ASMENYBË IR SVEIKATA: TEORIJØ SÀVADAS

Transcription

1 VYTAUTO DIDÞIOJO UNIVERSITETAS SOCIALINIØ MOKSLØ FAKULTETAS TEORINËS PSICHOLOGIJOS KATEDRA AIDAS PERMINAS, ANTANAS GOÐTAUTAS, AUKSË ENDRIULAITIENË ASMENYBË IR SVEIKATA: TEORIJØ SÀVADAS MOKOMOJI KNYGA VDU LEIDYKLA KAUNAS,

2 UDK 613 (075.8) Go-411 Recenzentai: prof., habil. dr. Vytautas Gudonis dr. Ina Pilkauskien Apsvarstyta ir rekomenduota spausdinti Vytauto Didžiojo universiteto Teorin s psichologijos katedros pos dyje, vykusiame 2003 m. rugs jo 19 d., protokolo Nr. 26. ISBN ISBN (internetinis) A. Perminas, A. Goštautas, A. Endriulaitien, 2004 Vytauto Didžiojo universitetas,

3 TURINYS vadas 5 Asmenyb s apibr žimas 6 Asmenyb s psichologija 8 Asmenyb s teorij palyginimas 10 Asmenyb s diagnostika 14 Sigmund Freud. Psichoanaliz 18 Carl Gustav Jung. Analitin psichologija 28 Alfred Adler. Individualioji psichologija 36 Erich Fromm. Humanistin psichoanaliz 42 Karen Horney. Sociokult rin psichoanaliz 48 Harri Stack Sullivan. Interpersonalin teorija 51 Erik Erikson. Ego psichologija 57 Eric Berne. Transakcin analiz 60 Wilhelm Reich. Psichosomatin asmenyb s teorija 66 Albert Bandura. Socialin kognityvin asmenyb s teorija 75 Julian B. Rotter. Socialinio išmokimo teorija 82 Walter Mischel. Kognityvin afektin asmenyb s teorija 85 George Alexander Kelly. Asmenybini konstrukt (kognityvin ) teorija 89 Gordon Willard Allport. Dispozicin teorija 95 Abraham Harold Maslow. Humanistin psichologija 102 Carl Ransom Rogers. Centruota žmog asmenyb s teorija 108 Ludwig Binswanger, Medard Boss. Egzistencin psichologija 113 Viktor Frankl. Logoterapija 121 Henry Murray. Personologija 124 Kurt Lewin. Lauko teorija 130 Raymond Bernard Cattell. Asmenyb s bruož teorija 136 3

4 4

5 ÁVADAS Asmenyb yra plataus turinio terminas, tap s viena iš pagrindini psichologijos s vok. Vienok terminas asmenyb turi tiek daug vairi autori sudaryt apibr žim, jog pavartojus j be konteksto tampa neaišku, k juo norima pasakyti. Kartais terminas asmenyb vartojamas kaip bendriausias psichologijos s vokos psichika pakaitalas, kartais asmenybe nusakoma socialin individo pozicija, kartais žymima žmogaus (asmens) individualyb, psichikos reiškini strukt ra ir kt. Asmenyb s samprata ne ži rint jos daugiaprasmiškumo yra tiek sišaknijusi, kad jos sunku išvengti vykdant tyrimus bet kurioje teorin s ar taikomosios psichologijos šakoje. Tod l beveik visais mokslinio tyrimo atvejais b tina asmenyb s s vok patikslinti ir naudoti funkcin, konkre iame moksliniame darbe priimt asmenyb s apibr žim. Toks asmenyb s s vokos daugiaprasmiškumas, apibr žim daugialypumas apsunkina s vokos panaudojim konkre iuose psichikos reiškini tyrin jimuose. Pavyzdžiui, tyrin jant psichikos sveikatos reiškinius, s vok neapibr žtumas gerokai pasunkina normalios ir sutrikusios asmenyb s reiškini kontinuumo analiz. Šis leidinys paruoštas tam, kad b t galima apžvelgti vairias asmenyb s teorijas sveikatos poži riu. trauk me ir tas teorijas, kuri autoriai asmenyb s termino beveik nenaudojo arba nenagrin jo asmenyb s s sajos su psichikos sveikata. Šio leidinio paskirtis dvejopa viena vertus, tai medžiaga, naudotina supažindinant studentus su asmenyb s sampratos ir teorij vairove psichologijoje. Kita vertus, ia asmenyb s teorijos apžvelgiamos sveikatos poži riu, ruošiant pagrind sveikatos psichologijos magistrinei programai. Sveikatos psichologijos magistrin programa VDU vesta 1997, atsižvelgiant psichologijos žini ir sveikatos psicholog poreik reformuojant Lietuvos sveikatos apsaugos sistem. Šis leidinys yra paruošiamasis kitam leidiniui, integruojan iam žinias apie asmenyb, asmenyb s tyrimo, konsultavimo ir terapinio poveikio metodus mokslu pagr st profesin sveikatos psicholog paruošim. A. Goštautas VDU Teorin s psichologijos katedros ved jas 5

6 ASMENYBËS APIBRËÞIMAS Lotyniškas žodis persona reiškia kauk. Jam galima parinkti tokius sinonimus, kaip išvaizda ar vaizdis. Šia prasme asmenyb reiškia visuomenin Aš, kuris gali atitikti ar neatitikti vidinio Aš. Psichologijoje žodis asmenyb naudojamas, kai kalbama apie stabilius vidinius veiksnius, kuriais žmon s skiriasi vienas nuo kito. Yra daugyb asmenyb s apibr žim. Olportas (Allport) 1937 m. atliko didžiul darb formuluodamas asmenyb s apibr žim. Savo darbe, tapusiame klasika, Asmenyb : psichologin interpretacija jis apžvelg žodžio persona etimologij, apiman i graikiškas, lotyniškas ir etruskiškas šio žodžio prasmes. Apžvelg s termino istorij, Olportas pateik 49-is asmenyb s apibr žimus ir klasifikavo juos pagal etimologij, išorines apraiškas ir reikšmes teologijoje, filosofijoje, teis je, sociologijoje ir psichologijoje. Dabartiniu metu grei iausiai rastume ši apibr žim dar daugiau. 1. Išorin s regimyb s apibr žimai asmenyb yra tai, k mato žmoguje aplinkiniai, k manoma steb ti, tai, kas yra paviršiuje. Šie apibr žimai labiausiai atitinka buitin termino asmenyb vartojim. Jie sutapatina asmenyb su individo, kaip socialinio stimulo, vertingumu. Pagal tokius apibr žimus galima tiesiog sakyti, kad individas neturi jokios asmenyb s, išskyrus t, kuri egzistuoja aplinkini reakcijose. 2. Omnibuso arba sendaik i pardav jo maišo apibr žimai asmenyb apibr žiama išvardijant, autoriaus manymu, svarbiausias jos savybes. Tai individo gimt ir gyt savybi visuma arba suma. 3. Integraciniai apibr žimai akcentuojama nedaloma visuma. Asmenyb tai individo min i, savybi ir t. t. specifin visuma. Asmenyb sudaro kažkokios savyb s, kurios yra tarpusavyje susietos ir nedalomos. Asmenyb kaip tik ir yra tai, kas tvarko visas savybes, jas sieja, yra lyg integratorius. Kai kurie autoriai bando išskirti asmenyb s lygius, sukurti savybi hierarchin sistem. 4. Adaptaciniai apibr žimai asmenyb yra tai, kas užtikrina žmogaus prisitaikym prie aplinkos. 5. Apibr žimai, akcentuojantys asmenyb s unikalum asmenyb yra tos žmogaus psichikos savyb s, kurios skiria j nuo kit žmoni. 6. Asmenyb - tai žmogaus esm. Tai, kas žmogus yra savo esme. Tai ne tik jo unikalumas, bet ir tipiškiausios, giliausios vidin s žmogaus charakteristikos. Tokiuose apibr žimuose asmenyb tapatinama su labiausiai reprezentuojan ia individ dalimi. vair s psichologai terminu asmenyb apibr žia skirtingus terminus. Vieniems svarbu, kad apibr žimas atspind t tai, kaip žmon s reaguoja kitus žmones ir situacijas. Kitiems svarbiausias yra biofiziologinis, gimtas asmenyb s komponentas. Treti pabr žia organizuojan i- j ir formuojan i j asmenyb s charakteristik, d l kurios elgesys tampa nuoseklus. Galiausiai kai kurie autoriai nagrin ja asmenyb kaip individo unikalumo apraišk. Be to, Olportas išskyr dvi pagrindines asmenyb s apibr žim teorines kryptis pagal tai, ar autoriai asmenyb lokalizuoja žmogaus viduje (substancijos - substance teorijos), ar jo išor je (kauk s mask teorijos). Substancijos asmenyb s teorijos talpina asmenyb žmogaus viduje, jos labiau akcentuoja vidini b sen ir proces (min i, nuostat, motyv, emocij ir 6

7 pan.) savybes. Pvz.: Asmenyb yra vis biologiškai gimt dispozicij, impuls, tendencij, instinkt suma (Prince, 1924). Asmenyb yra visa žmogiškosios b tyb s psichin organizacija bet kurioje jos vystymosi stadijoje. Ji apima visk : intelekt, temperament, g džius, moral, ir kiekvien nuostat, kuri susidar jo gyvenime (Warren & Carmichael, 1930). Froido (Freud) poži ris asmenyb taip pat puikiausiai atspindi substancijos teorin orientacij. Kauk s asmenyb s teorijos talpina asmenyb žmogaus elgesyje (pvz., kai kuri veiksm visuma), o ne vidin se b senose. Tipiški apibr žimai gali b ti: Asmenyb yra m s pro i sistemos galutinis produktas (Watson, 1924); Asmenyb yra charakteringas individui elgesys (Sherman & Sherman, 1928). Asmenyb s apibr žim yra maždaug tiek pat, kiek ir šios disciplinos vadov li, ir kiekviename apibr žime yra sava specifin tema: Asmenyb - tai tos žmogaus charakteristikos, kurios yra atsakingos už suderintas jo jausm, m stymo ir elgesio apraiškas (Pervin, John, 1997). Asmenyb yra unikali asmens bruož strukt ra (Guilford, 1959). Asmenyb yra elgesio strukt ros (taip pat min i ir emocij ), kurios apib dina kiekvieno individo prisitaikym prie jo gyvenimo situacij (Mischel, 1976). Asmenyb yra stabili charakteristik ir tendencij visuma, nulemianti tuos bendrus ir individualius elgesio apraišk (min i, jausm ir veiksm ) ypatumus, kurie išlieka stabil s laike ir gali ar negali b ti paaiškinti analizuojant tik socialinius ir biologinius veiksnius, veikian ius aktuali žmogaus funkcionavimo situacij (Maddi, 1968). Asmenyb - tai individo savitumas, reikšming pastovi jo savybi ( gimt ir gyt ) sistema, nusakanti jo viet kurioje nors bendrijoje. Individas tampa asmenybe, kada jis aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visyb, jungianti aplinkos pažinim su išgyvenimais. Asmenybei b dingi aktyvumas (pastangos išpl sti savo veiklos srit, veikti pla iau nei to reikalauja situacija ir veikian iojo pad tis); kryptingumas (pastovi vyraujan i motyv, t. y. interes, polinki, sitikinim sistema), giluminiai prasminiai dariniai, susidarantys bendroje grupi veikloje, s moningi santykiai su tikrove (Psichologijos žodynas. Vilnius, 1993). Asmenyb sud tinga ir abstrakti s voka, kuri jungia daug žmog charakterizuojan i aspekt : emocijas, motyvacij, mintis, išgyvenimus, suvokim, veiksmus ir t. t.. Ko gero, niekada nebus moksliškai teisingo, vienintelio asmenyb s supratimo. Šiuo metu kartu sugyvena daugyb alternatyvi teorij. Kiekvienas autorius nuspalvina asmenyb s sivaizdavim pagal savo kuriam teorij, ta iau principiniai dalykai vairiose teorijose išlieka tie patys. 1. Daugumoje apibr žim pabr žiama individualumo arba individuali skirtum reikšm. Asmenyb je yra tokios ypatingos savyb s, kurios tam tikr žmog atskiria nuo vis likusi žmoni. 2. Daugumoje apibr žim asmenyb išlieka kaip kažkokia hipotetin strukt ra ar organizacija, t.y. žmogaus elges organizuoja ir integruoja asmenyb. 3. Daugumoje nuorod pabr žiama, kad svarbu asmenyb tyrin ti kartu su individo gyvenimo istorija arba vystymosi perspektyvomis. Asmenyb charakterizuojama evoliuciniame procese, t.y. besivystanti per išorini ir vidini faktori s veik. 7

8 4. Daugumoje apibr žim asmenyb apib dinama charakteristikomis, kurios yra s lyginai pastovios, stabilios laike ir skirtingose situacijose. ASMENYBËS PSICHOLOGIJA Mokslinis asmenyb s tyrin jimas yra siekis sistemingai suprasti ir paaiškinti žmogaus min i, jausm ir elgesio suderintum, pasikartojamum (Pervin, John, 1997), patikimai aprašyti ir adekva iai paaiškinti individualius žmoni skirtumus. Asmenyb s psichologija tyrin dama individus nori išsiaiškinti, kas jie yra, kaip jie tokiais tapo, kod l jie elgiasi b tent taip, o ne kitaip, kod l jie apskritai yra aktyv s ir kod l aktyv s tam tikroje srityje. Teoretikus, dirban ius šioje srityje, domina daug klausim, pvz., kokia praeities, dabarties ir ateities santykin reikšm asmenyb s vystymuisi? kas yra žmogaus elgesio varomoji j ga? koki reikšm reik t skirti Aš koncepcijai? ar žmogaus elgesys yra nuoseklus? Pvz., teorija turi mums pad ti suprasti, kokiu laipsniu depresija yra b dinga tam tikram žmogui, kaip išsivyst ši asmenybin charakteristika, kod l depresija atsiranda tam tikrose s lygose ir kod l tas žmogus depresijoje elgiasi b tent taip (kod l du žmon s, patiriantys depresij, elgsis skirtingai, pvz., vienas daug valgys, o kitas bastysis po miest ). Asmenyb s psichologija sud tinga tarpdisciplinin tyrim sritis, si lanti kelius, kaip sujungti ir sistematizuoti didel mokslini atradim vairov. Paprastai tyrimas prasideda sisteminiu steb jimu, kurio pagrindu yra iškeliamos ir tikrinamos hipotez s (empirinis eksperimentas). Vis d lto visos asmenyb s teorijos yra sudarytos ne tik iš hipotezi, bet ir iš sp jim, pagr st intuityviu žinojimu, kasdiene patirtimi ar paprastomis login mis išvadomis. Teorija tai tarpusavyje susijusi id j, princip sistema, kuri turi paaiškinti tam tikrus realyb s faktus ir stebimus reiškinius. Teorijos paprastai neb na teisingos ar klaidingos. Jos vertinamos pagal tai, kiek yra patikimos ir pagr stos vertinant realyb s reiškinius. Asmenyb s teorijos tai r pestingai patikrinti teiginiai ir hipotez s apie tai, kas žmon s iš ties yra, kaip jie elgiasi ir kod l jie elgiasi b tent taip, o ne kitaip. Kod l žmon s skiriasi vienas nuo kito. Asmenyb s teorija atlieka dvi funkcijas paaiškina ir numato elges : Paaiškina elges, t. y. duoda schem, pagal kuri galima interpretuoti vykius. Pvz., pritaikius psichoanalitin teorij galima suprasti, kod l vaikas jau ia romantiškus jausmus savo mamai, o t vas jam kelia nepasitenkinim. Šios problemos aštrumas sumaž ja, kai mes sužinome, kad visi tokio amžiaus berniukai patiria panašius jausmus. Mes galime b ti teis s arba neteis s, ta iau jau suprasime ir gal sime paaiškinti daugyb asmenybini elgesio fakt. Numato, kaip keisis žmogaus elgesys tam tikrose aplinkyb se. Pvz., kaip keisis vaiko elgesys, priklausomai nuo vienokio ar kitokio t v aukl jimo. Moksliniame asmenyb s tyrin jime galima išskirti tris tradicijas (Pervin, 1996). Klinikinis poži ris pagr stas sistemišku ir giliu individ tyrimu. Detaliai tyrin jamas atskiro žmogaus elgesys ilg laikotarp ir stengiamasi suprasti žmogaus (dažniausiai paciento) gyvenimo patirt, jo elgesio modelius. Šiam poži riui teik pirmenyb Froidas, Mar jus (Murray), Rodžersas (Rogers), 8

9 Keli (Kelly). Mokslininkas per gyvenim susiduria su daugybe pacient ir savo patirt apibendrina asmenyb s teorija, kurios hipotez s v liau gali b ti patikrintos koreliaciniu ar eksperimentiniu metodais. Šio metodo privalumu galima laikyti vairiapusiškus intuityvaus ir mokslinio steb jimo rezultatus, duomenys gaunami tiesiogiai, t. y. dirbtin (laboratorin ) aplinka negali j iškreipti. Šis metodas turi ir tr kum : tokiu b du gaut steb jimo duomen patikimumas yra žemas, sunku verifikuoti iškeltas hipotezes, gauti duomenys atspindi vieno individo elges ir juos sunku apibendrinti, per daug susikoncentruojama psichopatologij ir užmirštama sveika asmenyb. Koreliacinis poži ris pagr stas ryši tarp objektyviai išmatuot asmenyb s savybi tyrin jimu. Labiausiai ia pasižym j autoriai yra Aizenkas (Eysenk) ir Ketelas (Cattell). Šis metodas yra tikrai moksliškas ta prasme, kad reikalauja kruopštaus elgesio charakteristik išmatavimo (nors dažnai remiasi tiriam j savistabos duomenimis) bei rezultat statistinio apdorojimo. Šis metodas leidžia nustatyti ryšius tarp asmenyb s savybi, ta iau lieka neaišku, kuri savyb yra priežastis, o kuri pasekm. Eksperimentinis poži ris pagr stas sisteminiu manipuliavimu kintamaisiais. Eksperimento tikslas - išsiaiškinti priežastinius ryšius tarp kintam j. Jis naudojamas atrandant ir aprašant bendrus psichologinio funkcionavimo d sningumus. Šios krypties atstovas yra Skineris (Skinner). Nors eksperimentas yra griežtai objektyvizuotas, visada iškyla eksperimentatoriaus takos rezultatams problema. Be to, šis metodas yra ribotas, nes ne visus reiškinius manoma tyrin ti laboratorijos s lygomis. Šalia ši trij poži ri mokslin asmenyb s tyrim b t galima išskirti ir ketvirt, humanistin egzistencin, poži r. Šios teorijos remiasi filosofiniu, fenomenologiniu modeliu, daug d mesio skiria vertyb ms, idealams, prasm ms, susikoncentruoja žmogaus egzistencij. Šiai kryp iai b t galima priskirti Binsvanger (Binswanger), Bos (Boss), Frankl (Frankl). Kartais asmenyb s teorijos yra skirstomos grupes ir pagal psichologijos kryptis, kurioms atstovauja: psichoanalitin s, biheivioristin s, kognityvin s, humanistin s - egzistencin s. ASMENYBËS TEORIJOS KOMPONENTAI Asmenyb s teorijos pagrindin funkcija yra paaiškinti tai, kas jau žinoma, ir numatyti tai, kas šiuo metu n ra žinoma. Kiekviena teorija yra sudaryta iš komponent, kurie turi b ti strukt ruoti taip, kad b t manomas logiškas žmogaus elgesio paaiškinimas. Galima išskirti šešis tokius komponentus (Hjelle, Ziegler, 1992). 1. Asmenyb s strukt ra. Tai s lyginai nekintan ios žmogaus charakteristikos, nepriklausan ios nuo situacijos ar laiko. Tai, iš ko sudaryta asmenyb ir kaip tos dalys s veikauja tarpusavyje (pvz., bruožai, konstruktai, id, ego, superego). 2. Elgesio motyvacija. Kod l žmogus elgiasi taip, o ne kitaip. Motyvacijos koncepcija susitelkia ties dinamin mis, kintan iomis asmenyb s elgesio ypatyb mis. Kokios j gos ver ia žmog kaip nors elgtis, išsikelti sau vienokius ar kitokius tikslus ir j siekti. (pvz., procesus asmenyb je galima paaiškinti siekimu sumažinti tamp ar priešingai - naujos patirties siekimu). 9

10 3. Asmenyb s vystymasis. Kaip išsivysto tos stabilios strukt ros, kurios ir sudaro asmenyb. Kaip kinta motyvaciniai asmenyb s funkcionavimo aspektai nuo k dikyst s iki senatv s. Nuo koki išorini (kult ra, socialin ekonomin klas, šeima) ir vidini (genetiniai, biologiniai ir fiziologiniai) determinan i priklauso asmenyb s augimas. Kokie poky- iai (fiziniai, socialiniai, intelektualiniai, emociniai, moraliniai ir t.t.) vyksta žmogui br stant. vairios asmenyb s teorijos suteikia nevienod reikšm vystymosi ir keitimosi klausimams, skirtingai aprašo veiksnius, lemian ius vystym si, nevienod reikšm suteikia genetiniams ir aplinkos veiksniams. 4. Psichopatologija. Asmenyb s teorija turi paaiškinti, kod l kai kurie žmon s nesugeba prisitaikyti prie visuomen s reikalavim ir joje efektyviai funkcionuoti, kokios yra nenormalaus funkcionavimo priežastys (pvz., neišspr sti vaikyst s konfliktai, išmoktas neadaptyvus elgesys, tarpasmeninis bendravimas). 5. Psichin sveikata, brandi asmenyb. Kokie sveikos asmenyb s kriterijai, kas j sudaro (pvz., pagal Froid, tai yra asmenyb, sugebanti produktyviai funkcionuoti ir palaikyti patenkinamus tarpasmeninius santykius, t. y. sugebanti išsikelti ilgalaikius tolimus tikslus ir juos pasiekti bei kontroliuoti nerim taip, kad jis nepasireikšt elgesyje). 6. Psichoterapinis poveikis asmenybei. Asmenyb s teorijos ne tik suteikia tam tikr informacij apie psichopatologijos priežastis, bet ir si lo nukrypimo nuo normos korekcijos b dus. B dus, kaip sumažinti neadaptyvaus elgesio apraiškas ir siekti pozityvi poky i asmenyb je (pvz., psichoanaliz je terapeutas padeda žmogui išsiaiškinti išstumtus iš s mon s vaikyst s konfliktus). Psichoterapija suteikia žmogui galimyb kitaip vertinti ir pakeisti daugel savo asmenyb s ir elgesio savybi : sav s supratim, tarpasmenini santyki stili, pažintinius procesus, emocines reakcijas, vertybes, gyvenimo tikslus, laiko paskirstymo b dus ir t. t. ASMENYBËS TEORIJØ PALYGINIMAS Skirtingos teorijos skirtingai mato pagrindines asmenyb s determinantes. Vienose teorijose pabr žiami genetiniai veiksniai, kitose - sociokult riniai (vaik aukl jimo metodai, politin s ir religin s institucijos, formalus ir neformalus išsilavinimas, ekonomin s galimyb s). Kai kurie mokslininkai didel reikšm teikia išmokimui, kuris yra reguliuojamas paskatinimais ir bausm mis šeimoje. Tarp asmenyb s tyrin toj yra egzistencin s ir humanistin s filosofijos pasek j, kurie pabr žia laisvos valios reikšm ir mano, kad elgesys yra individualaus pasirinkimo objektas. Kiti teoretikai daro prielaid, kad galingas, asmenyb s strukt r ir funkcij determinuojantis veiksnys yra nes moningi procesai, susiformav ankstyvoje vaikyst je. Dalis autori teigia, kad individualius skirtumus galima paaiškinti kognityviniais procesais (Matthews, Deary, 1998). D l tokio nevienodo akcent sud liojimo skirtingi teoretikai visiškai skirtingai atsako pagrindinius asmenyb s psichologijos klausimus. Tod l teorin je asmenyb s psichologijoje atsiranda vairios kryptys: psichoanalitin, sociokult rin, sociobiologin, egzistencin humanistin, išmokimo teorija, besiremianti ir asmenyb s bruož teorijos (Furnham, Heaven, 1999). Asmenyb s psichologijos tikslas yra suprasti žmogaus individualyb (t. y. ir 10

11 aprašyti, ir paaiškinti j ). Beveik visi asmenyb s teoretikai pripaž sta, kad žmon s yra biosocialiniai organizmai, ta iau skirtingai vertina vieno ar kito aspekto (t. y. biologini veiksni ar socializacijos) reikšm bei j tarpusavio s veikos pob d. vairi autori asmenyb s apibr žimai labai skiriasi vienas nuo kito, priklausomai nuo to, koki elgesio aspekt tyrin jimui jie suteikia daugiausia svarbos, kokius konstruktus naudoja aprašydami ir konceptualizuodami t elges. Šiuolaikin je asmenyb s psichologijoje daug painiavos ir nesusipratim b tent d l to, kad skirtingus teoretikus domina patys vairiausi individualaus elgesio skirtumai ir aprašant juos naudojamos skirtingos s vokos (metaforos) (Furnham, Heaven, 1999). Šutsas (Schutz, 1993) asmenyb s teorijas dalija 8 grupes: psichoanalitin s, neopsichoanalitin s, asmenyb s bruož teorijos, teorijos, aprašan ios asmenyb s vystym si per vis gyvenim, humanistin s, kognityvin s, biheivioristin s ir specifin s. Teorija visada yra hipotetin. Kaip vertinti, kuo viena teorija geresn už kit? Sisteminiam asmenyb s teorij vertinimui ir palyginimui yra naudojami šeši pagrindiniai kriterijai. Kiekviena teorija gali b ti vertinta teigiamai, jei tenkina kiekvien iš šeši kriterij (Hjelle, Ziegler, 1992). 1. Verifikavimas. Šiuo kriterijumi vertinama, ar tam tikros asmenyb s teorijos teiginiai gali b ti patikrinti moksliniais metodais. Teorija turi b ti suformuluota tokiu b du, kad jos koncepcijos, teiginiai ir hipotez s b t aiškios, nedviprasmiškos, logiškai susijusios viena su kita. Gera teorija turi b ti sudaryta iš hipotezi, kurias manoma patikrinti. Kuo tikslesne kalba išd styta teorija, tuo lengviau j patikrinti. Teorija, kurios ne- manoma nei atmesti, nei patvirtinti, yra bloga teorija. 2. Euristinis vertingumas. Psichologijos mokslui svarbu, ar tam tikra teorija skatina tolimesnius mokslinius tyrin jimus. Tolimesniems tyrin jimams maž impuls duoda tos teorijos, kuri koncepcijos n ra aiškiai apibr žtos, nenurodyta, kaip išmatuoti toje teorijoje nagrin jamas asmenyb s savybes bei kaip jas susieti su stebimu elgesiu. 3. Vidinis suderintumas. Teorijoje neturi b ti vidini prieštaravim. Geros teorijos s vokos yra nuosaikiai suderintos viena su kita. 4. Ekonomiškumas. Teorij galima vertinti pagal koncepcij kiek, kuris yra reikalingas norint aprašyti ir paaiškinti tos teorijos fenomenus. Kuo papras iau, tiksliau ir mažiau, tuo geriau. 5. Apimtis. Šis kriterijus susij s su tam tikra teorija paaiškinam fenomen skai iumi bei vairumu. Kuo vairiapusiškesn, daugiau fenomen apimanti teorija, tuo daugiau elgesio aspekt ji paaiškina ir tuo ji geresn. N viena iš dabar egzistuojan i teorij negali paaiškinti vis žmogaus funkcionavimo aspekt. Viena asmenyb s teorija labiau aprašo vien žmogaus funkcionavimo aspekt, kita kit, tod l belieka spr sti, ar vienoje teorijoje paaiškinti fenomenai yra tokie pat reikšmingi suprantant žmogaus elges, kaip ir kitoje teorijoje paaiškintieji. 6. Funkcinis reikšmingumas. Asmenyb s teorija turi pad ti žmon ms suprasti j kasdienin elges bei spr sti problemas. Šie kriterijai leidžia palyginti teorijas, vertinti jas (1 lentel ). 11

12 1 lentel. vairi asmenyb s teorij palyginimas ŽEMAS VIDUTINIS AUKŠTAS Verifikavimas Froidas, Adleris, Eriksonas, Olportas, Maslou Mar jus, Keli Skineris, Bandura, Rodžersas Euristinis vertingumas Eriksonas, Olportas, Keli, Maslou Adleris, Mar jus Froidas, Skineris, Bandura, Rodžersas Vidinis suderintumas Froidas, Olportas Adleris, Eriksonas, Mar jus, Skineris, Bandura, Keli, Maslou, Rodžersas Ekonomiškumas Mar jus Froidas Eriksonas, Mar jus, Adleris, Eriksonas, Skineris, Bandura, Olportas, Keli, Maslou, Rodžersas Apimtis Skineris, Bandura, Olportas, Keli, Maslou, Rodžersas Froidas, Adleris Funkcinis reikšmingumas Mar jus, Olportas, Keli Adleris, Eriksonas, Bandura Froidas, Skineris, Maslou, Rodžersas Parengta pagal: Hjele L. A., Ziegler D. J. Personality theories: Basic assumptions, research, and applications. New York (Rus..,.., 1999.) Ta iau rinktis iš dviej teorij ne visada b tina. Egzistuoja galimyb, kad šios dvi teorijos kada nors susilies ir taps viena. Naujesn s teorijos gali paaiškinti mažiau fenomen nei senesn s, ta iau naujesn s teorijos vis dar vystosi ir galb t ateityje šis santykis pasikeis. Asmenyb s teorij vertinimui galima naudoti ir kitokius kriterijus (Ewen, 1993): Poži ris žmogaus prigimt koks yra g rio ir blogio santykis žmogaus prigimtyje. Froidas laik si kraštutin s nuomon s, kad žmogus savo prigimtimi yra ydingas, link s incest, pilnas destruktyvi impuls, tuo tarpu Rodžerso poži ris žmogaus prigimt buvo optimistiškesnis. Potraukio redukcija kiek d mesio paaiškinant žmogaus motyvacij skiriama potraukio patenkinimui. Froidas potrauki patenkinim laik motyvacijos pagrindu, o Maslou ir Olportas šalia tampos mažinimo motyv išskyr motyvus, kurie tamp padidina. Žmogaus prigimties dinamika kiek žmogaus elgesys yra determinuotas praeities ir kiek jis priklauso nuo žmogaus išsikelt ateities tiksl. Froidas ir Skineris teig, jog vis elges galima paaiškinti praeities vykiais, o Olportas ir Keli laik si poži rio, kad žmogaus elgesys yra orientuotos ateit. Ne sis monint motyv reikšm koki viet motyvacin je sistemoje užim nes moningi motyvai. Psichoanalitin s pakraipos autoriai daug reikšm s suteik nes moningiems motyvams, tuo tarpu 12

13 Skineris ir Bandura nelaik j svarbiais. Strukt rini koncepcij ir vidinio konflikto reikšm kiek d mesio skiriama asmenyb s strukt ros bei konflikto tarp strukt rini dali aprašymui. Froidas tam skyr daug d mesio, o Adleris (Adler) ir Bandura šiems veiksniams neteik didel s reikšm s. Nerimo ir psichologin s gynybos reikšm Froidas, Horni (Horney) ir Salivanas (Sullivan) šiems reiškiniams skyr daug d mesio, o Adleris teig, kad jie n ra reikšmingi. Asmenyb s vystymasis k dikyst s ir ankstyvos vaikyst s reikšm. Froidas vaikyst s vykiams teik daug reikšm s, Olportas - mažai. Šis parametr s rašas iliustruoja vairias teorines koncepcijas ir padeda paaiškinti autori labiausiai akcentuojamus reiškinius. Tas pats autorius (Ewen, 1993) si lo lentel, kurioje atsispindi vairi autori pasi lyt asmenyb s koncepcij pritaikymo galimyb s (2 lentel ). 2 lentel. Asmenyb s teorij pritaikymas vairiose sferose. TEORETIKAS Sapn interpretacija PANAUDOJIMO SFEROS Darbin veikla Literat ra Psichopatologija Psichoterapija Religija Švietimas Laboratoriniai tyrimai Froidas Jungas Adleris Horni Fromas Salivanas Eriksonas Olportas Marëjus Keli Rodþersas Maslou Ketelas Skineris Bandura (+) didelis interesas, ( ) vidutiniškas interesas, (-) nedidelis interesas. Parengta pagal: Ewen R. An introduction to theories of personality. Hillsdale, NJ:Lawrence Erlbaum Associates, 1993, p

14 Asmenybës teorija ir poþiûris á þmogaus prigimtá Kiekvien asmenyb s teorij galima apib dinti pagal jos poži r žmogaus prigimt (Hjelle, Ziegler, 1992). Š poži r galima apibr žti devyniomis poliarin mis s vokomis. Tai lyg bipolin s skal s ir kiekviena asmenyb s teorija turi savo pozicij tarp kraštutini poli (3 lentel ). 1. Laisv determinizmas. Tai vidin s laisv s laipsnis. Kiek žmogaus mintys, poelgiai ir elgesio kontrol priklauso nuo jo paties ir kiek tai yra nulemta kit veiksni. Determinuojantys veiksniai gali b ti vair s, pvz., ne sis moninti motyvai, išorinis paskatinimas, ankstyvos vaikyst s patirtis, fiziologiniai procesai, genetiniai veiksniai, kult rin aplinka. 2. Racionalumas iracionalumas. Kiek žmogaus protas turi takos jo elgesiui. Ar žmogus yra racionalus ir jo elgesys yra valdomas m stymo, ar j valdo iracionalios j gos. Ar žmogus yra protingas savo likimo šeimininkas, ar jis yra kontroliuojamas gilumini iracionali j g, apie kuri egzistavim nieko nežino. 3. Holizmas elementalizmas. Žmogaus elges galima suprasti tik tyrin jant individ kaip visum (holizmas), arba atvirkš iai tik tyrin jant kiekvien elgesio aspekt atskirai (elementalizmas). 4. Konstitucionalizmas invaironmentalizmas. Kas labiau veikia asmenyb ir jos vystym si genetiniai ar aplinkos veiksniai. Ar tam tikros asmenyb s savyb s yra gimtos, ar tai aplinkos veiksni pasekm. 5. Kintamumas pastovumas. Kiek asmenyb s strukt ra gali keistis per gyvenim ir ar asmenyb s vystymasis yra b tinas. 6. Subjektyvumas objektyvumas. Ar žmogaus elges lemia subjektyvi jo patirtis, jo vidinis pasaulis, ar objektyv s aplinkos veiksniai. 7. Proaktyvumas reaktyvumas. Ar žmogaus elgesio priežastys priklauso nuo vidini, ar nuo išorini veiksni. Ar žmogus veikia skatinamas kažkokios j gos iš jo vidaus, ar reaguodamas išor s stimulus. 8. Homeostaz heterostaz. Ar žmogaus elges motyvuoja noras sumažinti tamp ir išlaikyti vidin pusiausvyr (homeostaz ), ar priešingai - nauj stimul ieškojimas ir savirealizacijos siekimas (heterostaz ). 9. Pažinumas nepažinumas. Ar žmog galima pažinti moksliškai, ir jei ne manoma dabar, galb t tai bus galima padaryti ateityje, patobul jus tyrimo metodams. ASMENYBËS DIAGNOSTIKA Vieni tyrimai asmenyb s psichologijoje buvo nukreipti teorij k rim, kiti autoriai steng si surasti metodus, kaip galima ištirti konkre i asmenyb, vertinti, išmatuoti jos savybes. Populiariausias b das asmenyb s matavimui yra asmenyb s klausimynas, arba testas. Klausimynai, arba testai, b na dviej r ši : tiesioginiai (psichometriniai) ir netiesioginiai (projekciniai). Tiesioginiai (psichometriniai) testai paprastai yra sudaryti iš daugelio klausim, o tiriamojo atsakymai grupuojami pagal atitinkamus kriterijus ir statistiškai vertinami. Jei konkre ios skal s rezultatas, lyginant su normatyvine grupe, yra aukštas, teigiama, kad žmogus pasižymi tam tikra asmenyb s savybe ir pateikiamas atitinkamas prognostinis žmogaus elgesio, min i ir jausm apib dinimas. Psichometriniai testai yra patraukl s tuo, kad j naudojimas yra palyginti pigus, j 14

15 3 lentel. Asmenyb s teorij palyginimas pagal poži r žmogaus prigimt KRITERIJAUS IŠREIKŠTUMAS Daug Truput Mažai Vidutiniškai Mažai Truput Daug LAISV Adleris, Maslou, Rodžersas Olportas Bandura, Keli Eriksonas Froidas, Mar jus, Skineris DETERMI- NIZMAS RACIO- NALU- MAS Olportas, Bandura, Keli, Maslou, Rodžersas Adleris, Eriksonas Froidas IRACIONA- LUMAS HOLIZ- MAS Adleris, Eriksonas, Maslou, Rodžersas Froidas, Mar jus, Olportas, Keli Bandura Skineris ELEMEN- TALIZ- MAS KONSTI- TUCIO- NA- LIZMAS Froidas, Keli, Maslou, Rodžersas Adleris, Olportas Mar jus Bandura, INVAIRON- Eriksonas, MENTA- Skineris LIZMAS KINTA- MUMAS Eriksonas, Mar jus, Skineris, Bandura, Maslou, Rodžersas Olportas Keli, Mar jus Froidas, Adleris PASTOVU- MAS SUBJEK- TYVU- MAS Adleris, Keli, Maslou, Rodžersas Mar jus Froidas, Olportas Bandura Eriksonas Skineris OBJEKTY- VUMAS PROAK- TYVU- MAS Adleris, Olportas, Maslou, Rodžersas Froidas, Mar jus, Eriksonas Bandura Skineris REAKTY- VUMAS HOME- OSTAZ Froidas, Mar jus Eriksonas Adleris, HETEROS- Olportas, TAZ Maslou, Rodžersas PAŽINU- MAS Froidas, Skineris, Bandura Adleris, NEPAŽINU- Maslou, MAS Rodžersas Eriksonas, Olportas Mar jus Parengta pagal: Hjele L. A., Ziegler D. J. Personality theories: Basic assumptions, research, and applications. New York (Rus..,.., 1999.) 15

16 rezultatai gali b ti standartizuotai vertinami, palyginti greitai yra vertinamas platus savybi spektras. Ta iau toki test tr kumai taip pat yra akivaizd s: palyginti lengvas j pateikimas ir vertinimas skatina juos vartoti pakankam žini neturin- ius žmones; dauguma klausimyn yra labai ilgi ir varginantys tiriamuosius; kartais žmon s nori pasirodyti geresni nei yra iš tikr j ir nesako tiesos atsakydami testo klausimus. Projekciniai testai yra grindžiami psichoanalitine logika. Tiriamajam pateikiama medžiaga, kuri galima vairiai interpretuoti. Manoma, kad interpretuojant nevienprasmišk strukt r stimulus (pvz., rašalo d mes, piešinius, paveikslus) testo medžiag perkeliamos pas moningai svarbiausios temos - fantazijos, norai, slopinimas, nerimas ir kt. Atsakymai yra koduojami pagal standartines vertinimo sistemas. Pagrindinis projekcini metodik asmenybei tirti privalumas yra tai, kad žmogus nežino, kas yra tiriama, nežino pageidaujam atsakym, ir tod l nesukeliamos gynybin s reakcijos, žmogus n ra link s meluoti. Be to, yra manoma, kad daugiaprasmis stimulas gali pad ti atskleisti pas mon s tendencijas, kurios lieka uždaros klausimyno atveju. Pagrindinis projekcini metodik tr kumas - j patikimumas. Nors projekciniams testams vertinti vartojamos standartin s sistemos, vis d lto vertinimas labai priklauso nuo vertintojo pasiruošimo. Be to, projekcini test atlikimas reikalauja daug laiko, yra sud tingas ir brangus. Pats populiariausias projekcinis testas, naudojamas asmenyb s diagnostikai, yra Roršacho (Rorschach) rašalo d mi testas (sudarytas apie 1920 metus). Ši metodika išsiskiria savo jautrumu ir vartojimo galimybi universalumu - j vartojant atsiskleidžia pagrindin s bei kintan ios asmenyb s savyb s, nukrypimai nuo to, kas laikoma norma. Test sudaro dešimt standartini korteli su rašalo d m mis. D m s yra išgautos užt škus rašalo ant lapo ir sulenkus lap pusiau. Pus d mi yra juodai pilkos; pus - spalvotos. Dar n ra visiškai aišku, kod l ir kaip atsiskleidžia asmenyb, interpretuodama beprasmes d mes. Pats Roršachas man, kad d mi interpretavimas siejasi su suvokimu. Rašalo d m s, jo nuomone, žadina poj ius ir palie ia atminties vaizdus, tiriamasis susieja suvoktus stimulus su atminties vaizdais asociaciniais ryšiais ir reaguoja juos jam vienam b dingu b du. Taip iš reagavimo galima spr sti apie tiriamojo asmenyb s d sningumus, darant prielaid, kad ir realiame gyvenime jis reaguoja taip pat kaip ir rašalo d mes. Roršachas ieškojo ryšio tarp testo atsakym ir bazini psichikos funkcij. Tiriamasis nes moningai atrenka tas dirgikli dalis, kurios jam labiausiai tinka ir strukt ruoja pagal savo patyrim ir psichines savybes. Ta iau Roršacho metodikos patikimumas ir validumas, kaip ir kit projekcini test, yra vis dar diskutuojamas. Projekciniai metodai yra klinikiniai instrumentai, kuri patikimumas priklauso ir nuo tyr jo patikimumo - jo kvalifikacijos, patyrimo, intuicijos, asmenyb s. Roršacho tyrimo išvada apie asmenyb - klinikin hipotez, kuri reikia tikrinti, pasiremiant visais turimais duomenimis apie tiriam j : steb jimo, pokalbio rezultatais, ligos ir gyvenimo istorij duomenimis, kit psichologini tyrim rezultatais. Ta iau Roršacho metodas laikomas vienu iš tobuliausi, kadangi pateikia labai daug informacijos apie asmenyb, tinka ir sveikiems, ir sutrikusios psichikos asmenims. Kitas ne mažiau populiarus projekcinis testas - teminis apercepcijos testas (TAT), kurio autorius Henris Mar jus 16

17 (Murray). Testas buvo sukurtas 1935 metais ir iki ši dien yra sulauk s nemažai modifikacij. Teminis apercepcijos testas yra metodas, kuriuo patyr s interpretatorius gali atskleisti kai kuriuos konkre ius asmenyb s dominuojan ius potraukius, emocijas, jausmus, kompleksus bei konfliktus. Jis ypa vertingas tuo, kad padeda atskleisti pagrindines slaptas tendencijas, kuri tiriamasis arba pacientas nenor t atskleisti, arba negali to padaryti, nes jos yra ne sis monintos. Testo teorin pagrind sudaro Mar jaus sukurta asmenyb s teorija, kurioje labiausiai yra išvystyta poreiki koncepcija. Pagal ši teorij, asmenyb iš vidaus veikia poreikiai, o iš išor s - vair s presai (gr sm, prievarta ir kt.). Ši vidini ir išorini poveiki kombinacija veikia asmenyb s veikl ir gyvenim. Pagal Mar j, apercepcija - tai procesas, kuriuo tam tikras stimulas sužadina anks iau buvusi panaši stimuliacij reprezentuojan ius vaizdinius. Aiškindamas paveiksl, tiriamasis atskleidžia gilius, komplikuotus, ankstesnius savo išgyvenimus, slypin ius pas mon s kloduose. TAT test sudaro dvidešimties paveiksl serija, prie kuri prid tas vienas tuš- ias lapas, suteikiantis prog tiriamajam laisvai fantazuoti. Tiriamojo prašoma sukurti kuo dramatiškesnius pasakojimus apie kiekvien paveiksl ir šie pasakojimai yra interpretuojami. Kai kurie autoriai lygino TAT ir Roršacho testus ir rado daug atitikim tarp ši test rezultat. Asmenybei tirti yra naudojami ir kiti projekciniai testai - namo-medžio-žmogaus testas, šeimos piešinys, J.Pik no grafoskopin skal, Vertego (Wartegg) piešimo testas, nebaigt sakini testas, Rozencveigo (Rosenzweig) paveikslo frustracijos testas ir daugyb kit. Visi jie turi sav privalum, visiems, kaip projekciniams testams, b dingi tie patys tr kumai. LITERATÛRA 1. Holl C. S., Lindzey G. Theories of personality. New York (Rus...,.., 1999.) 2. Hjele L. A., Ziegler D. J. Personality theories: Basic assumptions, research, and applications. New York (Rus..,.., 1999.) 3. Pervin L. A., John O. P. Personality: theory and research. New York (Rus...,.. :., 2000.) 4. Frager R., Fadiman J. Personality and personal growth. New York (Rus..,. :,,., 2001.) 5. Maddi S. R. Personality theories: a comparative analysis. Homewood, Ill., (. :., 2002.) 6. Furnham A., Heaven P. Personality and social behavior. Arnold, (Rus...., 2001.) 7. Babladelis G. The Study of Personality. New York, Hergenhahn B.R. Introduction to Theories of Personality. New Jersey, Pik nas J. Roršacho metodikos asmenybei tirti integruotoji sistema. - Kaunas, Gu as A. Teminis apercepcijos testas. - Vilnius, Psichologijos žodynas. Vilnius,

18 SIGMUND FREUD PSICHOANALIZË Froido (Freud) darbai, kuri ištakos yra biologijoje, neurologijoje ir psichiatrijoje, pateik savo laikme iui nauj asmenyb s supratim, sukr tus Viktorijos laik normas ir padarius didžiul tak Vakar kult rai. Froido sukurta teorija yra pirmoji visapusiška asmenyb s teorij. Šios teorijos pagrindas ne sis moninti seksualiniai bei agresyv s instinktai. PSICHIKOS STRUKTÛRA Topografinis modelis Froidas ilg laik naudojo topografin asmenyb s organizacijos model, pagal kur psichik galima padalinti tris dalis: S mon. Susideda iš poj i ir išgyvenim, kuriuos žmogus suvokia tam tikru momentu. Priešs mon. Susideda iš patirties, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali lengvai gr žti s mon spontaniškai ar valingai. Pvz., žmogus lengvai gali atsiminti, k veik vakar, kokiuose dideliuose miestuose yra buv s, kokios jo m gstamiausios knygos. Tai lyg tarpininkas tarp s mon s ir pas mon s. Pas mon. Primityvi instinkt, emocij ir atsiminim talpykla (užmirštos vaikyst s traumos, priešiškumas t vams, seksualiniai norai), kurie yra nepriimtini s monei ir tod l buvo išstumti pas mon. Pas mon s medžiaga daug kuo lemia m s kasdien gyvenim ir gali reikštis užmaskuota, simboline forma sapnuose, fantazijose ar žaidimuose. Pas mon je n ra logikos (priešingi dalykai gali reikšti t pat ), iškreiptas laikas (skirting period vykiai gali egzistuoti tuo pa iu laiku), iškreiptos erdv s (proporcijos ignoruojamos dideli daiktai gali b ti maž daikt viduje). Pas mon labiausiai atsiskleidžia sapnuose. Tai simboli pasaulis, kur daugyb id j gali tilpti viename žodyje, kur vieno daikto detal gali reikšti daug skirting daikt. Pvz., d l simbolizacijos penis gali b ti pateiktas kaip gyvat ar nosis, moteris kaip cerkv ar valtis, motina, draskanti savo vaikus kaip aštuonkojis. Struktûrinis modelis Ankstyvajame psichoanaliz s vystymosi tarpsnyje ne sis monint psichini proces koncepcija buvo pagrindin aprašant asmenyb s organizacij. Dvidešimt j met pradžioje Froidas ved tris naujas strukt ras: id, ego, superego. Froido teigimu, šiuos tris darinius reik t ži r ti labiau kaip tam tikrus procesus nei kaip ypatingas asmenyb s strukt ras. Jis suprato, kad šie konstruktai yra tik hipotez s, nes j realios lokalizacijos nerv sistemoje patvirtinimui tuometinis neuroanatomijos lygis buvo per žemas. Topografinio ir strukt rinio asmenyb s modeli ryšys pavaizduotas 1 paveiksle. Id (lot. tai). Tai primityv s gimti instinktai, suteikiantys m s elgsenai energij. Id veikia pagal malonumo princip, t. y. stengiasi iškrauti energij (patenkinti potraukius ir sumažinti psichin tamp ) ia ir dabar, neži rint aplinkos s lyg ar saugumo. Kaupiantis energijai, did ja tampa. Procesai, kuri pagalba id išsilaisvina nuo tampos, yra vadinami reflektoriniais veiksmais bei pirminiu procesu. 18

19 1) Reflektoriniai veiksniai id automatiškai atsako sujaudinim ir iš karto pašalina tamp (kosulys, ašaros). Ta iau tokiu b du ne visa tampa gali išsilaisvinti. 2) Pirminis procesas instinktyvi poreiki patenkinimas fantazijoje (pvz., k dikiai sivaizduoja juos maitinan i kr t ). Tai psichikos vyksmas, pirmais gyvenimo metais vyraujantis visoje asmenyb je, o id srityje išliekantis vyraujan- iu vis gyvenim. Tai ikiloginis, ikižodinis, patyrimo ir išmokimo dar nesupavidalintas ir nespecializuotas psichikos vyksmas. Ego (lot. aš). Psichikos dalis, atsakinga už sprendim pri mim. Ego stengiasi patenkinti id norus, suderindama juos su išorinio pasaulio apribojimais ir superego reikalavimais. Veikia pagal realyb s princip, kurio tikslas yra organizmo išsaugojimas, atidedant instinkt patenkinim iki to momento, kai bus rasta galimyb juos patenkinti, t. y. priderina prie socialini apribojim ir s žin s. Ego remiasi antriniu procesu - loginiu m stymu ir g džiais. Jei žmogus elgiasi pagal id principus (stengiasi patenkinti instinktus ia ir dabar), jis susiduria su trukdymais ir pavojais, nes toks elgesys yra nepriimtinas kitiems žmon ms ir neatsižvelgia fizin s aplinkos apribojimus. Kuo geriau žmogus išmoksta suvaldyti savo instinktus bei sukurti s lygas j patenkinimui (valdyti gamt ir kitus žmones), tuo grei iau ir geriau gali juos patenkinti. Š organizatoriaus vaidmen atlieka ego. Superego (lot. virš aš). Internalizuotos tradicin s vertyb s, idealai, kuriuos vaikui perduoda t vai. Pagrindin superego užduotis - vertinti vieno ar kito reiškinio teisingum, remiantis moraliniais standartais. Superego padeda palaikyti tradicijas ir t stinum, perduodamas vertybes iš kartos kart. Froidas superego dalija : 1) s žin elgesys, už kur t vai bausdavo; 2) ego ideal idealai, kuriais individas nori sekti ir kuriuos stengiasi b ti panašus. Ši strukt ra formuojasi iš to, k t vai skatino ir vertino. S žin baudžia žmog, versdama j jaustis kaltu, o ego idealas žmog apdovanoja ir jis gali savimi didžiuotis. Superego neveikia pagal realyb s princip. Jis stengiasi tikinti ego, kad idealistiniai principai yra svarbiau už realistinius. Dalis superego yra s moninga ir priešs moninga, dalis - pas moninga. S moningoji ir priešs moningoji jo dalis apytikriai atitinka tai, k mes vadiname s žine. Pas moningo superego formavimasis priklauso nuo vaiko supratimo apie teisingum. Kaip ir keturi ar penkeri met vaikui, pas moningam superego n ra didelio skirtumo tarp min i ir darb, vaizdini ir tikrov s, ir jis kaltina bei baudžia ego visais atvejais vienodai. Superego pritarimo stoka sukelia kalt, g d ir menkavertiškumo jausm, o pritarimas pasitik jim, pasitenkinim savimi ir stipr savigarbos jausm. Žmogus jau iasi mylimas iš vidaus. Vienas iš svarbiausi ego sieki yra šio pritarimo išsaugojimas, ir d l to jis pasireng s vairiais gynybiniais mechanizmais kovoti prieš instinktus, kuriuos nepalankiai vertina superego. Nesutariantis, bet siekiantis susitaikyti su savo superego individas dažniausiai nes moningai save baudžia. Jis kartoja tai, k vaikyst je patyr santykiuose su t vais: netinkamas elgesys b davo šalinamas bausm mis, po kuri sekdavo atleidimas ir sugr ždavo t v meil bei pritarimas. D l šio nes moningo sav s baudimo žmogus gali nuolatos rimtai save ža- 19

20 loti. Tuo kai kada galima paaiškinti nelaimingus atsitikimus, susižeidimus, likimo sm gius. Žmogus elgiasi taip, lyg jaust si kaltas ir apie t kalt nieko nežinot S u p e r e g o Ego Id S mon Priešs mon Pas mon 1 paveikslas. Strukt rinio ir topografinio asmenyb s modeli ryšys ELGESIO MOTYVACIJA Froidas nuosekliai laik si psichinio determinizmo princip, pagal kuriuos joks psichikos vykis n ra atsitiktinis, kiekvienas psichinis reiškinys yra priklausomas nuo vis kit asmenyb je pasireiškusi ir besireiškian i, ankstesni ir dabartini psichini reiškini ir proces s veikos ir yra jos padarinys. Visa, kas vyko anks iau, nulemia tai, kas vyksta dabar, o tai savo ruožtu nulemia ateities vykius. Žmogus yra sud tinga energetin sistema. Energija gali transformuotis iš vienos b senos kit, bet negali niekur išnykti, t. y. psichin energija gali transformuotis fiziologin ir atvirkš iai. Psichin s energijos šaltinis yra neurofiziologin sujaudinimo b sena, atsirandanti nepatenkinus k no poreiki. Froido teigimu, k no poreiki psichinis vaizdinys yra instinktas. Bet kokio elgesio tikslas yra sumažinti tamp, atsirandan i d l energijos susikaupimo, t. y. patenkinti instinktus. Froidas išskyr dvi pagrindines instinkt grupes: Eros instinktai, reikalingi gyvybiniams procesams palaikyti ir r šies dauginimuisi. Tanatos mirties instinktas. Žiaurumo ir agresijos pagrindas. Eros instinktams atstovauja seksualiniai instinktai. Seksualini instinkt energija buvo pavadinta libido (lot. nor ti). Libido tai psichin s energijos dalis, kuri save realizuoja tik per seksualin elges. Egzistuoja ne vienas, o keletas seksualini instinkt, kurie yra susij su tam tikra k no dalimi erogenine zona. Ypa svarbios yra burna, anus ir lytiniai organai. Erogenin s zonos yra tampos šaltiniai ir manipuliacija t zon srityje sukelia malonius poj ius ( iulpimas, kandžiojimas oralinis pasitenkinimas, tuštinimasis analinis, masturbacija genitalinis). Mirties instinkto energija vadinama mortido. Froidas mirties instinktui teik mažiau reikšm s. 20

21 Instinkt charakteristikos: šaltinis organizmo b sena arba poreikis, kuris t b sen sukelia (alkis, troškulys); tikslas pašalinti arba sumažinti to poreikio sukelt sujaudinim, pasiek s tiksl žmogus patiria trump palaimos jausm ; objektas bet kuris žmogus, daiktas ar kas nors savame k ne, kas gali patenkinti instinkt ; stimulas energijos kiekis, reikalingas patenkinti instinktui; jis gali b ti vertintas pagal tai, kiek kli i teko veikti, kol instinktas buvo patenkintas. Tokiu b du vidiniai poreikiai sužadina žmogaus aktyv elges, o t poreiki patenkinimas mažina aktyvum, ir organizmas gr žta pusiausvyros b sen. Po to v l viskas kartojasi iš pradži - asmenyb priversta v l ir v l kartoti sujaudinimo - ramyb s cikl. Froidas tai pavadino kyriu kartojimu. Energija gali b ti perkelta kit objekt, jei norimas objektas yra nepasiekiamas (pvz., žmogus jau ia agresij viršininkui, bet pykti ant viršininko n ra saugu, ir jis savo agresij nukreipia žmon ). Energija gali b ti iškrauta destruktyviai (kariaujant) ar konstruktyviai (kuriant). ASMENYBËS VYSTYMASIS Psichoseksualinis vystymasis Froido teigimu, vaikyst s išgyvenimai turi lemiam reikšm suaugusiojo asmenyb s formavimuisi. Kiekvienas žmogus pereina psichoseksualinio vystymosi stadijas, kurios yra biologiškai determinuotos ir b dingos visiems žmon ms, nepriklausomai nuo kult rin s aplinkos, kurioje jie gyvena. Pagrindinis faktorius, nulemiantis asmenyb s vystym si, yra seksualinis instinktas. Psichoseksualinio vystymosi stadijos pavadintos pagal k no dal, kuri toje stadijoje stimuliuojant galima pasiekti didžiausi pasitenkinim. Asmenyb s vystymesi akcentuojama per didelio r pinimosi ir frustracijos reikšm. Per daug r pinantis vaiku, jis netenka didel s dalies galimybi pa iam valdyti savo vidines funkcijas ir tampa priklausomas nuo kit žmoni. Frustracija psichoseksualiniai vaiko poreikiai n ra patenkinami. Tiek vaikyst je patirta frustracija, tiek per didel priklausomyb gali tur ti reikšm s v lesniam suaugusio žmogaus elgesiui. Norint suprasti vaiko vystym si, svarbios dar dvi psichoanaliz je vartojamos s vokos. Tai fiksacija ir regresija. Fiksacija sustojimas ar užsilaikymas tam tikroje vystymosi stadijoje. Pvz., 10 m. vaikas vis dar iulpia piršt - fiksacija oralin je stadijoje. Fiksacijos reiškia, kad tame žmoguje yra pas moninga vaikyst je atsiradusio pasitenkinimo ir malonumo reikšm, kad tam tikras infantilus pasitenkinimas lieka asmeniui reikšmingesnis nei prasta. Konfliktuodamos su visa kita asmenyb s dalimi iš fiksacijos kylan- ios infantilios paskatos vaidina pagrindin vaidmen susidarant psichopatologiniams simptomams. Tam tikru mastu fiksacijos yra neišvengiamos ir sudaro normalios raidos dal, sutrikimu galima laikyti tik ypatingai ryškias fiksacijas. Tokiu b du kiekvien asmenyb galima apib dinti jos pasiekta psichoseksualinio vystymosi stadija bei stadija, kurioje vyko fiksacija. Regresija gr žimas ankstesn psichoseksualinio vystymosi stadij. Pasireiškia tai ankstesnei stadijai b dingu elgesiu. Jei koks nors v liau išmoktas pasitenkinimo b das d l vairi priežas i tampa ne manomas, asmuo siekia gr žti 21

22 prie t pasitenkinimo b d, kurie pas moningai yra labiausiai valdyti, t. y. stadij, kurioje yra vykusi fiksacija. Pvz., suaug s žmogus kritin se situacijose gali tapti verksmingas, iulpti piršt. Psichoseksualinio vystymosi stadijos Oralin stadija. Vaikas visiškai priklausomas nuo mamos. Burna šioje stadijoje labiausiai susijusi su poreiki patenkinimu ir pasitenkinimu. Malonumo objektas yra kr tis ar buteliukas, o pats malonumas pasiekiamas iulpiant. Jei visiškas pasitenkinimas n ra pasiekiamas iulpiant kr t, jis kompensuojamas, pvz., iulpiant piršt. Jei ir to neužtenka, atsiranda nerimas, kuris išlieka ir suaugus. Froido teigimu, r kymas, alkoholizmas, persivalgymas yra oralinio nerimo patenkinimo b dai. Oralin stadija baigiasi, nutraukus vaiko maitinim kr timi. Visi naujagimiai patiria tam tikrus sunkumus atprasdami nuo kr ties, nes tai yra susij su malonumo praradimu. Šie sunkumai gali tur ti takos asmenyb s formavimuisi. Šioje stadijoje pradeda ryšk ti priklausomyb laisv, pasitik jimas nepasitik jimas kitais. Vaikui, kuris oralin je stadijoje buvo per daug ar per mažai globojamas, išsivysto oralinis charakteris. Kitaip sakant, vyksta fiksacija oralin je stadijoje. Galimi du oralinio charakterio variantai: oralinis pasyvus tipas lauks iš pasaulio motiniškos globos, ieškos žmoni pritarimo, bus patiklus, pasyvus, priklausomas; oralinis aktyvus tipas m gs gin- ytis, bus pesimistas, sarkastiškas, cinikas, išnaudojantis kitus. Analin stadija. Malonumas pasiekiamas užlaikant ar išstumiant fekalijas. Mokomasi savikontrol s. Vaikui patinka tuštintis, be to, jam paaišk ja, kad ir t vams svarb s jo tuštinimosi pro iai. Tup damas ant puoduko 4 lentel. Psichoseksualinio vystymosi stadijos STADIJA ORALIN iki 18 m n. ANALIN 18 m n. -3m FALIN 3-6 m. LATENTIN 6-12 m. GENITALIN LIBIDO KONCENTRACIJOS ZONA Burna ( iulpimas, kandžiojimas) Anus (fekalij užlaikymas ar išst mimas) Lytiniai organai (masturbacija) N ra Lytiniai organai (heteroseksualiniai santykiai) STADIJOS UŽDAVINIAI Atpratimas nuo kr ties ar buteliuko, atsiskyrimas nuo motinos k no Išmokti tualeto g dži (sav s kontrol ) Identifikacija su tos pat lyties asmeniu Socialini kontakt pl timas Intymi santyki užmezgimas, simyl jimas, našas visuomen 22