Beekvivalentė leksika aiškinamuosiuose žodynuose

Transcription

1 Violeta Černė Lietuvių kalbos institutas Beekvivalentė leksika aiškinamuosiuose žodynuose Kiekviena tauta turi specifinių, tik jai būdingų realijų pavadinimų,,,nes kitos tautos gyvenime nėra taip pavadinamų daiktų ar reiškinių. Ši leksika, kurią galima būtų vadinti beekvivalente, labai svarbi tautos materialinei ir dvasinei kultūrai pažinti. Beekvivalentė leksika apima tokias sritis: 1) nacionalinė virtuvė, 2) rūbai, 3) muzikos instrumentai, 4) tautiniai šokiai, 5) tradicijos ir papročiai, 6) tautosaka ir mitologija, 7) tautos istorijos dalykai (Gudavičius 2000: 79 80). Šiame straipsnyje aptariamas tik vienas beekvivalentės leksikos klodas šokių ir žaidimų pavadinimai ir jų apibrėžimas aiškinamuosiuose žodynuose. Lietuvių liaudies šokių pavadinimus pirmą kartą paminėjo IX a. anglosaksų pirklys ir keliautojas Wulfstanas. Jo kelionės į prūsų kraštą fragmentai buvo įtraukti į anglosaksų karaliaus Alfredo Didžiojo išverstą apologetinę pasaulio istoriją Historiae adversus paganos, kurios autorius buvo ispanų teologas Paulus Orosius. Duomenų apie lietuvių liaudies šokius ir žaidimus esama ir XIII XIV a. istoriniuose šaltiniuose, XVI a. M. Strijkovskio Lenkijos, Lietuvos, Žemaičių ir visos Rusios kronikoje, XVII XVIII a. M. Pretorijaus veikale Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla. XIX a. žinių atsiranda daugiau. Apie kai kuriuos šokius ir žaidimus Būde senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių kalba S. Daukantas, Palangos Juzėje M. Valančius, Svotbinėje rėdoje veliuoniečių lietuvių A. Juška. Žinių apie liaudies šokius pateikiama L. A. Jucevičiaus, M. Davainio-Silvestraičio, L. Ivinskio, P. Višinskio, A. Sabaliausko darbuose. Leidinyje Tauta ir žodis A. Kašarauskas mini ir pateikia su aprašymais keletą,,tancių : tai aguonėlė (orig. aguneli), avietėlė (orig. aweteli), blezdingėlė (orig. blezdingieli), mieželis (orig. mijžielis), lenciūgėlis (orig. lęnciugielis), aštuonnytis (orig. asztunitis), kuskinėlė (orig. kuskinieli), kepurinis (orig. kiapurinis), melnikas (orig. melniks), barinė (orig. baryne), zuikelis (orig. zujkielis), žalnierėlis (orig. žalnierielis), dujelis (orig. dujelis), Marcelės valsas (orig. walc-marcele), kazokas (orig. kazoks), mikita, šalabanas (orig. szałabans), grieželė (orig. grijžiele), begalinis tancius (orig. begalinis tącius), sietelis (orig. sitielis), slinkis, išrinktinė (orig. iszrynktyne), pinguras (orig. pingurs), šeirys (orig. szejris), penknytis (orig. pęnknitis), strapčiukas 192 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

2 (orig. strapcziuk) ir pan. Šokių aprašymų pasirodė ir kituose XIX a. pab. XX a. pr. leidiniuose: Mūsų tautosaka, Tautosakos darbai ir kt. Tuo laikotarpiu buvo išleisti ir pirmieji M. Grigonio liaudies šokių ir žaidimų rinkiniai: 200 žaidimų, Vaikų žaidimai, Žaidimų vainikas ir kt. Visi lietuvių šokiai yra liaudies šokiai. Senesnės kilmės liaudies šokiniams daugiausia būdavo pritariama dainuojant, nuo XIX a. vidurio atsiranda instrumentinis akompanimentas. Neretai sunku atskirti šokį nuo ratelio, ratelį nuo šokio. Tai, kad nemaža dalis lietuvių liaudies šokių turi dainuojamuosius posmus, rodo, kad jie atsirado iš žaidimų, ratelių. Seniesiems šokiams būdingas ramus, lėtas tempas, nesudėtingas, vaikščiojamojo pobūdžio žingsnis. Pastaruoju metu tradiciniai liaudies šokiai stilizuojami, perkuriami ir pritaikomi scenai, stilizuojami. Lietuvių liaudis mėgo šokį, dar vadinamą šokimu, šokiutėliu, tanceliu (LKŽ XV 211, 221, 806) ir pan. Devynios galybės žodžių šokiams, vakarėliams pavadinti: bambatrynis (LKŽ I 2 630), džikas (LKŽ II ), nibrė (LKŽ VIII 769), pasišokimas, pašokis, patrepsynė, patryptynės, patrinkëlė, sutrenkimas (SŽ 499), šiknabrūzdis (LKŽ XIV 762), šõkalas, šokesnis, šoktynės (LKŽ XV 206, 210, 249), vakaruška, vakaruškos (LKŽ XVII 1006) ir t. t. Šokikas, šokalninkas, šokeila, šokėla, šokininkas tai vis šokëjo sinonimai. Lietuvių liaudies posakiai rodo nevienalytį jos požiūrį į šokius ar šokikus, pavyzdžiui, LKŽ XV : Verpt nė trukt, aust nė stukt, o šókt kap vėjas! Mrj. Geriau akmenys kilot, kaip su drimba šokt LTR(Km). Geriau jau poterių nemokėt, ale šókt mokėk Mžš. Abu kaip vienas: vogti ir šokti KrvP. Lietuvių liaudies šokių pavadinimai dažniausiai vienažodžiai, pvz.: altadrydas, apsuktinė, bambatrynis (LKŽ I 2 111, 269, 630), cvinglis, duja (LKŽ II 2 53, 799), gražokas (LKŽ III 543), šiknadûris (LKŽ XIV 762), šmicas, šocas, šokakojis (LKŽ XV 86, 206), trepukas, trijõkas (LKŽ XVI 781, 819), žingsniúotinis, žirklės (LKŽ XX 628, 728). Esama ir sudėtinių pavadinimų, pvz.: dvylika linguojamųjų (LKŽ VII 529), kanapę rauti, raudonas kazõkas (LKŽ XI 327, 256), sëdi rūta (LKŽ XII 284), sūrenëlę virti (LKŽ XIV 211) ir pan. Dauguma lietuvių liaudies šokių pavadinimų yra lietuviškos kilmės, bet pasitaiko ir slavizmų, pavyzdžiui: broga (LKŽ I ), B e e k v i va l e n t ė l e k s i k a a i š k i n a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e 193

3 drabantas (LKŽ II 2 620), kačanas (LKŽ V 30), kuskava, kuskinëlė (LKŽ VI 987), melninkas (LKŽ VII 1036), poduškëlė (LKŽ X 401), spilga (LKŽ XIII 403), šalabanas, šalamõjus (LKŽ XIV 429), žalnierelis (LKŽ XX 138), taip pat germanizmų, pvz., šmicas (LKŽ XV 86). Lietuvoje buvo šokami ne tik savi, bet ir iš svetur atklydę šokiai kadrilis, polka, valsas. Tai rodo apstas polkos variantų, pvz.: bėgtinė polka, tūptinė polka (žr. tūptinis, -ė iliustr. LKŽ XVII 74), kratytinė polka (žr. 2 kratytinis, -ė 1. iliustr. LKŽ VI 456), liuoksėtinė polka (žr. liuoksëtinis, -ė iliustr. LKŽ VII 618), lotinė polka (žr. 2 lotinis, -ė LKŽ VII 664), sumuštinė polka (žr. 2 sumuštinis, -ė 4. iliustr. LKŽ XIV 150), ratelinė polka (žr. ratelinis, -ė 3. iliustr. LKŽ XI 241), varytinė polka (žr. varytinis, -ė iliustr. LKŽ XVIII 263), vienkojė polka (žr. 2 vienkõjis, -ė 2. iliustr. LKŽ XIX 212) ir t. t. Įvairiausiais vardais vadinamas valsas: válcu, valceliu, válciumi (LKŽ XVII 1025) ir pan. Kaip matyti iš pavyzdžių, nagrinėjamoji leksika pateikimo atžvilgiu yra atspindėta gana gausiai. Tačiau šokio pavadinimas LKŽ retsykiais randamas vien iliustraciniame sakinyje. Pavyzdžiui, atskirų straipsnių neturi šie šokių vardai: tigris (žr. 1 kratelio 2. iliustr. LKŽ VI 446), degutas (žr. obelëlė iliustr. LKŽ VIII 986), svirplys (žr. blusa 3. iliustr. LKŽ I 2 953) ir pan. Be straipsnio liko ir šokis žingsninis, jis pateko į būdvardžio žingsninis straipsnį (LKŽ XX 623): žingsninis, -ė 1. šokamas žingsniu: I suktinį, valcą, i fukstrotą, i polką, i žingsninį valcą [šoko] Erž. Dabar tik valsas, šlepaksai, žingsniniai, ir viskas Snt. Daba į rundą sukas, pirmiau žingsninis buvo Vrt. Abejonių nekyla dėl pirmojo iliustracinio pavyzdžio čia minėtas žodis vartojamas būdvardžio reikšme, tačiau kiti du sakiniai aiškiai rodo žodžio daiktavardiškumą. Kitas dalykas pasitaiko, kad atskiro straipsnio neturi apibrėžiamieji žodžiai, pavyzdžiui, šokio bėgutė definicijoje vartojamas žodis mazurpolkė: bėgutė toks šokis, mazurpolkė (LKŽ I 2 733), tačiau atskiro straipsnio mazurpolkė neturi. Ir dar vienas analogiškas pavyzdėlis iš LKŽ III 595: griežėlë 2. apgaulė (toks šokis). 194 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

4 Pateikiant nagrinėjamojo pobūdžio leksiką lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose paprastai taikomas deskripcinis, aprašomasis reikšmės aiškinimo būdas, retsykiais nuorodinis reikšmės aiškinimas. Į teiktinesnį sinonimišką variantą nurodomi: 1) tarmiški šokių pavadinimai, pavyzdžiui: avėtëlė žr. avietėlė (LKŽ I 2 522), kadrilius žr. kadrilis (LKŽ V 45), 2 valcius žr. valsas (LKŽ XVII 1025); 2) labiau paplitę ar dažnesni šokių vardai, pavyzdžiui, kepurëlė 2. žr. kepurinė (DŽ 2 ). Pasitaiko, kad žodžiai aiškinami vienas kitu, pavyzdžiui, padūktinė pasiutpolkė (LKŽ IX 60). Nuorodinio ar sinonimiško reikšmės aiškinimo būdo prireikia, tačiau tuomet prie pagrindinio varianto vienokiu ar kitokiu būdu derėtų pateikti sinonimus. (Beje, paprastai jie būna gramatiniai.) Tiesą sakant, kartais taip ir daroma. Štai keli skirtingo pateikimo pavyzdžiai: skepetinė, skepetinis blezdingėlę primenantis dainuojamasis šokis, šokamas su skepetaitėmis rankose (DŽ 3, 4, 5e ), kepurainė kepurinė (toks tautinis šokis) ; kepurëlė 2. senovinis lietuvių liaudies šokis, kepurinė (LKŽ V ) ir pan. Beekvivalentei leksikai priklausančių žodžių reikšmių apibrėžimai turėtų būti itin išsamūs. Deja, aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose lietuvių liaudies šokių ir žaidimų leksika čia atsidūrusi,,našlaitės vietoje. Kaip ši leksika apibrėžiama realiai, galima susidaryti vaizdą iš pateiktų pavyzdžių: senovinis lietuvių šokis (geležinis DŽ 1 ); senovinis lietuviškas šokis (kepurëlė DŽ 1 ); senoviškas liaudies šokis (kanapëlis LKŽ V 196); senoviškas lietuvių liaudies šokis (kepurinė DŽ 1 ); toks šokis (altadrydas, arklãsukis, blusa LKŽ I 2 111, 302, 953; drimbalas, duja, džikas LKŽ II 2 718, 799, 1019; grandelė LKŽ III 515; išrinktinė LKŽ IV 232; tirliumbizas LKŽ XVI 407; žingsniúotinis LKŽ XX 629); toks liaudies šokis (rezginëlė, rūtelė LKŽ XI 502, 1034; sukčius, žvirblis DŽ 1, 2 ; šokakojis LKŽ XV 206); toks lietuvių tautinis šokis (jõnkelis DŽ 1 ); B e e k v i va l e n t ė l e k s i k a a i š k i n a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e 195

5 toks lietuvių liaudies šokis (jõnkelis, kepurinė, sadutė DŽ 2 ; lenciūgëlis LKŽ VII 328; piršlys LKŽ X 27; trijõkas LKŽ XVI 819; žilvitis LKŽ XX 595); toks senovės liaudies šokis, žaidimas (linelis LKŽ VII 524); toks senovinis šokis (atbulinis DŽ 1 ; čiutelė LKŽ II 2 185; muštinis LKŽ VIII 481); toks senoviškas šokis (drebulinis LKŽ II 2 674); toks senovinis liaudies šokis (našlelė LKŽ VIII 571); toks senovinis lietuvių šokis (avietëlė, blezdingëlė DŽ 1 ; kregždë LKŽ VI 490); toks senoviškas lietuvių šokis (kadagys LKŽ V 39); toks senovinis lietuvių liaudies šokis (avietëlė, blezdingëlė DŽ 2 ; rugelis LKŽ XI 884; serbenta LKŽ XII 423); toks šokis, ratelis (treputė LKŽ XVI 782); toks žaidimas (malūnëlis 4 r. LKŽ VII 815; tiltą statyti LKŽ XVI 347); toks senovinis lietuvių liaudies žaidimas (oželis DŽ 2 ); toks vaikų žaidimas (malūnëlis DŽ 1, 2 ); toks liaudies žaidimas (šyvis LKŽ XIV 977); toks lietuvių liaudies žaidimas ratelis (trinytinis LKŽ XVI 853); toks šokis, žaidimas (čigõnas LKŽ II 2 106; kepurinskis LKŽ V 594) ir pan. Taikyti nesudėtingas formules leksikografams patogu, tačiau į reikšmės aiškinimą įtraukiant tik tai pačiai žodžių grupei priklausančius bendruosius semantinius komponentus, nenurodant, neišryškinant skiriamųjų, skirtingų žodžių, reikšmės susiniveliuoja. Lietuvių liaudies muzikos instrumentų pavadinimų kategorijoje padėtis gana panaši: pučiamasis lietuvių liaudies instrumentas (birbynė DŽ 3 ); lietuvių liaudies styginis instrumentas (kanklės DŽ 4 ); medinis pučiamasis instrumentas (lamzdelis DŽ 5e ); ožio ragas (liaudies muzikos instrumentas) (ožragis DŽ 2 ); lietuvių liaudies mušamasis instrumentas (skrabalai LKŽ XII 1022); lietuvių liaudies muzikos mušamasis instrumentas (skrabalas DŽ 1 ) ir pan. Pasitaiko ir gana išsamių lietuvių liaudies muzikos instrumentų pavadinimų reikšmių eksplikacijų, pvz.: džingulis ritminis instrumentas sieksnio lazda, viršuje apkabinėta skambučiais, barškučiais ; skudutis 196 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

6 paprasčiausias lietuvių liaudies pučiamasis instrumentas medinis vamzdelis, duodantis vieną toną (DŽ 3 ) ir kt. Žodžiu žaidimas įvardijamos gana įvairios veiklos rūšys. Paprastai žodis žaidimas asocijuojasi su sportu, azartiniais lošimais, populiarėjančiais stalo žaidimais ir pan. Mums rūpi žaidimas ratelio reikšme. Taigi žaidimą galima būtų apibūdinti taip: dainuojamasis šokis ar ratelis su vaidybiniais elementais, šokamas ratu. Akivaizdu, kad taip suprantamas žodis žaidimas nėra veiksmažodžio žaisti abstraktas, tai jau susiformavusi konkreti reikšmė. Jo sinonimu galima būtų laikyti žodį ratelis. DŽ 5e ratelis apibrėžiamas taip: 3. žaidimas, šokis, sukantis ratu dainuojant ir vaidinant : ~ius, ~į šokti. Kaip teigiama MuzE, rateliai (Lietuvos rytinėje dalyje žmonės juos vadina darželiais, o vakarinėje žaidimais) Lietuvoje ypač išpopuliarėjo XIX a. pab. XX a. pradž. (MuzE II 280). Žaidimai, rateliai paprastai visada ką nors vaizduoja nuo to neretai ir vardą gauna. Pavyzdžiui, aguonëlėje vaizduojamas aguonų auginimas, dobilëlyje dobilų, audėjëlės žaidėjai vaizduoja audimą ir t. t. Kas vaizduojama, ką žaidėjai apdainuoja, turėtų būti paminėta apibrėžime, nes tai tarsi privalomi semantiniai požymiai. Iš pacituotų pavyzdžių matyti, kad apibrėžiant ratelius ir žaidimus dažnokai šie požymiai nenurodomi, praleidžiami. Suprimityvinus semantinę leksikos vieneto struktūrą lieka neaiški žaidimo kilmė, kaip jis šokamas, ką vaizduoja, greito ar lėto tempo ir kt. Atsiranda painiavos, nes iš apibrėžimo toks žaidimas visiškai neaišku, ar tai muzikinis, ar sportinis žaidimas. Šį teiginį galima pailiustruoti pavyzdžiais iš LKŽ: botãgas 4. toks žaidimas (I 2 977); šluotelė 8. toks žaidimas (XV 40); viliõnė 7. toks žaidimas : Vaikai, einam vilionè! Alk (XIX 370) ir pan. Kartais žodžių semantiniai požymiai atskleidžiami jų vartoseną iliustruojančiais pavyzdžiais. Pvz., tãbalas 2. toks šokis ar žaidimas: Tabalas kaip vaikų šokis žaidimas dažniausiai buvo šokamas per vestuves trš. Duos tãbalą į rinkį, kitų šokių nešoko, tik tãbalus Plng. Šoka bobos tãbalą, t. y. šlaunis į abi pusi kulia su rankomis, į aukštą J. Tabalu buvęs vadinamas ir šokis, šokamas vienų vyrų MLTEIII459 (LKŽ XV 631). B e e k v i va l e n t ė l e k s i k a a i š k i n a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e 197

7 Iš suvartuko iliustracijos sužinome, kad tai porinis šokis: Suvartuką šoka po du LTR(Mrk). Bet ir smagiai šoki suvartuką! Drsk (LKŽ XIV 247), iš dūdõs kad šokamas ratu, kad būdingi nusilenkimai ir pan.: Ratu šoka dûdą dviejau, t. y. viena kloniojas antrai, stovinčiai su kepure ant galvos įsirėmus J. Dûdą ir mes šokdavom, dainuodami dili dili Dglš (LKŽ II 2 790) ir pan. Tiesą sakant, esama ir beverčių, definiciją tik pakartojančių iliustracinių sakinių, pavyzdžiui, 1 trinytinis 2. toks lietuvių liaudies žaidimas ratelis : Tą ratelį vadina trinytiniu LTR(Kp) (LKŽ XVI 853), arba žodžio reikšmės nepatikslinančių: sutryptinis toks šokis : Šičia jis pirmą kartą šoko sutryptinį J. Marc (LKŽ XIV 244). Nagrinėjamos leksikos dalies reikšmės DŽ 1, 2, 3, 4, 5e dažniausiai pateikiamos be iliustracinių sakinių. Pažiūrėkime, kaip apibrėžiami keli šokių ir žaidimų pavadinimai Lietuvių kalbos žodyne ir skirtinguose Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimuose. Lietuvių kalbos žodyne nagrinėjamoji leksikos grupė paprastai apibrėžiama labai glaustai, retsykiais žodžio semantika praplečiama iliustraciniu sakiniu, pvz.: aguonëlė 2. pavadinimas liaudies žaidimo, kai žaidėjai dainuodami judesiais imituoja aguonų sėjimą, dygimą ir t. t. (I 2 28) dobilëlis 1. toks lietuvių liaudies žaidimas: Dobilėlyje žaidėjai sudaro dobilo žiedą, vaizduoja pradalges, kupetas, dobilų vežimą trš (II 600). kanapëlis senoviškas liaudies šokis (V 196). žilvítis 5. toks lietuvių liaudies šokis: Tai žilvitëlį šokdavo jaunimas Kč (XX 595). DŽ 1 apibrėžimai yra labai lakoniški, be iliustracinių pavyzdžių: aguonëlė 2. žaidimas dainuojant, imituojant aguonų sėjimą, dygimą ir t. t. dobilëlis (tokio antraštinio žodžio nėra) kanapëlė toks senoviškas žaidimas žilvítis (reikšme žaidimas nėra) 198 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

8 Veik analogiškai aptariamoji leksika apibūdinama DŽ 2, tačiau šiame leidime atsiranda naujų straipsnių ir reikšmių, pavyzdžiui, dobilëlis, oželis: aguonëlė 2. toks dainuojamasis žaidimas, imituojant aguonų sėjimą, dygimą ir t. t. dobilëlis 2. toks lietuvių liaudies žaidimas kanapëlė toks senoviškas liaudies žaidimas žilvítis (reikšme žaidimas nėra) DŽ 3 mums rūpimos leksikos definicijos, palyginti su ankstesniais DŽ leidimais, išsamesnės. Etnografijos srities žodžiai gana nuosekliai pateikiami su pažyma etnogr. (Šios pažymos neturi, pavyzdžiui, aguonëlė.) Atsiranda naujų antraštinių žodžių 1 : aguonëlė 2. toks dainuojamasis žaidimas (žaisdami imituoja aguonų sėjimą, dygimą ir t. t.) dobilëlis 2. etnogr. dainuojamasis ratelis, vaizduojantis dobilų augimą kanapëlė etnogr. ratelis, vaizduojantis kanapių auginimą žilvítis 3. etnogr. greitokas ratelis (žaidimas) DŽ 5e šõkis mums rūpima semema apibrėžiamas taip ritmingas kūno judėjimas pagal muziką; tam reikalui skirta muzika. Kaip matyti iš definicijos, čia skiriama choreografinis ir muzikinis aspektas šokis ir to šokio muzika. Beje, apibrėžiant konkrečių šokių pavadinimus, kaip matysime iš pateiktų pavyzdžių, neretai šis metoniminis ryšys apskritai praleidžiamas. Dar keletas šios leksikos pateikimo pavyzdžių: LKŽ: 1 aplinkinis 4. šokis, panašus į polką, tik šokamas nesikratant ir sukantis į vieną dešinę pusę: Porą kartų apsukę aplinkinį aslo[je], 1 DŽ 4 nagrinėjamosios žodžių kategorijos reikšmių apibrėžtys sutampa su DŽ 3. DŽ 5e, palyginti su DŽ 3, kartkarčiais atsiranda nedidelių pataisymų, kaip antai aguonëlė definicijoje: toks dainuojamasis žaidimas (žaidėjai imituoja aguonų sėjimą, dygimą ir t. t.). B e e k v i va l e n t ė l e k s i k a a i š k i n a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e 199

9 suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Aplinkinis šokamas labai greit Smn. Žmogus, nieko nelaukdamas, kapt skripką kaip užrėžė aplinkinį paspausdamas BsMtII31 (I 2 246). džigûnas toks senovinis liaudies šokis: Pabaigus blezdingą, mergos užsimanė prašyti džigūną paskambinti V. Piet. Bobutės džigūną šoka A1884,138 (II ). 1 klumpakõjis lietuvių tautinis šokis, šokamas su klumpėmis: Sušilo kaip klumpakõjį šokęs Dkš. Dundulis išeidavo priešais su smuiku ir juodais, nuo kūjų ir žiežirbų sudiržusiais pirštais nuostabiai mikliai išvedžiodavo suktinius, polkas ir klumpakojus V. Myk-Put (V 169). 1 šustas 1. toks lietuvių liaudies šokis, šokamas keturių porų: Šustą šokęs paliksi bemerdįs Kal (XV 402). LKŽ e, palyginti su LKŽ, internetinius kalbos vartotojus pasiekė su nemenkais pakitimais 2. Pavyzdžiui, apibrėžiant šokinius aplinkinis, džigûnas nurodomas metoniminis ryšys, nežymių pakeitimų rasime šokių gegutė, geležinis iliustracijose arba definicijose ir pan. LKŽ e : 1 aplinkinis 4. šokis, panašus į polką, tik šokamas nesikratant ir sukantis tik į dešinę pusę; to šokio muzika: Porą kartų apsukę aplinkinį aslo[je], suleidžia jaunuosius į porą šokti JR65. Aplinkinis šokamas labai greit Smn. Žmogus, nieko nelaukdamas, kapt skripką kaip užrėžė aplinkinį paspausdamas BsMtII31. džigûnas toks senovinis liaudies šokis; to šokio muzika: Pabaigus blezdingą, mergos užsimanė prašyti džigūną paskambinti V. Piet. Bobutės džigūną šoka A1884, klumpakõjis lietuvių tautinis šokis, šokamas su klumpėmis: Sušilo kaip klumpakõjį šokęs Dkš. Dundulis išeidavo priešais su smuiku ir juodais, nuo kūjų ir žiežirbų sudiržusiais pirštais nuostabiai mikliai išvedžiodavo suktinius, polkas ir klumpakojus V. Myk-Put. 1 šustas 1. toks lietuvių liaudies šokis, šokamas keturių porų: Šustą šokęs paliksi bemerdįs Kal. 2 Apie LKŽ taisymus elektroniniame variante plačiau žr. Naktinienė 2005: A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

10 Šokių definicijos skirtinguose Dabartinės lietuvių kalbos žodyno leidimuose kito. Plg.: DŽ 1 : aplinkinis (tokios antraštės straipsnio nėra) džigûnas toks senovinis lietuvių šokis klumpakõjis toks liaudies šokis šustas (tokios antraštės straipsnio nėra) DŽ 2 : aplinkinis (tokios antraštės straipsnio nėra) džigûnas toks senovinis lietuvių liaudies šokis klumpakõjis lietuvių tautinis šokis, šokamas su klumpėmis šustas toks lietuvių liaudies šokis DŽ 2 kai kurių šokių apibrėžtys, palyginti su DŽ 1, tapo išsamesnės, pavyzdžiui, atbulinis toks senovinis lietuvių liaudies šokis (DŽ 1 toks senovinis šokis ), mikita toks senovinis lietuvių liaudies šokis (vyrai šokinėja per lazdą ir dainuoja) (DŽ 1 toks senovinis liaudies šokis ) ir pan. Žodyne atsirado krūva naujų straipsnių (rezginëlė, rūtelė, sadutė, siaudelė, subatëlė, šeinis, šustas) arba naujų reikšmių (malūnëlis). Šokių pavadinimų definicijose tikra revoliucija įvyko DŽ 3. (DŽ 4 nagrinėjamos žodžių grupės definicijos visiškai sutampa su DŽ 3, todėl čia atskirai neteikiamos.) Žodžių reikšmės aiškinamos išsamiau, daugėja iškeliamų semantinių požymių, nors formuluotė toks senovinis liaudies šokis vis dar vartojama, pavyzdžiui, taip apibrėžiamas šokis geležinis. DŽ 3 : 1 aplinkinis etnogr. vestuvinis šokis, pradedamas piršlio su svočia, šokamas poromis ratu polkos žingsniu džigûnas etnogr. vidutinio tempo temperamentingas lietuvių (ppr. vyrų) šokis klumpakõjis etnogr. šokis (daugiausia polka), šokamas su klumpėmis šustas etnogr. keturių porų lietuvių šokis, šokamas priešpriešiais, ratu ir polka B e e k v i va l e n t ė l e k s i k a a i š k i n a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e 201

11 DŽ 5e nagrinėjamos leksikos grupės reikšmių apibrėžimai, palyginti su DŽ 3, kistelėjo menkai. Pavyzdžiui, retsykiais apibrėžimuose žodžiai sukeičiami vietomis (žr. džigûnas), kitur pertvarkyta sakinio konstrukcija, pavyzdžiui, rūtelė 2. etnogr. jaunimo ratelis, kuriuo vaizduojamas nuotakos rinkimasis (DŽ 3 jaunimo ratelis, vaizduojantis nuotakos rinkimąsi ) ir pan. DŽ 5e : 1 aplinkinis etnogr. vestuvių šokis, pradedamas piršlio su svočia, šokamas poromis ratu polkos žingsniu džigûnas etnogr. temperamentingas vidutinio tempo lietuvių (ppr. vyrų) šokis klumpakõjis etnogr. šokis (daugiausia polka) su klumpėmis šustas etnogr. keturių porų lietuvių šokis, šokamas priešpriešiais, ratu ir polka O kaip su beekvivalente leksika elgiasi kitų šalių leksikografai? Šio straipsnio autorė palygino septynis kitų kalbų aiškinamuosius žodynus tris skirtingos apimties anglų kalbos žodynus (Longman Dictionary of Contemporary English, The New International Webster s Comprehensive Dictionary of the English Language, The New Oxford Dictionary of English), du panašios apimties italų kalbos žodynus (T. De Mauro ir N. Zingarelli o), prancūzų kalbos Le Nouveau Petit Robert ir rusų kalbos semantiniu principu parengtą Русский семантический словарь. Iškilusios problemos gana panašios pateikiant šią semantinę leksinę grupę ir kitų kalbų žodynuose įvairuoja semantinių komponentų skyrimas, vienų žodžių reikšmės eksplikuojamos gana detaliai, kitų lakoniškai. Tačiau akivaizdu, kad, palyginti su lietuvių kalbos nagrinėtaisiais žodynais, šios leksinės semantinės žodžių grupės apibrėžtys išsamesnės, kad šokio pavadinimas būtų eksplikuojamas formule toks šokis užfiksuoti nepasisekė. Apibrėžiant šokių pavadinimus paprastai nurodomi šie semantiniai komponentai tempas, kilmė, charakteringi judesiai ar žingsniai ir t. t. Metoniminį ryšį linkstama nurodyti, tačiau tai daroma nesistemingai. Pavyzdžiui, The New International Webster s Comprehensive Dictionary of the English Language vienur šokis ir to šokio muzika ar savarankiškas muzikos 202 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

12 kūrinys iškeliami atskiromis reikšmėmis (country dance), antrur kaip atspalvis (jig); trečiur šis ryšys nefiksuojamas, praleidžiamas (foxtrot). Panašiai daroma ir The New Oxford Dictionary of English, italų kalbos T. De Mauro ir N. Zingarelli o žodynuose. Plg.: Longman Dictionary of Contemporary English: foxtrot a type of formal dance with short, quick steps, or a piece of music for this dance 1 jig a type of quick dance, or piece of music for this dance 1 reel 3 a quick and cheerful Scottish or Irish dance, or the music for this The New International Webster s Comprehensive Dictionary of the English Language: country dance 1 A kind of quadrille in which the partners are ranged in opposite lines. 2 The music for this. foxtrot 2 A modern dance step of syncopated two-four time. jig 1 A light, gay dance to a rapid tune, usually in triple time, or the music for it. 2 reel 2 A lively Scottish dance, or its music; also, the Virginia reel. Virginia reel A country dance in which the performers stand in two parallel lines facing one another and perform various figures, usually at the direction of a caller. The New Oxford Dictionary of English: country dance a traditional type of social English dance, in particular one performed by couples facing each other in long lines. foxtrot 1 a ballroom dance having an uneven rhythm with alternation of slow and quick steps. a piece of music written for such a dance. jig 1 a lively dance with leaping movements. a piece of music for such a dance, typically in compound time. reel 2 a lively Scottish or Irish folk dance. a piece of music for such a dance, typically in simple or duple time. Italų kalbos T. De Mauro ir N. Zingarelli o aiškinamuosiuose žodynuose nagrinėjamosios semantinės leksinės grupės definicijos neu- B e e k v i va l e n t ė l e k s i k a a i š k i n a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e 203

13 nifikuotos ir neformalizuotos, tačiau tos pačios semantinės grupės leksinių vienetų reikšmės aiškinamos nevienodai, metoniminis ryšys pateikiamas nesistemingai, o pažymos mus. (= muzika) ir cor. (= choreografija) vartojamos nereguliariai. Plg.: Zingarelli: furlana Antica danza friulana, di carattere gaio e origine contadinesca Musica che l accompagna. saltarèllo o (raro) salterèllo Danza di carattere brioso dei sec. XIV e XV Danza popolare abruzzese e ciociara, di ritmo e movimento vivaci. siciliana Antica danza in movimento grave e lento. tarantèlla 2 Vivace danza popolare delle regioni meridionali, che si balla a coppie con accompagnamento di nacchere e tamburelli. De Mauro: furlàna 2 mus., cor., antica danza friulana che si balla in gruppi di due o quattro persone disposte in cerchio, tenendo le mani al di sopra della testa ed eseguendo una serie di salti musica che accompagna tale danza. saltarèllo 1 mus., cor., danza originaria dell Italia centrale, in uso dal XIV sec., ad andamento vivace, eseguita in coppia, basata sul passo saltato e accompagnata da un battito delle mani, dal canto e dal tamburello. siciliana 2 mus., cor., danza di carattere pastorale caratterizzata da un movimento moderato, in uso nelle suites e nelle sonate barocche. tarantèlla 1 danza popolare di antica origine, tipica dell Italia meridionale, dall andamento molto vivace, eseguita a coppie con accompagnamento di tamburello: ballare la t., t. napoletana, abruzzese estens., musica, che accompagna tale ballo: suonare la t. Prancūzų kalbos žodyne Le Nouveau Petit Robert eksplikuojant analizuojamosios leksikos reikšmes leksikografinė formulė toks šokis netaikoma, tačiau čia taip pat susiduriame ir su labai išsamiais aiškinimais (pavyzdžiui, menuet), ir su lakoniškomis apibrėžtimis (pavyzdžiui, gavotte). O juk ir menuetas, ir gavotas yra senoviniai 204 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

14 šokiai, abiejų melodijos profesionaliojoje muzikoje vartojamos jau nuo XVII a., pagaliau abu gerai žinomi net ir ne muzikos specialistams, tačiau definicijos skiriasi kaip diena nuo nakties. Pvz.: b o u r r é e 2 Danse populaire de diverses régions du centre de la France; air sur lequel on l exécute. La bourrée auvergnate. g av o t t e Ancienne danse à rythme binaire; air sur lequel on la dansait. m e n u e t 1 Ancienne danse de bal et de théâtre à trois temps, adoptée sous Louis XIV, dont le mouvement rapide devint au XIX e s. très modéré; air sur lequel on la dansait. Danser le menuet. «le caractère du menuet est d une élégante et noble simplicité» (Rouss.). 2 Forme instrumentale, dans la suite, la sonate (ordinairement le troisième mouvement), comprenant un premier air répété deux fois (menuet stricto sensu), encadrant un second menuet. r i g a u d o n VAR. 3 r i g o d o n Danse française en vogue aux XVII e et XVIII e s. Air très vif à deux temps sur lequel on la dansait. Jouer un rigaudon. Patyrinėjus rusų kalbos ne abėcėliškai parengtą aiškinamąjį žodyną Русский семантический словарь, krinta į akis, kad nagrinėjamoji leksika pateikiama kur kas sistemiškiau, vienodžiau, ppr. nurodomi šie šokio požymiai kokios tautos, vyrų, moterų ar porinis aptariamasis šokis, charakteringi šokėjų judesiai ar žingsniai, skiriamas metoniminis ryšys. Plg.: к а м а р и н с к а я и к а м а р и н с к и й Русская народная пляска (обычно мужская), а также плясовая песня и музыка в ритме этой песни. п е р е п л я с Русская народная парная или групповая пляска импровизационного характера. Разудалый п. Пуститься в п. t р е п а к Русская народная мужская пляска импровизационного характера, с дробными шагами и с сильным притоптыванием, а также музыка в ритме этой пляски. Отплясывать, отбивать трепака. T. из балета Чайковского «Щелкунчик». 3 VAR. (= variantas). B e e k v i va l e n t ė l e k s i k a a i š k i n a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e 205

15 2 ц ы га н о ч к а Русская народная пляска в быстром темпе, а также музыка в ритме этой пляски. Kad ir menkai patyrinėjus šokių pavadinimus lietuvių, anglų, italų, prancūzų ir rusų kalbų aiškinamuosiuose žodynuose, galima teigti, jog lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose nagrinėjamoji leksika apibrėžiama gana skurdžiai, neretai tenkinamasi formule toks šokis, toks lietuvių liaudies šokis ir pan. Nagrinėtosios leksinės semantinės grupės žodžiai anglų, prancūzų, italų, rusų kalbų žodynuose aiškinami kur kas išsamiau negu lietuvių kalbos žodynuose, tačiau ir čia vienos leksinės semantinės grupės žodžiai eksplikuojami nevienodai, nenuosekliai. Literatūra ir šaltiniai De Ma u r o T. Il dizionario della lingua italiana, Milano: Paravia Bruno Mondadori Editori, DŽ 1 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, DŽ 2 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2-asis leid. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis, DŽ 3 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 3-iasis leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, DŽ 4 Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 4-asis leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, DŽ 5e Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, elektroninis leid. Vyr. red. St. Keinys, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Gud av i č i u s A. 2000: Etnolingvistika, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė. Gud av i č i u s A. 2003: Žodžio reikšmės definicijos tautinis aspektas. Leksikografijos ir leksikologijos problemos, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, Jak a i t i e n ė E. 1988: Leksinė semantika, Vilnius: Mokslas. Jak a i t i e n ė E. 1980: Lietuvių kalbos leksikologija, Vilnius: Mokslas. Kaš a r a u s k a s A. 1923: Keli tautotyros mažmožiai iš kun. A. Kosarževskio rinkinio. Tauta ir žodis 1, Le Nouveau Petit Robert, Paris: Dictionnaires le Robert, Lietuviškoji tarybinė enciklopedija 2, 4 6, Vilnius: Mokslas, 1977, ; 9, 12, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1982, Lietuvių enciklopedija 15, 21, 36, Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968, 1960, LKŽ I 2 II 2, III XX Lietuvių kalbos žodynas 1 2, 2-asis leid. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis, ; 206 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s

16 3 5. Ats. red. K. Ulvydas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, ; 6. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962; 7 8. Ats. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis, ; 9. Vyr. red. J. Kruopas, Vilnius: Mintis, 1973; 10. Vyr. red. J. Kruopas, Vilnius: Mokslas, 1976; Vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mokslas, ; 16. Vyr. red. K. Ulvydas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1995; 17. Vyr. red. V. Vitkauskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996; Vyr. red. V. Vitkauskas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, ; 20. Vyr. red. V. Vitkauskas, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, LKŽ e Lietuvių kalbos žodynas, elektroninis variantas. Red. kolegija: G. Naktinienė (vyr. red.), J. Paulauskas, R. Petrokienė, V. Vitkauskas, J. Zabarskaitė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, Longman Dictionary of Contemporary English, Harlow, MuzE I, II Muzikos enciklopedija 1 2, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Nak t i n i e n ė G. 2005:,,Lietuvių kalbos žodyno taisymai elektroniniame variante. Kalbos kultūra 78, SŽ A. Ly b e r i s. Sinonimų žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, Tarybų Lietuvos enciklopedija 1 4, Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, The New International Webster s Comprehensive Dictionary of the English Language, Encyclopedic Edition, The New Oxford Dictionary of English, Oxford: Oxford University Press, Zin g a r e l l i N. Vocabolario della lingua italiana di Nicola Zingarelli, Bologna: Zanichelli, Русский семантический словарь 3, Москва: Азбуковник, NONEQUIVALENT LEXIS IN EXPLANATORY DICTIONARIES Summary This article deals with the problems involved in defining the names of dances and games and with the presentation of this lexicosemantic group in Lithuanian, English, Italian, French, and Russian explanatory dictionaries. The sources studied lead to the conclusion that both in Lithuanian and in other languages lexicographers encounter very similar problems. In the explanatory dictionaries of various languages the definitions of this lexis exhibit similar difficulties: a lack of consistency and uniformity as well as unclear principles for distinguishing semantic components. It is obvious that the words in this lexicosemantic group are explained far more B e e k v i va l e n t ė l e k s i k a a i š k i n a m u o s i u o s e ž o d y n u o s e 207

17 thoroughly in English, French, Italian, and Russian dictionaries than in Lithuanian ones. Lithuanian explanatory dictionaries often define this part of the nonequivalent lexis rather briefly: a kind of dance, a kind of Lithuanian folkdance, etc. 208 A i š k i n a m ų j ų b e n d r i n ė s k a l b o s ž o d y n ų a k t u a l i j o s