SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIO Į PRIEŠMIRTINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ LIGONINĖJE ĮVERTINIMAS

Transcription

1 SLAUGYTOJŲ POŽIŪRIO Į PRIEŠMIRTINĖS PAGALBOS TEIKIMĄ LIGONINĖJE ĮVERTINIMAS ASSESSMENT OF THE HOSPITAL BASED END-OF-LIFE CARE ON ACCOUNT OF THE NURSING EXPERTISE Nijolė Kymelytė-Slašiskaitė 3, Aldoa Mikaliūkštieė 2, Dautė Kalibatieė 1,2 1 Viliaus miesto kliikiė ligoiė 2 Viliaus uiversiteto Medicios fakulteto Slaugos ir vidaus ligų agridų katedra 3 Resublikiė Viliaus uiversitetie ligoiė 1 Vilius City Cliical Hosital 2 Vilius Uiversity, Faculty of Medicie, Deartmet of Nursig ad Fudametals of Iteral Medicie 3 Vilius Reublica Vilius Uiversity Hosital SANTRAUKA Reikšmiiai žodžiai: riešmirtiė agalba, riešmirtiės agalbos sritys, aliatyvioji agalba, slauga, ligoiė. Tyrimo tikslas. Įvertiti teikiamos riešmirtiės agalbos kokybę ligoiėje remiatis slaugytojų ožiūriu. Tyrimo medžiaga ir metodai metais vieoje Viliaus ligoiių aklaustos 108 slaugytojos. Tyrimui aaudota origialiai aregta aketa, sudaryta remiatis atlikta literatūros aalize aie aliatyviosios ir riešmirtiės agalbų teikimą ligoiėje. Duomeų aalizė atlikta audojat komiuteriės rogramos statistikos aketą SPSS 13.0 ir Microsoft Office Excel 2007 rogramą. Rezultatai ir išvados. Teikiat riešmirtię agalbą, slaugytojai dažiausiai bedrauja su gydytojais, į slaugos rocesą įtraukiami acietai ir jų šeimos ariai (atitikamai vid. = 4,09 ± 1,46 ir vid. = 3,77 ± 1,21). Vidutiiškai kartais taikomos slaugos riemoės: skausmo ir kitų eageidaujamų simtomų vertiimas ir kotrolė bei bedravimas su acietais (vid. = 3,42 ± 1,03 ir vid. = 3,42 ± 1,43). Teikiat riešmirtię agalbą, acietams rečiausiai yra suteikiama sichosocialiė agalba (vid. = 2,27 ± 1,28), vidutiiškai retai suteikiama dvasiė agalba ir bedraujama su acietų šeimos ariais (atitikamai vid. = 2,69 ± 1,27 ir vid. = 2,66 ± 1,40). Pacietams sichosocialiė ir dvasiė agalbos yra teikiamos statistiškai reikšmigai dažiau ei jų šeimos ariams bei su acietais bedraujama statistiškai reikšmigai dažiau ei su šeima ( < 0,05). ABSTRACT Key words: ed-of-life care, ed-of-life dimesios, alliative care, ursig, hosital. Objective. The aim of the study: o accout of ursig exertise, to assess the quality of hosital-based ed-of-life care. Materials ad methods. I 2015, 108 urses were questioed i Vilius hosital. Aimig at a more recise judgemet, a origial questioaire was comiled with referece to a comleted literature aalysis o the subject of alliative ad edof-life hosital-based care. Data aalysis was erformed alyig the statistical comuter rogram SPSS13.0 ad Microsoft Office Excel Results ad coclusios. I most cases ed-of-life care icludes cotact with doctors. The ursig rocess ivolves ot oly the atiets but also their family members (av ± 1.46 ad av ± 1.21 resectively). A equal average of ursig meas is sometimes alied evaluatio ad cotrol of ai-related ad other uwated symtoms ad commuicatio with atiets (av ± 1.03 ad av ± 1.43). While rovidig ed-of-life care, sychosocial assistace was determied as rare (av ± 1.28), medium rare is siritual aid, as well as commuicatio with the family of the atiet (av ± 1.27 ad av ± 1.40 resectively). Psychosocial ad siritual assistace is statistically more frequet for atiets rather tha their family, similar is the statistical data o the staff-atiet commuicatio ( < 0,05). Marta Katauskaitė Viliaus uiversiteto Medicios fakultetas M. K. Čiurlioio g. 21, Vilius marcikee@gmail.com 752 teorija ir raktika T. 21 (Nr. 4.3), doi: /mt

2 ĮVADAS Pagal Pasauliės sveikatos orgaizacijos (PSO) aliatyviosios agalbos (PP) aibrėžimą, svarbus yra e tik sergatis asmuo, bet ir jo šeima bei artimieji. Pagridie PP užduotimi tama savalaikis PP aslaugų teikimas akstyvoje rogresuojačios ligos stadijoje. Taikomos PP riemoės, geriačios gyveimo kokybę acietams ir jų šeimos ariams, susiduriatiems su roblemomis, kylačiomis dėl gyvybei grėsmigų ligų. Siekiama išvegti acieto skausmo, kitų fiziių roblemų ir kačių arba juos sumažiti, aksti atažiti sichologies ir dvasies roblemas, suformuluoti riežiūros tikslus iulauoti jų įgyvediimą [1]. Šios PSO rekomedacijos stiriai išlečia aliatyviosios agalbos sektrą, aimatį acietus ir jų šeimas, kurios susijusios su gyvybei grėsmigomis ligomis, o e vie tik asiribojačiais sergačių eagydoma liga acietų slauga [2]. Paliatyviosios medicios esmiiu uždaviiu tama e tik fiziologiė, bet iichosocialiė bei dvasiė žmogaus gerovė siekiat geriti gyveimo kokybę. Paliatyviojoje medicioje akcetuojama e tik acieto, bet ir jo šeimos gyveimo kokybės geriimas, es liga aveikia e tik sergatį žmogų, bet ir jo šeimą [3]. Remiatis Euroos aliatyviosios agalbos asociacijos (EPPA) rekomedacijomis, ligoiėse, kuriose yra 250 lovų ir daugiau, turėtų būti įsteigtos aliatyviosios agalbos komados, kurias sudaro aregti šiam darbui gydytojas ilaugytojas. PP komada orgaizuoja formalius ir eformalius mokymus, alaiko ryšį su kitomis tarybomis ligoiėje ir už jos ribų [2, 4]. Jos tikslas yra alegviti kliikiius simtomus bei adėti acietams ir jų šeimos ariams įvairiuose ligoiės skyriuose. Kita svarbi fukcija mokyti gydatį ersoalą bei teikti agalbą ligoiės skyriuose, o esat reikalui, ir olikliikose dirbatiems sveikatos riežiūros secialistams, kurie esisecializuoja teikti aliatyviąją ir riešmirtię agalbas [2, 5]. Efektyviausiai aliatyviąją ir riešmirtię agalbą teikia tardisciliiė sveikatos riežiūros secialistų komada, kurioje įvairūs secialistai (eurologas, chirurgas, sichologas ir kiti) išmao šių agalbų teikimo asektus savo srityje, geba kostruktyviai tarusavyje bedradarbiauti [6]. Slaugytojai užima iti svarbią vietą rižiūrit acietus visuose sveikatos riežiūros lygiuose, ir jų vaidmuo iti išryškėja žmogaus gyveimo abaigoje. Slaugytojas su mirštačiuoju susijęs dėka savo rofesiių ir asmeiių žiių bei atirties. Šis saitas įgalia slaugytojus surasti mirštačio acieto oreikius ir juos atekiti. Net jei žmogus egali asveikti, slaugytojai gali daryti oveikį dvasiei sveikatai, asiregimui iusitaikymui su mirtimi tiek acietui, tiek šeimai [7]. Bedrąją aliatyviąją agalbą teikia turitys žiių ir gerus baziius aliatyviosios agalbos įgūdžius irmiės sveikatos riežiūros bei kitų sričių secialistai, gydatys gyvybei grėsmigomis ligomis sergačius acietus, kuriems ustatytas aliatyviosios agalbos oreikis [2, 8]. Tokia agalba yra gyvybiškai svarbi ir eatsiejama kasdieiės medicios dalis, remiasi šiais riciais: kiek įmaoma geresės gyveimo kokybės užtikriimas, įskaitat adekvatų simtomų kotroliavimą; visausis acieto gyveimo įvertiimas atsižvelgiat į acieto akstesę gyveimo atirtį ir dabartię situaciją; bedroji aliatyvioji agalba, aimati tiek sergačio acieto gyvybei avojigos ligos kotrolę, tiek agalbą asmeims, kurie yra svarbūs acietui; agarba acieto asirikimui ir autoomijai; atviras ir jautrus bedravimas tiek su acietu, tiek su kitais sveikatos riežiūros secialistais [8, 9, 10, 11]. XX a. aliatyvioji ir riešmirtiė agalbos tarybos daugiausia dėmesio skyrė skausmo kotrolei, tačiau XXI a. radžioje šių agalbų kocecijos buvo išlėstos ir aėmė e tik skausmo, bet ir kitų simtomų kotrolę bei sichosocialies, emocies, dvasies dimesijas, tai at bedravimą su acietu ir jo šeima, ersoalo ir šeimos arių aregimą acieto eišvegiamai mirčiai, agalba gedėjimo metu [12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24]. Visų šių sričių įtraukimas teikiat riešmirtię agalbą užtikria jos kokybę ir adeda įgyvediti holistiį ožiūrį bei į acietą ir šeimą orietuotą riežiūrą. TYRIMO TIKSLAS Įvertiti teikiamos riešmirtiės agalbos kokybę ligoiėje remiatis slaugytojų ožiūriu. TYRIMO MEDŽIAGA IR METODAI Tyrimas atliktas 2015 metais vieoje Viliaus miesto ligoiių. Aklausoje dalyvavo chirurgijos, teraijos, reaimacijos ir itesyviosios teraijos skyriuose dirbačios 108 slaugytojos, m., amžiaus vidurkis 38,32 (±8,61). Tiriamųjų darbo stažo slaugos srityje vidurkis 15,06 (±9,41) metų. 68 slaugytojos (63 roc.) buvo įgijusios rofesiio bakalauro laisį. 43 slaugytojos (39,8 roc.) buvo išklausiusios kursus aie aliatyviąją ir riešmirtię acietų slaugą. Visos tiriamosios urodė, kad savo darbo raktikoje yra slaugiusios mirštačius acietus. Tyrimui atlikti aaudota origialiai aregta aketa, sudaryta remiatis atlikta literatūros aalize aie aliatyviąją ir riešmirtię agalbos teikimą ligoiėje. Aketą sudaro keturios dalys. Pirmoje dalyje ateikti tiriamųjų sociodemografiiai duomeys. Atroji aketos dalis skirta ustatyti fiziių ir kitų eageidaujamų simtomų kotrolės efektyvumą. Trečioji ir ketvirtoji aketos dalys skirtos išsiaiškiti, ar taikomas holistiis riežiūros ožiūris, alauga orietuota į acietą ir šeimą, ar riimat sredimus slaugos klausimais įtraukiamas acietas ir jo šeimos ariai. Atsakymų variatai ateikti Likerto skalės riciu uo iekada iki visada bei ateiktas atsakymas eži- teorija ir raktika T. 21 (Nr. 4.3) 753

3 au. Adorojat tyrimo duomeis atsakymas iekada įvertitas 0 balų, labai retai 1 balu, retai 2 balais, kartais 3 balais, dažai 4 balais, labai dažai 5 balais ir visada 6 balais. Tyrimo eiga. Resodetai buvo aklausiami 2015 metų vasario kovo mėesiais. Aklausos aketos išdalitos visiems slaugytojams, dirbatiems tuose skyriuose bei sutikusiems dalyvauti šioje aklausoje. Resodetai aketas ildė savarakiškai. Iš viso išdalita 133 aketos, suriktos ir aaudotos tyrimui 108 aketos (grįžtamumas 81,2 roc.). Statistiė duomeų aalizė atlikta statistie rograma Statistical Package for the Social Scieces (SPSS v. 13.0). Arašomosios statistikos metodais askaičiuotos įvairių rodiklių skaitiės charakteristikos (vidurkiai, stadartiiai uokryiai, miimalios ir maksimalios reikšmės, asiskirstymo skaičiai (), rocetai). Arašomoji statistika taikyta demografiių veiksių, slaugytojų ožiūrio į riešmirtię riežiūrą, slaugos riemoių taikymui adoroti. Stjudeto-t kriterijus riklausomoms (oriėms) imtims taikytas lygiat tarusavyje slaugos riemoių taikymo dažumą skausmo ir kitų simtomų vertiimo ir kotrolės srityje bei bedravimo su gydytojais, acietais ir šeimos ariais dažumą. Skirtumai tar lygiamųjų gruių laikomi statistiškai reikšmigi, kai < 0,05. Statistiio ryšio stirumui ustatyti skaičiuotas Sirmeo koreliacijos koeficietas ( ). Skirtumai laikyti statistiškai reikšmigi, kai aklaidos tikimybės reikšmė 0,05. REZULTATAI Išaalizuota skausmo ir kitų simtomų vertiimas ir kotrolė teikiat riešmirtię agalbą acietams, tarusavyje alygiat skausmo skalių audojimo, kitų eageidaujamų simtomų vertiimo, morfio skyrimo, efarmokologiių riemoių audojimo, kosultavimosi su kitais secialistais dažumą (1 letelė). Nustatyta, kad rečiausiai (vid. = 0,83 ± 1,42) yra taikoma tokia slaugos riemoė kai efarmokologiių riemoių audojimas skausmui mažiti (relaksacijos riemoės, masažai, hatoomija ir kita). Dažiausiai teikiat riešmirtię agalbą acietams atliekamas kitų eageidaujamų ligos simtomų vertiimas (vid. = 4,78 ± 1,48) ir kosultavimasis su kitais secialistais dėl simtomų sumažiimo (vid. = 4,10 ± 1,561), tai yra vidutiiškai tokia slaugos riemoė taikoma dažai arba labai dažai. Siekiat įvertiti, alaugos riemoių skausmo vertiimo ir kotrolės srityje taikymo dažis yra susijęs su skausmo kotrolės efektyvumu, buvo atlikta koreliaciė aalizė (2 letelė). Gautos statistiškai reikšmigos koreliacijos ( < 0,01) takausmo kotrolės efektyvumo ikausmo skalių audojimo, morfio skyrimo ir efarmokologiių riemoių audojimo skausmui malšiti dažio arodė, kad kuo rečiau taikomos miėtos riemoės, tuo rečiau skausmo kotrolė yra efektyvi ir ekelia roblemų acietams ir atvirkščiai. Išaalizuotas sichosocialiės riešmirtiės agalbos teikimas, tarusavyje alygiat acietams siūlomos si- 1 letelė. Skausmo ir kitų simtomų vertiimo ir kotrolės dažis Slaugos riemoės Priemoės taikymo dažis Skausmo skalių audojimas skausmui vertiti ( = 107) 0 6 3,05 ± 2,1 Kitų eageidaujamų simtomų vertiimas ( = 107) 0 6 4,78 ± 1,47 Morfio skyrimas skausmui malšiti ( = 107) 1 6 3,49 ± 1,28 Nefarmokologiių riemoių audojimas skausmui mažiti ( = 105) 0 6 0,83 ± 1,42 Kosultavimasis su kitais secialistais dėl simtomų sumažiimo ( = 104) 0 6 4,10 ± 1,561 2 letelė. Skausmo vertiimo ir kotrolės riemoių taikymo dažumo ikausmo kotrolės efektyvumo sąsajos Slaugos riemoės Skausmo skalių audojimas skausmui vertiti Morfio skyrimas skausmui malšiimuisi Nefarmokologiių riemoių audojimas skausmui mažiti rs Skausmo kotrolė yra efektyvi ir ekelia roblemų acietams 0, , ,320 0, Sirmao koreliacijos koeficietas, reikšmigumo lygmuo, tiriamųjų skaičius 754 teorija ir raktika T. 21 (Nr. 4.3)

4 chologo agalbos, acieto skatiimo atvirai išreikšti savo jausmus ir baimes, šeimos ariams siūlomos sichologo agalbos rieš mirtį ir mirus artimajam, kalbėjimosi su šeimos ariais aie acieto jausmus bei gyveimo vertybes, šeimos arių skatiimo išsakyti savo jausmus bei baimes ir bedradarbiavimo su kitos srities secialistais dažį (3 letelė). Nustatyta, kad, teikiat riešmirtię agalbą, rečiausiai acietams yra taikomos tokios sichosocialiės slaugos riemoės kai sichologo agalbos siūlymas šeimos ariams rieš mirtį ir mirus artimajam, atitikamai vid. = 1,09 ± 1,43 ir 0,99 ± 1,46, tai yra vidutiiškai tokios slaugos riemoės taikomos labai retai. Vidutiiškai labai retai ar retai bedradarbiaujama su kitos srities secialistais (vid. = 1,63 ± 1,91). Dažiausiai teikiat riešmirtię agalbą acietams jie skatiami atvirai išreikšti savo jausmus ir baimes (vid. = 4,16 ± 1,78), tai yra vidutiiškai tokia slaugos riemoė taikoma dažai. Išaalizuota dvasiė riešmirtiė agalba alygiat acietams siūlomos dvasiės agalbos, acieto skatiimo atvirai kalbėti aie artėjačią mirtį, acieto iformavimo aie eišvegiamą mirtį, šeimos ariams siūlomos dvasiės agalbos rieš mirtį ir mirus artimajam, šeimos arių skatiimo kalbėtis aie artimojo eišvegiamą mirtį, šeimos arių iformavimo aie acieto eišvegiamą mirtį ir šeimos ariams suteikiamos gedėjimo aramos dažį (4 letelė). Nustatyta, kad teikiat dvasię riešmirtię agalbą rečiausiai yra suteikiama gedėjimo arama acieto šeimos ariams (vid. = 1,53 ± 2,13), retai ar labai retai šeimos ariai skatiami kalbėtis aie artimojo eišvegiamą mirtį (vid. = 1,76 ± 1,80) ir retai šeimos ariams siūloma dvasiė agalba mirus artimajam (vid. = 1,91 ± 1,96). Dažiausiai teikiat riešmirtię dvasię agalbą šeimos ariai iformuojami aie artimojo acieto eišvegiamą mirtį (vid. = 4,38 ± 1,90), tai yra vidutiiškai tokia slaugos riemoė taikoma dažai. Siekiat įvertiti acieto ir jo šeimos arių įtraukimą riimat sredimus, susijusius su acieto slauga, buvo tarusavyje alygita, kai dažai atsižvelgiama į acieto uomoę dėl uskausmiimo bei kitų eageidaujamų simtomų šaliimo, atariamas slaugos laas su acietu, atsižvelgiama į acieto asiūlymus, kalbama su acietu aie jo būklę, su šeimos ariais atariamas slaugos laas, skatiami šeimos ariai dalyvauti riimat sredimus slaugos klausimais, mokomi šeimos ariai, kai bedrauti su acietu, ką jam sakyti, leidžiama šeimos ariams adėti atliekat slaugos veiksmus (rausti, maititi acietą ir kita) ir kai dažai alaikomi šeimos ariai riimat sredimus dėl acieto riežiūros (5 letelė). Nustatyta, kad įtraukiat acietus ir jų artimuosius riimat sredimus, susijusius su acieto slauga, dažiau ei kartais taikomos visos riemoės vidurkiai uo 3,05 iki 4,36. 3 letelė. Psichosocialiių riešmirtiės agalbos riemoių taikymo dažis Slaugos riemoės Priemoės taikymo dažis Pacietams siūloma sichologo agalba ( = 94) 0 6 2,37 ± 1,83 Pacietas skatiamas atvirai išreikšti savo jausmus ir baimes ( = 104) 0 6 4,16 ± 1,78 Šeimos ariams siūloma sichologo agalba rieš artimojo mirtį ( = 92) 0 6 1,09 ± 1,43 Šeimos ariams siūloma sichologo agalba mirus artimajam ( = 89) 0 6 0,99 ± 1,46 Kalbamasi su šeimos ariais aie artimojo (acieto) jausmus ( = 105) 0 6 2,46 ± 1,71 Kalbamasi su šeimos ariais aie artimojo (acieto) gyveimo vertybes ( = 105) 0 6 2,22 ± 1,85 Šeimos arių skatiami išsakyti savo jausmus bei baimes ( = 107) 0 6 2,74 ± 1,78 Bedradarbiaujama su kitos srities secialistais ( = 101) 0 6 1,63 ± 1,91 4 letelė. Dvasiės riešmirtiės agalbos riemoių taikymo dažis Slaugos riemoės Priemoės taikymo dažis Pacietams siūloma dvasiė agalba ( = 99) 0 6 3,74 ± 1,71 Pacietas skatiamas atvirai kalbėti aie artėjačią mirtį ( = 96) 0 6 3,60 ± 1,95 Pacietas iformuojamas aie eišvegiamą mirtį ( = 80) 0 6 2,26 ± 2,04 Šeimos ariams siūloma dvasiė agalba rieš artimojo mirtį ( = 101) 0 6 2,23 ± 1,93 Šeimos ariams siūloma dvasiė agalba mirus artimajam ( = 96) 0 6 1,91 ± 1,96 Šeimos ariai skatiami kalbėtis aie artimojo eišvegiamą mirtį ( = 107) 0 6 1,76 ± 1,80 Šeimos ariai iformuojami aie artimojo (acieto) eišvegiamą mirtį ( = 94) 0 6 4,38 ± 1,90 Šeimos ariams suteikiama gedėjimo arama ( = 83) 0 6 1,53 ± 2,13 teorija ir raktika T. 21 (Nr. 4.3) 755

5 Vertiat slaugytojų bedravimo su gydytojais, acietais ir jų šeimos ariais dažį, aimačios bedravimą slaugos riemoės buvo sujugtos į tris kategorijas askaičiuojat kategorijas sudaračių riemoių dažių vidurkį. Gauti dydžiai alygiti tarusavyje (6 letelė). Nustatyta, kad rečiausiai slaugytojos bedrauja su acietų šeimos ariais (vid. = 2,66 ± 1,40), o teikiat riešmirtię agalbą dažiausiai bedrauja su gydytojais (vid. = 4,09 ± 1,46). Taikat Stjudeto t kriterijų oriėms imtims, buvo gauti statistiškai reikšmigi skirtumai ( < 0,05) tar bedravimo su gydytojais, acietais ir šeimos ariais dažių. Gauti statistiškai reikšmigi skirtumai arodė, kad su medikais slaugytojos bedrauja kur kas dažiau ei su acietais, o su astaraisiais statistiškai daug dažiau ei su jų šeimos ariais (7 letelė). Aalizuojat slaugytojų bedravimo su gydytojais, acietais ir jų šeimos ariais ryšius, atlikta koreliaciė aalizė (8 letelė). Gautos statistiškai reikšmigos teigiamos koreliacijos ( < 0,01) talaugytojų bedravimo su gydytojais, acietais ir jų šeimos ariais arodė, kad kuo dažiau 5 letelė. Pacieto ir jo šeimos arių įtraukimo riimat sredimus dažis Slaugos riemoės Priemoės taikymo dažumas Atsižvelgiama į acieto uomoę dėl uskausmiimo ( = 106) 0 6 4,36 ± 1,50 Atariamas slaugos laas su acietu ( = 106) 0 6 3,53 ± 1,99 Atsižvelgiama į acieto asiūlymus ( = 104) 0 6 4,30 ± 1,52 Kalbama su acietu aie jo būklę ( = 104) 0 6 3,34 ± 1,88 Su šeimos ariais atariamas slaugos laas ( = 106) 0 6 3,05 ± 2,02 Skatiami šeimos ariai dalyvauti riimat sredimus slaugos klausimais ( = 105) 0 6 3,43 ± 1,94 Mokomi šeimos ariai, kai bedrauti su artimuoju ( = 105) 0 6 3,70 ± 1,80 Leidžiama šeimos ariams adėti atliekat slaugos veiksmus ( = 105) 0 6 4,30 ± 1,72 Palaikomi šeimos ariai riimat sredimus dėl riežiūros ( = 104) 0 6 4,13 ± 1,61 6 letelė. Bedravimo su gydytojais, acietais ir jų šeimos ariais dažis Slaugos riemoių kategorija Taikymo dažumas Bedravimas su gydytojais ( = 108) 0 6 4,09 ± 1,46 Bedravimas su acietais ( = 106) 0 6 3,42 ± 1,43 Bedravimas su acietų šeimos ariais ( = 108) 0 6 2,66 ± 1,40 7 letelė. Bedravimo su gydytojais, acietais ir jų šeimos ariais dažio alygiimas Slaugos riemoių kategorija Bedravimas su acietais Bedravimas su acietų šeimos ariais Bedravimas su gydytojais t 4, , Bedravimas su acietais t Stjudeto t kriterijus, reikšmigumo lygmuo, tiriamųjų skaičius 8 letelė. Bedravimo su gydytojais, acietais ir jų šeimos ariais sąsajos t 5, Slaugos riemoių kategorija Bedravimas su acietais Bedravimas su acietų šeimos ariais Bedravimas su gydytojais 0,371 0,512 <0,001 <0, Bedravimas su acietais Sirmao koreliacijos koeficietas, reikšmigumo lygmuo, tiriamųjų skaičius 0,506 <0, teorija ir raktika T. 21 (Nr. 4.3)

6 slaugytojos bedrauja su gydytojais, tuo dažiau jos bedrauja su acietais ar jų šeimos ariais ir atitikamai kuo rečiau buvo bedraujama su gydytojais mirštačių acietų slaugos klausimais, tuo rečiau bedraujama iu acietais ar jų šeimos ariais. Siekiat įvertiti, kurios slaugos riemoės buvo dažiausiai taikomos, o kurios taikomos rečiau, išskirtos setyios slaugos sritys: skausmo ir kitų simtomų vertiimas ir kotrolė, sichosocialiė agalba, dvasiė agalba, acieto ir jo šeimos arių įtraukimas į slaugos rocesą, bedravimas su gydytojais, bedravimas su acietu ir bedravimas su šeimos ariais, askaičiuojat toms kategorijoms riskirtų slaugos riemoių dažių vidurkius (9 letelė). Nustatyta, kad teikiat riešmirtię agalbą acietams rečiausiai yra suteikiama sichosocialiė agalba (vid. = 2,27 ± 1,28), vidutiiškai retai ar kartais suteikiama dvasiė agalba (vid. = 2,69 ± 1,27) ir bedraujama su acietų šeimos ariais (vid. = 2,66 ± 1,40). Dažiausiai teikiat riešmirtię agalbą bedraujama su gydytojais ir į slaugos rocesą įtraukiami acietai ir jų šeimos ariai atitikamai vid. = 4,09 ± 1,46 ir 3,77 ± 1,21. Vieodai dažai taikomos slaugos riemoės: skausmo ir kitų simtomų vertiimas ir kotrolė, bedravimas su acietais. REZULTATŲ APTARIMAS Paliatyvioji agalba reikaliga roc. hositalizuotų acietų [25]. Ligoiėse dažai irmą kartą diagozuojama gyvybei grėsmiga liga, tai at asireiškę ligos simtomai dažai ėra kokybiškai valdomi [26, 27]. Tyrimais ustatyta, kad teikiat aliatyviąja agalbą slaugos oreikiai ėra akakamai įvertiami, yač sichosocialiiai ir dvasiiai oreikiai. Tai at eakakamai acietai įtraukiami riimat sredimus, susijusius su slauga [28]. Mūsų tyrime išryškėjo tos ačios tedecijos: ustatyta, kad kartais skausmui vertiti audojamos skausmo skalės (vid. = 3,07), dažai vertiami kiti ei skausmas eageidaujami simtomai (vid. = 4,78), acietams siūloma dvasiė agalba (vid. = 3,74) ir retai acietams siūloma sichologo agalba (vid. = 2,37). Pacietai ir šeimos ariai įtraukiami riimat sredimus, susijusius su acieto slauga, dažiau ei kartais vidurkiai 3,05 4,36 bei kartais acietai skatiami atvirai kalbėti aie artėjačią mirtį (vid. = 3,60). Tyrimo rezultatai iš esmės atitika miėtų autorių atliktų tyrimų duomeis, agal kuriuos didžiausias dėmesys yra skiriamas skausmo ir kitų simtomų įvertiimui bei kotrolei m. Australijoje, vieoje Melburo ligoiių, atlikto tyrimo metu ustatyta, kad slaugytojai, teikdami riešmirtię agalbą, dažiausiai kocetruojasi ties techiio darbo atlikimu, vegia bedravimo su acietais ar šeimos ariais, yač kai šeimos ariai radeda klausiėti aie acieto rogozę ir mirimo rocesą [29]. Mūsų tyrimo metu aaiškėjo, kad rečiausiai slaugytojos bedrauja su acietų šeimos ariais (vid. = 2,66 ± 1,40), dažiau bedraujama su acietais (vid. = 3,42), o dažiausiai teikiat riešmirtię agalbą bedraujama su gydytojais (vid. = 4,09). Šie rezultatai rodo, kad šeimos ariai dažiausiai aliekami uošalyje teikiat riešmirtię agalbą. Kai rodo kiti šio tyrimo rezultatai, su šeimos ariais statistiškai reikšmigai rečiau bedraujama ei su acietu. Pabrėžtia, kad, teikiat sichosocialies ir dvasies aslaugas, iti svarbus bedravimas, kurio metu sveikatos riežiūros secialistai gali išsiaiškiti, kokie yra šeimos arių oreikiai. Tyrimo rezultatai rodo, kad acietams daugiau yra rieiama riešmirtiė agalba ei jų šeimos ariams. Aišku, kad sergatis žmogus dažiausiai vertiamas kai agridiis aslaugų gavėjas, tačiau reikia abrėžti, jog acietai, susidūrę su gyvybei avojiga liga ir eišvegiama mirtimi, e ką mažiau reikalauja tiek dvasiės, tiek sichosocialiės agalbos ei jų šeimos ariai. Šeimos ariams, suvokusiems, kad eteka artimojo, kyla e mažiau eigiamų emocijų, baimių. Todėl, remiatis aliatyviosios ir riešmirtiės agalbos filosofija, šeimos ariai yra tokie at sveikatos riežiūros aslaugų gavėjai, kai ir jų artimasis (acietas). Bedravimo svarbą abrėžia ir tai, kad slaugytojai, kurie dažiau bedrauja tiek su acietais, tiek su šeimos ariais, žio, jog acietas miršta susitaikęs su mirtimi. Tai at ustatyta, kad kuo dažiau acietai įtraukiami į slaugos rocesą (gali riimti sredimus, išsakyti ageidavi- 9 letelė. Slaugos riemoių agal kategorijas taikymo dažis Slaugos riemoių kategorija Taikymo dažumas Skausmo ir kitų simtomų vertiimas ir kotrolė ( = 108) 0,75 5,71 3,42 ± 1,03 Psichosocialiė agalba ( = 108) 0 6 2,27 ± 1,28 Dvasiė agalba ( = 108) 0,14 6 2,69 ± 1,27 Pacieto ir jo šeimos arių įtraukimas ( = 108) 0,78 5,78 3,77 ± 1,21 Bedravimas su gydytojais ( = 108) 0 6 4,09 ± 1,46 Bedravimas su acietais ( = 106) 0 6 3,42 ± 1,43 Bedravimas su acietų šeimos ariais ( = 108) 0 6 2,66 ± 1,40 teorija ir raktika T. 21 (Nr. 4.3) 757

7 mus, deriti veiksmus su slaugytojais ir a.), tuo dažiau jie miršta išsaugoję savigarbą ir orumą ( < 0,05). Ši reikšmiga koreliacija rodo, kad acietui labai svarbu išsaugoti savarakiškumą ir kad jis būtų laikomas visaverčiu asmeiu, galičiu dalyvauti slaugos rocese m. Jugtiėse Amerikos Valstijose, vieoje tretiio lygio ligoiių itesyviosios teraijos skyriuje, atliktas kokybiis tyrimas (iterviu su 19 slaugytojų) [30]. Tyrimo tikslas išsiaiškiti slaugytojų atirtį bei savo vaidmes suratimą, kai acietui ir jo šeimai utraukiamas agresyvus gydymas ir radedama taikyti aliatyvi ir riešmirtiė agalba. Šio tyrimo metu išsiaiškita, kad slaugytojų vaidmuo yra svarbus šiose srityse [30]: mokat šeimą (tai acieto dvasiio ir fiziio komforto užtikriimas, šeimos oreikių, charakteristikos ir emociės būklės vertiimas); acieto alaikymas (užtikriimas, kad acietas gautų akakamai uskausmiamųjų, acieto išklausymas); šeimos alaikymas (būtios iformacijos suteikimas, šeimos alaikymas riimat sredimus, emociė agalba, uramiimas, adrąsiimas, ritarimas). Mūsų tyrimas arodė, kad šeimos ariai dažai alaikomi riimat sredimus (vid. = 4,13), tačiau retai su šeimos ariais atariamas slaugos laas (vid. = 3,05) arba jie skatiami dalyvauti riimat sredimus slaugos klausimais (vid. = 3,43). Skirtumai yač ryškūs, kai kalbama aie dvasię agalbą arba šeimos arių įtraukimą riimat sredimus. Mūsų tyrimo metu ustatyta, kad dvasiė agalba siūloma kartais (vid. = 3,74), dažai atliekamas kitų simtomų vertiimas (vid. = 4,78), skausmo vertiimas audojat skausmo skales yra retai taikoma slaugos riemoė (vid. = 3,07). Kyla klausimas, kodėl tokie dideli skirtumai tar tyrimų, atliktų Australijos ligoiėje ir Jugtiėse Amerikos Valstijose. Reikia abrėžti, kad irmieji tyrimai atlikti skyriuose, kuriuose ėra aliatyviosios agalbos lovų, arba tie skyriai, kurie turi aliatyviosios agalbos lovas, ebuvo įtraukti į tyrimą, bei ebuvo svarbi slaugytojų atirtis teikiat acietams riešmirtię agalbą. Atrojo tyrimo vieas įtraukimo kriterijų buvo slaugytojų atirtis slaugat mirštačius acietus ir ervedat juos į aliatyviąją ir riešmirtię agalbą. Tad šie trys tyrimai atvirtia, kad, orit teikti kokybiškas aliatyviosios ir riešmirtiės agalbos aslaugas, labai svarbios žiios ir atirtis šioje srityje. Kuo geriau kotroliuojamas skausmas ir kuo mažiau asireiškia kiti fiziiai egalavimai, tuo labiau tikėtia, kad acietas mirdamas atirs mažiau kačių [31]. M. Watso ir bedraautoriai teigia, kad dažiausiai skausmas blogai kotroliuojamas todėl, jog eakakamai gerai įvertiamas. Skausmui vertiti geriausia audoti visuotiai riažitas skausmo skales, kurios skatia acietą e tik bedrauti, bet ir alegvia sveikatos riežiūros secialistams surasti acieto atiriamą skausmą [8]. Mūsų tyrime buvo įvertita skausmo skalių audojimo dažio įtaka skausmo kotrolės efektyvumui. Gautos statistiškai reikšmigos koreliacijos takausmo kotrolės efektyvumo ikausmo skalių audojimo skausmui įvertiti ( = 0,416, = ), kuo rečiau taikoma ši riemoė, tuo rečiau skausmo kotrolė yra efektyvi ir ekeliati roblemų acietams, šie rezultatai atvirtia visuotiai atvirtitą teoriją. Mūsų tyrimas atskleidė, kad įtraukiat acietus ir jų artimuosius į sredimų, susijusių su acieto slauga, riėmimo rocesą, dažiau ei kartais taikomos visos riemoės vidurkiai uo 3,05 iki 4,36. Askritai acietų ir šeimos įtraukimas riimat sredimus yra taikomas dažiau ei kitos slaugos riemoės teikiat riešmirtię agalbą. Todėl galima kelti rielaidą, kad tiek su acietais, tiek su šeimos ariais daugiau yra kalbama aie techiius slaugos sredimus ei aie teigiamus ir eigiamus dvasiius ir sichosocialiius gyveimo asektus. Šitą rielaidą atvirtia ir tai, kad slaugytojai su šeimos ariais statistiškai reikšmigai rečiau bedrauja ei su acietais, o su astaraisiais statistiškai reikšmigai rečiau bedrauja ei su gydytojais. Dažiausiai slaugytojai bedrauja su gydytojais m. Bostoe buvo atliktas kiekybiis tyrimas aklausiat acietus, sergačius eagydoma vėžie liga, bei gydytojus ilaugytojus, kurie turėjo raktikos slaugat tokius acietus [32]. Tyrimo tikslas išsiaiškiti riežastis, kodėl teikiatys riešmirtię agalbą gydytojai ilaugytojai retai suteikia acietams dvasię agalbą. Nustatyta, kad slaugytojai tik retkarčiais suteikia dvasię agalbą tokiems acietams (33 roc. iš 114 slaugytojų). Tyrimas atskleidžia kliūtis, dėl kurių acietai tik retkarčiais gaua dvasię aramą. Viea jų yra tai, kad didžioji dalis slaugytojų (88 roc.) iekada ebuvo išklausę kursų aie dvasię agalbą. Tuo taru mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad mažiau ei usė tyrime dalyvavusių slaugytojų (39,8 roc.) išklausė aliatyviosios ir riešmirtiės agalbos kursus. Mūsų tyrimo metu slaugytojai vidutiiškai kartais siūlo tokią dvasię agalbą acietams (vid. = 3,74). Tyrimo rezultatai rodo, kad dvasiė agalba acietams suteikiama dažiausiai retai. A. K. Attia ir bedraautoriai atliko tyrimą, kurio tikslas ustatyti, kokios yra kliūtys ir kokios agalbiės riemoės adeda slaugytojams teikti riešmirtię agalbą mirštatiems acietams ir jų šeimos ariams. Tyrimas atskleidė, kad viea didžiausių kliūčių yra žiių ir mokymo kursų aie kokybišką riešmirtię agalbą trūkumas [33]. Mūsų tyrimo metu aiškiatis, kokios sąlygos yra teikiat riešmirtię agalbą, ustatyta, kad vidutiiškai labai retai yra tokia galimybė (vid. = 1,81). Todėl orit teikti kokybišką riešmirtię agalbą, kai arodė aksčiau miėti tyrimai, labai svarbus yra uolatiis žiių ataujiimas. Teikiat riešmirtię agalbą, lygiai vieodai svarbios visos riešmirtiės agalbos sritys. Tačiau tyrimo rezultatų 758 teorija ir raktika T. 21 (Nr. 4.3)

8 aalizė rodo, kad riešmirtiės agalbos sritys įgyvediamos evieodai dažai. Dažiausiai teikiat riešmirtię agalbą bedraujama su gydytojais ir į slaugos rocesą įtraukiami acietai ir jų šeimos ariai atitikamai vid. = 4,09 ir 3,77. Rečiausiai yra suteikiama sichosocialiė agalba (vid. = 2,27), vidutiiškai retai suteikiama dvasiė agalba (vid. = 2,69) ir bedraujama su acietų šeimos ariais (vid. = 2,66). Tuo taru skausmo ir kitų simtomų vertiimas ir kotrolė taikomos vidutiiškai kartais (vid. = 3,42). IŠVADOS Paliatyvioje riežiūroje acietams rečiausiai yra suteikiama sichosocialiė agalba, retai suteikiama dvasiė agalba ir bedraujama su acietų šeimos ariais. Dažiausiai teikiat riešmirtię agalbą bedraujama su gydytojais ir į slaugos rocesą įtraukiami acietai ir jų šeimos ariai. Kartais taikomos slaugos riemoės: skausmo ir kitų eageidaujamų simtomų vertiimas ir kotrolė bei bedravimas su acietais. Pacietams sichosocialiė ir dvasiė agalba teikiama dažiau ei jų šeimos ariams. Tai at su acietais bedraujama dažiau ei su šeima. Tiek acietai, tiek jų šeimos ariai yra vieodai dažai įtraukiami riimat sredimus. LITERATŪRA 1. World Health Orgaizatio. Cacer Pai Relief ad Palliative Care. Geeva, 2009: WHO: 11, World Health Orgaizatio techical reort series: Šeškevičius A. Euroos aliatyviosios agalbos stadartai ir ormos. Kauas, Euroea Associatio for Palliative care. Defiitio of Palliative care, 1998, rieiga er iteretą: 4. Milliga S. Otimisig alliative care ad ed of life care i hosital. Nursig Stadard/RCN Publishig, 2012; 26(41): Nemeth C, Rottehofer J. Abgestufte Hosiz ud Palliativesorgug i Österreich. Wie, Österreichisches Budesistitut für Gesudheitswese, Ferris FD, Balfour HM, Bowe K et al. A model to guide atiet ad family care: based o atioally acceted riciles ad orms of ractice. J Pai Symtom Maage, 2002; 24: Rice E, Betcher D. Palliative Care i a Acute Care Hosital: From Pilot to Cosultatio Service. MEDSURG Nursig, 2010; 19(2): Watso M, Lucas C, Moy A, Wells J. Oxford Hadbook of Palliative Care. Oxford Uiversity Press, Cliical Stadards Board for Scotlad. Cliical Stadards for Secialist Palliative Care. Ediburg, NHS Scotlad, Coucil of Euroe Recommedatio Rec (2003) 24 of the Committee of Miisters to membetates o the orgaizatio of alliative care. 2003, rieiga er iteretą: Source/Rec(2003)24_e.df. 11. Natioal Cosesus Project for Quality Palliative care. Cliical Practice Guidelies for Quality Palliative Care, 2004, Pittsburg, Morriso RS, Meier DE, Fischberg D, et al. Imrovig the maagemet of ai i hositalized adults. Archives of iteral medicie, 2006; 166: Coyle N. Itroductio to alliative care ursig. Oxford textbook i alliative ursig. 3rd ed. New York, NY, Oxford Uiversity Press, 2010, Ferrell B, Wi D. Medical ad ursig educatio ad traiig oortuities to imrove survivorshi care. Joural of Cliical Ocology, 2006, 24: Poter R. Cambridge Illustrated History Medicie. Cambridge Uiversity Press; 1988: Seskevicius A. Lithuaia: status of cacer ai ad alliative care. J Pai Symtom Maage, 2002; 24: Dėl Paliatyviosios agalbos aslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo reikalavimų arašo atvirtiimo: Lietuvos Resublikos sveikatos asaugos miisterijos 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. V-14. Valstybės žiios, 2007; Nola MT, Mock V. A Cocetual Framework for Ed-of-Life Care: A Recosideratio of Factors Ifluecig the Itegrity of the Huma Perso. Joural of Professioal Nursig, 2004; 20(6): Newsome JT, Ka JE, Schulz R. Logitudial aalysis of secific domais of iteral cotrol ad deressive symtoms i atiets with recurret cacer. Health Psychology, 1996; 15: Irwi M. Psychoeuroimmuology of deressio: cliical imlicatios. Brai, behavior, ad immuity, 2002; 16: Natioal Cosesus Project for Quality Palliative care. Cliical Practice Guidelies for Quality Palliative Care, 2004, Pittsburg; Buckma R. Commuicatio skills i alliative care: a ractical guide. Neurologic cliics, 2001; 19: Lieard A, Merckaert I, Libert Y et al. Factors that ifluece cacer atiets ad relatives axiety followig a three-erso medical cosultatio: imact of a commuicatio skills traiig rogram for hysicias. Psycho-ocology, 2008; 17: Sorese JB, Rossel P, Holm S. Patiet-hysicia commuicatio cocerig articiatio i cacer chemotheray trials. British joural of cacer, 2004; 90: Gott M, Frey R, Rahael D, O Callagha A, Robiso J, Boyd M. Palliative care eed ad maagemet i the acute hosital settig: a cesus of oe New Zealad Hosital. BMC alliative care, 2013; 12: Wallace EM, Cooey MC, Walsh J, Coroy M, Twomey F. Why do alliative care atiets reset to the emergecy deartmet? Avoidable or uavoidable? The America joural of hosice & alliative care, 2013; 30: Murray SA, Kedall M, Boyd K, Sheikh A. Illess trajectories ad alliative care. BMJ, 2005; 330: Parish K, Glaetzer K, Grbich C, Hammod L, Hegarty M, Aie M. Dyig for attetio: alliative care i the acute settig. The Australia joural of advaced ursig: a quarterly ublicatio of the Royal Australia Nursig Federatio, 2006; 24: Bloomer MJ, Edacott R, O Coor M, Cross W. The dis-ease of dyig: challeges i ursig care of the dyig i the acute hosital settig. A qualitative observatioal study. Palliative medicie, 2013; 27: Arbour RB, Wiegad DL. Self-described ursig roles exerieced durig care of dyig atiets ad their families: a heomeological study. Itesive & critical care ursig: the official joural of the British Associatio of Critical Care Nurses, 2014; 30: Shijo T, Morita T, Hirai K, et al. Why eole accet oioids: role of geeral attitudes toward drugs, exeriece as a bereaved family, iformatio from medical rofessioals, ad ersoal beliefs regardig a good death. J Pai Symtom Maage, 2015; 49: Balboi TA, Balboi M, Eziger AC, et al. Provisio of siritual suort to atiets with advaced cacer by religious commuities ad associatios with medical care at the ed of life. JAMA iteral medicie, 2013; 173: Attia AK, Abd-Elaziz WW, Kadeel NA. Critical care urses ercetio of barriers ad suortive behaviors i ed-of-life care. The America joural of hosice & alliative care, 2013; 30: Gautas 2015 m. salio 5 d., arobuotas 2015 m. salio 26 d. Submitted October 5, acceted October 26, teorija ir raktika T. 21 (Nr. 4.3) 759