Skyrius 4. Ekotoksikologija: bioindikacijos ir ekotoksinių efektų panaudojimas Aplinkos Rizikos vertinime
|
|
- Jocelin McDonald
- 5 years ago
- Views:
Transcription
1 1 Skyrius 4. Ekotoksikologija: bioindikacijos ir ekotoksinių efektų panaudojimas Aplinkos Rizikos vertinime A.Četkauskaitė; Z.Vosylienė - skyreliai , ir Turinys: 4.1. Bioindikacija pagrįstas vandens telkinių taršos ir ekosistemų kokybės vertinimas Vandens telkinių suminės taršos cheminėmis medžiagomis vertinimo kategorijomis/ balais sistemos, pagal bioindikatorius: istorija Europoje Trento upės biotiniai indeksai Lietuvos upių taršos vertinimo švarumo klasėmis principai Biotinio Integralumo Indeksai, BTI BII apibrėžimas BII ekologiniai indikatoriai Žuvų BII Lietuvos upių klasifikacija pagal ichtiofaunos kompleksiškumą Integruotas jūros priekrančių sąlygų vertinimas Nuotekų, sedimentų ir vandens telkinių, taršos (kokybės ) vertinimas biotestavimo duomenimis Nuotekų toksiškumo (tinkamumo) biologiniam valymui vertinimas Biotestavimo duomenimis pagrįsti nuotekų, toksinių efektų įvertinimo būdai aplinkos menedžmentui, reguliaciniams sprendimams: PEEZ (PEEP), TV metodologijos Potencialių ekotoksinių efektų zondas, PEEZ Nuotekų toksiškumo testavimas mikrobiotestais: toksiškumo klasifikavimo sistema, metodų įvertinimas ir vandens telkinių- recipientų pažeidimų prognozavimas Kiti nuotekų ir paviršinių vandenų toksiškumo įvertinimo būdai Sedimentų taršos vertinimo strategijos Vakarų Europoje pt-dydžiu pagrįsta sedimentų ekotoksikologinė atranka arba vertinimas Vokietijoje Gėlųjų vandenų sedimentų Ekologinės Rizikos Vertinimas (ERV) Niderlanduose Sedimentų toksinių efektų ir taršos vertinimo bendros strategijos Vakarų Europoje Antrinio apsinuodijimo (biologinio išdidinimo) apspręsti efektai, BSAF, TEEF Biotestavimo duomenimis pagrįstas cheminių medžiagų pavojaus (toksiškumo) aplinkai vertinimas Dabartinės taršos ir cheminių medžiagų toksiškumo pavojaus klasifikacijos sistemos, besiremiančios biotestų duomenimis: Europos Sąjunga Prognozuojamos nesukeliančios efekto koncentracijos, PNEK, išvedimas Neapibrėžtumo faktoriai (NF) aplinkos rizikos vertinime PKA/PNEK apskaičiavimas iš ekspozicijos ir toksiškumo duomentų...35 Literatūra xxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxxx 5.1. Bioindikacija pagrįstas vandens telkinių taršos ir ekosistemų kokybės vertinimas Vandens telkinių suminės taršos cheminėmis medžiagomis vertinimo kategorijomis (balais) sistemų pagal bioindikatorius istorija Europoje Trento upės biotiniai indeksai Biotiniai (saprobiškumo) indeksai bioindikaciniuose metoduose tradiciškai sena, virš 50 metų susiformavusi tyrimų sritis. Bioindikaciniai metodai įvertina tam tikrų atskirų bioindikacinių rūšių ar taksonominių grupių, žinomų, kaip bioindikaciniai, buvimą ar nebuvimą. Šios grupės yra jautrios ir atsako kokiu tai susekamu būdu į taršalų pasirodymą jų aplinkoje. Buvimas-nebuvimas (kokybiniai) ir/arba santykis ar absoliutus paplitimas (kiekybiniai), taip pat, kaip ir fiziologiniai ar morfologiniai pakitimai yra naudojami, vertinant teršalų efektus ir jų pasiskirstymą pavyzdžių ėmimo aplinkoje. Biotiniai indeksai yra vartojami pažymėti skaitmenine reikšme atskirus bioindikatorius. Visų bioindikacinių rūšių skaitmeninių reikšmių suma pavyzdžių ėmimo vietoje išreiškia indekso reikšmę, kuri yra skaitmeninis šios vietos taršos įvertinimo tipas. Anksčiausiai žinomi biotiniai indeksai buvo ištobulinti, siekiant įvertinti taršą vandens sistemose, ir pavadinti Saprobine sistema dar 1900 metais. Ši sistema buvo plačiai vartojama Vakarų Europoje matuoti ir klasifikuoti organinių medžiagų efektus upėse. Šioje sistemoje, skirtoje paviršinių vandenų ir nuotekų taršos vertinimui, išskiriamos 4 kategorijos (zonos), žyminčios taršos, susidarančios pasroviui nuo pagrindinio organinių medžiagų / nuotekų išmetimo taško, laipsnį: 1. Polisaprobinė zona, - kraštutinai stiprios taršos zona. 2. α -mezosaprobinė zona, - stiprios taršos zona
2 2 3. β- mezosaprobinė zona, - vidutinės taršos zona. 4. Oligosaprobinė zona, - labai silpnos taršos ar neužteršto vandens zona. Įvertinant bioindikatoriaus sutikimo dažnį ir jo gyvenamąją vietą (jos pasirinkimą (buvimą) tam tikro užterštumo zonoje) gali būti apskaičiuojami saprobiniai dydžiai (vertės). Suma saprobinių dydžių, apskaičiuotų visiems tiriamos vietos bioindikatoriams, padalinta iš jų dažnių sumos skaičiaus, duoda tiriamos vietos Saprobinį indeksą (Mainly, 1995). Σ (s h) kur: S yra tiriamos vietos Saprobinis indeksas; S = s yra kiekvienos indikatorinės rūšies saprobinė Σ h reikšmė; h yra kiekvienos rūšies buvimo dažnis arba atskirų rūšių %-nis santykis su 4-mis (ar 5-iomis saprobiškumo sistemos pakopomis). Metodų standartizacijos praktika rodo, kad Europos valstybėse (Anglijoje, Prancūzijoje ir t.t.) dažniausiai yra nusistovėję sekančios dydžių koreliacijos ir priimti šie saprobinio indekso reikšmių intervalai: S dydis h dydis Saprobinių indeksų (dydžių) intervalai 1. Oligosaprobinis 1. Pasirodo atsitiktinai Oligosaprobinis (Jokios taršos) 2. β mezosaprobinis 2. Pasirodo dažnai β mezosaprobinis (Silpna organinė tarša) 3. α mezosaprobinis 3. Pasirodo labai paplitęs α mezosaprobinis (Stipri organinė tarša) 4. Polisaprobinis Polisaprobinis (Labai stipri organinė tarša) Pradinė Saprobinė sistema buvo keliolika kartų modifikuota, kiek kitaip skaičiuojant (vertinant) Saprobinį indeksą [Saprobic or Saprobien index - angl.] (S). Paskutiniaisiais dešimtmečiais Saprobinė sistema Europoje buvo atnaujinta, įvertinant ankstesnę darbo šioje srityje patirtį. Vėliausia jos revizija pateikta Vokietijos Standartiniuose metoduose (German Standard Method - DIN T.2) ir ji skirta vandens kokybės įvertinimui šioje šalyje. Žemiau parodysime svarbias biotinių indeksų ir vertinimo sistemas Europoje. TRENT BIOTIC INDEX ANGLIJA INDICE BIOTIQUE (1964) PRANCŪZIJA INDICE BIOLOGIQUE EXTENDED BIOTIC (1968) DE QUALITE GENERALE INDEX PRANCŪZIJA ANGLIJA CHANDLER S (1982) (1978) SCORE ŠKOTIJA BELGIAN BIOTIC (1970) INDEX INDICE BIOLOGIQUE BELGIJA GLOBAL (1983) PRANCŪZIJA (1985) BIOLOGICAL MONITORING WORKING PARTY SCORE ANGLIJA (1978) MODIFIED BMWP SCORE ANGLIJA (1979) Pav Biotinių indeksų ir vandens taršos vertinimo balais sistemų Europoje vystymasis.
3 3 Pagal: Metcalfe J.L. Biological water quality assessment of running waters based on macroinvertebrate communities: history and present status in Europe. Environmental Pollution, 1989, vol. 60, p ir (Mainly, 1995). Indeksų vandens kokybei (Trento Biotinis Indeksas, TBI) nustatyti sudarymo principas trumpai gali būti apibūdintas sekančioje lentelėje esančiu pavyzdžiu.tbi yra pagrįstas bentosinių (dugno nuosėdų) bestuburių grupių buvimo ar nebuvimo duomenimis ir dar įjungia paplitimo rodiklį. Dažniausiai, remiamasi 6 pagrindiniais (jautriausiais) organizmais, randamais pavyzdžių ėmimo vietoje. Lentelė 4.1. Vandens kokybės indekso nustatymo principiniai parametrai (pagal anglišką schemą) (Mainly, 1995). Vandens kokybės klasė Jautrumo grupė Santykinis paplitimas Q1: labai bloga kokybė Grupė A (jautrios formos) Nėra Grupė B (mažiau jautrios formos) Nėra Grupė C (tolerantinės formos) Pasirodančios retai Grupė D (taršos atgaivinamos formos, Dominuojančios t.y. labiausiai tolerantinės formos) Q2: bloga kokybė Grupė A Nėra Grupė B Nėra ar retos Grupė C Paplitę Grupė D Dominuojančios Q3: abejotina kokybė Grupė A Nėra Grupė B Bendros / įprastos Grupė C Dominuojančios Grupė D Paplitę Q4: vidutinė kokybė Grupė A Bendros / įprastos Grupė B Bendros ar paplitę Grupė C Bendros Grupė D Kai kurie dumbliai Q5: gera kokybė Grupė A Dominuojančios Grupė B Paplitę Grupė C Retos Grupė D Nėra Lietuvos upių taršos vertinimo švarumo klasėmis principai Lietuvos paviršinių vandenų užterštumo nustatymo klasifikacinė sistema, pagrįsta taršą toleruojančių (saprobinių) rūšių biologinės įvairovės ir bendraisiais vandens kokybės parametrais (cheminiais ir mikrobiologiniais). Biologiniai paviršinių vandenų užterštumo nustatymo standartiniai metodai, patvirtinti Lietuvoje 1995 m. (Lietuvos Aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas, LAND / M - 01) rekomenduoja vartoti kiek sudėtingesnę Saprobinių indeksų klasifikaciją (Swedish EPA. 1990). Net 7-ios vandens kokybės grupės (6 klasių normų ribose) rekomenduotos sekančiuose standartiniuose metoduose: 6-ios vandens kokybės klasės rekomenduotos sekančiuose standartiniuose metoduose: (perimta iš buvusių ESPT šalių metodikų) 1) paviršiaus vandenų fitoplanktono tyrimų 1) Paviršiaus vandenų makrozoobentoso tyrimų 2) upių ir ežerų zooplanktono tyrimų 2) Bakteriologinio vandens užterštumo tyrimo 3) upių ir ežerų perifitono tyrimų
4 4 Pavyzdžiui zooplanktono tyrimuose tai būtų 7-nių balų Saprobiškumo sistema (LAND / M - 01): Lentelė 4.2. Septynių balų vandens Saprobiškumo sistema, naudojama Lietuvos standartiniuose metoduose Upių, ežerų zooplanktono tyrimo metodikos esmė Vandens Vanduo Saprobiškumo Zooplanktono mėginiams paimti naudoja kokybės indeksas pagal Apšteino tinklelį (Nr ), per kurį perklasė Sladečeko modi- filtruoja 50 l vandens iš m gylio, fikaciją ir iš tinklelio išplauna į 100 ml tūrio indelį. Fiksuoja formalinu (2-3 ml), atžymi da- I Labai švarus <1 tą,. Laboratorijoje tiriama binokuliariniu mi- II Švarus kroskopu - skaičiuojama Bogorovo kamero- IIIA Pusiau vidutin. užterštas je. Jei reikia skiedžiama 10 k. ar 100 k. (1ml+9 IIIB Vidutiniškai užterštas ml ir t.t.), kol įmanoma suskaičiuoti plank- IV Užterštas terius. Atskirai skaičiuoja kiekvienos rūšies V Smarkiai užterštas ir nustato jų procentą bandinyje. Zooplank- VI Labai smarkiai užterštas >4 terio pasitaikymo dažnumas nustatomas: Vienos rūšies egzemp- Dažnumo reikšmė (h) Organizmų gausumas 1 m 3 apskaičiuojamas pagal liorių skč. %-ais nuo formulę: n 100 bendro egzempliorių skč. X =, kur: < 1 % 1 v 1-3 % 2 X - organizmų skaičius 1 m 3 vandens (vnt./ m 3 ); 3-10 % 3 n - organizmų skaičius mėginyje (vnt.); % 5 v - perfiltruoto vandens kiekis (50 l) % % 9 Pavyzdžiui, makrozoobentoso tyrimuose tai būtų 6-ių balų Saprobiškumo sistema. Priekrantės dugno nuosėdų užterštumo nustatymo,pagal zoobentosą, metodas yra pasiūlytas Vudiviso ir pritaikytas Anglijoje, Trento upėje 1964 m. (žiūr. pav.3). Biotinis indeksas pagal Vudiviso sistemą nustatomas, naudojantis įvairaus jautrumo rūšių ar taksonų grupių santykinio paplitimo dėsningumais [Mainly, 1995). Praktiškai tai yra lentelė, atspindinti labiausiai paplitusių organizmų išnykimo tendenciją, didėjant užterštumui. Faunos įvairovės skaičiavimui pasiūlyta sąvoka grupė, vieniems organizmams reiškia rūšį, o kitiems, sunkiai apibūdinamiems, stambesnius taksonus (LAND / M - 01). Biotiniam indeksui nustatyti makrozoobentoso tyrimuose pagal grupes Lietuvos standarte naudojamos (LAND / M - 01): 1) visos žinomos plokščiųjų kirmėlių (tipas Plathelminthes) rūšys; 2) mažašerių kirmėlių (klasė Oligochaeta) rūšys, išskyrus giminę Nais; 3) visos žinomos dėlių rūšys (klasė Hirudinea); 4) moliuskai (tipas Mollusca); 5) vėžiagyviai (klasė Crustaceae); 6) vandens erkės (būrys Acarina); 7) lašalų lervos (būrys Ephemeroptera) išskyrus Baetis rhodani; 8) ankstyvių (būrys Plecoptera); 9) apsiuvų lervos (būrys Trichoptera); 10) didžiasparnių lervos (būrys Megaloptera); 11) vabalų ( būrys Coleoptera); 12) blakių lervos ir suaugę individai (būrys Hemiptera); 13) mašalų šeima (šeima Simulidae); 14) uodų-trūklių lervų šeima (šeima Chironomidae), išskyrus Chironomus thummi. Vandens kokybei ir konkrečiai Trento Biotiniam Indeksui, TBI, nustatyti paimtas sekantis sudarymo principas: TBI įjungia rūšių (grupių) paplitimo faktorių, taigi yra pagrįstas bentosinių (dugno nuosėdų) bestuburių grupių buvimo ar nebuvimo duomenimis. Dažniausiai, pagal anglišką schemą remiamasi 6 pagrindiniais (jautriausiais) organizmais, randamais pavyzdžių ėmimo vietos faunoje.
5 5 Lentelė 4.3. Biotinis indeksas nustatomas remiantis sekančia schema Atstovaujantys Rūšinė įvairovė Biotinis indeksas pagal bendrą atstovaujančių organizmai grupių kiekį ir > Ankstyvių Daugiau kaip 1 rūšis lervos Tik 1 rūšis Lašalų Daugiau kaip 1 rūšis lervos Tik 1 rūšis Apsiuvų Daugiau kaip 1 rūšis lervos Tik 1 rūšis Gamaridai Ankščiau išvardintų rūšių nėra Vandens Ankščiau išvardintų asiliukas rūšių nėra Tubificidai Ankščiau išvardintų ar Chironomi- rūšių nėra dų lervos Visų ankščiau Gali atstovauti kai išvardintų rūšių kurios rūšys, nereinėra klios deguoniui Žinant biotinį indeksą, papildomai nustatomas santykinis oligochetų kiekis mėginyje. Pagal šiuos 2 parametrus: biotinį indeksą ir santykinį oligochetų kiekį, išreikštą procentais, nustatoma tiriamų vandenų užterštumo klasė (pagal dugno nuosėdų zoobentosą), remiantis šešių balų sistema (LAND / M 01). Lentelė 4.4. Biotinio indekso reikšmės ir oligochetų kiekis skirtingų vandens kokybės klasių baseinų dugno nuosėdose Vandens Vanduo Santykinis oligochetų Biotinis kokybės kiekis % nuo bendro indeksas klasė dugno organizmų kiekio I Labai švarus II Švarus III Vidutiniškai užterštas IV Užterštas V Smarkiai užterštas VI Labai smarkiai užterštas arba makro- 0-1 zoobentoso nerasta Toliau pateikiame grafikus ir lentelę, iliustruojančius Lietuvos upių užterštumo klasifikaciją pasiūlytą 1974 metais pagal saprobines zonas, charakterizuojamas ne tik biologiniais (rūšių įvairovės), bet ir kiekybiniais fiziniais cheminiais bei mikrobiologiniais rodikliais (Ambrazienė, 1974; Četkauskaitė et al., 2000)
6 Lentelė 4.5. Upių vandenų užterštumo klasifikacija Lietuvoje m.m. pagal fizinius cheminius ir mikrobiologinius vandens užterštumo rodiklius (Ambrazienė Ž., 1974) Rodikliai Matavimo vienetai Vandens užterštumo (saprobiškumo) klasės arba zonos Polisaprobinė (Labai stipriai užteršta) IV užterštumo klasė α-mezosaprobinė (Stipriai užteršta) III užterštumo klasė β-mezosaprobinė (Silpnai užteršta) II užterštumo klasė Oligosaprobinė (Švari) I užterštumo klasė Fiziniai cheminiai vandens užterštumo rodikliai 1. Biocheminis deguonies mg O 2 /l > sunaudojimas, BDS 5 2. Ištirpęs deguonis mg/l < Permanganatinė oksi- mg O 2 /l > dacija 4. Bichromatinė oksidacija (Cheminis deguonies sunaudojimas), ChDS mg O 2 /l > Ištirpę naftos produktai mg/l > Mikrobiologiniai užterštumo organinėmis medžiagomis kriterijai 6. Mikrobinis planktonas N ląst./ml > (N/l) > Heterotrofinė psichrofilinė mikroflora (žemų temp.) N ląst./ml (N/l) > > Naftą oksiduojančios bakterijos N ląst./ml (N/l) > > Sulfatą redukuojančios bakterijos N ląst./ml (N/l) > > Mikrobiologinio užterštumo alochtonine mikroflora kriterijai (sanitariniai-epidemiologiniai rodikliai) 10. Žarnyno lazdelės (Escherichia coli grupė) N ląst./l ar Titras (ml) > < * Enterokokai N ląst./ml (N/l) > > Heterotrofinė mezofilinė mikroflora (37 o C temp.) N ląst./ml (N/l) > > *Geriamo vandens standartas 3 E. coli lazdelės litre arba E.coli leistinas Titras = 333 ml 6
7 Biotinio Integralumo Indeksas, BII BII apibrėžimas. Biologinio Integralumo Indeksas, IBI, (Index of Biological Integrity- angliškai) yra multimetrinis indeksas, žymintis gyvenamosios buveinės gebą palaikyti subalansuotą, integruotą, prisitaikančią biologinę sistemą, pasižyminčią visa skale elementų, tikėtinų to regiono natūralioje (gamtinėje, nepažeistoje) gyvenamojoje buveinėje (IBI = sumai santykinių matavimo (vertinimo) balų (converted metric scores angliškai). Kaip kad gydytojas naudoja daugelį duomenų žmogaus ligai (sveikatos būklei) nustatyti ir apibūdinti (kraujo mėginių, temperatūros, svorio, kraujospūdžio ir t.t.), taip ir upių bei upelių biologinių sąlygų ar gerbūviui įvertinti naudojami daugiamačiai indeksai, apimantys visą parametrų ir matavimų įvairovę. Vertinant upių ekosistemų kokybę pagal bentosinius bestuburius, daugiamačiai biologiniai indeksai apima sekančią informaciją apie bentoso makrobestuburius: 1) taršą toleruojančius ir/ar netoleruojančius taksonus; 2) taksonominę sudėtį (taksonų skaičių ir gausumą ar paplitimą); ir 3) populiacijos papildomus rodiklius (pavyzdžiui, grobuonių skaičių). Ryškus praktinis pavyzdys būtų lašišinių žuvų išteklių mažėjimas, nykstant nerštavietėms, suprastėjus upių vandens kokybei, kurias atspindi bentoso (sedimentuose gyvenančių) makrobestuburių populiacijos. Jų būklė gali rodyti, kad tokioje upėje negali išsilaikyti kokybiškos nerštavietės ir lašišinių žuvų populiacijos. Bentoso makrobestuburių būklės (paplitimo, rūšių įvairovės) parametrai yra ilgalaikio toksiškumo rodikliai, nes makrobestuburiai yra upių ir upelių gyventojai, santykiškai nejudrūs, lengvi surinkti ir atstovauja sistemą - ansamblį, kuris nuspėjamai atsako į neigiamą žmonių veiklą ir sukeltą stresą. Kitais žodžiais, makrobestuburiai yra aukštupio įtakos (pažaidų) istoriniai žymenys (markeriai). Biologinis Integralumas kas yra svarbu, ir kaip jį keičia žmogaus (ūkinė) veikla? Biologinio integralumo monitoringo metodologija susideda iš penkių pakopų: 1) biologinių sąlygų apibrėžties minimaliai pažeistoje (sutrikdytoje) ekosistemoje (teritorijoje) kokios gamtinės sąlygos joje turėtų būti, 2) atrankos biologinių savybių, kurios kinta išilgai žmogaus įtakos gradiento, 3) šių pokyčių susiejimas su specifine pažeidžiančia žmogaus veiklos įtaka, 4) praktinių valdymo etapų nustatymui biologiniam integralumui įtvirtinti ir 5) tyrimų rezultatų sklaidos gyventojų ir politikų tarpe. Vertėtų neužmiršti, kad, nepaisant esminio Biologinio Integralumo parametro, jo reikšmės vertinamos antropogeninių pažaidų kontekste, o tai reiškia, kad tiek pateikiama grafinė forma, tiek ir metodologijos trečia susiejimo pakopa turi turėti pagrindą t.y. išanalizuotus (įvertintus) antropogeninius pažeidimus t.y. jų indeksą. Antropogeninių pažeidimų indeksas (Human Disturbance Index, HDI - angliškai) vienas iš būtinų BII skaičiavimo parametrų (ar komponentų), kaip žmogaus veiklos įtakos matas yra įvertinamas pirmiausiai. Jo reikšmės yra nuo 1 iki 50 vienetų. Vienas iš metodų, leidžiančių išmatuoti antropogeninės įtakos gradientą ir stiprumą yra įvertinimas procentais neprieinamo (biologinių rūšių įvairovei) paviršiaus tiriamoje teritorijoje (t.y. kelių, automobilių stovėjimo aikštelių, šaligatvių, namų ir kt.). Kai žmonės grindžia kelius, ir keičia kaimo vietoves į priemiesčius ir miestus, žala upėms išauga. HDI identifikavimo lygmenys. Pirmasis tikslas surinkti žemės naudojimo ir gamtinių buveinių informaciją, t.y. duomenis, kurių pagrindu gali būti pastatytas žmogaus įtakos arba antropogeninių pažeidimų gradientas HDI. Jei nagrinėjamos pelkėtas kraštas, tai pirma nustatomos sekantys pažeidimų lygmenys išorėje pelkių: 1) procentas upės baseino patenkantis į jį pažeidžiančius žemės naudmenų plotus (grūdinių kultūrų laukai, miesto žemė, kita), 2) buvimas, sąlygos ir platumas pelkių buferio, 3) artumas pelkių kitoms gamtinėms gyvenamosioms buveinėms (habitats angliškai), 4) kiekis gamtinių gyvenamųjų buveinių artimame atstume nuo pelkės. Vietiniai pažeidimai (viduje pelkių) būtų sekantys: 1) pokyčiai vandens tekėjime, cirkuliacijoje arba pasiekiamume, 2) vegetacijos pašalinimas (miško ruoša, ganyklų žolės išėdimas, žolės šienavimas), 3) netekimas pelkių mikrotopografijos, 4) patvarūs pažeidimai (ariama žemė, žems sutrypimas), 5) netekimas kranto linijos vingiuotumo. BII turi tinkamai suderinti ir tinkamai pasverti individualius komponentus, tokius, kaip:1) procentas upės baseino žemdirbytės laukuose, ganyklose, miesto teritorijoje ir pan., 2) procentas pelkės, apsaugotos nors 20 pėdų vegetacijos juosta, 3) kranto linijos kreivumo laipsnis, 4) hidrologinės įvairovės laipsnis, 5) genetinės izoliacijos laipsnis. Taigi, visi šie parametrai kartu įeina į antropogeninių pažeidimų indeksą (vertinamą iki 50 balų). BII palyginamosios (arba gamtinio fono) sąlygos: tai sąlygos tokioje gamtos vietoje, kur biota (biologinių organizmų visuma yra evoliucinių ir biogeografinių procesų produktas, santykiškai neturintis šiuolaikinio žmonių aktyvumo (antropogeninių) efektų. IBI matuoja biologinę gerovę vietų, lygindama tai su regioninėmis sąlygomis. Paprastai Biologinio Integralumo Indeksai yra išvystyti specifinėms geografinėms teritorijoms (plotams) ir specifinėms mėginių ėmimo (atrankos) metodologijoms. BII palyginamasis standartas: skalė dydžių, pamatuotų kiekvienam parametrui tose vietose, kuriose žmogaus aktyvumas mažiausias (t.y., palyginamosios sąlygos) BII ekologiniai indikatoriai - tai diagnostiniai matavimai, kuriais gali būti įvertinamas biologinis integralumas (vientisumas). Idealiai šie indikatoriai turi būti jautrūs visai skalei stresų, turi gebėti skirti streso sukeltus pakitimus nuo gamtinių pakitimų, turi atitikti visuomenės susirūpinimą, ir būti lengvai išmatuojami ir interpretuojami. 7
8 8 Bentoso Biologinio Integralumo Indeksas (Benthic Index of Biological Integrity, B-IBI, - angliškai) yra vienas iš sedimentų makro-bestuburių daugiamačių indeksų, sukurtų ir kalibruotų apibūdinti pagal specialius protokolus tam tikrom pažeistom ekosistemom (Puget Sound, JAV žemapelkėm panaudota pirmą kartą). Parametrai protokolams išvardinti žemiau lentelėje, pateikiant prognozuojamą paviršinio gėlo vandens ekosistemos biotos atsaką žmogaus daromai žalai. Lentelė 4.6. Pagrindiniai matuojami dydžiai antropogeninei žalai vertinti pagal upių sedimentų biotos taksonų efektus. Matas (parametras) Prognozuojamas atsakas į žmogaus žalojančią veiklą Bendras taksonų skaičius; Sumažėjimas Skaičius Ephemeroptera (Mayfly) taksonų; Sumažėjimas Skaičius Plecoptera (Stonefly) taksonų; Sumažėjimas Skaičius Trichoptera (Caddisfly) taksonų; Sumažėjimas Skaičius ilgai gyvenančių taksonų; Sumažėjimas Skaičius netoleruojančių taršos taksonų Sumažėjimas % toleruojančių taršą individų Padidėjimas % grobuoniškų individų Sumažėjimas Skaičius išliekančių (clinger) taksonų Sumažėjimas % dominuojančių (3 taksonai) Padidėjimas Šis poveikis sukuria pastebimus ir išmatuojamus biotinės bendruomenės pokyčius. IBI monitoringo metodologija užtikrina sekančius keturis tipus upelių deskriptorių (charakteristikų) aprašančių upelių būklę, atspindimą biotos 1) kiekybinės charakteristikos (deskriptoriai) monitoringo duomenų seka, 2) žodinės charakteristikos (deskriptoriai), (esamų ar nesamų rūšių skaičius ir tipai), 3) grafinės ar geografinės (GIS) charakteristikos (deskriptoriai), (atidėjimas IBI monitoringo rezultatų grafike ar ant žemėlapių), 4) kokybinės charakteristikos (deskriptoriai), aprašantys santykinį integralumą. Payzdžiui, pelkių biotos taksonų identifikavime Pelkių taksonų identifikacija: daugelyje valstybių pelkių ekosistemų BII yra vertinamas, remiantis upėms paruoštu BII. Čia pateikiame pagal Huges ir Oberdorff (1999) numatomus aplinkos degradacijos (irimo) efektus, įvertintus pagal upių biologines grupes: Gamtinių rūšių ar specializuotų taksonų skaičius mažėja Skaičius jautrių rūšių mažėja Procentas mitybinei grandinei ir gyvenamąjai buveinei specializuotų rūšių mažėja Bendras individų skaičius mažėja Procentas didelių individų skaičius jų dydžio klasių sumažėja Procentas svetimšalių ar nenatūralių rūšių ar individų išauga Procentas tolerantiškų individų išauga Procentas mitybinei grandinei ir gyvenamąjai buveinei bendrų (nespecializuotų) rūšių išauga Procentas individų su anomalijomis išauga. Specifiškesnis genties ar rūšies identifikavimas užbaigiamas profesionalių biologų, naudojant dichotominį apibūdinimą. Dichotominis apibūdinimas iki rūšies lygmens nebuvo sukurtas visiems vandens ekosistemų organizmams, nes dar vis mokomasi, kaip atskirti tuos, kurie yra labai panašūs. Frazė "žemiausias praktiškas taksonominis lygmuo" yra tipiškai vartojamas pažymėti, kad organizmai buvo apibūdinti taip specifiškai, kaip tik galima pagal dabartines žinias. Beveik visi vabzdžiai gali būti apibūdinami iki mažiausiai giminės lygmens, dauguma iki rūšies. Tačiau, kai kurie ne vabzdžių makrobestuburiai, tokie, kaip apvaliosios kirmėlės, dėlės ir gėlavandenės pintys yra tipiškai apibūdinami tik iki tipo (phylum), eilės, klasės, ar poklasio lygmens. 1) Kada pavyzdžiai yra identifikuojami iki genties ar žemiausio taksonominio lygmens, naudojama dešimties balų vertinimo sistema. 2) Kada pavyzdžiai yra identifikuojami iki šeimos lygmens, naudojama penkių balų vertinimo sistema. Bentoso Biotinio integriškumo indekso, B-BII. vertinimas, apskaičiuotas iš žemiausio taksonominio lygmens duomenų yra labiau statistiškai tikslus, negu than B-BII vertinimai, paslaičiuoti iš genties lygmens informacijos. Chironomidės yra viena iš vandens vabzdžių grupių, kurias yra ypač sunku identifikuoti, kai jų (šeimų) daug. Norint apskaičiuoti upių B-BII vertes, trijų taksonominių lygmenų (rūšies, rūšies/šeimos, genties) metodai visi naudoja tuos pačius dešimt parametrų. Galima naudoti pažymėtų rūšių sąrašą (žiūrėti Northwest Taxa Database), skirtą nustatyti matavimų (parametrų) vertinimui (t.y., kuris taksonas yra ilgai gyvenantis, kuris tvirtai laikosi, kuris taršai tolerantiškas ir t.t.).
9 9 Sekantys biologinių (rūšių lygmens) matavimų deskriptoriai, naudojami kaip rūšių, rūšių/šeimų, genčių ir šeimų taksonominės identifikacijos metodai, vertinant bentoso BII. Rūšių/šeimų lygmenyje pagal 10-balų bentoso BII vertinimą apibūdinama: bendras taksonų turtingumas (1), Ephemeroptera turtingumas taksono lygmenyje (2), Plecoptera turtingumas taksono lygmenyje (3), Trichoptera turtingumas taksono lygmenyje (4), ilgai gyvenančių taksonų skaičius (5), netoleruojančių (taršos) taksonų skaičius (6), tvirtų (stabilių) taksonų skaičius (7), procentas tolerantinių individų (8), procentas grobuoniškų individų (9), ir procentas dominuojančių taksonų (10) (šiame skaičiavime naudojamas bendras skaičius kiekvieno iš trijų tolerantiškų, grobuoniškų ir dominuojančių indivdų, atitinkamai) viename labiausiai paplitusiame taksone, randamame kiekviename kartotiniame mėginyje, yra dalijamas iš bendro individų skaičiaus šiame pavyzdyje, ir dauginamas iš 100). Trys reikšmės iš trijų pakartojimų yra imamos vidurkiu šiai metrikai (įvertinimui). Taikomi rūšių lygmens vertinimo kriterijai, tuo tarpu chironomidai yra identifiuojami labiu šeimų, nei genčių lygmenyje. Kriterijai reikalauja daugumos vabzdžių identifikaciją atlikti rūšių lygmenyje. Tie patys 10 parametrų yra įvertinami pagal 10-balų bentoso BII vertinimą genties lygmenyje. Pagal dabartinius Genties ir Genties (iki 1999) taksonominio identifikavimo metodus, vandenyje gyvenančios rūšys yra identifikuojamos genties lygmenyje, išskyrus chironomidus, kurie identifikuojami šeimos lygmenyje. Kitos ne vabzdžių rūšys identifikuojami eilės ar šeimos lygmenyje. Bendras taksonų turtingumas (1), Ephemeroptera turtingumą taksono lygmenyje (2), Plecoptera turtingumą taksono lygmenyje (3), Trichoptera turtingumą taksono lygmenyje (4), ilgai gyvenančių taksonų skaičius (5), netoleruojančių (taršos) taksonų skaičius (6), tvirtų (stabilių) taksonų skaičius (7), procentą tolerantinių individų (8), procentą grobuoniškų individų (9), ir procentas dominuojančių taksonų (10) yra įvertinami B-BII analizėje genties lygmenyje. Šeimos-lygmens identifikacijai, kuri naudoja 5 parametrų metodą, vertinimo kriterijai būtų sekantys. Bentoso-BII vertinimai, paskaičiuoti iš pavyzdžių, identifikuotų iki genties ar žemiausio praktinio taksonominio lygmens, atspindės ekologines vietovės sąlygas su didesniu statistiniu tikslumu, nei pavyzdžiai, identifikuoti tik iki šeimos lygmens. Kitais žodžiais tariant, mažesni skirtumai vietovės sąlygose bus susekti su genties ar rūšies lygmens vertinimu, negus su šeimos lygmens vertinimu. Šeimų (5-parametrų) lygmenyje Bentoso BII (B-BII) neduoda tiek kokybinės informacijos, kaip 10 parametrų B-BII, tačiau suteikia santykinį integriškumo vertinimą. B-BII (5 parametrų) efektyvumo vertinimas dar tęsiamas. Šeimų (5-parametrų) lygmenyje B-BII yra identifikuojami kiekviename pakartojime: 1) bendras taksonų turtingumas, 2) Ephemeroptera taksono turtingumas, 3), Plecoptera taksono turtingumas, 4), Trichoptera taksono turtingumas 5), ir procentinis dominaavimas (kaip individų viename, labiausiai paplitusiame taksone, gauta kiekviename pakartojme suma, padalinta iš bendro individų skaičiaus tame kartojamame pavyzdyje ir padauginta iš 100). Šio parametro vidurkio gavimui pateikiamas 3 pakartojimų skaičius. Detalius kriterijus ir šio taksonominio lygmens identifikavimo ir vertinimo B-BII šeimų (5-parametrų) lygmenyje kriterijus žiūrėti: Žuvų BII (pagal Mabene et al., 2003) Žuvų BII principai buvo sukurti Karr o (1981). Šis indeksas rėmėsi faktu, kad žuvų bendrijos atsakas į žmogaus vykdomus vandens ekosistemos pokyčius yra prognozuojamas ir kiekybiškai įvertinamas. Originalus IBI (Karr, 1981) naudojo kai kurias žuvų bendrijų komponentes: taksonominę sudėtį, trofinį lygmenį, gausumą ir žuvų gerbūvį (sveikatą). Žuvų patobulintas BII (pagal Mabene et al., 2003) remiasi gausa ir geba (tinkamumu) galimų biologinio integralumo indekso (BII) parametrų (parametrų kandidatų), padedančių atskirti minimaliai pažeistas kontrolines palyginamąsias vietas (n 5 29) ir antropogeniškai pažeistas vietas (n 5 40). * Žuvų parametrai, įtraukti į BII: 1. Gamtines šaltavandenės rūšys (0.01* Taip), 2. Gamtiniai šaltavandeniai individai, procentas (0.01* Ne (perteklius su 1 ir 3 parametrais)),. 3. Šaltavandeniai individai, procentas (0.01* Taip), 4. Svetimšalių (invazinių) rūšių skaičius (0.01* Taip), 5. Svetimšalių (invazinių) rūšių procentas (0.30* Ne (nepatikima, neišskiriama)), 6. Jautrių gamtinių individų procentas, (0.01* Taip), 7. Tolerantinių individų procentas, (0.01* Taip), 8. Paprasto karpio Cyprinus carpio individų procentas, (0.01* Taip), 9. Kujagalvių amžiaus klasių (grupių) skaičius (0.01* Taip) 10. Kujagalvių individų procentas (0.01* Taip (jei įvertinisime, kad 9 atvejams trūksta duomenų)) 11. Lašišinių amžiaus klasių (grupių) skaičius (0.02* Ne (perteklius su 12 parametrų ir mažiau jautru), 12. Lašišinių amžiaus klasių skaičius minus kalnų baltos žuvies, Prosopium williamsoni, skaičių (0.01* Taip) 13. Pagaunamų lašišinių žuvų (upėtakių) procentas (0.31* Ne (nepatikima, neišskiriama)) 14. Individų su anomalijomis procentas (0.21* Ne (nepatikima, neišskiriama)) 15. Individų su DELT a anomalijomis, procentas (0.01* Taip) 16. Sugavimų per vieną žūklės atvejį b (0.01* Taip) a - Deformacijos, pažeistos galūnės ir dalys, augliai.
10 10 b - Skaičius šaltų vandenų individų, sugautų per minutę elektrožūklės. * - Tikimybių dydžiai iš Mann Whitney testo. Rezultatų pristatymas ir interpretacija. Vienas iš rezultatų pristatymo būdų yra individualių BII parametrų pokyčių pateikimas antropogeninių pažeidimų indekso reikšmių gradiente (balai iki 50). Jis gali būti pristatytas paprastu Excel grafiku, kur x ašyje atidėtas HDI (Antropogeninių pažeidimų indeksas,o y ašyje individualių Biologinio integralumo parametrų reikšmės (IBI component). BII interpretacija. Duomenys gali būti pristatyti lentelės pavidalu ar grafiku, kuriuose pagal galutinį parametrą IBI (jo skaitines reikšmes) ar pagal visus parametrus būtų pateikiamas tirtų vietų gamtinės kokybės vertinimas balais. Bendras BII vertinimas balais (gautais, sumavus 12 integralumo parametrų vertinimų): klasių (kategorijų) interpretacija (pagal Karr et al., 1981, 1986). 1) balų - puiki kokybė. Palyginama su geriausiomis situacijomis regioniniuose poklasiuose, kuriuose nebuvo antropogeninės žalos; turi visas rūšis numatomas regione, taip pat ir labiausiai tolerantines formas; rodo subalansuotą trofinę struktūrą ir sėkmingą reprodukciją. 2) balų - geras rūšių turtingumas, kiek mažesnis už laukiamą, ypač dėl labiausiai netoleruojančių rūšių netekties; kai kurios rūšys yra randamos mažesniu, nei optimaliu paplitimu; trofinė struktūra ir reprodukcija rodo kai kurios streso ženklus. Pastebimos kai kurios invazinės ar ne-gamtinės rūšys. 3) balų - vidutiniška kokybė; papildomo blogėjimo ženklai apima: netekimą netolerantiškų formų, negausias (kelias) rūšis, labai iškreiptą trofinę struktūrą (pvz., padidėjusį tolerantiškų, visaėdančių rūšių dažnį); senesnio amžiaus aukštesnio lygio grobuonys gali būti reti. 4) balų - bloga kokybė. Dominuojantys visaėdžiai, tolerantinės formos, ir gyvenamųjų buveinių subendrėjimas; tik keletas aukščiausios grandies mėsėdžius; reprodukciniai ir gyvenimo sąlygų faktoriai bendrai supresuoti; hibridiniai ar sergantys individai dažnai pasitaiko. Paplitę invazinės ir ne-gamtinės rūšys. 5) balų - labai prasta kokybė. Dominuoja stipriai tolerantinės formos ar invazinės rūšys hibridai bendrai pasitaiko, ligos, pažeistos kūno dalys, parazitai ir kiti nenormalumai gali būti pastovūs. Pilnas nebuvimas mažiau tolerantiškų formų. Kiekvienas komponentas yra kiekybiškai vertinamas metrikomis (t.y. netoleruojančių rūšių procentu) Lietuvos upių klasifikacija pagal ichtiofaunos kompleksiškumą. Remiantis EB Vandenų valdymo direktyva (2000), kurią priėmė 25 EB valstybės, visuose paviršiaus vandenyse turi būti geros ekologinės sąlygos, tačiau jų įvertinimui nebuvo standartizuoto žuvimis paremto įvertinimo metodo. Šis metodas buvo rengiamas EB projekte FAME ( ) (5-ta Programa), kuriame dalyvavo 12 Europos šalių. Projekto tikslas buvo sukurti, išanalizuoti ir įdiegti žuvų duomenų bazėmis pagrįsto upių ekologinio statuso vertinimo metodą, kuris užtikrintų nuoseklų ir standartizuotą monitoringą visose Europos šalyse. Buvo sukurta galinga centrinė duomenų bazė, apimanti 16 Europos ekoregionų (12 šalių), 2700 upių, 8000 ištyrinėtų upių atkarpų, žvejybų duomenis. Kiekvienai vietai buvo surinkta informacija apie žuvų populiacijų ir bendrijų rodiklius, abiotines kintamąsias ir žmonių veiklos įtaką. Duomenų bazėje yra sąrašas Europos gėlavandenių žuvų rūšių, suklasifikuotų į grupes pagal ekologines charakteristikas. Buvo parengta kompiuterinė programa bei metodinis vadovas, apimantis standartizuotą mėginių rinkimo procedūrą, upių priskyrimo skirtingiems tipams principus, upių būklės vertinimo rodiklių apskaičiavimą ir galutinį upių būklės įvertinimą (multimetrinį indeksą) - EŽI (Europos žuvų indeksas) (EFI, European Fish Index), nusakantį bendrą ekosistemos būklę. Lietuvos mokslininkai taip pat dalyvavo šiame projekte (dr. V. Kesminas ir dr. T. Virbickas VU Ekologijos institutas), jų darbais Lietuvoje buvo ištirta 100 upių, 253 stotys, atliktos 355 žvejybos. Pagrindinės priemonės ir principai. Upių tipologija.upės buvo suskirstytos į tipus, remiantis žuvų bendrijų struktūros skirtumais. Tuomet buvo nustatyti pagrindiniai aplinkos veiksniai, sąlygojantys žuvų bendrijų struktūros skirtumus (ekoregiono ir baseino mastu). Etaloninių sąlygų ir pažeistos būklės nustatymas. Etaloninių sąlygų nustatymui buvo apibrėžti svarbiausi hidromorfologiniai ir fiziniai cheminiai kriterijai. Įvairaus pobūdžio žmogaus veiklos sukeltų pokyčių įvertinimui buvo surinkta informacija apie 23 skirtingo pobūdžio bei masto žmogaus veiklos rodiklius upės baseino, atkarpos ir tyrimo vietos erdviniuose lygiuose (5 poveikio klasės: nuo 1 nėra poveikio, iki 5 labai stiprus poveikis ). Rūšių klasifikacija. FAME projekte dalyvavusiose šalyse iš viso užregistruota 330 žuvų ir negių rūšių. 178 ioms rūšims nustatytas zoogeografinis statusas (vietinė/invazinė) 41-ame didžiųjų upių baseine (Dunojus, Reinas, Nemunas). 49-ios aplinkos pokyčiams jautrios rūšys buvo pasirinktos specialiai gausumo, biomasės ir amžinės-matmeninės struktūros analizei. 199-os rūšys buvo suskirstytos į 13-os ekologinių grupių 42 kategorijas (pvz., pagal buveinės preferendumą, neršto substrato specifiką, mitybos pobūdį, migracijas). Potencialūs rodikliai. Buvo išanalizuoti visi potencialūs rodikliai, nusakantys žuvų rūšinę sudėtį, populiacijų struktūrą, gausumą ir jautrumą ekologinės būklės pokyčiams. Iš viso analizuoti 12 žuvų bendrijų struktūros ir gausumo rodikliai,
11 11 98 ekologinių grupių sudėties rodikliai, 18 rodiklių nusakančių istorinį žuvų paplitimą ir gausumą, ir 10 rodiklių, apibūdinančių itin jautrių aplinkos pokyčiams žuvų rūšių populiacijų būklę. Projekto eigoje Lietuvoje identifikuoti 8 upių tipai, besiskiriantys žuvų rūšių skaičiumi, vyraujančiomis rūšimis, baseino plotu ir upės nuolydžiu. Lentelė 4.7. Pagrindiniai Lietuvos upių ekologiniai tipai, skirstomi pagal ichtiofaunos komplekso savybes. Vidutinis ir Tipas didžiausias Vyraujantis ichtiofaunos kompleksas rūšių skaičius L1 3/6 Lašišinės žuvys ir palydovinės rūšys L2 6/14 Lašišinės žuvys ir palydovinės rūšys L3 11/25 Lašišinės žuvys ir palydovinės rūšys LC1 14/28 Lašišinės-karpinės ir palydovinės rūšys LC2 17/34 Lašišinės-karpinės ir palydovinės rūšys LC3 20/36 Lašišinės karpinės ir palydovinės rūšys C1 11/22 Karpinės žuvys ir palydovinės rūšys C2 23/40 Karpinės žuvys ir palydovinės rūšys Vyraujančios ir Baseino plotas, Upės nuolydis indikatorinės rūšys km 2 Vidurkis Kaita Upėtakis ir kūjagalvis < 50 3,93 1,30-5,44 Upėtakis, kūjagalvis, rainė, šlyžys Upėtakis, kūjagalvis, šlakys, rainė, šlyžys, strepetys Upėtakis, kūjagalvis, kiršlys, šlakys, rainė, strepetys, kuoja Srovinė aukšlė, kiršlys, šlakys, lašiša, kuoja, šapalas, gružlys, lydeka Srovinė aukšlė, ūsorius, salatis, lašiša, šlakys, kuoja, šapalas, gružlys, lydeka, karšis Srovinė aukšlė, kuoja, lydeka, ešerys Stinta, salatis, žiobrys, srovinė aukšlė, perpelė, kuoja, šapalas, lydeka, karšis, ešerys, starkis, šamas ,34 1,15-4, ,59 1,1-5, ,84 0,05-1, ,76 0,36-1, ,41 0,28-0, ,37 0,13-0,65 > ,12 0,10-0,15 Šių rodiklių pagrindu sukurtas upių ekologinės būklės vertinimo metodas - multimetrinis indeksas, tiksliai įvertinantis upės ekologinę būklę ir priskiriantis ją vienai iš 5 ekologinės būklės klasių, nurodytų Vandens valdymo direktyvoje (labai gera, gera, vidutinė, bloga, labai bloga). Septyniems upių tipams buvo nustatyti pagrindiniai žuvų bendrijų ir populiacijų rodikliai, kurie jautriai reaguoja į stiprėjantį antropogeninį poveikį. Lentelė 4.8. Pagrindiniai žuvų bendrijų ir populiacijų rodikliai, jautriai reaguojantys į stiprėjantį antropogeninį poveikį Mato vienetas RODIKLIS Teigiama reakcija į ekologinės būklės blogėjimą (rodiklis didėja) Neigiama reakcija į ekologinės būklės blogėjimą (rodiklis mažėja) Ekologinės grupės Ekologinės grupės Jautrios rūšys Atsparios rūšys (Tolerant) Nespecializuotos buveinei rūšys (Eurytopic) Visaėdės Rūšys (Omnivorous) Ant žvyro grunto neršiančios žuvys (Lithophilic) Bestuburiais mi ntančios žuvys (Insect/Invert) Lašišinės žuvys Kūjagalvis Gausumas (N, % Biomasė (B, %) Rūšių skaičius (Sp, %) Srovinė aukšlė
12 Integruotas jūros priekrančių sąlygų vertinimas JAV EPA 2004 metais paskelbė Nacionalinę Pakrančių sąlygų ataskaitą, NCCR, (National Coastal Condition Report II, EPA-620/R-03/002). Šioje ataskaitoje pirmą kartą pabandyta pateikti jūros priekrančių ekosistemų pakenkimų įvertinimą vieningoje indeksų skalėje. Ekologinė kranto zonos būklė įvertinta pagal 5 pagrindinius indeksus: 1) kranto buveinių indeksą, 2) vandens kokybės indeksą, 3) sedimentų kokybės indeksą, 4) bentoso gyvūnijos indeksą, 5) žuvų audinių (taršos) indeksą. Pavyzdžiai, kurių viso buvo analizuota 2 073, buvo surinkti 48 valstijose nuo 1997 iki 2000 metų, iš kurių 90 % surinkta ir išanalizuota ) kranto buveinių indeksas yra vidutinio, ilgalaikio, dešimtmečiais trunkančio kranto pelkių netekimo greičio vidurkis ( ) ir dabartinio ( ) pelkių netekimo greičio, išreikštų balais (taip pat ir procentais) Konstatuota, kad vien Didžiųjų ežerų rajone metinis pelkių netekimo greitis dabartinį dešimtmetį yra apie 0,2 %, kas sudaro 2,3 % per dešimtmetį, t.y. pačią blogiausią būklę visose JAV. Šiaurės Rytų, Pietrytinėje,Vakarinėje ir Golfo srovės pakrantėse dabartiniai ( ) pelkių netekimo greičiai įvertinti 0,14 %, 0,20 %, 0,21 % ir 0,53 % arba 1,0, 1,06, 1,3 ir 1,9 balais, atitinkamai, lyginant su ( ) periodo pelkių netekimo greičiu. Kadangi Golfo srovės pakrantėje sukoncentruota 2/3 visų pelkių plotų visose 48 įvertintose valstijose, tai bendras kranto buveinių vertinimo balas yra 1,26, kas atitinka būklę iš vidutinės į blogą pusę. 2) vandens kokybės indeksas apima eilę parametrų, kaip vandens skaidrumas, chlorofilo a kiekis, ištirpusio neorganinio azoto, DIN, (junginių) kiekis (koncentracija), ištirpusio neorganinio fosforo,dip, (junginių) kiekis (koncentracija), ištirpusio deguonies koncentracija Šis indeksas parodė, kad 12 % estuarijų ploto yra blogose, ir 50 % - yra vidutinėse vandens kokybės sąlygose, taigi 62 % patiria vidutinę ir didelę vandens kokybės degradaciją. Blogos, tokią vandens kokybės degradaciją atspindinčios sąlygos, yra padidėjusi chlorofilo a koncentracija ir sumažėjusi deguonies koncentracija estuarijų vandenyse. Vidutinės estuarijų vandens kokybės sąlygos, matomai, yra charakterizuojamos degradacija, susijusia su aplinkos streso faktoriais: padidėjusia maistmedžiagių (biogenų arba bendro azoto ir fosforo) koncentracija ir sumažėjusiu vandens skaidrumu. Pažymėta, kad apie 5 % estuarijų turi aukštą gamtinį suspenduotų dalelių vandenyje foną. Šiaurės Rytų estuarijų vandens kokybė buvo blogiausia, - čia 19 % buvo blogose sąlygose, o 42 % vidutinėse. 3) sedimentų kokybės indeksas pagrįstas sedimentų toksiškumo, sedimentų teršalų koncentracijomis ir TOC (bendros organinės anglies) koncentracijomis sedimentuose. Maždaug 13 % visų tirtų estuarijų sedimentų gavo blogą vertinimą. Pagal plotą ir įnašą į šias blogiausias sedimentų kokybės sąlygas užėmė Puerto Rico estuarija (61 %), Šiaurės Rytų kranto (16 %), ir Vakarų kranto (14 %) estuarijos bei Didieji ežerai. Sedimentų užteršimo būklei apibūdinti įvertintos cheminių teršalų koncentracijos daugiau, nei pagal 100 junginių standartus (25 PAA, 22 PCB, 25 pesticidų, 15 metalų). Klasifikacijos pagrindu pasirinkta Long ir kitų 1995 metais pasiūlyta sistema, cheminių ir ekotoksikologinių duomenų bazių pagrindu vertinanti Vidutinių efektų intervalą (Effects Range Median, ERM, - angliškai), nusakantį kiekvienam cheminiam junginiui medianinę neigiamų biologinių efektų koncentraciją (L(E)C 50 ) ir Mažų efektų intervalą (Effects Range Low, ERL, - angliškai), nusakantį kiekvienam cheminiam junginiui 10 persentilių (procentinių dalių??????ar ppm??? o %???) neigiamų biologinių efektų koncentraciją (L(E)C 10 ). Sedimentų taršos būklė įvertinta kaip pereinanti iš vidutinės į blogą, remiantis estuarijų sedimentų tarša viršijančia bet kuriems cheminiams junginiams Mažų ir Vidutinių efektų intervalą (ERL ir ERM), atitinkamai. Blogomis apibrėžtos tos sedimentų taršos sąlygos, kuriomis viršijama viena ar daugiau ERM (junginiui ar suminiam junginių klasės kiekiui, kaip pavyzdžiui bendriems PCB), ir tai sudarė 7 % estuarijų sedimentų. Vidutinėmis apibrėžtos tos sedimentų taršos sąlygos, kuriomis viršijama penkios ar daugiau ERL (junginiui ar suminiam junginių klasės kiekiui), ir tai sudarė 8 % estuarijų sedimentų. Regioniniu mastu, blogos estuarijų sedimentų sąlygos pagal plotą sudarė 32 % (Puerto Rico), 11 % (Golfo srovės krantas), 8 % (Šiaurės krantas). Sedimentų Bendrosios organinės anglies, TOC, kiekis, egzistuojantis estuarijų sedimentuose dėl autochtoninių ir alochtoninių organinių medžiagų (fitoplanktono, lapų, šakelių, mirusių organizmų) natūralaus skaidymo yra papildomas antropogeninės kilmės TOC kiekiu iš organinių pramonės teršalų bei valytų ar nevalytų nuotekų, ir gali būti nepaprastai stipriai išdidintas. Tam tikromis sąlygom, kaip temperatūros padidėjimas ir deguonies deficitas, sedimentuose TOC surišti teršalai (PAA, PCB, pesticidai) gali būti išskirti į vandenį. Taigi, TOC > 2 % turėjo 77 % sedimentų, 2 5 % TOC turėjo 20 % sedimentų ir > 5 % TOC turėjo 3 % sedimentų. Moliuskų audinių taršos tyrimai. Nuo 1986 metų vykdomas cheminių medžiagų liekanų moliuskų audiniuose tyrimo ( Mussel Watch ) projektas. Cheminių medžiagų koncentracijos JAV priekrančių austrėse ir moliuskuose tirtos virš 200 vietų. Vidutiniškai stipri koreliacija (sąryšis) rasta tarp skaičiaus žmonių, gyvenančių iki 20 km atstumu nuo moliuskų pavyzdžių ėmimo vietos ir cheminių medžiagų (bendro PCB, bendro DDT, bendro butilšvino, švino ir bendro didelio molekulinio svorio PAA) koncentracijos (kiekių) moliuskuose ir austrėse. Nors tokio tipo Ag, Hg, Zn elementų koncentracijų koreliacijos priekrančių zonų moliuskuose yra palyginti mažos visos šalies mastu, tačiau > 40 % didelių koncentracijų randamos 15 % vietų, kuriose gyvena 800,000 ir daugiau žmonių 20 km ir mažesniu atstumu. 12
13 13 4) bentoso gyvūnijos indeksas skaičiuotas, remiantis bentoso bendrijų įvairove (1), taršą toleruojančių rūšių populiacijų skaitlingumu (2), ar jautrių taršai rūšių populiacijų kiekiu (3), matuotais daugiametriniais (multimetriniais bentoso indeksais. Apie 18 % bentoso bendrijų JAV estuarijose yra blogose sąlygose, 13 % vidutinėse ir 69 % gerose sąlygose, taigi pagal griežtą (maksimalaus blogumo) JAV EPA įvertinimo laipsnį, bentoso bendrijų egzistavimo sąlygos yra tarp vidutinių ir blogų. 5) žuvų audinių (teršalų) duomenys (indeksai) iš estuarijų rodo, kad žuvų audiniai apie 22 % yra blogos kokybės, 15 % vidutinės ir 63 % geros. Šiems indeksų duomenims gauti nustatytos viso kūno teršalų koncentracijos sugautose žuvyse ar krabuose palygintos su JAV EPA nustatytomis (rekomenduojamomis) normomis (guidelines angliškai). Bent vienas iš analizuotų teršalų viršijo maksimaliai leistinas audinių koncentracijas 22 % tirtų estuarijų, o bent vienam teršalui žuvų audinių koncentracijos turėjo reikšmes viduje nekancerogeninio (ilgalaikio toksiškumo) intervalo 15 % tirtų estuarijų. Akvatorijos su blogomis ir vidutinėmis salygomis buvo užterštos labiausiai bendru PCB kiekiu, bendru DDT kiekiu ir gyvsidabriu. Tenka prisiminti, kad pesticidų, Cd, PAA žuvų viso kūno koncentracijos yra didesnės, negu raumenyse. Skaitiniu požiūriu, pavyzdžiui, gyvsidabriui, nekancerogeninių koncentracijų viršijimas (bloga situacija) yra > 0,23 ppm (viso kūno koncentracija), ir ji sudaro nuo 24 % (Vakarų pakrantėje) iki 3 % (Pietryčių pakrantėje) bei 18 % visų JAV pakrančių ploto požiūriu. Tuo tarpu vidutinės sąlygos Hg taršos žuvų audiniuose požiūriu yra tada, kai jo koncentracija žuvų audiniuose yra 0,12-0,23 ppm intervale; apie 24 % estuarijų JAV yra randama vidutinėse sąlygose gyvsidabrio taršos požiūriu. NCCR (JAV EPA) duomenų apibendrinimas. Pagal Nacionalinės Pakrančių sąlygų ataskaitos išvadas, estuarijų (priekrančių akvatorijų ekosistemų) egzistavimo bendros sąlygos JAV yra laikomos vidutinėmis. Vienintelis iš penkių aukščiau pateiktų indikatorių (indeksų) yra gavęs vertinimą blogai yra kranto buveinių indeksas. Vandens kokybės ir žuvų audinių indeksai gavo patenkinamą vertinimą, ir bentoso indeksas bei sedimentų kokybės indeksas buvo įvertinti būkle nuo vidutinės į blogą. Atskirai imant, iš visų penkių indeksų žuvų audinių teršalų indeksas rodė geriausią vertinimą beveik visiems JAV priekrančių rajonams Nuotekų, sedimentų ir vandens telkinių, taršos (kokybės ) vertinimas bendraisiais biotechnologiniais vandens kokybės parametrais ir biotestavimo duomenimis Nuotekų toksiškumo (tinkamumo) biologiniam valymui vertinimas Nuotekų tinkamumas biologiniam valymui klasifikuojamas pagal biocheminį rodiklį, BR atspindi bitechnologinės svarbos nuotekų kokybės vertinimą klasikiniais bendraisiais vandens kokybės cheminiais parametrais. Biocheminiam rodikliui gauti panaudojami klasikiniai bendrieji (ir kartu technologiniai-inžineriniai) vandens kokybės rodikliai ChDS (Cheminis deguonies sunaudojimas) ir BDS (Biocheminis deguonis sunaudojimas). Priminsime, kad ChDS teorinis tai yra deguonies (O 2 ) arba oksidatoriaus, perskaičiuoto į deguonį, kiekis mg/litre, būtinas pilnai mėginyje esančių organinių medžiagų oksidacijai, kurios metu C, H, P, S ir kiti elementai (be N), jei jie yra organinėje medžiagoje, oksiduojami iki CO 2, H 2 O, P 2 O 5, SO 3, o N virsta amonio druska: Esmė: Organinės medžiagos (esančios vandenyje) oksiduojamos kalio bichromatu 18 N sieros rūgštyje. Taigi, ChDS - tai organinės medžiagos kiekio vandenyje išraiška deguonies (ar oksidatoriaus), reikalingo jai pilnai suoksiduoti, kiekio pavidalu. Bichromatas reakcijos metu redukuojasi pagal sekančią lygtį: 6+ Ag+ 3 {CH 2 O} + 16 H Cr 2 O Cr CO H 2 0 minimum50 % H 2 SO 4 (H 2 SO 4, koncentruota: 1,84 g/ml, t.y. 36 N arba 18 M sieros rūgštis). Organinių medžiagų oksidacija yra pagreitinama ir oksiduojamos praktiškai visos organinės medžiagos, jeigu į reakcijos mišinį įnešamas katalizatorius - sidabro sulfatas. Mišinys pagal standartinę metodiką yra virinamas (užstačius grįžtamą šaldytuvą) 2 val. Bichromato likutį titruoja Moro druska [ (NH 4 ) 2 Fe(SO 4 ) 2 6 H 2 O], taigi nustatomas ChDS - kompleksometriškai. Gautas ChDS rezultatas gali skirtis nuo paskaičiuoto teorinio ChDS 2-5 %, kadangi galimas susidarymas lakių, atsparių oksidacijai skilimo produktų (CO, CH 4 ). BDS tai O 2 kiekis mg/l nutekamojo vandens, reikalingas oksiduoti organines medžiagas b i o l o g i n i ų p r o-c e s ų metu aerobinėmis sąlygomis. Biocheminio deguonies sunaudojimo galimi keli variantai: 1) BDS 7 - deguonies kiekis, mikroorganizmų iškvėpuojamas per 7 paras (ankstesniais dešimtmečiais naudotas 5 parų, BDS 5 ); 2) BDS pilnas - deguonies kiekis, mikroorganizmų iškvėpuojamas per 30 parų. BDS 5 ir BDS 7 neįjungia O 2 sunaudojamo nitrifikacijai, taip pat reikia žiūrėti koks BDS pilnas naudojamas, nes karbonatiniam BDS pilnam įvertinti taip pat neįskaičiuojama nitrifikacija. Todėl nustatant dažnai naudojami
Archeologinio sluoksnio diagnostika dirvožemio profilyje ir archeologinių vietovių apsauga
Archeologinio sluoksnio diagnostika dirvožemio profilyje ir archeologinių vietovių apsauga Dr. Andra Strimaitienė, dokt. Monika Žemantauskaitė Lietuvos istorijos institutas Archeologijos skyrius 2014-04-09
More informationPROTEOMIKA. Rūta Navakauskienė. El.paštas:
PROTEOMIKA Rūta Navakauskienė El.paštas: ruta.navakauskiene@bchi.lt Literatūra Simpson, Richard J. Proteins and proteomics: a laboratory manual. Cold Spring Harbor (N.Y.): Cold Spring Harbor. Laboratory
More informationPrognosis of radionuclides dispersion and radiological measurements in Lithuania after the accident at Fukushima Daiichi nuclear
Prognosis of radionuclides dispersion and radiological measurements in Lithuania after the accident at Fukushima Daiichi nuclear power plant Rima Ladygienė, Aušra Urbonienė, Auksė Skripkienė, Laima Pilkytė,
More informationTvirtinu: UŽSAKOMOJO DARBO
Tvirtinu: Fizikos Instituto direktorius dr. Vidmantas Remeikis 29 m. m n. d. UŽSAKOMOJO DARBO PAGRINDINIŲ CHEMINIŲ PRIEMAIŠŲ FONINIŲ KONCENTRACIJŲ BEI FIZINIŲ PARAMETRŲ ATMOSFEROS IŠKRITOSE IR POLAJINIUOSE
More informationCALCULATION OF ELECTROMAGNETIC WAVE ATTENUATION DUE TO RAIN USING RAINFALL DATA OF LONG AND SHORT DURATION
Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 2, pp. 163 168 (2007) CALCULATION OF ELECTROMAGNETIC WAVE ATTENUATION DUE TO RAIN USING RAINFALL DATA OF LONG AND SHORT DURATION S. Tamošiūnas a,b, M. Tamošiūnienė
More informationĮvairiuose projektuose nustatytų vidutinių Lietuvos dirvožemio parametrų
Įvairiuose projektuose nustatytų vidutinių Lietuvos dirvožemio parametrų palyginimas dr. Virgilija Gregorauskienė Lietuvos geologijos tarnyba Problema dirvožemio duomenų, naudojamų formuojant ES dirvožemio
More informationGARSĄ SUGERIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠDĖSTYMO VIETŲ ĮTAKA SKAIČIUOJANT SALĖS AIDĖJIMO TRUKMĘ SKIRTINGOMIS FORMULĖMIS
GARSĄ SUGERIANČIŲ MEDŽIAGŲ IŠDĖSTYMO VIETŲ ĮTAKA SKAIČIUOJANT SALĖS AIDĖJIMO TRUKMĘ SKIRTINGOMIS FORMULĖMIS Vytautas J. Stauskis Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Įvadas Projektuojant įvairaus
More informationStruktūrinė geologija
Pirmadienį pirmą pusdienį Struktūrinė geologija Audrius Čečys audrius.cecys@gf.vu.lt / audrius.cecys@gmail.com + 370 686 96 480 http://web.vu.lt/gf/a.cecys ir Dropbox Struktūrinė geologija yra mokslas
More informationS. Tamošiūnas a,b, M. Žilinskas b,c, A. Nekrošius b, and M. Tamošiūnienė d
Lithuanian Journal of Physics, Vol. 45, No. 5, pp. 353 357 (2005) CALCULATION OF RADIO SIGNAL ATTENUATION USING LOCAL PRECIPITATION DATA S. Tamošiūnas a,b, M. Žilinskas b,c, A. Nekrošius b, and M. Tamošiūnienė
More informationVIEŠŲJŲ PASLAUGŲ PERKöLIMO IŠ TRADICINöS Į ELEKTRONINĘ TERPĘ BRANDOS LYGIO VERTINIMAS
VIEŠŲJŲ PASLAUGŲ PERKöLIMO IŠ TRADICINöS Į ELEKTRONINĘ TERPĘ BRANDOS LYGIO VERTINIMAS Egidijus Ostašius Vilniaus Gedimino technikos universitetas Saul tekio al. 11, LT-10223, Vilnius EgidijusOstasius@gama.vtu.lt
More informationAlgebraic and spectral analysis of local magnetic field intensity
Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 132-2818 Proc. of the Lithuanian Mathematical Society, Ser. A Vol. 6, DOI:.388/LMR.A.. pages 4 9 Algebraic and spectral analysis of local magnetic field intensity Mantas
More informationLietuvos miškų pajaurėjusių, paprastųjų ir rudžemiškųjų smėlžemių granuliometrinės sudėties ypatumai
ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2014. T. 21. Nr. 3. P. 181 190 Lietuvos mokslų akademija, 2014 Lietuvos miškų pajaurėjusių, paprastųjų ir rudžemiškųjų smėlžemių granuliometrinės sudėties ypatumai Valstybinė miškų
More informationVango algoritmo analizė
VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS 2017 m. balandžio 18 d. Problemos formulavimas Nagrinėkime lygtį u t = i 2 u, t [0, T ], x Ω x 2 u t=0 = u 0 (x). (1) Problema Realybėje Ω (, ), kas verčia įvesti
More informationPANEVĖŽIO RAJONINĖS KATILINĖS (PUŠALOTO G. 191, PANEVĖŽYS) ORO TARŠOS SKLAIDOS APLINKOS ORE SKAIČIAVIMO ATASKAITA
Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas PANEVĖŽIO RAJONINĖS KATILINĖS (PUŠALOTO G. 191, PANEVĖŽYS) ORO TARŠOS SKLAIDOS APLINKOS ORE SKAIČIAVIMO ATASKAITA Klaipėda, 2017 Pajūrio tyrimų ir planavimo institutas
More informationNijolė Cibulskaitė, Kristina Baranovska
MATEMATIKOS VADOVĖLIŲ V KLASEI VERTINIMAS DALYKINIU, PEDAGOGINIU IR PSICHOLOGINIU POŽIŪRIAIS Anotacija. Beveik du Nepriklausomybės dešimtmečius pertvarkant Lietuvos švietimą ypač daug dėmesio buvo skiriama
More informationProgramų sistemų inžinerija
Programų sistemų inžinerija Modulio tikslai, struktūra, vertinimas Lina Vasiliauskienė Grafinių sistemų katedra Vilniaus Gedimino Technikos Universitetas 2010 2011 Kontaktai Dėstytoja Lina Vasiliauskienė
More informationReklamos internete vartotojų segmentavimas taikant latentinį Dirichlė paskirstymo modelį
Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 0132-2818 Lietuvos matematikų draugijos darbai, ser. B www.mii.lt/lmr/ 56 t., 2015, 1 6 Reklamos internete vartotojų segmentavimas taikant latentinį Dirichlė paskirstymo
More informationNUOTOLINIŲ KURSŲ OPTIMIZAVIMAS
Vilniaus Universitetas Matematikos ir informatikos institutas L I E T U V A INFORMATIKA (09 P) NUOTOLINIŲ KURSŲ OPTIMIZAVIMAS Irina Vinogradova 2013 m. spalis Mokslinė ataskaita MII-DS-09P-13-5 Matematikos
More informationR. Plukienė a, A. Plukis a, V. Remeikis a, and D. Ridikas b a Institute of Physics, Savanorių 231, LT Vilnius, Lithuania
Lithuanian Journal of Physics, Vol. 45, No. 4, pp. 281 287 (2005) MCNP AND ORIGEN CODES VALIDATION BY CALCULATING RBMK SPENT NUCLEAR FUEL ISOTOPIC COMPOSITION R. Plukienė a, A. Plukis a, V. Remeikis a,
More informationTYRULIŲ PELKĖS EKOSISTEMŲ PASLAUGŲ ĮVERTINIMO PIRMOJI ATASKAITA
Projekto Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbios teritorijos (PAST) atkūrimo darbus Nr. LIFE12 NAT/LT/001186 TYRULIŲ PELKĖS EKOSISTEMŲ PASLAUGŲ ĮVERTINIMO PIRMOJI
More informationTHe use of mathematical models for modelling sulphur dioxide sorption on materials produced from fly ashes
ENERGETIKA. 2018. T. 64. Nr. 2. P. 105 113 Lietuvos mokslų akademija, 2018 THe use of mathematical models for modelling sulphur dioxide sorption on materials produced from fly ashes Natalia Czuma 1, Katarzyna
More informationSandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius
ŠEIMOS MEDICINOS IR PIRMINĖS PSICHIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGAS TEIKIANČIŲ ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ GEOGRAFINIS PRIEINAMUMAS LIETUVOJE Sandra Mekšriūnaitė, Romualdas Gurevičius Higienos
More informationTranzistoriai. 1947: W.H.Brattain and J.Bardeen (Bell Labs, USA)
LTRONOS ĮTASA 2009 1 Tranzistoriai 1947: W.H.Brattain an J.Bareen (Bell Labs, USA) JPPi J.P.Pierce (Bell lllabs): tran(sfer)+(re)sistor ( ) t = transistor. t 1949: W.Schockley pasiūlė plokštinio vipolio
More informationCheminė kinetika: reakcijų mechanizmai
Cheminė kinetika: reakcijų mechanizmai Teoriniai cheminės kinetikos modeliai Susidūrimų teorija Cheminė reakcija įvyksta susidūrus dviems (arba daugiau) dalelėms (molekulėms, atomams, jonams ir t.t.) viename
More informationElectrochemical investigations of Ni P electroless deposition in solutions containing amino acetic acid
CHEMIJA 7 Vol No P 7 Lietuvos mokslų Electrochemical akademija, investigations 7 of NiP electroless deposition in solutions containing amino acetic acid Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 7 Electrochemical
More informationZoobenthic communities of the near-shore zone of the Baltic Sea (Nida Juodkrantė water area)
EKOLOGIJA. 7. Vol. 53. No. 1. P. 53 58 Lietuvos mokslų akademija 7 Zoobenthic communities of the near-shore zone of the Baltic Sea (Nida Juodkrantė water area) 53 Lietuvos mokslų akademijos leidykla 7
More informationLR Seimo narių elgsenos tyrimas, naudojant klasterinę analizę ir daugiamačių skalių metodą
LR Seimo narių elgsenos tyrimas, naudojant klasterinę analizę ir daugiamačių skalių metodą Vytautas Mickevičius Vytauto Didžiojo universitetas, Informatikos fakultetas Kaunas, Lietuva El. paštas: vytautas.mickevicius@fc.vdu.lt
More informationSkirtingų vasarinių miežių veislių jautrumas ozonui
žemės ūkio mokslai. 2008. t. 15. Nr. 4. P. 35 39 lietuvos mokslų akademija, 2008 lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2008 Skirtingų vasarinių miežių veislių jautrumas ozonui Kristina Dėdelienė, Romualdas
More informationPJŪTIES LAIKO POVEIKIS ŽIEMINIŲ KVIEČIŲ GRŪDŲ BALTYMŲ KIEKIUI IR SEDIMENTACIJOS RODIKLIUI
III skyrius. AUGALININKYSTĖ Chapter 3. CROP PRODUCTION ISSN 1392-3196 Žemdirbystė / Zemdirbyste / Agriculture, t. 95, Nr. 1 (2008), p. 58 72 UDK 633.11 324 :581.19.631.84:631.55.03 PJŪTIES LAIKO POVEIKIS
More information11-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija JŪROS IR KRANTŲ TYRIMAI Konferencijos medžiaga
11-oji nacionalinė jūros mokslų ir technologijų konferencija JŪROS IR KRANTŲ TYRIMAI 2018 Konferencijos medžiaga 2018 gegužės 24 25 d. Klaipėda KONFERENCIJOS ORGANIZATORIAI Asociacija Baltijos slėnis Klaipėdos
More informationINTELEKTUALAUS KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TESTŲ KONSTRAVIMO METODO TYRIMAS
VILNIAUS UNIVERSITETAS Renata Danielienė INTELEKTUALAUS KOMPIUTERINIO RAŠTINGUMO TESTŲ KONSTRAVIMO METODO TYRIMAS Daktaro disertacija Fiziniai mokslai, informatika (09P) Vilnius, 2010 Disertacija rengta
More informationPeriphyton composition and diversity in the Kaunas Lagoon and the Nemunas River 1
BIOLOGIJA. 2013. Vol. 59. No. 2. P. 141 150 Lietuvos mokslų akademija, 2013 Periphyton composition and diversity in the Kaunas Lagoon and the Nemunas River 1 Rasa Glasaitė, Ingrida Šatkauskienė* Department
More informationRESEARCH OF DYNAMICS OF RADIOCESIUM AND HYDROPHYSICAL PARAMETERS IN THE LITHUANIAN LAKES
VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Anastasija MOISEJENKOVA RESEARCH OF DYNAMICS OF RADIOCESIUM AND HYDROPHYSICAL PARAMETERS IN THE LITHUANIAN LAKES SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION TECHNOLOGICAL SCIENCES,
More informationMETHODS FOR GENERATION OF RANDOM NUMBERS IN PARALLEL STOCHASTIC ALGORITHMS FOR GLOBAL OPTIMIZATION
METHODS FOR GENERATION OF RANDOM NUMBERS IN PARALLEL STOCHASTIC ALGORITHMS FOR GLOBAL OPTIMIZATION Algirdas Lančinskas, Julius Žilinskas Institute of Mathematics and Informatics 1. Introduction Generation
More informationRare earth elements of Holocene sediments in the South- Eastern Baltic Region (Nida VI borehole, Lithuania)
GEOLOGIJA. 2013. Vol. 55. No. 1(81). P. 1 7 Lietuvos mokslų akademija, 2013 Rare earth elements of Holocene sediments in the South- Eastern Baltic Region (Nida VI borehole, Lithuania) Donatas Kaminskas,
More informationVILNIUS UNIVERSITY LIJANA STABINGIENĖ IMAGE ANALYSIS USING BAYES DISCRIMINANT FUNCTIONS
VILNIUS UNIVERSITY LIJANA STABINGIENĖ IMAGE ANALYSIS USING BAYES DISCRIMINANT FUNCTIONS Summary of doctoral dissertation Physical sciences (P 000) Informatics (09 P) Vilnius, 2012 Doctoral dissertation
More informationA. Žukauskaitė a, R. Plukienė a, A. Plukis a, and D. Ridikas b
Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 1, pp. 97 101 (2007) MODELLING OF NEUTRON AND PHOTON TRANSPORT IN IRON AND CONCRETE RADIATION SHIELDINGS BY THE MONTE CARLO METHOD A. Žukauskaitė a, R. Plukienė
More informationStatistical analysis of design codes calculation methods for punching sheer resistance in column to slab connections
Journal of Civil Engineering and Management ISSN: 139-3730 (Print) 18-3605 (Online) Journal homepage: https://www.tandfonline.com/loi/tcem0 Statistical analysis of design codes calculation methods for
More informationFormation of Cu(I) compounds in the Cu Cu(II) maleic acid system
chemija. 2009. vol. 20. No. 4. P. 226 230 lietuvos mokslų akademija, 2009 lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2009 Formation of Cu(I) compounds in the Cu Cu(II) maleic acid system Julija Uljanionok*,
More informationPAGERINTAS EURISTINIS ALGORITMAS DVIEJŲ SEKŲ BENDRO ILGIAUSIO POSEKIO PAIEŠKAI
PAGERINTAS EURISTINIS ALGORITMAS DVIEJŲ SEKŲ BENDRO ILGIAUSIO POSEKIO PAIEŠKAI Lasse Bergroth Turku universitetas, Programinių įrangų technikos filialas, Salo, Suomija Anotacija Dviejų sekų bendro ilgiausio
More informationEkonometrinių modelių pritaikymas OMXV indekso pokyčių prognozavimui
ISSN 1822-7996 (PRINT), ISSN 2335-8742 (ONLINE) TAIKOMOJI EKONOMIKA: SISTEMINIAI TYRIMAI: 2016.10 / 1 http://dx.doi.org/10.7220/aesr.2335.8742.2016.10.1.10 Inga MAKSVYTIENĖ Giedrius SAFONOVAS Ekonometrinių
More informationLietuvos kelių orų sąlygų (KOS) stotelių duomenų taikymas erdvinio temperatūros lauko analizei
GEOGRAFIJA. 2012. T. 48. Nr. 2. P. 86 96 Lietuvos mokslų akademija, 2012 Lietuvos kelių orų sąlygų (KOS) stotelių duomenų taikymas erdvinio temperatūros lauko analizei Lauryna Šidlauskaitė, Justas Kažys
More informationComputerized Laboratory in Science and Technology Teaching: Course in Machine Elements
Informatics in Education, 2005, Vol. 4, No. 1, 43 48 43 2005 Institute of Mathematics and Informatics, Vilnius Computerized Laboratory in Science and Technology Teaching: Course in Machine Elements Ivan
More information10 16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo sąsaja
ISSN 1392-5016. ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA 2015 35 DOI: http://dx.doi.org/10.15388/actpaed.2015.35.9188 10 16 metų mokinių nuostatos dėl matematikos ir metakognityvaus sąmoningumo sąsaja Raminta Seniūnaitė
More informationJAUNIMO PADĖTIES BALTIJOS ŠALIŲ DARBO RINKOSE DINAMINIŲ POKYČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ
ISSN 1648-9098 Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 2008. 3 (12). 39-47 JAUNIMO PADĖTIES BALTIJOS ŠALIŲ DARBO RINKOSE DINAMINIŲ POKYČIŲ LYGINAMOJI ANALIZĖ Daiva Beržinskienė, Dalia Rudytė Šiaulių
More informationTHE SPRAWL OF VILNIUS CITY ESTABLISHMENT AND ANALYSIS OF GROWING URBAN REGION
ISSN 1822-6701 Annales Geographicae 43 44, 2010 2011 THE SPRAWL OF VILNIUS CITY ESTABLISHMENT AND ANALYSIS OF GROWING URBAN REGION Rūta Ubarevičienė, Donatas Burneika, Edis Kriaučiūnas Nature Research
More informationKONCENTRACIJOS KAITA STUDENTŲ AUDITORIJOJE
ORO DRĖGNIO, TEMPERATŪROS IR KONCENTRACIJOS KAITA STUDENTŲ AUDITORIJOJE MEASUREMENTS OF RELATIVE HUMIDITY, AIR TEMPERATURE AND CONCENTRATION IN THE UNIVERSITY LECTURE HALL Lina Abaravičiūtė, Genė Šurkienė,
More informationThe seasonal development characteristic of different rhododendrons taxa and cultivars in Northern Lithuania. 1. Leafing peculiarities
ISSN 1392-3196 ŽEMDIRBYSTĖ=AGRICULTURE Vol. 97, No. 4 (2010) 107 ISSN 1392-3196 Žemdirbystė=Agriculture, vol. 97, No. 4 (2010), p. 107 114 UDK 635.9:582.912.42:634.1:581.144.4 The seasonal development
More informationLIETUVOS REGIONŲ KONKURENCINGUMO KLASTERINĖ ANALIZĖ. Kauno technologijos universitetas, 2 Klaipėdos universitetas
ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011. Nr. 1 (25). Research papers. LIETUVOS REGIONŲ KONKURENCINGUMO KLASTERINĖ ANALIZĖ Jurgita Bruneckienė
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS GAMTOS TYRIMŲ CENTRAS GRAŽYNA GRYGUC
VILNIAUS UNIVERSITETAS GAMTOS TYRIMŲ CENTRAS GRAŽYNA GRYGUC VĖLYVOJO LEDYNMEČIO IR HOLOCENO AUGALIJOS RAIDOS YPATUMAI NUOSĖDŲ PALEOBOTANINIŲ TYRIMŲ DUOMENIMIS Daktaro disertacija Fiziniai mokslai, geologija
More informationMorphometric Analysis and Micro-watershed Prioritization of Peruvanthanam Sub-watershed, the Manimala River Basin, Kerala, South India
Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 2011. Nr. 3(57), P. 6 14 ISSN 1392-1649 (print) Environmental Research, Engineering and Management, 2011. No. 3(57), P. 6 14 ISSN 2029-2139 (online) http://erem.ktu.lt
More informationA NEW WAY OF LOOKING AT THE BARNUM EFFECT AND ITS LINKS TO PERSONALITY TRAITS IN GROUPS RECEIVING DIFFERENT TYPES OF PERSONALITY FEEDBACK
Online) ISSN 2345-0061. PSICHOLOGIJA. 2014 50 A NEW WAY OF LOOKING AT THE BARNUM EFFECT AND ITS LINKS TO PERSONALITY TRAITS IN GROUPS RECEIVING DIFFERENT TYPES OF PERSONALITY FEEDBACK Mykolas Simas Poškus
More informationI. Rimšelytė a, J. Ovadnevaitė a, D. Čeburnis a,b, K. Kvietkus a, and E. Pesliakaitė a
Lithuanian Journal of Physics, Vol. 47, No. 4, pp. 523 529 (2007) CHEMICAL COMPOSITION AND SIZE DISTRIBUTION OF FINE AEROSOL PARTICLES ON THE EAST COAST OF THE BALTIC SEA I. Rimšelytė a, J. Ovadnevaitė
More informationTHE STRUCTURE OF MORPHOLOGY AND PROPERTIES OF MODIFIED POLYCHLOROPRENE ADHESIVE COMPOSITION
Kaunas University of Technology Institute of Physical Electronic of Kaunas University of Technology Kristina Žukienė THE STRUCTURE OF MORPHOLOGY AND PROPERTIES OF MODIFIED POLYCHLOROPRENE ADHESIVE COMPOSITION
More informationAPLINKOS APSAUGOS INŽINERIJA 11-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis, įvykusios Vilniuje 2008 m. balandžio 3 d.
APLINKOS APSAUGOS INŽINERIJA 11-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis, įvykusios Vilniuje 2008 m. balandžio 3 d., straipsnių rinkinys DIRVOŽEMIO MĖGINIŲ ATRINKIMO IR
More informationGeografinė informacinė sistema (GIS) galimybės mokymui (si) ir kūrybai. Dr. Jurgita Rimkuvienė
Geografinė informacinė sistema (GIS) galimybės mokymui (si) ir kūrybai Dr. Jurgita Rimkuvienė 2015-09-18 Geografinės informacinės sistemos (GIS) GIS - tai įrankis, galintis padėti visiems besimokantiesiems
More informationOPTIMIZATION OF THIN LAYER CHROMATOGRAPHY METHODS FOR SEPARATION AND IDENTIFICATION OF ANTIDEPRESSANTS IN THEIR MIXTURE
OPTIMIZATION OF THIN LAYER CHROMATOGRAPHY METHODS FOR SEPARATION AND IDENTIFICATION OF ANTIDEPRESSANTS IN THEIR MIXTURE PLONASLUOKSNĖS CHROMATOGRAFIJOS METODIKOS OPTIMIZAVIMAS ANTIDEPRESANTŲ MIŠINIO SKIRSTYMUI
More informationIDENTIFIKAVIMAS 2 SKIRSNIS. GALIMI PAVOJAI
Pildymo data 10-Rgs-2009 PeržiūrėtoirpataisytoleidimoNr2 1SKIRSNIS.MEDŽIAGOSARBAMIŠINIO IRBENDROVĖSARBAĮMONĖS IDENTIFIKAVIMAS 1.1. Produkto identifikatorius Produkto pavadinimas Cat No. : R30164501 1.2.Medžiagosarmišinionustatytinaudojimobūdaiirnerekomenduojaminaudojimobūdai
More informationVidutinės oro temperatūros dinamika Lietuvoje
GEOGRAFIJA. 2013. T. 49. Nr. 2. P. 114 122 Lietuvos mokslų akademija, 2013 Vidutinės oro temperatūros dinamika Lietuvoje Ana Mickievič, Egidijus Rimkus Vilniaus universitetas, M. K. Čiurlionio g. 21/27,
More informationStructural integrity verification of polycarbonate type personal identity documents
239 ISSN 1392-1207. MECHANIKA. 2012 Volume 18(2): 239-244 Structural integrity verification of polycarbonate type personal identity documents S. Greičius*, V. Daniulaitis**, R. Vasiliauskas***, K. Pilkauskas****,
More informationpn diodo griūtinio pramušimo tyrimas
VILIUS UIVERSITETS Kietojo kūno elektronikos katedra Vyksmų puslaidininkiniuose prietaisuose modeliavimas arbas r. 4a pn diodo griūtinio pramušimo tyrimas Parengė. Poškus 2009-03-19 Turinys 1. Užduotys...2
More informationPECULIARITIES OF SEDIMENTARY ENVIRONMENT OF MOST POLLUTED BOTTOM SEDIMENTS IN THE LITHUANIAN WATERS OF CURONIAN LAGOON.
ISSN 0132 3156 Geografijos metraštis 37(1-2) t., 2004 PECULIARITIES OF SEDIMENTARY ENVIRONMENT OF MOST POLLUTED BOTTOM SEDIMENTS IN THE LITHUANIAN WATERS OF CURONIAN LAGOON Arūnas Galkus Institute of Geology
More informationVALIDATION OF THE CONDENSATION PARTICLE COUNTER UF- 02M IN LABORATORY AND AMBIENT CONDITIONS
Lithuanian Journal of Physics, Vol. 53, No. 3 pp. 175 182 (2013) Lietuvos mokslų akademija, 2013 VALIDATION OF THE CONDENSATION PARTICLE COUNTER UF- 02M IN LABORATORY AND AMBIENT CONDITIONS G. Mordas,
More informationV. Palenskis, J. Matukas, and B. Šaulys
Lithuanian Journal of Physics, Vol. 49, No. 4, pp. 453 460 (2009) doi:10.3952/lithjphys.49408 ANALYSIS OF ELECTRICAL AND OPTICAL FLUCTUATIONS OF LIGHT-EMITTING DIODES BY CORRELATION METHOD V. Palenskis,
More informationVILNIUS UNIVERSITY. Gintaras Žaržojus
VILNIUS UNIVERSITY Gintaras Žaržojus ANALYSIS OF THE RESULTS AND IT INFLUENCE FACTORS OF DYNAMIC PROBING TEST AND INTERRELATION WITH CONE PENETRATION TEST DATA IN LITHUANIAN SOILS Summary of Doctoral Thesis
More informationEsterio hidrolizės greičio tyrimas.
Laboratorinis darbas Deivis Plaušinaitis Esterio hidrolizės greičio tyrimas. Darbo tikslas. Nustatyti esterio hidrolizės reakcijos greičio konstantą pasirinktoje temperatūroje. Teorinė dalis. Cheminių
More informationBIOLOGINIO TURTO TIKROSIOS VERTĖS NUSTATYMO ALGORITMAS Stončiuvienė N., Zinkevičienė D. Lietuvos žemės ūkio universitetas
BIOLOGINIO TURTO TIKROSIOS VERTĖS NUSTATYMO ALGORITMAS Stončiuvienė N., Zinkevičienė D. Lietuvos žemės ūkio universitetas Tyrimo metu išanalizuoti finansinės apskaitos teorijoje ir praktikoje taikomi biologinio
More informationPOST-SOVIET TRANSFORMATIONS OF URBAN SPACE IN VILNIUS
ISSN 1822 6701 Annales Geographicae 41(1-2) t., 2008 POST-SOVIET TRANSFORMATIONS OF URBAN SPACE IN VILNIUS Donatas Burneika Institute of Geology & Geography, T. Ševčenkos str. 13, LT-03223 Vilnius E-mail:
More informationLazeriniai Gauso pluoštai
VILNIAUS UNIVERSITETAS FIZIKOS FAKULTETAS KVANTINĖS ELEKTRONIKOS KATEDRA MOKOMOJI LAZERIŲ LABORATORIJA Laboratorinis darbas Nr. KE 6 Lazeriniai Gauso pluoštai Metodiniai nurodymai Dėmesio! Darbo metu naudojami
More informationAnalysis of genetic risk assessment methods
Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 32-288 Proc. of the Lithuanian Mathematical Society, Ser. A Vol. 56, 25 DOI:.5388/LMR.A.25.9 pages 7 2 Analysis of genetic risk assessment methods Vytautas Tiešis, Algirdas
More informationKalio jonų adsorbcija gamtiniu ceolitu iš KNO 3 tirpalų
ISSN 1392 1231. CHEMINĖ TECHNOLOGIJA. 2010. Nr. 2 (55) Kalio jonų adsorbcija gamtiniu ceolitu iš KNO 3 tirpalų B. Subačius, R. Šlinkšienė Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų pl. 19, LT-50254 Kaunas,
More informationN-(4-Metoksi-2-nitrofenil)-β-alanino natrio druskos poveikis vasarinių rapsų (Brassica napus L.) derliaus kokybei
ISSN 1392 1231. CHEMINĖ TECHNOLOGIJA. 2012. Nr. 1 (59) N-(4-Metoksi-2-nitrofenil)-β-alanino natrio druskos poveikis vasarinių rapsų (Brassica napus L.) derliaus kokybei Z. Brazienė LAMMC filialas Rumokų
More informationCAPAROL Samtex 10 ELF, 1 bazė
1 SKIRSNIS. Medžiagos arba mišinio ir bendrovės arba įmonės identifikavimas 1.1 Produkto identifikatorius Prekinis pavadinimas : 1.2 Medžiagos ar mišinio nustatyti naudojimo būdai ir nerekomenduojami naudojimo
More informationIŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ TERŠALŲ TYRIMAI, ĮVERTINIMAS, PROGNOZĖ BEI ANTROPOGENINĖS TARŠOS LYGIŲ IR KRITINIŲ APKROVŲ EKOSISTEMOMS VERTINIMAS
Tvirtinu Fizinių ir technologijos mokslų centro direktorius prof. Vidmantas Remeikis 2013 m. lapkričio d. IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ TERŠALŲ TYRIMAI, ĮVERTINIMAS, PROGNOZĖ BEI ANTROPOGENINĖS TARŠOS LYGIŲ IR
More informationKAI KURIŲ LIETUVOS UPIŲ MOLIUSKŲ BENDRIJŲ SANDAROS KAITA UPĖS KONTINUUME
Vilniaus Universitetas Gamtos mokslų fakultetas Zoologijos katedra KAI KURIŲ LIETUVOS UPIŲ MOLIUSKŲ BENDRIJŲ SANDAROS KAITA UPĖS KONTINUUME Roko Butkaus Zoologijos magistro darbas Mokslinis vadovas: Doc.
More informationAPL 3003 DIRVOŽEMIO EKOLOGIJA
Praktinių darbų knygos rengimą rėmė 2007 2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto Mokymasis visą gyvenimą VP1-2.2-ŠMM-09-V priemonė Studijų programų plėtra Nacionalinėse kompleksinėse
More informationStochastinės analizės egzaminas MIF magistrantūra, FDM I kursas, 2018 m. ruduo (1 semestras), X s db s, t 0.
Stochastinės analizės egzaminas MIF magistrantūra, FDM I kursas, 218 m. ruduo (1 semestras), 219 1 18 1. Prove the following: Proposition. If X t, t, is an Itô process and f C 3 (IR), then f ( ) ( ) t
More informationDaugiametė m. darbo programa. Daugiametė m. darbo programa 1
Daugiametė 2014 2018 m. darbo programa Daugiametė 2014 2018 m. darbo programa 1 2 Europos cheminių medžiagų agentūra Europe Direct tai tarnyba, kuri padės jums rasti atsakymus į klausimus apie Europos
More informationLAIVO VAROMOSIOS SISTEMOS REDUKTORIAUS IR VELENO LINIJOS VIRPESIŲ TYRIMAS
LAIVO VAROMOSIOS SISTEMOS REDUKTORIAUS IR VELENO LINIJOS VIRPESIŲ TYRIMAS M. Vasylius, V.Barzdaitis, P. Mažeika, A. Tadžijevas, V. Kartašovas Klaipėdos Universitetas, Jūros mokslų ir technologijų centras,
More informationSaugos duomenų lapai (SDL) Žilvinas Užomeckas, Cheminių medžiagų skyrius 2015, Vilnius
Saugos duomenų lapai (SDL) Žilvinas Užomeckas, Cheminių medžiagų skyrius 2015, Vilnius Kas tas SDL? Naudojamas, pripažintas ir veiksmingas informacijos apie (pavojingas) chemines medžiagas/mišinius teikimo
More informationOPTINöS ELEKTRONIKOS ĮTAISAI
1 OPTINöS ELEKTRONIKOS ĮTAISAI Skaiduliiai šviesolaidžiai Skaiduliio šviesolaidžio sadara ir parametrai Pakopiio lūžio rodiklio skaidulos Gradietiio lūžio rodiklio skaidulos Spiduliai ir modos Reiškiiai
More informationSluoksninio adsorbento-katalizatoriaus CuO / NaX technologiniai rodikliai šalinant 1-butilacetato garus
ISSN 1392 1231. CHEMINĖ TECHNOLOGIJA. 2011. Nr. 1 2 (57) Sluoksninio adsorbento-katalizatoriaus CuO / NaX technologiniai rodikliai šalinant 1-butilacetato garus A. Jaskūnas, S. Kitrys Kauno technologijos
More informationBIOLOGINIO TURTO IR ŽEMĖS ŪKIO PRODUKCIJOS VERTINIMAS FINANSINĖJE IR MOKESTINĖJE APSKAITOJE. Danutė Zinkevičienė Lietuvos žemės ūkio universitetas
ISSN 1822-6760. Vadybos mokslas ir studijos kaimo verslų ir jų infrastruktūros plėtrai. 2009. Nr. 19 (4). Mokslo darbai (socialiniai mokslai, vadyba ir administravimas, 03S) BIOLOGINIO TURTO IR ŽEMĖS ŪKIO
More informationCultural Heritage in the Context of Sustainable Development
Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba, 2006.Nr.3(37), P.74-79 ISSN 1392-1649 Environmental research, engineering and management, 2006.No.3(37), P.74-79 Cultural Heritage in the Context of Sustainable
More informationTHE ASSESSMENT OF THE CELESTIAL BODY INFLUENCE ON THE GEODETIC MEASUREMENTS
VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Darius POPOVAS THE ASSESSMENT OF THE CELESTIAL BODY INFLUENCE ON THE GEODETIC MEASUREMENTS SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION TECHNOLOGICAL SCIENCES, MEASUREMENT ENGINEERING
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS GAMTOS TYRIMŲ CENTRAS ANDREJ SPIRIDONOV
VILNIAUS UNIVERSITETAS GAMTOS TYRIMŲ CENTRAS ANDREJ SPIRIDONOV SILŪRO PERIODO BALTIJOS SEDIMENTACINIO BASEINO KONODONTŲ MAKROEVOLIUCIJA IR MAKROEKOLOGIJA Daktaro disertacija Fiziniai mokslai, Geologija
More informationVILNIAUS UNIVERSITETAS. Haroldas Giedra ĮRODYMŲ SISTEMA KORELIATYVIŲ ŽINIŲ LOGIKAI. Daktaro disertacijos santrauka Fiziniai mokslai, informatika (09P)
VILNIAUS UNIVERSITETAS Haroldas Giedra ĮRODYMŲ SISTEMA KORELIATYVIŲ ŽINIŲ LOGIKAI Daktaro disertacijos santrauka Fiziniai mokslai, informatika (09P) Vilnius, 2014 Disertacija rengta 2009-2013 metais Vilniaus
More informationADAPTYVIOSIOS TECHNOLOGIJOS TAIKYMAS SANDĖLIO UŽDAVINIUI SPRĘSTI
14-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos Mokslas Lietuvos ateitis ISSN 2029-7149 online 2011 metų teminės konferencijos straipsnių rinkinys ISBN 978-9955-28-834-3 INFORMATIKA ADAPTYVIOSIOS TECHNOLOGIJOS
More informationTestavimo su naudotojais metodai Panaudojamumo vertinimai Dr. Kristina Lapin
www.wordle.net Testavimas su naudotojais Mastymas garsiai Stebėjimai Apklausos Testavimo su naudotojais metodai Panaudojamumo vertinimai Dr. Kristina Lapin 1 Turinys Panaudojamumo testavimai Tiesioginiai
More informationThe Evaluation of Implementation of Regional Policy
ISSN 1392-2785 ENGINEERING ECONOMICS. 2005. No 4 (44) THE ECONOMIC CONDITIONS OF ENTERPRISE FUNCTIONING The Evaluation of Implementation of Regional Policy Žaneta Simanavičienė, Akvilė Kilijonienė VU Kauno
More informationVILNIUS UNIVERSITY. Alma Molytė INVESTIGATION OF COMBINATIONS OF VECTOR QUANTIZATION METHODS WITH MULTIDIMENSIONAL SCALING
VILNIUS UNIVERSITY Alma Molytė INVESTIGATION OF COMBINATIONS OF VECTOR QUANTIZATION METHODS WITH MULTIDIMENSIONAL SCALING Summary of Doctoral Dissertation Physical Sciences, Informatics (09 P) Vilnius,
More informationKalio trąšų formų įtaka ekologiškai auginamų morkų derliui ir kokybei
ŽEMĖS ŪKIO MOKSLAI. 2007. Nr. 1. P. 20 25 Lietuvos mokslų akademija, 2007 20 Lietuvos mokslų akademijos leidykla, 2007 Sodininkystė ir daržininkystė Horticulture Садоводство и овощеводство Kalio trąšų
More informationKlaipėda University (Lithuania)
measuring PERIPHERALITY AND accessibility for LITHUANIAN REGIONAL POLICY 1 Klaipėda University (Lithuania) Abstract Regional policy is a very dynamic and broad concept. As we can see from Lithuanian regional
More informationKūno sandaros tyrimo metodai
Gerontologija 2011; 12(3): 177 186 GERONTOLOGIJA Teorija ir praktika Kūno sandaros tyrimo metodai A. Mastavičiūtė 1, V. Alekna 1,2, M. Tamulaitienė 1 1 Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas 2 Valstybinis
More informationDirvožemis ir žemės gelmės. dr. Jonas Satkūnas, dr. Virgilija Gregorauskienė Lietuvos geologijos tarnyba
Dirvožemis ir žemės gelmės dr. Jonas Satkūnas, dr. Virgilija Gregorauskienė Lietuvos geologijos tarnyba Dirvožemis viršutinis Žemės plutos sluoksnis, sudarytas iš mineralinių dalelių, organinės medžiagos,
More informationTHE EXAMINING QUARTZ GRAINS OF SEDIMENTARY ROCKS BY SCANNING ELECTRON MICROSCOPE
ISSN 0132 3156 Annales Geographicae 39(1) t., 2006 THE EXAMINING QUARTZ GRAINS OF SEDIMENTARY ROCKS BY SCANNING ELECTRON MICROSCOPE József Lóki 1, Csaba Cserháti 2 1 University of Debrecen, Department
More informationTurinys. Geometrinės diferencialinių lygčių teorijos savokos. Diferencialinės lygties sprendiniai. Pavyzdžiai. CIt, (- 00,0) C'It, (0, (0);
Turinys In this chapter we illustrate the qualitative approach to differential equations and introduce some key ideas such as phase portraits and qualitative equivalence Geometrinės diferencialinių lygčių
More informationAngliavandenių įtaka kultūrinių kriaušių mikroūglių užsigrūdinimui žemoje teigiamoje temperatūroje
LIETUVOS AGRARINIŲ IR MIŠKŲ MOKSLŲ CENTRO FILIALO SODININKYSTĖS IR DARŽININKYSTĖS INSTITUTO IR LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETO MOKSLO DARBAI. SODININKYSTĖ IR DARŽININKYSTĖ. 2011. 30(3 4). Angliavandenių
More informationLietuvių šnekos balsių aprašymo autoregresijos modeliu adekvatumo tyrimas
Lietuvos matematikos rinkinys ISSN 0132-2818 Lietuvos matematikų draugijos darbai, ser. B www.mii.lt/lmr/ 57 t., 2016, 19 24 Lietuvių šnekos balsių aprašymo autoregresijos modeliu adekvatumo tyrimas Jonas
More informationE. Šermukšnis a, V. Palenskis a, J. Matukas a S. Pralgauskaitė a, J. Vyšniauskas a, and R. Baubinas b
Lithuanian Journal of Physics, Vol. 46, No. 1, pp. 33 38 (2006) INVESTIGATION OF DYNAMIC CHARACTERISTICS OF InGaAsP / InP LASER DIODES E. Šermukšnis a, V. Palenskis a, J. Matukas a S. Pralgauskaitė a,
More information