Twelve Brothers - Ravens Long, long ago on the border of Lithuania there lived a happy family. Unfortunately, their happiness did not last long. The husband s wife died, leaving twelve sons and one little daughter. [Senų senovėje Lietuvos pakraštyje gyveno laiminga šeima. Deja, laimė truko neilgai. Šeimininko žmona mirė, našlaičiai liko dvylika sūnų ir viena dukrelė.] A few years after her death, their father decided to marry again. He didn t know that the woman he had chosen was a witch. Just imagine, the woman says to her future husband: The daughter can stay, but you have to burn the sons and send me their ashes in twelve little bags. Only then will I marry you. [Po kelerių metų tėvas sumanė vesti kitą moterį. Jis nežinojo, kad išsirinktoji yra ragana. Įsivaizduokite, ta boba vyrui sako: - Dukra gali likti, o sūnus sudegink ir, pelenus supylęs į dvyliką maišelių, atsiųsk man. Tada sutiksiu už tavęs tekėti.] What a tragedy - the father had actually fallen in love with the witch. But he loves his sons as well and didn t know what to do. He told his servant the whole story. The servant was clever and soon figured out a solution: You have twelve dogs on your manor. Burn them and send them to your fiancée in little bags. She won t know the difference. After the wedding, when she finds your sons still at home, what can she do to them? [Nelaimė - tėvas buvo įsimylėjęs tą raganą. Bet jam ir vaikų gaila - nebežino, ką daryti. Apie viską papasakojo savo tarnui. Šis buvo sumanus, todėl bematant rado sprendimą: - Dvare yra dvylika šunų. Sudegink juos, pelenus nusiųsk savo išrinktajai. Bene ji supras, kieno tai pelenai? O po vestuvių, kai ras namuose sūnus, bene ką jiems darys?] That s what the man did. He hid his sons until after his wedding day and sent his fiancée the ashes of the burnt dogs. The witch sniffed at the ashes but everything seemed fine, so she agreed to marry him. [Ponas taip ir padarė. Iki vestuvių vaikus paslėpė, sužadėtinei nusiuntė sudegintų šunų pelenus. Ragana apuostė pelenus, bet nieko neįtarė ir sutiko tekėti.] After the wedding the witch and her new husband arrived at the manor and she began sniffing. Something did not smell right, so she said: What is that horrible smell? Everyone, who does not belong here, turn to ravens and fly away! [Po vestuvių ragana su ponu parvažiavo į dvarą ir iškart ėmė visur uostinėti. Kažką užuodusi, sako: - Kas čia smirdi? Visi, kurių čia neturėtų būti, juodvarniais teišlekia!]
All twelve sons were hiding in the cellars of the manor house. As the witch finished speaking, one after the other they turned to ravens and flew out through a small cellar window. [Šeimininko sūnūs tuo metu buvo namo rūsyje. Vos tik ragana taip pasakė, vienas po kito jie virto juodvarniais ir išlėkė pro atvirą rūsio langelį.] All the father had left was his only daughter. She was too young to remember her brothers and their cruel fate. And her father had forbidden the servants to speak about it. One day, when the girl was twelve years old, she overheard two servants talking: So the lord of the manor had only one daughter? [Tėvui liko tik viena dukrelė. Ji nieko nežinojo apie savo brolių likimą - ponas buvo uždraudęs dvariškiams apie tai kalbėti. Vieną kartą, kai mergaitei jau buvo dvylika metų, ji netyčia išgirdo du dvariškius besikalbant: - Tai ponas su mirusia žmona tik vieną dukrelę turėjo?] Oh, no! He also had twelve sons, but the lord married a witch who turned the sons into ravens. [- Kur tau! Buvo dar dvylika sūnų, bet ponas vedė raganą, kuri vaikus juodvarniais pavertė.] And so the girl decided to go out into the world and look for her brothers. She sewed twelve sheets and twelve pillow cases and put them all into a sack. She added some food and left. [Tada mergaitė sumanė eiti savo brolių ieškoti. Pasiuvo dvylika marškinių, dvylika kelnių, dvylika paklodžių ir dvylika užvalkčių pagalvėms. Viską susidėjo į ryšulėlį, dar pasiėmė šiek tiek maisto ir išėjo.] The little orphan girl traveled across fields and through forests. She asked all she met whether they had seen her brothers. But no one had. One day she came upon the hut of a hermit in the middle of a large forest. The hermit also had never heard of twelve brothers turned into ravens, but he said: I rule the couds. Sleep overnight in my home and tomorrow I will call all the clouds to me. Maybe one of them has seen your brothers. [Ėjo našlaitė per laukus, per miškus. Visų sutiktų klausinėjo, kur galėtų būti jos broliai. Niekas nežinojo. Kartą didelėje girioje mergaitė rado atsiskyrėlio namelį. Atsiskyrėlis irgi nežinojo apie brolius, juodvarniais lakstančius, bet pasakė: - Aš valdau visus debesis. Pernakvok pas mane, rytoj sukviesiu visus debesis, gal jie bus matę tavo brolius.] Next morning the hermit and the girl went outside. All the clouds had gathered around the hut, and it was very dark. The old hermit asked about the twelve brothers who had been turned into ravens, but none of the clouds had seen them. Then the old man suggested: Cut through the forest and towards evening you will come upon my brother s house. He rules the winds. Maybe one of them has seen your brothers.
[Kitą rytą atsiskyrėlis ir mergaitė išėjo į lauką. Visi debesys buvo sugulę aplink trobelę, todėl buvo tamsu nors pirštu į akį durk! Senasis atsiskyrėlis paklausė apie dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, bet nė vienas debesis jų nebuvo matęs. Tada senukas mergaitei patarė: - Eik per tą girią - vakarop rasi mano brolio namelį. Brolis valdo visus vėjus, gal vėjai bus tavo brolius matę.] The girl left. Towards evening she found the little house where the ruler of the winds lived, but next morning, none of the winds could help her in her quest. She had to spend another day traveling through the forest to find the third brother hermit, who was the ruler of all the birds. [Mergaitė išėjo. Vakarop rado vėjų valdovo namelį, bet kitą rytą sušaukti vėjai nieko apie juodvarniais virtusius brolius pasakyti negalėjo. Teko mergaitei dar dieną sugaišti ir eiti pas trečią brolį atsiskyrėlį, kuris valdė visus paukščius.] When all the birds gathered, there was no room around the house, not even to take one step. The hermit asked the big birds and the little birds, but none of them had seen twelve brothers who had been transformed and were flying around in the shape of ravens. They were about to take off, when suddenly a crippled eagle landed in their midst. [Kai paukščiai susirinko, aplink namelį nė kojai pastatyt laisvos vietos neliko. Atsiskyrėlis klausinėjo ir didelius paukščius, ir mažus paukštelius - niekas dvylikos brolių, juodvarniais lakstančių, nebuvo matęs. Jau norėjo visi išsiskirstyti, bet štai atlėkė šlubas erelis.] Why didn t you come when I called? asked the ruler of the birds. [- Kodėl laiku neatlėkei? - paklausė paukščių valdovas.] A hunter hit my foot, so I couldn t make it in time, answered the eagle. [- Šaulys man koją peršovė, negalėjau laiku atskristi, - atsakė erelis.] Have you seen twelve brothers flying around in the shape of ravens? asked the hermit. [- Gal matei dvylika brolių, juodvarniais lakstančių? - paklausė atsiskyrėlis.] Oh, yes, I ve seen them. During the day they fly around in the shape of ravens, but at night they turn into humans. They live at the top of a mountain. [- Mačiau juos: dieną juodvarniais lekioja, o naktį jie žmonės, ant vieno kalno gyvena.] Then the old man gave the girl twelve little pegs and taught her to stick the pegs into the mountain as she climbed. [Tada senukas davė mergaitei dvylika smaigelių ir liepė, lipant į kalną, vis smaigyti ir smaigyti.] But be careful - don t let a single peg fall down, otherwise you ll never get to the top of the mountain, said the wise old man. [- Tik nepamesk nė vieno smaigelio, nes nebegalėsi į kalną įkopti, - pasakė išminčius.]
The eagle was given the mission to carry the girl to the foot of the mountain. When they got there, she saw that the mountain was so high, that its top was hidden in the clouds. She began to stick the little pegs into the mountain and climb. She climbed and she climbed. Near the top, one of the little pegs fell out of her hand and rolled down the mountainside. Looking down at the peg, the girl started to fall, too. Fortunately, the eagle, who was watching her from the foot of the mountain, saw what had happened and started to fly up. He grabbed the falling girl with his uninjured foot and lifted her and her sack to the top of the mountain. There he put her down and said: This is the cave where your brothers live at night. Inside you will find twelve beds. Spread the sheets on the beds, cover the pillows with the pillowcases, and put a loaf of bread on the table next to each bed. You may break off a little piece from each loaf and eat it yourself. Your youngest brother sleeps next to the cave entrance. Crawl under his bed and sleep. [Erelis gavo užduotį nunešti mergaitę prie kalno. Kai atskrido, mergaitė pamatė, kad kalnas aukštas aukščiausias, jo viršukalnė - virš debesų. Pradėjo mergaitė smaigelius smaigstydama į kalną lipti. Lipo lipo, jau visai netoli ir viršukalnė buvo, bet staiga vienas smaigelis iškrito ir žemyn nusirito. Mergaitė, bežiūrėdama į smaigelį, ir pati pradėjo žemyn ristis. Gerai, kad bėdą pamatė pakalnėje tupintis erelis. Jis tuoj pakilo, čiupo sveikąja koja už mergaitės ryšulėlio ir užnešė našlaitę su visu ryšulėliu ant kalno. Paleido mergaitę prie urvo ir sako: - Į šį urvą vakare sulenda tavo broliai. Įėjusi rasi dvylika lovų. Paklok ant jų paklodes, užvalkstyk pagalves, išdėliok marškinius ir kelnes. Prie kiekvienos lovos rasi po stalelį, o ant kiekvieno stalelio - po duonos kepalėlį. Nuo kiekvieno kepalėlio gali atsiriekti po riekelę ir suvalgyti. Prie durų rasi jauniausio brolio lovelę, po ja palindusi gali pernakvoti.] Having said this, the eagle flew away and the girl did everything just as the eagle had taught her. Having finished eating the bread, she crawled under her youngest brother s bed and fell asleep. When evening came, the ravens returned, turned into humans and went into the cave. The brothers were happy to find their beds covered with bedsheets and loaves of bread placed next to their beds. Then they noticed that a piece had been broken off each loaf, but they each ate a slice from their loaf anyway. [Tai pasakęs, erelis nuskrido, o mergaitė viską padarė taip, kaip erelis buvo sakęs. Pavalgiusi palindo po jauniausio brolio lovele ir atsigulė. Vakare parskrido juodvarniai, pavirto žmonėmis ir suėjo į vidų. Broliai apsidžiaugė radę paklotas lovas ir gražius drabužius. Apsirengę pamatė, kad duonos atsiriekta. Tai jiems nepatiko, bet ką padarysi?] In the morning the brothers turned into ravens again and flew away. Their sister made their beds and swept the floor. Towards evening she broke off a little piece from every loaf, ate it and lay down under the same bed. [Pernakvoję broliai vėl virto paukščiais ir išlėkė. Jų sesutė sutvarkė kambarį, paklojo lovas. Vakarop suvalgė po riekelę duonos nuo kiekvieno kepaliuko ir atsigulė po lovele.] Again her brothers returned into the cave and saw that someone had been there and eaten their bread. The oldest brother says: Someone is visiting our cave. I won t do anything about it this time, but if it happens again, I will find the visitor, no matter what.
[Vakare vėl broliai suėjo į kambarį, pamatė, kad kažkieno būta ir duonos valgyta. Vyriausias brolis sako: - Matote, kažkas čia lankosi. Šiandien dar nieko nedarysiu, bet jei trečią kartą kas nors duonos atsirieks, tai visą urvą išversiu, bet ateivį surasiu.] The girl was so frightened, she couldn t fall asleep. When all her brothers had fallen asleep, she began to wake her youngest brother. He asks: Who is pulling on my leg? [Mergaitė išsigando, guli - užmigti negali. Kai visi broliai sumigo, mergaitė ėmė jauniausiąjį brolį budinti. Tas klausia: - Kas čia mane už kojos tampo?] It s me, your little sister. I m so happy that I found you, but now I m afraid of our oldest brother because I can tell he is angry. What should I do? [- Tai aš, jūsų seselė. Džiaugiuosi, kad jus suradau, bet dabar bijau vyriausio brolio, girdžiu, kad jis pyksta. Ką man daryti?] Sleep, said the youngest brother, we ll see what to do tomorrow. [- Miegok, - sako jaunėlis, - rytoj pamatysime.] When all the brothers were up, the youngest asks the oldest: Brother, yesterday you said you would find the visitor no matter what. But what would you do if the visitor turned out to be a relative? [Kai visi broliai atsikėlė, jauniausias klausia vyriausiojo: - Vakar, brolau, žadėjai urvą versti, ateivio ieškoti. O ką darytum, jei kokį giminaitį rastum?] The oldest brother says: I can tell you know who it is. Tell us! [Vyriausias brolis sako: - Matau, kad tu žinai, kas čia yra. Pasakyk!] Come out from under there, little sister, come what may, said the youngest brother, lifting the sheet from his bed. [- Išlįsk, sesute, pasirodyk. Kas bus, tas bus, - sako jauniausias brolis, pakėlęs savo lovos paklodę.] Seeing his little sister, the oldest brother was not overjoyed. On the contrary - he became sad:
If only you had waited one more year, we would have returned. Now we will have to live this way twelve more years, maybe forever! Then he handed her a sack full of yarn. Little sister, it s up to you. If you can knit us twelve tops in the next twelve years, you may be able to save us. But during all those twelve years you must not say a single word. Otherwise, we will never see you again. [Pamatęs sesutę, vyriausias brolis ne apsidžiaugė, o nusiminė: - Jei tu būtum iškentusi namuose dar vienerius metus, būtum mūsų sulaukusi, o dabar visi turėsime dar dvylika metų vargti. - Tada jis padavė jai maišą pilną siūlų. - Sesute, nuo tavęs priklauso. Jei galėsi per dvyliką metų numegzti mums dvyliką marškinių, tai gal dar išgelbėsi mus. Bet per tuos dvyliką metų negali nė žodžio ištarti. Kitaip jau nebepasimatysime.] Having spoken, he told his sister to sit on his back. All the brothers turned into ravens and carried their sister to a huge forest, sat her down at the top of a tall fir tree and left her there with the sack of yarn. And so their poor litte sister lived there, knitting tops for her brothers. Her clothes were tattered. Fortunately, she was able to drink when it rained. And she found nuts, left by some bird in a hollow of the tree. [Tai pasakęs, liepė sesutei sėsti jam ant nugaros. Visi broliai vėl pavirto juodvarniais ir nunešė sesutę į didelį mišką, pasodino aukštos eglės viršūnėje, atsisveikino ir paliko ją su siūlų maišu. Vargšė mergaitė daug dienų praleido eglės viršūnėje, megzdama marškinius broliams. Net drabužėliai jos suplyšo. Gerai dar, kad lietutis ją pagirdydavo, o eglės drevėje rado kažkokio paukščio paslėptų riešutų.] One day, when the sister had finished knitting three or four of the tops, a prince went hunting in that forest. He immediately noticed that his hunting hounds were circling a tall fir tree and barking. The prince and the hunters rode up and saw that a girl was sitting high up in the tree, knitting. They started questioning her, urging her to climb down. But the girl remained silent and did not budge. The prince said to one of his servants: Climb up and get her down! [Vieną dieną po tą mišką medžiojo karalaitis. Jis iškart pamatė, kad medžiokliniai šunys apstojo aukštą eglę ir pradėjo loti. Karalaitis su kitais medžiotojais prijojo arčiau ir mato - medyje yra mergaitė, kuri mezga. Pradėjo ją kalbinti, ragino iš medžio išlipti. Mergaitė tyli, iš medžio nelipa. Tada karalaitis įsakė vienam tarnui: - Įlipk į medį ir iškelk mergaitę!] The servant climbed the tree, but the girl, using gestures, told him that she had no clothes and would not climb down. The servant climbed down and explained to the prince why the girl would not come down. The prince ordered them to find beautiful clothes for the girl. When the orphan had dressed and climbed down from the tree, everyone saw how beautiful she was. The prince fell in love with her and refused even to look at other girls. At first his parents did not want him to marry a mute, but the orphan was so beautiful and so good, they finally gave in. The sister of the twelve brothers became the wife of the prince. [Tarnas įlipo, bet mergaitė jam gestais parodė, kad yra be drabužių ir nepasidavė iškeliama. Tarnas nulipo žemyn ir paaiškino karalaičiui, kodėl mergaitė nelipa iš medžio. Karalaitis įsakė tuoj pat surasti gražius drabužius ir duoti mergaitei. Kai našlaitė apsirengė ir išlipo iš medžio, visi pamatė, kokia ji gražuolė. Karalaitis įsimylėjo rastinukę ir kitų merginų nė matyti nenorėjo.
Jo tėvai iš pradžių nenorėjo, kad sūnus vestų nebylę, bet našlaitė buvo tokia graži ir gera, kad pagaliau tėvai nusileido. Dvylikos brolių sesutė tapo karalaičio žmona.] All this time she said not a word and kept busy knitting shirts. When she was asked for whom she was knitting the shirts, she said nothing. A few years later the young couple had a baby. At the time the prince was gone on a journey and his parents invited a woman to care for the pregnant young queen. As luck would have it, the woman was the witch, the young queen s stepmother. When the baby, a son, was born, the witch tossed him out the window and put a puppy in his place. Then she showed everyone the puppy: Look at her son! [Visą laiką ji nė žodžio neištarė ir mezgė marškinius. Kai jos klausė, kam tie marškiniai, ji nieko nesakė. Po kelerių metų jaunoji šeima susilaukė sūnaus. Tuo metu karalaitis buvo išvykęs, o jaunąją karalienę pakvietė slaugyti jos pamotę raganą. Kaip tyčia. Ta ragana gimusį sūnelį išmetė, surado šuniuką ir visiems rodo: - Žiūrėkite, koks jos vaikas!] The prince s parents were frightened. They wrote their son a letter, asking him to hurry home and get rid of his wife. The prince returned, looked at his sad, but beautiful and good wife, and decided to do nothing. The young queen did not say a word. How could she tell him the truth? She just kept on knitting. She already had eight shirts. [Karalaičio tėvai išsigando, parašė sūnui laišką, kad greičiau grįžtų namo ir žmona atsikratytų. Karalaitis grįžo, pažiūrėjo į liūdną, bet gražią ir gerą savo žmoną ir nutarė nieko nedaryti. Jaunoji karalienė negali žodžio pratarti. Kaip teisybę pasakyti? Ji tik mezgė, o jau turėjo aštuoneris marškinius.] A year later a second son was born. Again the prince was away from home and the witch threw the baby out, putting a kitten in his place: Look, again she gave birth to an animal! [Po metų gimė dar vienas sūnus. Karalaičio vėl nebuvo namuose, o ragana vaikutį vėl išmetė ir visiems rodo kačiuką: - Žiūrėkite, vėl ne žmogaus vaikas gimė!] Again the parents wrote their son and upon returning home their son refused to punish his wife. She said nothing, but kept on knitting. But when a year later a third son was born and the witch showed everyone a puppy in his place, the prince didn t know what to do. Sadly, he said: Do what you think is best! [Vėl tėvai parašė laišką sūnui, vėl grįžęs sunūs nesutiko savo žmonos skriausti. Ji nieko nesakė, tik mezgė. Bet kai dar po metų gimė trečias sūnus ir vėl ragana visiems parodė šuniuką, karalaitis nebežinojo, ką daryti. Nusiminęs jis pasakė: - Darykite, kaip išmanote!]
The judges accused the young queen of being a witch and ordered her to be burned at the stake. Such were the times [Teisėjai apkaltino jaunąją karalienę raganavimu ir liepė sudeginti ant laužo. Tokie laikai buvo...] Piling the logs high for the bonfire, they set fire to it and led the queen out to be burned. Even as she walked to the bonfire, she continued to knit. She was knitting the twelfth shirt. Suddenly it started to rain so hard that the fire was put out. They had to look for dry logs and build up a new bonfire. It was the end of the twelfth year - just one hour was left until the queen s brothers would come for their shirts. As the servants set fire to the new logs, suddenly they heard the whisper of wings and saw twelve ravens flying towards them. [Sukrovė didelį laužą, uždegė ir veda karalienę sudeginti. Net eidama prie laužo karalienė mezgė. Tai buvo dvylikti marškiniai. Staiga užėjo toks lietus, kad visai ugnį užgesino, visą laužą užliejo. Teko budeliams ieškoti sausų malkų ir iš naujo laužą krauti. O jau visai dvyliktieji metai baigiasi, tik vienos valandos trūksta, tuoj atskris karalienės broliai. Vos tik ėmė kurti laužą iš naujo, pasigirdo sparnų šlamesys, ir visi pamatė atlekiant dvylika juodvarnių.] As the first raven flew by, the queen tossed a shirt on his back. He landed and turned into a man. Then the second raven flew by, and the third. She tossed a shirt on their backs and they landed, taking human form. This happened with all the ravens. When the last raven flew by, the queen tossed a shirt on his back. But it was not finished - a sleeve was missing. When he landed and took the shape of a human, instead of an arm he had a large black wing. [Kai praskrido pirmas juodvarnis, karalienė užmetė jam ant nugaros. Jis nusileido ir pavirto į žmogų. Tada antrasis juodvarnis praskrido, ir trečiasis. Ji ir jiems užmetė marškinius ir jie nusileidę pavirto žmonėmis. Taip atsitiko su visais juodvarniais. Kai paskutinysis juodvarnis praskrido, karalienė užmetė ir jam marškinius ant nugaros. Bet jie buvo dar nebaigti - trūko rankovės. Kai jis nusileido ir pavirto žmogumi, vietoj rankos liko didelis juodas sparnas.] Then everyone saw that the first three men were carrying children in their arms. The oldest one had the queen s three-year old son in his arms, the second - her two-year old son, the third - her youngest son. The brothers surrounded the bonfire and shouted: What are you doing?! Why do you intend to burn our innocent sister? Instead, you should burn our stepmother, the witch! [Tada visi pamatė, kad pirmieji vyrai rankose laikė vaikučius. Pirmasis rankose laikė karalienės trijų metų sūnelį, antrasis - jos dvejų metų sūnelį, o trečiasis - jos jauniausią vaikelį. Broliai apstojo laužą ir sušuko: - Ką jūs čia darote?! Kodėl mūsų nekaltą sesutę norite sudeginti? Greičiau meskite į ugnį pamotę raganą!] Now the young queen was free to speak. All the people gathered there heard about the wicked works of their stepmother and they realized how the sister loved her brothers and why she kept silent for twelve years. They understood why she kept knitting, even when she was suffering. Then they grabbed hold of the witch and threw her into the fire.
[Dabar jau ir jaunoji karalienė galėjo kalbėti. Visi žmonės išgirdo apie pamotės piktadarybes, suprato, kaip sesutė savo brolius mylėjo ir iš meilės dvylika metų tylėjo. Suprato, kodėl ji vis mezgė, net ir kentėdama. Tada visi griebė raganą ir įmetė į ugnį.] In his great joy that his beloved wife was still alive and her brothers saved, the young king ordered a huge feast. I was there, I saw everything and heard everything, I drank ale and mead, it ran down my beard and never entered my mouth. [Iš džiaugsmo, kad mylima žmona gyva liko ir jos broliai atsirado, karalius iškėlė didelę puotą. Ir aš ten buvau, daug mačiau ir girdėjau, alų ir midų gėriau, per barzdą varvėjo, o burnoj neturėjau.]