koreliaciją nustatėme tarp motorinės veiklos suminio pokyčio bei dešinės (r=0,42) ir kairės (r=0,62) plaštakų I-II-III pirštų jėgos (p<0,001). Tarp motorinės veiklos suminio pokyčio bei dešinės (r=0,46) ir kairės (r=0,62) 104

106 plaštakų rakto suspaudimo jėgos taip pat nustatėme statistiškai reikšmingą vidutinio stiprumo koreliaciją (p<0,001). Tuo būdu, remiantis tyrimo rezultatais, galima teigti, kad gerėjant plaštakos funkcinei būklei gerėja ir sergančiųjų RA savarankiškumas apsitarnaujant bei kasdienėje veikloje. Mūsų duomenys rodo, kad tiriamosios grupės ligoniams, motorinė veikla gerėja ţenkliau t.y. nuo 63,8±0,7 balų atvykus į stacionarą iki 67,7±0,8 balų išvykstant iš stacionaro (iš 77 galimų) (p<0,001), o kontrolinės grupės ligoniams motorinė veikla pagerėjo tik 1 balu t.y. nuo 62,4±0,7 iki 63,4±0,8 balų (iš 77 galimų) (p<0,05). S. Guidetti, K.Tham nurodo, kad apsitarnavimo mokymas yra vienas svarbiausių ergoterapijos uţdavinių [42]. Mes ergoterapijos metu siekėme mokyti tiriamosios grupės ligonius savarankiškai atlikti sudėtingesnes jiems veiklas, parinkti reikiamas technines reabilitacijos priemones bei mokyti jomis naudotis. Pagrindinis tokio mokymo tikslas padėti pacientui vėl savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą, prisitaikyti prie besikeičiančių jo galimybių bei poreikių. Dėmesys buvo koncentruojamas į ryšio su pacientu palaikymą, buvo stengiamasi įgyti jo pasitikėjimą, skatinti jo motyvaciją, ir tik tada pacientas mokomas naudotis techninėmis priemonėmis [42]. Mūsų duomenys parodė, kad po kompleksinio gydymo ir ergoterapijos tiriamosios grupės ligoniams statistiškai reikšmingai (p<0,001, p<0,01) pagerėjo gebėjimas valgyti, maudytis, rengtis viršutinę ir apatinę kūno dalis, atlikti asmens higieną, gebėjimas pasinaudoti tualetu, persikelti į vonią, dušą, eiti, vaţiuoti ratukais, lipti laiptais. Įvertinus kontrolinės grupės ligonių funkcinę būklę atvykus į stacionarą ir išvykstant iš jo nustatyta, kad statistiškai reikšmingai (p<0,01, p<0,05) pagerėjo tik jų gebėjimas valgyti, rengtis viršutinę ir apatinę kūno dalis, persikelti tualete, eiti, vaţiuoti ratukais bei lipti laiptais, o ryškesnio pagerėjimo nestebėjom atliekant asmens higieną, maudantis, pasinaudojant tualetu, persikeliant į lovą, kėdę, ratukus, vonią, dušą. Visgi duomenų analizė ligonių grupėse parodė, kad tiriamosios grupės ligoniams rankų funkcija ţenkliai pagerėjo, nustatyti abiejų rankų riešų lenkimo, tiesimo, bei stipininio ir alkūninio nuokrypio skirtumai yra statistiškai reikšmingi (p<0,001), o kontrolinės grupės ligoniams rankų funkcija taip pat gerėjo, tačiau statistiškai reikšmingus skirtumus nustatėme tik vertinant abiejų rankų riešų lenkimą ir alkūninį nuokrypį (p<0,05), o vertinant dešinės rankos riešo tiesimą ir kairės plaštakos stipininį nuokrypį reikšmingo pagerėjimo nenustatėme (p>0,05). Taip pat, įvertinus atvykus į stacionarą ir išvykstant iš jo tiriamosios grupės ligonių I II pirštų, I II III pirštų jėgą, rakto suspaudimo bei griebimo jėgą nustatyti statistiškai reikšmingi jėgos padidėjimo skirtumai (p<0,001). Kontrolinės grupės ligoniams atvykus ir išvykstant iš stacionaro statistiškai patikimai padidėjo tik griebimo jėga bei dešinės rankos I II III pirštų jėgos duomenys (p<0,001). 105

107 Literatūroje taip pat randama duomenų, kad parinkus ir pritaikius technines priemones, apmokinus sergančiuosius RA rankų funkciją gerinančių pratimų jų motorinė veikla ţymiai gerėja [8]. Mūsų tyrimo duomenys sutampa su minėtų autorių duomenimis kurie rodo, kad sergančiųjų RA kompleksinis stacionarinis gydymas pagerina plaštakų funkcinę būklę ir su ja susijusius gebėjimus. Tačiau ligoniams, kuriems kompleksinio stacionarinio gydymo metu papildomai buvo taikoma individuali ergoterapija plaštakų funkcinė būklė atsigauna daugiau, išugdomas didesnis ligonių savarankiškumas apsitarnaujant bei kasdienėje veikloje. Literatūroje randama duomenų, kad vyresnis ligonių amţius turi neigiamos įtakos sergančiųjų RA funkcinės būklės gerėjimui [104]. Mes išanalizavę ligonių, sergančių RA motorinės veiklos rodiklius priklausomai nuo amţiaus nustatėme, kad ir tiriamojoje, ir kontrolinėje grupėje atvykus į stacionarą jie buvo geresni jauno amţiaus (44 m. ir jaunesni) asmenų grupėje, negu pagyvenusių asmenų (60 m. ir vyresni) grupėje. Stebint šių rodiklių dinamiką buvo nustatyta, kad tiriamosios grupės ligoniams didţiausias motorinės veiklos pokytis gautas pagyvenusių asmenų (60 m. ir vyresni) grupėje, kurių funkcinė būklė atvykus buvo sunkiausia. Šioje grupėje FNT balų vidurkis kito nuo 60,9 1,2 iki 65,0 1,4 balų. Tačiau po ergoterapijos šios grupės ligoniams apsitarnaujant ir toliau buvo reikalinga kito ţmogaus prieţiūra ar techninės reabilitacijos priemonės (p<0,001). Maţiausias pokytis gaunamas jauno amţiaus asmenims, kurių funkcinė būklė atvykus buvo geresnė ir tik atliekant sudėtingesnes veiklas jiems buvo reikalingos techninės reabilitacijos priemonės. Po ergoterapijos dauguma šių ligonių tapo visai savarankiški (p<0,001). Paţymėtina, kad kontrolinės grupės ligoniams nepriklausomai nuo amţiaus taip pat gautas statistiškai reikšmingas motorinės veiklos pagerėjimas(p<0,01), tačiau jis buvo ţymiai maţesnis negu tiriamosios grupės ligonių. Mūsų duomenys rodo, kad įtakos motorinės veiklos gerėjimui turi ligos trukmė. Paţymėtina, kad tiek tiriamosios, tiek ir kontrolinės grupės ligoniams atvykus geresni motorinės veiklos vidurkiai buvo trumpiausiai (9 m. ir maţiau) sergantiems asmenims. Jiems atvykus į stacionarą buvo reikalinga tik kito ţmogaus prieţiūra ar techninės reabilitacijos priemonės, o po kompleksinio gydymo ir ergoterapijos dauguma šių ligonių tapo visiškai savarankiškais. Jų FNT balų vidurkis kito nuo 66,6 0,8 iki 71,0 0,8 balų (p<0,001). Maţiausiai motorinė veikla pagerėjo ilgą laiką (20 m. ir daugiau) sergantiems asmenims. Jiems atvykus į stacionarą buvo reikalinga kito ţmogaus pagalba atliekant sudėtingesnes veiklas ar techninės reabilitacijos priemonės. Jų FNT, motorikos vertinimo dalies, balų vidurkis kito nuo 56,2 1,2 iki 59,6 1,5 balų. Tačiau po kompleksinio gydymo ir ergoterapijos daugumai jų tik kartais reikėjo kito ţmogaus prieţiūros ar techninių reabilitacijos priemonių (p<0,001). 106

108 Taip pat analizavome motorinės veiklos pokyčius priklausomai nuo ligonių darbo sąlygų iki stacionarizavimo. Mūsų duomenys parodė, kad atvykus tiriamojoje grupėje geresni motorinės veiklos rodikliai buvo asmenų, kurie savo darbo sąlygas vertino gerai. Po kompleksinio stacionarinio gydymo jų motorinė veikla gerėjo ir dauguma jų tapo savarankiškesni. Ligoniams, kurie savo darbo sąlygas vertino blogai motorinės veiklos pokytis buvo maţesnis ir daugumai jų ir toliau buvo reikalingos techninės reabilitacijos priemonės (p<0,001). Tuo tarpu kontrolinės grupės ligoniams savo darbo sąlygas vertinusiems gerai ir vidutiniškai nustatytas nedidelis motorinės veiklos pokytis (1,0 balas). Tačiau nepriklausomai nuo darbo sąlygų vertinimo visiems kontrolinės grupės ligoniams ir toliau lieka reikalinga kito ţmogaus prieţiūra apsitarnaujant ar techninės reabilitacijos priemonės. Literatūroje randame duomenų, kad aukštesnis išsilavinimas įtakoja sergančiųjų RA funkcinės būklės gerėjimą [104]. Mes įvertinome ligonių, sergančių RA, motorinės veiklos pokytį priklausomai nuo išsilavinimo ir nustatėme, kad ir tiriamojoje, ir kontrolinėje grupėje atvykus į stacionarą didţiausi motorinės veiklos sutrikimai stebėti pradinį išsilavinimą turintiems asmenims. Dauguma tiriamosios grupės ligonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą po kompleksinio gydymo ir ergoterapijos tapo savarankiški, o ligoniai su pradiniu ir viduriniu išsilavinimu ir toliau apsitarnavimui naudojo technines reabilitacijos priemones (p<0,001). Mūsų duomenys parodė, kad paveldėjimas sirgti RA didesnės įtakos motorinės funkcijos atsigavimui neturėjo. Reikšmingas funkcinės būklės pagerėjimas nustatytas visiems tiriamosios grupės ligoniams ir tiems kurių artimieji sirgo RA ir tiems, kurių artimieji nesirgo RA. Po kompleksinio gydymo ir ergoterapijos dauguma jų tapo savarankiški ir tik labai sudėtingoms veikloms (maudytis ) atlikti jiems buvo reikalingos techninės reabilitacijos priemonės. Kontrolinės grupės ligoniams taip pat nustatytas reikšmingas funkcinės būklės pagerėjimas, tačiau šiems ligoniams po kompleksinio gydymo lieka reikalinga apsitarnaujant kito ţmogaus prieţiūra ar techninės reabilitacijos priemonės. Savaime suprantama, kad sergantiesiems RA plaštakos ir riešo funkcijos gerėjimas taikant ergoterapiją sudaro sąlygas pagerinti atskiras su šia funkcija susijusias veiklas. Tačiau, kaip matome plaštakos ir riešo funkcijos gerėjimas ir tuo pačiu veiklų atsigavimas mūsų ligoniams buvo skirtingas, kas atsiliepė ergoterapijos efektyvumo rodikliams. Mums buvo svarbu nustatyti veiksnius, įtakojančius nepakankamą ergoterapijos efektyvumą. Ergoterapijos efektyvumas kaip nepakankamas buvo vertintas kai funkcinės būklės suma nesikeitė arba didėjo tik iki 3 balų. Reikia paţymėti, kad mūsų ergoterapijos efektyvumo vertinimo rodikliai nerodo ligonių pasiektos plaštakos ir riešo funkcinės būklės, o tik jos dinamiką. Tai leido mums tiriamosios grupės ligoniams ergoterapijos efektyvumą vertinti nepriklausomai nuo jų pradinės būklės. 107

109 Visumoje ergoterapijos efektyvumo duomenų analizė parodė, kad tiriamosios grupės ligoniams geras efektyvumas pasiektas 66,6 proc., o nepakankamas ergoterapijos efektyvumas - 33,4 proc. sergančiųjų RA. Veiksnių įtakojančių ergoterapijos efektyvumą paieška parodė, kad geras ergoterapijos efektyvumas pasiektas 68,7 proc., o nepakankamas 31,3 proc. jauno amţiaus ligonių. Šie asmenys atliekant kasdienę veiklą buvo savarankiški ar tik atliekant sudėtingas veiklas naudojo technines priemones. Geras ergoterapijos efektyvumas nustatytas 63,6 proc., o nepakankamas ergoterapijos efektyvumas nustatytas 36,4 proc. vidutinio amţiaus ligonių. Vyresnio amţiaus sergantiesiems RA geras ergoterapijos efektyvumas gautas 68,2 proc., o nepakankamas - 31,8 proc. ligonių. Taip pat nagrinėjome kaip ligos trukmė įtakoja ergoterapijos efektyvumą. Nustatėme, kad geras ergoterapijos efektyvumas pasiektas 75 proc., o nepakankamas - 25 proc. 9 metus ir trumpiau sergantiems RA. Geras ergoterapijos efektyvumas gautas 62,5 proc., o nepakankamas 37,5 proc. sergantiems RA metų. Sergantiems šia liga 20 metų ir ilgiau geras ergoterapijos efektyvumas nustatytas 50 proc., o nepakankamas taip pat 50 proc.sergančiųjų. Įvertinę FNT motorikos dalies balų sumą priklausomai nuo ligonių išsilavinimo nustatėme, kad geras ergoterapijos efektyvumas pasiektas 58,3 proc. pradinį ir vidurinį išsilavinimą turintiems ir 79,2 proc.aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintiems ligoniams. Nepakankamas ergoterapijos efektyvumas nustatytas 41,7 proc. pradinį ir vidurinį išsilavinimą turintiems ir 20,8 proc. aukštesnįjį ir aukštąjį išsilavinimą turintiems ligoniams. Literatūros šaltinių, nagrinėjančių sergančiųjų RA ergoterapijos efektyvumą yra nedaug. Daugumoje jų pabrėţiama ergoterapijos įtaka skausmo maţinimui, apsitarnavimo didinimui [65,67,122]. Ergoterapeutui savo darbe ypač svarbu ţinoti veiksnius įtakojančius nepakankamą ergoterapijos efektyvumą.nors įprasta duomenų statistinė analizė nerodė reikšmingesnės amţiaus, ligos trukmės, išsilavinimo įtakos ergoterapijos efektyvumui, mes papildomai įvertinome šiuos veiksnius daugiamatės logistinės regresijos modeliu ir pabandėme pagal juos prognozuoti galimą nepakankamą motorinės funkcijos ir su ja susijusių veiklų gerėjimą. Prognozuojant nepakankamą motorinės veiklos gerėjimą stacionariniu laikotarpiu, ligonių darbo sąlygos ir paveldimumas reikšmingos įtakos neturėjo (p>0,05). Išanalizavus duomenis daugiamatės logistinės regresijos modeliu, nustatyta, kad nepakankamas motorinės veiklos gerėjimas stebėtas daţniau esant vyresniam ligonių amţiui (ŠS=1,0; p<0,001), lyginant su jauno amţiaus ligoniais. Taip pat nustatyta, kad nepakankamas ergoterapijos efektyvumas, vertinant motorinės veiklos gerėjimą, stebėtas daţniau esant ilgesnei ligos trukmei (ŠS=1,1; p<0,001), lyginant su trumpesnį laiką sergančiais asmenimis. Taip pat nustatyta, kad nepakankamam ergoterapijos efektyvumui, vertinant motorinės veiklos gerėjimą, išsilavinimas reikšmingos įtakos neturėjo. Taigi mūsų duomenimis, 108

110 nepakankamam ergoterapijos efektyvumui, t.y. motorinės veiklos gerėjimui reikšmingos įtakos turėjo vyresnis ligonių amţius ir ilgesnė ligos trukmė. Mūsų prognozės tikslumas, kad esant vyresniam ligonių amţiui ir ilgesnei ligos trukmei, bus gautas nepakankamas ergoterapijos efektyvumas, yra 86,7 proc. (jautrumas 72,4 proc., specifiškumas 84,1 proc.). Apibendrinant gautus rezultatus galime teigti, kad sergantiesiems RA atvykus į stacionarą stebimas plaštakos ir riešo judesių amplitudės bei ryškus pirštų ir plaštakos jėgos sumaţėjimas, o tai įtakoja motorinės veiklos pablogėjimą. Esant sutrikusiai plaštakos ir riešo funkcinei būklei atlikti kasdienėms veikloms ligoniams reikalinga kito ţmogaus pagalba ar techninės reabilitacijos priemonės. Individualizuotų ergoterapijos kompleksų taikymas stacionarizavimo periode, ţymiai pagerina sergančiųjų RA riešų judesių amplitudę (lenkimą, tiesimą, alkūninį ir stipininį nuokrypį), plaštakos ir pirštų jėgą, ko pasekoje pagerėja ir ligonių motorinė veikla. Ergoterapijos efektyvumui reikšmingos įtakos turi ligonių amţius ir ligos trukmė. 109

111 4. IŠVADOS 1. Sergantiesiems reumatoidiniu artritu, esant III funkciniam nepakankamumui, stebėti plaštakos ir riešo funkcijos sutrikimai, pasireiškiantys pirštų ir plaštakos jėgos bei riešų aktyvių judesių amplitudės sumaţėjimu. 2. Plaštakos ir riešo funkcijos sutrikimai riboja ligonių sergančių reumatoidiniu artritu gebėjimus savarankiškai valgyti, maudytis, atlikti asmens higieną, apsirengti viršutinę ir apatinę kūno dalis, pasinaudoti tualetu, persikelti į vonią, dušą, tualete, į lovą, kėdę, ratukus ir jiems reikalinga kito asmens pagalba ar techninių reabilitacijos priemonių naudojimas. 3. Sergantiems reumatoidiniu artritu, esant III funkciniam nepakankamumui stacionare taikant kompleksinį gydymą ir ergoterapiją plaštakos ir riešo funkcija ir su ja susiję ligonių gebėjimai pagerėja daugiau negu taikant tik kompleksinį gydymą. Tiriamosios grupės ligoniams FNT balų suma pakito nuo 63,8±0,7 iki 67,7±0,8 balų (p<0,001), o kontrolinės grupės ligoniams tik nuo 62,4±0,7 iki 63,4±0,8 balų (p<0,05). 4. Sergantiems reumatoidiniu artritu ergoterapijos efektyvumą įtakoja ligonių amţius, ligos trukmė. Prognozuojant ergoterapijos efektyvumą pagal šiuos poţymius prognozės tikslumas yra 86,7 proc. (jautrumas 72,4 proc., specifiškumas 84,1 proc.). 110

112 5. PRAKTINIAI PASIŪLYMAI IR REKOMENDACIJOS Gydant sergančius RA stacionare būtina įvertinti plaštakos ir riešo funkciją (plaštakos jėgą, pirštų jėgą, riešų lenkimą, tiesimą, alkūninį nuokrypį, stipininį nuokrypį) ir su ja susijusius veiklų sutrikimus. Plaštakos ir riešo funkcijos gerinimui bei apsitarnavimo palengvinimui būtina taikyti individualius ergoterapijos priemonių kompleksus priklausomai nuo sutrikusios veiklos pobūdţio. Prognozuojant ligonių funkcinę būklę, savarankiškumą, svarbu įvertinti jų amţių ir ligos trukmę. 111

113 6. PUBLIKACIJOS DISERTACINIO DARBO TEMA 1. Rapolienė J., Kriščiūnas A. Ergoterapijos efektyvumas sergančiųjų reumatoidiniu artritu plaštakos funkcinei būklei. Influence of occupational therapy to the functional state of hands in rheumatoid arthritis patients.medicina (Kaunas) 2006;42 (10): Rapolienė J., Kriščiūnas A.Veiksnių, turinčių įtakos sergančiųjų reumatoidiniu artritu savarankiškumo atgavimui, įvertinimas. Evaluation of factors influential to independence recovery of patients with theumatoid arthritis. Medicinos teorija ir praktika.(vilnius) 2007;13(1): Rapolienė J. Pratimų įtaka pacientų, sergančių reumatoiniu artritu, plaštakų jėgai. Influence of exercises considering the strength of hands of patients with rheumatoid arthritis. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas: Lietuvos Reabilitologų asociacijos konferencijos medţiaga, 2002m.spalio d.d., Birštonas/ Respublikos reabilitologų asociacija. [Kaunas]:Naujasis lankas, 2002.ISBN X.p Rapolienė J. Plaštakos funkcinės būklės įvertinimas ir jos korekcija egoterapinėmis priemonėmis. Evaluation of hand functional state and restoration by means of occupational therapy. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas: Lietuvos Reabilitologų asociacijos konferencijos medţiaga, 2004m. spalio 1-2 d.d., Birštonas/ Respublikos reabilitologų asociacija. [Kaunas]:Naujasis lankas, 2004.ISBN X.p Rapolienė J., Kriščiūnas A. Savarankiškumo vertinimas pacientams po rankų nudegimų. Occupational therapy for Patient s Functional Independence Upon Having Suffered Hand Burns. Baltik association for rehabilitation congress. Effectiveness of methods and means of rehabilitation. Kongreso medţiaga, 2005m.Rugsėjo 30d. spalio 1 d.d., Palanga: Naujasis lankas, ISBN p Rapolienė J., Pranskaitytė A, Švedienė L. Ergoterapijos efektyvumo vertinimas sergantiems reumatoidiniu artritu. Evaluation of Ergotherapeutic Treatment Effects on Rheumatoid Arthritis Patients. Baltik association for rehabilitation congress. Effectiveness of methods and means of rehabilitation. Kongreso medţiaga, 2005m.Rugsėjo 30d. spalio 1 d.d., Palanga: Naujasis lankas, ISBN p

114 7. Rapolienė J. Techninių priemonių parinkimas ir pritaikymas sergantiems reumatoidiniu artritu. Technical measures selection and their application considering the patients with rheumatoid arthritis. Aktualūs ergoterapijos klausimai: KMU reabilitacijos klinikos ir Lietuvos ergoterapeutų draugijos organizuota mokslinė praktinė konferencija, 2006m.Vasario 3d., Birštonas. Perskaityti pranešimai 1. Pratimų įtaka pacientų, sergančių reumatoiniu artritu, plaštakų jėgai. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas: Lietuvos Reabilitologų asociacijos konferencijos medţiaga, 2002m.spalio d.d., Birštonas 2. Plaštakos funkcinės būklės įvertinimas ir jos korekcija egoterapinėmis priemonėmis. Reabilitacijos metodų ir priemonių efektyvumas: Lietuvos Reabilitologų asociacijos konferencijos medţiaga, 2004m. spalio 1-2 d.d., Birštonas 3. Stendinis pranešimas Savarankiškumo vertinimas pacientams po rankų nudegimų. Occupational therapy for Patient s Functional Independence Upon Having Suffered Hand Burns. Baltik association for rehabilitation congress. Effectiveness of methods and means of rehabilitation. 4. Stendinis pranešimas Ergoterapijos efektyvumo vertinimas sergantiems reumatoidiniu artritu. Evaluation of Ergotherapeutic Treatment Effects on Rheumatoid Arthritis Patients. Baltik association for rehabilitation congress. Effectiveness of methods and means of rehabilitation. 5. Techninių priemonių parinkimas ir pritaikymas sergantiems reumatoidiniu artritu. Aktualūs ergoterapijos klausimai: KMU reabilitacijos klinikos ir Lietuvos ergoterapeutų draugijos organizuota mokslinė praktinė konferencija, 2006m.Vasario 3d., Birštonas. 113

115 7. BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS 1. Aaron D H, Stegink J C W. Hand Rehabilitation. OT pratice m.; 10: About Hand Therapy. Available from: URL: 3. Albrecht H J. Rheumatologie fűr die Praxis. München; 1990 m. 4. Anita Bjorklund. Focus on Occupational Therapist's Paradigms. Scandinavian Journal of Caring Sciences 1998; 13: Ayse A Kücükdeveci, Gunes Yavuzer. Adaptation of the Functional Independence Measure for use in turkey. Clinical Rehabilitation 2001; 15: Arthritis: physical and Occupational therapy. Available from: URL: 7. A.Arshad and M.Shahdan Shahid. Mortality in rheumatoid arthritis: time to take it seriously. APLAR Journal of Rheumatology 2005, 8(3), Assistive devices and orthotics Available from: 9. Assistive devices to help with rheumatoid arthritis Available from: _HZ_ Baron K., Curtin C. Self assessment of occupational functioning. Model of human occupation. 2 nd ed. Chicago; 11. Bagheri-Nesami M, Mohseni-Bandpei MA, Azar MS.The effect of Benson Relaxation technique on rheumatoid arthritis patients. International Journal of Nursing Practice 2006; 12: Bell M J, Vilkins A L. A randomized controlled trial to eveluate the effcacy of community based physical therapy in the treatment of people with rheumatoid arthritis. Rheumatology m.; 25(2): Bėkeris B A. Sąnarių ligos. Vilnius; 1997 m. 14. Brighton S W, Lubbe J E, Merwe C A. The effect of a long term exercise programme on the rheumatoid hand. British Journal of Rheumatology m.; 32: Brian D.Adams, Nicole M.Grosland,David M. Murphy ir kt. Impact of impaired wrist motion on hand and upper- extremity performance. The journal of hand surgery. 2003;28A: Bruce M Clark. Physical and occupational therapy in the management of arthritis. Rheumatology m.; 163(8):

116 17. Buljina AI, Taljanovic MS, Avdic DM, Hunter TB. Physical and exercise therapy for treatment of the rheumatoid hand. Arthritis Rheum Aug;45(4): Catharina Chiari-Grisar,Ulrich Koller,Tanja A.Stamm,Axel Wanivenhaus, Klemens Trieb. Performance of the disabilities of the arm, shoulder and hand outcome questionnaire and the Moberg picking up test in patients with finger joint arthroplasty. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation 2006m. 87(2): Christiansen CH, Baum C. Occupational therapy: enabling function and well-being. 2nd ed. SLACK Inc., Therefare; p Cole R, Shakespeare P, Rossi A. Conservative treatment of deep partial thickness hand burns a long term audit of outcome. Br J Plast Surg 1992; 45:12-17). 21. Combe B, Landewe R, Lukas C, Bolosiu H D, Breedveld F, Dougados M, Emery P, Ferraccioli G, Hazes J M W, Klareskog L, Machold K, Martin-Mola E 1, Nielsen E, Silman A, Smolen J and Yazici H. EULAR recommendations for the management of early arthritis: report of a task force of the European Standing Committee for International Clinical Studies Including Therapeutics (ESCISIT). Annals of the Rheumatic Diseases 2007;66: Dadonienė J, Uhlig T, Stropuvienė S, Venalis A, Boonen A, Kvien TK. Disease activity and health status in rheumatoid arthritis: a case control comparison between Norway and Lithuania. Ann Rheum Dis 2002;61: Danilevičius J, Grybauskas G. Sąnarių ligos. Vidaus ligos. Vilnius; 1996 m. 24. Daving Y, Andren E, Nordholm L, et al. Reliability of an interview approach to the functional independence measure. Clin Rehabil 20041; 15: Definitions of occupational therapy. Draft four. WFOT Available from: URL: Davis J.L.Rheumatoid arthritis: Agressive early treatment with new drugs helps. [2006 Aug.24]. Available from: Delisa DA, Schutt AH. Hand rehabilitation. Rehabilitation Medicine: principles and practica. Second edition. Lippincot company, Philadelphia, 1993, Delisa DA, Schutt AH. Hand rehabilitation. Rehabilitation Medicine: principles and practica. Second edition. Lippincot company, Philadelphia, Dellhag B, Bjelle A. A Grip Ability Test for Use in Rheumatology Pratice. The Journal of Rheumatology m.; 22(8): Drosos A A, Alamanos I. Epidemiology of adult rheumatoid arthritis. United States of America; m. 31. Dudonienė V, Bacevičienė R. Ergoterapija. Kaunas: LKKA; 2002 m. 115

117 32. Edvards C.J, Cooper C. Early environmental factors and rheumatoid arthritis.clinical &Experimental Immunology, 2006m. 143(1), Ehrlich G E. Rehabilitation management of rheumatic conditions. Philadelphia, Baltimore; 1986 m. 34. Ergotherapie. Available from: URL: Ergotherapie. Available from: URL: Exercise for rheumatoid arthritis Available from: Evakarin M Einarsson. Modified Sollerman Handfunction Test. 13 th WFOT World Congress of occupational therapists, June 23 28, 2002 in Stockholm, Sweden 38. Fries JF, Spitz P, Kraines RG, Holman HR. Measurement of patient outcomes in arthritis. Arthritis and Rheumatism, 1990 m., 23, E.Genth. Rheumatoid Arthritis. 2002,26(3-4); Graţulevičiūtė E, Dadonienė J.Vilniaus reumatoidinio artrito registras. (Vilnius rheumatoid arthritis register.) Medicina (Kaunas) 2003; 39: Gubanova GR. Plaštakos suţalojimai ir ligos. Vilnius: Mokslas, 1981; Guidetti S, Tham K. Therapeutic strategies used by occupational therapists in self-care training: a qualitative study. Occupational Therapy International 2002;9(4): Guobys H. Reumatinės sąnarių ligos. Vilnius; 1981 m. 44. Hakkinen A, Sokk T, Kotaniemi A, Hannonen P.A randomized two-year study of the effects of dynamic strength training on muscle strength, disease activity, functional capacity, and bone mineral density in early rheumatoid arthritis.arthritis Rheum 2001;44(3): Hall KM, Hamilton BB, Gordon WA, Zasler ND. Characteristics and comparison of functional assessment indices: Disability Rating Scale, Functional Independence Measure, and Functional Assessment Measure. J Head Trauma Rehabil 1993; 8(2): Haveh IP, Lin JH, Jeng JS, Hsieh CL. Comparison of the psychometric characteristics of the functional independence measure, 5 item Barthel index and 10 item Barthel index in patient with stroke. J Neurol Neurosurg Psychiatry 2002; 73: Heinemann AW, Linacre JM, Wright BD, Hamilton BB, Granger C. Relationships between impairment and physical disability as measured by the Functional Independence Measure. Arch Phys Med Rehabil 1993;74: Hammond A,Young A & Kidao R. A randomized controlled trial of occupational therapy for people with early rheumatoid arthritis. Annals of Rheumatic Diseases, 2004;63:

118 49. Hammond A. What is the role of the occupational therapist? Best Pract Res Clin Rheumatol Aug;18(4): Holly J. Haight, Diane L.Dahm, Jay Smith, David A. Krause. Measuring standing hindfoot alignment:reliability of goniometrc and visual measurements. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation 2005m.86 (3): Howard R Smith, MD. Rheumatoid Arthritis Available from: Holzer K. Occupational therapy after rheumatoid hand surgery. Handchir Mikrochir Plast Chir Feb;37(1): Hunter JM, Mackin EJ, Callahan AD. Rehabilitation of the hand: surgery and therapy. Fourth edition. Mosby, St. Louis, Baltimore. 1996, Jaime Morales-Romero, Laura Gonzales-Lopez, Alfredo Celis, Brenda E. Rodriguez- Arreola, Carlos E. Cabrera-Pivaral,and Jorge I. Gamez-Nava. Factors associated with permanent work disability in Mexican Patients with rheumatoid arthritis. A case-control study.j Reumatol 2006;33: Jakobsson ULF, Ingalill Rahm Hallberg. Pain and quality of life among older people with rheumatoid arthritis and/or osteoarthritis. Journal of clinical nursing, 2002m. 11( 4): Juliette M.Boadella, Paul Kuijer, Judith K.Sluiter, Monique H.Frings-Dresen.Effect of sef-selected handgrip position on maximal handgrip strength. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation 2005m.86: Kavita Gupta, John J Nicholas, MD, Sarjoo M Bhagia, MD. Rheumatoid Arthritis Kielhofner GA. Model of human occupation: theory and application. 2 nd ed. Baltimore: Williamas and Wilkins; Keilhofner G. Conceptual Foundation of Occupational Therapy. Second edition. Philadelphia: E.A.Davis Company, 1995.p Kielhofner G A. Conceptual Foundations of Occupational therapy.-2 th ed.baltimore: Williams and Wilkins; p Kriščiūnas A, Kimtys A, Švedienė L ir kt. Reabilitacija. Kaunas; 1996 m. 62. Kriščiūnas A. Sergančiųjų sąnarių ligomis reabilitacija. Sveikas ţmogus m.; Kriščiūnas A. Aktualūs reabilitacijos klausimai. Reumatologijos seminarai, respublikinė konferencija Plaštakos skausmai. Panevėţys; 2000 m. 64. Libby Gibson and Jenny Strong. Expert rewiew of an approach to functional capacity evaluation. Work 2002; 19:

119 65. Li LC, Davis AM, Lineker SC, Coyte PC, Bombardier C. Effectiveness of the primary therapist model for rheumatoid arthritis rehabilitation: a randomized controlled trial. Arthritis Rheum Feb 15;55(1): Li LC, Iversen MD. Outcomes of patients with rheumatoid arthritis receiving rehabilitation. Curr Opin Rheumatol Mar;17(2): Linda C. Li, Aileen M. Davis, Sydney C. Lineker, Peter C. Coyte, Claire Bombardier. Effectiveness of the primary therapist model for rheumatoid arthritis rehabilitation: A randomized controlled trial Arthritis Care & Research Volume 55, Issue 1, Pages Mathilda A. Bjork, Ingrid S. M.Thyberg, Thomas Skogh, and Bjorn U.C. Gerdle. Hand function and activity limitation according to health assessment questionnaire in patients with rheumatoid arthritis and healthy referents: 5-year followup of predictors of activity limitation. The Journal of Rheumatology 2007;34: Mehrsheed Sinaki M D. Basic clinical rehabilitation medicine m. 70. Melodee Mancuso, Pamela Smith, Sandra Illig,Carl V.Granger and etc. Satisfaction with medical rehabilitation in patients with orthopedic impairment. Archives of Physical Medicine and Rehabilitation 2003m.84 (9): Michael W.Smith. Rheumatoid Arthritis: Building a coordinated medical team Available from: Mingaila S, Kriščiūnas A. Ergoterapija nugaros smegenų paţeidimui gydyti. Medicina (Kaunas) 2004; 40(8): Miranda Hitti. Rheumatoid Arthritis Tougher in women. Female Patients Less Likely to See Remission After Treatment Misiūnienė N. Baranauskaitė A. Ir kt. Reumatologijos paskaitos. Kaunas: KMU; Misiūnienė N. Baranauskaitė A. Reumatoidinio artrito diagnozavimas ir gydymas. Medicina (Kaunas) 2002; 38: Misiūnienė N, Norkus A ir kt. Vidaus ligos II dalis. Kaunas; Mokslo ir enciklopedijų leidykla; 1996m. 77. Motin M, Keren O, Ring H. [Relationship between type and amount of treatment and functional improvement in first-stroke during in-patients rehabilitation]. Harefuah 2001; 140: , Neinstadt ME, Crepeau EB. Occupational therapy. 9th ed. Lippnicot: Williams & Wilkins; Neuman A.D. Kinesiology of the musculosceletal system. United States of America; 2002 m. 118

120 80. Ocupational science: Founding European occupational therapy education on understanding people as occupational beings. Eight meeting of ENOTHE. Portugal; 1-3 November p Paul S, Orchanian D P. PocketGuide to Assessment in Occupational Therapy. United States of America; 2003 m. 82. Pasqui F, Mastrodonato L, Ceccarelli F, Scrivo R, Magrini L, Riccieri V, Di Franco M, Gentili M, Valesini G, Spadaro A. Occupational therapy in rheumatoid arthritis: short term prospective study in patients treated with anti-tnf-alpha drugs. Reumatismo Jul-Sep;58(3): Pedretti L W and etc. Occupational therapy: Practice skills for physical dysfunction. 5 th ed Mosby, ST.Louis; 2001.p Pedretti L W and etc. Occupational therapy: Practice skills for physical dysfunction. 4 th ed. Moesby, ST. Louis; p Pedretti L W. Occupational therapy: practice skills for physical dysfunction. Mosby year book, Inc. 1996; Physical and Occupational Therapy. Available from: URL: Pia Malcus-Johnson, Carin Carlqvist, Anna-Lena Sturesson, Kerstin Eberhardt. Occupation therapy during the first 10 year of RA Scandinavian Journal of Occupational Therapy, 2005, 12, p Preidt R. Rheumatoid arthritis more stubborn in women. Annals of the Rheumatic diseases Available from: Randall W King, MD. Arthritis Rheumatoid Available from: Rheumatoide Arthritis, entzündliches Rheuma. Available from: URL: Rheumatoid Arthritis More Common and More Aggressive in Women Available from: Rheumatoid Arthritis. Available from: Robert A.Werner,Alfred Franzblau, Nancy Gell. Randomized Controlled trial of nocturnal splinting for active workers with symptoms of carpal tunnel syndrome.archives of Physical Medicine and Rehabilitation 2005m.86 (1):

121 94. Robbins L, Burckharat C S, Hannah M T. Rheumatoid arthritis. Clinical care in the rheumatic diseases. American college of rheumatology; 2001 m. 95. Rugienė R, Dadonienė J, Venalis A, Stropuvienė S. Reumatinėmis ligomis sergančių ligonių ir kontrolinės grupės tiriamųjų gyvenimo kokybės palyginimas. Medicina (Kaunas) 2005; 41(7): Rugienė R, Dadonienė J, Venalis A. Gyvenimo kokybės klausimyno adaptavimas, jo tinkamumo kontrolinei grupei ir reumatoidiniu artritu sergantiems ligoniams įvertinimas. Medicina (Kaunas) 2005; 41(3): Schumway Cook A, Woollacott M. H. Motor control. Therapy and Practical Applications. 2th ed. Lippincott: Williams and Wilkins, Sissel Alsaker and Staffan Josephsson. Negotiating occupational Identities while living with chronic rheumatic disease. Scandinavian journal of occupational therapy 2003;10: Spackman s and Willard occupational therapy 9th ed. Maureen E.Neistadt, Elizabeth Blesedell Crepeau; 1998.p Splint. Available from: URL: Steultjens EMJ, Dekker J, Bouter LM, D van Schaardenburg, MAH van Kuyk, CHM van den Ende. Occupational therapy for rheumatoid arthritis. Cochrane Database of Systematic Reviews 2004, Issue Steinbrocker O, Traeger C H, Baterman R C. Therapeutic criteria in rheumatoid arthritis. The Journal of the American Medical Association m.; 140(8) Steultjens E M, Dekker L M. Occupational therapy for rheumatoid arthritis. Netherlands Institute for Health Servines Research; 2003 m Stropuvienė S. Ankstyvieji prognoziniai veiksniai, galintys turėti įtakos reumatoidinio artrito eigai ir išeitims.vilnius: Vilniaus universitetas; 2006 m Susanne G E Guidetti. Intervention strategies used by occupational therapists during the training of self care activities. 13 th WFOT Word Congress of occupational Therapists, June 23 28, 2002 in Stockholm, Sweden 106. Therapie der Rheumatoiden Arthritis. Available from: URL: Trombly C A, Radomski M V. Occupational Therapy for physical dysfunction. Philadelphia, Baltimore; 2001 m Turner A., Foster M., Johnson S. Occupational Therapy and Physical Dysfunction: Principles, Skills and Practice. 4 th ed. Churchill Livingston, p

122 109. Valiukienė K. Radiologiniai pakitimai plaštakose, sergant reumatoidiniu artritu. Reumatologijos seminarai, respublikinė konferencija Plaštakos skausmai. Panevėţys; 2000 m Van Bruggen H. Occupational therapy practice and education in Europe. ENOTHE conference Occupational Therapy Education and Practice Tuning Lithuania and Europe. Vilnius; p Veitienė D. Pagrindiniai reumatoidinio artrito sukeliamo skausmo gydymo aspektai. Gydymo menas m.; Veitienė D, Tamulaitienė M. Namuose ir ambulatoriškai atliekamų fizinių pratimų efektyvumas sergant reumatoidiniu artritu. Medicina m.; 40 (5): Veitienė D. Reabilitacijos priemonės skausmui malšinti. Gydymo menas m.; Venalis A. Reumatoidinis artritas. Vilnius: Amana; 2000 m Venalis A, Stropuvienė S.Butrimienė I. Įrodymais pagrįsta gydymo įtaka reumatoidinio artrito baigtims.gydymo menas. 2006m.; Wilcock A A. A theory of human need for occupation. Journal of Occupational Science 2002 June; 9: Willard and Spackman s occupational therapy 9th ed. Maureen E.Neistadt, Elizabeth Blesedell Crepeau; 1998.p Williams N, Penrose J, Caddy C. A goniometric glove for clincal hand assesment. J Hand Surg [Br ] 2000;25B: William E, Clair St, David S. Pisetsky, Barton F.Haynes. Rheumatoid arthritis. Lippnicot: Williams&Wilkins; Williamson A.A. and McColl G.J. Early rheumatoid arthritis: can we predict its outcome? Internal Medicine Journal 2001; 31: Willard, Helen S.,Spackman, Clare S., Helen L.,Smith, Helen D. Occupational therapy. United States of America; 1993 m Wilkins S, Jung B, Wishart L, Edwards M, Norton SG. The effectiveness of communitybased occupational therapy education and functional training programs for older adults: a critical literature review. Available from Search= &ordinalpos=30&itool=EntrezSystem2.PEntrez.Pubmed.Pubmed_Resu ltspanel.pubmed_rvdocsum 123. World Health organisation. ICF: International Classification of Functioning Disability and Health. Classification, Assessment, Surveys and terminology Team. Geneva p.18-22, 40,

123 124. World Health Organization. International classification of functionary disability and health. Geneva; p Zoltan B.,Pedretti W.L. Occupational therapy. United States of America; 1990 m Ţiugţda A. Judėjimo organų ir jungiamojo audinio ligos. Vidaus ligų propedeutika. Vilnius; 1995 m. 122

124 8. PRIEDAI PRIEDAS Nr. 1 TYRIMO PROTOKOLAS 1. Eilės Nr. 2. Grupė. 3. Diagnozė. 4. Lytis. 5. Amţius. 6. Ligos (sergamumo) trukmė. 7. Išsilavinimas. 8. Darbo sąlygos. 9. Paveldimumas. 10. Šeimyninė padėtis. 11. Riešų judesių amplitudės: 12. Plaštakos jėga. 13. Pirštų jėga. 14. Funkcinio nepriklausomumo testas. 15. Taikomos reabilitacijos priemonės. 16. Taikomas gydymas vaistais. 17. Techninės priemonės. 18. Kitos ligos. 123

125 PRIEDAS Nr. 2 KLAUSIMYNAS 1. Eil.Nr. 2. Gimimo data (amţius): 3. Lytis: vyras moteris 4. Koks Jūsų išsilavinimas? Pradinis Vidurinis Aukštesnysis Aukštasis 5. Kokia Jūsų profesija? 6. Ar Jūsų darbe veikia fizikiniai veiksniai: Ar Jūs dirbate šaltoje aplinkoje? Taip Ne Ar Jūs dirbate drėgnoje aplinkoje? Taip Ne Ar Jūs dirbate triukšmingoje aplinkoje? Taip Ne Ar Jus veikia vibracija? Taip Ne 7. Ar Jus darbe veikia ergonominiai veiksniai : Ar Jūsų darbas reikalauja didesnės jėgos? Taip Ne Ar Jūsų darbas reikalauja smulkių judesių? Taip Ne Ar Jūsų darbas monotoniškas? Taip Ne Ar dirbate sunkų fizinį darbą? Taip Ne Ar Jūsų darbui būdingi pasikartojantys rankų judesiai? Taip Ne 8. Kaip Jūs vertinate savo darbo sąlygas? Geros (neveikia nei fizikiniai, nei ergonominiai veiksniai), Vidutinės (veikia arba fizikiniai, arba ergonominiai veiksniai), Blogos (veikia ir fizikiniai, ir ergonominiai veiksniai). 9. Kiek laiko sergate reumatoidiniu artritu? 10. Ar Jūsų artimieji ( tėvas, mama, broliai, seserys) serga RA? Taip Ne 124

126 11. Ar sirgote infekcinėmis ligomis? Taip Ne 12. Jei taip tai kokiomis: Streptokokinis faringotonzilitas Gonorėja Tuberkuliozė Kitos ligos 13. Ar esate patyrę traumų? Taip Ne 14. Jei taip, tai kokių? 15. Ar vargina sąnarių skausmas? Taip Ne 16. Kas sumaţina skausmą? Šaltis Šiluma Judesiai Vaistai Kita 17. Kas sustiprina skausmą? Šaltis Šiluma Judesiai Oro permainos Kita 18. Kada skausmą jaučiate stipriausiai? Ramybės metu Judesių metu 19. Kiek laiko trunka rytinis sąnarių sustingimas? Taip Ne Maţiau nei 30 min Daugiau nei 30 min Kita 125

127 20. Kas palengvina sustingimą? Šaltis Šiluma Judesiai Kita 21. Ar šiuo metu sąnariai patinę? Taip Ne 22. Jei taip, tai kaip daţnai patinsta : nuolatinis epizodinis 23. Kas daţniausiai sukelia sąnarių patinimą? 24. Ar yra sąnarių judesių ribotumas? Taip Ne 25. Jei yra, tai kas sukelia? Skausmas Kontraktūra Kitos prieţastys 26. Ar yra reumatoidinių mazgelių? Taip Ne 27. Taikomų reabilitacijos priemonių kompleksas: Kineziterapija Elektrostimuliacija Fonoforezė Lazeris Magnetoterapija Šiluminės procedūros: parafino aplikacijos Šalčio procedūros (krioterapija) Kitos procedūros gydomasis purvas 28. Ar turite techninių priemonių? Taip Ne 29. Jei taip, tai kokių? 126

128 30. Taikomas medikamentinis gydymas: Diklofenakas (voltarenas, ortofenas) Medrolis Celebrex Metotreksatas Sulfasalazinas Aukso preparatai Kita 127

129 PRIEDAS Nr. 3 DUOMENŲ RINKIMO LENTELĖS Eil.Nr. Grupė: PLAŠTAKOS JĖGOS MATAVIMAS (kg.): Vertinimai Dešinė plaštaka Kairė plaštaka Atvykus Išvykstant Atvykus Išvykstant Data Data Data Data I vertinimas II vertinimas III vertinimas PLAŠTAKOS IR PIRŠTŲ SUSPAUDIMO JĖGOS MATAVIMAI (kg.): I II pirštų jėga (kg) I II III pirštų jėga (kg) Rakto suspaudimas (kg) Plaštakos jėga (kg) Dešinė ranka Kairė ranka Atvykus Išvykstant Atvykus Išvykstant Data Data Data Data 128

130 Eil.Nr. Grupė: RIEŠŲ JUDESIŲ AMPLITUDĖS VERTINIMAS (laipsniais): Riešo lenkimas (0-80 ) Riešo tiesimas (0-70 ) Alkūninis nuokrypis (0-35 ) Stipininis nuokrypis (0-20 ) Dešinė ranka Kairė ranka Atvykus Išvykstant Atvykus Išvykstant Data Data Data Data 129

131 Eil.Nr. Grupė: Motorinės veiklos vertinimas pagal FNT Veiklos Atvykus (balai) Išvykstant (balai) Valgymas Asmens higiena Maudymasis Viršutinės kūno dalies apsirengimas Apatinės kūno dalies apsirengimas Pasinaudojimas tualetu Persikėlimas į lovą, kėdę, ratukus Persikėlimas tualete Persikėlimas į vonią, dušą Ėjimas, vaţiavimas ratukais Lipimas laiptais 130

132 PRIEDAS Nr. 4 FUNKCINIO NEPRIKLAUSOMUMO TESTAS A. Valgymas: tas procesas, kurio metu naudojami įprasti indai ir įrankiai maistui pritraukti prie burnos, jo kramtymas, rijimas. Maistas patiekiamas įprastinėmis sąlygomis ant stalo ar padėklo. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - valgo iš lėkštutės įvairios konsistencijos maistą, geria iš stiklinės ar puoduko. Maistas patiekiamas ant stalo ar padėklo. Naudoja šaukštą ir šakutę. Pats sėkmingai sukramto ir ryja. Tai atlieka saugiai. 6 balai: dalinai savarankiškas - reikia papildomų priemonių: šiauduko, peilio lenktomis ašmenimis. Valgo ilgiau, nes reikia susmulkinto maisto, arba pats procesas nėra saugus. Taip pat, kai yra kitos individualios problemos: pvz., maitinimasis per gastrostomą. Bet tai ligonis atlieka pats. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra ar paruošimas - pacientui reikia prieţiūros (stovėti šalia, padrąsinti, įkalbėti) ar paruošimo (uţdėti įtvarus), tam ţmogui reikia supjaustyti mėsą, uţtepti ant duonos sviestą, įpilti gėrimo. 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% valgymo proceso; pacientui reikia tik paprastos pagalbos paduodant įrankį ar uţdėti pakankamai maisto ant šakutės. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% valgymo proceso; pacientui reikia ne tik paprastos pagalbos paduodant įrankį ar uţdėti pakankamai maisto ant šakutės. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% valgymo proceso; pacientui ne visada reikia laikyti įrankius ir paduoti maistą tiesiai į burną visą laiką. 1 balas: visiška pagalba - pats atlieka maţiau nei 25% valgymo proceso: pacientui visada reikia laikyti įrankius ir paduoti maistą tiesiai į burną visą laiką arba maistas įvedamas parenteraliai ar per gastrostomą. B. Asmens higiena apima burnos prieţiūrą, šukavimąsi, rankų plovimą ir veido prausimą, skutimąsi, kosmetikos naudojimą. Atlieka saugiai. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - valo dantis, šukuojasi, plauna rankas, veidą, skutasi, naudoja kosmetiką pats. Atlieka saugiai. 6 balai: dalinai savarankiškas - naudoja specialias priemones (įtvarus, ortezus) minėtiems veiksmams atlikti. Tai jiems uţima daugiau laiko nei sveikiesiems arba tai atlieka nepilnai saugiai. Su pagalba: 131

133 5 balai: prieţiūra ar paruošimas - (uţdeda įtvarus, pradeda veiksmą, kaip pvz.: išspaudţia pastą ant dantų šepetuko, atidaro kosmetikos dėţutę). 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75%: pacientui reikia tik ne esminės pagalbos, kaip rankšluosčio padavimas į rankas ar kitų pagalbos veiksmų. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74%: pacientui reikia ne tik ne esminės pagalbos, kaip rankšluosčio padavimas į rankas ar kitų pagalbos veiksmų. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49%: pacientui daţnai reikia pilnos pagalbos laikant įrankius ir atliekant pagrindinius veiksmus. 1 balas: pilna pagalba: pacientui visada reikia pilnos pagalbos laikant įrankius ir atliekant pagrindinius veiksmus. C. Maudymasis: prausimasis, muilinimasis, plovimasis bei šluostymasis nuo kaklo ţemyn (neskaitant nugaros). Gali būti naudojimasis vonia, dušu. Be pagalbos: 7 balai: pacientas prausiasi (muiluojasi, išsitrina ir nusiplauna) kūną. Tai atlieka visiškai savarankiškai ir saugiai. 6 balai: reikalinga speciali pagalba (įskaitant protezus ir ortezus) prausiantis ir sugaišta tam daugiau laiko, nei yra įprasta. Nėra pakankamai saugus. Su pagalba: 5 balai: reikalinga prieţiūra ir paruošimas; prausiantis reikia nedidelės pagalbos, prieţiūros, įkalbinėjimų, paraginimų. 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% prausimosi: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: paduoti rankšluostį, nutrinti plaušine vieną ar dvi kūno dalis (pvz.: kojas ir pėdas). 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% prausimosi; pacientui reikia ne tik paprastos pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% prausimosi; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats. 1 balas: visiška pagalba - pats atlieka maţiau nei 25% prausimosi: pacientui reikia visiškos pagalbos. D. Viršutinės kūno dalies apsirengimas: apsirengimas ir nusirengimas virš juosmens, įtvarų, protezų uţsidėjimas ir nusiėmimas, jei jie reikalingi. Be pagalbos: 132

134 7 balai: savarankiškai apsirengia ir nusirengia, įskaitant ir drabuţių paėmimą iš jų laikymo vietos, uţsivelka megztinį per galvą, neprobleminis uţtrauktukų, sagų naudojimas. Atlieka saugiai. 6 balai: dalinai savarankiškais- reikia specialių adaptacinių priemonių, kaip sagų kabliukai, ar papildomų priemonių (įskaitant protezus ir ortezus) apsirengti. Tai uţima daugiau laiko nei sveikam. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra ir paruošimas - reikia prieţiūros (stovint šalia, raginant) ar paruošimo (uţdėti viršutinių galūnių įtvarus / protezus ar juos nuimti). 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% rengimosi: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: pradėti apsirengimo veiksmą ar padėti uţsisegti sagas, uţtrauktukus. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% rengimosi; pacientui reikia ne tik situacinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% rengimosi; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats. 1 balas: visiška pagalba - pats atlieka maţiau nei 25% prausimosi: pacientui reikia visiškos pagalbos. E. Apatinės kūno dalies apsirengimas: apsirengimas ir nusirengimas nuo liemens ţemyn, įtvarų, jei naudoja, uţsidėjimas ir nusiėmimas. Be pagalbos: 7 balai: savarankiškai apsirengia ir nusirengia, įskaitant ir drabuţių paėmimą iš jų laikymo vietos, apatinių kelnių, sijonų, kojinių, batų, dirţų uţsidėjimas ir nusiėmimas, neprobleminis uţtrauktukų, sagų naudojimas. Atlieka saugiai. 6 balai: reikia specialių adaptacinių priemonių, kaip sagų kabliukai, ar papildomų priemonių (įskaitant protezus ir ortezus) apsirengti. Tai uţima daugiau laiko nei sveikam. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra ir paruošimas - reikia prieţiūros (įkalbinti, raginti) ar paruošti (uţdėti apatinių galūnių protezus, ortezus). 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% rengimosi: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: pradėti apsirengimo veiksmą ar padėti uţsisegti sagas, uţtrauktukus. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% rengimosi; pacientui reikia ne tik situacinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% rengimosi; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats. 133

135 1 balas: visiška pagalba - pats atlieka maţiau nei 25% prausimosi: pacientui reikia visiškos pagalbos. F. Tualetas: tarpvietės higiena, drabuţių nusirengimas, apsirengimas pasinaudojus tualetu. Be pagalbos: 7 balai: pats nusivalo ar apsiplauna po tuštinimosi ar šlapinimosi; naudojasi tualetiniu popieriumi ar tamponais, nusirengia ir apsirengia pasinaudojęs tualetu. Atlieka saugiai. 6 balai: reikia specialių priemonių atliekant šį veiksmą, arba tai uţima daugiau laiko nei sveikam, arba atlieka nelabai saugiai. Su pagalba: 5 balai: reikia prieţiūros (stovėti šalia, įkalbinėti, raginti) ar paruošimo (uţdėti adaptuojančias priemones), paruošti tualetinius reikmenis (popierių, atidaryti servetėlių paketą). 4 balai: minimali pagalba - pats atlieka 75% veiksmo: reikalinga situacinė pagalba, kaip pvz.: prilaikyti, padėti išlaikyti lygsvarą, rengiantis rūbus. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% veiksmo; pacientui reikia ne tik situacinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% veiksmo; pacientui ne visada reikia visiškos pagalbos, kai ką gali atlikti pats. Nepaisant pagalbos pacientas šlapias beveik kasdien, būtina dėvėti sauskelnes, šlapimo sugerėjus. 1 balas: visiška pagalba - pats atlieka maţiau nei 25% veiksmo: pacientui reikia visiškos pagalbos. Nelaiko šlapimo kasdien. G. Šlapinimosi kontrolė: apima pilną šlapimo išskyrimo kontrolę ir jei reikia - specialių priemonių panaudojimą šiai kontrolei uţtikrinti. Be pagalbos: 7 balai: pilnai ir sąmoningai kontroliuoja šlapimo pūslę ir šlapinimąsi, niekuomet nebūna "avarijų". 6 balai: reikia kateterio, sauskelių, šlapimo surinkėjų ar medikamentų, padedančių kontroliuoti šlapinimąsi. Naudojasi šiomis priemonėmis be pašalinių asmenų pagalbos. Nebūna šlapimo nelaikymo "avarijų. Su pagalba: 5 balai: reikia prieţiūros (stovėti šalia, patarti) ar paruošimo (uţdėti ar ištuštinti priemones, palaikančias patenkinamą išsituštinimo veiksmą), ar per neapsiţiūrėjimą dėl laiko stokos nespėjama paduoti antelės ar nuveţti į tualetą, dėl ko įvyksta "avarija", bet ne daţniau kaip 1 kartą per mėnesį. 4 balai: minimali kontaktinė pagalba - pats atlieka >75% veiksmo; gali būti šlapimo nelaikymo, šlapimo išsipylimo iš šlapimo surinkimo priemonių atvejų, bet rečiau nei 1-ą kartą per savaitę. 134

136 3 balai: vidutinė kontaktinė pagalba - pats atlieka 50-74% veiksmo, būna "avarijų" rečiau nei 1-ą kartą per dieną. 2 balai: maksimali pagalba - pats atlieka 25-49% veiksmo. Nepaisant pagalbos pacientas šlapias beveik kasdien, būtina dėvėti sauskelnes, šlapimo sugerėjus. 1 balas: absoliuti pagalba - nepaisant pagalbos individas nelaiko šlapimo kasdien. būtina dėvėti sauskelnes, šlapimo sugerėjus, surinkėjus. H. Tuštinimosi kontrolė: apima pilną sąmoningą tuštinimosi kontrolę ir, jei reikia, tuštinimosi specialių priemonių panaudojimą. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - individas pilnai kontroliuoja tuštinimosi procesą, niekada nebūna nelaikymo atvejų. 6 balai: beveik savarankiškas - individui reikia digitalinės stimuliacijos, vidurius liuosuojančių vaistų ar natūraliai liuosuojančių produktų (dţiovintų slyvų), ţvakučių, reguliariai klizmos, ar kitų medikamentų kontrolei, tačiau nelaikymo atvejų nebūna. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra ar paruošimas - individui gali reikėti prieţiūros ar reikiamų priemonių paruošimo, jog galėtų patenkinamai atlikti ekskreciją, arba gali įvykti labai retų nelaikymo atvejų; rečiau nei 1- ą kartą per mėnesį. 4 balai: minimali pagalba: reikalinga minimali kontaktinė pagalba; pats atlieka >75% veiksmo; gali būti retų nelaikymo atvejų; rečiau nei 1-ą kartą per savaitę. 3 balai: vidutinė kontaktinė pagalba; pats atlieka 50-74% veiksmo; būna nelaikymo atvejų 1-ą ar daugiau kartų per savaitę, bet ne kasdien. 2 balai: maksimali pagalba - nepaisant pagalbos individas patiria "avarijas" beveik kasdieną. Būtina dėvėti sauskelines ar kitas sugeriančias priemones. 1 balas: absoliuti pagalba: pastovi pagalba kas dieną, būtina dėvėti sauskelnes ar kt. sugeriančias priemones. I. Persikėlimas: lova, kėdė, veţimėlis: apima visus persikėlimo aspektus: iš ar į lovą, kėdę, veţimėlį, ar pereinant į stovimą poziciją. Jei vaikščiojimas yra pagrindinis judėjimo būdas. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - jei vaikšto, tai pats atsistoja, atsisėda, persėda, atlikdamas tai saugiai; jei veţimėlyje, tai pats uţspaudţia stabdţius, pakelia kojų atramas, nuima veţimėlio bortus, persėda atsistodamas ir pasisukant aplink savo ašį, ar be atsistojimo perkeliant kūną be slystančios lentos. 135

137 6 balai: nepilnai savarankiškas - reikia papildomų priemonių kaip slystančios lentos, lygiagrečių, specialių kėdţių, ramsčių, ramentų. Tai jiems uţima daugiau laiko nei sveikiesiems arba atliekama nepakankamai saugiai. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra ir paruošimas - pagalbininkas priţiūri minėtus veiksmus arba paruošia sąlygas veiksmams atlikti (pakiša po sėdmenimis slystančią lentą, pakelia ar nuleidţia kojų atramas). 4 balai: minimali kontaktinė pagalba - individui reikalinga situacinė neesminė pagalba kaip, pvz., atrama (petys prie peties). 3 balai: vidutinė pagalba - individui reikalinga daţna situacinė pagalba kaip, pvz., atrama (petys prie peties). 2 balai: maksimali pagalba - ligoniui reikia didelio laipsnio asistento pagalbos persikeliant, bet kai ką gali atlikti pats. 1 balas: absoliuti pagalba - ligoniui reikia absoliučiai pilno laipsnio asistento pagalbos persikeliant. J. Persikėlimas: tualetas: apima saugų persikėlimą ant klozeto ir atgal. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas; a)jei vaikšto - prieina, atsisėda ir atsistoja standartiniame tualete; b)jei veţimėlyje - prisiartina prie klozeto, uţspaudţia stabdţius, pašalina bortus, pakelia kojų laikiklius, atsistoja ir pasisuka ratu apie savo ašį, ar persėda ant klozeto rankų pagalba. Atlieka saugiai. 6 balai: beveik savarankiškas - reikalingos pagalbinės priemonės, kaip slidi lenta, perkėlėjas, laikikliai sienoje, specialios sėdėjimo kėdės ar klozeto, ar tai uţima daugiau laiko nei sveikiems asmenims ar atliekama nepakankamai saugiai. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra ir paruošimas - reikalinga kito asmens prieţiūra, paskatinimas, patarimas ar paruošimas ( padėti slidţią lentą. ). 4 balai: minimali kontaktinė pagalba - pats atlieka >75% veiksmo; reikia situacinės pagalbos, kaip palaikant pusiausvyrą ir pan. 3 balai: vidutinė pagalba - pats atlieka 50-74% veiksmo; reikia ne tik atsitiktinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - reikalinga pastovi pagalba, bet kai ką atlieka pats. 1 balas: absoliuti pagalba - reikalinga absoliuti ir pastovi asistento pagalba persikeliant tualete. K. Persikėlimas: (dušas, vonia): persikėlimas į dušą apima patekimą į dušą ir atgal, atliekant tai saugiai. Be pagalbos: 136

138 7 balai: pilnai savarankiškas - jei vaikšto, pats ateina, įlipa į vonią, atlikdamas tai saugiai; jei veţimėlyje - privaţiuoja, persikelia į dušą, atlikdamas tai saugiai. 6 balai: dalinai savarankiškas - individui reikia papildomų priemonių (įskaitant protezus ir ortezus), tokių kaip slidi lenta, pakėlėjas, specialus turėklas, specialios kėdės, arba tai uţima daugiau laiko nei sveikiems, arba atlieka nepakankamai saugiai. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra (reikia stovėti šalia, patarti, kaip atlikti tą ar kitą veiksmą) ir paruošimas (padėti slidţią lentą, pakelti kojų laikiklius ir pan.). 4 balai: minimali kontaktinė pagalba, pats atlieka >75% veiksmo; palaikyti, pasaugoti persikėlimo metu. 3 balai: vidutinė pagalba, pats atlieka 50-74% veiksmo; reikia ne tik atsitiktinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - reikalinga pastovi pagalba, bet kai ką (25-49% veiksmo) atlieka pats. 1 balas: absoliuti pagalba - reikalinga absoliuti ir pastovi asistento pagalba persikeliant duše. L. Vaikščiojimas /judėjimas veţimėliu. Apima judėjimą pėsčiomis ar veţimėliu lygiu paviršiumi, atliekant tai saugiai. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - individas eina minimaliai 50 metrų be jokios pagalbos, nesinaudodamas invalido veţimėliu. Atlieka tai saugiai. 6 balai: beveik savarankiškas - individas eina minimaliai 50 metrų, bet naudojasi pagalbinėmis priemonėmis (įtvarais, protezais, specialia avalyne, lazdomis, ramentais, vaikštynėmis), arba atlieka tai per ilgesnį laiką, arba atlieka nepakankamai saugiai. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra - individui reikia kito asmens prieţiūros, patarimų, padrąsinimų einant minimaliai 50 metrų. 4 balai: minimali kontaktinė pagalba, pats atlieka >75% veiksmo; palaikyti, pasaugoti einant minimaliai 50 metrų. 3 balai: vidutinė pagalba, pats atlieka 50-74% veiksmo; reikia ne tik atsitiktinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - reikalinga pastovi pagalba, bet kai ką ( 25-49% veiksmo ) atlieka pats, nueinant daugiau 17 metrų, ir padedant vienam asmeniui. 1 balas: absoliuti pagalba - reikalinga absoliuti ir pastovi pagalba, nueinant maţiau 17 metrų, ar padeda du asistentai. M. Lipimas laiptais. Apima lipimą laiptais pakopų (1 maršas) aukštyn ir ţemyn. Be pagalbos: 137

139 7 balai: visiškai savarankiškas - lipa 1-ą maršą be jokių pagalbinių priemonių. Atlieka tai saugiai. 6 balai: beveik savarankiškas: lipa 1-ą maršą, naudodamasis turėklais, lazda ar kitokia atramos priemone, arba tai uţima daugiau laiko, arba atlieka nepakankamai saugiai. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra - reikalinga prieţiūra, patarimas lipant šalia. 4 balai: minimali kontaktinė pagalba, pats atlieka >75% veiksmo; reikalinga atsitiktinė pagalba prilaikant ar stabilizuojant pusiausvyrą, lipant pakopų. 3 balai: vidutinė pagalba, pats atlieka 50-74% veiksmo; reikia ne tik atsitiktinės pagalbos. 2 balai: maksimali pagalba - reikalinga pastovi pagalba, bet kai ką ( 25-49% veiksmo ) atlieka pats, lipant 4-6 pakopas, ir padedant vienam asmeniui. 1 balas: absoliuti pagalba - reikalinga absoliuti ir pastovi pagalba, lipant maţiau 4-6 pakopų, ar padedant dviems asistentams. N. Supratimas. Apima klausos ir regos bendravimą (rašymu, ţenklais, gestais). Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - supranta nurodymus ar pokalbį, sudėtingą ar abstraktų; supranta kalbą, parašytą raštu ar pasakytą ţodţiu. 6 balai: beveik savarankiškas - daugelyje situacijų supranta lengvai ar su ne didelėmis problemomis. Nereikalingas "sufleris". Gali reikėti klausos ar regos pagalbinių priemonių (akinių, klausos aparato ) ar daugiau laiko suprasti informacijai. Su pagalba: 5 balai: "suflerio" prieţiūra - supranta nurodymus ar kalbą apie pagrindiniu kasdienius poreikius (90% bendravimo laiko), reikia pagalbos (lėtesnės kalbos, pakartojimo, ţodţių ir frazių pabrėţtino kirčiavimo, pauzių, gestinių ir vizualinių uţuominų - maţiau 10% bendravimo laiko). 4 balai: minimali "suflerio" pagalba - pats suvokia 75-90% bendravimo laiko; reikalinga pagalba retsykiais. 3 balai: vidutinė "suflerio" pagalba - pats suvokia 50-74% bendravimo laiko; reikalinga daţnesnė pagalba, aiškinantis apie kasdienius dalykus. 2 balai: maksimali pagalba - supranta tik paprastus bendrus išsireiškimus, kaip pvz., sveikas, kaip laikaisi, ačiū, viso gero. Daugiau nei 50% bendravimo laiko reikia pagalbos. 1 balas: absoliuti pagalba - nesupranta paprastų, bendrų išsireiškimų arba neteisingai atsako ar nuosekliai nepaiso pagalbos. 138

140 O. Išraiška. Apima balsinę ir ne balsinę kalbos išraišką: išraišką balsu ir raštu. Be pagalbos: 7 balai: visiškai savarankiškas - individui nereikia papildomo laiko ar papildomų komunikacijos priemonių, išreiškiant abstrakčias ir sudėtingas mintis. 6 balai: beveik savarankiškas - individui reikalingos papildomos komunikacijos priemonės arba jis turi nedidelių sunkumų, išreiškiant mintis, įskaitant lengvą dizartriją ar lengvą ţodţių paieškos problemą. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra - individas išreiškia kasdienius poreikius ar mintis, pvz., alkį, troškulį, diskomfortą (apie 90% bendravimo laiko); kad ligonis būtų suprastas slaugytojo perklausimai uţima 10% bendravimo laiko. 4 balai: minimali pagalba - individui reikia pagalbos, išreiškiant savo mintis tik retsykiais; pagalba sudaro iki 25% bendravimo laiko. 3 balai: vidutinė pagalba - individui reikia pagalbos, išreiškiant kas antrą savo mintį; pagalba sudaro iki 50% bendravimo laiko. 2 balai: maksimali pagalba - individas naudoja tik pavienius ţodţius ir gestus; pagrindinių poreikių išraiškai reikalinga slaugytojo pagalba, uţimanti daugiau 50% bendravimo laiko. 1 balas: visiška pagalba - individas išreiškia savo poreikius tik iki 25% bendravimo laiko; arba išreiškia savo poreikius netiksliai. Komentaras: į sudėtinių ir abstrakčių idėjų sąvoką įeina kasdienių įvykių, draugystės su kitais aptarimai. Kasdienių poreikių sąvokoje - valgymas, gėrimas, tuštinimasis, miegas ir pan. (psichologiniai poreikiai). P. Socialiniai santykiai. Apima individo bendravimą su kitais terapinėse ir socialinėse situacijose. Tai atspindi kaip jo poreikiai sąveikauja su kitų poreikiais. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - individas pilnai sąveikauja su personalu, kitais ligoniais (kontroliuoja nuotaiką, priima kritiką, jaudinasi, kad ţodţiai ir veiksmai jaudina kitus). Savikontrolei nereikia medikamentų. 6 balai: dalinai savarankiškas - individas su personalu, kitais ligoniais bei šeimos nariais bendrauja normaliai. Ir tik retsykiais praranda kontrolę. Gali reikėti daugiau laiko prisitaikyti prie socialinių sąlygų pasikeitimo arba reikalingi medikamentai savikontrolės stiprinimui. Su pagalba: 139

141 5 balai: prieţiūra - individui reikalinga prieţiūra (ţodţiu, įkalbinėjant) tik stresinėje situacijoje, bet ne daugiau 10% bendravimo laiko; gali reikėti padrąsinti bendravimo pradţioje. 4 balai: minimali kontrolė - individui reikia pagalbos tik retsykiais (iki 25% bendravimo laiko) bendraujant su kitais. 3 balai: vidutinė kontrolė - individui reikia pagalbos, bendraujant su aplinkiniais; pagalba sudaro iki 50% bendravimo laiko. 2 balai: maksimali kontrolė - individas gali būti specialiai varţomas dėl socialiai neteisingo elgesio. Teisingai bendrauja 25-49% bendravimo laiko. 1 balas: absoliuti pagalba - apribota kontaktas su aplinkiniais dėl socialiai neteisingo elgesio. Komentaras: socialiai neteisingas elgesys - bloga nuotaika, pyktis, plūdimasis, nenormalus juokas ar verkimas, psichinės atakos ir pan. R. Problemų sprendimas. Apima sugebėjimą spręsti kasdienes problemas: surasti protingą, saugų ir reikiamu laiku sprendimą, priklausomai nuo finansinių, socialinių, asmeninių reikalų, sprendţiant jas nuosekliai, veiksmus koreguojant eigoje. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - individas pats atpaţįsta problemą, priima teisingą sprendimą, pradeda tvarkingą, nuoseklų veiksmų vykdymą, kol uţdavinys bus įvykdytas. 6 balai: dalinai savarankiškas - daugumoje situacijų individas atpaţįsta problemą ir su nedideliais sunkumais priima teisingus sprendimus, nuosekliai kompleksiškai juos vykdo, bet tam jam prireikia daugiau laiko nei sveikam. Su pagalba: 5 balai: prieţiūra - individui reikia prieţiūros (įkalbinėjimo, skatinimo) rutininių problemų sprendimui tik stresinėse situacijose, bet ne daugiau nei 10% bendravimo laiko. 4 balai: minimali pagalba - individui reikia pagalbos sprendţiant rutinines problemas tik retsykiais (iki 25% bendravimo laiko). 3 balai: vidutinė pagalba - individui reikia pagalbos, sprendţiant rutinines problemas; pagalba sudaro iki 50% bendravimo laiko. 2 balai: maksimali pagalba - reikalinga pagalba daugiau pusę bendravimo laiko, inicijuoti, planuoti ar įvykdyti paprastus dienos darbus. Saugumo sumetimais jo veikla gali būti apribota. 1 balas: absoliuti pagalba - reikia pagalbos beveik visą laiką; reikia smulkios kontrolės, nuorodų, ką, po ko ir kaip daryti, atliekant paprastus darbus. Saugumo sumetimais jo veikla gali būti apribota. 140

142 S. Atmintis. Apima sugebėjimą atsiminti ir atpaţinti, išlaikyti ir atgaminti garsinę ir vaizdinę informaciją. Funkcinis atminties įrodymas - ţmonių, su kuriais daţnai susiduriame, atpaţinimas, kasdienių reikalų prisiminimas, įpareigojimų įvykdymas be priminimų. Be pagalbos: 7 balai: pilnai savarankiškas - individas pats atpaţįsta daţnai matomus ţmones, atsimena kasdienius reikalus ir vykdo įpareigojimus be priminimo. 6 balai: dalinai savarankiškas - individas turi nedidelių sunkumų vykdant aukščiau minėtus uţdavinius. Gali naudoti pagalbines priemones (uţsirašinėti). Su pagalba: 5 balai: prieţiūra - individui reikia priminti tik nekasdieninėse, stresinėse situacijose, bet ne daugiau nei 10% bendravimo laiko. 4 balai: minimali pagalba - individui reikia priminti tik retsykiais (iki 25% bendravimo laiko). 3 balai: vidutinė pagalba - individui reikia priminti; pagalba sudaro iki 50% bendravimo laiko. 2 balai: maksimali pagalba - reikalinga pagalba daugiau pusę bendravimo laiko. 1 balas: absoliuti pagalba - reikia pagalbos beveik visą laiką; individas nesugeba efektyviai atpaţinti ar prisiminti. 141

143 PRIEDAS Nr. 5 ERGOTERAPIJOS PRIEMONĖS 27pav. Ergoterapinė masė 28 pav. Lankstus treniruoklis Flexbar 29 pav. Plaštakos ir dilbio treniruoklis Airex 142

144 PRIEDAS Nr. 6 PRATIMAI Pratimai padeda sumaţinti reumatoidinio artrito simptomus bei skausmą, gerina bendrą savijautą, saugo nuo tolesnio sąnario paţeidimo; padeda išlaikyti raumenis bei sausgysles apie paţeistą sąnarį lanksčius ir stiprius. Visi pratimai yra kartojami po 5 kartus kiekvienas. Jie turi būti atliekami lėtai ir kuo tiksliau. Pratimai pečiams: 1. Rankos nuleistos ţemyn ir atpalaiduotos. Pečius keliame į viršų ir įkvepiame. Pečius nuleidţiame ţemyn ir iškvepiame. 2. Rankos nuleistos ţemyn ir atpalaiduotos. Pečius atvedame atgal (glaudţiame mentes) ir šiek tiek palaikome. 3. Rankos nuleistos ţemyn ir atpalaiduotos. Pečiais sukame ratukus 5 kartus į priekį ir 5 kartus atgal. Pratimai dilbio lenkimai ir tiesimui: 1. Alkūnės priglaustos prie liemens. Lenkiame rankas per alkūnės sąnarį į viršų ir ţemyn. 2. Alkūnės priglaustos prie liemens. Atverčiame plaštakas delnu į viršų ir uţverčiame delnu ţemyn. 143

145 Pratimai riešo tiesimui, lenkimui, alkūniniam ir stipininiam nuokrypiui gerinti: 1. Pirštai lengvai sulenkti į kumštį. Per riešo sąnarį pasukame plaštaką į dešinę pusę, grįţtame į pradinę padėtį, pasukame į kairę pusę. 2. Pirštai lengvai sulenkti į kumštį. Per riešą keliame plaštaką į viršų. Nuleidţiant plaštaką, pirštus tiesiame. 3. Sunertas rankas lenkiame per riešą į dešinę, vėliau į kairę pusę. Pratimai pirštams: 1. Padedame plaštakas delnu ţemyn. Pirštus atitraukiame (skečiame) į šonus, šiek tiek palaikome ir pritraukiame (suglaudţiame). 144

146 2. Padedame plaštakas delnu ţemyn. Keliame po vieną pirštą į viršų ir nuleidţiame. Pratimai nykščiui: 1. Plaštaka padėta delnu ţemyn. Pirštai ištiesti arba lengvai sulenkti. Nykštį atitraukiam į šoną ir pritraukiam. 2. Plaštakos pirštai sunerti. Lenkiame nykštį per sąnarį 5 kartus dešinės ir 5 kartus kairės rankos. 3. Darome rutuliukus su nykščiu ir atskirai su kiekvienu pirštu. Labai svarbu, kad gautųsi kuo apvalesnis rutuliukas. 145

147 Šiuos pratimus tiriamosios grupės ligoniai atlikdavo 2 kartus dienoje (vieną kartą su ergoterapeutu, o kitą savarankiškai). 146

148 PRIEDAS Nr. 7 SERGANTIESIEMS REUMATOIDINIU ARTRITU TAIKOMOS ĮTVARŲ RŪŠYS 30 pav. Rankos poilsio įtvaras 31 pav. Įtvaras riešo imobilizacijai dirbant 32 pav. Riešą stabilizuojantis įtvaras 33 pav. Apsauginis delnakaulių pirštakaulių įtvaras 34 pav. Smulkus pirštų įtvaras 35 pav. Dinaminis įtvaras 36 pav. Gulbės kaklo įtvaras 38 pav. Sagos kilpos įtvaras 39 pav. Įtvaras su šonine atrama 40 pav. Dvigubų ţiedų įtvaras 147

149 41 pav. Sudėtiniai įtvarai 42 pav. Spiralinis įtvaras 148

150 PRIEDAS Nr. 8 TECHNINĖS PRIEMONĖS SERGANTIESIEMS REUMATOIDINIU ARTRITU 43 pav. Priemonė sagų uţsegimui 45 pav. Laipteliai įlipimui į vonią 46 pav. Atrama 47 pav. Suolelis voniai 48 pav. Dantų šepetėlis pastorinta rankena 49 pav. Kempinė su prailginta rankena 50 pav. Šukos su pastorinta rankena 149

151 51 pav. Pastorinti rašikliai 52 pav. Šakutė su pastorinta rankena 53 pav. Stalo įrankiai išlenktomis rankenomis 54 pav. Tualeto sėdynės paaukštinimas 55 pav. Priemonė dujoms atsukti 56 pav. Priemonė rakto pasukimui 57 pav. Pjaustymo lentelė 58 pav. Lėkštė su aukštesniu kraštu 59 pav. Puodelis su prailgintu kandikliu 150

152 PRIEDAS Nr. 9 SĄNARIŲ APSAUGOS PRINCIPAI (REKOMENDACIJOS SRGANTIESIEMS RA) 1.Vengti veiklos, kuri sukelia įtampą skaudančiam sąnariui. Jei skausmas nepraeina daugiau nei 1-2 valandas, tai reiškia, kad atliekamos uţduotys buvo per sunkios ir jas reikia keisti. 2. Krūvį reikia paskirstyti keletui sąnarių. Ką nors keliant turi būti naudojamas kuo platesnis rankų paviršius, pvz., puodelius, lėkštes reikia nešti ant abiejų rankų delnų ištiestais pirštais: Teisingas nešimas Neteisingas nešimas 3. Daiktus su rankenomis reikia kelti abiem rankomis. 4. Dirbant reikia naudoti stipresnius, didesnius sąnarius, pvz., krepšį galima kelti dilbiu, nešti geriausia ant peties ar dilbio; duris galima uţdaryti stumtelint klubu. 5.Keliant ką nors nuo ţemės reikia sulenkti kelius ir kelti ištiesiant kojas. Stojantis reikia stengtis išvengti nepatogaus kelių pasisukimo. 6. Stengtis išlaikyti taisyklingą laikyseną veikloje. 7. Reikia sumaţinti tempimo jėgą, nes kuo maţiau bus įtempti raumenys dirbant kasdieninius darbus, tuo maţesnis bus vidinis sąnario spaudimas, pvz., virtuvėje geriau naudoti elektrinius atidarytuvus, prietaisus su patogia rankena kranui, dujoms atsukti: 151

153 8. Vengti deformuojamųjų padėčių, pvz., pirštų sukamieji judesiai gali skatinti deformacijas, todėl atsukti čiaupus ar stiklainių dangtelius reikėtų delnu, pirštus laikant tiesiai: Teisingas dangtelio atsukimas Neteisingas dangtelio atsukimas: 9. Vengti padėčių, kurios sukelia stresą paţeistiems sąnariams. Šie sąnariai turi būti kuo stabilesnėje padėtyje, svarbu vengti sukimo, pvz., tam naudojamos pastorintos rankenos: 10. Jei yra įmanoma, dirbant reiktų sėdėti. 11. Vengti buvimo vienoje padėtyje ilgą laiką, nes tai gali sukelti nuovargį ir sustingimą. 12. Reikia palaikyti raumenų stiprumą ir sąnarių judesių amplitudę, pvz., atliekant kasdieninius darbus, tai daryti reikia lėtai ir pilna judesių amplitude. 13. Uţduotis, kurios reikalauja daug energijos reikia atlikti tada, kai ţmogus turi daugiausiai energijos. 14. Kaitalioti lengvą ir sunkią veiklą bei kas valandą daryti pertrauką. 15. Kasdieninėje veikloje naudojamus daiktus reikia laikyti lengvai pasiekiamose vietose. 16. Norint sumaţinti smulkiųjų plaštakos sąnarių skausmą bei patinimą rekomenduojami plaštakoms ir riešui skirti įtvarai, kurie apsaugo sąnarį nuo nereikalingų judesių, leidţia atsipalaiduoti raumenims ir sumaţina uţdegimo sukeltą skausmą. 152